Projekto lyginamasis variantas (2)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 6 1–9¹ dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“ Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 5, 7, 9 ir 9¹ dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9¹ dalyse, nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų arba už juos šios įmokos nebuvo mokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie patys sumokėjo (bet ne daugiau kaip už 5 metus). Ši nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai. Šioje dalyje nurodytų įmokų sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės toliau mokėti šio įstatymo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas.
Jis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos. 2. Rezervo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti. 22 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
draudimo fondo biudžeto rezervą einamaisiais metais sudaro:
1) praėjusių biudžetinių metų rezervo lėšų likutis metų pabaigoje;
2) einamaisiais metais į rezervą atskaitytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, kurios tvirtinamos tų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;
3) praėjusių biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų dalis, metų pabaigoje viršijanti tų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas apyvartos lėšas. 2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudaro pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalis. Pagrindinę rezervo lėšų dalį sudaro 2 procentai einamųjų biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos, patvirtintos tų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Rizikos valdymo lėšų dalį sudaro likusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos.“
pakeitimas Pakeisti
taip: „23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitų laikinai laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimas 1.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms. 2. Operacijas su laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija. 23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas
sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos
(įvykio) (didelio masto gyventojų sveikatos sutrikimai dėl stichinių nelaimių, didelio masto gaisrų, epidemijų, teroro aktų, karo veiksmų), apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka kasos apyvartos lėšų. 3.
sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;
2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;
3) šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti. 4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšas Valstybinė ligonių kasa privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. 2. Privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, nesumokėtoms iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos netaikomos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos, susidariusios iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo dienos, administruojamos bendra teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 ir 3 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Projekto lyginamasis variantas (3)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 6 1–9¹ dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“ Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 5, 7, 9 ir 9¹ dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9¹ dalyse, nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų arba už juos šios įmokos nebuvo mokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie patys sumokėjo (bet ne daugiau kaip už 5 metus). Ši nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai. Šioje dalyje nurodytų įmokų sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės toliau mokėti šio įstatymo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas.
Jis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos. 2. Rezervo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti. 22 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
draudimo fondo biudžeto rezervą einamaisiais metais sudaro:
1) praėjusių biudžetinių metų rezervo lėšų likutis metų pabaigoje;
2) einamaisiais metais į rezervą atskaitytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, jei jos patvirtintos tų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;
3) praėjusių biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų dalis, metų pabaigoje viršijanti tų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas apyvartos lėšas. 2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudaro pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalis. Pagrindinę rezervo lėšų dalį sudaro 1, 5 procento einamųjų biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos, patvirtintos tų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Rizikos valdymo lėšų dalį sudaro likusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos.“
pakeitimas Pakeisti
taip: „23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitų laikinai laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimas 1.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms. 2. Operacijas su laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija. 23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas
sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos
(įvykio) (didelio masto gyventojų sveikatos sutrikimai dėl stichinių nelaimių, didelio masto gaisrų, epidemijų, teroro aktų, karo veiksmų), apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka kasos apyvartos lėšų. 3.
sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;
2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;
3) šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti. 4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšas Valstybinė ligonių kasa privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2. Privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, nesumokėtoms iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos netaikomos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos, susidariusios iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo dienos, administruojamos bendra teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 ir 3 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai:
Dangutė Mikutienė Antanas Matulas
Projekto lyginamasis variantas (4)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 3 1,
draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas jiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1,
dienos) ir galioja iki šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyto statuso netekimo dienos. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 4–7 ir 9 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir galioja iki to mėnesio, kurį už juos buvo sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jie patys šias įmokas sumokėjo, paskutinės dienos. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 9¹dalyje, privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nustatomas pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, o draudėjui neįvykdžius pareigos sumokėti už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokas, šie asmenys laikomi apdraustaisiais tą mėnesį, kurį įmokos už juos privalėjo būti sumokėtos.“ Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 3, 4, 5, 7, 9 ir 9¹ dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės už juos buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmoką. 3 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio įmokos sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas.
Tais atvejais, kai už šio Įstatymo 17 straipsnio 4–7 ir 9 dalyse nurodytus asmenis privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus. Nuostata dėl šioje dalyje nurodytų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo tik sumokėjus visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už atitinkamą laikotarpį netaikoma asmenims, kurie tuo pačiu metu yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kaip kitos kategorijos asmenys ir jų privalomasis sveikatos draudimas galioja.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos. 2. Rezervo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti. 22 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas 1.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą einamaisiais metais sudaro:
1) praėjusių biudžetinių metų rezervo lėšų likutis metų pabaigoje;
2) einamaisiais metais į rezervą atskaitytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;
3) praėjusių biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apyvartos lėšų dalis, metų pabaigoje viršijanti tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintas apyvartos lėšas. 2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervą sudaro pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalis ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalis. Pagrindinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų dalį sudaro 1,5 procento einamųjų biudžetinių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų sumos, patvirtintos tų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalį sudaro likusios Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos.“
pakeitimas Pakeisti
taip: „23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitų laikinai laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimas
sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms. 2.
laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija. 23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimas
sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 2. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms, susidariusioms dėl ekstremaliosios situacijos (įvykio) (didelio masto gyventojų sveikatos sutrikimai dėl stichinių nelaimių, didelio masto gaisrų, epidemijų, teroro aktų, karo veiksmų), apmokėti, kai šiam tikslui neužtenka einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka kasos apyvartos lėšų. 3.
sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos:
1) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui padengti, kai nevykdomas einamųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytas einamųjų metų pajamų planas ir neužtenka apyvartos lėšų šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti;
2) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamoms ir išlaidoms, paskirstytoms metų ketvirčiais, subalansuoti;
3) šio Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti. 4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4–7 ir 9 dalyse nurodytų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo netaikoma asmenims, kurių nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskaičiuotos už laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruojamos ir išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijai. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio
tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) įmokos arba jie patys jas pradėjo mokėti, o 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims - tik kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius už juos buvo mokamos PSD įmokos arba jie patys jas mokėjo, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau - MMA) dydžio įmoką. Taigi, Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos skirtingos PSD įsigaliojimo taisyklės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad pagrindinės teisės ir pareigos teisėje būtų nustatytos visiems vienodos. Šis principas nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tarp asmenų, nurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jų pareigos mokėti PSD įmokas požiūriu nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas - skirtingas jų PSD įsigaliojimo laikas - būtų objektyviai pateisinamas. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis šiuo metu nėra taikoma ir PSD visoms asmenų grupėms įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos pradėtos mokėti PSD įmokos. Tai reiškia, kad asmenys (tame tarpe ir asmenys, nemokėję PSD įmokų) susimokėję 1 PSD įmoką gali naudotis visomis PSDF biudžeto lėšomis apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis. Pažymėtina, kad tokia praktika neskatina sąžiningo įmokų mokėjimo bei mažina PSDF biudžeto pajamas ir didina išlaidas, nes asmenys turintys PSD įmokų skolų, susimokėję vienkartinę 90 litų dydžio įmoką, turi teisę į visas, net ir pačias brangiausias, sveikatos priežiūros paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta prievolė visiems asmenims mokėti PSD įmokas, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija dėl įvairių priežasčių neišieško didelės dalies nesumokėtų įmokų.
Pažymėtina, kad Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, Lietuvoje nedraustų yra apie 221 tūkstantis asmenų, iš jų apie 187 tūkstančius nedrausti metus ir ilgiau, apie 94 tūkstančius asmenų nedrausti 5 metus ir ilgiau, daugiau kaip 24 tūkstančiai asmenų, kurie iš viso niekada nebuvo drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Valstybė, sukurdama tokią situaciją, kai asmenys nemokėdami mokesčių turi teisę gauti tokias pat paslaugas, kaip ir sąžiningai mokestines prievoles vykdantys asmenys, suponuoja nuomonę, kad nors mokesčių ir įmokų mokėjimas yra privalomas, bet asmenys, nevykdantys šios prievolės, jokių neigiamų pasekmių neturės. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuotas PSDF biudžeto rezervo sudarymas ir panaudojimas, projektu siūloma patobulinti esamą reguliavimą. Projektu siūloma įtvirtinti, kad PSDF biudžeto rezervą sudaro 2 dalys - pagrindinė ir rezervo rizikos valdymo dalys, nustatomas baigtinis PSDF biudžeto rezervo lėšų šaltinių sąrašas, taip pat, siūloma aiškiai reglamentuoti kokiais atvejais gali būti naudojamos PSDF biudžeto rezervo lėšos, kas priima sprendimus dėl šių lėšų naudojimo ir kt. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-809(2) 2014 m. kovo 27 d. svarstymo Seime metu grąžintas iniciatoriams patobulinti. Teikiamas įstatymo projektas XIIP-809(3) patobulintas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas. Įstatymo projekto pirminiai siūlytojai ir rengėjai Seimo nariai D. Mikutienė ir A. Matulas. 2.
projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai:
1) panaikinti Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įtvirtinant vienodas PSD įsigaliojimo taisykles įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims;
2) siekiant efektyviau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto rezervo lėšas, apibrėžti, kas sudaro PSDF biudžeto rezervą, išskirti PSDF biudžeto rezervą į pagrindinę ir rizikos valdymo dalis bei nustatyti šioms dalims priskiriamų lėšų panaudojimo atvejus bei tvarką. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, kad 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) įmokos arba jie patys jas pradėjo mokėti, o 8 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims - tik kitą mėnesį po to, kai 3 mėnesius už juos buvo mokamos PSD įmokos arba jie patys jas mokėjo, arba nuo tos dienos, kai šie asmenys sumoka 3 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau - MMA) dydžio įmoką. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-05-16 nutarimu pripažino, kad Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijai, ši dalis negali būti taikoma. Todėl praktikoje asmenims nurodytiems 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje taikomos 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės, t.y. PSD įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos pradėtos mokėti įmokos. PSDF biudžeto rezervo sudarymo ir naudojimo teisinį pagrindą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 (Žin., 2003, Nr.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 798 (Žin., 2002, Nr. 56-2241). PSDF biudžeto rezervas yra neatsiejama PSDF biudžeto dalis, kurios pagrindinė paskirtis – PSDF biudžeto stabilizavimas. PSDF biudžeto rezervas laikomas atskiroje rezervo sąskaitoje. Jo lėšos Sveikatos apsaugos ministro sprendimu Vyriausybės pritarimu pagal PSDF biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikacijos straipsnius naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba išlaidoms, kurių tvirtinant PSDF biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti. Iki kalendorinių metų pabaigos nepanaudotas PSDF biudžeto rezervo lėšų likutis patenka į kitų metų PSDF biudžeto rezervą. Teisės aktuose nėra aiškiai ir išsamiai įvardinta, iš ko susidaro rezervas, kokiais atvejais jis gali būti naudojamas. Teikiamu projektu siūloma tai aiškiai įtvirtinti. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siūloma nustatyti, kad asmenų, nurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9¹dalyse, privalomojo sveikatos draudimo įmokos įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti įmokos. Taip pat, siūloma įtvirtinti, kad asmenims, turintiems PSD įmokų mokėjimo skolų, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie patys sumokėjo (bet ne daugiau kaip už 5 metus). Ši nuostata nebūtų taikoma SD įmokoms, nesumokėtoms iki įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. skoloms, atsiradusioms iki įstatymo įsigaliojimo šio įstatymo 1 straipsnis nebūtų taikomas, skolos bus pradėtos skaičiuoti tik nuo įstatymo įsigaliojimo. Projekte siūloma PSDF biudžeto rezervą išskirti į dvi dalis – pagrindinę dalį ir rizikos valdymo dalį.
biudžeto rezervo pagrindinė dalis būtų laikoma privalomąja PSDF biudžeto rezervo dalimi, kurią sudarytų 1, 5 procento planuojamų einamųjų metų PSDF biudžeto pajamų sumos, o rezervo rizikos valdymo dalį sudarytų likusios PSDF biudžeto rezervo lėšos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad PSDF biudžeto rezervo lėšų naudojimas, remiantis dabartiniu reglamentavimu, neadekvačiai ribojamas, siūloma Projekte nustatyti, kad PSDF biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšos naudojamos Vyriausybės nutarimu esant ypatingoms sąlygoms (karo veiksmai, stichinės nelaimės, epidemijos arba esant dideliam PSDF biudžeto pajamų trūkumui), o PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos naudojamos Sveikatos apsaugos ministro sprendimu, įvertinus Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Priėmus šį įstatymą, bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2013-05-16 nutarimas ir nustatyta aiški ir skaidri Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo sudarymo ir lėšų panaudojimo tvarka. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus šį įstatymą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 (Žin., 2003, Nr. 48-2122). 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nepareikalaus, todėl fiskalinės drausmės taisyklės dėl šio įstatymo įgyvendinimo pažeistos nebus. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomas reguliavimas leis sutaupyti PSDF biudžeto lėšų, nes asmenys, turintys PSD mokėjimo skolų ir norintys įgyti draustumą, privalės šias skolas sumokėti. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu gautos Sveikatos apsaugos ministerijos pastabos. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Įstatymo projektą rengė Seimo nariai D. Mikutienė ir A. Matulas, siekdami įgyvendinti 2013 m. gegužės 16 d. Konstitucinio Teismo nutarimo 7 punktą. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Privalomasis sveikatos draudimas, privalomojo sveikatos draudimo įmoka, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Dangutė Mikutienė Antanas Matulas
DĖL
8,
2014-09-24 Nr. XIIP-809(3) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9¹ dalyse įvardintų asmenų, kurie nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų arba už juos šios įmokos nebuvo mokamos, privalomasis sveikatos draudimas įsigaliotų nuo tos dienos, kurią už juos bus sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie susimokės patys. Atkreiptinas dėmesys, kad toliau šioje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra numatoma, jog „Ši nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai“. Siekiant išvengti galimų teisės normos taikymo praktikoje problemų, siūlytina įstatymo projekte tiksliai nurodyti, ar privalomasis sveikatos draudimas galiotų asmenims, už kuriuos nebuvo mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši keičiamos 8 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, jog už asmenis draudėjai gali nemokėti įmokų ir nepažeisdami įstatymo 17 straipsnio nuostatų, nors minėtame keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nėra numatyta jokių teisėtų įmokų nemokėjimo pagrindų. 2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestis apskaičiuojamas arba perskaičiuojamas gali būti „ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos“.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra įvardinta, kodėl yra pasirenkamas trumpesnis mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje esančios formuluotės „(bet ne daugiau kaip už 5 metus)“. Priešingu atveju, gali kilti neaiškumų, kaip apskaičiuoti 5 metų terminą, t.y. ar tai būtų skaičiuojami 5 kalendoriniai metai, ar jie būtų siejami su 5 metais, kai buvo nustatytas įmokų nemokėjimo faktas. 3. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje vartojamos sąvokos „pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos lėšų dalis“ ir „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalis“. Atkreiptinas dėmesys, kad antrajame ir trečiajame šios dalies sakiniuose yra vartojamos sąvokos „pagrindinė rezervo lėšų dalis“ ir
„rizikos valdymo lėšų dalis“. Siūlytina šias sąvokas suvienodinti arba įvesti
trumpinį ir toliau jį nuosekliai vartoti visame įstatymo projekte. 4. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, kaip bus naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šios dalies 1 punkte, tiek ir 3 punkte yra nurodoma, kad šios lėšos bus naudojamos „<...> Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti“. Svarstytina, ar vienos šių nuostatų nederėtų atsisakyti kaip perteklinės. 5.
aiškinamajame rašte nurodo, kad ,,įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus“. Pažymėtina, kad atitinkamais biudžetiniais metais Sveikatos draudimo fondo biudžete yra numatoma ir tam tikra suma valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos išvada dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 6. Atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms ir asignavimams, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė E. Mušinskis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-08-13 Nr. XIIP-809(3) Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-809(3), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Budnikaitė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
DĖL
8,
2015-05-14 Nr. XIIP-809(4) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į tai, kad asmenų,
nurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4-7 ir 9 dalyse, sveikatos draudimas nenustotų galioti kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, jeigu įmokos kiekvieno mėnesį būtų mokamos tvarkingai (t.y. sveikatos draudimas ne nutrūksta kiekvieno mėnesio paskutinę dieną ir vėl prasideda kito mėnesio pirmą dieną, o tęsiasi nenutrūkstamai kol yra teisės aktų nustatyta tvarka mokamos sveikatos draudimo įmokos), siūlome projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio
privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba jie patys šias įmokas sumokėjo paskutinės dienos“ įrašyti žodžius „ir galioja iki mėnesio, buvusio prieš tą mėnesį, kurį už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokos nebuvo sumokėtos (arba jie patys šių įmokų nesumokėjo), paskutinės dienos“. 2. Projekto nuostatos koreguotinos teisės technikos atžvilgiu:
straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 3 dalį“;
straipsnio 2 dalis turėtų būti dėstoma taip: „2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-4 ir 9 dalyse nurodytų <...>“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 63 56, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-241 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9¹ dalyse įvardintų asmenų, kurie nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų arba už juos šios įmokos nebuvo mokamos, privalomasis sveikatos draudimas įsigaliotų nuo tos dienos, kurią už juos bus sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie susimokės patys. Atkreiptinas dėmesys, kad toliau šioje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra numatoma, jog „Ši nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai“.
Siekiant išvengti galimų teisės normos taikymo praktikoje problemų, siūlytina įstatymo projekte tiksliai nurodyti, ar privalomasis sveikatos draudimas galiotų asmenims, už kuriuos nebuvo mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši keičiamos 8 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, jog už asmenis draudėjai gali nemokėti įmokų ir nepažeisdami įstatymo 17 straipsnio nuostatų, nors minėtame keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nėra numatyta jokių teisėtų įmokų nemokėjimo pagrindų. Pritarti. Pritarti
įstatymo 8 straipsnio 2 dalį išbraukti. 12
Respublikos mokesčių administravimo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestis apskaičiuojamas arba perskaičiuojamas gali būti „ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos“. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra įvardinta, kodėl yra pasirenkamas trumpesnis mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje esančios formuluotės „(bet ne daugiau kaip už
terminą, t.y. ar tai būtų skaičiuojami 5 kalendoriniai metai, ar jie būtų siejami su 5 metais, kai buvo nustatytas įmokų nemokėjimo faktas. Pritarti. Pritarti Vyriausybės pasiūlymui įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo pagrindinio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį išbraukti. 22 3.
22
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje vartojamos sąvokos „pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos lėšų dalis“ ir „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalis“. Atkreiptinas dėmesys, kad antrajame ir trečiajame šios dalies sakiniuose yra vartojamos sąvokos „pagrindinė rezervo lėšų dalis“ ir „rizikos valdymo lėšų dalis“. Siūlytina šias sąvokas suvienodinti arba įvesti trumpinį ir toliau jį nuosekliai vartoti visame įstatymo projekte. Pritarti. 3
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, kaip bus naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šios dalies 1 punkte, tiek ir 3 punkte yra nurodoma, kad šios lėšos bus naudojamos
„<...> Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo
paslaugų išlaidoms kompensuoti“. Svarstytina, ar vienos šių nuostatų nederėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti. 5. Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad ,,įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus“. Pažymėtina, kad atitinkamais biudžetiniais metais Sveikatos draudimo fondo biudžete yra numatoma ir tam tikra suma valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos išvada dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-18 d. nutarimas Nr. 183 6.
183
6Atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato,
kad įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms ir asignavimams, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Iš dalies pritarti. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto ar Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto nepareikalaus, tačiau įvertinus įstatymo projekto svarstymo eigą Seime, pasiūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. 2. Europos Teisės departamentas prie TM, 2014-09-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-809(3), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-18 d. nutarimas Nr. 183 Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-842 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-809(3) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projekte pateiktą teisinį reguliavimą pagal šiuos pasiūlymus ir pastabas: 1.
Atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūlomos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies kaip perteklinės, nes šiuo metu prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nevykdantiems asmenims, kurių privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nutrūkęs, atsiranda teisinės pasekmės: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 19 straipsnis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą – įstatymų nustatytas baudas ir delspinigius tiek draudėjams, tiek asmenims, kurie patys privalo mokėti ir apskaičiuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o baudų ar delspinigių sumokėjimas neatleidžia asmenų nuo prievolės sumokėti nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Beje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 823 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo
registruotas 2013 m. rugsėjo 13 d. (registravimo numeris XIIP-977) ir kuriame Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies atsisakyta. 2. Atsisakyti Įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniuose siūlomo teisinio reguliavimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto rezervo skaidymo į dvi dalis, nes tai sunkintų Fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimą, didintų administracinę naštą ir pažeistų teisėtus apdraustųjų lūkesčius.
Fondo biudžeto rezervo lėšos turi būti naudojamos sveikatos sistemoje nustatytiems įsipareigojimams nenutrūkstamai vykdyti. Be to, nei Įstatymo projekte, nei aiškinamajame rašte nepagrįstas pagrindinės rezervo lėšų dalies dydžio – 1,5 procento einamųjų biudžetinių metų Fondo biudžeto pajamų sumos – nustatymas. 3. Jeigu Fondo biudžeto rezervo lėšos būtų skirstomos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos keltų riziką fiskalinei drausmei, nes Fondo biudžeto rezervo naudojimas veikia valdžios sektoriaus finansinius rodiklius. Siūloma palikti šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 798 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatą, kad Fondo biudžeto rezervo lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, pritarus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 4. Siūloma nustatyti tokius viso Fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimo pagrindus, kokie siūlomi nustatyti Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 ir 3 punktuose. 5.
patikslinti Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip, kaip nustatyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje: „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms.“ Be to, Įstatymo projekte reikėtų nustatyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimus dėl lėšų investavimo privalo derinti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 6. Pakeisti Įstatymo projektu keičiamo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
REIKALŲ komitetas
DĖL SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 8, 22 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2015 m. gegužės 6 d. Nr. (Posėdžio data)
pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: R. Ačas, V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai: K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja S. Dulevičiūtė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičūtė, Sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilov, Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėjos: A. Urbonienė, A. Gratulevičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai: J. Kumpienė, R. Cicėnienė, A. Storpirštienė, K. Rušinskas, Valstybinės ligonių kasos atstovai: G. Kacevičius, S. Adamkevičiūtė, V. Griškova, R. Rimkutė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai:
M. Sinkevičius, M. Jautakis, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai: S. Aliukonytė-Šnirienė, A. Gaudutytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9¹ dalyse įvardintų asmenų, kurie nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų arba už juos šios įmokos nebuvo mokamos, privalomasis sveikatos draudimas įsigaliotų nuo tos dienos, kurią už juos bus sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie susimokės patys. Atkreiptinas dėmesys, kad toliau šioje keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra numatoma, jog „Ši nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai“. Siekiant išvengti galimų teisės normos taikymo praktikoje problemų, siūlytina įstatymo projekte tiksliai nurodyti, ar privalomasis sveikatos draudimas galiotų asmenims, už kuriuos nebuvo mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ši keičiamos 8 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, jog už asmenis draudėjai gali nemokėti įmokų ir nepažeisdami įstatymo 17 straipsnio nuostatų, nors minėtame keičiamo įstatymo 17 straipsnyje nėra numatyta jokių teisėtų įmokų nemokėjimo pagrindų. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9¹
dalyse, nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų arba už juos šios įmokos nebuvo mokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie patys sumokėjo (bet ne daugiau kaip už 5 metus).
Ši nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai. Šioje dalyje nurodytų įmokų sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės toliau mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų.“ Tais atvejais, kai už šio Įstatymo 17 straipsnio 4-7, 9 dalyse nurodytus asmenis privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už
draudimo įsigaliojimo tik sumokėjus visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už atitinkamą laikotarpį netaikoma asmenims, kurie tuo pačiu metu yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kaip kitos kategorijos asmenys ir jų privalomasis sveikatos draudimas galioja.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
mokesčių administravimo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestis apskaičiuojamas arba perskaičiuojamas gali būti „ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos“. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra įvardinta, kodėl yra pasirenkamas trumpesnis mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje esančios formuluotės „(bet ne daugiau kaip už
terminą, t.y. ar tai būtų skaičiuojami 5 kalendoriniai metai, ar jie būtų siejami su 5 metais, kai buvo nustatytas įmokų nemokėjimo faktas. Nepritarti Argumentai: Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
terminas yra 5 metai. Mokesčių administravimo įstatymo
mokesčio įstatyme, mokestis apskaičiuojamas arba perskaičiuojamas gali būti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja 2 institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymu ir SODRA, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Įstatymo projekte siūloma, kad visiems
(nežiūrint į tai, kokia institucija šias įmokas administruoja) skolų, draustumas įsigaliotų, sumokėjus visas skolas, bet ne daugiau kaip už 5 metus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje vartojamos sąvokos „pagrindinė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos lėšų dalis“ ir „Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo lėšų dalis“.
Atkreiptinas dėmesys, kad antrajame ir trečiajame šios dalies sakiniuose yra vartojamos sąvokos „pagrindinė rezervo lėšų dalis“ ir „rizikos valdymo lėšų dalis“. Siūlytina šias sąvokas suvienodinti arba įvesti trumpinį ir toliau jį nuosekliai vartoti visame įstatymo projekte. Pritarti
suvienodintos
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, kaip bus naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šios dalies 1 punkte, tiek ir 3 punkte yra nurodoma, kad šios lėšos bus naudojamos „<...> Įstatymo II skyriuje nustatytoms privalomojo sveikatos draudimo paslaugų išlaidoms kompensuoti“. Svarstytina, ar vienos šių nuostatų nederėtų atsisakyti kaip perteklinės. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatomas lėšų panaudojimas siekiant padengti pajamų trūkumą, o 3 punkte – sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nurodo, kad ,,įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus“. Pažymėtina, kad atitinkamais biudžetiniais metais Sveikatos draudimo fondo biudžete yra numatoma ir tam tikra suma valstybės biudžeto asignavimų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos išvada dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Pritarti Vyriausybės išvada gauta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-18 nutarimas Nr. 183)
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms ir asignavimams, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2016 m. sausio 1 d., t.y. nuo biudžetinių metų pradžios. 7. Europos teisės departamentasprie Teisingumo ministerijos, 2014-09-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-809(3), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ekspertė prof. D. Jankauskienė1 1, 2 Dėl 8 str.
Pritariu Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 8 str. pakeitimams, kuriais įteisinama, kad „.Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1-91 dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.“ Ir „ Jeigu asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1- 9 1 dalyse, nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų arba už juos šios įmokos nebuvo mokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie patys sumokėjo (bet ne daugiau kaip už 5 metus). Si nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai. Šioje dalyje nurodytų įmokų sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės toliau mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų. “ Šis pasiūlymas ne tik panaikina prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet ir sudaro prielaidas teisingam PSDF įmokų surinkimui. Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 2 dalis patikslinta, nekeičiant esmės. 2. Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė prof. D. Jankauskienė 2, 3 Dėl 22 ir 23 str. Manau, kad projektas išskaidant PSDF rezervo fondo rezervą į atskiras dalis, yra naudingas sveikatos sistemai. Kitos šalys, pvz. Estija, taip pat turi kelias PSDF rezervo dalis. Šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto rezervo sudarymo šaltinai yra įvardinti tik poįstatyminiame teisės akte - Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.
sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“. Be to rezervo naudojimą pastaruoju metu pradėjo reguliuoti LRV pritaikydama fiskalinės drausmės nuostatas, nesusijusias su sveikatos sistema. Todėl teigiamai vertinu tai, kad Įstatymo projektu siūloma šiuos šaltinius įtvirtinti įstatymo lygmenyje. Be to, Įstatymo projekte jie įvardijami aiškiai ir nuosekliai baigtiniame sąraše. Dabar galiojančiame Sveikatos draudimo įstatyme rašoma, kad rezervo lėšos gali būti naudojamos „išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nebuvo galima numatyti, apmokėti“, kas praktikoje sukelia daug neaiškumo: kokios yra tos situacijos, kurių nebuvo galima numatyti. Pvz., ar teisinga, kad rezervo lėšos buvo skiriamos medikų atlyginimų kėlimui per paslaugų bazinių kainų indeksavimą, ar kai rezervo lėšos skiriamos sumažintai bazinių kainų balo vertei kompensuoti. Baigtinis sąrašas šį neaiškumą panaikina. Pagal 2015 m. biudžeto projektą, numatoma, kad 2015 m. PSDF biudžeto rezervas sudarys 352 mln. Lt (102 mln. Eur), o planuojamos 2015 m. PSDF biudžeto pajamos - 4757 mln. Lt (1378 mln. Eur). Todėl jei Įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos nuo 2015 m., tuomet PSDF biudžeto rezervo pagrindinė dalis sudarytų 71,4 mln. Lt (20,7 mln. Eur), o rizikos valdymo dalis - 280,6 mln.Lt (81,3 mln. Eur). Siūloma tik pagrindinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo dalies lėšas skirstyti Vyriausybės nutarimu tuo apribojant Vyriausybės galimybes naudoti PSDF lėšas ne sveikatos sistemos tikslams.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais gali būti naudojamos PSDF biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšos. Noriu atkreipti dėmesį, kad antruoju šių lėšų naudojimo atveju („Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų trūkumui kompensuoti, kai nesurenkama 1/12 ir daugiau einamųjų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytų einamųjų metų planuotų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų ir neužtenka kasos apyvartos lėšų“), atsižvelgiant į 2015 m. planuojamas PSDF biudžeto pajamas, PSDF biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšos galėtų būti naudojamos, jei šio biudžeto pajamų planas būtų nevykdomas 396 mln. Lt (114,7 mln. Eur) arba daugiau. Taigi yra nemaža tikimybė, kad PSDF rezervo pagrindinės dalies lėšos liks nepanaudotos. Tačiau tai vis tiek yra geriau, nei apskritai jas užšaldyti nepanaudojant. Iš esmės pritardama siūlomam įstatymo projektui, siūlyčiau pasvarstyti dėl PSDF rezervo dalių pavadinimų, atsižvelgiant į numatomą paskirtį. Pirmąją-pagrindinę rezervo lėšų dalį siūlyčiau vadinti rizikos valdymo lėšų dalimi, o siūlomą rizikos valdymo lėšų dalį - stabilizavimo rezervu. Be to norėčiau atkreipti dėmesį, kad kitu teikiamu Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 2, 8, 15, 21 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-2388 (15 str 4 dalies papildymu) yra siūloma jau kitokia PSDF fondo naudojimo koncepcija. Todėl abu šiuos įstatymų pakeitimus būtina derinti tarpusavyje. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
2014-10-28 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. lll-S-26 pateiktą Sveikatos draudimo Įstatymo Nr. 1-1343 8. 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-809(3) ir informuoja, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. Pritarti
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI prie FM) pagal savo kompetenciją teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014-10-14 raštu Nr. S-2014*7344 pateikto Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau — projektas). Įgyvendinant projekto 1 straipsnio (8 straipsnio pakeitimas) 2 dalyje nustatomą privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD įmokų) skolų administravimą, VMI prie FM turės atlikti Gyventojų pajamų mokesčio informacinės sistemos (GYPAS) plėtros veiksmus, keisti bei papildyti su atitinkamomis institucijomis (SODRA bei Valstybine ligonių kasa) pasirašytas Duomenų mainų sutartis bei aptarti kitus bendradarbiavimo aspektus. Kartu su projektu turėtų būti priimtas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ)104-1 straipsnio nuostatų pakeitimas (MAĮ projektas XIIP-1742(2) svarstomas Seime). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi MAĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis VMI prie FM prašo užtikrinti, kad šio mokesčio įstatymo 2 straipsnio nuostatos įsigaliotų, ne anksčiau kaip po 6 mėn. nuo jo paskelbimo. Pritarti iš dalies Mokesčių administravimo įstatymo keisti nereikės, nes įstatymo projektu nėra keičiamas reguliavimas, susijęs su privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimu. 3. Sveikatos apsaugos ministerija, 2014-10-301 Dėl Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 823 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo' 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris Lietuvos Respublikos Seime registruotas
projektas). SAM projektu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą, buvo pakeistas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnis ir nustatytas vienodas privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo laikas visiems asmenims, už kuriuos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo (toliau - PSD) įmokos arba jie patys jas moka. Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pažymėjo, kad prievolė mokėti įstatymo nustatytas PSD įmokas yra konstitucinė pareiga. Jei asmuo nevykdo ekonominės veiklos ar nėra valstybės lėšomis draudžiamas asmuo, jis privalo savarankiškai mokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodyto dydžio PSD įmokas, kadangi sveikatos draudimo sistema paremta visuotinumo ir solidarumo principais. Vadovaujantis visuotinumo principu visi privalo mokėti PSD įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Solidarumo principas reiškia tai, kad visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamas gaunančių asmenų PSD įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo.
Taigi asmenys yra patys atsakingi už PSD įmokų mokėjimą ir nenutrūkstamą privalomojo sveikatos draudimo galiojimą. Pastebėtina, kad Projektu keičiamo 8 straipsnio 1 dalies reglamentavimas analogiškas SAM projekte pateiktam reglamentavimui, todėl pastabų jai neturime. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pritaria Projekto aiškinamojo rašto 1 punkto ketvirtojoje pastraipoje nurodomam 8 straipsnio 2 dalies reglamentuojamo turinio siekiui, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir šiuo metu prievolės mokėti PSD įmokas nevykdantiems asmenims, kurių PSD galiojimas yra nutrūkęs, atsiranda teisinės pasekmės: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 19 straipsnis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų PSD įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą - įstatymų nustatytas baudas ir delspinigius tiek draudėjams, tiek asmenims, kurie patys privalo mokėti ir apskaičiuoti PSD įmokas, o baudų ar delspinigių sumokėjimas neatleidžia asmenų nuo prievolės sumokėti nesumokėtas PSD įmokas. Vertinant tai, kas aukščiau paminėta, manytina, kad Projektu siūloma 8 straipsnio 2 dalies formuluotė galėtų būti laikoma kaip pertekline. Pastebėtina ir tai, kad nebūtų aiškus Projektu naujai siūlomos 8 straipsnio 2 dalies formuluotės „Ši nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai.“ įgyvendinimas.
Vertinant pateiktos formuluotės turinį, nėra aišku, kaip ir kokia tvarka įsigalios (galios) PSD asmenims, už kuriuos, pažeisdami Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, PSD įmokų nemoka draudėjai. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas įgyvendinamas įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti ir 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9¹
dalyse, nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų arba už juos šios įmokos nebuvo mokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie patys sumokėjo (bet ne daugiau kaip už 5 metus). Ši nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai. Šioje dalyje nurodytų įmokų sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės toliau mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų.“ Tais atvejais, kai už šio Įstatymo 17 straipsnio 4-7, 9 dalyse nurodytus asmenis privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už 5 metus.
Nuostata dėl šioje dalyje nurodytų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo tik sumokėjus visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už atitinkamą laikotarpį netaikoma asmenims, kurie tuo pačiu metu yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kaip kitos kategorijos asmenys ir jų privalomasis sveikatos draudimas galioja.“
2, 3 Dėl Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 22 ir 23 straipsnių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iš esmės pritaria siekiui reglamentuoti efektyvų PSDF biudžeto rezervo sudarymą ir naudojimą. Pritariame Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl PSDF biudžeto rezervo šaltinių ir 23 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatoms dėl lėšų panaudojimo atvejų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, abejotinas PSDF biudžeto rezervo skaidymo į dvi dalis reglamentavimo nustatymo pagrįstumas. Manytina, kad tai apsunkintų PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudojimą, padidintų administracinę naštą bei pažeistų teisėtus apdraustųjų lūkesčius. PSDF biudžeto rezervo lėšos turi būti naudojamos sveikatos sistemoje nenutrūkstamam nustatytų įsipareigojimų vykdymui. Be to, nei Projekte, nei aiškinamajame rašte nėra pagrįstas pagrindinės rezervo lėšų dalies dydžio 1,5 procento einamųjų biudžetinių metų PSDF biudžeto pajamų sumos nustatymas.
Atsižvelgiant į tai, kad Projektu keičiamoje Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo
pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, o PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudojimo suplanavimas leistų užtikrinti, kad vėlesnis PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimas ir panaudojimas nedarytų įtakos Lietuvos įsipareigojimams užtikrinti fiskalinę drausmę viešųjų finansų srityje ir įgyvendinti fiskalinę užduotį siūlome, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl Projektu reglamentuojamo PSDF biudžeto rezervo reglamentavimo paprašyti, kad savo išvadas Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Projekte nustatytas Projekto 1 straipsnio įsigaliojimo terminas (2014 m. lapkričio 1 d.) nėra realus, todėl reikia nustatyti vėlesnį minėtos nuostatos įsigaliojimo terminą. Pritarti iš dalies Vyriausybės išvada gauta (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-02-18 nutarimas Nr. 183), įstatymo įsigaliojimo terminai patikslinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PSDF biudžeto rezervo skaidymas į 2 dalis remiasi sėkminga užsienio valstybių patirtim, pvz. Estijos sveikatos draudimo fondo rezervą taip pat sudaro 2 dalys, iš kurių viena formuojama, skiriant 2 procentus nuo sveikatos draudimo fondo sveikatos draudimo biudžeto. 5. Valstybinė ligonių kasa, 2014-11-03 Atsakydami į Jūsų 2014 m. spalio 14 d. raštą Nr. S-2014-7344 ir susipažinę su Sveikatos apsaugos ministerijos. 2014 m, spalio 30 d. raštu Nr, (1.1.20-141) 10-9473 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, papildome Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. spalio 27 d. raštu Nr. 4K-8595 teiktą informaciją.
4K-8595 teiktą informaciją. Atsižvelgdami į tai, kad valstybės politiką sveikatos draudimo srityje formuoja Sveikatos apsaugos ministerija (Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
apsaugos ministerijos rašte pateiktoje išvadoje dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo jstatymo projekto Nr. XIlP-809(3) išdėstytą poziciją. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2 Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-842 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-809(3) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projekte pateiktą teisinį reguliavimą pagal šiuos pasiūlymus ir pastabas: 1.
Atsisakyti Įstatymo projekto
straipsnio 2 dalies kaip perteklinės, nes šiuo metu prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas nevykdantiems asmenims, kurių privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nutrūkęs, atsiranda teisinės pasekmės: Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 19 straipsnis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą – įstatymų nustatytas baudas ir delspinigius tiek draudėjams, tiek asmenims, kurie patys privalo mokėti ir apskaičiuoti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o baudų ar delspinigių sumokėjimas neatleidžia asmenų nuo prievolės sumokėti nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Beje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 823 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris Lietuvos Respublikos Seime registruotas 2013 m. rugsėjo 13 d. (registravimo numeris XIIP-977) ir kuriame Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies atsisakyta. Nepritarti Vyriausybės pasiūlymas atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies kaip perteklinės nėra pagrįstas. Šia nuostata siūlomas naujas reguliavimas, kuriuo Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio
dalyse nurodytiems asmenims, turintiems PSD skolų, draustumas įsigaliotų tik šias skolas sumokėjus. 2.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto rezervo skaidymo į dvi dalis, nes tai sunkintų Fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimą, didintų administracinę naštą ir pažeistų teisėtus apdraustųjų lūkesčius. Fondo biudžeto rezervo lėšos turi būti naudojamos sveikatos sistemoje nustatytiems įsipareigojimams nenutrūkstamai vykdyti. Be to, nei Įstatymo projekte, nei aiškinamajame rašte nepagrįstas pagrindinės rezervo lėšų dalies dydžio – 1,5 procento einamųjų biudžetinių metų Fondo biudžeto pajamų sumos – nustatymas. Nepritarti PSDF biudžeto rezervo skaidymas į 2 dalis remiasi sėkminga užsienio valstybių patirtim, pvz. Estijos sveikatos draudimo fondo rezervą taip pat sudaro 2 dalys, iš kurių viena formuojama, skiriant 2 procentus nuo sveikatos draudimo fondo sveikatos draudimo biudžeto. Pagrindinės PSDF biudžeto rezervo dalies paskirtis – kompensuoti PSDF biudžetui nuostolius, atsiradusius dėl ekstremalių situacijų, didelių ekonominių krizių susidarymo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
lėšos būtų skirstomos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatos keltų riziką fiskalinei drausmei, nes Fondo biudžeto rezervo naudojimas veikia valdžios sektoriaus finansinius rodiklius. Siūloma palikti šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 798 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatą, kad Fondo biudžeto rezervo lėšos naudojamos sveikatos apsaugos ministro sprendimu, pritarus Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Nepritarti Įstatymo projektu nustatoma, kad PSDF biudžeto rezervo lėšų skyrimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė, tad sveikatos apsaugos ministras priimdamas sprendimą dėl PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšų naudojimo, vadovausis LRV nustatyta tvarka. Be to, sprendimą ministras galės priimti tik įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Galiojančiame Vyriausybės
rezervo lėšos naudojamos Sveikatos apsaugos ministro sprendimu, pritarus Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pastaba, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatos keltų riziką fiskalinei drausmei, nėra pagrįsta. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
viso Fondo biudžeto rezervo lėšų naudojimo pagrindus, kokie siūlomi nustatyti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projektu keičiamo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip, kaip nustatyta šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje:
„Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius.
Gautos pajamos turi būti naudojamos privalomojo sveikatos draudimo reikmėms.“ Be to, Įstatymo projekte reikėtų nustatyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimus dėl lėšų investavimo privalo derinti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.“
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
keičiamo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-03-18 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies
įstatymo projektui
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad asmenų, nurodytų Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1-9¹dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba šie asmenys patys pradėjo mokėti PSD įmokas. Tačiau toks reguliavimas ne visiškai atitinka galiojančią praktiką, nes asmenų, nurodytų 17 straipsnio 1-3 dalyse privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja įgijus atitinkamą statusą (pvz. įsidarbinus ir pan.), asmenų nurodytų 17 straipsnio 4-7, 9 dalyse – nuo tos dienos, kurią už juos pradėtos mokėti įmokos, asmenų nurodytų 17 straipsnio 9¹dalyje – tą mėnesį, kurį už juos sumokėtos įmokos. Taip pat, siekiant aiškumo, visiems asmenims siūloma nustatyti ne tik privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo, bet ir galiojimo laiką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 1-3 1-9¹ dalyse, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas jiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nuo šio įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalyse nurodyto statuso įgijimo dienos) ir galioja iki šio Įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalyse nurodyto statuso netekimo dienos. Asmenų, nurodytų šio Įstatymo 17 straipsnio 4-7, 9 dalyse privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir galioja iki to mėnesio, kurį už juos sumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, paskutinės dienos. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 9¹dalyje, privalomojo sveikatos draudimo galiojimas nustatomas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, o draudėjui neįvykdžius pareigos sumokėti už juos privalomojo sveikatos draudimo įmokų, šie asmenys laikomi apdraustaisiais tą mėnesį, kurį įmokos už juos privalėjo būti sumokėtos.“
2 Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos pastabas ir pasiūlymus. Pasiūlymas: „2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9¹
dalyse, nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų arba už juos šios įmokos nebuvo mokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo sumokėtos visos nesumokėtos 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie patys sumokėjo (bet ne daugiau kaip už 5 metus). Ši nuostata netaikoma asmenims, už kuriuos, pažeisdami šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų mokėjimo tvarką, privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemoka draudėjai.
Šioje dalyje nurodytų įmokų sumokėjimas neatleidžia nuo prievolės toliau mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų.“ Tais atvejais, kai už šio Įstatymo 17 straipsnio 4-7, 9 dalyse nurodytus asmenis privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokamos, jų privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jie ar jų draudėjai sumokėjo visas nesumokėtas 17 straipsnyje nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet ne daugiau kaip už
draudimo įsigaliojimo tik sumokėjus visas nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokas už atitinkamą laikotarpį netaikoma asmenims, kurie tuo pačiu metu yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu kaip kitos kategorijos asmenys ir jų privalomasis sveikatos draudimas galioja.“
12 Argumentai: įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad viena iš PSDF biudžeto rezervo sudedamųjų dalių - einamaisiais metais į PSDF biudžeto rezervą atskaitytos PSDF biudžeto lėšos, jeigu jos patvirtintos tų metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu. Siekiant užtikrinti nuolatinį lėšų atskaitymą į PSDF biudžeto rezervą, siūloma išbraukti žodžius „jei jos“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
biudžeto lėšos, jei jos patvirtintos tų metų Lietuvos Respublikos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu;“
4 Argumentai: pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymą.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktame banke. Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo pagrindinės dalies lėšas gali investuoti į Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos naudojamos tik šiame Įstatyme nustatytoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms apmokėti.“
Argumentai: pasiūlymu tikslinamos įstatymo projekto nuostatos, susijusios su įstatymo įsigaliojimu ir įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, kad po įstatymo priėmimo institucijoms, administruojančioms PSD įmokas, reikės laiko pertvarkyti informacines sistemas, siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą nuo 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
išdėstyti taip4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnis Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2016 m. sausio 1 d. 2. Privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, nesumokėtoms iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo dienos, šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos netaikomos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos, susidariusios iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo dienos, administruojamos bendra teisės aktų nustatyta tvarka.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4-7, 9 dalyse nurodytų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įsigaliojimo netaikoma asmenims, kurių nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos priskaičiuotos už laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos administruojamos ir išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai įsigalioja 2015 2016 m. sausio 1 d. 4. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2014 m. 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 ir 3 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas