Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-25342 STRAIPSNIO PAKEITIMO
d. Nr. Vilnius 1straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis, 48 straipsnio 5 dalį įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“;
2Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalis ir 48 straipsnio 5 dalis 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį egzaminą, taikomas asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Raimundas Paliukas Orinta Leiputė Larisa Dmitrijeva Vytautas Juozapaitis
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis, 27,
dalį,75 straipsnį ir 83 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“
ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja 2018 2019 m. rugsėjo 1 d.“
straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Šio įstatymo
straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d.“
dalimi: „4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29 ir 75 straipsniai ir 83 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.“
dalimi: „5. Iki
Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio redakcija: „27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba. 2.
mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos;
16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos;
16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas. 3.
mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba
vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas. 4. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės. 5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 6. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. 7. Pradėdamas eiti pareigas, tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas. 9.
savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje. 10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nurodytame įsipareigojime nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. 12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 13. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. 14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.“
dalimi: „6. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio redakcija: „28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2.
(akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3.
savo sprendimus skelbia viešai teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 5 metams. 5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas. 6. Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas. 7. Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius). 8. Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.“
dalimi: „7.
Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio redakcija: „29 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)
mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2) leidžia įsakymus;
3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;
4) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;
5) teikia tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
8) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
9) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
10) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;
11) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3. Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka. 4. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. 5.
5Rektoriumi gali būti asmuo,
turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 6. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 7. Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo. 8. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. 9. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 (kai tarybą sudaro 9 nariai) arba 7 (kai tarybą sudaro 11 narių) aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.“
straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio redakcija: „75 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos „1. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
3) sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;
4) kitoms reikmėms. 2. Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti 3.
Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines galimybes. 4. Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms.“
dalimi: „9. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 3 dalies redakcija: „3. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms vykdyti, tai yra lėšos:
1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;
2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;
3) studentams skatinti.“
straipsnio 3 dalį laikyti 10 dalimi. 11. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalis ir 48 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. kovo 1 d. ir taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. „3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį egzaminą taikomas asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 metų.“
straipsnio 4–22 dalis laikyti atitinkamai 11–29 dalimis. 13. Papildyti 2 straipsnį 30 dalimi: „30.
Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia savo veiklą iki savo kadencijos pabaigos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
ir uždaviniai Siekiant teisinio aiškumo ir asmenų teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimo, šiuo projektu patikslintos kai kurios nuostatos, susijusios su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 įgyvendinimu ir taikymu. Teikiamą nuostatą reikėtų priimti iki Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 įsigaliojimo datos (2017 metų sausio1 dienos), kadangi ši nuostata yra galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme XI-242 ir būtų išlaikytas teisinių santykių stabilumo principas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai yra LR Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Teikiama nuostata yra galiojančiame Mokslo ir studijų įstatyme XI-242. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant užtikrinti asmenų teisėtų lūkesčių įgyvendinimo ir teisinių santykių stabilumo principą, patikslintos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 nuostatos, susijusios su šio įstatymo įgyvendinimu ir taikymu, nustatant, kad reikalavimas asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas, būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį egzaminą, būtų taikomas nuo 2018 metų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasėkmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra:
„valstybinis egzaminas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo nariai Raimundas Paliukas Orinta Leiputė Larisa Dmitrijeva Vytautas Juozapaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-11- Nr. Į 2016-11-16 Nr. S-2016-7297 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4854 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4854, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2016-11-14 Nr. XIIP-4854 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad teikiamo projekto lyginamais variantas neatitinka galiojančios keičiamo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 redakcijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
DĖL
2016-12-13 Nr. XIIP-4854(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams pastabų neturime, tačiau atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio 10 dalis dėstytina taip: „10. Buvusias 2 straipsnio 3-22 dalis laikyti atitinkamai 10-29 dalimis“. Atitinkamai reikėtų atsisakyti šio straipsnio 12 dalies ir pakeisti 13 dalies numeraciją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Švietimo IR mokslo komitetas
2016-12-07
11. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas
Gumuliauskas, Jaroslav Narkevič, Aušra Papirtienė, Raminta Popovienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos: Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos Janina Antanavičienė ir Lina Giriūnienė. Kiti posėdžio dalyviai: naujai paskirta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovai: Artūras Žukauskas, Saulius Vengris, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas, Pramonininkų konfederacijos atstovas Raimundas Balčiūnaitis, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisėkūros principams pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad teikiamo projekto lyginamais variantas neatitinka galiojančios keičiamo
Teisingumo ministerijos 2016-11-21 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP4854, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vytauto Didžiojo universitetas 2016-12-05 Įvertinę situaciją, susijusią su Mokslo ir studijų įstatymo 75 ir 83 straipsnių įgyvendinimo galimybėmis, siūlome vieneriems metams atidėti 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto, to paties straipsnio 3 dalies, taip pat 83 straipsnio 3 dalies 4 punkto įgyvendinimą. Pritarti
2016-12-05 Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra parengti galutiniai tesės aktų projektai bei siekiant užtikrinti galimybę aukštosioms mokykloms teikti pastabas ar pasiūlymus, prašome vieneriems metams atidėti 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto, to paties straipsnio 3 dalies, taip pat 83 straipsnio 3 dalies 4 punkto įgyvendinimą. Pritarti
2016-12-05 Įvertinę situaciją, kad neparengtos metodikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies ir 83 straipsnio 3 dalies
2016-12-05 Manome, kad šiuo metu dar nėra parengta aiški metodika, kuri būtų tinkama paskaičiuojant valstybės biudžeto lėšas, skiriamas universitetų administravimui ir ūkiui. Siūlome vieneriems metams atidėti Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 83 straipsnio 3 dalies 4 punkto įsigaliojimą. Pritarti
2016-12-05 Įvertinę situaciją, susijusią su Mokslo ir studijų įstatymo 75 ir 83 straipsnių įgyvendinimu nuo 2017 m. sausio 1 d., siūlome atidėti 75 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 75 straipsnio 3 dalies ir 83 straipsnio 3 dalies 4 punkto įgyvendinimą vieneriems metams. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Eugenijus Jovaiša, Kęstutis Mažeika, Arūnas Gumuliauskas, Alfredas Nausėda, Andriejus Stancikas, Aurelijus Veryga, Stasys Jakeliūnas, Juozas Rimkus, Stasys Tumėnas,
2 Argumentai: Siūlome atidėti 2016 m. birželio m. 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų statymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 (toliau – Įstatymas) kai kurių nuostatų įsigaliojimo datą. Pagal dabartinę redakciją Įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., tačiau yra priežasčių, dėl kurių reikėtų nukelti Įstatymo nuostatų dėl aukštųjų mokyklų valdymo ir finansavimo nuostatų įsigaliojimo datą ir atsižvelgus į šias priežastis jį tikslinti:
programos:
1) neapibrėžtos ir neaiškios Įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl sutarčių su aukštosiomis mokyklomis. 2) Komplikuota ir nepagrįsta studijų kainos sandara. 3) Neparengti Įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, įskaitant universitetų statutus ir kolegijų įstatus. Priėmus šį įstatymą, iki jo įsigaliojimo 2017 m. sausio 1 d., reikia priimti apie šimtą įstatymą įgyvendinančių teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo ministro įsakymų, aukštųjų mokyklų statutų. Tačiau iki dabar šių teisės aktų yra priimta tik: 6 LRV nutarimai iš 24, 6 ministro įsakymai iš 21, nepriimtas nei vienas Seimo nutarimas dėl universitetų statutų pakeitimo, pateikti, bet nepriimti Švietimo ir mokslo ministerijai 4 iš 12 valstybinių kolegijų statutų pakeitimai. Kiti teisės aktai yra rengiami arba parengti ir derinami su ministerijomis. Siūloma atidėti Įstatymo nuostatų dėl aukštųjų mokyklų valdymo įsigaliojimo laiko iki 2017 metų liepos 1 d., kadangi iki 2017 m. sausio 1 d. nebus patvirtintas nei vienas universiteto statutas. Šiuo metu Seimui pateiktas tik vienos aukštosios mokyklos statuto pakeitimo projektas.
Atsižvelgus į šiuos argumentus siūloma palikti galioti šiuo metu galiojančio Mokslo ir studijų įstatymo XI-242 nuostatos dėl aukštųjų mokyklų valdymo organų. Siūloma atidėti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis įsigaliojimo terminą iki 2019 metų. Siūloma atidėti nuostatos įsigaliojimą dėl ūkio ir administravimo lėšų įtraukimo į studijų kainą, kadangi dar iki šiol nėra parengta valstybės biudžeto lėšų, skirtų su moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra ir meno veikla susijusiam administravimui ir ūkiui, taip pat ūkio ir administravimo išlaidų norminėje studijų kainoje perskaičiavimo metodikos iki 2017 metų liepos 1 d. Taip pat siūloma papildyti 2 straipsnį 7 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia savo veiklą iki kadencijos pabaigos. Studijų kokybės vertinimo centro taryba sudaryta 2016 metais, ji ką tik pradėjo savo veiklą, o jos veiklos terminas yra 6 metai, todėl rinkti naują Tarybą būtų neracionalu. Pasiūlymas: 2 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis, 27, 28 ir 29 straipsnius,48 straipsnio 5 dalį, 75 straipsnis ir 83 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstatymo 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja 2018 2019 m. rugsėjo 1 d. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29 straipsnių redakcija: „27 straipsnis.
aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba. 2.
mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;
16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;
16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas. 3.
mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas. 4. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės. 5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 6. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. 7. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas. 8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas. 9.
tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje. 10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statuto, tarybos darbo reglamento ar šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. 12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 13. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. 14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas. 28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2.
funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3.
(akademinė taryba) savo sprendimus skelbia viešai teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 5 metams. 5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas. 6. Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas. 7. Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius). 8. Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą. 29 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) 1.
Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
5) teikia tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
veiklos ataskaitą;
metinę veiklos ataskaitą;
9) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;
funkcijas. 3. Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka. 4. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. 5. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 6. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 7.
sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo. 8. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jei paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. 9. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 (kai tarybą sudaro 9 nariai) arba 7 (kai tarybą sudaro 11 narių) aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.“
taip:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalis ir 48 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. kovo 1 d. ir taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. 4. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį egzaminą, taikomas asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 metų. 5. Papildyti 2 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio redakcija:
„1. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio
finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
3) sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;
4) kitoms reikmėms. 2.
finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti
plėtrai ir meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines galimybes. 4. Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms.“
6Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 3 dalies redakcija:
„3. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos
studijoms vykdyti, tai yra lėšos:
1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;
2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;
3) studentams skatinti.“
7Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7.Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaryta iki
šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia savo veiklą iki kadencijos pabaigos.“
Atsižvelgus į juridinės technikos taisykles šį straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos mokslo
ir studijų įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis, 27, 28 ir 29 straipsnius,48 straipsnio 5 dalį, 56 straipsnio 2 dalį, 75 straipsnį ir 83 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“ 2.
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo
ir studijų įstatymo 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja 2018
3Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo
ir studijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d.“
4Papildyti 2 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
mokslo ir studijų įstatymo 27, 28, 29 ir 75 straipsniai ir 83 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.“
5Papildyti 2 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio redakcija: „27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
1Valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organas yra taryba. 2.
2Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos;
16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas.
Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;
2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;
3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;
4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;
9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos;
16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas. 3.
mokyklos statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas. 4. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės. 5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 6. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. 7. Pradėdamas eiti pareigas, tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas. 9.
paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje. 10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 11. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nurodytame įsipareigojime nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio
tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. 12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 13. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. 14. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.“
6Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 28 straipsnio redakcija:
„28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė
taryba)
aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas. 2.
funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.
Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) nustato studijų tvarką;
2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;
3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;
6) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
7) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;
10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3.
aktų nustatyta tvarka. 4. Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 5 metams. 5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas. 6. Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas. 7. Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius). 8. Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą.“
7Papildyti 2 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7.
Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 29 straipsnio redakcija:
„29 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius
(direktorius)
aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja. 2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2) leidžia įsakymus;
3) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;
4) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;
5) teikia tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
8) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
9) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
10) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;
11) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3. Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka. 4. Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių. 5.
pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 6. Direktoriumi gali būti asmuo, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties. 7. Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo. 8. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. 9. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 (kai tarybą sudaro 9 nariai) arba 7 (kai tarybą sudaro 11 narių) aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.“
8Papildyti 2 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio redakcija: „75 straipsnis. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos
„1. Valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto
bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
2) administravimui ir ūkiui;
3) sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai;
4) kitoms reikmėms. 2. Nevalstybinėms mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti 3.
Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti mokslo ir studijų institucijoms skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines galimybes. 4. Valstybės biudžeto lėšos sudėtingos infrastruktūros objektų priežiūrai Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms.“
9Papildyti 2 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Iki 2017 m. liepos 1 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 3 dalies redakcija:
„3. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos
studijoms vykdyti, tai yra lėšos:
1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;
2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;
3) studentams skatinti.“
dalimi. 11. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalis ir 48 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2017 m. kovo 1 d. ir taikoma asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 m. „3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas būti išlaikiusiems bent vieną valstybinį egzaminą taikomas asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas nuo 2018 metų.“
dalimis. 13. Papildyti 2 straipsnį 30 dalimi: „30.
Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, tęsia savo veiklą iki savo kadencijos pabaigos.“ Seimo nariai Eugenijus Jovaiša Edmundas Pupinis Aušra Papirtienė Arūnas Gumuliauskas Levutė Staniuvienė Jaroslav Narkevič Gintaras Steponavičius Raminta Popovienė Kęstutis Smirnovas 2016-12-072 Argumentai:
Siūlome atidėti 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 (toliau – Įstatymas) 56 straipsnio 2 dalies nuostatų įsigaliojimo datą. Pagal dabartinę redakciją Įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d., tačiau yra priežasčių, dėl kurių reikėtų nukelti Įstatymo 56 str. 2 d. nuostatos, pagal kurią iki 10 procentų geriausiai kolegijas baigusių studentų, siekiančių įgyti kompetencijų ir gebėjimų tęsti studijas pagal magistrantūros studijų programą, atsižvelgus į jų studijų kolegijoje rezultatus, gali studijuoti pagal universiteto vykdomas išlyginamąsias ir
(ar) papildomas studijas, valstybės finansuojamoje vietoje švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, įsigaliojimo datą. Argumentai:
kokiais principais vadovaujantis nustatyti didžiausią asmenų, baigusių kolegijas, kuriems gali būti skiriamas valstybės finansavimas papildomoms ir
(ar) išlyginamosioms studijoms, siekiant studijuoti magistrantūroje, skaičius, kaip šį skaičių paskirstyti tarp aukštųjų mokyklų, tarp studijų krypčių;
finansiniai ištekliai papildomoms ir (ar) išlyginamosioms studijoms.
Pažymėtina, kad minėtos studijos nebūtinos visais atvejais, o priklausomai nuo asmens baigtos studijų programos gali skirtis papildomų ar išlyginamųjų studijų trukmė ir kaina, kuri gali skirtis net kelis kartus
į tai, kad priėmimą į papildomas ir (ar) išlyginamąsias studijas vykdo aukštosios mokyklos, reikalinga papildoma diskusija, kas turėtų nustatyti asmenų priėmimo į valstybės finansuojamas papildomų ir išlyginamųjų studijų vietas tvarką, t. y. ar priėmimas turėtų vykti visoms aukštosioms mokykloms nustatyta bendra tvarka, ar kiekvienos aukštosios mokyklos autonomiškai nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis, 48 straipsnio 5 dalį, 56 straipsnio 2 dalį įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“
2Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo
ir studijų įstatymo 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalys ir 56 straipsnio
Pritarti Atsižvelgus į juridinės technikos taisykles ir Seimo narių siūlymus 1 ir 3 dalis išdėstyti taip: Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, 9 straipsnio 1, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis, 27, 28 ir 29 straipsnius,48 straipsnio 5 dalį, 56 straipsnio 2 dalį, 75 straipsnį ir 83 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“
3Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo
ir studijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam pagal Teisės departamento ir Seimo narių siūlymus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIP-4854(2), Komiteto išvadai ir teikti Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Rūta Norkienė