priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas įvertinus dėl galiojančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumo praktikoje kylančias Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo problemas. Projekto tikslas – tobulinti ir tikslinti Vaikų išlaikymo fondo (toliau – Fondas) išmokų (toliau – išmokos) skyrimo ir mokėjimo teisinį reglamentavimą, įgyvendinant valstybės perimtą įsipareigojimą – suteikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą, taip pat gerinti ir tobulinti išmokų išieškojimo teisinį reglamentavimą. Vaikų išlaikymo fondo administracijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija), kuri vykdo Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus (toliau – Fondo administratorius) funkcijas, 2008–2015 metais iš viso gauta daugiau nei 51 tūkst. prašymų Fondo išmokoms gauti. Fondo administracija 2015 metais vidutiniškai per mėnesį gavo
(vaikų). 2015 metais išmokėta daugiau kaip 14 mln. eurų Fondo išmokų, susigrąžinta apie 0,5 mln. eurų. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus, t. y. išmokų mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindai yra nekonkretūs, sudarantys sąlygas skirtingai interpretuoti Įstatymo nuostatas. Per aštuonerius Fondo administracijos veiklos metus praktika parodė esamas teisinio reguliavimo spragas ir trūkumus. Pavyzdžiui, Įstatyme nėra nustatyta minimali išmokos riba, todėl pasitaiko atvejų, kai šių išmokų administravimo kaštai viršija paskirtų išmokų dydį, nenustatytas išmokų mokėjimo nutraukimo momentas, nereglamentuotos pareiškėjo ir skolininko pareigos.
Pastebėtina, kad išmokų išieškojimo iš skolininkų procesai nėra efektyvūs, nes skola pradedama išieškoti ne iš karto, priėmus sprendimą mokėti išmokas, bet gerokai vėliau (pavyzdžiui, po 24 mėnesių nuo išmokų mokėjimo pradžios), todėl susikaupia didesnė ir senesnė skola, kurios išieškojimas dažnai tampa neįmanomas. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, Projekte siekiama konkretizuoti išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, atsisakyti išmokų mokėjimo sustabdymo instituto, siekiant efektyviau valdyti valstybės biudžeto lėšas ir optimizuoti išmokų mokėjimo administravimo procesus, nustatyti minimalią išmokos ribą, taip pat, siekiant optimizuoti išmokų mokėjimo procesus ir efektyviai valdyti valstybės skolą, nustatyti, kad skolų išieškojimo procedūra pradedama jau pirminiame išmokų mokėjimo etape. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Projektą parengė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A1-335 „Dėl darbo grupės sudarymo“. Darbo grupės vadovas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, tel. 8 706 64202, el. p. [email protected]. Projektą pagal suinteresuotų institucijų pastabas patikslino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento (direktorė – Daina Urbonaitienė, tel. 8 706 68131, el. p. [email protected]) Vaikų skyriaus (vedėja – Dainora Bernackienė, tel. 8 706 64225, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Vilma Matulionienė, tel. 8 706 68246, el. p. [email protected], Fondo administracijos (direktorė – Rasa Vitkauskienė, tel. 273 1958, el. p. [email protected]) direktoriaus pavaduotoja Ina Skubilovienė, tel.
skolų išieškojimo skyriaus vedėja Aušra Bulotienė, tel. 8 687 48502, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, vaiku laikomas nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas). Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, vyresniems nei 18 metų neįgaliems asmenims gali būti mokamos išmokos iki gyvos galvos arba iki asmuo bus pripažintas darbingu arba iš dalies darbingu. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai išmokas gauna 25–33 metų asmenys. Pažymėtina, kad neįgalus suaugęs asmuo yra valstybės socialiai apsaugotas, nes gauna netekto darbingumo pensiją, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, jam gali būti teikiamos socialinės paslaugos, taikomos lengvatos ir kt. Atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus, ši nuostata netikslinga. Įstatyme nėra nurodyta, kokiems subjektams jis taikomas, nenurodytos esminės jiems taikytinos sąlygos išmokoms gauti, pavyzdžiui, kad pareiškėjo ir vaiko gyvenamoji vieta privalo būti deklaruota Lietuvos Respublikoje, Įstatyme taip pat neapibrėžta, ar deklaravęs išvykimą į užsienį asmuo turi teisę gauti išmokas. Dėl nurodyto galiojančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, dėl kurio įvairios valstybės institucijos skirtingai interpretuoja Įstatymo nuostatas, Fondo administracija turėjo ne vieną teisminį ginčą. Įstatymas nenumato minimalios išmokos ribos – išmoka mokama net ir tuo atveju, jei jos dydis siekia, pavyzdžiui, 1 centą, ir šių išmokų administravimo kaštai viršija paskirtų išmokų dydį.
Įstatymas pateikia labai siaurą išmokų mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindų sąrašą, palikdamas vietos interpretuoti ir skirtingai aiškinti Įstatymą, o dėl to kyla teisminių ginčų. Įstatymas nereglamentuoja pakartotinio kreipimosi dėl išmokų skyrimo terminų, tai sudaro kliūtis nustatant teisę vaikui skirti išmokas už praėjusius laikotarpius. Pasitaiko atvejų, kai pareiškėjas įrodo teisę gauti išmoką už ankstesnius laikotarpius, kurių terminas gali siekti net iki 24 mėnesių. Taip nukrypstama nuo išmokų tikslinės paskirties – garantuoti valstybės įsipareigojimų vykdymą, suteikiant vaikui Įstatyme nustatyto dydžio išlaikymą tada, kai jam minėta parama yra būtina. Įstatymas nereglamentuoja sprendimo neskirti išmokos priėmimo sąlygų. Dėl šios priežasties praktikoje pasitaiko situacijų, kai Fondo administracijai trūksta teisinio pagrindo priimti tam tikrą sprendimą ir tokios išmokų gavėjų bylos lieka „užšaldytos“. Įstatyme išmokų mokėjimo pagrindai, išmokų dydžiai ir mokėjimo tvarka išdėstyti nenuosekliai, keliuose straipsniuose ir yra tarpusavyje supainioti, be to, nenustatyti išmokų skyrimo ir mokėjimo terminai, nereglamentuojami išmokų perskaičiavimo aspektai, nes nenumatyta, kaip perskaičiuojamos išmokos, kai, pavyzdžiui, pareiškėjas kreipiasi į Fondo administraciją dėl išmokų dydžio pasikeitimo dėl teismo padidintų ar sumažintų periodinių išmokų vaikui išlaikyti arba dėl skolininko pradėto teikti dalinio išlaikymo vaikui. Įstatymas nenumato pakartotinio kreipimosi į Fondo administraciją sąlygų.
Įstatymas nenumato išmokų perskaičiavimo galimybės, taigi įpareigoja Fondo administraciją, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos išmokų mokėjimui (pavyzdžiui, skolininkas pradeda teikti dalį išlaikymo), nuolat keisti išmokų mokėjimo sprendimus (tokio pobūdžio sprendimai sudaro apie 30 proc. visų Fondo administracijos priimamų sprendimų). Tai yra techninio pobūdžio, daug laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas. Tam, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas – paskirta ir išmokėta išmoka, tenka atlikti kelis tarpinius veiksmus, orientuotus į „popierinio“ sprendimo, pagrindžiančio išmokos teisėtumą, parengimą. Veiklos efektyvumo požiūriu šis procesas nėra produktyvus. Panaši situacija ir išieškant skolas: skola išieškoma tik esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms ir terminams, t. y. praėjus 24 mėnesiams po išmokų mokėjimo pradžios arba kai įsiskolinimo dydis pasiekia 724 eurus. Toks neoperatyvus išieškojimo procesas išmokų atgavimą padaro negalimą, nes skolininkas, gavęs sprendimo mokėti išmokas iš Fondo nuorašą, turi laiko „tapti nepasiekiamas“ antstoliams, t. y. išsideklaruoti, išvykti į užsienį, parduoti ir (arba) perrašyti turtą ir pan. Taip pat nereglamentuojamas palūkanų skaičiavimas skolininko mirties atveju. Įstatymas aiškiai neapibrėžia pareiškėjo ir skolininko pareigų, kas jiems sudaro sąlygas piktnaudžiauti. Įstatyme numatyta, kad Fondo administratorius įgyvendina valstybės prisiimtą įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, taip pat užtikrina tinkamą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą.
Siekiant užtikrinti tinkamą pareigų vykdymą, registruose ir valstybės informacinėse sistemose per mėnesį vidutiniškai patikrinama apie 5 000 subjektų – pareiškėjų, vaikų ir skolininkų – duomenys (pvz., gyvenamosios vietos deklaravimo ar jos pasikeitimo faktas, mirties faktas ir pan.), kurie dažniausiai teikiami už atlyginimą, nors Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ nurodyta, kad „Siekiant sumažinti žalos valstybės biudžetui atsiradimo tikimybę tais atvejais, kai pareiškėjas nevykdo įstatyme nustatytos pareigos informuoti apie pasikeitusias aplinkybes, tikslinga įstatyme nustatyti Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus teises, pareigas ir priemones, kuriomis administracija atliktų nuolatinius tikrinimus aplinkybių, turinčių įtakos teisei gauti išmoką. Taip pat tikslinga inicijuoti įstatymų (Vaikų išlaikymo fondo ar Valstybės informacinių išteklių valdymo) papildymus ir suteikti teisę Fondo administracijai neatlygintinai naudotis valstybės registruose esančiais duomenimis, kurie yra reikalingi vykdyti įstatyme nustatytas funkcijas“. Įstatymas nenumato skolininkų ir pareiškėjų grąžintų lėšų panaudojimo tvarkos.
Įstatyme vartojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) sąvoka. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomame Įstatyme (toliau – Įstatymo projektas) siūloma tikslinti jame vartojamas sąvokas, taip pat, siekiant sumažinti teisminių ginčų skaičių, aiškiai apibrėžti teisės gauti išmokas sąlygas ir jų mokėjimo tvarką, nustatyti minimalią išmokos ribą, siekiant efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas ir optimizuoti išmokų mokėjimo administravimo procesus, detalizuoti išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, atsisakyti išmokų mokėjimo sustabdymo instituto ir reglamentuoti pakartotinio kreipimosi dėl išmokų mokėjimo terminus po išmokų mokėjimo nutraukimo, taip pat efektyviai valdyti valstybės skolą – skolų išieškojimo funkciją perduoti antstoliams jau pirminiame išmokų mokėjimo etape. Įstatymo projektu siūloma aiškiai apibrėžti asmenų, kuriems taikomas Įstatymas, ratą ir požymius, kuriuos turi atitikti į Įstatymo reguliavimo sritį patenkantys subjektai. Siūlomas pakeitimas sumažins teisminių ginčų, kylančių dėl skirtingų šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatų interpretacijų. Įstatymo projektu atsisakoma „vaiko“ sąvokos nurodant, kad įstatymas taikomas asmenims iki 18 metų. Pritarus pateiktam siūlymui, į „vaiko“ sąvoką nepateks vyresni nei 18 metų nedarbingi asmenys, kuriems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas. Siūlomas pakeitimas grindžiamas tuo, kad neįgalus suaugęs asmuo yra valstybės socialiai apsaugotas, gauna netekto darbingumo pensiją, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, jam gali būti teikiamos socialinės paslaugos, taikomos lengvatos ir kt. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje patikslinama „pareiškėjo“ sąvoka, Įstatymo projekto 4 ir 5 straipsniuose nustatomas pareiškėjo ir vaiko ryšys su gyvenamąja vieta.
Įstatymo projekte atsisakoma minimaliojo gyvenimo lygio rodiklio naudojimo, nes jis nuo 2008 metų vadinamas bazine socialine išmoka, kurios apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įstatymo projekto antrame skyriuje apibrėžiami maksimalūs ir minimalūs išmokų dydžiai, numatant teisę į išmokas, kreipimosi dėl išmokų sąlygas, išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus ir pakartotinio kreipimosi sąlygas. Siekiant sumažinti pareiškėjų ir Fondo administracijos patiriamas pervestų išmokų administravimo sąnaudas, Įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatoma minimali išmokos riba – 2 eurai. Jei paskaičiuota išmoka nesieks nustatyto dydžio, ji nebus mokama. Toks siūlymas teikiamas siekiant išvengti praktikoje pasitaikančių atvejų, kai, pavyzdžiui, pareiškėjui paskiriama 1,80 euro dydžio išmoka, tačiau atskaičius banko mokesčius, pareiškėjas negauna išmokos ir lieka skolingas bankui, nes komerciniai bankai už kiekvieną mokėjimo pavedimą nuo pareiškėjo sąskaitos atskaito nuo 0,23 iki 0,35 euro, o kai banko sąskaita uždaryta, kas dažnai pasitaiko Fondo veiklos praktikoje, atskaitomų lėšų suma yra 2,03 euro. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projekto 4 ir 5 straipsniuose nustatoma, kad pareiškėjas ir (arba) vaikas kreipimosi į Fondo administraciją ir sprendimo priėmimo, o skyrus išmokas – išmokų mokėjimo metu turi atitikti visas šiuose straipsniuose nurodytas sąlygas.
Siekiant palengvinti su išmokų mokėjimu ir išieškojimu susijusių teisės aktų taikymą, atsisakoma kelių Fondo administracijos veiklą reglamentuojančių įgyvendinamųjų teisės aktų ir siūloma patvirtinti vieną teisės aktą – Vaikų išlaikymo fondo išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie būtų patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Įstatymo projekto 6 straipsnyje reglamentuojama išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje nustatomas išmokos skyrimo momentas – nuo prašymo Fondo administracijai pateikimo dienos. Prašymo pateikimo diena priklausys nuo prašymo pateikimo būdo. Detalus išmokų skyrimo ir mokėjimo reglamentavimas bus perkeltas į Nuostatus. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimo dėl išmokos skyrimo priėmimo terminas – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Ši nuostata perkelta iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo“. Pažymėtina, kad dėl 10 darbo dienų termino sprendimui priimti per visą Fondo administracijos veiklos praktiką nebuvo skundų, kadangi sprendimo priėmimo terminas nelemia išmokos dydžio arba jos išmokėjimo termino. Išmokos mokamos nuo prašymo pateikimo dienos arba už praėjusį laikotarpį (pakartotinio prašymo atveju), jeigu vaikas turi teisę gauti išmoką. Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinamos išmokų neskyrimo sąlygos.
Įstatymo projekte atsisakoma išmokų sustabdymo instituto, išplečiant ir sukonkretinant išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus (Įstatymo projekto 7 straipsnis). Įstatymo projekto 7 straipsnyje pateikiamas baigtinis išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų sąrašas ir išmokų nutraukimo momentai apibrėžiami atsižvelgiant į pagrindą. Tikimasi, kad taip bus užtikrintas teisinis aiškumas, išvengta neapibrėžtumo ir skirtingo Įstatymo nuostatų interpretavimo. Pažymėtina, kad siūlomi išmokos mokėjimo nutraukimo momentas ir pagrindai yra nustatyti vadovaujantis teismų praktika. Svarbu pabrėžti, kad, išnykus pagrindams, dėl kurių buvo nutrauktas išmokų mokėjimas, pareiškėjai turės teisę pakartotinai kreiptis į Fondo administraciją. Siekiant išvengti galiojančiame Įstatyme esančių spragų, Įstatymo projekto 8 straipsnyje įtvirtinamas pakartotinio kreipimosi dėl išmokų skyrimo institutas ir reglamentuojami pakartotinio kreipimosi sąlygos ir terminai. Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma, kad, pareiškėjui pakartotinai kreipiantis į Fondo administraciją dėl išmokų skyrimo, išmokos būtų skiriamos ir mokamos už laikotarpį, kuris yra ne ankstesnis kaip vienas mėnuo iki pakartotinio kreipimosi mėnesio pirmos dienos, jei vaikas turi teisę gauti išmokas už nurodytą laikotarpį. Vieno mėnesio
„grįžimo atgal“ terminas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau
Siūlomas teisinis reguliavimas skatins pareiškėją ir skolininką elgtis atsakingai ir tinkamai vykdyti jiems nustatytas pareigas. Įstatymo projekto ketvirtame skyriuje siūlomas pakeitimas yra vienas esminių vertinant jį Fondo administracijos veiklos ir išieškojimo valstybės naudai kontekste. Įstatymo projekte atsisakoma atskiro sprendimo dėl išmokų išieškojimo iš skolininko instituto. Siūloma išieškojimo procesą pradėti jau pačiame pirminiame išmokos mokėjimo etape, t. y. sprendimas dėl išmokos mokėjimo kartu būtų ir vykdomasis dokumentas, privalomai vykdytinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, taip pat nustatoma palūkanų skaičiavimo tvarka skolininko mirties atveju. Tokiu atveju Fondo administracija nutraukia palūkanų skaičiavimą skolininko mirties dieną, nes kai nėra paveldėtojų ir paveldimas turtas pereina valstybei, kreditorius ir skolininkas iš esmės sutampa (Civilinio kodekso 6.126 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, išieškojimas tampa netikslingas. Esant turto paveldėtojų, jiems sudaromos nepalankios sąlygos priimti palikimą ir atsiskaityti su kreditoriais, kadangi palūkanos už skolą nuolat auga ir gali sudaryti iki 2/3 skolos sumos. Tokiais atvejais dažnai atsisakoma priimti palikimą ir jis pereina valstybei, kuri tampa kreditoriumi ir skolininku vienu metu. Taigi, visais atvejais išieškojimo procesas užsitęsia, paveldėtas turtas nuvertinamas, todėl skolos grąžinimo sąnaudos viršija arba būna lygios skolos dydžiui.
Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo Įstatymo projekto 16 straipsnyje visų pirma apibrėžiama, kas sudaro Fondo lėšas, po to nustatoma jų panaudojimo tvarka, nurodant, kad Fondo administratoriaus ir antstolio išieškotos ir į Fondą pervestos lėšos naudojamos tik Fondo išmokoms mokėti, o per biudžetinius metus nepanaudotos Fondo lėšos, išskyrus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtus valstybės biudžeto asignavimus, naudojamos įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti kitais metais. Siekiant užtikrinti tinkamą Fondo administratoriaus pareigų vykdymą ir operatyvų darbą bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 22 d. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pateiktas rekomendacijas, Įstatymo projekto 14 ir
pareigas. Informacijos ir duomenų gavimas bus užtikrinamas elektroninio ryšio priemonėmis per Antstolių informacinę sistemą (duomenys apie vykdomosios bylos eigą ir kt.), Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (informacija apie globos (rūpybos) nustatymą, pakeitimą, nutraukimą ir kt.) bei valstybės įmonės Registrų centro administruojamą Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos, mirties faktą ir pan.). Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, siūloma, kad duomenis ir informaciją, reikalingus Fondo administratoriaus funkcijoms atlikti, juridiniai ir fiziniai asmenys, valstybės ir savivaldybių įmonės, institucijos, įstaigos, organizacijos teiktų Fondo administratoriui nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Siekiant užtikrinti sklandų Projekto nuostatų įgyvendinimą, Projekto 2 straipsnyje nustatoma, kad:
1) jeigu sprendimas dėl išmokos mokėjimo priimtas iki Projekto įsigaliojimo, išmokų dydis neperskaičiuojamas;
2) jeigu Fondo išmokų mokėjimo laikotarpiu Fondo išmokų, paskirtų iki Projekto įsigaliojimo, dydis pasikeitė, paskirtos Fondo išmokos perskaičiuojamos pagal Vaikų išlaikymo fondo skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
3) jeigu dėl išmokų mokėjimo kreiptasi iki Projekto įsigaliojimo, skiriant išmokas, taikomos iki Projekto įsigaliojimo galiojusios Įstatymo nuostatos;
4) iki Projekto įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Fondui išieškoti priverstine tvarka taikomos iki Projekto įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Fondo išmokų išieškojimą iš skolininkų. Siūloma, kad Projektas įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai leis išvengti esamų teisinio reguliavimo spragų, taip pat spręs praktikoje kylančias problemas, užtikrins socialinį teisingumą ir efektyvų, racionalų valstybės finansinių išteklių panaudojimą bei garantuos, kad valstybė užtikrins vaikams, kuriems reikalingas išlaikymas, finansinę paramą, kai jiems to labiausiai reikia. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Projekte atsisakoma mokėti išmokas neįgaliems suaugusiems asmenims, tačiau dėl to neigiamų pasekmių nenumatoma, kadangi neįgalūs suaugę asmenys yra valstybės socialiai apsaugoti.
Jie gauna netekto darbingumo pensiją, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, jiems gali būti teikiamos socialinės paslaugos, taikomos lengvatos ir kt. Siūlomas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principus yra nediskriminuojantis. Projekte atsisakyta išmokų mokėjimo sustabdymo instituto jį pakeičiant pakartotinio kreipimosi institutu, taip pat sukonkretinant ir praplečiant išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų sąrašą ir numatant, kad pakartotinai kreipiantis į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų skyrimo Fondo išmokos būtų skiriamos ir mokamos už laikotarpį, kuris yra ne ankstesnis kaip vienas mėnuo iki pakartotinio kreipimosi mėnesio pirmos dienos, jei vaikas nurodytu laikotarpiu atitiko įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas sąlygas. Tokiu būdu valstybė užtikrins savo įsipareigojimo, numatyto Civilinio kodekso 3.204 straipsnyje, įgyvendinimą – išlaikyti nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. Taip pat bus užtikrintas ne tik einamojo išlaikymo teikimas, bet ir vieno mėnesio, kurį vaikas negavo išlaikymo, kad įgytų teisę kreiptis į Fondo administratorių, kompensavimas pakartotinio kreipimosi atveju. Pažymėtina, kad šiuo metu tiek išmokų mokėjimo nutraukimo, tiek išmokų mokėjimo sustabdymo atvejais teisinės pasekmės vienodos
Pasirinktas reglamentavimas padės išvengti lėšų, skirtų išmokoms mokėti, disbalanso, kai išmokos po sustabdymo (dabartinio reglamentavimo atveju) gali būti mokamos už ankstesnius laikotarpius, neapibrėžiant jų trukmės (šiuo metu išmokų mokėjimo atnaujinimas gali siekti 24 mėnesius ir daugiau). Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Projekte naujų sąvokų nepateikiama.
Projektu tikslinama sąvoka „Vaikų išlaikymo fondo išmokos“ Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turės parengti ir iki Projekto įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti:
išlaikymo fondo išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatus;
Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 814 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą. Priėmus Projektą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki Projekto įsigaliojimo turės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1R-371 „Dėl Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą formos patvirtinimo“. Priėmus Projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Projekto įsigaliojimo turės pripažinti netekusiais galios:
ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. A1-356 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo“;
ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. A1-11 „Dėl Pareiškėjų, vaikų, kuriems išmokėtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, ir skolininkų duomenų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus Projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Projekto įsigaliojimo turės parengti ir patvirtinti prašymo ir sprendimo dėl išmokų skyrimo Fondo administratoriui formas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės, tačiau aiškesnis teisinis reguliavimas sudarys sąlygas taupiau ir tikslingiau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 metams Fondo administracijai yra skirta valstybės biudžeto lėšų informacinei sistemai modernizuoti, todėl įstatymo pakeitimui įgyvendinti papildomo finansavimo nereikės. Informacinės sistemos modernizavimo darbai pradėti 2015 m. lapkritį ir planuojama juos baigti iki 2016 metų pabaigos. Pažymėtina, kad papildomo finansavimo, susijusio su išmokų mokėjimu gavėjams, kurie kreipiasi dėl išlaikymo išieškojimo, kai teismo sprendimas vykdomas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, neprireiks. Tokių potencialių išmokų gavėjų skaičius šią dieną siekia apie 700 ir preliminariais skaičiavimais maksimalus lėšų poreikis būtų apie 500 tūkst. eurų per metus. Numatoma, kad Fondo administracija šią sumą dengs iš skolininkų išieškotų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Projektą parengė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A1-335 „Dėl darbo grupės sudarymo“, kuriai buvo pavesta iki 2014 m. lapkričio 1 d. parengti Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Darbo grupės vadovas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
Projektas buvo svarstytas ir jam pritarta 2015 m. kovo 26 d. vykusiame darbo grupės posėdyje. Kitų specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų rengiant Projektą negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „išlaikymo lėšos“, „fondo išmokos“,
„pareiškėjas“, „fondas“, „vaiko pašalpa“, „vaikų apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
RESPUBLIKOS VAIKŲ IŠLAIKYMO FONDO ĮSTATYMO NR. X-987 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas įvertinus dėl galiojančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumo praktikoje kylančias Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo problemas, taip pat kartu teikiami Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas – tobulinti ir tikslinti išmokų, skirtų vaikams išlaikyti (toliau – išmokos), skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą, įgyvendinant valstybės perimtą įsipareigojimą – suteikti vaikams nustatyto dydžio išlaikymą, taip pat gerinti ir tobulinti išmokų išieškojimo teisinį reguliavimą. Vaikų išlaikymo fondo administracijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo administracija), kuri vykdo Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus (toliau – Fondo administratorius) funkcijas, 2008–2016 metais iš viso gauta daugiau nei 53 tūkst. prašymų Vaikų išlaikymo fondo (toliau – Fondas) išmokoms gauti. Fondo administracija 2016 metais vidutiniškai per mėnesį gavo 223 naujų prašymų išmokoms gauti ir mokėjo išmokas apie 22,7 tūkst. išmokų gavėjų (vaikų).
daugiau kaip 14 mln. eurų Fondo išmokų, susigrąžinta apie 0,6 mln. eurų. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nėra pakankamai išsamus ir aiškus, t. y. išmokų mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindai yra nekonkretūs, sudarantys sąlygas skirtingai interpretuoti Įstatymo nuostatas. Per devynerius Fondo administracijos veiklos metus praktika parodė esamas teisinio reguliavimo spragas ir trūkumus. Pavyzdžiui, Įstatyme nenustatytas išmokų mokėjimo nutraukimo momentas, nereglamentuotos pareiškėjo ir skolininko pareigos. Pastebėtina, kad išmokų išieškojimo iš skolininkų procesai nėra efektyvūs, nes skola pradedama išieškoti ne iš karto, priėmus sprendimą mokėti išmokas, bet gerokai vėliau (pavyzdžiui, po 24 mėnesių nuo išmokų mokėjimo pradžios), todėl susikaupia didesnė ir senesnė skola, kurios išieškojimas dažnai tampa neįmanomas. Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma konkretizuoti išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, atsisakyti išmokų mokėjimo sustabdymo instituto, nustatyti, kad išmokėtos išmokos iš skolininkų išieškomos tokia pačia tvarka, kokia yra išieškomos nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, siekiant supaprastinti ir patikslinti išlaikymo išmokų apskaitą, keičiama palūkanų skolininkui skaičiavimo tvarka – skolininkui bus pareiga sumokėti Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio palūkanas už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Įstatymų projektų Nr. 2 ir 3 tikslas – suderinti keičiamuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą su Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomu nauju teisiniu reguliavimu. 2.
rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento (direktorė
Įstatyme nėra nurodyta, kokiems subjektams jis taikomas, nenurodytos esminės jiems taikytinos sąlygos išmokoms gauti, pavyzdžiui, kad pareiškėjo ir vaiko gyvenamoji vieta privalo būti deklaruota Lietuvos Respublikoje, Įstatyme taip pat neapibrėžta, ar deklaravęs išvykimą į užsienį asmuo turi teisę gauti išmokas. Dėl nurodyto galiojančio teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, dėl kurio įvairios valstybės institucijos skirtingai interpretuoja Įstatymo nuostatas, Fondo administracija turėjo ne vieną teisminį ginčą. Įstatymas pateikia labai siaurą išmokų mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindų sąrašą, palikdamas vietos interpretuoti ir skirtingai aiškinti Įstatymą, o dėl to kyla teisminių ginčų. Įstatymas nereglamentuoja pakartotinio kreipimosi dėl išmokų skyrimo terminų, tai sudaro kliūtis nustatant teisę vaikui skirti išmokas už praėjusius laikotarpius. Pasitaiko atvejų, kai pareiškėjas įrodo teisę gauti išmoką už ankstesnius laikotarpius, kurių terminas gali siekti net iki 24 mėnesių. Taip nukrypstama nuo išmokų tikslinės paskirties – garantuoti valstybės įsipareigojimų vykdymą, suteikiant vaikui Įstatyme nustatyto dydžio išlaikymą tada, kai jam minėta parama yra būtina. Įstatymas nereglamentuoja sprendimo neskirti išmokos priėmimo sąlygų. Dėl šios priežasties praktikoje pasitaiko situacijų, kai Fondo administracijai trūksta teisinio pagrindo priimti tam tikrą sprendimą ir tokios išmokų gavėjų bylos lieka „užšaldytos“.
Įstatyme išmokų mokėjimo pagrindai, išmokų dydžiai ir mokėjimo tvarka išdėstyti nenuosekliai, be to, nenustatyti išmokų skyrimo ir mokėjimo terminai, nenumatyti išmokų perskaičiavimo aspektai. Įstatymas nenumato pakartotinio kreipimosi į Fondo administraciją sąlygų. Įstatymas nenumato išmokų perskaičiavimo galimybės, taigi įpareigoja Fondo administraciją, atsiradus aplinkybėms, turinčioms įtakos išmokų mokėjimui (pavyzdžiui, skolininkas pradeda teikti dalį išlaikymo), nuolat keisti išmokų mokėjimo sprendimus (tokio pobūdžio sprendimai sudaro apie 30 proc. visų Fondo administracijos priimamų sprendimų). Tai yra techninio pobūdžio, daug laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantis darbas. Tam, kad būtų pasiektas galutinis rezultatas – paskirta ir išmokėta išmoka, tenka atlikti kelis tarpinius veiksmus, orientuotus į „popierinio“ sprendimo, pagrindžiančio išmokos teisėtumą, parengimą. Veiklos efektyvumo požiūriu šis procesas nėra produktyvus. Panaši situacija ir išieškant skolas: skola išieškoma tik esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms ir terminams, t. y. praėjus 24 mėnesiams po išmokų mokėjimo pradžios arba kai įsiskolinimo dydis pasiekia 724 eurus. Toks neoperatyvus išieškojimo procesas išmokų atgavimą padaro negalimą, nes skolininkas, gavęs sprendimo mokėti išmokas iš Fondo nuorašą, turi laiko „tapti nepasiekiamas“ antstoliams, t. y. išsideklaruoti, išvykti į užsienį, parduoti ir (arba) perrašyti turtą ir pan. Įstatymas aiškiai neapibrėžia pareiškėjo ir skolininko pareigų, kas jiems sudaro sąlygas piktnaudžiauti. Įstatyme numatyta, kad Fondo administratorius įgyvendina valstybės prisiimtą įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, taip pat užtikrina tinkamą ir racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą.
Siekiant užtikrinti tinkamą pareigų vykdymą, registruose ir valstybės informacinėse sistemose per mėnesį vidutiniškai patikrinama apie 5 000 subjektų – pareiškėjų, vaikų ir skolininkų – duomenys (pvz., gyvenamosios vietos deklaravimo ar jos pasikeitimo faktas, mirties faktas ir pan.), kurie dažniausiai teikiami už atlyginimą, nors Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo (toliau – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos teikiami už atlyginimą, išskyrus šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir registrų nuostatuose nustatytas išimtis. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ nurodyta, kad „Siekiant sumažinti žalos valstybės biudžetui atsiradimo tikimybę tais atvejais, kai pareiškėjas nevykdo įstatyme nustatytos pareigos informuoti apie pasikeitusias aplinkybes, tikslinga įstatyme nustatyti Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus teises, pareigas ir priemones, kuriomis administracija atliktų nuolatinius tikrinimus aplinkybių, turinčių įtakos teisei gauti išmoką. Taip pat tikslinga inicijuoti įstatymų (Vaikų išlaikymo fondo ar Valstybės informacinių išteklių valdymo) papildymus ir suteikti teisę Fondo administracijai neatlygintinai naudotis valstybės registruose esančiais duomenimis, kurie yra reikalingi vykdyti įstatyme nustatytas funkcijas“.
Įstatymo 16 straipsnyje nurodyti Fondo lėšų šaltiniai, jų naudojimo tvarka, tačiau nenumatyta Fondo administratoriaus patiriamų administravimo išlaidų kompensavimo tvarka. Įstatyme vartojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) sąvoka. Įstatymų projektais Nr. 2 ir 3 keičiamuose įstatymuose pateikiamos nuorodos į pagal Įstatymą mokamas išmokas, minimas Vaikų išlaikymo fondo pavadinimas. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto Nr. 1 1 straipsniu nauja redakcija dėstomame Įstatyme (toliau – Įstatymo projektas) siūloma pakeisti Įstatymo pavadinimą (atsisakant jame žodžio „Fondas“, nes jokio valstybės piniginių išteklių fondo nėra ir neplanuojama kurti), kartu Įstatymo projekte numatyta, kad išmokų administravimą vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje, o šiuo metu Fondo administratoriaus funkcijas vykdančios Fondo administracijos veikla būtų nutraukta. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma tikslinti Įstatyme vartojamas sąvokas, taip pat, siekiant sumažinti teisminių ginčų skaičių, aiškiai apibrėžti teisės gauti išmokas sąlygas ir jų mokėjimo tvarką. Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatoma mokėti atitinkamo dydžio išmokas, jas išieškant iš skolininko, skolininkas atitinkamai būtų informuojamas apie atitinkamo dydžio išmokos paskyrimą, mokėjimą ir jos reikalavimą iš skolininko atgręžtinio reikalavimo teise, taip kaip numatyta Įstatymo projekto 14 straipsnyje.
Planuojama, kad perimamoms funkcijoms vykdyti Fondo valdyba išnaudos turimas Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų naudojamas patalpas. Kadangi Fondo valdyba jau turi patirties administruojant iš valstybės biudžeto mokamas išmokas, taip pat šių išmokų išsiieškojimą regreso teise, ji turi išplėtotas, automatiniu būdu besikeičiančias duomenimis su susijusiais valstybės registrais informacines sistemas, kurias, perėmus perduodamas funkcijas, reikėtų tik minimaliai adaptuoti. Šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos išieško 93 proc. joms mokėtinų sumų, išieškodama susidariusį socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimą iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų. Išmokų išieškojimui iš skolininkų taikant analogišką Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išmokų išieškojimo iš skolininkų tvarką, tikimasi, kad išmokėtų išmokų išieškojimas iš skolininkų gali siekti 25 proc. Įstatymo projekte atsisakyta išmokų mokėjimo sustabdymo instituto, jį pakeičiant pakartotinio kreipimosi institutu, tačiau iki Įstatymo projekto Nr. 1 įsigaliojimo t. y. iki 2018 m. sausio 1 d. mokamos tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos pagal galiojantį įstatymą, o po Įstatymo projekto įsigaliojimo jos perskaičiuojamos ir mokamos pagal naują teisinį reglamentavimą. Taip pat sukonkretinant ir praplečiant išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų sąrašą ir numatant, kad pakartotinai kreipiantis į administratorių dėl išmokų skyrimo išmokos būtų skiriamos ir mokamos nuo pakartotinio kreipimosi mėnesio pirmos dienos.
Pažymėtina, kad šiuo metu tiek išmokų mokėjimo nutraukimo, tiek išmokų mokėjimo sustabdymo atvejais teisinės pasekmės vienodos – išmokos nėra mokamos. Pareiškėjas, norėdamas atnaujinti išmokų mokėjimą, abiem atvejais gali pakartotinai kreiptis į administratorių. Keičiamas palūkanų skolininkui dydis – nustatoma, kad skolininkas turės pareigą sumokėti ne 5 procentų dydžio metines palūkanas, o palūkanas už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamas nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Palūkanas išmokų administratorius pradės skaičiuoti kitą dieną po išmokų išmokėjimo. Pažymėtina, kad apskaičiuojant palūkanas, bus taikomas galiojantis teisinis reguliavimas, nustatytas palūkanų apskaičiavimui, t. y. finansų ministro nustatytas palūkanų dydis. Siekiant efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, detalizuoti išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, atsisakyti išmokų mokėjimo sustabdymo instituto ir reglamentuoti pakartotinio kreipimosi dėl išmokų mokėjimo terminus po išmokų mokėjimo nutraukimo, taip pat efektyvinti skolų išieškojimą tam taikant tas pačias priemones, kurios taikomos nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo išmokų išieškojimui. Įstatymo projektu siūloma aiškiai apibrėžti asmenų, kuriems taikomas Įstatymas, ratą ir požymius, kuriuos turi atitikti į Įstatymo reguliavimo sritį patenkantys subjektai. Siūlomas pakeitimas sumažins teisminių ginčų, kylančių dėl skirtingų šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatų interpretacijų. Įstatymo projekto Nr. 1 2 straipsnio 2 dalyje patikslinama „pareiškėjo“ sąvoka, Įstatymo projekto 7 ir 8 straipsniuose nustatomas pareiškėjo ir vaiko ryšys su gyvenamąja vieta. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 1 atsisakoma minimaliojo gyvenimo lygio rodiklio naudojimo, nes jis nuo 2008 metų vadinamas bazine socialine išmoka, kurios apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įstatymo projekto trečiame skyriuje apibrėžiami išmokų dydžiai, numatoma, kas turi teisę į išmokas, nustatomos kreipimosi dėl išmokų sąlygos, išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai, teisė pakartotinai kreiptis dėl išmokos ir pakartotinio kreipimosi sąlygos. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projekto 7 ir 8 straipsniuose nustatoma, kad pareiškėjas ir (arba) vaikas kreipimosi į administratorių ir sprendimo priėmimo, o skyrus išmokas – išmokų mokėjimo metu turi atitikti visas šiuose straipsniuose nurodytas sąlygas. Siekiant palengvinti su išmokų mokėjimu ir išieškojimu susijusių teisės aktų taikymą, atsisakoma kelių administratoriaus veiklą reglamentuojančių įgyvendinamųjų teisės aktų ir siūloma patvirtinti vieną teisės aktą – Vaikų išlaikymo išmokų nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie būtų patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Įstatymo projekto 9 straipsnyje reglamentuojama išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatomas išmokos skyrimo momentas – nuo prašymo administratoriui pateikimo mėnesio pirmos dienos. Išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka bus detalizuota Nuostatuose. Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalyje numatytas sprendimo dėl išmokos skyrimo priėmimo terminas – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Ši nuostata perkelta iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr.
A1-356 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo“. Pažymėtina, kad dėl 10 darbo dienų termino sprendimui priimti per visą Fondo administracijos veiklos praktiką nebuvo skundų, kadangi sprendimo priėmimo terminas nelemia išmokos dydžio arba jos išmokėjimo termino. Išmokos mokamos nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos arba už praėjusį laikotarpį (pakartotinio prašymo atveju), jeigu vaikas turi teisę gauti išmoką. Įstatymo projekto 9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinamos išmokų neskyrimo sąlygos. Įstatymo projekte atsisakoma išmokų sustabdymo instituto, išplečiant ir sukonkretinant išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus (Įstatymo projekto 10 straipsnis). Įstatymo projekto 10 straipsnyje pateikiamas baigtinis išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų sąrašas ir išmokų nutraukimo momentai apibrėžiami atsižvelgiant į pagrindą. Tikimasi, kad taip bus užtikrintas teisinis aiškumas, išvengta neapibrėžtumo ir skirtingo Įstatymo nuostatų interpretavimo. Pažymėtina, kad siūlomi išmokos mokėjimo nutraukimo momentas ir pagrindai yra nustatyti vadovaujantis teismų praktika. Svarbu pabrėžti, kad, išnykus pagrindams, dėl kurių buvo nutrauktas išmokų mokėjimas, pareiškėjai turės teisę pakartotinai kreiptis į administratorių. Siekiant išvengti galiojančiame Įstatyme esančių spragų, Įstatymo projekto 11 straipsnyje įtvirtinamas pakartotinio kreipimosi dėl išmokų skyrimo institutas ir reglamentuojami pakartotinio kreipimosi sąlygos ir terminai. Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje siūloma, kad, pareiškėjui pakartotinai kreipiantis į administratorių dėl išmokų skyrimo, išmokos būtų skiriamos ir mokamos nuo pakartotinio kreipimosi mėnesio pirmos dienos.
Toks pakartotinio kreipimosi reglamentavimas užtikrins administratoriui pavestų funkcijų vykdymo nuoseklumą, pašalins galimas manipuliacijas išmokų mokėjimo pradžios terminais, bus išvengta šiuo metu praktikoje pasitaikančių pareiškėjų piktnaudžiavimo atvejų. Įstatymo projekto ketvirtas skyrius apibrėžia pareiškėjo ir skolininko pareigas. Siūlomas teisinis reguliavimas skatins pareiškėją ir skolininką elgtis atsakingai ir tinkamai vykdyti jiems nustatytas pareigas. Keičiama palūkanų skolininkui skaičiavimo tvarka – skolininkui bus nustatyta pareiga sumokėti Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio palūkanas už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Vienas esminių pakeitimų, vertinant jį administratoriaus veiklos ir išieškojimo valstybės naudai kontekste, yra siūlymas išieškojimą iš skolininko vykdyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo, Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodomi išlaikymo išmokų šaltiniai, skirti vaikams išlaikyti, taip pat nustatoma, kad jie naudojami tik išlaikymo išmokų mokėjimui, numatoma administratoriaus veiklos sąnaudų kompensavimo tvarka. Siekiant užtikrinti tinkamą administratoriaus pareigų vykdymą ir operatyvų darbą bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2015 m. liepos 22 d. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ pateiktas rekomendacijas, Įstatymo projekto 5 straipsnis reglamentuoja administratoriaus teises.
Informacijos ir duomenų gavimas bus užtikrinamas elektroninio ryšio priemonėmis įskaitant, bet neapsiribojant per Antstolių informacinę sistemą (duomenys apie vykdomosios bylos eigą ir kt.), Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (informacija apie globos (rūpybos) nustatymą, pakeitimą, nutraukimą ir kt.) bei valstybės įmonės Registrų centro administruojamą Lietuvos Respublikos gyventojų registrą (duomenys apie asmens gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos, mirties faktą ir pan.). Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, siūloma, kad duomenis ir informaciją, reikalingus administratoriaus funkcijoms atlikti, juridiniai ir fiziniai asmenys, valstybės ir savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos teiktų administratoriui nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Siekiant užtikrinti sklandų Įstatymo projekto Nr.
1 nuostatų įgyvendinimą, Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad:
1) iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos, bet neišmokėtos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (toliau – Fondo išmokos), įsigaliojus šiam įstatymui, išmokamos tokio dydžio, kokio būtų mokėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme;
2) paskirtų Fondo išmokų, kurių mokėjimas buvo sustabdytas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo atnaujintas, mokėjimas nutraukiamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos;
3) asmeniui, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta ir mokėta Fondo išmoka, po šio įstatymo įsigaliojimo perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
4) jeigu prašymas skirti Fondo išmoką buvo pateiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet sprendimas nebuvo priimtas, prašymai nagrinėjami, sprendimai priimami ir Išmokos skiriamos bei mokamos už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiu Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu, o už laikotarpius po šio įstatymo įsigaliojimo – pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
5) iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo galiojančio Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos;
6) po šio įstatymo įsigaliojimo nutraukiamas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedamos skaičiuoti palūkanos pagal šio įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis nuo negrąžintos Fondo išmokų sumos. Įstatymų projektais Nr. 2 ir 3, atliekami redakcinio pobūdžio keitimai, patikslinant išmokų pavadinimus ir nurodant naują įstatymo pavadinimą, siekiant suderinti keičiamuose įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą su Įstatymo projekte Nr.
m. sausio 1 d. Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomi pakeitimai leis išvengti esamų teisinio reguliavimo spragų, taip pat spręs praktikoje kylančias problemas, užtikrins socialinį teisingumą ir efektyvų, racionalų valstybės finansinių išteklių panaudojimą bei garantuos, kad valstybė užtikrins vaikams, kuriems reikalingas išlaikymas, finansinę paramą, kai jiems to labiausiai reikia. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto Nr. 1 antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su išmokų mokėjimu iš valstybės biudžeto. Atlikus Įstatymo projekto Nr. 1 antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Įstatymų projektais Nr. 2 ir 3, atliekami tik redakcinio pobūdžio keitimai, juose numatomi reguliuoti teisiniai santykiai nepatenka į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8.
galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektai Nr. 2 ir Nr. 3 – Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 17 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas – teikiami kartu su Įstatymo projektu Nr. 1, t. y. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte Nr. 1 tikslinamos sąvokos „Pareiškėjas“ ir „Vaiko išlaikymo lėšos“ Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Įstatymų projektuose Nr. 2 ir Nr. 3 naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki Įstatymų projektų įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tvirtinti Vaikų išlaikymo išmokų nuostatus.
Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki Įstatymų projektų įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki Įstatymų projektų įsigaliojimo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 814 „Dėl Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą. Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki Įstatymų projektų įsigaliojimo turės pakeisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1R-371 „Dėl Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą formos patvirtinimo“. Priėmus Įstatymų projektus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Priėmus Įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki Projektų įsigaliojimo turės pripažinti netekusiais galios:
ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr.
A1-356 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo“;
ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. A1-11 „Dėl Pareiškėjų, vaikų, kuriems išmokėtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, ir skolininkų duomenų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. A1-179 „Dėl išmokėtų ir Vaikų išlaikymo fondo išmokų atgavimo iš skolininkų tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Pritarus Įstatymų projektuose pateiktiems siūlymams ir perdavus Išmokų mokėjimo administravimą valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, per metus būtų sutaupoma ~ 3 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Papildomų pareigybių Išmokų administratoriui skirti nenumatoma. Įstatymų projektams Nr. 2 ir Nr. 3 įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės, sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų Projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „išlaikymo išmokos“, „vaiko išlaikymo lėšos“, „pareiškėjas“, „išmokų administratorius“, „vaiko pašalpa“,
„vaikų apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2016-04-27 Nr. XIIP-4321 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo (toliau – įstatymas) 1 straipsnyje nurodyta, kad „šio įstatymo paskirtis – garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytoms sąlygoms, suteikti vaikui išlaikymą. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas.“ Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai įvardinta, per kokį subjektą valstybė įgyvendina nurodytas teises ir pareigas. 2. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiuo įstatymu yra nustatomi „administravimo procese dalyvaujančių subjektų teisės ir pareigos“. Neaišku, kokie kiti subjektai be Fondo administratoriaus dar turimi omenyje. Svarstytina, ar teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslintinas šiuo aspektu. 3. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, įstatymo 3 straipsnyje sąvokos turi būti dėstomos abėcėlės tvarka (sąvokoje „Fondo išmokos“ nurodant pilną fondo pavadinimą). 4. Siekiant teisinio aiškumo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „pagal šį straipsnį“ įrašytini žodžiai ir skaičiai „pagal šio straipsnio 1 – 3 dalis“. 5. Siekiant kalbos požiūriu geriau susieti įstatymo 4 straipsnio pirmąją pastraipą su 1 ir 2 punktais, vietoj žodžių „šiame straipsnyje nurodytos“ įrašytinas žodį „šios“. 6. Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad „Pareiškėjas apie sprendimą neskirti Fondo išmokų informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos“. Siūlytina papildyti aptariamą nuostatą, nurodant kaip turi būti informuojamas pareiškėjas.
Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 6 straipsnio 5 daliai, 7 straipsnio 4 daliai, 9 straipsnio 2 ir 3 punktams. 7. Įstatymo 6 straipsnyje yra kalbama tiek apie sprendimą skirti Fondo išmokas, tiek apie sprendimą neskirti Fondo išmokų. Šio straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie priimtą sprendimą ir jame nurodytas pasekmes paskelbiama Fondo administratoriaus interneto svetainėje. Iš šios formuluotės neaišku, ar skelbiama apie visus sprendimus ar tik apie sprendimus skirti Fondo išmokas. Svarstytina, ar siekiant aiškumo siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslintinas. 8. Siūlytina papildyti įstatymo 6 straipsnį, nurodant į kieno sąskaitą turėtų būti pervedamos Fondo išmokos. 9. Siūlytina papildyti įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nurodant, jog Fondo administratorius nutraukia Fondo išmokų mokėjimą, jei tenkinama bent viena iš nurodytų sąlygų. 10. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra pateikiamos kelios sąlygos, kada Fondo administratorius nutraukia Fondo išmokų mokėjimą. Siūlytina jas dėstyti atskirais punktais. 11. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 8 punkte numatyti Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai atitinkamai mirus arba pripažinus mirusiu pareiškėją ar skolininką. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareiškėjas ir skolininkas apie priimtą sprendimą informuojami per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad pareiškėjas ir skolininkas neinformuojami esant atitinkamai 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 8 punkte numatytiems pagrindams. 12. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo pateikti Fondo administratoriui informaciją, turinčią įtakos Fondo išmokų skyrimui ir mokėjimui. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kokia tai yra informacija. 13.
miršta, <...>
Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo dienos iki skolininko mirties datos.“ Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų yra skolininkui mirus ar pripažinus jį mirusiu, svarstytina, ar 11 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta šiuo aspektu. 14. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad negrąžintos neteisėtai gautos Fondo išmokos yra išskaičiuojamos vadovaujantis Fondo administratoriaus priimtu sprendimu iš pareiškėjo prašymu paskirtų Fondo išmokų išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra pareiškėjo raštiško sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta Fondo administratoriaus teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai neteisėtai gautos išmokos negrąžinamos arba neišskaičiuotos visa apimtimi. Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar nereikėtų sureguliuoti išieškojimo ir tuo atveju, kada nustatytas neteisėtas Fondo išmokų gavimas, tačiau pareiškėjas Fondo išmokų jau nebegauna. 15. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta Fondo administratoriaus teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai neteisėtai gautos išmokos negrąžinamos arba neišskaičiuojamos visa apimtimi. Svarstytina, ar visais atvejais reikėtų kreiptis į teismą, pvz., ar būtų tikslinga tą daryti, jeigu administravimo išlaidos galimai viršytų išieškotą sumą. 16. Įstatymo 14 straipsnyje yra nustatyta Fondo administratoriaus teisė reikalauti iš įvairių fizinių bei juridinių asmenų pateikti duomenis ir informaciją, reikalingą Fondo administratoriaus funkcijoms atlikti. Įstatymo 17 straipsnyje yra numatyta, jog tokie duomenys ir informacija privalo būti pateikti nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šiuos du straipsnius apjungti arba vieno jų atsisakyti kaip perteklinio. 17. Neaiškus įstatymo 15 straipsnio 1 punkte vartojamos formuluotės „garantuoti mokėtinų Fondo išmokų tęstinumą“ turinys ir kuo ši garantija iš esmės skirtųsi nuo Fondo išmokų mokėjimo užtikrinimo, numatyto tame pačiame punkte. 18. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Fondo lėšas sudaro Fondo administratoriaus ir antstolio išieškotos ir į Fondą pervestos lėšos. Ši nuostata tikslintina tuo aspektu, kad Fondo administratorius pats išieškojimo nevykdo, tačiau, pvz., gali išskaičiuoti neteisėtai gautas Fondo išmokas. 19. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, įstatymas pildytinas normomis apie Fondo administratoriaus sprendimų apskundimą, apie Fondo lėšų valdymą bei administravimą, jų laikymą tam tikroje sąskaitoje, lėšų galimą investavimą bei iš to gaunamas palūkanas, lėšų grąžinimą į valstybės biudžetą, valstybės lėšų finansinę kontrolę. 20. Įstatymo projekto 2 straipsnyje reguliuojamas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Neaiškus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų santykis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu sprendimas dėl Fondo išmokų mokėjimo priimtas iki įstatymo įsigaliojimo, Fondo išmokų dydis pagal šį įstatymą neperskaičiuojamas. Kita vertus, 2 punkte pasakyta, kad jeigu Fondo išmokų mokėjimo laikotarpiu Fondo išmokų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydis pasikeitė, paskirtos Fondo išmokos perskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintus Vaikų išlaikymo fondo skyrimo ir mokėjimo nuostatus. Siūlytina tikslinti šių nuostatų turinį, kad būtų aišku, kada ir kokia tvarka paskirtos Fondo išmokos yra perskaičiuojamos. 21.
išmokų mokėjimo buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant Fondo išmokas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatos. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kokios konkrečiai nuostatos galios šiuo atveju. 22. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastebėtina, kad įstatymo tekste yra konkrečiai nurodoma, ką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nuorodų į kitų institucijų teisės aktus nepateikiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pavedimą dėl įgyvendinamųjų teisės aktų formuluoti konkrečiai socialinės apsaugos ir darbo ministrui, o ne Vyriausybės įgaliotai institucijai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
2017-06-28 Nr. XIIP-4321(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „valstybės mokamų išmokų <...> administravimo pagrindus“, kuri toliau keičiamame įstatyme nėra vartojama, todėl nėra aišku, apie kokius administravimo pagrindus kalbama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti teisinį reguliavimą šiuo aspektu. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „susitarimų“ įrašytinas žodis „susitarimu“. 3. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo
valstybės ar žinybiniai registrai, valstybės informacinės sistemos“. 4. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasikeitus išmokų dydžiui paskirtos išmokos perskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Vaikų išlaikymo nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis. Svarstytina, ar vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principais asmenų teisėms ir pareigoms įtakos turinčios taisyklės neturėtų būti įtvirtintos įstatyme, nes įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turėtų būti nustatomos tik procedūros, įstatyme nustatytų taisyklių įgyvendinimo tvarka. 5. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir po žodžio „mirė“ įrašyti formuluotę „pripažintas nežinia kur esančiu“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 daliai. 6.
į tai, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, jog išmokų administratoriaus interneto svetainėje 3 mėnesius yra skelbiama informacija apie priimtą sprendimą skirti išmokas, svarstytina, ar analogiškai neturėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 10 straipsnis, nurodant, jog išmokų administratoriaus interneto svetainėje 3 mėnesius yra skelbiama informacija ir apie priimtą sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą. 7. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte numatyta, kad pareiškėjas privalo pranešti išmokų administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių sąlygų atsiradimo dienos. Siūlytume vienodinti vartojamas formuluotes – jeigu pareiškėjas turi pranešti apie duomenų pasikeitimą, tuomet atskaitos taškas turėtų būti šių duomenų pasikeitimo diena. Be to, svarstytina, ar šis punktas nedubliuoja keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte prašomos pateikti informacijos. 8. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 punkte numatyta, kad pareiškėjas privalo grąžinti neteisėtai gautas išmokas ir „atlyginti kitą susijusią žalą“. Nei iš įstatymo projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia tai gali būti žala. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas tobulintinas. 9. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte numatyta, kad skolininkas privalo pateikti Išmokų administratoriui informaciją, turinčią įtakos skiriant ir mokant išmokas. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kokia tai yra informacija. 10. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, prieš žodį „palūkanas“ įrašant formuluotę „Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio“. Atsižvelgus į šią pastabą, siūlytina sukurti ir trumpinį „palūkanos“. 11. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „Civilinio“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 12.
skolininko gali būti išieškomos ne tik Išmokos, bet ir palūkanos, siūlytina atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, po žodžio
„Išmokų“ įrašant formuluotę „ir palūkanų“. 13. Siekiant
teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nurodant kokios aplinkybės gali turėti įtakos teisei į Išmokas arba Išmokų dydžiui bei nurodyti kokiam subjektui pareiškėjas privalo gražinti visą neteisėtai gautą pinigų sumą. 14. Iš įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kalbama apie pasibaigusius ar besitęsiančius išmokų mokėjimo atvejus. Jeigu tai besitęsiantys mokėjimai, nėra aišku, koks tuomet būtų šio punkto ir įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto santykis. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė
„iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta ir mokėta Fondo išmoka“ galimai
klaidinanti, nes suponuoja, jog įsigaliojus įstatymui reikėtų perskaičiuoti jau sumokėtas išmokas, tačiau vertinant šią nuostatą sistemiškai galima daryti išvadą, kad yra kalbama apie po įstatymo įsigaliojimo toliau mokamas išmokas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, formuluotė tobulintina. Be to, siekiant teisės akto vientisumo, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte atsisakyti perteklinio žodžio „asmeniui“, o pačią nuostatą dėstyti daugiskaita. Atitinkama pastaba taikytina ir įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 4 punktui. 15. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo paskirtų išmokų, kurių mokėjimas buvo sustabdytas ir iki įstatymo įsigaliojimo neatnaujintas, mokėjimas nutraukiamas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina numatyti, kokių veiksmų tokiu atveju galėtų ar turėtų imtis asmenys, kuriems ši nuostata būtų taikoma. 16.
tai, kad įstatymo projektu naikinamas Vaikų išlaikymo fondas, atitinkamai kartu turi būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 pakeitimo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
2017-09-19 Nr. XIIP-4321(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
į įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo)
„palūkanų“ keistinas žodžiu „delspinigių“. 2. Atsižvelgiant į
tai, kad įstatymo projektu naikinamas Vaikų išlaikymo fondas, atitinkamai kartu turi būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 pakeitimo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2016-10-26
dalyvavo: Komiteto nariai: K. Miškinienė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; Komiteto biuras: E Bulotaitė (vedėja), A. Dolmantienė (patarėja), R. Liekienė (padėjėja); kviestieji asmenys: G. Klimavičius, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministrai, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaikų skyriaus vedėja, J. Pagojus – teisingumo viceministras, J. Sinkevičiūtė – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė, I. Skubilovienė – Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, E. Žemaitytė – Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyr. patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas (toliau – TD), 2016-04-271 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnyje nurodyta, kad „šio įstatymo paskirtis – garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytoms sąlygoms, suteikti vaikui išlaikymą. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas.“ Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai įvardinta, per kokį subjektą valstybė įgyvendina nurodytas teises ir pareigas.
12
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiuo įstatymu yra nustatomi
„administravimo procese dalyvaujančių subjektų teisės ir pareigos“. Neaišku,
kokie kiti subjektai be Fondo administratoriaus dar turimi omenyje. Svarstytina, ar teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslintinas šiuo aspektu. Atsižvelgti. 3. TD3
taisyklėmis, įstatymo 3 straipsnyje sąvokos turi būti dėstomos abėcėlės tvarka (sąvokoje „Fondo išmokos“ nurodant pilną fondo pavadinimą). Pritarti. 4. TD34
straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „pagal šį straipsnį“ įrašytini žodžiai ir skaičiai „pagal šio straipsnio 1 – 3 dalis“. Pritarti. 5. TD41
įstatymo 4 straipsnio pirmąją pastraipą su 1 ir 2 punktais, vietoj žodžių
„šiame straipsnyje nurodytos“ įrašytinas žodį „šios“. Pritarti. 6. TD
straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad „Pareiškėjas apie sprendimą neskirti Fondo išmokų informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos“. Siūlytina papildyti aptariamą nuostatą, nurodant kaip turi būti informuojamas pareiškėjas. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 6 straipsnio 5 daliai, 7 straipsnio 4 daliai, 9 straipsnio 2 ir 3 punktams. Pritarti. 7. TD67
apie sprendimą skirti Fondo išmokas, tiek apie sprendimą neskirti Fondo išmokų. Šio straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie priimtą sprendimą ir jame nurodytas pasekmes paskelbiama Fondo administratoriaus interneto svetainėje.
Iš šios formuluotės neaišku, ar skelbiama apie visus sprendimus ar tik apie sprendimus skirti
reguliavimas neturėtų būti tikslintinas. Pritarti. 8. TD6
būti pervedamos Fondo išmokos. Pritarti. 9. TD71
nutraukia Fondo išmokų mokėjimą, jei tenkinama bent viena iš nurodytų sąlygų. Pritarti. 10. TD711
atskirais punktais. Pritarti. 11. TD74
numatyti Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai atitinkamai mirus arba pripažinus mirusiu pareiškėją ar skolininką. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareiškėjas ir skolininkas apie priimtą sprendimą informuojami per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad pareiškėjas ir skolininkas neinformuojami esant atitinkamai 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 8 punkte numatytiems pagrindams. Pritarti. 12. TD101
Fondo administratoriui informaciją, turinčią įtakos Fondo išmokų skyrimui ir mokėjimui. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kokia tai yra informacija. Atsižvelgti. 13. TD113 13.
113
miršta, <...> 5 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo dienos iki skolininko mirties datos.“ Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų yra skolininkui mirus ar pripažinus jį mirusiu, svarstytina, ar 11 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta šiuo aspektu. Pritarti. 14. TD121234
Fondo išmokos yra išskaičiuojamos vadovaujantis Fondo administratoriaus priimtu sprendimu iš pareiškėjo prašymu paskirtų Fondo išmokų išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra pareiškėjo raštiško sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 12 straipsnio
atvejais, kai neteisėtai gautos išmokos negrąžinamos arba neišskaičiuotos visa apimtimi. Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar nereikėtų sureguliuoti išieškojimo ir tuo atveju, kada nustatytas neteisėtas Fondo išmokų gavimas, tačiau pareiškėjas Fondo išmokų jau nebegauna. Atsižvelgti. 15. TD124
administratoriaus teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai neteisėtai gautos išmokos negrąžinamos arba neišskaičiuojamos visa apimtimi. Svarstytina, ar visais atvejais reikėtų kreiptis į teismą, pvz., ar būtų tikslinga tą daryti, jeigu administravimo išlaidos galimai viršytų išieškotą sumą. Pritarti. 16. TD1417
reikalauti iš įvairių fizinių bei juridinių asmenų pateikti duomenis ir informaciją, reikalingą Fondo administratoriaus funkcijoms atlikti.
Įstatymo
pateikti nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šiuos du straipsnius apjungti arba vieno jų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti. 17. TD1511
formuluotės „garantuoti mokėtinų Fondo išmokų tęstinumą“ turinys ir kuo ši garantija iš esmės skirtųsi nuo Fondo išmokų mokėjimo užtikrinimo, numatyto tame pačiame punkte. Pritarti. 18. TD1612
18Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta,
kad Fondo lėšas sudaro Fondo administratoriaus ir antstolio išieškotos ir į Fondą pervestos lėšos. Ši nuostata tikslintina tuo aspektu, kad Fondo administratorius pats išieškojimo nevykdo, tačiau, pvz., gali išskaičiuoti neteisėtai gautas Fondo išmokas. Pritarti. 19. TD
Fondo administratoriaus sprendimų apskundimą, apie Fondo lėšų valdymą bei administravimą, jų laikymą tam tikroje sąskaitoje, lėšų galimą investavimą bei iš to gaunamas palūkanas, lėšų grąžinimą į valstybės biudžetą, valstybės lėšų finansinę kontrolę. Atsižvelgti. 20. TD
121
įgyvendinimas. Neaiškus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų santykis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu sprendimas dėl Fondo išmokų mokėjimo priimtas iki įstatymo įsigaliojimo, Fondo išmokų dydis pagal šį įstatymą neperskaičiuojamas.
Kita vertus, 2 punkte pasakyta, kad jeigu Fondo išmokų mokėjimo laikotarpiu Fondo išmokų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydis pasikeitė, paskirtos Fondo išmokos perskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintus Vaikų išlaikymo fondo skyrimo ir mokėjimo nuostatus. Siūlytina tikslinti šių nuostatų turinį, kad būtų aišku, kada ir kokia tvarka paskirtos Fondo išmokos yra perskaičiuojamos. Pritarti. 21. TD
23
numatyta, kad jeigu dėl Fondo išmokų mokėjimo buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant Fondo išmokas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatos. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kokios konkrečiai nuostatos galios šiuo atveju. Pritarti. 22. TD
3
Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pastebėtina, kad įstatymo tekste yra konkrečiai nurodoma, ką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Nuorodų į kitų institucijų teisės aktus nepateikiama. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pavedimą dėl įgyvendinamųjų teisės aktų formuluoti konkrečiai socialinės apsaugos ir darbo ministrui, o ne Vyriausybės įgaliotai institucijai. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Susipažinę su Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymo projektu XIIP-4321, pritardami Seimo Teisės departamento pateiktoms pastaboms, teikiame pasiūlymus dėl aukščiau minėto teisės akto projekto tobulinimo, nes projekto iniciatorių siūlomas teisinis reglamentavimas kelia abejonių dėl Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų – pašalinti dėl teisinio neapibrėžtumo atsirandančias praktinio įgyvendinimo problemas, tobulinti ir tikslinti Vaikų išlaikymo fondo išmokų skyrimo ir mokėjimo teisinį reglamentavimą, optimizuoti išmokų mokėjimo administravimo procesus – įgyvendinimo:
Įstatymo šio įstatymo ex-post vertinimą bei rekomendacijas mažinti pernelyg didelę administracinę naštą pareiškėjams. Todėl šiuo aspektu abejotinas siūlymo atsisakyti išmokų mokėjimo sustabdymo instituto tikslingumas, ypač tais atvejais, kai keičiasi vaiko įstatyminis atstovas, kadangi Fondo išmokos mokamos vaikui (Įstatymo projekto 4 straipsnis). Keičiantis vaiko atstovui (vaikui nustatoma laikinoji globa, tėvų valdžios ribojimas, vaiko globėjo (rūpintojo) tikslinga būtų ne nutraukti išmokų mokėjimą šiais pagrindais (Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktai), o sustabdyti išmokų mokėjimą iki bus gauta informacija apie vaiko įstatyminio atstovo pasikeitimą. Tokiais atvejais galėtų būti taikoma Įstatymo projekto 7 straipsnio
nustatytą terminą nepateikus duomenų apie sąskaitos kredito, mokėjimo ir
(arba) elektroninių pinigų įstaigoje, į kurią pervedamos lėšos. Pritarti. 2. VTAKĮ 2.
administracinę naštą pareiškėjams, svarstytina galimybė įtvirtinti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos (savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių) pareigą informuoti Fondo administraciją apie vaiko įstatyminio atstovo pasikeitimą, taip pat įstatyme numatyti prašymų dėl išmokų mokėjimo trūkumų šalinimo institutą bei užtikrinti, jog keičiant ir
(ar) papildant šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatas, neneigiant būtinybės optimizuoti išmokų mokėjimo administravimo procesus, pirmiausia būtų įvertinti vaikų, negaunančių išlaikymo iš tėvo ar motinos, interesai. Pritarti. 3. VTAKĮ5678142
tikslumo, tikrumo ir saugumo, leidžiančio ateityje išvengti Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatų skirtingo interpretavimo, aiškinimo ir taikymo praktikoje problemų (2014-05-26 vaiko teisių apsaugos kontrolierės pažyma Nr. (6.1-2012-355)PR-98), sukeliančių Įstatymo projekto aiškinamajame rašte paminėtus teisminius ginčus bei atsižvelgiant į Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją dėl Vaikų išlaikymo fondo priimtų sprendimų teisėtumo ir Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina suderinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 4 dalies, 7 straipsnio
gyvenamajai vietai ir jos įtakos Fondo išmokų skyrimui, mokėjimui ir nutraukimui. Atsižvelgti. 4. VTAKĮ
su pareiškėjo, bet vaiko, kuriam skirtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, nuolatine gyvenamąja vieta, nes praktikoje gali būti atvejų, kai vaikui, sulaukusiam 16 metų, duodamas sutikimas gyventi atskirai nuo rūpintojo, o rūpintojas išvyksta į užsienio valstybę. Atsižvelgti. 5. VTAKĮ21 5.
21
suteikti (įstatymų numatytais atvejais) vaikui teisę pačiam kreiptis į Fondo administraciją dėl išmokų mokėjimo, atitinkamai pakeičiant Įstatymo projekto
718
į tai, kad Fondo paskirtis – kompensuoti negaunamą išlaikymą iš tėvų (vieno iš tėvų) ar jo dalį ir dažniausiai į Fondą kreipiamasi tada, kai civilinio proceso tvarka nėra galimybių iš skolininkų išieškoti išlaikymą vaikui, o pagal Civilinio proceso kodekso 631 straipsnį vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui kai skolininkas neturi pajamų ar turto, iš kurio gali būti išieškoma (1 dalies 2 punktas), jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija dviejų tūkstančių trisdešimt eurų, pakartotinai siūlytina tikslinti
projekto 9 straipsnio 2, 3, 10 straipsnio 1 punktų formuluotes, nurodant informacijos pateikimo būdą (raštu, elektroniniu paštu). Pritarti. 8. VTAKĮ667111332
projekto V skyrių, nustatant baigtinį Fondo administratoriaus priimamų sprendimų rūšis (skirti išmokas, nutraukti išmokų mokėjimą, neskirti išmokų) ir jų apskundimo tvarką. Pritarti. 9. VTAKĮ16
pagrindinės nuostatos dėl Fondo ir jo valdomų lėšų administravimo turėtų būti įtvirtintos įstatyminiame lygmenyje ir galėtų būti detalizuotos poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl siūlytina svarstyti galimybę atitinkamai papildyti Įstatymo projektą. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Žmogaus teisių komitetas,
2016-06-015 Pritari pateiktam įstatymo projektui Dėl Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo nr. X-987 pakeitimo Nr. XIIP-4321 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą bei Seimo kanceliarijos departamento pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas. Pasiūlymai:
Tobulinti įstatymo projektą, siūlant išlaikyti išmokų mokėjimo sustabdymo institutą ir numatyti įstatymo projekte dabar galiojančiame įstatymo 5 straipsnyje nustatytus išmokų sustabdymo pagrindus. Argumentai: Komitetas išreiškė susirūpinimą, kad Projekte numatyta atsisakyti išmokų sustabdymo instituto – tokiu atveju pasikeitus vaiko atstovui pagal įstatymą – pareiškėjui, išmokų mokėjimas būtų nutraukiamas ir vėl atstatomas. Komitetas mano, kad nustačius tokį reglamentavimą, išaugtų biurokratinė našta pareiškėjui. Todėl komitetas siūlo tobulinti įstatymo projektą išlaikant dabar galiojantį išmokų mokėjimo sustabdymo institutą. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti su siūlymu iš esmės peržiūrėti skolų išieškojimo mechanizmą ir jį tobulinti, numatant efektyvias poveikio priemones skolininkams, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, kuo greičiau sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas. Taip pat projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateiktas pastabas ir pasiūlymus projektui. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė Komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė
ŽMOGAUS TEISIŲ komitetas
2016 m. birželio 1 d. Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė; kviestieji asmenys: socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė ir ministerijos Vaikų išlaikymo fondo direktoriaus pavaduotoja Ina Skubilovienė; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji specialistė Eivilė Žemaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-04-27 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnyje nurodyta, kad „šio įstatymo paskirtis – garantuoti valstybės įsipareigojimą, esant šiame įstatyme nustatytoms sąlygoms, suteikti vaikui išlaikymą. Kartu valstybė įgyja teisę reikalauti, kad asmenys, privalantys išlaikyti vaiką, sugrąžintų valstybei jos išmokėtas vaiko išlaikymo lėšas.“ Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti aiškiai įvardinta, per kokį subjektą valstybė įgyvendina nurodytas teises ir pareigas. Pritarti 2.
„administravimo procese dalyvaujančių subjektų teisės ir pareigos“. Neaišku,
kokie kiti subjektai be Fondo administratoriaus dar turimi omenyje. Svarstytina, ar teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslintinas šiuo aspektu. Pritarti
turi būti dėstomos abėcėlės tvarka (sąvokoje „Fondo išmokos“ nurodant pilną fondo pavadinimą). Pritarti
šį straipsnį“ įrašytini žodžiai ir skaičiai „pagal šio straipsnio 1 – 3 dalis“. Pritarti
pastraipą su 1 ir 2 punktais, vietoj žodžių „šiame straipsnyje nurodytos“ įrašytinas žodį „šios“. Pritarti
straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad „Pareiškėjas apie sprendimą neskirti Fondo išmokų informuojamas per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos“. Siūlytina papildyti aptariamą nuostatą, nurodant kaip turi būti informuojamas pareiškėjas. Analogiška pastaba taikytina ir įstatymo 6 straipsnio 5 daliai,
7Įstatymo 6 straipsnyje yra kalbama tiek apie sprendimą skirti Fondo išmokas,
tiek apie sprendimą neskirti Fondo išmokų. Šio straipsnio 6 dalyje pasakyta, kad jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie priimtą sprendimą ir jame nurodytas pasekmes paskelbiama Fondo administratoriaus interneto svetainėje. Iš šios formuluotės neaišku, ar skelbiama apie visus sprendimus ar tik apie sprendimus skirti Fondo išmokas. Svarstytina, ar siekiant aiškumo siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti tikslintinas. Pritarti
straipsnį, nurodant į kieno sąskaitą turėtų būti pervedamos Fondo išmokos. Pritarti 9.
straipsnio 1 dalį, nurodant, jog Fondo administratorius nutraukia Fondo išmokų mokėjimą, jei tenkinama bent viena iš nurodytų sąlygų. Pritarti
punkte yra pateikiamos kelios sąlygos, kada Fondo administratorius nutraukia
punkte ir 8 punkte numatyti Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai atitinkamai mirus arba pripažinus mirusiu pareiškėją ar skolininką. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareiškėjas ir skolininkas apie priimtą sprendimą informuojami per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Svarstytina, ar nereikėtų numatyti, kad pareiškėjas ir skolininkas neinformuojami esant atitinkamai 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 8 punkte numatytiems pagrindams. Spręsti pagrindiniam komitetui Jeigu fondas bus gavęs informaciją apie pareiškėjo ar skolininko mirtį (pripažinimą mirusiu), natūralu, kad nesant subjekto, informacijos nebus kam siųsti. Diskutuotina, ar įtvirtinus siūlomą normą, tai netaptų papildoma prievole fondui aiškintis, ar pareiškėjas bei skolininkas nemirė ( nebuvo pripažintas mirusiu) po sprendimo priėmimo. 12. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo pateikti Fondo administratoriui informaciją, turinčią įtakos Fondo išmokų skyrimui ir mokėjimui. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kokia tai yra informacija. Pritarti
nurodyta, kad „tuo atveju, kai skolininkas miršta, <...>
palūkanos skaičiuojamos nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo dienos iki skolininko mirties datos.“ Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš Fondo išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindų yra skolininkui mirus ar pripažinus jį mirusiu, svarstytina, ar 11 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta šiuo aspektu. Pritarti 14.
įtvirtinta, kad negrąžintos neteisėtai gautos Fondo išmokos yra išskaičiuojamos vadovaujantis Fondo administratoriaus priimtu sprendimu iš pareiškėjo prašymu paskirtų Fondo išmokų išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra pareiškėjo raštiško sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta Fondo administratoriaus teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai neteisėtai gautos išmokos negrąžinamos arba neišskaičiuotos visa apimtimi. Atsižvelgiant į siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar nereikėtų sureguliuoti išieškojimo ir tuo atveju, kada nustatytas neteisėtas Fondo išmokų gavimas, tačiau pareiškėjas Fondo išmokų jau nebegauna. Pritarti
numatyta Fondo administratoriaus teisė kreiptis į teismą tais atvejais, kai neteisėtai gautos išmokos negrąžinamos arba neišskaičiuojamos visa apimtimi. Svarstytina, ar visais atvejais reikėtų kreiptis į teismą, pvz., ar būtų tikslinga tą daryti, jeigu administravimo išlaidos galimai viršytų išieškotą sumą. Pritarti
nustatyta Fondo administratoriaus teisė reikalauti iš įvairių fizinių bei juridinių asmenų pateikti duomenis ir informaciją, reikalingą Fondo administratoriaus funkcijoms atlikti. Įstatymo 17 straipsnyje yra numatyta, jog tokie duomenys ir informacija privalo būti pateikti nemokamai per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina šiuos du straipsnius apjungti arba vieno jų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
punkte vartojamos formuluotės „garantuoti mokėtinų Fondo išmokų tęstinumą“ turinys ir kuo ši garantija iš esmės skirtųsi nuo Fondo išmokų mokėjimo užtikrinimo, numatyto tame pačiame punkte. Pritarti 18.
punkte įtvirtinta, kad Fondo lėšas sudaro Fondo administratoriaus ir antstolio išieškotos ir į Fondą pervestos lėšos. Ši nuostata tikslintina tuo aspektu, kad Fondo administratorius pats išieškojimo nevykdo, tačiau, pvz., gali išskaičiuoti neteisėtai gautas Fondo išmokas. Pritarti
nuoseklumo, įstatymas pildytinas normomis apie Fondo administratoriaus sprendimų apskundimą, apie Fondo lėšų valdymą bei administravimą, jų laikymą tam tikroje sąskaitoje, lėšų galimą investavimą bei iš to gaunamas palūkanas, lėšų grąžinimą į valstybės biudžetą, valstybės lėšų finansinę kontrolę. Pritarti
reguliuojamas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Neaiškus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų santykis. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu sprendimas dėl Fondo išmokų mokėjimo priimtas iki įstatymo įsigaliojimo, Fondo išmokų dydis pagal šį įstatymą neperskaičiuojamas. Kita vertus, 2 punkte pasakyta, kad jeigu Fondo išmokų mokėjimo laikotarpiu Fondo išmokų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, dydis pasikeitė, paskirtos Fondo išmokos perskaičiuojamos pagal Vyriausybės patvirtintus Vaikų išlaikymo fondo skyrimo ir mokėjimo nuostatus. Siūlytina tikslinti šių nuostatų turinį, kad būtų aišku, kada ir kokia tvarka paskirtos Fondo išmokos yra perskaičiuojamos. Pritarti
dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu dėl Fondo išmokų mokėjimo buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant Fondo išmokas, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo nuostatos. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kokios konkrečiai nuostatos galios šiuo atveju. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
išlaikymo fondo įstatymo nr. X-987 pakeitimo Nr. XIIP-4321 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į komiteto pasiūlymą bei Seimo kanceliarijos departamento pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas. 6.2. Pasiūlymai:
projektą, siūlant išlaikyti išmokų mokėjimo sustabdymo institutą ir numatyti įstatymo projekte dabar galiojančiame įstatymo 5 straipsnyje nustatytus išmokų sustabdymo pagrindus. Argumentai: Komitetas išreiškė susirūpinimą, kad Projekte numatyta atsisakyti išmokų sustabdymo instituto – tokiu atveju pasikeitus vaiko atstovui pagal įstatymą – pareiškėjui, išmokų mokėjimas būtų nutraukiamas ir vėl atstatomas. Komitetas mano, kad nustačius tokį reglamentavimą, išaugtų biurokratinė našta pareiškėjui. Todėl komitetas siūlo tobulinti įstatymo projektą išlaikant dabar galiojantį išmokų mokėjimo sustabdymo institutą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė, Aušrinė Marija Pavilionienė. Komiteto pirmininkas Zita Žvikienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
(nR. XIIP-4321(2)) 2017-09-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: biuro vedėja E. Bulotaitė, biuro patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, E. Bingelis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, M.Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, J. Miskis – Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas, J. Demšytė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „valstybės mokamų išmokų <...> administravimo pagrindus“, kuri toliau keičiamame įstatyme nėra vartojama, todėl nėra aišku, apie kokius administravimo pagrindus kalbama. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti teisinį reguliavimą šiuo aspektu.
Nepritarti Kadangi administravimo pagrindai yra aptariami Įstatymo projekto 4 straipsnyje (Išmokų administratoriaus veiklos sąnaudų kompensavimas), 5 straipsnyje (Išmokų administratoriaus teisės), 8 straipsnyje (Kreipimasis dėl išmokų), 9 straipsnyje (Išmokų skyrimas ir mokėjimas) – įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje jie visi dar kartą nėra detalizuojami. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „susitarimų“ įrašytinas žodis „susitarimu“. Pritarti Siūlome Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Pareiškėjas – vienas iš tėvų, su kuriuo teismo
sprendimu arba tėvų susitarimųu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba globėjas (rūpintojas), kuris kreipiasi į išmokų administratorių dėl išmokų mokėjimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 1 dalį, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir po žodžio „organizacijos“ įrašyti formuluotę „taip pat valstybės ar žinybiniai registrai, valstybės informacinės sistemos“. Pritarti Siūlome Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Duomenis ir informaciją, reikalingus išmokų administratoriaus
funkcijoms vykdyti, juridiniai ir fiziniai asmenys, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos, taip pat valstybės ar žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų tvarkytojai privalo neatlygintinai raštu arba elektroniniu būdu pateikti išmokų administratoriui per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
4
4Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta,
kad pasikeitus išmokų dydžiui paskirtos išmokos perskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose Vaikų išlaikymo nuostatuose įtvirtintomis taisyklėmis.
Svarstytina, ar vadovaujantis teisės aktų hierarchijos principais asmenų teisėms ir pareigoms įtakos turinčios taisyklės neturėtų būti įtvirtintos įstatyme, nes įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turėtų būti nustatomos tik procedūros, įstatyme nustatytų taisyklių įgyvendinimo tvarka. Nepritarti Atvejai, kuomet bus išmokos perskaičiuojamos - numatyti įstatyme, o Nuostatuose bus nustatomas ne išmokų dydis, o numatoma pati išmokų perskaičiavimo tvarka (procedūros). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14139
dalies 7 punktą, siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies
esančiu“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 daliai Nepritarti Įstatymo projekto 10 straipsnio
analogiška nuostata neturėtų būti taikoma skolininkui, kadangi skolininko pripažinimas nežinia kur esančiu neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 7 dalyje yra numatyta, jog išmokų administratoriaus interneto svetainėje 3 mėnesius yra skelbiama informacija apie priimtą sprendimą skirti išmokas, svarstytina, ar analogiškai neturėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 10 straipsnis, nurodant, jog išmokų administratoriaus interneto svetainėje 3 mėnesius yra skelbiama informacija ir apie priimtą sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą. Nepritarti Įstatymo projekte numatytas informacijos paskelbimas tik tuo atveju, jeigu skolininko informuoti neįmanoma (nedeklaruota gyvenamoji vieta, grįžta laiškai ir pan.).
Informacija apie priimtą sprendimą skirti išmokas ir tokio sprendimo įgyvendinimo pasekmes, kad skolininkas sužinotų, jog jo įsipareigojimus mokėti vaiko išlaikymo lėšas (ar jų dalį) perėmė valstybė, skelbiama interneto svetainėje, nurodant skolininko vardą, pavardę ir gimimo metus, sprendimo datą ir numerį. Toks paskelbimas laikomas viešu informavimu, kai nėra kitos galimybės tinkamai informuoti skolininką. Tuo tarpu skelbti informaciją apie išmokų mokėjimo nutraukimą, manytume, nėra tikslinga, kadangi išmokų mokėjimas nutraukiamas skirtingais pagrindais (skolininkui pradėjus teikti pilną išlaikymą, vaikui sukakus 18 m., skolininkui, vaikui arba pareiškėjui mirus ir pan.). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 punkte numatyta, kad pareiškėjas privalo pranešti išmokų administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šių sąlygų atsiradimo dienos. Siūlytume vienodinti vartojamas formuluotes – jeigu pareiškėjas turi pranešti apie duomenų pasikeitimą, tuomet atskaitos taškas turėtų būti šių duomenų pasikeitimo diena. Be to, svarstytina, ar šis punktas nedubliuoja keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte prašomos pateikti informacijos. Pritarti Siūlome Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3) pranešti išmokų administratoriui apie prašyme pateiktų duomenų pasikeitimą ne vėliau kaip per
dienos;”. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
numatyta, kad pareiškėjas privalo grąžinti neteisėtai gautas išmokas ir
„atlyginti kitą susijusią žalą“. Nei iš įstatymo projekto, nei iš jo
aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia tai gali būti žala.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas tobulintinas. Pritarti Siūlome Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4) grąžinti neteisėtai gautas išmokas ir atlyginti kitą susijusią žalą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
numatyta, kad skolininkas privalo pateikti Išmokų administratoriui informaciją, turinčią įtakos skiriant ir mokant išmokas. Siūlytina patikslinti šią nuostatą, nurodant kokia tai yra informacija. Nepritarti Skolininkas turi pareigą pateikti visą savo turimą informaciją, turinčią įtakos skiriant ir mokant išmokas, jos pateikimo terminas yra Įstatymo įgyvendinimo klausimas, reguliuotinas Nuostatuose įtvirtintomis normomis. Informacija gali būti susijusi su tuo, kad pvz. jau teiktas išlaikymas, vaikas mirė, išvyko, pakeista gyvenamoji vieta, nustatyta globa ir pan. Nėra tikslinga išvardinti visą sąrašą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, prieš žodį „palūkanas“ įrašant formuluotę „Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio“. Atsižvelgus į šią pastabą, siūlytina sukurti ir trumpinį „palūkanos“. Pritarti Kadangi iš skolininko bus išieškomos ne palūkanos, bet delspinigiai, siūlome Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka
mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamas nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 11.
Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „Civilinio“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Siūlome Įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti palūkanos delspinigiai
iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) palūkanas delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
4
ir palūkanos, siūlytina atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio
Kadangi iš skolininko išieškomos ne palūkanos, o delspinigiai, siūlome Įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Išmokėtų išmokų ir delspinigių išieškojimas iš
skolininko išieškojimas gali būti atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, taikoma valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nurodant kokios aplinkybės gali turėti įtakos teisei į Išmokas arba Išmokų dydžiui bei nurodyti kokiam subjektui pareiškėjas privalo gražinti visą neteisėtai gautą pinigų sumą.
Pritarti iš dalies Aplinkybės, kurios gali turėti įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydį, yra numatytos Įstatymo projekto 7 ir 10 straipsniuose, todėl 15 straipsnyje nurodyti dar kartą nebūtų tikslinga. Atsižvelgiant į pastabą dėl to, kokiam subjektui turi būti grąžinama neteisėtai gauta pinigų suma – siūlome tikslinti įstatymo projektą ir 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis
dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis.“
kanceliarijos Teisės departamentas
234
teisinio reguliavimo neaišku, kalbama apie pasibaigusius ar besitęsiančius išmokų mokėjimo atvejus. Jeigu tai besitęsiantys mokėjimai, nėra aišku, koks tuomet būtų šio punkto ir įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto santykis. Kartu pastebėtina, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė „iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta ir mokėta Fondo išmoka“ galimai klaidinanti, nes suponuoja, jog įsigaliojus įstatymui reikėtų perskaičiuoti jau sumokėtas išmokas, tačiau vertinant šią nuostatą sistemiškai galima daryti išvadą, kad yra kalbama apie po įstatymo įsigaliojimo toliau mokamas išmokas. Siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, formuluotė tobulintina.
Be to, siekiant teisės akto vientisumo, siūlytina įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte atsisakyti perteklinio žodžio „asmeniui“, o pačią nuostatą dėstyti daugiskaita. Atitinkama pastaba taikytina ir įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 4 punktui. Pritarti iš dalies Išmokos mokamos už praeitą mėnesį iki kito mėnesio tam tikros dienos, tai vadovaujantis įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu išmokos, kurios buvo paskirtos iki įstatymo įsigaliojimo (t. y. priimtas sprendimas mokėti) netgi po įstatymo įsigaliojimo mokamos tokio dydžio, kokio buvo paskirtos, o įstatymui įsigaliojus – perskaičiuojamos ir mokamos tokio dydžio, koks nustatytas naujai priimtame įstatyme nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Todėl atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 dalis išdėstyti taip:
„3) asmeniui, iki šio įstatymo įsigaliojimo
paskirta paskirtos ir mokėta mokėtos Fondo išmoka išmokos, įsigaliojus šiam įstatymui perskaičiuojama perskaičiuojamos ir toliau mokamos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
4) jeigu prašymas prašymai skirti Fondo išmoką išmokas buvo pateiktas pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet sprendimas sprendimai nebuvo priimtas priimti, prašymai nagrinėjami, sprendimai priimami ir Išmokos skiriamos bei mokamos už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiu Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymu, o už laikotarpius po šio įstatymo įsigaliojimo – pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;“
kanceliarijos Teisės departamentas
22
numatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo paskirtų išmokų, kurių mokėjimas buvo sustabdytas ir iki įstatymo įsigaliojimo neatnaujintas, mokėjimas nutraukiamas.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina numatyti, kokių veiksmų tokiu atveju galėtų ar turėtų imtis asmenys, kuriems ši nuostata būtų taikoma. Nepritarti Vadovaujantis Įstatymo projekto 11 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į Išmokų administratorių dėl Išmokų skyrimo. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
naikinamas Vaikų išlaikymo fondas, atitinkamai kartu turi būti teikiamas ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių
pakeitimo projektas. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui, Komiteto išvadoms ir pasiūlymams. Kartu su šiuo projektu turi būti Seimui pateikiamas ir svarstomas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 pakeitimo įstatymo projektas. 7.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų ir darbo komitetas
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinus yra skaičiuojami delspinigiai, siūlome Įstatymo projekte vietoj žodžio „palūkanos“ įrašyti žodį „delspinigiai“.
Pasiūlymas:Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3) vadovaujantis šio įstatymo 14 straipsniu apskaičiuotų ir išieškotų palūkanų delspinigių už išmokų administratoriaus išmokėtas ir skolininko negrąžintas išmokas.“
reikalų ir darbo komitetas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinus yra skaičiuojami delspinigiai, siūlome Įstatymo projekte vietoj žodžio „palūkanos“ įrašyti žodį „delspinigiai“. Pasiūlymas: Siūlome Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2) grąžinti išmokų administratoriui išmokėtas išmokas ir sumokėti palūkanas delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamas nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti palūkanas kitą dieną po išmokų išmokėjimo.“
reikalų ir darbo komitetas 2017-09-1314 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinus yra skaičiuojami delspinigiai, siūlome Įstatymo projekte vietoj žodžio „palūkanos“ įrašyti žodį
„delspinigiai“. Ir patikslinti, kaip ir kiek jie bus skaičiuojami. Taip pat, kadangi vaikų išlaikymo išmokos dažniausiai bus mažesnes nei
priteista išlaikymo pinigų suma, lygiagrečiai vaikų išlaikymo išmokoms pareiškėjas, kaip išieškotojas, kreipsis į antstolį likusios dalies išieškojimui. Antstolis privalo sužinoti, ar vaikui mokamos vaiko išlaikymo išmokos ir kokio dydžio, ir turi pareigą atitinkama suma sumažinti išieškomą sumą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto visą 14 straipsnį išdėstyti taip: „1.
Išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir palūkanas delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamas nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradeda skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigia skaičiuoti išmokėtų Išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po Išmokų išmokėjimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažina išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu. 2. Išmokėtos išmokos ir apskaičiuotos apskaičiuoti palūkanos delspinigiai iš skolininko išieškomos išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Išmokų administratoriaus sprendimas iš skolininko išieškoti išmokėtas išmokas ir (arba) palūkanas delspinigius kartu yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Palūkanų Delspinigių skaičiavimas nutraukiamas skolininkui mirus ar jį paskelbus mirusiu. 4. Išmokėtų išmokų ir delspinigių išieškojimas iš skolininko išieškojimas gali būti atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, taikoma valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimui. “
reikalų ir darbo komitetas
26 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įsiskolinus yra skaičiuojami delspinigiai, siūlome Įstatymo projekte vietoj žodžio „palūkanos“ įrašyti žodį „delspinigiai“.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) įsigaliojus šiam įstatymui nutraukiamas palūkanų nuo iki šio įstatymo įsigaliojimo išmokėtų ir negrąžintų Fondo išmokų skaičiavimas pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą ir pradedamos pradedami skaičiuoti palūkanos delspinigiai pagal įstatymo 14 straipsnio
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė