1416 Įstatymo projektas Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Donatas Jankauskas XIIP-1235(2) 2014-05-08 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lietuva · XIIP-1235 · 2014-05-08 · Senas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Aiškinamasis raštas · 2014-05-08
  2. Aiškinamasis raštas · 2016-06-13
  3. Teisės departamento išvada · 2014-05-08
  4. Teisės departamento išvada · 2014-05-08
  5. Teisės departamento išvada · 2016-06-13
  6. Teisės departamento išvada · 2016-06-13
  7. Komiteto išvada · 2014-05-08
  8. Komiteto išvada · 2014-05-08
  9. Komiteto išvada · 2014-05-08
  10. Komiteto išvada · 2014-05-08
  11. Komiteto išvada · 2016-06-13

Aiškinamasis raštas

2014-05-08 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL VIETOS BENDRUOMENIŲ

SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Praėjo beveik ketvirtis amžiaus kai yra atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė, ir jau dešimtmetis, kuomet esame kartu su Europos Bendrija ir dalijamės šiuolaikiškos europinės demokratijos vertybėmis. Tačiau tiek politikai, tiek mokslo atstovai, tiek aktyvūs piliečiai sutaria, kad pilietinė visuomenė Lietuvoje vis dar yra silpna. Viena svarbesnių pilietinės visuomenės saviorganizacijos formų yra vietos bendruomenė. Todėl, didėjant bendruomeniškumui gyvenamosios vietovės aplinkoje - kartu auga ir pilietinė visuomenė. Esamų vertybių ir pasitikėjimo, taip pat socialinių tinklų, asociacijų ir institucijų stiprinimas (toliau - socialinis kapitalas) yra veiksminga priemonė bendruomenėms atgaivinti ir stiprinti. LR Seimas 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2111 ratifikavo Europos vietos savivaldos chartijos papildomą protokolą dėl teisės dalyvauti vietos valdžios reikaluose, kur pripažino, kad asmens teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas iš svarbiausių demokratijos principų ir įsipareigojo teisės aktuose įtvirtinti būdus, palengvinančius šios teisės įgyvendinimą. LR Vyriausybė 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 282 patvirtino Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepciją, kurios įgyvendinimo pasekoje LR Vietos savivaldos įstatyme jau yra reglamentuotos kai kurios gyvenamųjų vietovių bendruomenių saviraiškos formos, tačiau tai yra tik dalis to, kas yra būtina įtvirtinti įstatymu atsižvelgiant jau į šių dienų realijas. Taip pat, dabartiniu metu viešosios politikos lauke šis vidinės savivaldybių decentralizacijos procesas praktiškai nėra aktualizuotas.

Įvertinus šiandieninę vietos bendruomenių veiklos patirtį, jos plėtros galimybes ir vietos bendruomenių pasirengimą prisiimti daugiau atsakomybės ir kompetencijos, iškyla būtinumas įstatymu įtvirtinti esmines vietos bendruomenių politikos nuostatas. Vietos bendruomenės, jos narių, bendruomeninių organizacijų įgalinimas reikalauja skirtingo lygmens institucijų subsidiaraus bendradarbiavimo. Keletas gerosios patirties pavyzdžių:

  • 2010 m. spalio 8 d., Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, nuo 2012 m. visose Lietuvos savivaldybėse ir seniūnijose sėkmingai įgyvendinama Vietos bendruomenių savivaldos programa, kuri 2013 metais yra pratęsta dar trejiems metams;
  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2012 m. 5 pilotinėms savivaldybėms buvo suteikta diskrecija kartu su vietos bendruomenėmis skirstyti socialines pašalpas ir organizuoti socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. Eksperimentui pasiteisinus, nuo 2014 metų socialinės paramos organizavimas, kaip savarankiška funkcija, perduota visoms savivaldybėms. Šio įstatymo tikslas – skatinti vietos bendruomenių pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą kaip vietos ekonominės socialinės gerovės pagrindą, taip pat įtvirtinti realias gyventojų galimybes per tiesioginius seniūnaičių ir seniūnų rinkimus įtakoti vietos savivaldos institucijų veiklą. Tai leis atkurti moralinį visuomenės audinį.

Siekiama įstatymu įtvirtinti (uždaviniai):

  • glaudesnę valdžios ir vietos gyventojų sąveiką;
  • vietos bendruomenės savivaldos ir kitus principus;
  • veiksmingesnes priemones piliečiams dalyvauti demokratiniame valdymo procese: įteisinti tiesioginius seniūno ir seniūnaičio rinkimus, teisę per Vietos bendruomenių tarybas spręsti dėl seniūnijos tikslinių lėšų iš gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies panaudojimo vietos bendruomenių iniciatyvoms finansuoti;
  • galimybes per vietos bendruomenių iniciatyvas dalies viešųjų paslaugų teikimą perleisti vietos bendruomeninėms organizacijoms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorius ir pirminis siūlytojas – Seimo narys Donatas Jankauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančiame LR Vietos savivaldos įstatyme (nauja redakcija nuo 2008-10-01, Nr. X-1722) yra įtvirtinta tik dalis vidinės savivaldybių decentralizacijos nuostatų, t.y. sąvokos: gyvenamosios vietovės bendruomenė, bendruomeninė organizacija, seniūnaitis, seniūnaičių sueiga, taip pat atstovavimo gyvenamųjų vietovių bendruomenėms visuomeninė struktūra (seniūnaitis, seniūnaičių sueiga). Pagal to paties įstatymo 33 straipsnį seniūnaitis renkamas gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas arba apklausiant gyventojus. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. A1-71 "Dėl vietos bendruomenių savivaldos 2013 - 2015 m. programos patvirtinimo" numatyta, jog vietos bendruomeninės organizacijos turi galimybę tenkinti viešuosius poreikius, gaudamos minimalias lėšas tam tikram projektui. Tačiau tai yra terminuota programa.

Vietos bendruomeninės organizacijos yra steigimos pagal LR Asociacijų įstatymą, tačiau gyvenamosios vietovės pavadinimo naudojimas tokių organizacijų pavadinimuose nėra reglamentuotas, bendruomeninių organizacijų veiklos specifika neišskirta. Pagal šio įstatymo 31 straipsnį seniūnas - karjeros valstybės tarnautojas, kurį į pareigas skiria savivaldybės administracijos direktorius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Projekte siūloma reglamentuoti:

  • vietos bendruomenės savivaldos ir kitus principus;
  • vietos bendruomenės gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius reikalus;
  • vietos bendruomenės iniciatyvų teikti viešąsias paslaugas gyventojams realizavimą;
  • visuomeninės institucijos - vietos bendruomenės tarybos sudarymą, jos įgaliojimus ir pareigas;
  • vietos bendruomeninės organizacijos įgaliojimus ir pareigas,
  • vietos bendruomenių santykį su vietos savivaldos institucijomis ir kt. Projekte taip pat siūloma įtvirtinti tiesioginius seniūnų ir seniūnaičių rinkimus, tikslines lėšas iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą kitiems gavėjams, kaip svarbiausią vietos bendruomenių iniciatyvų finansavimo šaltinį. Laukiami rezultatai:
  • išaugs gyventojų pilietiškumas, iniciatyvumas ir veiklumas, suaktyvės jų dalyvavimas tvarkant viešuosius reikalus, taip pat priimant sprendimus savivaldybėse;
  • bus plačiau mobilizuoti vietos ištekliai, sustiprės socialinis kapitalas;
  • vietose bus teikiamos geresnės ir suprantamesnės viešosios paslaugos, padidės gyventojų pasitenkinimas viešosiomis paslaugomis;
  • išaugs gyventojų pasitikėjimas valdžios institucijomis. 5.

5. Numatomo

teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus šį įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Vietos bendruomenių pilietiškumo skatinimas turės tiesioginę įtaką gerinant kriminogeninę situaciją, veiksmingesnis vietos gyventojų dalyvavimas didins skaidrumą valdyme ir mažins korupcijos apraiškas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamą įtaką smulkaus, vietinio paslaugų verslo sąlygoms, o ypač socialinio - bendruomeninio verslo plėtrai. 8.

8. Įstatymo

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. lapkričio 1 d. pateiks Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo, prireikus kitų reikalingų pakeisti ir (arba) papildyti įstatymų projektus, kuriais būtų įtvirtintas šiame įstatyme numatytų:

  • vietos bendruomenių, jų organizacijų bei VBT iniciatyvų, įgaliojimų ir pareigų realizavimas;
  • geresnis gyventojų įtraukimas sprendžiant vietos savivaldos reikalus;
  • seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų organizavimas;
  • lėšų, gautų iš nuolatinių seniūnijų gyventojų nepaskirtų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies, kaip tikslinių lėšų priskyrimo seniūnijų veiklos programų asignavimams realizavimas;
  • biudžetinėms įstaigoms kaip paramos gavėjams gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies parama tiesiogiai negali būti skiriama gyventojų - ji gali būti skiriama VBT siūlymu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,

Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.

11. Jeigu

įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių institucijos pagal kompetenciją iki 2015 m. gegužės 1 d. turėtų priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, taip pat patvirtinti pavyzdinius:

  • VBT sudarymo tvarką;
  • vietos bendruomenės statutą;
  • bendruomeninių organizacijų, siekiančių teikti viešąsiais paslaugas, atitikimo kriterijus;
  • viešųjų paslaugų teikimo sutartį;
  • seniūno pareigybės aprašymą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės, priešingai - jį įgyvendinant su tokiomis pat valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis bus teikiamos gyventojams geresnės kokybės ir suprantamesnės viešosios paslaugos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Rengiant projektą jo principai aptarti su Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos vadovais, Kauno rajono vietos bendruomenių sąjungos, Kauno bendruomenių centrų asociacijos atstovais, Vilniaus miesto seniūnaičiais, Klaipėdos vietos bendruomenių tarybų atstovais. Įstatymo projektas rengtas atsižvelgiant į specialistų išvadas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Vietos bendruomenė, vietos bendruomenės taryba, vietos bendruomeninė organizacija, vietos bendruomenės savivalda. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Donatas Jankauskas

Aiškinamasis raštas

2016-06-13 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL VIETOS BENDRUOMENIŲ

SAVIVALDOS

POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Praėjo beveik ketvirtis amžiaus kai yra atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė, ir jau dešimtmetis, kuomet esame kartu su Europos Bendrija ir dalijamės šiuolaikiškos europinės demokratijos vertybėmis. Tačiau tiek politikai, tiek mokslo atstovai, tiek aktyvūs piliečiai sutaria, kad pilietinė visuomenė Lietuvoje vis dar yra silpna. Viena svarbesnių pilietinės visuomenės saviorganizacijos formų yra vietos bendruomenė. Todėl, didėjant bendruomeniškumui gyvenamosios vietovės aplinkoje - kartu auga ir pilietinė visuomenė. Esamų vertybių ir pasitikėjimo, taip pat socialinių tinklų, asociacijų ir institucijų stiprinimas (toliau - socialinis kapitalas) yra veiksminga priemonė bendruomenėms atgaivinti ir stiprinti. LR Seimas 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2111 ratifikavo Europos vietos savivaldos chartijos papildomą protokolą dėl teisės dalyvauti vietos valdžios reikaluose, kur pripažino, kad asmens teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus yra vienas iš svarbiausių demokratijos principų ir įsipareigojo teisės aktuose įtvirtinti būdus, palengvinančius šios teisės įgyvendinimą. LR Vyriausybė 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 282 patvirtino Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepciją, kurios įgyvendinimo pasekoje LR Vietos savivaldos įstatyme jau yra reglamentuotos kai kurios gyvenamųjų vietovių bendruomenių saviraiškos formos, tačiau tai yra tik dalis to, kas yra būtina įtvirtinti įstatymu atsižvelgiant jau į šių dienų realijas. Taip pat, dabartiniu metu viešosios politikos lauke šis vidinės savivaldybių decentralizacijos procesas praktiškai nėra aktualizuotas.

Įvertinus šiandieninę vietos bendruomenių veiklos patirtį, jos plėtros galimybes ir vietos bendruomenių pasirengimą prisiimti daugiau atsakomybės ir kompetencijos, iškyla būtinumas įstatymu įtvirtinti esmines vietos bendruomenių politikos nuostatas. Vietos bendruomenės, jos narių, bendruomeninių organizacijų įgalinimas reikalauja skirtingo lygmens institucijų subsidiaraus bendradarbiavimo. Keletas gerosios patirties pavyzdžių:

  • 2010 m. spalio 8 d., Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasirašius bendradarbiavimo sutartį, nuo 2012 m. visose Lietuvos savivaldybėse ir seniūnijose sėkmingai įgyvendinama Vietos bendruomenių savivaldos programa, kuri 2013 metais yra pratęsta dar trejiems metams;
  • Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2012 m. 5 pilotinėms savivaldybėms buvo suteikta diskrecija kartu su vietos bendruomenėmis skirstyti socialines pašalpas ir organizuoti socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams. Eksperimentui pasiteisinus, nuo 2014 metų socialinės paramos organizavimas, kaip savarankiška funkcija, perduota visoms savivaldybėms. Šio įstatymo tikslas – skatinti vietos bendruomenių pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą kaip vietos ekonominės socialinės gerovės pagrindą, taip pat įtvirtinti realias gyventojų galimybes per tiesioginius seniūnaičių ir seniūnų rinkimus įtakoti vietos savivaldos institucijų veiklą. Tai leis atkurti moralinį visuomenės audinį.

Siekiama įstatymu įtvirtinti (uždaviniai):

  • glaudesnę valdžios ir vietos gyventojų sąveiką;
  • vietos bendruomenės savivaldos ir kitus principus;
  • veiksmingesnes priemones piliečiams dalyvauti demokratiniame valdymo procese: įteisinti tiesioginius seniūno ir seniūnaičio rinkimus, teisę per Vietos bendruomenių tarybas spręsti dėl seniūnijos tikslinių lėšų iš gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies panaudojimo vietos bendruomenių iniciatyvoms finansuoti;
  • galimybes per vietos bendruomenių iniciatyvas dalies viešųjų paslaugų teikimą perleisti vietos bendruomeninėms organizacijoms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorius ir pirminis siūlytojas – Seimo narys Donatas Jankauskas bei Bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentinės grupės nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančiame LR Vietos savivaldos įstatyme (nauja redakcija nuo 2008-10-01, Nr. X-1722) yra įtvirtinta tik dalis vidinės savivaldybių decentralizacijos nuostatų, t.y. sąvokos: gyvenamosios vietovės bendruomenė, bendruomeninė organizacija, seniūnaitis, seniūnaičių sueiga, taip pat atstovavimo gyvenamųjų vietovių bendruomenėms visuomeninė struktūra (seniūnaitis, seniūnaičių sueiga). Pagal to paties įstatymo 33 straipsnį seniūnaitis renkamas gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas arba apklausiant gyventojus. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. vasario 25 d. įsakyme Nr. A1-71 "Dėl vietos bendruomenių savivaldos 2013 -

2015 m. programos patvirtinimo" numatyta, jog vietos bendruomeninės

organizacijos turi galimybę tenkinti viešuosius poreikius, gaudamos minimalias lėšas tam tikram projektui. Tačiau tai yra terminuota programa.

Vietos bendruomeninės organizacijos yra steigimos pagal LR Asociacijų įstatymą, tačiau gyvenamosios vietovės pavadinimo naudojimas tokių organizacijų pavadinimuose nėra reglamentuotas, bendruomeninių organizacijų veiklos specifika neišskirta. Pagal šio įstatymo 31 straipsnį seniūnas - karjeros valstybės tarnautojas, kurį į pareigas skiria savivaldybės administracijos direktorius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Projekte siūloma reglamentuoti:

  • vietos bendruomenės savivaldos ir kitus principus;
  • vietos bendruomenės gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius reikalus;
  • vietos bendruomenės iniciatyvų teikti viešąsias paslaugas gyventojams realizavimą;
  • visuomeninės institucijos - vietos bendruomenės tarybos sudarymą, jos įgaliojimus ir pareigas;
  • vietos bendruomeninės organizacijos įgaliojimus ir pareigas,
  • vietos bendruomenių santykį su vietos savivaldos institucijomis ir kt. Projekte taip pat siūloma įtvirtinti tiesioginius seniūnų ir seniūnaičių rinkimus, tikslines lėšas iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą kitiems gavėjams, kaip svarbiausią vietos bendruomenių iniciatyvų finansavimo šaltinį. Laukiami rezultatai:
  • išaugs gyventojų pilietiškumas, iniciatyvumas ir veiklumas, suaktyvės jų dalyvavimas tvarkant viešuosius reikalus, taip pat priimant sprendimus savivaldybėse;
  • bus plačiau mobilizuoti vietos ištekliai, sustiprės socialinis kapitalas;
  • vietose bus teikiamos geresnės ir suprantamesnės viešosios paslaugos, padidės gyventojų pasitenkinimas viešosiomis paslaugomis;
  • išaugs gyventojų pasitikėjimas valdžios institucijomis. 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo

rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus šį įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Vietos bendruomenių pilietiškumo skatinimas turės tiesioginę įtaką gerinant kriminogeninę situaciją, veiksmingesnis vietos gyventojų dalyvavimas didins skaidrumą valdyme ir mažins korupcijos apraiškas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamą įtaką smulkaus, vietinio paslaugų verslo sąlygoms, o ypač socialinio - bendruomeninio verslo plėtrai. 8.

kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki

2014 m. lapkričio 1 d. pateiks Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos

vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo, prireikus kitų reikalingų pakeisti ir (arba) papildyti įstatymų projektus, kuriais būtų įtvirtintas šiame įstatyme numatytų:

  • vietos bendruomenių, jų organizacijų bei VBT iniciatyvų, įgaliojimų ir pareigų realizavimas;
  • geresnis gyventojų įtraukimas sprendžiant vietos savivaldos reikalus;
  • seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų organizavimas;
  • lėšų, gautų iš nuolatinių seniūnijų gyventojų nepaskirtų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies, kaip tikslinių lėšų priskyrimo seniūnijų veiklos programų asignavimams realizavimas;
  • biudžetinėms įstaigoms kaip paramos gavėjams gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies parama tiesiogiai negali būti skiriama gyventojų - ji gali būti skiriama VBT siūlymu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia

įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių institucijos pagal kompetenciją iki 2018 m. gegužės 1 d. turėtų priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, taip pat patvirtinti pavyzdinius:

  • VBT sudarymo tvarką;
  • vietos bendruomenės statutą;
  • bendruomeninių organizacijų, siekiančių teikti viešąsiais paslaugas, atitikimo kriterijus;
  • viešųjų paslaugų teikimo sutartį;
  • seniūno pareigybės aprašymą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės, priešingai - jį įgyvendinant su tokiomis pat valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis bus teikiamos gyventojams geresnės kokybės ir suprantamesnės viešosios paslaugos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Rengiant projektą jo principai aptarti su Lietuvos vietos bendruomeninių organizacijų sąjungos vadovais, Kauno rajono vietos bendruomenių sąjungos, Kauno bendruomenių centrų asociacijos atstovais, Vilniaus miesto seniūnaičiais, Klaipėdos vietos bendruomenių tarybų atstovais. Įstatymo projektas rengtas atsižvelgiant į specialistų išvadas. Po pateikimo Seimui pritarus įstatymo projektui, svarstant įstatymo projektą papildomuose Audito, Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetuose, nuspręsta grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti. Atsižvelgus į išsakytas pastabas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento bei Europos teisės departamento išvadas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, projektas buvo tobulinamas. Trečioji projekto redakcija aptarta Bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentinėje grupėje. 14.

Vietos bendruomenė, vietos bendruomenės taryba, vietos bendruomeninė organizacija, vietos bendruomenės savivalda. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Parašas Donatas Jankauskas Rima Baškienė Povilas Urbšys Algis Strelčiūnas Liutauras Kazlavickas Jolita Vaickienė

Teisės departamento išvada

2014-05-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMO PROJEKTUI

2014-05-22 Nr. XIIP – 1235(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto aiškinamajame

rašte, kaip vienas iš teikiamo įstatymo projekto priėmimo tikslų, įvardijamas

2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarime Nr.282, keliamas uždavinys – vidinės

savivaldybių decentralizacijos – įgyvendinimas. Atkreipiame dėmesį, kad Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (2012 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimas Nr. XII-51) yra keliami kiti tikslai dėl savivaldos plėtojimo ir savivaldybių atsakomybės didinimo: yra įsipareigojama remti tiesioginius merų rinkimus, siekti merams ne tik didesnių įgaliojimų, bet ir griežtesnės atsakomybės; didinti seniūnų veiklos efektyvumą, tobulinant seniūnų veiklos programų rengimą, metinio planavimo procedūras; stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei; skatinti bendruomeniškumą ir teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei. Šiuose tiksluose nesama nuostatų dėl naujų institucijų (vietos bendruomenių tarybų ar pan.) sudarymo, seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų (projekto 1, 10, 11 straipsniai), viešųjų paslaugų teikimo funkcijų perdavimo „Vietos bendruomenių tarybų“ atrinktoms ir savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus atitinkančioms bendruomeninėms organizacijoms ir kt. 2.

2. Teikiamo projekto

nuostatomis siekiama sukurti alternatyvą šiuo metu funkcionuojančiai administracinio teritorinio vieneto (savivaldybės) vietos savivaldai: įtvirtinti vietos bendruomenių (t.y. savivaldybės atskirų gyvenamųjų vietovių) savivaldos principus (šios bendruomenės turėtų savo patvirtintą Statutą), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryti vietos bendruomenės tarybą (toliau - Taryba), kurioms siūlymu „savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“; tiesiogiai rinkti seniūnus 4 - 6 metų kadencijai ir seniūnaičius – 4 metų kadencijai, keisti jų teisinį statusą ir santykį su savivaldybės administracijos direktoriumi ir kt. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. kovo 31 d.) aiškindamas vietos savivaldai skirtas Konstitucijos nuostatas yra suformulavęs plačią oficialiąją konstitucinę vietos savivaldos doktriną, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis).

Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo

2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Todėl neatsitiktinai

Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d.,

2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimas). Pažymime, kad projekto 3

straipsnyje apibrėžiama “Vietos bendruomenė” (Gyvenamosios vietovės bendruomenė), “Vietos bendruomeninė organizacija” - Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta “Bendruomeninė organizacija” ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta „Vietos bendruomenės taryba“ savo esme nėra teritorinės bendruomenės (savivaldybės bendruomenės) savivaldos teisės subjektas ir savivaldybės institucija. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas greta savivaldybių institucijų (savivaldybės tarybos (savivaldybės bendruomenę atstovaujančios institucijos), jos į pareigas paskirto savivaldybės administracijos direktoriaus (vykdomosios institucijos), tarybos sudarytų administracijos filialų – seniūnijų ir savivaldybės administratorius į pareigas paskirtų jų vadovų - seniūnų, taip pat seniūnaitijų - seniūnaičių - gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktų atstovų), seniūnaičių sueigos, taip pat greta bendruomeninių organizacijų (asociacijų), atsirastų dar viena grandis - savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta taryba (toliau – Taryba).

Ši taryba priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais (vietos bendruomenės veiklos teritorijoje), tačiau jos veiklos principai, priimamų sprendimų teisinė reikšmė, priėmimo tvarka, santykis su minėtų institucijų ir įgaliotų asmenų sprendimais (dėl visos savivaldybės ar tik dėl tam tikrą savivaldybės teritorijos dalį – vieną ar kelias jos gyvenvietes ir pan.) yra neapibrėžtas. Kita vertus, diskutuotinas Tarybos veiklos efektyvumas, nes ji būtų sudaroma iš seniūnaičių (gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų, turinčių Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnyje (ir kt.) numatytas teises ir pareigas), bendruomeninių organizacijų (kurių vienoje savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (jos dalyje arba keliuose gyvenamosiose vietovėse gali būti įsteigta keletas) atstovų, vietos bendruomenės teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų (jų taip pat gali būti keletas ir jos gali tenkinti kelėtos vietos bendruomenių gyventojų poreikius) atstovų, kurių pozicijos dėl taryboje sprendžiamų klausimų (7 straipsnis) gali išsiskirti ir sprendimas nebūtų priimtas. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, atskleidžiant įstatymo paskirtį, yra nurodomas „vietos bendruomeninių organizacinių struktūrų sudarymas“, tačiau toliau projekto tekste šių struktūrų sudarymas nėra atskleistas.

Be to, pažymėtina, kad žodis

„struktūra“ gali būti vartojamas apibūdinant vidinę organizacinę subjekto

sandarą, bet nėra tinkamas įvardijant patį subjektą, tam teisės sistemoje yra vartojama sąvoka „institucija“. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Vietos bendruomenės“ sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą: „Gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvoką“, o šio straipsnio 2 dalyje - kad „vietos bendruomeninės organizacijos“ sąvoka atitinka „Bendruomeninės organizacijos sąvoką“. Taigi Vietos savivaldos įstatyme vartojamų sąvokų pavadinimus projekte siūloma pakeisti, tačiau palikti Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtą jų prasmę. Siūlytume šias nuostatas formuluoti taip: „Šiame įstatyme vartojamos vietos bendruomenės ir vietos bendruomeninės organizacijos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (pagal analogiją su kituose įstatymuose įtvirtintų sąvokų vartojamo taisykle – pvz., Žemės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). 5. Projekto 4 straipsnio:

  • 2 dalyje apibrėžiamo subsidiarumo principo turinys neatitinka Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 4 straipsnio 3 dalies: „Viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai. Pareigų, perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte apibrėžtą subsidiarumo principą: “viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi”.

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad

Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai).

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad

Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai). Kiti asmenys gali teikti viešąsias paslaugas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Pažymime, kad savivaldybės įgaliojimų dėl viešųjų paslaugų teikimo perdavimo „vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant paslaugų teikimo sutartis“, taip pat projekto 7 straipsnio

2 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl

viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo tvarkos, kai organizaciją dėl atitikimo savivaldybės tarybos nustatytiems kriterijams įvertins ir atrinks Taryba ir pateiks siūlymus sudaryti su ją viešųjų paslaugų teikimo sutartis sudaromos teisinės prielaidos pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl viešųjų paslaugų teikėjų parinkimo. Atsižvelgus į tai, siūlytina atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą. Be to, 4 straipsnis turi būti suredaguotas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), nustatytus teisės akto formos, struktūros ir teisės technikos reikalavimus (35.4. punktas) – įstatymo straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. 6. Projekto 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje yra vartojamos skirtingos sąvokos: „bendruomeninė organizacija“, „savo organizacijas“ ar „organizacijos“. Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, kad vietos bendruomeninių organizacijų ar organizacijų sąvokos vartojimo trumpinys aptartas projekto 4 straipsnio 7 dalyje „(toliau – organizacija)“, projekte ši sąvoka vartojama nenuosekliai.

Be to, pažymime, kad vienu atveju parenkant organizaciją (viešųjų paslaugų teikėją) Taryba teikia siūlymą „seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai“ sudaryti su ja viešųjų paslaugų teikimo sutartis (projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o kitu atveju – siūlymus teikia savivaldybės ir/ar valstybės institucijoms (12 straipsnio 4 dalis). 7. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Tarybos iniciatyvų teikti viešasis paslaugas per „savo bendruomenines organizacijas“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto „Bendruomeninės organizacijos“ apibrėžimo bei Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies dėl asociacijų steigimo: asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Taigi projekto 6 straipsnyje nustatyta tvarka sudaryta Taryba negali būti „bendruomeninių organizacijų“ steigėja ir turėti „savo bendruomenines organizacijas“. 8. Projekto 6 straipsnio:

  • 1 dalis nėra susijusi su Tarybos sudarymu ir veikla;
  • 2 dalis, išskyrus šios dalies nuostatą dėl Tarybos įgaliojimų trukmės, yra brauktina, nes ji dubliuoja Vietos bendruomenės tarybos sąvoką įtvirtinančią 3 straipsnio 3 dalį. 9.

9. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto

nuostata „priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat šio plano įgyvendinimo ataskaitos“ bei 6 punkto nuostata „svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijoje esančios organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo klausimus“ įsiterpiama į Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintą seniūnaičių sueigos paskirtį ir įgaliojimų vykdymą: seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje; šioje sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos; sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo. Pažymime, kad seniūnaičiai, kaip Tarybos nariai, tuos pačius klausimus svarstytų ir Taryboje, ir seniūnaičių sueigoje, tačiau suniūnaičių sueigoje šiais klausimais priimti sprendimai gali nesutapti su Tarybos priimtais sprendimais analogiškais klausimais. Projekte nėra aptariamas tokių sprendimų santykis ir tokios teisinės situacijos sprendimo būdas. 10. Iš projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostatos neaišku ar rašoma apie Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą „Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras“, ar siekiama įtvirtinti dar vieną ataskaitos rūšį – savivaldybės veiklos ataskaitą. Be to, neaptariamas šios nuostatos įgyvendinimas: kas šią ataskaitą rengtų (taip pat ir vertintų savivaldybių institucijų indelį sprendžiant viešuosius vietos bendruomenių reikalus), kokiu periodiškumu ji būtų teikiama savivaldybės bendruomenei, kas tai atliktų ir pan. 11.

11. Projekto 9 straipsnio 1 dalies

nuostata, kad vietos savivaldos institucijos „remia vietos bendruomenių savivaldą“ yra deklaratyvi, nes projekte nesama jokių šioje nuostatoje deklaruojamo rėmimo formų. 12. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų principą: juos į pareigas rinks „gyventojai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Diskutuotina:

  • koks būtų seniūno ir seniūnaičių tarpusavio santykis, kompetencija, įgaliojimai ir priimami sprendimai;
  • seniūno ir seniūnaičių santykis su savivaldybės gyventojų tiesioginiuose rinkimuose išrinktomis tarybomis (savivaldybės bendruomenės gyventojų atstovais); su šios tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomąją institucija – administracijos direktoriumi, ypač atsižvelgus į tai, kad seniūnas yra savivaldybės administracijos filialo (seniūnijos) vadovas; taip pat jų kompetencija; įgaliojimais ir priimtais sprendimais bei jų vykdymu;
  • kokius padarinius tiesioginiai seniūno rinkimai turėtų savivaldybės administracijos filialų (seniūnijų) funkcionavimo (Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų vykdymui) stabilumui, kokie būtų finansiniai seniūno ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų kaštai ir iš kokių šaltinių šie rinkimai būtų finansuojami. Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama, kad priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės. Atsižvelgus į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. 13. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostata, taip pat projekto 10 ir 11 straipsnių nuostatos dėl seniūno ir seniūnaičio pareigų užėmimo būdo (rinkimų tvarkos) bei įgaliojimų trukmės neatitinka Vietos savivaldos įstatymo:
  • 31 straipsnio 4 dalies „Seniūnas <...> yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir

Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu.

Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“;

  • 33 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalies nuostatų, kad seniūnaičius Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka renka seiniūnaitijų gyventojai; kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje; seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas; seniūnaitis renkamas atviru balsavimu; išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų; seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus; rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija; išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas; seniūnaitis renkamas 2 metams; seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką; seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. 14. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje neteisingai pateikta nuoroda „2 punkte“ keistina į nuorodą „2 dalyje“. 15. Iš projekto nuostatų neaišku, kodėl seniūnai ir seniūnaičiai būtų renkami skirtingu metu: seniūnai kartu su 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais rinkimais, o seniūnaičiai – su savivaldybių tarybų rinkimais (11 straipsnio 2 dalis). 16. Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata dėl seniūnijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūno rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. 17.

17. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje

siūlomo įtvirtinti vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūno rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitu pagrindu iš pareigų atleisto“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. 18. Projekto 11 straipsnio 3 dalies nuostata dėl seniūnaitijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūnaičių rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. Seniūnaičių rinkimų kontekste šios dalies nuostatos

„VTB ir/ar organizacijos teikimu“ teisinė prasmė yra neaiški. 19. Projekto 11 straipsnio 7 dalyje

siūloma įtvirtinto vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūnaičių rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitais pagrindais nustojusio eiti pareigas“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūnaičio įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. 20.

20. Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1

punkto nuostata, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, neatitinka savivaldybių biudžetų sudarymo planavimo ir vykdymo principų (Biudžeto sandaros, Vietos savivaldos įstatymas) bei savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo tikslų „Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti (Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). 21. Projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostata neatitinka:

  • Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad “mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“;
  • Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes biudžetinės įstaigos yra paramos gavėjai, kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos. 22.

22. Projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse

formuluojami pavedimai Vyriausybei parengti įstatymų pakeitimų, kuriuos reikėtų priimti, kad būtų įgyvendintas projektu teikiamas įstatymas (jeigu jis būtų priimtas - siūloma įsigaliojimo data - 2015 m. gegužės 1 d.), o ministerijoms ir savivaldybių institucijoms iki 2015 m. gegužės 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Taigi, nepaisant to ar šie pavedimai bus įvykdyti, ar nebus, įstatymas įsigalios 2015 m. gegužės 1 d. Tokia įstatymų leidybos praktika, kai: vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimą siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (kurio projektas teikiamas), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai siūloma nustatyti šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo 2015 m. gegužės 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Viešojo administravimo, Biudžeto sandaros, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos ir kitų įstatymų nuostatas su kuriomis būtina suderinti teikiamą projektą, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į šioje išvadoje pateiktas pastabas bei į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą dėl šio projekto. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected] A.Ožiūnienė, [email protected]

Teisės departamento išvada

2014-05-08 · oficialus registras ↗

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-05- Nr. Į 2014-05-08 Nr. XIIP-1235(2) Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ įstatymo projekto NR. XIIP-1235(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIP-1235(2) (toliau - Projektas), pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant vietos bendruomenės tarybą, nurodyta, kad į vietos bendruomenės tarybos sudėtį gali būti įtraukti ir vietos bendruomenės veiklos teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama analogiška nuostata. Todėl manytume, kad minėtą nuostatą reikėtų išbraukti iš Projekto 6 straipsnio 2 dalies. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Budnikaitė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2016-06-13 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMO PROJEKTUI

2016-06-15 Nr. XIIP – 1235(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo projekto nuostatomis siekiama sukurti lokalią vietos savivaldą savivaldybės

teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių (jų dalių arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojams, t.y. alternatyvą šiuo metu funkcionuojančiai administracinio teritorinio vieneto (savivaldybės) vietos savivaldai arba naują vietos savivaldos lygį: įtvirtinti vietos bendruomenių (t.y. savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) savivaldos principus, savivaldybių taryboms pavesti nustatyti tvarką, kuria sudaroma vietos bendruomenės taryba (toliau - Taryba), kuri tvirtintų vietos bendruomenės statutą, jos siūlymu savivaldybės perduotų nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarydamos su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“; numatyti tiesioginius seniūnų rinkimus 4 – 6 metų kadencijai, seniūnaičių – 4 metų kadencijai, keisti jų teisinį statusą, santykius su savivaldybių institucijomis kt. Pažymime, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. kovo 31 d.) aiškindamas vietos savivaldai skirtas Konstitucijos nuostatas yra suformulavęs plačią oficialiąją konstitucinę vietos savivaldos doktriną, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.

Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis). Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo

2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Todėl neatsitiktinai

Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimas).

Taigi, projekto 3 straipsnyje apibrėžiama “Vietos bendruomenė” (Gyvenamosios vietovės, jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių bendruomenė), “Vietos bendruomeninė organizacija” - Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta “Bendruomeninė organizacija” ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta „Vietos bendruomenės taryba“ savo esme nėra teritorinės bendruomenės (savivaldybės bendruomenės) savivaldos teisės subjektas ir savivaldybės institucija, turinti viešojo administravimo įgaliojimus. Todėl, tiek projekto pavadinime, tiek ir jo tekste vartojamose formuluotėse „Vietos bendruomenių savivaldos“ žodžiai

“savivaldos“, „politikos pagrindų“ yra klaidinantys, nes įstatymo projektu yra

siekiama priimti įstatymą vietos bendruomeninėms organizacijoms (asociacijoms), taip pat Tarybos statusui, o ne „savivaldos politikos“ pagrindams įtvirtinti. Jeigu siekiama reformuoti šiuo metu funkcionuojančią vietos savivaldos sistemą turi būti keičiamas vietos savivaldos santykius reglamentuojantis Vietos savivaldos įstatymas. 2. Projekto 1 straipsnio nuostatoje apibrėžiamas įstatymo tikslas yra deklaratyvus, nes šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatos ir jame įtvirtinta seniūnaičių rinkimų tvarka, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įtvirtinti tiesioginiai mero rinkimai ir Vietos savivaldos įstatyme nustatyti mero įgaliojimai sudaro prielaidas „įtakoti vietos savivaldos institucijų veiklą“. 3. Projekto 1 straipsnio, 2 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir kt. vartojama sąvoka „vietos savivaldos institucijų“, neatitinka įstatymo turinio, nes siekiama apibrėžti santykius su savivaldybių institucijomis. 4.

4. Projekto 2

straipsnio 1 dalyje, atskleidžiant įstatymo paskirtį, yra nurodomas „vietos bendruomeninių organizacinių institucijų sudarymas“, tačiau toliau projekto tekste šių institucijų sistema bei sudarymas nėra atskleisti. 5. Projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomos apibrėžti „Vietos bendruomenės“ ir Vietos bendruomeninės organizacijos“ sąvokos (jų pavadinime įrašius žodį – „Vietos“) savo turiniu yra identiškos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 12 ir 13 dalyse įtvirtintoms

„Gyvenamosios vietovės bendruomenės“ ir „Bendruomeninės organizacijos“

sąvokoms). Atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą doktriną, kad <...> sąvokos teisės aktuose turi būti vartojamos nenukrypstant nuo joms būdingos prasmės, o jeigu joms yra suteikiamas specifinis turinys, tai turi būti specialiai aptarta atitinkamame teisės akte <...>. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijų) 6.5. punkte nustatytus teisės technikos reikalavimus, kad „viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai (tokiu atveju turėtų būti paminėta, kad šios sąvokos turinys yra būtent toks tik tam tikroje srityje)“, vartojamas sąvokas reikėtų patikslinti. 6.

6. Pagal projekto nuostatas (3 straipsnio 3

dalis, 4 straipsnis, 5 - 7 straipsniai ir kt.) greta funkcionuojančios savivaldybių institucijų sistemos (pagal Vietos savivaldos įstatymą): savivaldybės tarybos - savivaldybės bendruomenę atstovaujančios institucijos, jos į pareigas paskirto savivaldybės administracijos direktoriaus - vykdomosios institucijos, tarybos sudarytų administracijos filialų – seniūnijų ir savivaldybės administratorius į pareigas paskirtų jų vadovų - seniūnų, taip pat seniūnaičių – seniūnaitijos gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktų atstovų, seniūnaičių sueigos atsirastų dar viena grandis - savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta Taryba. Ši Taryba priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais (vietos bendruomenės veiklos teritorijoje ) ir jai atstovautų. Pažymėtina, kad atstovavimo vietos bendruomenėms santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, kuriame įtvirtinta vietos bendruomenių interesams atstovaujančių subjektų (seniūnaičių ir jų sueigos) statusas, įgaliojimai ir santykiai su savivaldybių institucijomis. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo

3 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atitinkamai turi būti keičiamas ir Vietos

savivaldos įstatymas. 7. Projekto 4 straipsnio:

  • pavadinime bei tekste skirtingai vartojamas sąvokas „pamatiniai principai“ ir „pagrindiniai principai“ reikėtų suvienodinti;
  • 1 dalyje reikia išbraukti žodį „visai“, kaip perteklinį, nes pati vietos bendruomenės sąvoka suponuoja visus gyvenamosios vietovės gyventojus;
  • 2 dalyje apibrėžiamo subsidiarumo principo turinys neatitinka Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 4 straipsnio 3 dalies: „Viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai. Pareigų, perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus“.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte apibrėžtą subsidiarumo principą:

“viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami

tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi”.

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ir viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad

Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai).

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ir viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad

Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai). Pažymime, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešoji paslauga yra valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuoja specialūs įstatymai: Socialinių paslaugų įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas, Kūno kultūros ir sporto įstatymas ir kt. Taigi, kol šie įstatymai nepakeisti, bendruomeninės organizacijos pagal projektu teikiamą įstatymą (jeigu jis būtų priimtas) negalėtų teikti viešųjų paslaugų, taip pat gauti už tai „valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų subjektų nustatytos apimties intensyvumo finansavimą“ (projekto 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlomų įtvirtinti nuostatų dėl viešųjų paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su vietos bendruomenės organizacijomis. 8. Projekto 4 straipsnis turi būti suredaguotas pagal Rekomendacijų 35.4. punkte nustatytus reikalavimus: įstatymo straipsnio punktų tekstas po uždaromųjų skliaustų pradedamas rašyti iš mažosios raidės. 9. Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, kad vietos bendruomeninės organizacijos ar organizacijų sąvokos vartojimo trumpinys aptartas projekto 4 straipsnio 7 dalyje „(toliau – organizacija)“, projekte ši sąvoka vartojama įvairiai ir nenuosekliai. 10. Projekto antrojo skirsnio pavadinimas redaguotinas, nes jo turinys neaiškus ir neatspindi skirsnyje dėstomų nuostatų. 11. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Tarybos iniciatyvų teikti viešasis paslaugas per „savo bendruomenines organizacijas“ neatitinka Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies dėl asociacijų steigimo: asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį.

Taigi Taryba, kaip

„bendruomeninių organizacijų“ galima steigėja neatitinka šiame įstatyme

nustatytų steigimo subjektų ir negali turėti „savo bendruomeninės organizacijos“. 12. Projekto 6 straipsnio:

  • 1 dalis nėra susijusi su Tarybos sudarymu ir veikla;
  • 2 dalis, išskyrus šios dalies nuostatą dėl Tarybos įgaliojimų trukmės, yra brauktina, nes ji dubliuoja projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūlomą įtvirtinti vietos bendruomenės tarybos sąvokos turinį. 13. Projekto 7 straipsnio 1 dalies formuluotė „detalizuoja procedūras“ tikslintina, nes neaišku kokios procedūros čia turimos omenyje ir kur jos nustatytos, jeigu Statute - bus tik detalizuojamos. 14. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata „priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat šio plano įgyvendinimo ataskaitos“ bei 6 punkto nuostata „svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijoje esančios organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo klausimus“ įsiterpiama į Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintą seniūnaičių sueigos paskirtį ir įgaliojimų vykdymą: seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje; šioje sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos; sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo.

Pažymime, kad seniūnaičiai, kaip Tarybos nariai, tuos pačius klausimus svarstytų ir Taryboje, ir seniūnaičių sueigoje, tačiau suniūnaičių sueigoje šiais klausimais priimti sprendimai gali nesutapti su Tarybos priimtais sprendimais analogiškais klausimais. Projekte nėra aptariamas tokių sprendimų santykis ir tokios teisinės situacijos sprendimo būdas. 15. Projekto 8 straipsnis neatitinka Vietos savivaldos, Viešojo administravimo ir specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių viešųjų paslaugų teikimą, valdymą, administravimą ir kt. 16. Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vietos savivaldos institucijos „remia vietos bendruomenių savivaldą“ yra deklaratyvi, nes projekte nesama jokių šioje nuostatoje deklaruojamo rėmimo formų. 17.

17. Projekto 9 straipsnio 2 dalies

nuostata, numatanti kas turi būti nurodyta savivaldybės veiklos ataskaitoje, pateikiamoje visai savivaldybės bendruomenei, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka savivaldybės bendruomenei teikiama vieša savivaldybės tarybos veiklos ataskaita. 18. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų principą: juos į pareigas rinks „gyventojai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Diskutuotina:

  • koks būtų seniūno ir seniūnaičių tarpusavio santykis, kompetencija, įgaliojimai ir priimami sprendimai;
  • seniūno ir seniūnaičių santykis su savivaldybės gyventojų tiesioginiuose rinkimuose išrinktomis tarybomis ir savivaldybės meru (savivaldybės bendruomenės gyventojų atstovais); su šios tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomąją institucija – administracijos direktoriumi, ypač, atsižvelgus į tai, kad seniūnas yra savivaldybės administracijos filialo (seniūnijos) vadovas; taip pat jų kompetencija; įgaliojimais ir priimtais sprendimais bei jų vykdymu;
  • kokius padarinius tiesioginiai seniūno rinkimai turėtų savivaldybės administracijos filialų (seniūnijų) funkcionavimo (Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų vykdymui) stabilumui, kokie būtų finansiniai seniūno ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų kaštai ir iš kokių šaltinių šie rinkimai būtų finansuojami. Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama, kad priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės. 19. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostata, taip pat projekto 10 ir 11 straipsnių nuostatos dėl seniūno ir seniūnaičio pareigų užėmimo būdo (rinkimų tvarkos) bei įgaliojimų trukmės neatitinka Vietos savivaldos įstatymo:
  • 31 straipsnio 4 dalies „Seniūnas <...> yra karjeros valstybės tarnautojas.

Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu. Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“;

  • 33 straipsnio 2 - 5 dalių nuostatų, kad kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje; kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius; seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas; seniūnaitis renkamas atviru balsavimu; išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų; seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus; rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas.

Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“;

  • 33 straipsnio 2 - 5 dalių nuostatų, kad kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje; kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius; seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas; seniūnaitis renkamas atviru balsavimu; išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų; seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus; rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. Seniūnaitis renkamas 3 metams;
  • projekto 10 ir 11 straipsnių nuostatuose nesama jokio teisinio reguliavimo dėl seniūnų ir seniūnaičių rinkimo būdo, rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos;
  • neaišku, kodėl seniūnai ir seniūnaičiai būtų renkami skirtingu metu: seniūnai kartu su projekto 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais rinkimais (pagal artimiausia jų vykdymo datą) , o seniūnaičiai – su savivaldybių tarybų rinkimais (projekto 11 straipsnio 2 dalis). 20.

20. Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata

dėl seniūnijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūno rinkimuose kelti kandidatus, mažintų rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai jų kelti negalės. 21. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje taisytinos redakcinės klaidos: vietoj žodžio „Savivaldybė“ rašytinas žodis

„Savivaldybės“, taip pat neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai

trumpinys pateikiamas Rekomendacijų 6.5. punkte nustatyta tvarka. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsnio 4 dalies. 22. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje siūlomo įtvirtinti vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūno rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitu pagrindu iš pareigų atleisto“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. 23. Projekto 11 straipsnio 3 dalies nuostata dėl seniūnaitijos gyventojų, Tarybos ir/ar organizacijų teisės tiesioginiuose seniūnaičių rinkimuose kelti kandidatus mažintų rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai jų kelti negali. Seniūnaičių rinkimų kontekste šios dalies nuostatos „VTB ir/ar organizacijos teikimu“ teisinė prasmė yra neaiški. 24. Projekto 11 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinto vienintelio seniūnaičio įgaliojimo pasibaigimo pagrindo

„savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūnaičių rinkimų kontekste nesuprantamas

siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitais pagrindais nustojusio eiti pareigas“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūnaičio įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. 25.

25. Projekto 11 straipsnio 8 dalies

nuostata, kad seniūnaičio įgaliojimus apibrėžia Vietos savivaldos įstatymas, o seniūnaičių rinkimų tvarką – atskiras įstatymas, iš esmės yra ydinga, nes vienos ir tos pačios institucijos sudarymas, statuso ir įgaliojimų reglamentavimas skirtinguose įstatymuose neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, juolab, kad lieka neaišku kur bus reglamentuojami seniūnaičių veiklos organizavimo klausimai. 26. Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlomos įtvirtinti nuostatos, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, taip pat projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad Taryba „gali siūlyti seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai skirti Tarybos veiklos teritorijoje esančioms biudžetinėms įstaigoms per seniūnijos veiklos programą papildomą finansavimą ir

12 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų tikslinių lėšų dalies“ įgyvendinimui

prireiktų papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų administruoti gyventojų pajamų mokestį. 27. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje nurodomas „Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymas“ neatitinka oficialaus šio įstatymo pavadinimo „Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas“; 3 dalyje nuostata „šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus“ keistina į – „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“; nuostata „taip pat patvirtina pavyzdinius: <...> seniūno pareigybės aprašymą“ yra perteklinė ir brauktina. 28.

28. Projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse

formuluojami pavedimai Vyriausybei iki 2017 metų spalio 1 d. pateikti Seimui įstatymų pakeitimų, kuriuos reikėtų priimti, kad būtų įgyvendintas projektu teikiamas įstatymas (jeigu jis būtų priimtas - siūloma įsigaliojimo data - 2018 m. sausio 1 d.), o Vyriausybei, ministerijoms ir savivaldybių institucijoms iki

2018 m. gegužės 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės

aktus. Taigi, nepaisant to ar šie pavedimai bus įvykdyti, ar nebus, įstatymas įsigalios 2018 m. sausio 1 d., o jį įgyvendinamieji teisės aktai galėtų būti priimti ir įsigaliotų vėliau (2018 m. gegužės 1 d.), nei įsigaliotų pats įstatymas.

Tokia įstatymų leidybos praktika, kai: vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimą siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (kurio projektas teikiamas), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai tie patys santykiai įstatymuose būtų reglamentuojami skirtingai, kai siūloma nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo 2018 m. sausio 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Viešojo administravimo, Biudžeto sandaros, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos ir kitų įstatymų nuostatas su kuriomis būtina suderinti teikiamą projektą, o taip pat nustatyti, kad įstatymą įgyvendinamieji teisės aktai galėtų būtų priimti ir įsigaliotų ne kartu su įstatymu (2018 m. sausio 1 d.), o po 5 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo (2018 m. gegužės 1 d.):

  • neatitinka iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio

Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kt. nutarimai);

  • Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

Tokia įstatymų leidybos praktika, kai: vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimą siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (kurio projektas teikiamas), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai tie patys santykiai įstatymuose būtų reglamentuojami skirtingai, kai siūloma nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo 2018 m. sausio 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Viešojo administravimo, Biudžeto sandaros, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos ir kitų įstatymų nuostatas su kuriomis būtina suderinti teikiamą projektą, o taip pat nustatyti, kad įstatymą įgyvendinamieji teisės aktai galėtų būtų priimti ir įsigaliotų ne kartu su įstatymu (2018 m. sausio 1 d.), o po 5 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo (2018 m. gegužės 1 d.):

  • neatitinka iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio

Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kt. nutarimai);

  • Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Teisės departamento direktorius

Andrius Kabišaitis O.

Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2016-06-13 · oficialus registras ↗

Blankas

ORIGINALAS PAŠTU NESIUNČIAMAS

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-06- Nr. Į 2016-06-15 Nr. S-2016-4410 DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIP-1235(3) aTITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. S-2016-4410 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIP‑1235(3), informuojame, kad dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2014-05-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

AUDITO

komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS BENDRUOMENIŲ

SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1235)

2015 m. gruodžio 16 d. Nr. 114

Vilnius

Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto aiškinamajame rašte, kaip

vienas iš teikiamo įstatymo projekto priėmimo tikslų, įvardijamas 2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarime Nr.282, keliamas uždavinys – vidinės savivaldybių decentralizacijos – įgyvendinimas. Atkreipiame dėmesį, kad Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (2012 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimas Nr. XII-51) yra keliami kiti tikslai dėl savivaldos plėtojimo ir savivaldybių atsakomybės didinimo: yra įsipareigojama remti tiesioginius merų rinkimus, siekti merams ne tik didesnių įgaliojimų, bet ir griežtesnės atsakomybės; didinti seniūnų veiklos efektyvumą, tobulinant seniūnų veiklos programų rengimą, metinio planavimo procedūras; stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei; skatinti bendruomeniškumą ir teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei.

Šiuose tiksluose nesama nuostatų dėl naujų institucijų (vietos bendruomenių tarybų ar pan.) sudarymo, seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų (projekto 1, 10, 11 straipsniai), viešųjų paslaugų teikimo funkcijų perdavimo „Vietos bendruomenių tarybų“ atrinktoms ir savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus atitinkančioms bendruomeninėms organizacijoms ir kt. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22

2. Teikiamo projekto nuostatomis siekiama

sukurti alternatyvą šiuo metu funkcionuojančiai administracinio teritorinio vieneto (savivaldybės) vietos savivaldai: įtvirtinti vietos bendruomenių (t.y. savivaldybės atskirų gyvenamųjų vietovių) savivaldos principus (šios bendruomenės turėtų savo patvirtintą Statutą), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryti vietos bendruomenės tarybą (toliau - Taryba), kurioms siūlymu „savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“; tiesiogiai rinkti seniūnus 4 - 6 metų kadencijai ir seniūnaičius –

4 metų kadencijai, keisti jų teisinį statusą ir santykį su savivaldybės

administracijos direktoriumi ir kt.

Pažymime, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. kovo 31 d.) aiškindamas vietos savivaldai skirtas Konstitucijos nuostatas yra suformulavęs plačią oficialiąją konstitucinę vietos savivaldos doktriną, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis).

Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Todėl neatsitiktinai Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimas). Pažymime, kad projekto 3 straipsnyje apibrėžiama “Vietos bendruomenė” (Gyvenamosios vietovės bendruomenė), “Vietos bendruomeninė organizacija” - Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta “Bendruomeninė organizacija” ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta „Vietos bendruomenės taryba“ savo esme nėra teritorinės bendruomenės (savivaldybės bendruomenės) savivaldos teisės subjektas ir savivaldybės institucija. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas greta savivaldybių institucijų (savivaldybės tarybos (savivaldybės bendruomenę atstovaujančios institucijos), jos į pareigas paskirto savivaldybės administracijos direktoriaus (vykdomosios institucijos), tarybos sudarytų administracijos filialų – seniūnijų ir savivaldybės administratorius į pareigas paskirtų jų vadovų - seniūnų, taip pat seniūnaitijų - seniūnaičių

  • gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktų atstovų), seniūnaičių sueigos, taip pat greta bendruomeninių organizacijų (asociacijų), atsirastų dar viena grandis - savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta taryba (toliau –

Taryba).

Ši taryba priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais (vietos bendruomenės veiklos teritorijoje), tačiau jos veiklos principai, priimamų sprendimų teisinė reikšmė, priėmimo tvarka, santykis su minėtų institucijų ir įgaliotų asmenų sprendimais (dėl visos savivaldybės ar tik dėl tam tikrą savivaldybės teritorijos dalį – vieną ar kelias jos gyvenvietes ir pan.) yra neapibrėžtas. Kita vertus, diskutuotinas Tarybos veiklos efektyvumas, nes ji būtų sudaroma iš seniūnaičių (gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų, turinčių Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnyje (ir kt.) numatytas teises ir pareigas), bendruomeninių organizacijų (kurių vienoje savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (jos dalyje arba keliuose gyvenamosiose vietovėse gali būti įsteigta keletas) atstovų, vietos bendruomenės teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų (jų taip pat gali būti keletas ir jos gali tenkinti kelėtos vietos bendruomenių gyventojų poreikius) atstovų, kurių pozicijos dėl taryboje sprendžiamų klausimų (7 straipsnis) gali išsiskirti ir sprendimas nebūtų priimtas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2221 3.

Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, atskleidžiant įstatymo paskirtį, yra nurodomas „vietos bendruomeninių organizacinių struktūrų sudarymas“, tačiau toliau projekto tekste šių struktūrų sudarymas nėra atskleistas. Be to, pažymėtina, kad žodis

„struktūra“ gali būti vartojamas apibūdinant vidinę organizacinę subjekto

sandarą, bet nėra tinkamas įvardijant patį subjektą, tam teisės sistemoje yra vartojama sąvoka „institucija“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2231

4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje

nurodoma, kad „Vietos bendruomenės“ sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą: „Gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvoką“, o šio straipsnio 2 dalyje - kad „vietos bendruomeninės organizacijos“ sąvoka atitinka „Bendruomeninės organizacijos sąvoką“. Taigi Vietos savivaldos įstatyme vartojamų sąvokų pavadinimus projekte siūloma pakeisti, tačiau palikti Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtą jų prasmę. Siūlytume šias nuostatas formuluoti taip: „Šiame įstatyme vartojamos vietos bendruomenės ir vietos bendruomeninės organizacijos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (pagal analogiją su kituose įstatymuose įtvirtintų sąvokų vartojamo taisykle – pvz.,

Žemės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). 5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22424

  • 2 dalyje apibrėžiamo subsidiarumo principo turinys neatitinka Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999,

Nr. 82-2418) 4 straipsnio 3 dalies: „Viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai. Pareigų, perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus“.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte apibrėžtą subsidiarumo principą: “viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi”.

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai).

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai). Kiti asmenys gali teikti viešąsias paslaugas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Pažymime, kad savivaldybės įgaliojimų dėl viešųjų paslaugų teikimo perdavimo „vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant paslaugų teikimo sutartis“, taip pat projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo tvarkos, kai organizaciją dėl atitikimo savivaldybės tarybos nustatytiems kriterijams įvertins ir atrinks Taryba ir pateiks siūlymus sudaryti su ją viešųjų paslaugų teikimo sutartis sudaromos teisinės prielaidos pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl viešųjų paslaugų teikėjų parinkimo. Atsižvelgus į tai, siūlytina atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą. Be to, 4 straipsnis turi būti suredaguotas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), nustatytus teisės akto formos, struktūros ir teisės technikos reikalavimus (35.4. punktas) – įstatymo straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2245781222245

6. Projekto 4 straipsnio 2 dalies, 5

straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje yra vartojamos skirtingos sąvokos: „bendruomeninė organizacija“, „savo organizacijas“ ar „organizacijos“. Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, kad vietos bendruomeninių organizacijų ar organizacijų sąvokos vartojimo trumpinys aptartas projekto 4 straipsnio 7 dalyje „(toliau

  • organizacija)“, projekte ši sąvoka vartojama nenuosekliai.

Be to, pažymime, kad vienu atveju parenkant organizaciją (viešųjų paslaugų teikėją) Taryba teikia siūlymą

„seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai“ sudaryti su ja viešųjų

paslaugų teikimo sutartis (projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o kitu atveju – siūlymus teikia savivaldybės ir/ar valstybės institucijoms (12 straipsnio 4 dalis). 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2252

7. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata

dėl Tarybos iniciatyvų teikti viešasis paslaugas per „savo bendruomenines organizacijas“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto „Bendruomeninės organizacijos“ apibrėžimo bei Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies dėl asociacijų steigimo: asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Taigi projekto 6 straipsnyje nustatyta tvarka sudaryta Taryba negali būti „bendruomeninių organizacijų“ steigėja ir turėti „savo bendruomenines organizacijas“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22612

  • 1 dalis nėra susijusi su Tarybos sudarymu ir veikla;
  • 2 dalis, išskyrus šios dalies nuostatą dėl Tarybos įgaliojimų trukmės, yra brauktina, nes ji dubliuoja Vietos bendruomenės tarybos sąvoką įtvirtinančią 3 straipsnio 3 dalį. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-227 2 4 6 9.

Projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata „priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat šio plano įgyvendinimo ataskaitos“ bei 6 punkto nuostata „svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijoje esančios organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo klausimus“ įsiterpiama į Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintą seniūnaičių sueigos paskirtį ir įgaliojimų vykdymą: seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje; šioje sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos; sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo. Pažymime, kad seniūnaičiai, kaip Tarybos nariai, tuos pačius klausimus svarstytų ir Taryboje, ir seniūnaičių sueigoje, tačiau suniūnaičių sueigoje šiais klausimais priimti sprendimai gali nesutapti su Tarybos priimtais sprendimais analogiškais klausimais. Projekte nėra aptariamas tokių sprendimų santykis ir tokios teisinės situacijos sprendimo būdas. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2284

10. Iš projekto 8 straipsnio 4 dalies

nuostatos neaišku ar rašoma apie Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą „Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras“, ar siekiama įtvirtinti dar vieną ataskaitos rūšį – savivaldybės veiklos ataskaitą.

Be to, neaptariamas šios nuostatos įgyvendinimas: kas šią ataskaitą rengtų (taip pat ir vertintų savivaldybių institucijų indelį sprendžiant viešuosius vietos bendruomenių reikalus), kokiu periodiškumu ji būtų teikiama savivaldybės bendruomenei, kas tai atliktų ir pan. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2291

11. Projekto 9 straipsnio 1 dalies

nuostata, kad vietos savivaldos institucijos „remia vietos bendruomenių savivaldą“ yra deklaratyvi, nes projekte nesama jokių šioje nuostatoje deklaruojamo rėmimo formų. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2293

12. Projekto 9 straipsnio 3 dalies

nuostatoje siūloma įtvirtinti seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų principą: juos į pareigas rinks „gyventojai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Diskutuotina:

  • koks būtų seniūno ir seniūnaičių tarpusavio santykis, kompetencija, įgaliojimai ir priimami sprendimai;
  • seniūno ir seniūnaičių santykis su savivaldybės gyventojų tiesioginiuose rinkimuose išrinktomis tarybomis (savivaldybės bendruomenės gyventojų atstovais); su šios tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomąją institucija – administracijos direktoriumi, ypač atsižvelgus į tai, kad seniūnas yra savivaldybės administracijos filialo (seniūnijos) vadovas; taip pat jų kompetencija; įgaliojimais ir priimtais sprendimais bei jų vykdymu;
  • kokius padarinius tiesioginiai seniūno rinkimai turėtų savivaldybės administracijos filialų (seniūnijų) funkcionavimo (Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų vykdymui) stabilumui, kokie būtų finansiniai seniūno ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų kaštai ir iš kokių šaltinių šie rinkimai būtų finansuojami. Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama, kad priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės.

Atsižvelgus į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22910113

13. Projekto 9 straipsnio 3 dalies

nuostata, taip pat projekto 10 ir 11 straipsnių nuostatos dėl seniūno ir seniūnaičio pareigų užėmimo būdo (rinkimų tvarkos) bei įgaliojimų trukmės neatitinka Vietos savivaldos įstatymo:

  • 31 straipsnio 4 dalies „Seniūnas <...> yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu.

Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“;

  • 33 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalies nuostatų, kad seniūnaičius Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka renka seiniūnaitijų gyventojai; kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje; seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas; seniūnaitis renkamas atviru balsavimu; išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų; seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus; rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija; išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas; seniūnaitis renkamas 2 metams; seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką; seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2210 1

14. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje

neteisingai pateikta nuoroda „2 punkte“ keistina į nuorodą „2 dalyje“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22

15. Iš projekto nuostatų neaišku, kodėl

seniūnai ir seniūnaičiai būtų renkami skirtingu metu: seniūnai kartu su 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais rinkimais, o seniūnaičiai – su savivaldybių tarybų rinkimais (11 straipsnio 2 dalis). 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22103 16.

Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata dėl seniūnijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūno rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22107

17. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje

siūlomo įtvirtinti vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūno rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitu pagrindu iš pareigų atleisto“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22113

18. Projekto 11 straipsnio 3 dalies

nuostata dėl seniūnaitijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūnaičių rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. Seniūnaičių rinkimų kontekste šios dalies nuostatos „VTB ir/ar organizacijos teikimu“ teisinė prasmė yra neaiški. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22117

19. Projekto 11 straipsnio 7 dalyje

siūloma įtvirtinto vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūnaičių rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitais pagrindais nustojusio eiti pareigas“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūnaičio įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-221231 20.

Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, neatitinka savivaldybių biudžetų sudarymo planavimo ir vykdymo principų (Biudžeto sandaros, Vietos savivaldos įstatymas) bei savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo tikslų „Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti (Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-22125

21. Projekto 12 straipsnio 5 dalies

nuostata neatitinka:

  • Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo

34 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad “mokesčio

administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia,

  • iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“;
  • Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes biudžetinės įstaigos yra paramos gavėjai, kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-05-2213 2 3 22.

Projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse formuluojami pavedimai Vyriausybei parengti įstatymų pakeitimų, kuriuos reikėtų priimti, kad būtų įgyvendintas projektu teikiamas įstatymas (jeigu jis būtų priimtas - siūloma įsigaliojimo data - 2015 m. gegužės 1 d.), o ministerijoms ir savivaldybių institucijoms iki 2015 m. gegužės 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Taigi, nepaisant to ar šie pavedimai bus įvykdyti, ar nebus, įstatymas įsigalios 2015 m. gegužės 1 d. Tokia įstatymų leidybos praktika, kai: vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimą siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (kurio projektas teikiamas), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai siūloma nustatyti šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo 2015 m. gegužės 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Viešojo administravimo, Biudžeto sandaros, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos ir kitų įstatymų nuostatas su kuriomis būtina suderinti teikiamą projektą, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į šioje išvadoje pateiktas pastabas bei į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą dėl šio projekto. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.

4. Valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie

Teisingumo ministerijos 2014-05-296

2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIP-1235(2) (toliau - Projektas), pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant vietos bendruomenės tarybą, nurodyta, kad į vietos bendruomenės tarybos sudėtį gali būti įtraukti ir vietos bendruomenės veiklos teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama analogiška nuostata. Todėl manytume, kad minėtą nuostatą reikėtų išbraukti iš Projekto 6 straipsnio 2 dalies. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-12-03 (nutarimo Nr. 1347) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-692 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIIP-1235(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekte vietos bendruomenių

pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą siūloma skatinti steigiant naujus vietos bendruomenių interesams atstovaujančius subjektus (darinius) – vietos bendruomenių tarybas.

Iš vietos bendruomenių tarybų sudarymo tikslo ir Įstatymo projekte siūlomos nustatyti jų kompetencijos aišku, kad šios tarybos pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais, tai yra iš esmės atstovautų vietos bendruomenių interesams ir padėtų tenkinti jų poreikius, tai patvirtina ir Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatyta vietos bendruomenių tarybų įgaliojimų ir pareigų apimtis ir pobūdis. Tačiau atstovavimą vietos bendruomenėms reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kurio aštuntajame skirsnyje jau nustatyti vietos bendruomenių interesams atstovaujantys subjektai (seniūnaičiai ir seniūnaičių sueigos), jų įgaliojimai, sąveika su savivaldybių institucijomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytu sistemiškumo principu vietos bendruomenių tarybų sudarymo, veiklos, kompetencijos ir kitus klausimus teisiškai reguliuojančios nuostatos turėtų būti įtrauktos ir į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, o ne fragmentiškai pateiktos atskirame įstatyme. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-12-03 (nutarimo Nr. 1347)812

2. Vertinant Įstatymo projekto 8

straipsnio 1 dalyje ir Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti su viešųjų paslaugų teikimu susijusias Įstatymo projekto nuostatas, tenka pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešoji paslauga suprantama kaip

„valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla

teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.“ Beje, konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuoja specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas ir kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais, galima daryti išvadą, kad suteikti bendruomeninėms organizacijoms įgaliojimus teikti viešąsias paslaugas ir nustatyti kitus su viešųjų paslaugų teikimu susijusius dalykus – ne Įstatymo projekto, bet konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų ir (ar) jų įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-12-03 (nutarimo Nr. 1347)12351 3.

  • 1347) 12

351

3. Įstatymo projekto 12 straipsnio 3

dalies 1 punkte nustatyta, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, o Įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalyje – kad vietos bendruomenės taryba gali siūlyti seniūnui ir (arba) savivaldybės administracijai skirti vietos bendruomenės tarybos veiklos teritorijoje esančioms biudžetinėms įstaigoms per seniūnijos veiklos programą papildomą finansavimą iš 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų tikslinių lėšų dalies. Be to, gyventojas savo prašymu pats turi pareikšti valią, kam, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pervesti paramą – pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą asmenims ar politinėms partijoms. Jeigu tokios valios gyventojas nepareiškia, gyventojų pajamų mokestis lieka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams, kartu išlieka galimybė vietos bendruomenių iniciatyvas finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Be to, Įstatymo projekto 12 straipsnio

3 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio administravimu (lėšų reikės Gyventojų pajamų mokesčio administravimo informacinei sistemai ir Mokesčių apskaitos informacinei sistemai pertvarkyti). Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro lėšos iš kitų savivaldybės biudžeto pajamų dalies, nepagrįsta ir perteklinė, nes seniūnijų, kurios yra savivaldybės administracijos filialai, asignavimai sudaromi laikantis biudžeto sandaros ir vykdymo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. 4.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2014-12-03 (nutarimo Nr. 1347)

4. Seniūnų rinkimas vietos gyventojų

rinkimuose nesudarytų galimybių gyventojams daryti įtaką savivaldybės institucijų veiklai, nes seniūnas – tik vienas iš savivaldybės viešojo administravimo subjektų, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis skelbia, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, todėl akivaizdu, kad seniūnas nėra tas savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė. Taigi Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas nustatyti tiesioginius seniūnų rinkimus nebūtų ta priemonė, kuri leistų veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai pasiekti teisinio reguliavimo tikslą, todėl neatitiktų ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto efektyvumo principo. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-12-03 (nutarimo Nr. 1347)

5. Reikia pažymėti, kad pagal Lietuvos

Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalį seniūnas yra seniūnijos (savivaldybės administracijos filialo) vadovas, karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi Įstatymo projekte siūlomas karjeros valstybės tarnautojo tiesioginių rinkimų institutas sistemiškai nesuderintas su kitais galiojančiais įstatymais (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu), be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl karjeros valstybės tarnautojas (seniūnas) į pareigas turi būti priimamas tiesioginių rinkimų būdu, nors visi kiti karjeros valstybės tarnautojai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir kitus įstatymus į pareigas priimami per konkursą arba be konkurso. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-12-03 (nutarimo Nr. 1347)93 6.

  • 1347) 9

3

6. Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies

nuostata dėl tiesioginių seniūnaičių rinkimų jau įgyvendinta – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnyje nustatyta seniūnaitijos gyventojų teisė rinkti seniūnaičius. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-12-03 (nutarimo Nr. 1347)132

7. Įstatymo projekto 13 straipsnio 2

dalis, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamų įstatymų projektus, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo kartu su įstatymo projektu pateikti projektus kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti priėmus teikiamą projektą. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-12-03 (nutarimo Nr. 1347)

8. Siekiant sudaryti papildomas galimybes

gyventojams daryti įtaką savivaldybės institucijų veiklai, reikėtų svarstyti kitas teisinio reguliavimo alternatyvas, pavyzdžiui, būtų galima plėsti klausimus, kuriuos svarstant būtų privalu įvertinti gyventojų nuomonę, organizuoti gyventojų apklausas, konsultacijas arba į tam tikrų klausimų svarstymą įtraukti seniūnaičius, sudaryti bendras savivaldybių institucijų atstovų ir savivaldybės bendruomenių atstovų darbo grupes tam tikriems klausimams spręsti, viešinti savivaldybės institucijų sprendimų priėmimo procesą, sudaryti galimybes savivaldybės bendruomenės atstovams teikti pastabas ir pasiūlymus dėl sprendimų projektų. 6.

6. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai:

6.1. sprendimas: atsižvelgiant į Seimo

kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, siūloma Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIP-1235 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6.2. pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė

Komiteto išvada

2014-05-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS POLITIKOS

PAGRINDŲ

ĮSTATYMO

PROJEKTO (Nr.XIIP-1235)

2015 m. gegužės 6 d. Nr. 110-P-9

Vilnius

1. Komiteto (komisijos) posėdyje

dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Saulius Bucevičius – Komiteto pirmininkas, Bronius Pauža – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras,, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius; Romaldas Abugelis – Komiteto biuro vedėjas; Komiteto biuro patarėjai: Leonardas Michelbertas, Gabija Jurgelytė, Gintarė Dešukaitė; Gintarė Rimeisienė – Komiteto biuro padėjėja. Kviestieji asmenys: Donatas Jankauskas - Seimo narys, Gintas Saulius Cironka– žemės ūkio viceministras, Kristina Vainienė – Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento vyr. specialistė, Edita Kriščiūnienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2014-05-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto aiškinamajame rašte, kaip vienas iš

teikiamo įstatymo projekto priėmimo tikslų, įvardijamas 2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarime Nr.282, keliamas uždavinys – vidinės savivaldybių decentralizacijos – įgyvendinimas. Atkreipiame dėmesį, kad Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (2012 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimas Nr.

Seimo nutarimas Nr. XII-51) yra keliami kiti tikslai dėl savivaldos plėtojimo ir savivaldybių atsakomybės didinimo: yra įsipareigojama remti tiesioginius merų rinkimus, siekti merams ne tik didesnių įgaliojimų, bet ir griežtesnės atsakomybės; didinti seniūnų veiklos efektyvumą, tobulinant seniūnų veiklos programų rengimą, metinio planavimo procedūras; stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei; skatinti bendruomeniškumą ir teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei. Šiuose tiksluose nesama nuostatų dėl naujų institucijų (vietos bendruomenių tarybų ar pan.) sudarymo, seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų (projekto 1, 10, 11 straipsniai), viešųjų paslaugų teikimo funkcijų perdavimo „Vietos bendruomenių tarybų“ atrinktoms ir savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus atitinkančioms bendruomeninėms organizacijoms ir kt. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

2. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-223

2. Teikiamo projekto nuostatomis siekiama sukurti

alternatyvą šiuo metu funkcionuojančiai administracinio teritorinio vieneto (savivaldybės) vietos savivaldai: įtvirtinti vietos bendruomenių (t.y. savivaldybės atskirų gyvenamųjų vietovių) savivaldos principus (šios bendruomenės turėtų savo patvirtintą Statutą), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryti vietos bendruomenės tarybą (toliau - Taryba), kurioms siūlymu „savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“; tiesiogiai rinkti seniūnus 4 - 6 metų kadencijai ir seniūnaičius – 4 metų kadencijai, keisti jų teisinį statusą ir santykį su savivaldybės administracijos direktoriumi ir kt.

Pažymime, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. kovo 31 d.) aiškindamas vietos savivaldai skirtas Konstitucijos nuostatas yra suformulavęs plačią oficialiąją konstitucinę vietos savivaldos doktriną, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis).

Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo

2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Todėl

neatsitiktinai Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimas). Pažymime, kad projekto 3 straipsnyje apibrėžiama “Vietos bendruomenė” (Gyvenamosios vietovės bendruomenė), “Vietos bendruomeninė organizacija” - Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta “Bendruomeninė organizacija” ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta „Vietos bendruomenės taryba“ savo esme nėra teritorinės bendruomenės (savivaldybės bendruomenės) savivaldos teisės subjektas ir savivaldybės institucija. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas greta savivaldybių institucijų (savivaldybės tarybos (savivaldybės bendruomenę atstovaujančios institucijos), jos į pareigas paskirto savivaldybės administracijos direktoriaus (vykdomosios institucijos), tarybos sudarytų administracijos filialų – seniūnijų ir savivaldybės administratorius į pareigas paskirtų jų vadovų - seniūnų, taip pat seniūnaitijų - seniūnaičių - gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktų atstovų), seniūnaičių sueigos, taip pat greta bendruomeninių organizacijų (asociacijų), atsirastų dar viena grandis - savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta taryba (toliau – Taryba).

Ši taryba priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais (vietos bendruomenės veiklos teritorijoje), tačiau jos veiklos principai, priimamų sprendimų teisinė reikšmė, priėmimo tvarka, santykis su minėtų institucijų ir įgaliotų asmenų sprendimais (dėl visos savivaldybės ar tik dėl tam tikrą savivaldybės teritorijos dalį – vieną ar kelias jos gyvenvietes ir pan.) yra neapibrėžtas. Kita vertus, diskutuotinas Tarybos veiklos efektyvumas, nes ji būtų sudaroma iš seniūnaičių (gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų, turinčių Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnyje (ir kt.) numatytas teises ir pareigas), bendruomeninių organizacijų (kurių vienoje savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (jos dalyje arba keliuose gyvenamosiose vietovėse gali būti įsteigta keletas) atstovų, vietos bendruomenės teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų (jų taip pat gali būti keletas ir jos gali tenkinti kelėtos vietos bendruomenių gyventojų poreikius) atstovų, kurių pozicijos dėl taryboje sprendžiamų klausimų (7 straipsnis) gali išsiskirti ir sprendimas nebūtų priimtas. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

3. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-222

1 3.

Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, atskleidžiant įstatymo paskirtį, yra nurodomas „vietos bendruomeninių organizacinių struktūrų sudarymas“, tačiau toliau projekto tekste šių struktūrų sudarymas nėra atskleistas. Be to, pažymėtina, kad žodis „struktūra“ gali būti vartojamas apibūdinant vidinę organizacinę subjekto sandarą, bet nėra tinkamas įvardijant patį subjektą, tam teisės sistemoje yra vartojama sąvoka „institucija“. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

4. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-223

1, 2

4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad

„Vietos bendruomenės“ sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos

įstatyme nustatytą: „Gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvoką“, o šio straipsnio 2 dalyje - kad „vietos bendruomeninės organizacijos“ sąvoka atitinka „Bendruomeninės organizacijos sąvoką“. Taigi Vietos savivaldos įstatyme vartojamų sąvokų pavadinimus projekte siūloma pakeisti, tačiau palikti Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtą jų prasmę. Siūlytume šias nuostatas formuluoti taip: „Šiame įstatyme vartojamos vietos bendruomenės ir vietos bendruomeninės organizacijos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (pagal analogiją su kituose įstatymuose įtvirtintų sąvokų vartojamo taisykle – pvz., Žemės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

5. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada 2014-05-224 2,4

  • 2 dalyje apibrėžiamo subsidiarumo principo turinys neatitinka Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 4 straipsnio 3 dalies: „Viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai.

Pareigų, perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte apibrėžtą subsidiarumo principą:

“viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir

įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi”.

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai).

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai). Kiti asmenys gali teikti viešąsias paslaugas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Pažymime, kad savivaldybės įgaliojimų dėl viešųjų paslaugų teikimo perdavimo „vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant paslaugų teikimo sutartis“, taip pat projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo tvarkos, kai organizaciją dėl atitikimo savivaldybės tarybos nustatytiems kriterijams įvertins ir atrinks Taryba ir pateiks siūlymus sudaryti su ją viešųjų paslaugų teikimo sutartis sudaromos teisinės prielaidos pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl viešųjų paslaugų teikėjų parinkimo. Atsižvelgus į tai, siūlytina atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą. Be to, 4 straipsnis turi būti suredaguotas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau

  • Rekomendacijos), nustatytus teisės akto formos, struktūros ir teisės technikos reikalavimus (35.4. punktas) – įstatymo straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

6. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-22
4,
5,
7,
8,
12,
2
2
2
4
5

6. Projekto 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 2

dalies, 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje yra vartojamos skirtingos sąvokos: „bendruomeninė organizacija“, „savo organizacijas“ ar „organizacijos“. Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, kad vietos bendruomeninių organizacijų ar organizacijų sąvokos vartojimo trumpinys aptartas projekto 4 straipsnio 7 dalyje „(toliau

  • organizacija)“, projekte ši sąvoka vartojama nenuosekliai.

Be to, pažymime, kad vienu atveju parenkant organizaciją (viešųjų paslaugų teikėją) Taryba teikia siūlymą „seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai“ sudaryti su ja viešųjų paslaugų teikimo sutartis (projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o kitu atveju – siūlymus teikia savivaldybės ir/ar valstybės institucijoms (12 straipsnio 4 dalis). Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

7. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-225

2

7. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata dėl

Tarybos iniciatyvų teikti viešasis paslaugas per „savo bendruomenines organizacijas“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto „Bendruomeninės organizacijos“ apibrėžimo bei Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies dėl asociacijų steigimo: asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Taigi projekto 6 straipsnyje nustatyta tvarka sudaryta Taryba negali būti „bendruomeninių organizacijų“ steigėja ir turėti „savo bendruomenines organizacijas“. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

8. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-226

1,2

8. Projekto

6 straipsnio:

  • 1 dalis nėra susijusi su Tarybos sudarymu ir veikla;
  • 2 dalis, išskyrus šios dalies nuostatą dėl Tarybos įgaliojimų trukmės, yra brauktina, nes ji dubliuoja Vietos bendruomenės tarybos sąvoką įtvirtinančią 3 straipsnio

3 dalį. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

9. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-227

2 4,6 9.

Projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata „priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat šio plano įgyvendinimo ataskaitos“ bei 6 punkto nuostata „svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijoje esančios organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo klausimus“ įsiterpiama į Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintą seniūnaičių sueigos paskirtį ir įgaliojimų vykdymą: seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje; šioje sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos; sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo. Pažymime, kad seniūnaičiai, kaip Tarybos nariai, tuos pačius klausimus svarstytų ir Taryboje, ir seniūnaičių sueigoje, tačiau suniūnaičių sueigoje šiais klausimais priimti sprendimai gali nesutapti su Tarybos priimtais sprendimais analogiškais klausimais. Projekte nėra aptariamas tokių sprendimų santykis ir tokios teisinės situacijos sprendimo būdas. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams

tobulinti

10. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-228

4

10. Iš projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostatos neaišku

ar rašoma apie Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą „Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras“, ar siekiama įtvirtinti dar vieną ataskaitos rūšį – savivaldybės veiklos ataskaitą.

Be to, neaptariamas šios nuostatos įgyvendinimas: kas šią ataskaitą rengtų (taip pat ir vertintų savivaldybių institucijų indelį sprendžiant viešuosius vietos bendruomenių reikalus), kokiu periodiškumu ji būtų teikiama savivaldybės bendruomenei, kas tai atliktų ir pan. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

11. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-229

1

11. Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kad

vietos savivaldos institucijos „remia vietos bendruomenių savivaldą“ yra deklaratyvi, nes projekte nesama jokių šioje nuostatoje deklaruojamo rėmimo formų. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams

tobulinti

12. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-229

3

12. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatoje

siūloma įtvirtinti seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų principą: juos į pareigas rinks „gyventojai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Diskutuotina:

  • koks būtų seniūno ir seniūnaičių tarpusavio santykis, kompetencija, įgaliojimai ir priimami sprendimai;
  • seniūno ir seniūnaičių santykis su savivaldybės gyventojų tiesioginiuose rinkimuose išrinktomis tarybomis (savivaldybės bendruomenės gyventojų atstovais); su šios tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomąją institucija – administracijos direktoriumi, ypač atsižvelgus į tai, kad seniūnas yra savivaldybės administracijos filialo (seniūnijos) vadovas; taip pat jų kompetencija; įgaliojimais ir priimtais sprendimais bei jų vykdymu;
  • kokius padarinius tiesioginiai seniūno rinkimai turėtų savivaldybės administracijos filialų (seniūnijų) funkcionavimo (Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų vykdymui) stabilumui, kokie būtų finansiniai seniūno ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų kaštai ir iš kokių šaltinių šie rinkimai būtų finansuojami.

Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama, kad priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės. Atsižvelgus į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

13. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-229

10113

13. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostata, taip

pat projekto 10 ir 11 straipsnių nuostatos dėl seniūno ir seniūnaičio pareigų užėmimo būdo (rinkimų tvarkos) bei įgaliojimų trukmės neatitinka Vietos savivaldos įstatymo:

  • 31 straipsnio 4 dalies „Seniūnas <...> yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir

Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu.

Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“;

  • 33 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalies nuostatų, kad seniūnaičius Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka renka seiniūnaitijų gyventojai; kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje; seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas; seniūnaitis renkamas atviru balsavimu; išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų; seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus; rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija; išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas; seniūnaitis renkamas 2 metams; seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką; seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

14. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-2210

1

14. Projekto 10

straipsnio 1 dalyje neteisingai pateikta nuoroda „2 punkte“ keistina į nuorodą „2 dalyje“. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

15. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-2210

1122 15.

Iš projekto nuostatų neaišku, kodėl seniūnai ir seniūnaičiai būtų renkami skirtingu metu: seniūnai kartu su 10 straipsnio

2 dalyje nurodytais rinkimais, o seniūnaičiai – su savivaldybių tarybų

rinkimais (11 straipsnio 2 dalis). Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

16. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-2210

3

16. Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata dėl

seniūnijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūno rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

17. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-2210

7

17. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje siūlomo

įtvirtinti vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūno rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitu pagrindu iš pareigų atleisto“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

18. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-2211

3

18. Projekto 11 straipsnio 3 dalies nuostata dėl

seniūnaitijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūnaičių rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. Seniūnaičių rinkimų kontekste šios dalies nuostatos

„VTB ir/ar organizacijos teikimu“ teisinė prasmė yra neaiški. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

19. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-2211

7 19.

Projekto 11 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinto vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūnaičių rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitais pagrindais nustojusio eiti pareigas“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūnaičio įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

20. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-2212

31

20. Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto

nuostata, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, neatitinka savivaldybių biudžetų sudarymo planavimo ir vykdymo principų (Biudžeto sandaros, Vietos savivaldos įstatymas) bei savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo tikslų „Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti (Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

21. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-2212

5 21.

Projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostata neatitinka:

  • Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio

3 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad “mokesčio administratorius

nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“;

  • Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes biudžetinės įstaigos yra paramos gavėjai, kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

22. Seimo

kanceliarijos Teisės departamento išvada

2014-05-2213

2,3

22. Projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse

formuluojami pavedimai Vyriausybei parengti įstatymų pakeitimų, kuriuos reikėtų priimti, kad būtų įgyvendintas projektu teikiamas įstatymas (jeigu jis būtų priimtas – siūloma įsigaliojimo data – 2015 m. gegužės 1 d.), o ministerijoms ir savivaldybių institucijoms iki 2015 m. gegužės 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Taigi, nepaisant to ar šie pavedimai bus įvykdyti, ar nebus, įstatymas įsigalios 2015 m. gegužės 1 d.

Tokia įstatymų leidybos praktika, kai: vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimą siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (kurio projektas teikiamas), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai siūloma nustatyti šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo 2015 m. gegužės 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Viešojo administravimo, Biudžeto sandaros, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos ir kitų įstatymų nuostatas su kuriomis būtina suderinti teikiamą projektą, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į šioje išvadoje pateiktas pastabas bei į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą dėl šio projekto. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti
23. Europos
teisės departamentas prie TM
2014-05-29⟮3⟯
6
3
2
Išnagrinėję Lietuvos

Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr.

XIIP-1235(2) (toliau - Projektas), pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant vietos bendruomenės tarybą, nurodyta, kad į vietos bendruomenės tarybos sudėtį gali būti įtraukti ir vietos bendruomenės veiklos teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama analogiška nuostata. Todėl manytume, kad minėtą nuostatą reikėtų išbraukti iš Projekto 6 straipsnio 2 dalies. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vyriausybė 2014-12-03 nutarimas Nr. XIIP-1347 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-692

„Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIIP-1235(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekte vietos

bendruomenių pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą siūloma skatinti steigiant naujus vietos bendruomenių interesams atstovaujančius subjektus (darinius) – vietos bendruomenių tarybas.

Iš vietos bendruomenių tarybų sudarymo tikslo ir Įstatymo projekte siūlomos nustatyti jų kompetencijos aišku, kad šios tarybos pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais, tai yra iš esmės atstovautų vietos bendruomenių interesams ir padėtų tenkinti jų poreikius, tai patvirtina ir Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatyta vietos bendruomenių tarybų įgaliojimų ir pareigų apimtis ir pobūdis. Tačiau atstovavimą vietos bendruomenėms reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kurio aštuntajame skirsnyje jau nustatyti vietos bendruomenių interesams atstovaujantys subjektai (seniūnaičiai ir seniūnaičių sueigos), jų įgaliojimai, sąveika su savivaldybių institucijomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio

2 dalies 7 punkte nustatytu sistemiškumo principu vietos bendruomenių tarybų

sudarymo, veiklos, kompetencijos ir kitus klausimus teisiškai reguliuojančios nuostatos turėtų būti įtrauktos ir į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, o ne fragmentiškai pateiktos atskirame įstatyme. 2. Vertinant Įstatymo projekto

8 straipsnio 1 dalyje ir Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje

siūlomas nustatyti su viešųjų paslaugų teikimu susijusias Įstatymo projekto nuostatas, tenka pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešoji paslauga suprantama kaip „valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.“ Beje, konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuoja specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas ir kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais, galima daryti išvadą, kad suteikti bendruomeninėms organizacijoms įgaliojimus teikti viešąsias paslaugas ir nustatyti kitus su viešųjų paslaugų teikimu susijusius dalykus – ne Įstatymo projekto, bet konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų ir (ar) jų įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas. 3.

3. Įstatymo projekto 12

straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, o Įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalyje – kad vietos bendruomenės taryba gali siūlyti seniūnui ir (arba) savivaldybės administracijai skirti vietos bendruomenės tarybos veiklos teritorijoje esančioms biudžetinėms įstaigoms per seniūnijos veiklos programą papildomą finansavimą iš 12 straipsnio 3 dalies

1 punkte numatytų tikslinių lėšų dalies. Be to, gyventojas savo prašymu pats

turi pareikšti valią, kam, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pervesti paramą – pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą asmenims ar politinėms partijoms. Jeigu tokios valios gyventojas nepareiškia, gyventojų pajamų mokestis lieka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams, kartu išlieka galimybė vietos bendruomenių iniciatyvas finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Be to, Įstatymo projekto 12 straipsnio

3 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio administravimu (lėšų reikės Gyventojų pajamų mokesčio administravimo informacinei sistemai ir Mokesčių apskaitos informacinei sistemai pertvarkyti). Įstatymo projekto 12 straipsnio

3 dalies 2 punkto nuostata, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro

lėšos iš kitų savivaldybės biudžeto pajamų dalies, nepagrįsta ir perteklinė, nes seniūnijų, kurios yra savivaldybės administracijos filialai, asignavimai sudaromi laikantis biudžeto sandaros ir vykdymo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. 4.

4. Seniūnų rinkimas vietos

gyventojų rinkimuose nesudarytų galimybių gyventojams daryti įtaką savivaldybės institucijų veiklai, nes seniūnas – tik vienas iš savivaldybės viešojo administravimo subjektų, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos

119 straipsnio 1 dalis skelbia, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo

numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, todėl akivaizdu, kad seniūnas nėra tas savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė. Taigi Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas nustatyti tiesioginius seniūnų rinkimus nebūtų ta priemonė, kuri leistų veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai pasiekti teisinio reguliavimo tikslą, todėl neatitiktų ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto efektyvumo principo. 5. Reikia pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalį seniūnas yra seniūnijos (savivaldybės administracijos filialo) vadovas, karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi Įstatymo projekte siūlomas karjeros valstybės tarnautojo tiesioginių rinkimų institutas sistemiškai nesuderintas su kitais galiojančiais įstatymais (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu), be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl karjeros valstybės tarnautojas (seniūnas) į pareigas turi būti priimamas tiesioginių rinkimų būdu, nors visi kiti karjeros valstybės tarnautojai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir kitus įstatymus į pareigas priimami per konkursą arba be konkurso. 6. Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostata dėl tiesioginių seniūnaičių rinkimų jau įgyvendinta – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnyje nustatyta seniūnaitijos gyventojų teisė rinkti seniūnaičius. 7.

7. Įstatymo projekto 13

straipsnio 2 dalis, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamų įstatymų projektus, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo kartu su įstatymo projektu pateikti projektus kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti priėmus teikiamą projektą. 8. Siekiant sudaryti papildomas galimybes gyventojams daryti įtaką savivaldybės institucijų veiklai, reikėtų svarstyti kitas teisinio reguliavimo alternatyvas, pavyzdžiui, būtų galima plėsti klausimus, kuriuos svarstant būtų privalu įvertinti gyventojų nuomonę, organizuoti gyventojų apklausas, konsultacijas arba į tam tikrų klausimų svarstymą įtraukti seniūnaičius, sudaryti bendras savivaldybių institucijų atstovų ir savivaldybės bendruomenių atstovų darbo grupes tam tikriems klausimams spręsti, viešinti savivaldybės institucijų sprendimų priėmimo procesą, sudaryti galimybes savivaldybės bendruomenės atstovams teikti pastabas ir pasiūlymus dėl sprendimų projektų. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

2. Žemės ūkio ministerija

2015-05-04 raštas Nr.2D-2091(12.97) Ministerija pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas). 1.

1. Rengiamam Įstatymo projektui trūksta koncepcijos, takoskyros ir suderinamumo

su galiojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu):

a) Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 8 punkte teigiama, kad įstatymas turės teigiamą įtaką smulkaus ir vietinio paslaugų verslo sąlygoms, o ypač socialinio-bendruomeninio verslo plėtrai. Tuo tarpu Įstatymo projekte įvardytos nuostatos tik dėl viešųjų paslaugų teikimo, o tai pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą yra valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, šveitimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas;

b) Įstatymo projekte neaptartos socialinio verslo plėtros galimybės (aiškinamojo rašto 7 punktas), o numatoma tik viešųjų paslaugų teikimo galimybė per vietos bendruomenines organizacijas. Tuo tarpu Socialinio verslo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 4-207 ,,Dėl socialinio verslo koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Koncepcija), įtvirtinta, kad socialinis verslas turi atitikti keturis pagrindinius kriterijus. Vienas iš jų (Koncepcijos 10.4 papunktis) – socialinis verslas yra nepriklausomas nuo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, viešojo sektoriaus organizacijų ir kitų organizacijų. Be kita ko, Koncepcijos 23 punkte siūloma dar kita alternatyva – į viešųjų paslaugų teikimo sritį įtraukti privatų ir nevyriausybinį sektorių;

c) viešųjų paslaugų teikimo perleidimas vietos bendruomeninėms organizacijoms, visų pirma, reikalauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl paslaugų teikėjų parinkimo pakeitimo. Iš esmės, kol nebus pakeistas šis įstatymas, tol kils kliūčių dėl Įstatymo projekto patvirtinimo. 2.

2. Teisės

akto projektas grąžintinas tobulinti ir dėl kitų priežasčių:

  • a) Įstatymo

projekte santykis tarp vietos gyventojų, bendruomeninės organizacijos, jos tarybos ir seniūnaičių, jų priimamų sprendimų reikšmė, atsakomybė išlieka neapibrėžti;

  • b) Įstatymo

projekto 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vietos bendruomenės veiklos teritorija gali būti sudaroma iš gyvenamosios vietovės dalies ar kelių gyvenamųjų vietovių). Tai sudaro prielaidą, jog vietos bendruomene gali vadintis tik gyvenamosios vietos daliai atstovaujanti bendruomenė (savo esme ji nebūtų vietos bendruomenė). Šio įstatymo atveju, skirtingai nuo Lietuvos Respublikos savivaldos įstatyme įtvirtintos bendruomeninės organizacijos sąvokos apibrėžimo, bendruomeninės organizacijos ryšys su vietove yra reikšmingas. Tai pat nagrinėjamojo įstatymo projekto 6 straipsnyje nėra įtvirtinta, kada vietos bendruomenės taryba yra teisėta, t. y. nenustatytas minimalus reikalaujamas atstovavimo savivaldybės teritorijai procentas. Be to, siekiant vietos bendruomenės tarybos veiklos skaidrumo ir viešumo, siūlytina įtvirtinti nuostatą, kad vietos bendruomenės tarybos posėdžiai ir juose priimami sprendimai yra teisėti, kai jie priimami visuotiname narių susirinkime;

  • c) Įstatymo

projekto 7 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad vietos bendruomenės taryba svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijose esančios organizacijos, tikslingumo klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad vietos bendruomeninių organizacijų sąvoka prilyginama bendruomeninei organizacijai, kyla klausimai, ar ši taryba svarstys visų teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų teikiamus projektus ir, ar tokių projektų imtis priklausys nuo finansavimo šaltinio. Taip pat kyla klausimų dėl svarstymo rezultatų /sprendimų teisinio poveikio /reikšmės. 3.

3. Teisės

akto projekto poveikis šiuo metu veikiančioms bendruomenių iniciatyvoms, struktūroms:

a) pažymėtina, kad yra priemonių, pagal kurias vietos gyventojai gali daryti įtaką savivaldybės institucijų veiklai, yra skatinamas vietos gyventojų pilietiškumas, iniciatyvumas, atsakomybė. Pavyzdžiui, nuo 2004 m. Lietuvoje įgyvendinama LEADER programa, ypatinga tuo, kad veikia ,,iš apačios į viršų“ (priimant sprendimus) principu, sudarė sąlygas įsikurti vietos veiklos grupėms (toliau

  • VVG). VVG valdymo organą proporcingai sudaro atstovai iš pilietinės visuomenės, vietos valdžios ir verslo sektorių. Šių VVG rengiamos strategijos finansuojamos iš Europos Sąjungos (toliau – ES) ir nacionalinio biudžeto lėšų, o sprendimus dėl remtinų vietos projektų priima pačios vietos veiklos grupės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 51 kaimo VVG, dengianti 99 proc. kaimo vietovių, beveik visų teritorija sutampa su savivaldybių apimama teritorija (veikla finansuojama iš EŽŪFKP ir nacionalinio biudžeto lėšų), 10 žuvininkystės regiono VVG (veikla finansuojama iš EŽF ir nacionalinio biudžeto lėšų). Naujuoju programiniu laikotarpiu LEADER (pradėta vadinti ,,Bendruomenių inicijuota vietos plėtra“) metodas išplečiamas ir į miestus – kursis miesto VVG;
  • b) siekdami

išsiaiškinti minėto teisės akto projekto poveikį ir naudą kaimo gyventojams, kreipėmės į Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungą (toliau – KB sąjunga) bei kaimo vietovių VVG tinklą (toliau – Tinklas). KB sąjungos ir Tinklo nuomone, įstatymo projektas tobulintinas. Teisės akto projekte neatspindėtas vietos bendruomenių ir seniūnaičių tarpusavio ryšys, funkcijų ir atsakomybių pasidalijimas. Pavyzdžiui, šiuo metu veikiančios kaimo bendruomenės pageidautų didesnių įgaliojimų ir teisinio ,,matomumo“, aiškesnio jų veiklos ir vykdomų funkcijų reglamentavimo. Pažymime, kad, ministerijos nuomone, galiojantys įstatymai, reglamentuojantys bendruomenių veiklą, yra pakankamai lankstūs.

Galiojantys teisės aktai leidžia efektyviai vykdyti ministerijai priskirtas funkcijas, susijusias su bendruomenių iniciatyvų skatinimu. Tačiau, siekiant dar labiau įgalinti vietos bendruomenių iniciatyvas, visų pirma, siūlytina peržiūrėti galiojančius įstatymus ir, prireikus, juos tobulinti. Pritarti

6. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarime Nr. 1347 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIP-1235(2)“ išdėstytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Žemės ūkio ministerijos pastabas, pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius

Komiteto išvada

2014-05-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ

KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS

POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1235(2)

2016 m. birželio 2 d. Nr. 113-P-17

Vilnius

Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; Virginija Baltraitienė; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

aiškinamajame rašte, kaip vienas iš teikiamo įstatymo projekto priėmimo tikslų, įvardijamas 2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarime Nr.282, keliamas uždavinys – vidinės savivaldybių decentralizacijos – įgyvendinimas. Atkreipiame dėmesį, kad Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (2012 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimas Nr. XII-51) yra keliami kiti tikslai dėl savivaldos plėtojimo ir savivaldybių atsakomybės didinimo: yra įsipareigojama remti tiesioginius merų rinkimus, siekti merams ne tik didesnių įgaliojimų, bet ir griežtesnės atsakomybės; didinti seniūnų veiklos efektyvumą, tobulinant seniūnų veiklos programų rengimą, metinio planavimo procedūras; stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei; skatinti bendruomeniškumą ir teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei.

Šiuose tiksluose nesama nuostatų dėl naujų institucijų (vietos bendruomenių tarybų ar pan.) sudarymo, seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų (projekto 1, 10, 11 straipsniai), viešųjų paslaugų teikimo funkcijų perdavimo „Vietos bendruomenių tarybų“ atrinktoms ir savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus atitinkančioms bendruomeninėms organizacijoms ir kt. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.2

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-223

2. Teikiamo projekto

nuostatomis siekiama sukurti alternatyvą šiuo metu funkcionuojančiai administracinio teritorinio vieneto (savivaldybės) vietos savivaldai: įtvirtinti vietos bendruomenių (t.y. savivaldybės atskirų gyvenamųjų vietovių) savivaldos principus (šios bendruomenės turėtų savo patvirtintą Statutą), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryti vietos bendruomenės tarybą (toliau - Taryba), kurioms siūlymu „savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“; tiesiogiai rinkti seniūnus 4 - 6 metų kadencijai ir seniūnaičius – 4 metų kadencijai, keisti jų teisinį statusą ir santykį su savivaldybės administracijos direktoriumi ir kt.

Pažymime, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. kovo 31 d.) aiškindamas vietos savivaldai skirtas Konstitucijos nuostatas yra suformulavęs plačią oficialiąją konstitucinę vietos savivaldos doktriną, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis).

Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Todėl neatsitiktinai Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimas). Pažymime, kad projekto 3 straipsnyje apibrėžiama “Vietos bendruomenė” (Gyvenamosios vietovės bendruomenė), “Vietos bendruomeninė organizacija” - Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta “Bendruomeninė organizacija” ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta „Vietos bendruomenės taryba“ savo esme nėra teritorinės bendruomenės (savivaldybės bendruomenės) savivaldos teisės subjektas ir savivaldybės institucija. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas greta savivaldybių institucijų (savivaldybės tarybos (savivaldybės bendruomenę atstovaujančios institucijos), jos į pareigas paskirto savivaldybės administracijos direktoriaus (vykdomosios institucijos), tarybos sudarytų administracijos filialų – seniūnijų ir savivaldybės administratorius į pareigas paskirtų jų vadovų - seniūnų, taip pat seniūnaitijų - seniūnaičių - gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktų atstovų), seniūnaičių sueigos, taip pat greta bendruomeninių organizacijų (asociacijų), atsirastų dar viena grandis - savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta taryba (toliau – Taryba).

Ši taryba priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais (vietos bendruomenės veiklos teritorijoje), tačiau jos veiklos principai, priimamų sprendimų teisinė reikšmė, priėmimo tvarka, santykis su minėtų institucijų ir įgaliotų asmenų sprendimais (dėl visos savivaldybės ar tik dėl tam tikrą savivaldybės teritorijos dalį – vieną ar kelias jos gyvenvietes ir pan.) yra neapibrėžtas. Kita vertus, diskutuotinas Tarybos veiklos efektyvumas, nes ji būtų sudaroma iš seniūnaičių (gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų, turinčių Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnyje (ir kt.) numatytas teises ir pareigas), bendruomeninių organizacijų (kurių vienoje savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (jos dalyje arba keliuose gyvenamosiose vietovėse gali būti įsteigta keletas) atstovų, vietos bendruomenės teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų (jų taip pat gali būti keletas ir jos gali tenkinti kelėtos vietos bendruomenių gyventojų poreikius) atstovų, kurių pozicijos dėl taryboje sprendžiamų klausimų (7 straipsnis) gali išsiskirti ir sprendimas nebūtų priimtas. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.3

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-2221 3.

Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, atskleidžiant įstatymo paskirtį, yra nurodomas „vietos bendruomeninių organizacinių struktūrų sudarymas“, tačiau toliau projekto tekste šių struktūrų sudarymas nėra atskleistas. Be to, pažymėtina, kad žodis

„struktūra“ gali būti vartojamas apibūdinant vidinę organizacinę subjekto

sandarą, bet nėra tinkamas įvardijant patį subjektą, tam teisės sistemoje yra vartojama sąvoka „institucija“. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.4

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22312

4. Projekto 3

straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Vietos bendruomenės“ sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą: „Gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvoką“, o šio straipsnio 2 dalyje - kad „vietos bendruomeninės organizacijos“ sąvoka atitinka „Bendruomeninės organizacijos sąvoką“. Taigi Vietos savivaldos įstatyme vartojamų sąvokų pavadinimus projekte siūloma pakeisti, tačiau palikti Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtą jų prasmę. Siūlytume šias nuostatas formuluoti taip: „Šiame įstatyme vartojamos vietos bendruomenės ir vietos bendruomeninės organizacijos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (pagal analogiją su kituose įstatymuose įtvirtintų sąvokų vartojamo taisykle – pvz., Žemės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.5

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22424

5. Projekto 4

straipsnio:

  • 2 dalyje apibrėžiamo subsidiarumo principo turinys neatitinka Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 4 straipsnio 3 dalies: „Viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai.

Pareigų, perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte apibrėžtą subsidiarumo principą:

“viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir

įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi”.

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio

2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti

paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai).

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio

2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti

paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai). Kiti asmenys gali teikti viešąsias paslaugas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Pažymime, kad savivaldybės įgaliojimų dėl viešųjų paslaugų teikimo perdavimo „vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant paslaugų teikimo sutartis“, taip pat projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio

3 dalies nuostatos dėl viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo tvarkos, kai

organizaciją dėl atitikimo savivaldybės tarybos nustatytiems kriterijams įvertins ir atrinks Taryba ir pateiks siūlymus sudaryti su ją viešųjų paslaugų teikimo sutartis sudaromos teisinės prielaidos pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl viešųjų paslaugų teikėjų parinkimo. Atsižvelgus į tai, siūlytina atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą. Be to, 4 straipsnis turi būti suredaguotas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), nustatytus teisės akto formos, struktūros ir teisės technikos reikalavimus (35.4. punktas) – įstatymo straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.6

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-2245781222245

6. Projekto 4

straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 8 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje yra vartojamos skirtingos sąvokos:

„bendruomeninė organizacija“, „savo organizacijas“ ar „organizacijos“. Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, kad vietos bendruomeninių organizacijų

ar organizacijų sąvokos vartojimo trumpinys aptartas projekto 4 straipsnio 7 dalyje „(toliau – organizacija)“, projekte ši sąvoka vartojama nenuosekliai.

Be to, pažymime, kad vienu atveju parenkant organizaciją (viešųjų paslaugų teikėją) Taryba teikia siūlymą „seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai“ sudaryti su ja viešųjų paslaugų teikimo sutartis (projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o kitu atveju – siūlymus teikia savivaldybės ir/ar valstybės institucijoms (12 straipsnio 4 dalis). Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.7

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-2252

7. Projekto 5

straipsnio 2 dalies nuostata dėl Tarybos iniciatyvų teikti viešasis paslaugas per „savo bendruomenines organizacijas“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo

2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto „Bendruomeninės organizacijos“ apibrėžimo

bei Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies dėl asociacijų steigimo: asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Taigi projekto 6 straipsnyje nustatyta tvarka sudaryta Taryba negali būti „bendruomeninių organizacijų“ steigėja ir turėti „savo bendruomenines organizacijas“. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.8

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22612

  • 1 dalis nėra susijusi su Tarybos sudarymu ir veikla;
  • 2 dalis, išskyrus šios dalies nuostatą dėl Tarybos įgaliojimų trukmės, yra brauktina, nes ji dubliuoja Vietos bendruomenės tarybos sąvoką įtvirtinančią

3 straipsnio 3 dalį. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.9

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-227246 9.

Projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata „priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat šio plano įgyvendinimo ataskaitos“ bei 6 punkto nuostata „svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijoje esančios organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo klausimus“ įsiterpiama į Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintą seniūnaičių sueigos paskirtį ir įgaliojimų vykdymą: seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje; šioje sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos; sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo. Pažymime, kad seniūnaičiai, kaip Tarybos nariai, tuos pačius klausimus svarstytų ir Taryboje, ir seniūnaičių sueigoje, tačiau suniūnaičių sueigoje šiais klausimais priimti sprendimai gali nesutapti su Tarybos priimtais sprendimais analogiškais klausimais. Projekte nėra aptariamas tokių sprendimų santykis ir tokios teisinės situacijos sprendimo būdas. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.10

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-2284

10. Iš projekto 8

straipsnio 4 dalies nuostatos neaišku ar rašoma apie Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą „Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras“, ar siekiama įtvirtinti dar vieną ataskaitos rūšį – savivaldybės veiklos ataskaitą.

Be to, neaptariamas šios nuostatos įgyvendinimas: kas šią ataskaitą rengtų (taip pat ir vertintų savivaldybių institucijų indelį sprendžiant viešuosius vietos bendruomenių reikalus), kokiu periodiškumu ji būtų teikiama savivaldybės bendruomenei, kas tai atliktų ir pan. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.11

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-2291

11. Projekto 9

straipsnio 1 dalies nuostata, kad vietos savivaldos institucijos „remia vietos bendruomenių savivaldą“ yra deklaratyvi, nes projekte nesama jokių šioje nuostatoje deklaruojamo rėmimo formų. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.12

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-2293

12. Projekto 9

straipsnio 3 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų principą: juos į pareigas rinks „gyventojai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Diskutuotina:

  • koks būtų seniūno ir seniūnaičių tarpusavio santykis, kompetencija, įgaliojimai ir priimami sprendimai;
  • seniūno ir seniūnaičių santykis su savivaldybės gyventojų tiesioginiuose rinkimuose išrinktomis tarybomis (savivaldybės bendruomenės gyventojų atstovais); su šios tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomąją institucija – administracijos direktoriumi, ypač atsižvelgus į tai, kad seniūnas yra savivaldybės administracijos filialo (seniūnijos) vadovas; taip pat jų kompetencija; įgaliojimais ir priimtais sprendimais bei jų vykdymu;
  • kokius padarinius tiesioginiai seniūno rinkimai turėtų savivaldybės administracijos filialų (seniūnijų) funkcionavimo (Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų vykdymui) stabilumui, kokie būtų finansiniai seniūno ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų kaštai ir iš kokių šaltinių šie rinkimai būtų finansuojami.

Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama, kad priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės. Atsižvelgus į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.13

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22910113

13. Projekto 9

straipsnio 3 dalies nuostata, taip pat projekto 10 ir 11 straipsnių nuostatos dėl seniūno ir seniūnaičio pareigų užėmimo būdo (rinkimų tvarkos) bei įgaliojimų trukmės neatitinka Vietos savivaldos įstatymo:

  • 31 straipsnio 4 dalies „Seniūnas <...> yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu.

Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“;

  • 33 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalies nuostatų, kad seniūnaičius Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka renka seiniūnaitijų gyventojai; kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje; seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas; seniūnaitis renkamas atviru balsavimu; išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų; seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus; rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija; išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas; seniūnaitis renkamas 2 metams; seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką; seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.14

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22101

14. Projekto 10

straipsnio 1 dalyje neteisingai pateikta nuoroda „2 punkte“ keistina į nuorodą „2 dalyje“. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.15

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22101122 15.

Iš projekto nuostatų neaišku, kodėl seniūnai ir seniūnaičiai būtų renkami skirtingu metu: seniūnai kartu su 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais rinkimais, o seniūnaičiai

  • su savivaldybių tarybų rinkimais (11 straipsnio 2 dalis). Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.16

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22103

16. Projekto 10

straipsnio 3 dalies nuostata dėl seniūnijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūno rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.17

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22107

17. Projekto 10

straipsnio 7 dalyje siūlomo įtvirtinti vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūno rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitu pagrindu iš pareigų atleisto“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.18

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22113

18. Projekto 11

straipsnio 3 dalies nuostata dėl seniūnaitijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūnaičių rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. Seniūnaičių rinkimų kontekste šios dalies nuostatos „VTB ir/ar organizacijos teikimu“ teisinė prasmė yra neaiški. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.19

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22117 19.

Projekto 11 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinto vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūnaičių rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitais pagrindais nustojusio eiti pareigas“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūnaičio įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.20

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-221231

20. Projekto 12

straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, neatitinka savivaldybių biudžetų sudarymo planavimo ir vykdymo principų (Biudžeto sandaros, Vietos savivaldos įstatymas) bei savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo tikslų

„Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių

funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti (Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Pritarti Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.21

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22125 21.

Projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostata neatitinka:

  • Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad “mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia,
  • iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“;
  • Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes biudžetinės įstaigos yra paramos gavėjai, kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti 1.22

Seimo

kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-221323

22. Projekto 13

straipsnio 2 ir 3 dalyse formuluojami pavedimai Vyriausybei parengti įstatymų pakeitimų, kuriuos reikėtų priimti, kad būtų įgyvendintas projektu teikiamas įstatymas (jeigu jis būtų priimtas – siūloma įsigaliojimo data – 2015 m. gegužės 1 d.), o ministerijoms ir savivaldybių institucijoms iki 2015 m. gegužės 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Taigi, nepaisant to ar šie pavedimai bus įvykdyti, ar nebus, įstatymas įsigalios 2015 m. gegužės 1 d.

Tokia įstatymų leidybos praktika, kai: vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimą siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (kurio projektas teikiamas), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai siūloma nustatyti šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo 2015 m. gegužės 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Viešojo administravimo, Biudžeto sandaros, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos ir kitų įstatymų nuostatas su kuriomis būtina suderinti teikiamą projektą, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į šioje išvadoje pateiktas pastabas bei į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą dėl šio projekto. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

2. Europos

teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,

2014-05-293

632 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr.

XIIP-1235(2) (toliau - Projektas), pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant vietos bendruomenės tarybą, nurodyta, kad į vietos bendruomenės tarybos sudėtį gali būti įtraukti ir vietos bendruomenės veiklos teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama analogiška nuostata. Todėl manytume, kad minėtą nuostatą reikėtų išbraukti iš Projekto 6 straipsnio 2 dalies. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vyriausybė 2014-12-03 nutarimas Nr. XIIP-1347 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-692

„Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIIP-1235(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekte vietos

bendruomenių pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą siūloma skatinti steigiant naujus vietos bendruomenių interesams atstovaujančius subjektus (darinius) – vietos bendruomenių tarybas.

Iš vietos bendruomenių tarybų sudarymo tikslo ir Įstatymo projekte siūlomos nustatyti jų kompetencijos aišku, kad šios tarybos pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais, tai yra iš esmės atstovautų vietos bendruomenių interesams ir padėtų tenkinti jų poreikius, tai patvirtina ir Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatyta vietos bendruomenių tarybų įgaliojimų ir pareigų apimtis ir pobūdis. Tačiau atstovavimą vietos bendruomenėms reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kurio aštuntajame skirsnyje jau nustatyti vietos bendruomenių interesams atstovaujantys subjektai (seniūnaičiai ir seniūnaičių sueigos), jų įgaliojimai, sąveika su savivaldybių institucijomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio

2 dalies 7 punkte nustatytu sistemiškumo principu vietos bendruomenių tarybų

sudarymo, veiklos, kompetencijos ir kitus klausimus teisiškai reguliuojančios nuostatos turėtų būti įtrauktos ir į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, o ne fragmentiškai pateiktos atskirame įstatyme. 2. Vertinant Įstatymo projekto

8 straipsnio 1 dalyje ir Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje

siūlomas nustatyti su viešųjų paslaugų teikimu susijusias Įstatymo projekto nuostatas, tenka pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešoji paslauga suprantama kaip „valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.“ Beje, konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuoja specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas ir kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais, galima daryti išvadą, kad suteikti bendruomeninėms organizacijoms įgaliojimus teikti viešąsias paslaugas ir nustatyti kitus su viešųjų paslaugų teikimu susijusius dalykus – ne Įstatymo projekto, bet konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų ir (ar) jų įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas. 3.

3. Įstatymo projekto 12

straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, o Įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalyje – kad vietos bendruomenės taryba gali siūlyti seniūnui ir (arba) savivaldybės administracijai skirti vietos bendruomenės tarybos veiklos teritorijoje esančioms biudžetinėms įstaigoms per seniūnijos veiklos programą papildomą finansavimą iš 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų tikslinių lėšų dalies. Be to, gyventojas savo prašymu pats turi pareikšti valią, kam, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pervesti paramą – pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą asmenims ar politinėms partijoms. Jeigu tokios valios gyventojas nepareiškia, gyventojų pajamų mokestis lieka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams, kartu išlieka galimybė vietos bendruomenių iniciatyvas finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Be to, Įstatymo projekto

12 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatoms įgyvendinti

prireiktų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio administravimu (lėšų reikės Gyventojų pajamų mokesčio administravimo informacinei sistemai ir Mokesčių apskaitos informacinei sistemai pertvarkyti). Įstatymo projekto 12 straipsnio

3 dalies 2 punkto nuostata, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro

lėšos iš kitų savivaldybės biudžeto pajamų dalies, nepagrįsta ir perteklinė, nes seniūnijų, kurios yra savivaldybės administracijos filialai, asignavimai sudaromi laikantis biudžeto sandaros ir vykdymo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. 4.

4. Seniūnų rinkimas vietos

gyventojų rinkimuose nesudarytų galimybių gyventojams daryti įtaką savivaldybės institucijų veiklai, nes seniūnas – tik vienas iš savivaldybės viešojo administravimo subjektų, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis skelbia, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, todėl akivaizdu, kad seniūnas nėra tas savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė. Taigi Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas nustatyti tiesioginius seniūnų rinkimus nebūtų ta priemonė, kuri leistų veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai pasiekti teisinio reguliavimo tikslą, todėl neatitiktų ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto efektyvumo principo. 5. Reikia pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalį seniūnas yra seniūnijos (savivaldybės administracijos filialo) vadovas, karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi Įstatymo projekte siūlomas karjeros valstybės tarnautojo tiesioginių rinkimų institutas sistemiškai nesuderintas su kitais galiojančiais įstatymais (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu), be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl karjeros valstybės tarnautojas (seniūnas) į pareigas turi būti priimamas tiesioginių rinkimų būdu, nors visi kiti karjeros valstybės tarnautojai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir kitus įstatymus į pareigas priimami per konkursą arba be konkurso. 6. Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostata dėl tiesioginių seniūnaičių rinkimų jau įgyvendinta – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnyje nustatyta seniūnaitijos gyventojų teisė rinkti seniūnaičius. 7.

7. Įstatymo projekto 13

straipsnio 2 dalis, kurioje Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamų įstatymų projektus, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo kartu su įstatymo projektu pateikti projektus kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti priėmus teikiamą projektą. 8. Siekiant sudaryti papildomas galimybes gyventojams daryti įtaką savivaldybės institucijų veiklai, reikėtų svarstyti kitas teisinio reguliavimo alternatyvas, pavyzdžiui, būtų galima plėsti klausimus, kuriuos svarstant būtų privalu įvertinti gyventojų nuomonę, organizuoti gyventojų apklausas, konsultacijas arba į tam tikrų klausimų svarstymą įtraukti seniūnaičius, sudaryti bendras savivaldybių institucijų atstovų ir savivaldybės bendruomenių atstovų darbo grupes tam tikriems klausimams spręsti, viešinti savivaldybės institucijų sprendimų priėmimo procesą, sudaryti galimybes savivaldybės bendruomenės atstovams teikti pastabas ir pasiūlymus dėl sprendimų projektų. Pritarti

Komitetas siūlo projektą grąžinti

iniciatoriams tobulinti

5. Subjektų, turinčių

įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-04-22 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarime Nr. 1347 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos įstatymo projekto Nr.

XIIP-1235(2)“ išdėstytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Pritarti

2015-05-06 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarime Nr. 1347 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIP-1235(2)“ išdėstytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Žemės ūkio ministerijos pastabas, pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. Pritarti

2015-12-16 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, siūloma Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIP-1235 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos

Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIP-1235(2), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. XIIP-1347, Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. gegužės 22 d. raštu pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, bei įvertinant Seimo Biudžeto ir finansų komiteto

2015 m. balandžio 22 d., Kaimo reikalų komiteto 2015 m. gegužės 6 d. ir Audito

komiteto 2015 m. gruodžio 16 d. priimtus sprendimus. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Strelčiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas

Komiteto išvada

2014-05-08 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR

FINANSŲ komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIETOS BENDRUOMENIŲ SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-1235(2))

2015 m. balandžio 22 d. Nr. 109-P-14

Vilnius

1. Komiteto

posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto

aiškinamajame rašte, kaip vienas iš teikiamo įstatymo projekto priėmimo tikslų, įvardijamas 2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarime Nr.282, keliamas uždavinys – vidinės savivaldybių decentralizacijos – įgyvendinimas. Atkreipiame dėmesį, kad Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programoje (2012 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimas Nr.

Seimo nutarimas Nr. XII-51) yra keliami kiti tikslai dėl savivaldos plėtojimo ir savivaldybių atsakomybės didinimo: yra įsipareigojama remti tiesioginius merų rinkimus, siekti merams ne tik didesnių įgaliojimų, bet ir griežtesnės atsakomybės; didinti seniūnų veiklos efektyvumą, tobulinant seniūnų veiklos programų rengimą, metinio planavimo procedūras; stiprinti jų atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos bendruomenei; skatinti bendruomeniškumą ir teikiamų paslaugų prieinamumą visuomenei. Šiuose tiksluose nesama nuostatų dėl naujų institucijų (vietos bendruomenių tarybų ar pan.) sudarymo, seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų (projekto 1, 10, 11 straipsniai), viešųjų paslaugų teikimo funkcijų perdavimo „Vietos bendruomenių tarybų“ atrinktoms ir savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus atitinkančioms bendruomeninėms organizacijoms ir kt. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

2. Teikiamo projekto nuostatomis siekiama sukurti alternatyvą šiuo metu

funkcionuojančiai administracinio teritorinio vieneto (savivaldybės) vietos savivaldai: įtvirtinti vietos bendruomenių (t.y. savivaldybės atskirų gyvenamųjų vietovių) savivaldos principus (šios bendruomenės turėtų savo patvirtintą Statutą), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryti vietos bendruomenės tarybą (toliau - Taryba), kurioms siūlymu „savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“; tiesiogiai rinkti seniūnus 4 - 6 metų kadencijai ir seniūnaičius – 4 metų kadencijai, keisti jų teisinį statusą ir santykį su savivaldybės administracijos direktoriumi ir kt.

Pažymime, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. kovo 31 d.) aiškindamas vietos savivaldai skirtas Konstitucijos nuostatas yra suformulavęs plačią oficialiąją konstitucinę vietos savivaldos doktriną, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis).

Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir (arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka „savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Todėl neatsitiktinai Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimas). Pažymime, kad projekto 3 straipsnyje apibrėžiama “Vietos bendruomenė” (Gyvenamosios vietovės bendruomenė), “Vietos bendruomeninė organizacija” - Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta “Bendruomeninė organizacija” ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta „Vietos bendruomenės taryba“ savo esme nėra teritorinės bendruomenės (savivaldybės bendruomenės) savivaldos teisės subjektas ir savivaldybės institucija. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas greta savivaldybių institucijų (savivaldybės tarybos (savivaldybės bendruomenę atstovaujančios institucijos), jos į pareigas paskirto savivaldybės administracijos direktoriaus (vykdomosios institucijos), tarybos sudarytų administracijos filialų – seniūnijų ir savivaldybės administratorius į pareigas paskirtų jų vadovų - seniūnų, taip pat seniūnaitijų - seniūnaičių - gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktų atstovų), seniūnaičių sueigos, taip pat greta bendruomeninių organizacijų (asociacijų), atsirastų dar viena grandis - savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta taryba (toliau – Taryba).

Ši taryba priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais (vietos bendruomenės veiklos teritorijoje), tačiau jos veiklos principai, priimamų sprendimų teisinė reikšmė, priėmimo tvarka, santykis su minėtų institucijų ir įgaliotų asmenų sprendimais (dėl visos savivaldybės ar tik dėl tam tikrą savivaldybės teritorijos dalį – vieną ar kelias jos gyvenvietes ir pan.) yra neapibrėžtas. Kita vertus, diskutuotinas Tarybos veiklos efektyvumas, nes ji būtų sudaroma iš seniūnaičių (gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų, turinčių Vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnyje (ir kt.) numatytas teises ir pareigas), bendruomeninių organizacijų (kurių vienoje savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (jos dalyje arba keliuose gyvenamosiose vietovėse gali būti įsteigta keletas) atstovų, vietos bendruomenės teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų (jų taip pat gali būti keletas ir jos gali tenkinti kelėtos vietos bendruomenių gyventojų poreikius) atstovų, kurių pozicijos dėl taryboje sprendžiamų klausimų (7 straipsnis) gali išsiskirti ir sprendimas nebūtų priimtas. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2) 3.

XIIP-1235(2)

3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje, atskleidžiant įstatymo paskirtį, yra

nurodomas „vietos bendruomeninių organizacinių struktūrų sudarymas“, tačiau toliau projekto tekste šių struktūrų sudarymas nėra atskleistas. Be to, pažymėtina, kad žodis „struktūra“ gali būti vartojamas apibūdinant vidinę organizacinę subjekto sandarą, bet nėra tinkamas įvardijant patį subjektą, tam teisės sistemoje yra vartojama sąvoka „institucija“. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

4. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Vietos bendruomenės“ sąvoka

atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytą:

„Gyvenamosios vietovės bendruomenės sąvoką“, o šio straipsnio 2 dalyje - kad
„vietos bendruomeninės organizacijos“ sąvoka atitinka „Bendruomeninės

organizacijos sąvoką“. Taigi Vietos savivaldos įstatyme vartojamų sąvokų pavadinimus projekte siūloma pakeisti, tačiau palikti Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtą jų prasmę. Siūlytume šias nuostatas formuluoti taip:

„Šiame įstatyme vartojamos vietos bendruomenės ir vietos bendruomeninės

organizacijos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (pagal analogiją su kituose įstatymuose įtvirtintų sąvokų vartojamo taisykle – pvz., Žemės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

  • 2 dalyje apibrėžiamo subsidiarumo principo turinys neatitinka Europos vietos

savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr. 82-2418) 4 straipsnio 3 dalies: „Viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai. Pareigų, perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus“.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte apibrėžtą subsidiarumo principą: “viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi”.

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo

nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai).

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ar viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo

nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai). Kiti asmenys gali teikti viešąsias paslaugas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

Pažymime, kad savivaldybės įgaliojimų dėl viešųjų paslaugų teikimo perdavimo „vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant paslaugų teikimo sutartis“, taip pat projekto

7 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 3 dalies

nuostatos dėl viešųjų paslaugų teikėjo parinkimo tvarkos, kai organizaciją dėl atitikimo savivaldybės tarybos nustatytiems kriterijams įvertins ir atrinks Taryba ir pateiks siūlymus sudaryti su ją viešųjų paslaugų teikimo sutartis sudaromos teisinės prielaidos pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl viešųjų paslaugų teikėjų parinkimo. Atsižvelgus į tai, siūlytina atlikti teikiamo projekto antikorupcinį vertinimą. Be to, 4 straipsnis turi būti suredaguotas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijos), nustatytus teisės akto formos, struktūros ir teisės technikos reikalavimus (35.4. punktas) – įstatymo straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

6. Projekto 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies

5 punkte, 8 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje yra vartojamos skirtingos

sąvokos: „bendruomeninė organizacija“, „savo organizacijas“ ar

„organizacijos“. Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, kad vietos

bendruomeninių organizacijų ar organizacijų sąvokos vartojimo trumpinys aptartas projekto 4 straipsnio 7 dalyje „(toliau – organizacija)“, projekte ši sąvoka vartojama nenuosekliai.

Be to, pažymime, kad vienu atveju parenkant organizaciją (viešųjų paslaugų teikėją) Taryba teikia siūlymą „seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai“ sudaryti su ja viešųjų paslaugų teikimo sutartis (projekto 7 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o kitu atveju – siūlymus teikia savivaldybės ir/ar valstybės institucijoms (12 straipsnio 4 dalis). Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

7. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata dėl Tarybos iniciatyvų teikti

viešasis paslaugas per „savo bendruomenines organizacijas“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto „Bendruomeninės organizacijos“ apibrėžimo bei Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies dėl asociacijų steigimo: asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Taigi projekto 6 straipsnyje nustatyta tvarka sudaryta Taryba negali būti „bendruomeninių organizacijų“ steigėja ir turėti „savo bendruomenines organizacijas“. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

  • 1 dalis nėra susijusi su Tarybos sudarymu ir veikla;
  • 2 dalis, išskyrus šios dalies nuostatą dėl Tarybos įgaliojimų trukmės, yra brauktina,

nes ji dubliuoja Vietos bendruomenės tarybos sąvoką įtvirtinančią 3 straipsnio 3 dalį. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2) 9.

XIIP-1235(2)

9. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata „priima sprendimus dėl

seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat šio plano įgyvendinimo ataskaitos“ bei 6 punkto nuostata „svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijoje esančios organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo klausimus“ įsiterpiama į Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintą seniūnaičių sueigos paskirtį ir įgaliojimų vykdymą: seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje; šioje sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos; sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo. Pažymime, kad seniūnaičiai, kaip Tarybos nariai, tuos pačius klausimus svarstytų ir Taryboje, ir seniūnaičių sueigoje, tačiau suniūnaičių sueigoje šiais klausimais priimti sprendimai gali nesutapti su Tarybos priimtais sprendimais analogiškais klausimais. Projekte nėra aptariamas tokių sprendimų santykis ir tokios teisinės situacijos sprendimo būdas. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

10. Iš projekto 8 straipsnio 4 dalies nuostatos neaišku ar rašoma apie Vietos

savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą „Savivaldybės taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka turi pateikti savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą savivaldybės tarybos vardu pateikia savivaldybės meras“, ar siekiama įtvirtinti dar vieną ataskaitos rūšį – savivaldybės veiklos ataskaitą.

Be to, neaptariamas šios nuostatos įgyvendinimas: kas šią ataskaitą rengtų (taip pat ir vertintų savivaldybių institucijų indelį sprendžiant viešuosius vietos bendruomenių reikalus), kokiu periodiškumu ji būtų teikiama savivaldybės bendruomenei, kas tai atliktų ir pan. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

11. Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kad vietos savivaldos institucijos

„remia vietos bendruomenių savivaldą“ yra deklaratyvi, nes projekte nesama

jokių šioje nuostatoje deklaruojamo rėmimo formų. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

12. Projekto 9

straipsnio 3 dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų principą: juos į pareigas rinks „gyventojai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“. Diskutuotina:

  • koks būtų seniūno ir seniūnaičių tarpusavio santykis, kompetencija,

įgaliojimai ir priimami sprendimai;

  • seniūno ir seniūnaičių santykis su savivaldybės gyventojų tiesioginiuose

rinkimuose išrinktomis tarybomis (savivaldybės bendruomenės gyventojų atstovais); su šios tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomąją institucija

  • administracijos direktoriumi, ypač atsižvelgus į tai, kad seniūnas yra savivaldybės administracijos filialo (seniūnijos) vadovas; taip pat jų kompetencija; įgaliojimais ir priimtais sprendimais bei jų vykdymu;
  • kokius padarinius tiesioginiai seniūno rinkimai turėtų savivaldybės

administracijos filialų (seniūnijų) funkcionavimo (Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų vykdymui) stabilumui, kokie būtų finansiniai seniūno ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų kaštai ir iš kokių šaltinių šie rinkimai būtų finansuojami.

Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama, kad priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės. Atsižvelgus į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

13. Projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostata, taip pat projekto 10 ir 11

straipsnių nuostatos dėl seniūno ir seniūnaičio pareigų užėmimo būdo (rinkimų tvarkos) bei įgaliojimų trukmės neatitinka Vietos savivaldos įstatymo:

  • 31 straipsnio 4 dalies „Seniūnas <...> yra karjeros valstybės

tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu.

Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“;

  • 33 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalies nuostatų, kad seniūnaičius Vietos

savivaldos įstatymo nustatyta tvarka renka seiniūnaitijų gyventojai; kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti gyventojai, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys seniūnaitijoje; seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas; seniūnaitis renkamas atviru balsavimu; išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų; seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus; rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija; išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas; seniūnaitis renkamas 2 metams; seniūnaičio rinkimų datą skelbia seniūnas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytą grafiką; seniūnaičio rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

14. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje neteisingai pateikta nuoroda „2 punkte“

keistina į nuorodą „2 dalyje“. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2) 15.

XIIP-1235(2)

15. Iš projekto nuostatų neaišku, kodėl seniūnai ir

seniūnaičiai būtų renkami skirtingu metu: seniūnai kartu su 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais rinkimais, o seniūnaičiai – su savivaldybių tarybų rinkimais (11 straipsnio 2 dalis). Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

16. Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata dėl

seniūnijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūno rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

17. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje siūlomo įtvirtinti

vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūno rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitu pagrindu iš pareigų atleisto“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

18. Projekto 11 straipsnio 3 dalies nuostata dėl seniūnaitijos gyventojų

išimtinės teisės tiesioginiuose seniūnaičių rinkimuose kelti kandidatus, mažina rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos jų kelti negali. Seniūnaičių rinkimų kontekste šios dalies nuostatos „VTB ir/ar organizacijos teikimu“ teisinė prasmė yra neaiški. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2) 19.

XIIP-1235(2)

19. Projekto 11 straipsnio 7 dalyje siūloma įtvirtinto vienintelio seniūno

įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūnaičių rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitais pagrindais nustojusio eiti pareigas“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūnaičio įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

20. Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, kad seniūnijų veiklos

programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, neatitinka savivaldybių biudžetų sudarymo planavimo ir vykdymo principų (Biudžeto sandaros, Vietos savivaldos įstatymas) bei savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo tikslų „Savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, savivaldybių biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti

(Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Komitetas siūlo grąžinti projektą

iniciatoriams patobulinti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2) 21.

XIIP-1235(2)

21. Projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostata

neatitinka:

  • Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nustatyta, kad “mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis

Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos“;

  • Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nes biudžetinės įstaigos yra paramos gavėjai, kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti 22

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-05-22 Nr. XIIP-1235(2)

22. Projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse

formuluojami pavedimai Vyriausybei parengti įstatymų pakeitimų, kuriuos reikėtų priimti, kad būtų įgyvendintas projektu teikiamas įstatymas (jeigu jis būtų priimtas - siūloma įsigaliojimo data - 2015 m. gegužės 1 d.), o ministerijoms ir savivaldybių institucijoms iki 2015 m. gegužės 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Taigi, nepaisant to ar šie pavedimai bus įvykdyti, ar nebus, įstatymas įsigalios 2015 m. gegužės 1 d.

Tokia įstatymų leidybos praktika, kai: vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimą siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (kurio projektas teikiamas), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai siūloma nustatyti šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo 2015 m. gegužės 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Viešojo administravimo, Biudžeto sandaros, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos ir kitų įstatymų nuostatas su kuriomis būtina suderinti teikiamą projektą, neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgus į šioje išvadoje pateiktas pastabas bei į Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, funkcijas, siūlytina gauti Vyriausybės išvadą dėl šio projekto. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti2 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2014-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr.

XIIP-1235(2) (toliau - Projektas), pažymime, kad Projekto 3 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiant vietos bendruomenės tarybą, nurodyta, kad į vietos bendruomenės tarybos sudėtį gali būti įtraukti ir vietos bendruomenės veiklos teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekto 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama analogiška nuostata. Todėl manytume, kad minėtą nuostatą reikėtų išbraukti iš Projekto 6 straipsnio 2 dalies. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų pasiūlymai: Negauta

5. Subjektų, turinčių

įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-12-03 nutarimas Nr. XIIP-1347 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-692 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIIP-1235(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Įstatymo projekte vietos bendruomenių pilietiškumą, iniciatyvumą ir veiklumą

siūloma skatinti steigiant naujus vietos bendruomenių interesams atstovaujančius subjektus (darinius) – vietos bendruomenių tarybas.

Iš vietos bendruomenių tarybų sudarymo tikslo ir Įstatymo projekte siūlomos nustatyti jų kompetencijos aišku, kad šios tarybos pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio

3 dalį priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais, tai yra iš

esmės atstovautų vietos bendruomenių interesams ir padėtų tenkinti jų poreikius, tai patvirtina ir Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatyta vietos bendruomenių tarybų įgaliojimų ir pareigų apimtis ir pobūdis. Tačiau atstovavimą vietos bendruomenėms reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, kurio aštuntajame skirsnyje jau nustatyti vietos bendruomenių interesams atstovaujantys subjektai (seniūnaičiai ir seniūnaičių sueigos), jų įgaliojimai, sąveika su savivaldybių institucijomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio

2 dalies 7 punkte nustatytu sistemiškumo principu vietos bendruomenių tarybų

sudarymo, veiklos, kompetencijos ir kitus klausimus teisiškai reguliuojančios nuostatos turėtų būti įtrauktos ir į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, o ne fragmentiškai pateiktos atskirame įstatyme. 2. Vertinant Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje ir Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti su viešųjų paslaugų teikimu susijusias Įstatymo projekto nuostatas, tenka pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešoji paslauga suprantama kaip „valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.“ Beje, konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuoja specialūs įstatymai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas ir kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai ir į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad teikdami savivaldybės gyventojams viešąsias paslaugas jų teikėjai privalo vadovautis įstatymais, savivaldybės institucijų sprendimais ir kitais teisės aktais, galima daryti išvadą, kad suteikti bendruomeninėms organizacijoms įgaliojimus teikti viešąsias paslaugas ir nustatyti kitus su viešųjų paslaugų teikimu susijusius dalykus – ne Įstatymo projekto, bet konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų ir (ar) jų įgyvendinamųjų teisės aktų reguliavimo dalykas. 3.

3. Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad seniūnijų

veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, o Įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalyje – kad vietos bendruomenės taryba gali siūlyti seniūnui ir (arba) savivaldybės administracijai skirti vietos bendruomenės tarybos veiklos teritorijoje esančioms biudžetinėms įstaigoms per seniūnijos veiklos programą papildomą finansavimą iš 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų tikslinių lėšų dalies. Be to, gyventojas savo prašymu pats turi pareikšti valią, kam, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, pervesti paramą – pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą asmenims ar politinėms partijoms. Jeigu tokios valios gyventojas nepareiškia, gyventojų pajamų mokestis lieka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir savivaldybių biudžetams, kartu išlieka galimybė vietos bendruomenių iniciatyvas finansuoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Be to, Įstatymo projekto 12 straipsnio

3 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatoms įgyvendinti prireiktų papildomų

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio administravimu (lėšų reikės Gyventojų pajamų mokesčio administravimo informacinei sistemai ir Mokesčių apskaitos informacinei sistemai pertvarkyti). Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro lėšos iš kitų savivaldybės biudžeto pajamų dalies, nepagrįsta ir perteklinė, nes seniūnijų, kurios yra savivaldybės administracijos filialai, asignavimai sudaromi laikantis biudžeto sandaros ir vykdymo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. 4.

4. Seniūnų rinkimas vietos gyventojų rinkimuose nesudarytų galimybių gyventojams

daryti įtaką savivaldybės institucijų veiklai, nes seniūnas – tik vienas iš savivaldybės viešojo administravimo subjektų, be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalis skelbia, kad savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams ir įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas, todėl akivaizdu, kad seniūnas nėra tas savivaldybės viešojo administravimo subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė. Taigi Įstatymo projekte teikiamas pasiūlymas nustatyti tiesioginius seniūnų rinkimus nebūtų ta priemonė, kuri leistų veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai pasiekti teisinio reguliavimo tikslą, todėl neatitiktų ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio

2 dalies 5 punkte nustatyto efektyvumo principo. 5. Reikia

pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo

31 straipsnio 4 dalį seniūnas yra seniūnijos (savivaldybės

administracijos filialo) vadovas, karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi Įstatymo projekte siūlomas karjeros valstybės tarnautojo tiesioginių rinkimų institutas sistemiškai nesuderintas su kitais galiojančiais įstatymais (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu), be to, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nepagrįsta, kodėl karjeros valstybės tarnautojas (seniūnas) į pareigas turi būti priimamas tiesioginių rinkimų būdu, nors visi kiti karjeros valstybės tarnautojai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ir kitus įstatymus į pareigas priimami per konkursą arba be konkurso. 6. Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostata dėl tiesioginių seniūnaičių rinkimų jau įgyvendinta – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnyje nustatyta seniūnaitijos gyventojų teisė rinkti seniūnaičius. 7.

7. Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalis, kurioje Lietuvos Respublikos

Vyriausybei pavesta pateikti Lietuvos Respublikos Seimui atitinkamų įstatymų projektus, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyto sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo kartu su įstatymo projektu pateikti projektus kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti priėmus teikiamą projektą. 8. Siekiant sudaryti papildomas galimybes gyventojams daryti įtaką savivaldybės institucijų veiklai, reikėtų svarstyti kitas teisinio reguliavimo alternatyvas, pavyzdžiui, būtų galima plėsti klausimus, kuriuos svarstant būtų privalu įvertinti gyventojų nuomonę, organizuoti gyventojų apklausas, konsultacijas arba į tam tikrų klausimų svarstymą įtraukti seniūnaičius, sudaryti bendras savivaldybių institucijų atstovų ir savivaldybės bendruomenių atstovų darbo grupes tam tikriems klausimams spręsti, viešinti savivaldybės institucijų sprendimų priėmimo procesą, sudaryti galimybes savivaldybės bendruomenės atstovams teikti pastabas ir pasiūlymus dėl sprendimų projektų. Komitetas siūlo grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti

6. Komiteto (komisijos)

sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio

3 d. nutarime Nr. 1347 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių

savivaldos įstatymo projekto Nr. XIIP-1235(2)“ išdėstytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas

Komiteto išvada

2016-06-13 · oficialus registras ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų ĮSTATYMO PROJEKTo Nr. 1235(3)

2016-09-21 Nr. 110-P-21

Vilnius

Pauža, komiteto nariai: Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)3

1. Teikiamo projekto nuostatomis siekiama

sukurti lokalią vietos savivaldą savivaldybės teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių (jų dalių arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojams, t.y. alternatyvą šiuo metu funkcionuojančiai administracinio teritorinio vieneto (savivaldybės) vietos savivaldai arba naują vietos savivaldos lygį: įtvirtinti vietos bendruomenių (t.y. savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) savivaldos principus, savivaldybių taryboms pavesti nustatyti tvarką, kuria sudaroma vietos bendruomenės taryba (toliau - Taryba), kuri tvirtintų vietos bendruomenės statutą, jos siūlymu savivaldybės perduotų nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarydamos su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“; numatyti tiesioginius seniūnų rinkimus 4 – 6 metų kadencijai, seniūnaičių – 4 metų kadencijai, keisti jų teisinį statusą, santykius su savivaldybių institucijomis kt.

Pažymime, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. kovo 31 d.) aiškindamas vietos savivaldai skirtas Konstitucijos nuostatas yra suformulavęs plačią oficialiąją konstitucinę vietos savivaldos doktriną, kad vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją. Minėtos teritorinės bendruomenės yra savivaldos teisės subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis).

Savivaldos teisė neatsiejama nuo institucijų, per kurias ši teisė yra įgyvendinama, ir

(arba) joms atskaitingų institucijų organizavimo ir veiklos; sąvoka

„savivaldos institucijos“ išreiškia administracinių vienetų teritorinių

bendruomenių atitinkamų institucijų konstitucinę paskirtį: tai yra institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Todėl neatsitiktinai Konstitucijoje savivaldybės sąvoka yra vartojama ne tik administracinio vieneto teritorinės bendruomenės, bet ir savivaldos institucijų ir (arba) joms atskaitingų institucijų prasme (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2010 m. kovo 31 d. nutarimas). Taigi, projekto 3 straipsnyje apibrėžiama “Vietos bendruomenė” (Gyvenamosios vietovės, jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių bendruomenė), “Vietos bendruomeninė organizacija” - Asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigta “Bendruomeninė organizacija” ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta „Vietos bendruomenės taryba“ savo esme nėra teritorinės bendruomenės (savivaldybės bendruomenės) savivaldos teisės subjektas ir savivaldybės institucija, turinti viešojo administravimo įgaliojimus. Todėl, tiek projekto pavadinime, tiek ir jo tekste vartojamose formuluotėse „Vietos bendruomenių savivaldos“ žodžiai “savivaldos“,

„politikos pagrindų“ yra klaidinantys, nes įstatymo projektu yra siekiama

priimti įstatymą vietos bendruomeninėms organizacijoms (asociacijoms), taip pat Tarybos statusui, o ne „savivaldos politikos“ pagrindams įtvirtinti. Jeigu siekiama reformuoti šiuo metu funkcionuojančią vietos savivaldos sistemą turi būti keičiamas vietos savivaldos santykius reglamentuojantis Vietos savivaldos įstatymas.

Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1.2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)1

2. Projekto 1 straipsnio nuostatoje

apibrėžiamas įstatymo tikslas yra deklaratyvus, nes šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatos ir jame įtvirtinta seniūnaičių rinkimų tvarka, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme įtvirtinti tiesioginiai mero rinkimai ir Vietos savivaldos įstatyme nustatyti mero įgaliojimai sudaro prielaidas „įtakoti vietos savivaldos institucijų veiklą“. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1.3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)12511

3. Projekto 1 straipsnio, 2 straipsnio 1

dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir kt. vartojama sąvoka „vietos savivaldos institucijų“, neatitinka įstatymo turinio, nes siekiama apibrėžti santykius su savivaldybių institucijomis. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1.4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)21

atskleidžiant įstatymo paskirtį, yra nurodomas „vietos bendruomeninių organizacinių institucijų sudarymas“, tačiau toliau projekto tekste šių institucijų sistema bei sudarymas nėra atskleisti. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1.5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)3 1,2 5.

XIIP-1235(3)

3

1,2

5. Projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse

siūlomos apibrėžti „Vietos bendruomenės“ ir Vietos bendruomeninės organizacijos“ sąvokos (jų pavadinime įrašius žodį – „Vietos“) savo turiniu yra identiškos Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 12 ir 13 dalyse įtvirtintoms

„Gyvenamosios vietovės bendruomenės“ ir „Bendruomeninės organizacijos“

sąvokoms). Atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą doktriną, kad <...> sąvokos teisės aktuose turi būti vartojamos nenukrypstant nuo joms būdingos prasmės, o jeigu joms yra suteikiamas specifinis turinys, tai turi būti specialiai aptarta atitinkamame teisės akte <...>. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Teisingumo ministro

2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų

rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijų) 6.5. punkte nustatytus teisės technikos reikalavimus, kad „viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose, nebent specialiajame įstatyme pateikta sąvokos apibrėžtis yra būdinga tik tam tikrai santykių sričiai (tokiu atveju turėtų būti paminėta, kad šios sąvokos turinys yra būtent toks tik tam tikroje srityje)“, vartojamas sąvokas reikėtų patikslinti. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1.6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)3 4,5, 6,73 6.

XIIP-1235(3)

3 4,5,

6,73

6. Pagal projekto nuostatas (3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnis, 5 -

7 straipsniai ir kt.) greta funkcionuojančios savivaldybių institucijų

sistemos (pagal Vietos savivaldos įstatymą): savivaldybės tarybos - savivaldybės bendruomenę atstovaujančios institucijos, jos į pareigas paskirto savivaldybės administracijos direktoriaus - vykdomosios institucijos, tarybos sudarytų administracijos filialų – seniūnijų ir savivaldybės administratorius į pareigas paskirtų jų vadovų - seniūnų, taip pat seniūnaičių – seniūnaitijos gyvenamosios vietovės bendruomenės išrinktų atstovų, seniūnaičių sueigos atsirastų dar viena grandis - savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaryta Taryba. Ši Taryba priimtų sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais (vietos bendruomenės veiklos teritorijoje ) ir jai atstovautų. Pažymėtina, kad atstovavimo vietos bendruomenėms santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, kuriame įtvirtinta vietos bendruomenių interesams atstovaujančių subjektų (seniūnaičių ir jų sueigos) statusas, įgaliojimai ir santykiai su savivaldybių institucijomis. Atsižvelgus į tai ir vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio

2 dalies 7 punktu, atitinkamai turi būti keičiamas ir Vietos savivaldos

įstatymas. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1.7. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)4

  • pavadinime bei tekste skirtingai vartojamas sąvokas „pamatiniai principai“ ir „pagrindiniai principai“ reikėtų suvienodinti;
  • 1 dalyje reikia išbraukti žodį „visai“, kaip perteklinį, nes pati vietos bendruomenės sąvoka suponuoja visus gyvenamosios vietovės gyventojus;
  • 2 dalyje apibrėžiamo subsidiarumo principo turinys neatitinka Europos vietos savivaldos chartijos (Žin., 1999, Nr.

82-2418) 4 straipsnio 3 dalies: „Viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai. Pareigų, perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 7 punkte apibrėžtą subsidiarumo principą: “viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi”.

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ir viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai).

Taigi aptariamos sąvokos apibrėžime nurodyta “Vietos bendruomenė”, “Vietos bendruomenės organizacija” ir „Vietos bendruomenės taryba” savo esme nėra vietos valdžios (savivaldos) institucijos ir viešojo administravimo sistemos dalis;

  • 4 dalyje apibrėžiamo „vidinės savivaldybės decentralizacijos“ principo nuostatos, kad Tarybos „siūlymu savivaldybės perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis“ neatitinka Vietos savivaldos įstatymo, nes: viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys; jas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai; kai nėra viešųjų paslaugų teikėjo, savivaldybės tarybos sprendimu seniūnija gali pati teikti viešąsias paslaugas; savivaldybė administruoja ir užtikrina viešųjų paslaugų teikimą gyventojams nustatydama šių paslaugų teikimo būdą, taisykles ir režimą, steigdama savivaldybės biudžetines ir viešąsias įstaigas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinkdama viešųjų paslaugų teikėjus ir įgyvendindama viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę; savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės; jeigu seniūnija pagal Vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį pati teikia viešąsias paslaugas, šioms paslaugoms administruoti paskiriamas kitas savivaldybės administracijos padalinys; bendriems tikslams pasiekti savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis; savivaldybė gali perduoti įgyvendinti administracinių ir viešųjų paslaugų funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybių tarybų sutarimu sutarčių pagrindu, tačiau už šių funkcijų įgyvendinimą atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldybė (Vietos savivaldos įstatymo 8 ir 9 straipsniai). Pažymime, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį viešoji paslauga yra valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas.

Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. Konkrečių viešųjų paslaugų teikimą reglamentuoja specialūs įstatymai: Socialinių paslaugų įstatymas, Profesinio mokymo įstatymas, Kūno kultūros ir sporto įstatymas ir kt. Taigi, kol šie įstatymai nepakeisti, bendruomeninės organizacijos pagal projektu teikiamą įstatymą (jeigu jis būtų priimtas) negalėtų teikti viešųjų paslaugų, taip pat gauti už tai „valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų subjektų nustatytos apimties intensyvumo finansavimą“ (projekto 8 straipsnio

1 dalis). Tokia pat pastaba

teiktina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūlomų įtvirtinti nuostatų dėl viešųjų paslaugų teikimo sutarčių sudarymo su vietos bendruomenės organizacijomis. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1.8. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)4

8. Projekto 4 straipsnis turi būti

suredaguotas pagal Rekomendacijų 35.4. punkte nustatytus reikalavimus: įstatymo straipsnio punktų tekstas po uždaromųjų skliaustų pradedamas rašyti iš mažosios raidės. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1.9. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)

9. Atkreipiame dėmesį, kad nepaisant to, kad

vietos bendruomeninės organizacijos ar organizacijų sąvokos vartojimo trumpinys aptartas projekto 4 straipsnio 7 dalyje „(toliau – organizacija)“, projekte ši sąvoka vartojama įvairiai ir nenuosekliai.

Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 10. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)

II

S

10. Projekto antrojo skirsnio pavadinimas

redaguotinas, nes jo turinys neaiškus ir neatspindi skirsnyje dėstomų nuostatų. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 11. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)52

11. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata

dėl Tarybos iniciatyvų teikti viešasis paslaugas per „savo bendruomenines organizacijas“ neatitinka Asociacijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies dėl asociacijų steigimo: asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Taigi Taryba, kaip „bendruomeninių organizacijų“ galima steigėja neatitinka šiame įstatyme nustatytų steigimo subjektų ir negali turėti „savo bendruomeninės organizacijos“. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 12. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)6

  • 1 dalis nėra susijusi su Tarybos sudarymu ir veikla;
  • 2 dalis, išskyrus šios dalies nuostatą dėl

Tarybos įgaliojimų trukmės, yra brauktina, nes ji dubliuoja projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūlomą įtvirtinti vietos bendruomenės tarybos sąvokos turinį. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 13. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr.

XIIP-1235(3)

71

13. Projekto 7 straipsnio 1 dalies

formuluotė „detalizuoja procedūras“ tikslintina, nes neaišku kokios procedūros čia turimos omenyje ir kur jos nustatytos, jeigu Statute - bus tik detalizuojamos. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 14. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)724

14. Projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto

nuostata „priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat šio plano įgyvendinimo ataskaitos“ bei 6 punkto nuostata „svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijoje esančios organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo klausimus“ įsiterpiama į Vietos savivaldos įstatymo 35 straipsnyje įtvirtintą seniūnaičių sueigos paskirtį ir įgaliojimų vykdymą: seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje; šioje sueigoje seniūnaičiai aptaria ir priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto ir šio plano įgyvendinimo ataskaitos; sprendžia dėl projektų, kuriuos teikia seniūnaitijų teritorijose esančios bendruomeninės organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo. Pažymime, kad seniūnaičiai, kaip Tarybos nariai, tuos pačius klausimus svarstytų ir Taryboje, ir seniūnaičių sueigoje, tačiau suniūnaičių sueigoje šiais klausimais priimti sprendimai gali nesutapti su Tarybos priimtais sprendimais analogiškais klausimais. Projekte nėra aptariamas tokių sprendimų santykis ir tokios teisinės situacijos sprendimo būdas. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 15. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)8 15.

XIIP-1235(3)

8

15. Projekto 8 straipsnis neatitinka Vietos

savivaldos, Viešojo administravimo ir specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių viešųjų paslaugų teikimą, valdymą, administravimą ir kt. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 16. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)91

kad vietos savivaldos institucijos „remia vietos bendruomenių savivaldą“ yra deklaratyvi, nes projekte nesama jokių šioje nuostatoje deklaruojamo rėmimo formų. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 17. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)92

numatanti kas turi būti nurodyta savivaldybės veiklos ataskaitoje, pateikiamoje visai savivaldybės bendruomenei, neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip vieną kartą per metus reglamento nustatyta tvarka savivaldybės bendruomenei teikiama vieša savivaldybės tarybos veiklos ataskaita. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 18. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)93

18. Projekto 9 straipsnio 3

dalies nuostatoje siūloma įtvirtinti seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų principą: juos į pareigas rinks „gyventojai šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“.

Diskutuotina:

  • koks būtų seniūno ir seniūnaičių tarpusavio santykis, kompetencija, įgaliojimai ir priimami sprendimai;
  • seniūno ir seniūnaičių santykis su savivaldybės gyventojų tiesioginiuose rinkimuose išrinktomis tarybomis ir savivaldybės meru (savivaldybės bendruomenės gyventojų atstovais); su šios tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomąją institucija – administracijos direktoriumi, ypač, atsižvelgus į tai, kad seniūnas yra savivaldybės administracijos filialo (seniūnijos) vadovas; taip pat jų kompetencija; įgaliojimais ir priimtais sprendimais bei jų vykdymu;
  • kokius padarinius tiesioginiai seniūno rinkimai turėtų savivaldybės administracijos filialų (seniūnijų) funkcionavimo (Vietos savivaldos įstatyme nustatytų funkcijų vykdymui) stabilumui, kokie būtų finansiniai seniūno ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų kaštai ir iš kokių šaltinių šie rinkimai būtų finansuojami. Projekto aiškinamojo rašto 12 punkte teigiama, kad priėmus įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų jo įgyvendinimui nereikės. Pritarti

Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 19. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)9 10,113

taip pat projekto 10 ir 11 straipsnių nuostatos dėl seniūno ir seniūnaičio pareigų užėmimo būdo (rinkimų tvarkos) bei įgaliojimų trukmės neatitinka Vietos savivaldos įstatymo:

  • 31 straipsnio 4 dalies „Seniūnas <...> yra karjeros valstybės tarnautojas. Seniūną į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis šiuo ir Valstybės tarnybos įstatymais. Į seniūno pareigas priimama tik konkurso būdu.

Pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisija sudaroma iš 7 narių; ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 4 šios komisijos nariai turi būti tos seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai“;

  • 33 straipsnio 2 - 5 dalių nuostatų, kad kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai bei nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai, veikiantys toje seniūnaitijoje; kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius; seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami gyventojų susirinkime, kurį organizuoja seniūnas; seniūnaitis renkamas atviru balsavimu; išrinktas seniūnaičiu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausiai susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų; seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai renkami apklausiant gyventojus; rinkimus ir apklausą organizuoja ir sprendimus priima savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. išrinktas seniūnaičiu laikomas daugiausiai balsų per apklausą gavęs kandidatas. Seniūnaitis renkamas 3 metams;
  • projekto 10 ir 11 straipsnių nuostatuose nesama jokio teisinio reguliavimo dėl seniūnų ir seniūnaičių rinkimo būdo, rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos;
  • neaišku, kodėl seniūnai ir seniūnaičiai būtų renkami skirtingu metu: seniūnai kartu su projekto 10 straipsnio 2 dalyje nurodytais rinkimais (pagal artimiausia jų vykdymo datą) , o seniūnaičiai
  • su savivaldybių tarybų rinkimais (projekto 11 straipsnio 2 dalis). Pritarti

Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 20. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)103 20.

XIIP-1235(3)

103

20. Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata

dėl seniūnijos gyventojų išimtinės teisės tiesioginiuose seniūno rinkimuose kelti kandidatus, mažintų rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai jų kelti negalės. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 21. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)101144

21. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje

taisytinos redakcinės klaidos: vietoj žodžio „Savivaldybė“ rašytinas žodis

„Savivaldybės“, taip pat neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus,

kai trumpinys pateikiamas Rekomendacijų 6.5. punkte nustatyta tvarka. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsnio 4 dalies. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 22. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)107

22. Projekto 10 straipsnio 7 dalyje siūlomo

įtvirtinti vienintelio seniūno įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūno rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitu pagrindu iš pareigų atleisto“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūno įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 23. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)113 23.

XIIP-1235(3)

113

23. Projekto 11 straipsnio 3 dalies nuostata

dėl seniūnaitijos gyventojų, Tarybos ir/ar organizacijų teisės tiesioginiuose seniūnaičių rinkimuose kelti kandidatus mažintų rinkimų konkurenciją tarp kandidatų, nes partijos, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, įstaigų ir organizacijų kolektyvai jų kelti negali. Seniūnaičių rinkimų kontekste šios dalies nuostatos „VTB ir/ar organizacijos teikimu“ teisinė prasmė yra neaiški. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 24. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)117

24. Projekto 11 straipsnio 7 dalyje siūloma

įtvirtinto vienintelio seniūnaičio įgaliojimo pasibaigimo pagrindo „savo noru atsistatydinusio“ nepakanka; seniūnaičių rinkimų kontekste nesuprantamas siūlomo įtvirtinti pagrindo “ar kitais pagrindais nustojusio eiti pareigas“ įgyvendinimas. Šiuo atveju turėtų būti priimami sprendimai dėl tiesiogiai išrinkto seniūnaičio įgaliojimų pabaigos, mandato pripažinimo kitam asmeniui (pagal rinkimų rezultatus) ir pan. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 25. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)118

25. Projekto 11 straipsnio 8 dalies

nuostata, kad seniūnaičio įgaliojimus apibrėžia Vietos savivaldos įstatymas, o seniūnaičių rinkimų tvarką – atskiras įstatymas, iš esmės yra ydinga, nes vienos ir tos pačios institucijos sudarymas, statuso ir įgaliojimų reglamentavimas skirtinguose įstatymuose neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo, juolab, kad lieka neaišku kur bus reglamentuojami seniūnaičių veiklos organizavimo klausimai. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 26. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)1231 26.

XIIP-1235(3)

1231

26. Projekto 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte

siūlomos įtvirtinti nuostatos, kad seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams, taip pat projekto 12 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad Taryba „gali siūlyti seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai skirti Tarybos veiklos teritorijoje esančioms biudžetinėms įstaigoms per seniūnijos veiklos programą papildomą finansavimą ir 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų tikslinių lėšų dalies“ įgyvendinimui prireiktų papildomų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų administruoti gyventojų pajamų mokestį. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 27. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)13

2,3

27. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje

nurodomas „Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymas“ neatitinka oficialaus šio įstatymo pavadinimo „Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas“; 3 dalyje nuostata „šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus“ keistina į – „šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“; nuostata „taip pat patvirtina pavyzdinius: <...> seniūno pareigybės aprašymą“ yra perteklinė ir brauktina. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 1. 28. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-06-15 Nr. XIIP-1235(3)13 2,3 28.

XIIP-1235(3)

13

2,3

28. Projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse

formuluojami pavedimai Vyriausybei iki 2017 metų spalio 1 d. pateikti Seimui įstatymų pakeitimų, kuriuos reikėtų priimti, kad būtų įgyvendintas projektu teikiamas įstatymas (jeigu jis būtų priimtas - siūloma įsigaliojimo data -

2018 m. sausio 1 d.), o Vyriausybei, ministerijoms ir savivaldybių

institucijoms iki 2018 m. gegužės 1 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Taigi, nepaisant to ar šie pavedimai bus įvykdyti, ar nebus, įstatymas įsigalios 2018 m. sausio 1 d., o jį įgyvendinamieji teisės aktai galėtų būti priimti ir įsigaliotų vėliau (2018 m. gegužės 1 d.), nei įsigaliotų pats įstatymas.

Tokia įstatymų leidybos praktika, kai: vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimą siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (kurio projektas teikiamas), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai tie patys santykiai įstatymuose būtų reglamentuojami skirtingai, kai siūloma nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo

2018 m. sausio 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį

inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Viešojo administravimo, Biudžeto sandaros, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos ir kitų įstatymų nuostatas su kuriomis būtina suderinti teikiamą projektą, o taip pat nustatyti, kad įstatymą įgyvendinamieji teisės aktai galėtų būtų priimti ir įsigaliotų ne kartu su įstatymu (2018 m. sausio 1 d.), o po 5 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo (2018 m. gegužės 1 d.):

  • neatitinka iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio

Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kt. nutarimai);

  • Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio

2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi

derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

Tokia įstatymų leidybos praktika, kai: vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimą siūloma fragmentuoti, t.y. tik tam tikra apimtimi reglamentuoti dar vienu įstatymu (kurio projektas teikiamas), o ne papildyti atitinkamomis nuostatomis šiuo metu galiojantį Vietos savivaldos įstatymą; kai tie patys santykiai įstatymuose būtų reglamentuojami skirtingai, kai siūloma nustatyti šio įstatymo įsigaliojimo

2018 m. sausio 1 d. preferenciją (pirmenybę) prieš poreikį tinkamai jį

inkorporuoti į teisės sistemą, t.y. kartu (vienu metu) pakeisti šiuo metu galiojančius Vietos savivaldos, Savivaldybių tarybų rinkimų, Viešojo administravimo, Biudžeto sandaros, Gyventojų pajamų mokesčio, Labdaros ir paramos ir kitų įstatymų nuostatas su kuriomis būtina suderinti teikiamą projektą, o taip pat nustatyti, kad įstatymą įgyvendinamieji teisės aktai galėtų būtų priimti ir įsigaliotų ne kartu su įstatymu (2018 m. sausio 1 d.), o po 5 mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo (2018 m. gegužės 1 d.):

  • neatitinka iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (Konstitucinio

Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kt. nutarimai);

  • Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio

2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, kad teisės normos turi

derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

2. Europos Teisės

departamentas prie LR Teisingumo ministerijos 2016-06-30 Nr. XIIP-1235(3) Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. birželio 15 d. raštu Nr. S-2016-4410 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIP‑1235(3), informuojame, kad dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų neturime. Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų

suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2016-09-08 Nr. (4)-SD-622 Įstatymo projektui nepritariame, nes:

1. Įstatymo projektas prieštarauja Vietos

savivaldos, Viešojo administravimo, Labdaros ir paramos, konkrečių paslaugų teikimą reglamentuojantiems įstatymams. 2. Įstatymo projektu numatoma įtvirtinti tiesioginius seniūnų rinkimus. Šiuo metu seniūnai yra savivaldybės administracijos filialo seniūnijos –vadovai, pavaldūs ir atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui. Todėl visiškai neaišku, kaip seniūnai, būdami atskaitingi tiesiogiai juos rinkusiems gyventojams, galėtų vykdyti savivaldybės administracijai, seniūnijai (kaip atskirai administracijos daliai) priskirtas funkcijas ir kaip savivaldybės administracijos direktorius galėtų pareikalauti iš jų atsakomybės. Be to, nesuprantama, kodėl konkrečiai neapibrėžtas seniūnų įgaliojimų laikas (nuo 4 iki 6 metų ir kodėl jų rinkimai numatomi kartu su Respublikos Prezidento , Seimo arba Europos Parlamento rinkimais. 3. Numatomas dar vienas vietos bendruomenių interesus atstovaujantis subjektas – vietos bendruomenių taryba.

Jos tikslingumas abejotinas, ypač atsižvelgiant į 2017 m. pradžioje įsigaliosiančias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl organizuojamų išplėstinių seniūnaičių sueigų, kuriose su sprendimo priėmimo teise dalyvaus tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Vietos bendruomenių tarybos įgaliojimai didžiąja dalimi dubliuoja seniūnaičių sueigos, nevyriausybinių organizacijų tarybų įgaliojimus. 4. Neaiškūs finansavimo, viešųjų paslaugų teikimo klausimai. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija 2016-08-18 Nr. 559 LSSA siūlomam įstatymo projektui nepritaria nes, pateiktame įstatymo projekte siūlomi teisiniai reguliavimai tokių subjektų kaip seniūnai, seniūnaičiai bei bendruomeninės organizacijos yra reglamentuoti LR Vietos savivaldos, asociacijų bei kituose įstatymuose. Todėl šis projektas ne tik dubliuoja, bet ir prieštarauja jau esančiam minėtų subjektų teisiniam reguliavimui. Šis įstatymo projektas neatitinka iš teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė dama, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Apie tai yra pasisakęs Konstitucinis Teismas (2004 m. gruodžio 13 d.s 2006 m. sausio 16 d. ir 2009 m. kovo 2 d.).

Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatyme yra įtvirtintas sistemiškumo principas, kuriuo remiantis, teisės normos tarpusavyje turėtų derėti, o žemesnės teisinės galios teisės aktai neturėtų prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016-07-15 Nr. XIIP-1235(3) Išrašas iš rašto: „<...> pastabų ir pasiūlymų neturi. <...>“

Atsižvelgti

pagrindiniam komitetui

5. Subjektų, turinčių įstatymų

leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-11 Nr. 777 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1597 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nepritarti Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos

politikos pagrindų įstatymo projektui Nr. XIIP-1235(3) (toliau – Įstatymo projektas) dėl priežasčių, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarime Nr. 1347 „Dėl Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projekto Nr. XIIP-1235(2)“. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.

I-533 3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymas, kuriuo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme keičiamos esamos ir įtvirtinamos naujos su atstovavimu gyvenamųjų vietovių bendruomenėms susijusios nuostatos (pavyzdžiui, aiškiai apibrėžiamas seniūnaičio statusas, nustatoma jo rinkimų tvarka, teisės ir pareigos, išsamiau reglamentuojami seniūnaičių sueigos įgaliojimai, numatoma išplėstinė seniūnaičių sueiga) ir kuris sudarys sąlygas pasiekti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodytą tikslą. Pritarti Siūloma pritarti pastaboms ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Komiteto išvadą, pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė – . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jonas Kondrotas Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė