19 IR 21 SKYRIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO IR VALSTYBĖS REZERVO ĮSTATYMO NR. VIII-1908 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
civilinio pasirengimo apžvalgoje 2020 m. pažymėta, kad Lietuvos civilinio pasirengimo sistema, pagrįsta veiksmingu ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmu, yra pažangi ir gali būti taikoma kaip sektinas pavyzdys kitoms NATO valstybėms, tačiau tiesioginio pastarųjų ekstremaliųjų situacijų valdymo praktikoje pastebėti aspektai skatina siekti dar didesnio efektyvumo. Ekstremaliųjų situacijų, susijusių su 2020 m. koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimo ir 2019 m. spalio 16 d. Alytaus miesto padangų perdirbimo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Ekologistika“ kilusiu gaisru, valdymas atskleidė tam tikrus Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (toliau – CSĮ) reglamentuoto pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, prevencijos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmo organizavimo ir veikimo trūkumus.
Tai patvirtina ir 2019 m. valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimo reaguoti į ekstremaliąsias situacijas duomenys: tik 55 proc. valstybės institucijų ir 76 proc. savivaldybių yra visiškai pasirengusios ekstremaliosioms situacijoms. Taip pat savivaldybių institucijų pasirengimo reaguoti į ekstremaliąsias situacijas galimai avarijai Baltarusijos Respublikoje šalia Lietuvos Respublikos sienos esančioje Astravo atominėje elektrinėje (toliau – Astravo AE) patikrinimas atskleidė nepakankamą valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimo galimai avarijai Astravo AE. Šiuo metu reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo mechanizmas yra gana sudėtingas ir neefektyviai veikiantis. Nepakankamai ir neaiškiai reglamentuotas pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės mechanizmas, šį procesą organizuoti pavesta Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (toliau – VESK) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD). Taip pat nepakankamai reglamentuotos minėtų institucijų funkcijos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms organizavimo ir kontrolės procese, neaiškus atsakomybės paskirstymas. Be to, VESK ir PAGD nesuteikti reikalingi įgaliojimai efektyviai pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms kontrolei. Valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmas (institucinė sąranga) yra griozdiškas, nes jame dalyvauja daug įvairių subjektų: VESK, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, operacijų vadovas, Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – VESOC),
Tokia sistema nelanksti, neužtikrina greitų sprendimų priėmimo. Be to, minėtų subjektų veiklai reikia daug žmogiškųjų išteklių (VESK sudaro 21 narys (ministerijų kancleriai ar viceministrai), o VESOC – apie 60 narių (valstybės institucijų įvairių lygių vadovai, specialistai). Šių komisijų nariai dažnai keičiasi, neturi visos informacijos, reikalingos sprendimams priimti, tikrieji VESK nariai ne visada gali dalyvauti posėdžiuose, kyla sunkumų organizuojant skubius VESK posėdžius. Kitos problemos: nepakankami PAGD įgaliojimai savivaldybių pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms kontroliuoti, išlikusi nepakankama sąveika su vietos savivaldos lygiu. Civilinės saugos prevencijos priemonės planuojamos nekoordinuotai, t. y. kiekviena institucija vertina grėsmes tik žinybiškai. Taip pat trūksta aiškesnio ir lankstesnio valstybės rezervo naudojimo reglamentavimo (nereglamentuota valstybės rezervo lėšų skyrimo procedūra, kitos operatyvių sprendimų dėl valstybės rezervo materialinių išteklių skyrimo priėmimo procedūros, aiškiai nenustatyta, kokiems subjektams gali būti skiriamas valstybės rezervas (yra tik atvejai, sritys).
Apibendrinant konstatuotini šie trūkumai:
ekstremaliosioms situacijoms, tiek ekstremaliųjų situacijų valdymo mechanizmas (esama perteklinių grandžių, lėtas sprendimų priėmimas);
konsoliduotus įgaliojimus tiek pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, tiek ekstremaliųjų situacijų valdymo metu, kelių institucijų kompetencijos persidengia;
ekstremaliosioms situacijoms metu;
yra prieštaringa valstybės rezervo paskirties kontekste. Atsižvelgiant į nurodytus trūkumus, formuluotinas toks įstatymų projektų tikslas – pertvarkyti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo modelį, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei veiksmingą ir greitą ekstremaliųjų situacijų valdymą. Tikslui įgyvendinti keliami tokie įstatymų projektų uždaviniai:
1Atsisakyti VESK ir VESOC kaip perteklinių grandžių. 2. Centralizuoti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos ir
valdymo procesų priežiūrą ir kontrolę vienoje institucijoje. 3. Aiškiau reglamentuoti ekstremaliųjų situacijų lygius ir padidinti valstybės įsitraukimą į ekstremaliųjų situacijų valdymą. 4. Aiškiau reglamentuoti ekstremaliosios situacijos valdymo ir padarinių šalinimo organizavimą. 5.
(ar) likvidavimui mechanizmą. 6. Aiškiau reglamentuoti valstybės rezervo panaudojimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai CSĮ 3 straipsnyje nustatyta, kokie subjektai sudaro civilinės saugos sistemą, CSĮ 9–14,
funkcijos. Civilinės saugos sistemos subjektų funkcijos reglamentuotos neišsamiai, neaiškiai apibrėžtos civilinės saugos sistemos subjektų kompetencijos, todėl praktinėje veikloje kyla veiklos organizavimo problemų. Atsižvelgiant į tai, jas būtina tikslinti ir konkretinti. CSĮ 11 straipsnyje yra reglamentuotas savivaldybės ir valstybės ekstremalių situacijų komisijų sudarymas, jų funkcijos ir įgaliojimai. Šio straipsnio nuostatos nepakankamai aiškiai ir išsamiai reglamentuoja minėtų komisijų funkcijas, veiklos ribas ir atsakomybes, nors joms suteikti įgaliojimai priimti sprendimus, reikalingus gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti. CSĮ 12 straipsnyje nustatyta PAGD kompetencija civilinės saugos srityje. Nors CSĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PAGD yra civilinės saugos sistemos institucija, pagal kompetenciją vadovaujanti civilinės saugos sistemos veiklai, koordinuojanti ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymą, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje ir planuojanti valstybės pasirengimą įgyvendinti civilinės saugos sistemos uždavinius ekstremaliųjų situacijų metu, tačiau CSĮ PAGD nesuteikta pakankamai įgaliojimų vadovauti civilinės saugos sistemai ir tinkamai organizuoti kitų, PAGD pavestų funkcijų, vykdymą.
CSĮ 13 straipsnyje nustatyta ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija civilinės saugos srityje. CSĮ 14 straipsnyje nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencija civilinės saugos srityje. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai savivaldybės, nors ir yra kviečiamos, nedalyvauja valstybinio lygio civilinės saugos pratybose, neatsižvelgia į PAGD pasiūlymus dėl pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms gerinti. Šie aspektai CSĮ šiuo metu nereguliuojami. Tai daro neigiamą įtaką bendrai civilinės saugos sistemos subjektų tarpusavio sąveikai ir parengtumui. CSĮ 15–16 straipsniuose nustatytos ūkio subjektų ir kitų įstaigų teisės ir pareigos, funkcijos civilinės saugos srityje. CSĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, visi ūkio subjektai ir kitos įstaigos savivaldybės administracijos direktoriaus reikalavimu teikia turimus materialinius išteklius. Neatidėliotinų atvejų samprata įstatyme neatskleidžiama, todėl praktikoje kyla neaiškumų dėl šios nuostatos taikymo. Kartu nėra aiškiai nustatytas ir materialinių išteklių pasitelkimo mechanizmas, kai galimų pasitelkti savivaldybės materialinių išteklių nepakanka. Tai kliudo efektyviai sutelkti materialinius išteklius, reikalingus ekstremaliosioms situacijoms likviduoti.
CSĮ 19 straipsnyje nurodyta, kas priskiriama civilinės saugos sistemos pajėgoms, tačiau šioms pajėgoms nėra priskirtos aplinkos apsaugos pajėgos, kurių reagavimas, susidarius ekstremaliosioms situacijoms, yra svarbus, taip pat nustatyta, kad parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos gali dalyvauti, kai atliekami gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbai, tačiau lieka neaišku, kaip ir kas juos pasitelkia minėtiems darbams. CSĮ 23 straipsnyje yra reglamentuotas civilinės saugos mokymas, tačiau nuostatoms dėl atskirų kategorijų asmenų mokymo trūksta aiškumo. Nors CSĮ 19 straipsnyje numatyta galimybė parengtų savanorių ir asociacijų pajėgoms dalyvauti, kai atliekami gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotini darbai, tačiau CSĮ nereglamentuotas savanorių ir asociacijų pajėgų mokymas gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti. CSĮ 25 straipsnio 3 dalis nėra suderinta su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis. CSĮ 26 straipsnyje reglamentuojami ekstremaliųjų situacijų lygiai ir nustatyta, kad savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos yra tos, kurių padarinių išplitimo ribos neviršija trijų savivaldybių teritorijos ribų, tačiau pažymėtina, kad, ekstremaliajai situacijai išplitus į daugiau nei vieną savivaldybę, savivaldybės negeba tinkamai koordinuoti veiksmų suvaldydamos ekstremaliąją situaciją, nes didžiausią dėmesį kiekviena iš jų kreipia tik į ekstremaliosios situacijos padarinius savo savivaldybės teritorijoje. Be to, kilus didesnei ekstremaliajai situacijai, savivaldybės dažnai kreipiasi pagalbos į Vyriausybę. Taip pat šio straipsnio nuostatoms trūksta aiškumo, tad praktikoje mažiau patirties valdant ekstremaliąsias situacijas turintiems subjektams sąlygų savivaldybės ar valstybės lygio ekstremaliajai situacijai paskelbti vertinimas gali būti sudėtingas.
CSĮ 27 straipsnyje reglamentuojamas ekstremaliųjų situacijų valdymas yra nepakankamas ir neaiškus. Neaišku, kaip organizuojami neatidėliotini darbai gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, kas už juos atsakingas, kaip ir kas organizuoja ekstremaliosios situacijos paskelbimą, kas ir už ką atsakingas paskelbus ekstremaliąją situaciją ir kt., todėl šio straipsnio nuostatas tikslinga iš esmės patikslinti. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautoją laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik su jo rašytiniu sutikimu, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejus. Valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnyje reglamentuotas valstybės rezervo, naftos produktų ir naftos valstybės atsargų naudojimas. Šiame straipsnyje nereglamentuota valstybės rezervo lėšų skyrimo procedūra, neaiški sprendimų dėl valstybės rezervo materialinių išteklių skyrimo priėmimo procedūra. Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnyje nustatyti PAGD įgaliojimai tirti šiame kodekse nustatytus administracinius nusižengimus. Vidaus tarnybos statuto 4, 25 straipsniuose ir įstatymo priede nustatyta, kokios yra centrinės statutinės įstaigos ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginių algų koeficientai. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant pertvarkyti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo modelį, užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei veiksmingą ir greitą ekstremaliųjų situacijų valdymą, siūloma iš esmės koreguoti CSĮ ir išdėstyti jį nauja redakcija. Nauja redakcija dėstomame CSĮ siūloma atsisakyti VESK ir VESOC (CSĮ nelieka šių subjektų ir jų funkcijų) ir centralizuoti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos ir valdymo procesų priežiūrą ir kontrolę vienoje institucijoje – PAGD. Atsižvelgiant į PAGD suteikiamus įgaliojimus ir atsakomybę, CSĮ (3 straipsnis) ir kartu teikiamuose kituose įstatymų projektuose siūloma pakeisti PAGD pavadinimą į Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – CPSD). Suteikus CPSD naujus įgaliojimus ir funkcijas iki CSĮ įsigaliojimo bus sustiprinti PAGD pajėgumai (PAGD Civilinės saugos valdyba bus sustiprinta ir pertvarkyta į CPSD Civilinės saugos tarnybą su atitinkama struktūra, gebančia vykdyti CSĮ CPSD pavestas funkcijas). Siekiant atsisakyti VESK, koreguojamas CSĮ 11 straipsnis, kuriame paliekamas ir aiškiau reglamentuojamas savivaldybės ekstremalių situacijų komisijų sudarymas, jų funkcijos ir įgaliojimai, pašalinama buvusi reglamentavimo spraga dėl savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos (toliau – SESK) neatsisakoma, kadangi savivaldos lygmenyje yra mažiau grandžių ir SESK funkcionavimas yra tinkamas savivaldybių lygmens ekstremaliosioms situacijoms valdyti. Siekiant centralizuoti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijos ir valdymo procesų priežiūrą ir kontrolę vienoje institucijoje, CSĮ 11 straipsnyje dėstomos pagrindinės CPSD funkcijos.
Siūloma nustatyti šias naujas CPSD funkcijas:
darbus, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą, gyventojų evakavimą. 2. Priima valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms privalomus sprendimus, reikalingus pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms užtikrinti, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų valdymui, jų padarinių šalinimui organizuoti (kontrolės ir veiklos organizavimo funkcija). 3. Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, teikia pasiūlymą Vyriausybei dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo (buvusi VESK funkcija). 4. Kartu su kitomis civilinės saugos sistemos pajėgomis organizuoja sanitarinį švarinimą ir kitas radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimo priemones ekstremaliųjų situacijų metu (vadovavimo civilinės saugos sistemos veiklai funkcija). 5. Informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos valdymą, padarinių šalinimą ir vykdomas priemones gyventojų ir turto apsaugai užtikrinti ir kitais civilinės saugos klausimais. Informuoja kaimynines valstybes apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas (informacinė, buvusi VESK funkcija). 6. Dalyvaujant ir kitiems civilinės saugos sistemos subjektams atlieka nacionalinę galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę (vadovavimo civilinės saugos sistemos veiklai ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos organizavimo funkcija). 7.
ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju ir prireikus organizuoja šių planų keitimą (vadovavimo civilinės saugos sistemos veiklai funkcija). 8. Ne rečiau kaip kartą per metus vertina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, rengia civilinės saugos sistemos būklės analizę ir ją bei pasiūlymus pasirengimui gerinti teikia civilinės saugos sistemos subjektams (kontrolės ir vadovavimo civilinės saugos sistemos veiklai funkcija). CPSD direktoriui CSĮ siūloma pavesti tvirtinti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarką, kuri bus privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams. Šis pakeitimas leis išvengti dviprasmiško šiuo metu galiojančių rekomendacijų nuostatų traktavimo ir padės objektyviau atlikti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų civilinės saugos būklės patikrinimus.
Atsižvelgiant į tai, kad CPSD tampa vadovaujančia civilinės saugos sistemos veiklai institucija, kuri koordinuos ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymą, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje, civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, CPSD direktoriui CSĮ siūloma perleisti galiojančiame CSĮ Vyriausybei nustatytus įgaliojimus susijusius su minėta veikla ir pavesti:
1) tvirtinti civilinės saugos sistemos parengties lygių skelbimo bei atšaukimo tvarką ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties priemones paskelbus antrą (sustiprintą) arba trečią (visiškos parengties) sistemos parengties lygį;
2) nustatyti ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarką;
3) nustatyti civilinės saugos mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarką;
4) nustatyti civilinės saugos pratybų organizavimo tvarką;
5) nustatyti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo organizavimo tvarką;
6) tvirtinti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos aprašą ir ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, sąrašą;
7) numatyti slėptuvių ir kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kad CPSD tampa vadovaujančia civilinės saugos sistemos veiklai institucija, kuri koordinuos ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymą, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų veiklą civilinės saugos srityje, civilinės saugos sistemos subjektų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, CPSD direktoriui CSĮ siūloma perleisti galiojančiame CSĮ Vyriausybei nustatytus įgaliojimus susijusius su minėta veikla ir pavesti:
1) tvirtinti civilinės saugos sistemos parengties lygių skelbimo bei atšaukimo tvarką ir civilinės saugos sistemos subjektų parengties priemones paskelbus antrą (sustiprintą) arba trečią (visiškos parengties) sistemos parengties lygį;
2) nustatyti ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarką;
3) nustatyti civilinės saugos mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarką;
4) nustatyti civilinės saugos pratybų organizavimo tvarką;
5) nustatyti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo organizavimo tvarką;
6) tvirtinti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos aprašą ir ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose steigiami ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, sąrašą;
7) numatyti slėptuvių ir kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarką. Taip pat, siekiant užtikrinti, kad į valstybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų ir
(ar) darbuotojų, atliksiančių su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas, pareigas būtų priimami reikalingos kvalifikacijos asmenys, CPSD direktoriui CSĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkte siūloma pavesti nustatyti kvalifikacinius reikalavimus asmenims, priimamiems į valstybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, atliksiančių su civilinės saugos sistemos uždavinių įgyvendinimu susijusias funkcijas, pareigas.
Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (su 2019 m. kovo 13 d. sprendimu (ES)2019/420 priimtais pakeitimais) nuostatas, reguliuojančias rizikos vertinimo ir rizikos valdymo gebėjimų vertinimo atlikimą, CSĮ 11 straipsnyje siūloma nustatyti, kad CPSD dalyvaujant ir kitiems civilinės saugos sistemos subjektams atlieka nacionalinę galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę. Ši nuostata įrašoma aiškumo dėlei nacionalinio civilinės saugos institucinio mechanizmo prasme, tačiau ji nelaikytina minėto sprendimo įgyvendinimu, nes sprendimo nuostatos nereikalauja valstybių narių suteikti atitinkamus įgaliojimus. Atitinkamos procedūros bus nustatytos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose (pakeitus PAGD direktoriaus 2011 m. birželio
nuostatų veikimas. Siekiant organizuoti VESOC, kurio CSĮ atsisakoma, funkcijų perėmimą CSĮ 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad, paskelbus ekstremaliąją situaciją, CPSD direktorius šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms funkcijoms vykdyti turi teisę CPSD direktoriaus nustatytam terminui pasitelkti reikalingus ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ir darbuotojus jų kompetenciją atitinkančioms užduotims atlikti.
CSĮ
tarnautojų, darbuotojų ir kitų asmenų pasitelkimas CPSD ar kitiems civilinės saugos sistemos subjektams padėti valdyti ekstremaliąją situaciją ar šalinti jos padarinius. CSĮ 15 straipsnyje siūloma nustatyti kitų valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pasitelkimo CPSD mechanizmą: valstybės institucijų ir įstaigų darbuotojai ekstremaliosios situacijos metu būtų pavaldūs CPSD direktoriui ar jo įgaliotam pareigūnui ir savo ekspertinėmis žiniomis padėtų CPSD organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymą ir šalinti ekstremaliųjų situacijų padarinius, tačiau darbo užmokestį ir socialines garantijas pasitelktiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams užtikrintų valstybės institucija ar įstaiga, iš kurios valstybės tarnautojai ar darbuotojai pasitelkiami. Tokiu būdu CPSD būtų neapkraunamas papildoma administracine našta, o turimus resursus galėtų nukreipti ekstremaliosios situacijos padariniams šalinti. Pasitelktiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams garantuojamos valstybės institucijoje ar įstaigoje einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis. Tuo CSĮ 15 straipsnyje siūlomas nustatyti valstybės tarnautojų pasitelkimo gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai institutas skiriasi nuo VTĮ 21 straipsnyje numatyto valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitą įstaigą instituto.
Valstybės tarnautoją laikinai perkėlus į kitą įstaigą, valstybės tarnautojo darbdavys yra įstaiga, į kurią valstybės tarnautojas yra perkeltas, o valstybės tarnautojo pasitelkimo atveju valstybės tarnautojo darbdaviu lieka įstaiga, tačiau valstybės tarnautojo darbo sukuriamos naudos gavėju išimtinai yra tik CPSD. Taip pat valstybės tarnautojo pasitelkimo institutas yra greitesnis ir nepriklausantis nuo įstaigos vadovo valios – CPSD direktoriaus prašymu įstaigos valstybės tarnautojai pasitelkiami neatsižvelgiant į įstaigos vadovo valią, o pagal VTĮ 21 straipsnio 7 dalį – valstybės tarnautoją laikinai perkeliant į kitas pareigas reikia įstaigos vadovo valios (nereikia valstybės tarnautojo sutikimo būti laikinai perkeltam į kitas valstybės tarnautojo pareigas nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais). Taigi pasitelkiami valstybės tarnautojai VTĮ 21 straipsnio nuostatų prasme nebus perkeliami į kitas pareigas kitoje įstaigoje (šiuo atveju CPSD). Pagal VTĮ 16 straipsnio 2 dalį kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų (šiuo atveju CSĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato valstybės tarnautojų pareigą vykdyti CPSD pavestas užduotis). Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu yra įtvirtintas valstybės tarnautojų pasitelkimo mechanizmas: pagal galiojančio CSĮ 12 straipsnio 3 dalį, PAGD Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą (VESOC). Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2020-07-01 nutarimu Nr.
723, 6 punkte nustatyta, kad Valstybės operacijų centrą sudaro Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius iš atsakingųjų bei remiančiųjų institucijų, numatytų Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, paskirti atstovai. CSĮ 15 straipsnyje siūloma nustatyti aiškesnį pasitelkiamų specialistų teisinio statuso reglamentavimą, lyginant su dabar galiojančiais teisės aktais. CSĮ 11 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, CPSD direktorius šio straipsnio 2 dalyje nustatytoms funkcijoms vykdyti turi teisę CPSD direktoriaus nustatytam terminui, bet ne ilgiau nei iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo, pasitelkti kompetentingus valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ir (ar) darbuotojus. CSĮ nustatytos pasitelkimo termino ribos (ne ilgiau nei iki ekstremaliosios situacijos atšaukimo), be to,
tarnautojus ir darbuotojus bus galima pasitelkti tik gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Jei ekstremalioji situacija negrės ar nesusidarys (pasibaigs), pasitelkti valstybės tarnautojus ir darbuotojus nebeliks įstatyminio (teisinio) pagrindo, todėl CPSD direktorius nustatydamas pasitelkimo terminą bus saistomas pirmiau nurodytų faktinių pagrindų. Siūlomas įtvirtinti valstybės tarnautojų pasitelkimo mechanizmas nekliudys užtikrinti ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą.
Kadangi pagal CSĮ 15 straipsnio 3 dalį pasitelkti valstybės tarnautojai ir darbuotojai pasitelkimo laikotarpiu yra pavaldūs ir atskaitingi Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento direktoriui arba jo įgaliotam pareigūnui ir pagal kompetenciją atlieka jų pavestas užduotis, pasitelktų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą pagal VTĮ 27 straipsnio 6 d. vertins jų tiesioginiai vadovai (šiuo atveju CPSD vadovas ar jo įgaliotas pareigūnas, kuriems pasitelkti valstybės tarnautojai ir bus atskaitingi bei pavaldūs), o sprendimus priims pasitelktus valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys (VTĮ 27 straipsnio 8 ir 9 d.). Pagal CSĮ 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, CSĮ 3 straipsnio 1–4 ir 6 punktuose nurodyti civilinės saugos subjektai (Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, CPSD, savivaldybių institucijos ir įstaigos) nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovus ekstremaliųjų situacijų prevencijai, valdymui ar likvidavimui galės pasitelkti bendradarbiavimo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Kartu yra keičiamas ir VTĮ, kuriame siūloma tikslinti valstybės tarnautojų, laikinai perkeltų į kitas valstybės tarnautojo pareigas dėl karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos ar suvaldyti ar šalinti karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos padarinius, darbo apmokėjimo sąlygas. VTĮ 21 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad kai karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas perkeliamas dėl karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų, jis į kitas pareigas gali būti perkeltas ne ilgiau negu iki karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų pabaigos.
VTĮ 29 straipsnio 4 dalį siūloma papildyti 8 punktu: laikinai perkeliant į aukštesnes pareigas, gali susidaryti situacija, kai, valstybės tarnautoją perkeliant iš žemesnės įstaigų grupės į aukštesnę įstaigų grupę, net ir pritaikius 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, perkeltas valstybės tarnautojas vis tiek nesieks aukštesnių pareigų mažiausio pareiginės algos koeficiento, todėl VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 8 punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad laikinai į aukštesnes pareigas perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma jo turėta pareiginė alga, taikant iki 1,5 didesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas. VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 8 punkto a ir b papunkčiuose siūloma laikinai perkeliamam į kitas valstybės tarnautojo pareigas nustatyti galimybę iki 1,5 (laikinai perkeliant į aukštesnes pareigas) ar iki 1 (laikinai perkeliant į lygiavertes ar žemesnes pareigas) didesnį pareiginės algos koeficientą, siekiant motyvuoti, pritraukti ir paskatinti valstybės tarnautojus būti perkeltus į kitas valstybės tarnautojo pareigas. Analogiškų tikslų siekiama ir VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, kuriuose siūloma neriboti 6 mėn. termino valstybės tarnautojams mokėti priemokas už pavadavimą ar už papildomų užduočių atlikimą karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.
Taip pat VTĮ 53 straipsnio 5 dalyje siūloma suteikti galimybę valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms Valstybės tarnautojų registre ieškoti ekstremaliai situacijai suvaldyti ar jos padariniams šalinti reikiamas kompetencijas turinčius valstybės tarnautojus ir darbuotojus. VTĮ projekto siūloma įsigaliojimo data skiriasi nuo kitų įstatymų projektų įsigaliojimo datos (VTĮ projekto siūloma įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d., kitų įstatymų projektų – 2021 m. gruodžio 21 d.) ir siejama su tuo, kad VTĮ projektas susijęs ne tik su civilinės saugos sistemos pertvarka, bet ir siekiu kuo operatyviau stiprinti kovą su COVID-19 pandemijos sukeliamais padariniais. Siekiant CSĮ nuostatų darnos ir sistemiškumo reglamentuojant pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo organizavimo centralizavimo modelį, CSĮ 7 straipsnyje siūloma nustatyti, kad civilinės saugos sistemos subjektai savo veikloje vadovaujasi ir CPSD direktoriaus įsakymais. Atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas ir siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, CSĮ 12 straipsnyje tikslinamos ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms pavestos funkcijos.
Kadangi ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos savo valdymo srityje pirmos gauna informaciją apie įvykius, dėl kurių gali kilti ekstremalioji situacija, CSĮ 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte siūloma pavesti ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms, pagal kompetenciją gavusioms informaciją ir (ar) savo valdymo srityje užfiksavusioms įvykį, kai jis pasiekia ar viršija Vyriausybės patvirtintus ekstremaliųjų įvykių kriterijus, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka teikti CPSD informaciją apie ekstremalųjį įvykį. Siekiant užtikrinti savivaldybių pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms kontrolę ir sąveiką su vietos savivaldos lygiu, CSĮ
CSĮ 11 straipsnyje nurodytų Civilinės saugos tarnybos sprendimų ir nurodymų įgyvendinimą. CSĮ 14 straipsnio 8 punkte nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus funkcija užtikrinti ir koordinuoti savivaldybės dalyvavimą valstybinio lygio civilinės saugos pratybose. Užtikrinus savivaldybių dalyvavimą valstybinio lygio civilinės saugos pratybose, atsiranda galimybė praktiškai įvertinti civilinės saugos subjektų sąveiką ir tobulinti pasirengimą valdyti ekstremaliąsias situacijas.
Atsižvelgiant į CSĮ 9 straipsnio 10 punkto nuostatą, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir judėjimo laisvės apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, CSĮ 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms nustatoma prievolė vykdyti Vyriausybės sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. CSĮ 16 straipsnio 3 dalyje siūloma ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms nustatyti pareigą vykdyti CSĮ 11 straipsnyje nurodytų CPSD sprendimus ir nurodymus. CSĮ 17 straipsnyje tikslinamos civilinės saugos sistemos subjektų funkcijos, siekiant sudaryti prielaidas tinkamai veikti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu. Tikslinama CSĮ 19 straipsnio 2 dalis, atsisakant vertinamosios sąvokos „neatidėliotinais atvejais“ vartojimo ir ją keičiant aiškesne formuluote, atsižvelgiant į kitas keičiamo įstatymo nuostatas ir aiškiau atskiriant savivaldybės administracijos direktoriaus ir gelbėjimo darbų ar operacijos vadovų sprendimų priėmimo pagrindus. Tai sudarys prielaidas praktikoje veiksmingiau telkti materialinius išteklius ekstremaliosioms situacijoms likviduoti. CSĮ 20 straipsnyje siūloma papildyti civilinės saugos sistemos pajėgas aplinkos apsaugos pajėgomis, kurias sudaro Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra ir valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija.
CSĮ 29 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos pajėgos atlieka aplinkos tyrimus, būtinus valdant ekstremaliąją situaciją ir organizuojant jos padarinių šalinimą, prognozuoja teršalų sklaidą, organizuoja miškų gaisrų gesinimą, vertina poveikį aplinkai, koordinuoja aplinkos būklės atkūrimą ir veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Taip pat, siekiant stiprinti nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, siūloma CSĮ 20 straipsnio 11 dalyje nustatyti, kad parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos pasitelkiamos gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams pagal su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitomis įstaigomis ir ūkio subjektais sudarytas pagalbos sutartis. Šis papildymas sudarys prielaidas visapusiškiau ir veiksmingiau reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, nes bus nustatytas konkretus pagrindas dalyvauti jų likvidavime visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms. Siekiant įteisinti jau įprastą ir pasiteisinusią praktiką, CSĮ 24 straipsnio 3 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojų civilinės saugos mokymas organizuojamas jų darbo vietose CPSD direktoriaus tvarka. CSĮ 24 straipsnio 4 dalyje siūloma reglamentuoti savanorių ir asociacijų pajėgų narių mokymą gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti.
Galiojančio CSĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės saugos sistemos pajėgas sudaro parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos, tačiau, kaip jos parengiamos, nereglamentuota. Nevyriausybinės organizacijos beveik visais atvejais kreipdavosi į kompetentingas valstybės institucijas, prašydamos įvairios pagalbos (taip pat ir finansinės) rengiant savanorius ir asociacijų narius, kad jie galėtų tinkamai pagelbėti ekstremaliųjų situacijų metu, todėl tikslinga CSĮ numatyti galimybę, kad savanorių ir asociacijų pajėgų narių mokymas gali būti vykdomas valstybės lėšomis pagal su CPSD sudarytas pagalbos sutartis ir CPSD direktoriaus nustatyta tvarka. CSĮ 27 straipsnyje tobulinamas savivaldybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo reguliavimas, tikslinant savivaldybės ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo sąlygas, siekiant didesnio jų aiškumo ir paprastesnio taikymo. Siūloma numatyti didesnį valstybės įsitraukimą į ekstremaliųjų situacijų valdymą ir nustatyti, kad ekstremaliosios situacijos, kurių padarinių išplitimo ribos neviršija vienos savivaldybės teritorijos ribų, laikomos savivaldybės lygio ekstremaliosiomis situacijomis. Ekstremaliosios situacijos padariniams išplitus daugiau nei vienos savivaldybės teritorijoje, ji bus laikoma valstybės lygio. Toks pasiūlymas teikiamas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės savo teritorijoje realizuoja savitvarką ir savaveiksmiškumą, todėl įgaliojimai valdyti ekstremaliąją situaciją savo teritorijoje yra pagrįsti. Juolab kad esant dabartiniam reguliavimui, kai savivaldybės lygio ekstremalioji situacija siejama su trijų savivaldybių teritorijomis, praktikoje pastebėta taikymo problemų – ypač dėl savivaldybių bendradarbiavimo.
Ekstremaliajai situacijai išplitus ir į kitų savivaldybių teritorijas, turėtų būti aktyvuojamas pagrindinis lygmuo – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymas. Taip pat, susidarius ekstremaliosioms situacijoms, gelbėjimo ir padarinių likvidavimo darbų operatyvumui įtaką daro galimybė skubos tvarka pasitelkti minėtiems darbams įgyvendini būtinus materialinius išteklius, tad ekstremaliųjų situacijų priskyrimui atitinkamam lygiui turėtų daryti įtaką ir materialinių išteklių patelkimo šaltinis. Sprendžiamas valdymo klausimas ir dėl ekstremaliųjų situacijų, kilusių Baltijos jūroje. Be to, papildomai numatoma galimybė CPSD savo iniciatyva teikti pasiūlymą Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją esant savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos motyvuotam prašymui ir (ar) atsižvelgiant į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos mastą ir (ar) pobūdį. CSĮ 28 straipsnyje reglamentuojami ekstremaliųjų situacijų valdymo principai, siekiama užtikrinti veiksmingą ir greitą ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimą atsisakius perteklinių valdymo grandžių (VESK ir VESOC). Ekstremaliųjų situacijų valdymas minėtame straipsnyje reglamentuojamas atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį (savivaldybės ar valstybės) ir jos grėsmę. Taip pat, atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus dėl veiksmų eiliškumo, institucijų kompetencijos aiškiai reglamentuojami subjektų veiksmai gresiant ekstremaliajai situacijai iki ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir ją paskelbus. Taip pat aiškiai nustatoma, kas, paskelbus ekstremaliąją situaciją, tampa atsakingas už jos valdymo organizavimą.
Atsižvelgiant į šiuo metu kylančias diskusijas VESK posėdžiuose skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar dar neskelbti (kai kyla jos grėsmė) ir siekiant operatyvumo, CSĮ 28 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatoma pareiga CPSD, atsižvelgiant į gresiančios ar susidariusios valstybės lygio ekstremaliosios situacijos aplinkybes ir tendencijas, teikti pasiūlymą Vyriausybei dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir imsis kitų veiksmų, kurie bus reglamentuoti po įstatymo priėmimo pakeistame Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėtame apraše bus siūloma nustatyti, kad CPSD kartu su pasiūlymu Vyriausybei dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, vadovaudamasis CSĮ 28 straipsnio 11 dalimi, teiks ministerijai pasiūlymą, kurios valdymo srityje yra susidariusi ekstremalioji situacija, parengti reikalingus sprendimų projektus, reikalingus paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Toks reguliavimas leis žymiai operatyviau ir profesionaliau organizuoti reikalingų sprendimų parengimą, nes visos reikalingos iniciatyvos bus sukoncentruotos vienoje institucijoje (CPSD), kuri visada turės atitinkamą patirtį ir sprendimams priimti reikalingą informaciją. Taip pat jau paminėtu tikslu CSĮ 28 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės operacijų vadovu Vyriausybė paprastai skiria CPSD direktorių.
Tačiau tais atvejais, kai dėl ekstremaliosios situacijos pobūdžio valstybės operacijų vadovu reikės skirti asmenį, turintį specialių kompetencijų, žinių ir gebėjimų, CPSD direktorius galės teikti motyvuotą pasiūlymą Vyriausybei paskirti Vyriausybės narį arba valstybės institucijos arba įstaigos, kurios valdymo srityje susidarė ekstremalioji situacija, vadovą valstybės operacijų vadovu. Taip pat, atsižvelgiant į Konstitucijoje ir Vyriausybės įstatyme Vyriausybei suteiktus įgaliojimus tvarkyti krašto reikalus ir koordinuoti ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, CSĮ 28 straipsnio
situacijų prevencijos ir (ar) valdymo koordinavimo klausimai gali būti svarstomi Nacionalinio saugumo komisijoje ar kitoje šiems klausimams svarstyti Vyriausybės sudarytoje komisijoje ar komitete. Tai neabejotinai gali tapti aktualu kilus valstybės ir tarptautinio lygio ekstremaliosioms situacijoms, apibrėžtoms Nacionalinio saugumo strategijoje kaip keliančioms ar galinčioms sukelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir tokiu atveju viena institucija – CPSD nebūtų pajėgi užtikrinti ir suvaldyti visų ekstremaliosios situacijos valdymui reikalingų procesų. Be to, Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimo Nr.
redakcija), kaip viena iš grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį, yra minimos valstybės ir tarptautinio lygio ekstremaliosios situacijos – dėl gamtinių, techninių, ekologinių, socialinių įvykių, užkrečiamųjų ligų protrūkių susidariusios situacijos, galinčios sukelti staigų didelį pavojų ar žalą daugumos šalies gyventojų sveikatai ar gyvybei, aplinkai, sutrikdyti valstybės valdymą ar ypatingos svarbos infrastruktūros funkcionavimą. Tokių situacijų neefektyvus valdymas ir tolesnė eskalacija gali sukelti krizę („Krizė – išorės arba vidaus įvykių ar procesų nulemta situacija, kuri kelia grėsmę gyvybiniams ar pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, kaip jie suprantami Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje“, Nepaprastosios padėties įstatymo (2002 m. birželio 6 d. Nr. IX-938) 2 straipsnio 51 dalies papildymas Nr. XIII-2257 (2019-06-27)). Krizių valdymas reglamentuojamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kuriame numatyta, kad klausimus dėl grėsmių prevencijos svarsto ir krizių valdymą koordinuoja Vyriausybės sudaroma Nacionalinio saugumo komisija, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas. Prireikus Nacionalinio saugumo komisija, atsižvelgdama į krizės pobūdį, siūlo Vyriausybei paskirti už krizės valdymą atsakingą instituciją, kuri kartu su Jungtine grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupe, sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, atitinkamų ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų atstovų, imasi krizės valdymo ir jos padarinių likvidavimo koordinavimo veiksmų (Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (1996 m. gruodžio 19 d. Nr. VIII-49) 14 skyriaus antrasis skirsnis).
Siekiant išspręsti praktikoje pasitaikančią problemą, kai, susidarius savivaldybėje ekstremaliai situacijai, dėl neaiškių priežasčių savivaldybės administracijos direktorius neskelbia savivaldybės ekstremaliosios situacijos, CSĮ 28 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad jeigu savivaldybės administracijos direktorius esant šio įstatymo nustatytiems pagrindams ir Vyriausybės nustatyta tvarka nepaskelbia savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, ją motyvuotu CPSD teikimu ir atsižvelgusi į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį gali paskelbti Vyriausybė. Tai sudarys prielaidas greičiau ir lanksčiau reaguoti į ekstremaliąją situaciją ir priimti tikslesnius sprendimus. CSĮ 34 straipsnyje numatomas privalomas kompensacijų skyrimas ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms už priverstinius darbus likviduojant ekstremaliąją situaciją, o galiojančiame CSĮ buvo numatyta tik galimybė. Valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnyje siūloma reglamentuoti aiškesnę ir operatyvesnę valstybės rezervo, naftos produktų ir naftos valstybės atsargų naudojimo procedūrą. Taip pat, siekiant pasirūpinti Lietuvos Respublikos piliečiais užsienyje, kai jiems reikia pagalbos dėl jų buvimo šalyje kilusios krizės ar ekstremaliosios situacijos, siūloma įteisinti galimybę valstybės rezervą skirti pagalbai Lietuvos Respublikos piliečiams užsienyje krizės ar ekstremaliosios situacijos atveju. Valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatoma aiški ir skubaus sprendimo panaudoti valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas priėmimo procedūra bei terminas ir atsisakoma perteklinio Vyriausybės dalyvavimo, pritariant valstybės rezervo materialinių išteklių panaudojimui. Ekstremaliosios situacijos metu valstybės rezervas naudojamas dideliu dažnumu, o sprendimai dėl jo panaudojimo turi būti priimami nedelsiant, todėl bet kokia papildoma derinimo procedūra dėl valstybės rezervo panaudojimo trukdo operatyviam valstybės rezervo išteklių panaudojimui.
Panaudojus valstybės rezervo materialinių išteklius Valstybės rezervo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, šioje dalyje nustatoma prievolė valstybės rezervo tvarkytojui nedelsiant informaciją apie tai pateikti valstybės rezervo koordinatoriui. Pagal Biudžeto sandaros ir Valstybės rezervo įstatymą, ekstremaliųjų situacijų atvejais gali būti naudojamos ir valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšos. Ekstremaliųjų situacijų atvejais tikslinga lėšas naudoti iš vieno šaltinio – valstybės rezervo, o Vyriausybės rezervo kaip šaltinio atsisakyti, nes praktikoje paminėti šaltiniai dažnai maišomi ir tai kelia nereikalingą painiavą. Be to, paprastai Vyriausybės rezerve numatoma labai maža lėšų dalis, kuri gali būti panaudojama ekstremaliųjų situacijų atvejais. Atsižvelgiant į tai, siūloma Biudžeto sandaros įstatyme Nr. I-430 pripažinti netekusiu galios 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Vidaus tarnybos statuto 4, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 4, 19 ir 21 skyrių pakeitimo įstatymo projektais atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai susiję su PAGD ar VESK pavadinimo keitimu ar išbraukimu.
Įstatymų įsigaliojimo data siejama su poreikiu laiku parengti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ir tinkamai pasirengti naujo civilinės saugos mechanizmo taikymui. Vyriausybės nutarimo, kuriuo Seimui teikiami įstatymų projektai, projekto 1 punkte siūloma atšaukti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 8, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 22, 25, 26, 27, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4555 (toliau – projektas Nr. XIIIP-4555), pateiktą Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. vasario 26 d. 2020 m. kovo viduryje prasidėjus COVID
Seime ir jis liko nesvarstytas. Vėliau, 2020 m. balandžio 28 d., Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2864 (Vyriausybė Seimui pateikė
nuostatų. Likusios aktualios nuostatos įtrauktos į CSĮ. Atsižvelgiant į tai, kad Seime užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5249, kuriuo taip pat keičiami VTĮ 21,
(įsigaliojimo data - 2021 m. sausio 1 d.), priėmus minėtą Seime užregistruotą projektą, reikės tikslinti ir teikiamo VTĮ projekto nuostatas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų nuostatos nesusijusios su kriminogenine situacija ir korupcija. 7.
Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymus inkorporuoti į teisinę sistemą, reikės pakeisti kitus įstatymus, kuriuose vartojamas pavadinimas „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos“ nurodant įstaigos pavadinimą „Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos“, o sąvoką „ekstremali situacija“ keisti sąvoka „ekstremalioji situacija“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, turės būti keičiami šie teisės aktai:
Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 286 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktus“;
Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimas Nr.
teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo ir valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 551 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro reorganizavimo į Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrą“ pakeitimo“;
Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 512 „Dėl Privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 680 „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos reikalų koordinavimo civilinės saugos srityje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 717 „Dėl Objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1171
„Dėl Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr.1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“;
Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. Nr. 501 nutarimas „Dėl Civilinės saugos tarptautinės pagalbos prašymo, priėmimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“;
d. nutarimas Nr. 656 „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo įgyvendinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimas Nr.
personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“;
Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimas Nr. 739 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“;
d. nutarimas Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“;
18Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d.
nutarimas Nr. 12 „Dėl Vartotojų aprūpinimo energija ir (ar) energijos ištekliais esant ekstremaliai energetikos padėčiai tvarkos patvirtinimo“;
19Vidaus reikalų ministro 2016 m. balandžio 4 d.
įsakymas Nr. 1V-245 „Dėl Vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių bei kursantų uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių aprašymo patvirtinimo“;
20Vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 30 d.
įsakymas Nr. 1V-961 „Dėl Didžiausio leistino vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių skaičiaus vidaus reikalų centrinėse ir kitose vidaus reikalų įstaigose ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose patvirtinimo“;
21Vidaus reikalų ministro 2010 m. gruodžio 31 d.
įsakymas Nr. 1V-831 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
Nr.
1V-200 „Dėl Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus vidaus reikalų ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose sąrašo patvirtinimo“;
23Vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d.
įsakymas Nr. 1V-230 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
24Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d.
įsakymas Nr. 1V-299 „Dėl Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. 1V-425 „Dėl Papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų sveikatos priežiūros masto patvirtinimo“;
26Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. 1V-114 „Dėl Keitimosi informacija apie įvykį, ekstremalųjį įvykį ar
ekstremaliąją situaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“;
27kitus poįstatyminius teisės aktus. Priėmus įstatymus, turės būti pripažinti netekusiais galios:
ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nuostatų patvirtinimo“;
d. nutarimas Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“;
d. nutarimas Nr.
darbo organizavimo tipinės tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 12 d.
nutarimas Nr. 529 „Dėl Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d.
nutarimas Nr. 718 „Dėl Civilinės saugos mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d.
nutarimas Nr. 1028 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
7Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. Nr. nutarimas 1108 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos sistemos
parengties lygių skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d.
nutarimas Nr. 1212 „Dėl Gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinų darbų, įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d.
nutarimas Nr. 1295 „Dėl Civilinės saugos pratybų organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 24 d.
nutarimas Nr. 96 „Dėl slėptuvių poreikio nustatymo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti 2021 m. PAGD planuojama įsteigti 32 naujus etatus civilinei saugai stiprinti ir atitinkamai daugėja funkcijų patiems ugniagesiams gelbėtojams. 2021 metams VRM papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis, susijęs su įstatymų įgyvendinimu, sudaro 2,312 mln. eurų.
Išlaidos, susijusios su naujai steigiamais 32 etatais (jei komplektavimas vyktų I ketvirčio antrojoje pusėje), sudarytų 912 tūkst. eurų, iš jų naujai įsteigtų etatų darbo užmokestis su „Sodra“ sudarytų 660 tūkst. eurų ir 252 tūkst. eurų išlaidos susijusios su šių etatų aprūpinimu darbo priemonėmis, t. y. darbo vietų įrengimas, aprūpinimas uniformine ir specialiąja apranga, aprūpinimas reikiamomis darbo ir ryšio priemonėmis, padidėtų išlaidos jų komandiruotėms, komunalinės ir ryšio išlaidos (iš jų 155 tūkst. eurų išlaidoms ir 97 tūkst. eurų ilgalaikiam turtui). Taip pat reikia apmokyti 550 ugniagesių gelbėtojų, kuriems būtų pavestos naujos papildomos, įstatymų projektuose CPSD numatomos funkcijos, susijusios su sanitariniu švarinimu ir kito radiacinio, cheminio ir biologinio kenksmingumo pašalinimu, atsižvelgiant į papildomai įgytas kompetencijas, perkelti juos į vyriausiuosius ugniagesius. Jų darbo užmokesčiui prireiktų dar 1,34 mln. eurų, jų apmokymui šioms funkcijoms vykdyti – 60 tūkst. eurų. 2022 metams, atitinkamai lyginant su 2021 metais, papildomai reikės dar apie 255 tūkst. eurų darbo užmokesčiui minėtų naujai priimtų 32 darbuotojų ir vyriausiųjų ugniagesių (chemikų) eiliniam kasmetiniam vertinimui (prognozuojant, kad bus teigiamai įvertintas kas trečias), stažo padidėjimui, viršvalandžiams. 2023 metams, atitinkamai lyginant su 2022 metais, papildomai reikės dar 322 tūkst. eurų darbo užmokesčiui dėl minėtų darbuotojų eilinio kasmetinio vertinimo atsirasiančioms išlaidoms. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, negauta specialistų vertinimų. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ekstremalioji situacija“, „civilinė sauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisykles, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje vietoj santrumpos „operacijų vadovas“ vartotinas pilnas pareigybės pavadinimas – „ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas“, nes ši santrumpa įvedama tik kitoje – 10 dalyje. 2. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ekstremaliųjų situacijų operacijų centras civilinės mobilizacijos institucijos mobilizacijos valdymo grupės funkcijas atlieka tik valstybės ir savivaldybės institucijų, o ne institucijų ar įstaigų vadovų sprendimu, nes Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo, kurio nauja redakcija įsigalios 2021 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė mobilizacijos institucija – valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme yra vartojama sąvoka
„ekstremalioji situacija“ (apibrėžta šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje), šią sąvoką
(su įvardžiuotine būdvardžio forma) reikėtų nuosekliai vartoti ir įvardijant atitinkamą komisiją kaip savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisiją (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 3 straipsnio 5 punkte, 11 straipsnio
straipsnio 5 punkte, 16 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 27 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose, 3, 4, 13 dalyse, 33 straipsnio 2 dalyje). 4.
aišku, kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, apibrėžiančioje operacijų vadovo statusą ir esmines funkcijas, nustatyta, kad jis vadovauja visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje, nors visose kitose keičiamo įstatymo nuostatose ekstremaliųjų situacijų padarinių šalinimas nėra siejamas išimtinai tik su ekstremaliosios situacijos židiniu, t. y. padariniai šalinami apskritai visoje ekstremaliosios situacijos paveiktoje šalies teritorijoje. 5. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatos, suponuojančios, kad gelbėjimo darbų vadovu gali būti bet kuris civilinės saugos sistemos pajėgų darbuotojas, pvz., kelių priežiūros tarnybų, sanitarinio švarinimo ir kitas komunalines paslaugas teikiančių įmonių ar ūkio subjektų, kurių teritorijoje įvyko avarija, darbuotojas, pirmas atvykęs į įvykio vietą. Pažymėtina, kad gelbėjimo darbų vadovui yra pavaldžios visos į ekstremaliosios situacijos židinį atvykusios civilinės saugos sistemos pajėgos, neatsižvelgiant į jų pavaldumą; niekas negali trukdyti gelbėjimo darbų vadovo veiksmams arba atšaukti jo nurodymų civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius (keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tokius gelbėjimo darbų vadovo įgaliojimus, svarstytina, ar gelbėjimo darbų vadovui neturėtų būti keliami bent minimalūs reikalavimai, kurie užtikrintų pakankamą kompetenciją tinkamai vadovauti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį. 6.
subjektai, kitos įstaigos“ keistina formuluote „kitos įstaigos, ūkio subjektai“; 11 straipsnio 3 dalies 1 punkte fragmentas „ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms“ taisytinas į „kitoms įstaigoms, ūkio subjektams“; 14 straipsnio 12 punkte fragmentas „ūkio subjektuose ir kitose įstaigose“ keistinas fragmentu „kitose įstaigose, ūkio subjektuose“; 24 straipsnio 3 dalyje, 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžių „ūkio subjektų ir kitų įstaigų“ įrašytina „kitų įstaigų ir ūkio subjektų“. 7. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 punkte po žodžių „pavaldžių civilinės saugos sistemos“ įrašytinas žodis „subjektų“. 8. Nėra aiškus nei keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatų tarpusavio santykis, nei jų santykis su keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 punktu, kuriame nustatyti Vyriausybės įgaliojimai paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio formuluotės suponuoja, kad vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, o susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, – minėtos teisės bei laisvės ir (papildomai) ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. Tačiau keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir judėjimo laisvės apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Taigi nėra įtvirtinama, kad Vyriausybė gali nustatyti nuosavybės ar būsto neliečiamumo teisės apribojimus.
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostatų analizė taip pat leidžia daryti prielaidą, kad nuosavybės teisė ir būsto neliečiamumo teisė gali būti apribotos gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimu tik vykdant neatidėliotinus gelbėjimo ar padarinių likvidavimo darbus. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 8 straipsnio, 9 straipsnio 10 punkto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje, taip pat su 28 ir
ekstremaliąją situaciją ar įvykį bei likviduojant jų padarinius, nuostatomis. 9. Keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai apribota ūkinės veiklos laisvė bei viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas. Tačiau pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nėra nustatyti nei atvejai, kada minėtos laisvės gali būti ribojamos, nei tvarka, kuria vadovaujantis priimami atitinkami sprendimai, nei tokių laisvių ribojimų turinys. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 10 punkte tiesiog įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, kad, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo ir judėjimo laisvės apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.
Atsižvelgdami į tai, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2010 m. vasario 26 d., 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimai), manome, kad įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžti ne tik tokių laisvių ribojimo atvejai ir tvarka, bet ir pačių apribojimų ribos bei turinys. Svarstytina, ar palikus tik bendro pobūdžio nuostatą dėl formalios Vyriausybės teisės riboti ūkinės veiklos laisvę bei viešųjų paslaugų teikimą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu, neapibrėžus tokios teisės įgyvendinimo sąlygų, nebūtų pažeisti konstituciniai reikalavimai asmens teisių ir laisvių ribojimui. 10. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje ir siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 punktą siūlome papildyti nuostata, numatančia, kad Vyriausybė skelbia ir atšaukia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir skiria valstybės operacijų vadovą (kaip nustatyta keičiamo įstatymo 28 straipsnyje). 11.
įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikėtų atskleisti Vidaus reikalų ministerijos atliekamo civilinės saugos būklės ataskaitos, kurią rengia Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentas, vertinimo tikslą ir (ar) teisines pasekmes, nes iš nuostatos formuluotės nėra aiški tokio vertinimo reikšmė. Taip pat siūlome aiškiai nurodyti, ar ši ataskaita Vyriausybei teikiama tiesiog susipažinti, ar kažkokiu kitu tikslu. 12. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 12 punkte vietoj žodžio „organizuoja“ įrašytinas žodis „inicijuoja“. 13. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 14 punkte reikėtų nurodyti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planų vertinimo, kurį atliks Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentas, tikslą ir pasekmes. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad šis departamentas ne vertina, o su juo turi būti derinami savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai, t. y. tik esant šio departamento pritarimui dėl plano turinio, jis savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti tvirtinamas. 14. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 6 punktą siūlome papildyti nurodant, kad Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento direktorius tvirtina Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento ekstremaliųjų situacijų valdymo planą (kuris kaip privalomas dokumentas, apibrėžiantis Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento veiklos organizavimą gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, numatytas šio straipsnio 5 dalyje). 15. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta, kad, gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos vykdo ne tik valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, bet ir savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose numatytas priemones. 16.
įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punktą, kuriame nustatyta, kad, atsižvelgdama į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį ar mastą, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija teikia Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentui informaciją apie valstybės lygio ekstremaliosios situacijos grėsmę, reikėtų suderinti su 27 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, esant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos motyvuotam prašymui ir (ar) atsižvelgdamas į gresiančios ar susidariusios savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos pobūdį ir (ar) mastą, Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentas nedelsiant, bet ne vėliau nei sekančią dieną po savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos motyvuoto prašymo gavimo, teikia siūlymą Vyriausybei dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo. 17. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį siūlome papildyti nuostata, kad tuo atveju, kai savivaldybės lygio ekstremalioji situacija atšaukiama paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos sprendimai privalomi tiek, kiek jie neprieštarauja Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento direktoriaus ar kito operacijų vadovo sprendimams. 18. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius sudaro savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisiją ir skiria savivaldybės operacijų vadovą. Keičiamo įstatymo
komisijos sprendimai gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai situacijai valdyti yra privalomi savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantiems ūkio subjektams ir gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos metu savivaldybėje esantiems asmenims.
Atsižvelgiant į tai, nėra visiškai aiškus savivaldybės operacijų vadovo pavaldumas, jo įgaliojimų apimtis ir jo sprendimų santykis su savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos, kuriai vadovauja administracijos direktorius, sprendimais. Reikėtų šiuos klausimus reglamentuoti aiškiau. 19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra aiškus keičiamo įstatymo 15 straipsnyje (taip pat 11 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 5 dalies 5 punkte) numatyto valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pasitelkimo Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento direktoriaus įsakymu instituto santykis su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, kuriomis yra įtvirtintas laikino karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas valstybės tarnautojų pareigas institutas. Atsižvelgiant į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei kartu su vertinamu projektu teikiamame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 21, 29, 30 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-5341 nėra numatyta galimybė ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais „pasitelkti“ valstybės tarnautojus, bet yra numatyta galimybė tokiais atvejais juos laikinai perkelti į kitas pareigas (galiojančio įstatymo 21 straipsnio 7 dalis, 24 straipsnio 5 dalis, taip pat minėtu projektu Nr.
XIIIP-5341 teikiamos Valstybės tarnybos įstatymo 21, 29, 30, 53 straipsnių nuostatos), neaišku, ar karjeros valstybės tarnautojų „pasitelkimas“ ekstremaliųjų situacijų valdymo ir (ar) likvidavimo funkcijoms atlikti turėtų būti vykdomas laikinai perkeliant juos į kitas pareigas, ar „pasitelkimas“ ir
„laikinas perkėlimas į kitas pareigas“ būtų skirtingi institutai (siūloma keičiamo
įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostata „pasitelktiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis“ šiuo atžvilgiu nėra aiški, nes iš jos negalima vienareikšmiškai suprasti, ar pasitelktiems valstybės tarnautojams būtų garantuojama tai, kad pasibaigus pasitelkimo poreikiui jie grįžtų į savo ankstesnes pareigas, ar tai, kad vykdydami Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno pavestas užduotis jie formaliai eitų tas pačias pareigas, kurias ėjo iki „pasitelkimo“). Pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymą karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina (21 straipsnio 5 dalis). Tokia karjeros valstybės tarnautojų laikino perkėlimo į kitas pareigas tvarka yra nustatyta siekiant suderinti valstybės institucijų ir įstaigų veiklą, o siūlomu vienašališko „pasitelkimo“ institutu galėtų būti sudarytos prielaidos sutrikdyti valstybės institucijų ir įstaigų sistemos veikimo darną.
Mūsų nuomone, net ir gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai valstybės institucijos ir įstaigos privalo vykdyti joms priskirtas funkcijas ir tarpusavyje derinti savo veiklą, todėl ir tokiais atvejais ekstremaliųjų situacijų valdymo ir
(ar) likvidavimo funkcijoms atlikti reikiamas kompetencijas turintys valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai turėtų būti pasitelkiami tik suderinus tai su valstybės institucijų ar įstaigų, kuriose jie eina pareigas (dirba), vadovais. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinamu projektu siūlomas valstybės tarnautojų ir darbuotojų pasitelkimo reguliavimas šiuo atžvilgiu nėra visiškai nuoseklus ir aiškus (keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento direktoriaus teisė pasitelkti kompetentingus valstybės institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ir (ar) darbuotojus, pagal 15 straipsnį jis informuoja valstybės institucijos ar įstaigos, kurioje numatomi pasitelkti valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai eina pareigas (dirba), vadovą (1 dalis) ir pasitelkia juos savo įsakymu (2 dalis), tačiau 12 straipsnio 5 dalies 5 punkte minimas atitinkamas Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento direktoriaus prašymas, o pagal
institucijos ar įstaigos vadovo pavedimas valstybės tarnautojui ar darbuotojui vykdyti šio departamento direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno pavestas užduotis). 20. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų dalis yra išdėstyta skliaustuose.
Pažymime, kad pagal teisės technikos taisykles savarankiškos teisės normos ir jų dalys teisės aktuose negali būti dėstomos skliaustuose, todėl atsisakytina teisinio reguliavimo dėstymo skliaustuose. 21. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad ūkio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojų evakavimą, gelbėjimo darbus ir jiems vadovauja iki civilinės saugos sistemos pajėgų atvykimo, nors įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad ir ūkio subjekto darbuotojai yra priskiriami civilinės saugos sistemos pajėgoms. 22. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 5 punkte išdėstytą pastabą, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti gelbėjimo darbų vadovo „paskyrimą“, t. y. administracinį sprendimą dėl konkretaus asmens paskyrimo vykdyti tam tikras funkcijas, derintina su keičiamo įstatymo
likviduojant įvykį ar ekstremalųjį įvykį ir šalinant jo padarinius atlieka pirmas atvykęs į įvykio vietą civilinės saugos sistemos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas. 23. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje dukart pavartota sąvoka
„operacijos vadovas“ keistina šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžta
sąvoka „operacijų vadovas“. 24. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje formuluotė „atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos lygį“ keistina formuluote „atsižvelgiant į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį“ arba
„atsižvelgiant į gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos pobūdį
ir (ar) mastą“. 25. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio
direktoriaus) sprendimu šaukiama savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija. 26.
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti, ar turi būti priimami šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodyti ekstremaliosios situacijos valdymo sprendimai, ir, jeigu taip, – kokia tvarka jie turi būti priimami tuo atveju, kai savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia ne savivaldybės administracijos direktorius, o Vyriausybė Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento teikimu. 27. Siekiant teisinio aiškumo atskiriant Vyriausybės, Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento ir valstybės operacijų vadovo funkcijas, keičiamo įstatymo 28 straipsnį siūlome papildyti nauja dalimi, kurioje būtų apibrėžtos valstybės operacijų vadovo funkcijos (taip kaip šio straipsnio 9 ir 10 dalyse apibrėžiamos Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamento ir Vyriausybės funkcijos). Pažymėtina, kad valstybės operacijų vadovo funkcijos nėra visiškai aiškios, nes šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentas tampa iš esmės atsakingas už visų neatidėliotinų darbų organizavimą ir koordinavimą, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo ir jos padarinių šalinimo organizavimą ir priima jo kompetencijai priskirtus sprendimus, būtinus gelbėjimo ir paieškos, neatidėliotiniems darbams koordinuoti, ekstremaliajai situacijai valdyti, jos padariniams šalinti. 28. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 13 dalyje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pavadinimas rašytinas be žodžių
„Lietuvos Respublikos“, nes šis įstatymas čia minimas ne pirmą kartą. 29. Projekto
2 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „2.
Kituose įstatymuose ir teisės aktuose vartojamas įstaigos pavadinimas „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos“ yra tolygus šiame įstatyme vartojamam pavadinimui
„Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentas prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos“, o sąvoka „ekstremali situacija“ – tolygi šiame įstatyme vartojamai sąvokai „ekstremalioji situacija“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]