Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šios dalies nuostatos netaikomos valdybos nariams – valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu paskirtiems (išrinktiems) valstybės tarnautojams. Valdybos nariams – valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu paskirtiems (išrinktiems) valstybės tarnautojams už veiklą valdyboje atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 6, 10, 45, 47, 62, 88 IR 90 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
PAKEITIMO įstatymo, LIetuvos respublikos PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO
IR PRIIMANČIOSIOS ŠALIES PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-1623 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-3228 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektų AIŠKINAMASIS RAŠTAS
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų parengimo priežastys: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas) parengtas siekiant:
1) spręsti 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusios naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo metu nustatytas (identifikuotas) šio įstatymo taikymo (įgyvendinimo) problemas;
2) supaprastinti ir palengvinti žmogiškųjų išteklių valdymą valstybės tarnyboje;
3) įgyvendinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) pasiūlymus dėl papildomų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų nustatymo valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr.
10, 45, 47, 62, 88 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9,
projekto nuostatomis suderinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, statuso atkūrimo terminus ir sąlygas bei žuvusių valstybės tarnautojų laidojimo išlaidų apmokėjimo ir palaikų pervežimo į Lietuvą klausimus. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 6, 10, 45, 47, 62, 88 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3228 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant nuostatas suderinti su VTĮ projekte siūlomu naikinti pakaitinio valstybės tarnautojo institutu. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33 ir 37³ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant reglamentuoti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą einant su valstybės ar savivaldybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių ir viešųjų įstaigų kolegialiuose organuose. VTĮ projekto tikslas – tobulinti Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nustatytą teisinį reguliavimą.
VTĮ projekto uždaviniai:
valstybės tarnautojų karjeros galimybes;
susijusias su valstybės tarnautojų karjera, konkursų organizavimu, darbo užmokesčiu, skatinimu, tarnybine atsakomybe ir socialinėmis garantijomis;
kolektyvinių sutarčių sudarymo ir taikymo valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose (toliau – įstaigos);
išplėsti valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų sąrašą[1];
doktrina, reikalavimus, būtinus norint teikti valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo paslaugas, nustatyti įstatyme. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Teisinio reguliavimo apžvalga:
tarnautojo sąvoka (pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją). 2. Pagal VTĮ įstatymų nustatyta tvarka pripažinus valstybės tarnautoją kaltu dėl nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus nusikaltimo, nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo) padarymo, tačiau jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso (toliau
Pagal BK – už baudžiamąjį nusižengimą skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą; nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo; apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Pagal BK 36–40 straipsnius, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės šiais pagrindais:
1) asmeniui ar veikai praradus pavojingumą;
2) dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo;
3) kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius;
4) kai yra lengvinančių aplinkybių;
5) kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas;
6) kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, pripažintas pranešėju;
7) pagal laidavimą. 3. VTĮ 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyti specialieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja specialių įstatymų nuostatos. 4. VTĮ 6 straipsnyje nustatyta, kas yra nacionalinė kolektyvinė sutartis ir įstaigos kolektyvinė sutartis. 5. VTĮ nėra nustatyti atvejai, kokiu būdu nustatoma pareigybių grupė pagal VTĮ 1 priede nustatytą pareigybių hierarchiją, kai pareigybės pavadinimas yra nustatomas kituose įstatymuose, o ne VTĮ. 6.
nustatyta, kad į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Tačiau nėra reglamentuota, kaip vyksta tolesnė pretendentų atranka, jei po centralizuoto konkurso yra tik vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą įvertinimą. 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertinti pretendentai arba vienas iš jų atsisako būti teikiami į pareigas priimančiam asmeniui dalyvauti atrankoje į valstybės tarnautojo pareigas. 7. VTĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konkursas į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tuo atveju, jeigu į šias pareigas valstybės tarnautojas nebuvo priimtas kitu šiame įstatyme nustatytu būdu, turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimo ar per 3 mėnesius nuo naujos pareigybės įsteigimo. 8. VTĮ nustatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai, tačiau ši nuostata nesuderinta su kitais įstatymais, pavyzdžiui, Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio
VTĮ nustatyta tvarka, tačiau kiti įstatymai gali nustatyti ir kitokią šių vadovų kadencijos trukmę. 9. VTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad yra įstaigų vadovų, kurie į pareigas priimami neterminuotam laikui, tačiau pagal VTĮ 14 straipsnio 1 dalį kadencijos (terminuotas pareigų ėjimas) nustatytas visiems įstaigų vadovams. Kiti įstatymai taip pat nenumato atvejų, jog įstaigų vadovai į pareigas valstybės tarnyboje galėtų būti priimi neterminuotam laikui. VTĮ neterminuotai į pareigas priimtiems įstaigų vadovams nustato socialines garantijas, pavyzdžiui, teisę atkurti įstaigos vadovo statusą, o nesant tokios galimybės būti siūlomiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas.
Tačiau, įvertinus tai, kad šiuo metu valstybės tarnyboje nėra įstaigų vadovų, kurie būtų priimti į pareigas neterminuotam laikui, VTĮ nustatytos socialinės garantijos minėtiems vadovams yra perteklinės ir realiai neįgyvendinamos. 10. VTĮ nenustato galimybės atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą asmenims, kurie savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl priėmimo ar paskyrimo į Vyriausybės priimamų ar Ministro Pirmininko skiriamų valstybės pareigūnų pareigas. 11. Buvę valstybės tarnautojai valstybės tarnautojo statusą turi teisę atkurti per 3 mėnesius nuo paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas dienos; nuo darbo tarptautinėje institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje pabaigos; po sutuoktinio priimto, perkelto, paskirto arba išrinkto darbui užsienyje priėmimo, perkėlimo ar paskyrimo laikotarpio pabaigos arba nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui, dienos. 12.
12VTĮ įtvirtintas pretendentų rezervas,
kurį sudaro asmenys, nustatyta tvarka turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai, pasibaigus priėmimo laikui, atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai. Į pretendentų rezervą įtraukti asmenys turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka. 13. VTĮ nereglamentuoja sprendimų įgyvendinimo tais atvejais, kai valstybės tarnautojo laikino perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiu atlikus tarnybinės veiklos vertinimą, padidinamas valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas ar priimami kiti sprendimai ir toks valstybės tarnautojas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas. 14. VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, laikinai perkeliant į lygiavertes ar žemesnes pareigas, perkeliant ar atkuriant valstybės tarnautojo statusą į lygiavertes pareigas, nustatoma valstybės tarnautojo turėta pareiginė alga, t y. ši taisyklė taikoma net ir tais atvejais, kai perkeliama į lygiavertes ar žemesnes pareigas skirtingose įstaigų grupėse, dėl ko neretai turėtas iki perkėlimo pareiginės algos koeficientas nepatenka į pareigybei, į kurią perkeliama, nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, o tai nedera su VTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta esmine pareiginės algos nustatymo taisykle, jog pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 15. VTĮ nustato 2 rūšių priemokas (už pavadavimą ir papildomų užduočių atlikimą), priemokų mokėjimas ribojamas 6 mėnesių terminu, priemokų ribos – nuo 10 iki 40 procentų pareiginės algos. 16. VTĮ numato, kad valstybės tarnautojai inter alia gali būti skatinami suteikiant jiems iki 5 mokamų poilsio dienų, bet ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus.
Tačiau nėra reglamentuotas darbo apmokėjimas už šį laikotarpį – neaišku, ar už šias papildomas mokamas poilsio dienas turi būti apmokama kaip už kasmetinių atostogų laikotarpį, t. y. mokant vidutinį valstybės tarnautojo darbo užmokestį, ar kitokia tvarka ir dydžiais. 17. VTĮ nėra reglamentuota, kaip turi būti sprendžiama situacija, kai po tarnybinės veiklos vertinimo priimtas sprendimas perkelti valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, tačiau valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į jas, nereglamentuota, kaip turi būti sprendžiama, jei valstybės tarnautojui einant pareigas (tarnybos eigoje) atsiranda VTĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių asmuo negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas (teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas atima teismas, valstybės tarnautojas pripažįstamas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje, kitų įstatymų nustatytais atvejais, pvz., pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnį, draudžiamas darbas su vaikais, jei padaromi atitinkami nusikaltimai prieš vaikus). 18. VTĮ numato kompensacijos mokėjimą valstybės tarnautojui tik tuo atveju, kai jo sveikata buvo sužalota ar jis susirgo sunkia liga atlikdamas tarnybines pareigas užsienyje (ne Lietuvoje). 19. Diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – DTĮ) 90 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta galimybė valstybės lėšomis apmokėti pagal VTĮ 25 straipsnio 1 dalį į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų ar dirbti į specialiąsias misijas perkeltų valstybės tarnautojų žuvusių (mirusių) šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų. 20.
dalyje nustatyta, kad žuvęs pareigūnas ar kursantas laidojamas už valstybės lėšas arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. VTS nėra nustatyta, kad su vidaus tarnybos sistemos pareigūnu užsienyje gyvenusių ir žuvusių (mirusių) jo šeimos narių palaikai būtų pervežami į Lietuvą. Taip pat VTS nėra nustatyta, kad Vyriausybė nustato laidojimo išlaidų dydį, nors Žvalgybos įstatyme ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme tokie įgaliojimai Vyriausybei yra suteikti. 21. VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. 22. VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje yra baigtinis atleidimo iš valstybės tarnybos sąrašas, tačiau viename punkte gali būti ir keli tarpusavyje nesusiję atleidimo pagrindai. Pavyzdžiui, VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra išdėstyti 3 tarpusavyje nesusiję atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų pagrindai: 1) pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas, 2) valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, 3) baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai. 23.
tarnautojų pareigybės statutinėse įstaigose (poskyrio vedėjas), taip pat nėra nustatytas skyriaus, kuris yra kitame administracijos padalinyje, vedėjo pavaduotojo pareiginės algos koeficientas. Ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybė yra nustatyta VTĮ 1 priedo 5.1 papunktyje. 24. Akcinių bendrovių įstatyme, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta, kad už veiklą įmonių ir viešųjų įstaigų veikloje kolegialių organų nariams (neišskiriant valstybės tarnautojų) mokamas atlyginimas (Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje jos nariams gali būti mokamos ir tantjemos). Profesinio mokymo įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už veiklą taryboje jos nariams (neišskiriant valstybės tarnautojų) atlyginama profesinės mokymo įstaigos lėšomis profesinio mokymo įstaigos įstatuose nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
valstybės tarnautojo sąvoka VTĮ 2 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti karjeros valstybės tarnautoją sąvoką taip, kad ji apimtų ir tuos atvejus, kai karjeros valstybės tarnautojas priimamas pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, t. y. šiuo metu galiojanti pakaitinio valstybės tarnautojo sąvoka integruojama į karjeros valstybės tarnautojo sąvoką. Šis pakeitimas sistemiškai susijęs su kitais VTĮ straipsnių pakeitimais. Tokiu būdu būtų sudaroma galimybė įstaigų vadovams lengviau valdyti žmogiškuosius išteklius, o karjeros valstybės tarnautojams, neatsižvelgiant į jų priėmimo į valstybės tarnybą sąlygas (priėmimas terminuotam laikui), sudaromos sąlygos siekti tiek vertikalios, tiek horizontalios karjeros valstybės tarnyboje.
Atsisakius pakaitinių valstybės tarnautojų instituto, nereikės organizuoti „dvigubų“ konkursų į valstybės tarnybą, karjeros valstybės tarnautojas, priimtas laikinai pakeisti pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, galės būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje, sumažės administracinė našta įstaigai tvarkant žmogiškuosius išteklius (skelbiant pakaitinių valstybės tarnautojų atrankas, dalyvaujant atrankoje, priimant pakaitinius valstybės tarnautojus į pareigas ir kt.). Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2019 m. apie 20 proc. visų paskelbtų konkursų sudarė pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos. Taip pat VTĮ suvienodinamos sąvokos: VTĮ sistemiškai atsisakoma vartojamos sąvokos „pakaitinių valstybės tarnautojų atranka“, o vietoj šios sąvokos vartojama sąvoka „konkursas į valstybės tarnautojo pareigas“. Tuo tikslu yra keičiamas Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 7 punktas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 10 straipsnis, kuriose yra minima „pakaitinio valstybės tarnautojo“ sąvoka. Analogiškai keičiama ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo sąvoka (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, taip pat pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją. 2. VTĮ 4 straipsnio pakeitimas. Griežtinami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
STT 2018 m. rugsėjo 10 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-6982[2] nurodyta, kad VTĮ nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai BK nustatytų veikų padarymo atvejais siejami iš esmės tik su asmens turimu teistumo statusu. Tačiau tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos, nes tokiu nuosprendžiu pripažįstama, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, taigi, buvo įrodyti visi padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Teigiama praktika laikytina Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 3 straipsnio
nuosprendžio, kuriuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įsiteisėjimo dienos negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Siekdama užtikrinti, kad valstybės tarnautojų pareigas eitų sąžiningi ir korupcijai atsparūs asmenys, skaidriai bei efektyviai naudotų valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšas, STT pasiūlė keisti VTĮ ir jame nustatyti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tam tikrą laikotarpį nuo nuosprendžio įsigaliojimo būtų laikomas priekaištingos reputacijos ir dėl to negalėtų eiti valstybės tarnautojo pareigų ar būti priimamas į šias pareigas.
Atsižvelgus į šiuos pasiūlymus, VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepraėjo 3 metai. Atsižvelgus į BK 36 ir 37 straipsnių nuostatas, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmeniui ar nusikalstamai veikai praradus pavojingumą (BK
ir toliau laikomas nepriekaištingos reputacijos (3 metus nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos), nes priešingu atveju, nesant šių išimčių, asmenims taikomi apribojimai būtų neproporcingi. Tuo tikslu kartu teikiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9, 22 ir 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 6, 10, 45, 47, 62, 88 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuose taip pat suvienodinami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Taip pat VTĮ 4 straipsnyje atsisakoma perteklinių žodžių „įstatymų nustatyta tvarka“. 3. VTĮ 6 straipsnio pakeitimas. Tikslinamos nuostatos dėl kolektyvinių sutarčių valstybės tarnyboje sudarymo. VTĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. To paties straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtos nacionalinės kolektyvinės sutarties ir įstaigos kolektyvinės sutarties sąvokos. Pažymėtina, kad įgyvendinant VTĮ 6 straipsnio nuostatas kyla neaiškumų dėl kolektyvinių sutarčių rūšies (šiuo metu galiojančiame VTĮ 6 straipsnyje nėra nustatyta, kad valstybės tarnyboje galima sudaryti ir šakos kolektyvinę sutartį) ir apimties sudarymo valstybės tarnyboje. Tuo tikslu siūloma atsisakyti VTĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalių, apibrėžiančių nacionalinės kolektyvinės sutarties ir įstaigos kolektyvinės sutarties sąlygas ir turinį, nes kolektyvinių sutarčių sudarymo nuostatos yra darbo kodekse ir jas dubliuoti VTĮ yra netikslinga. VTĮ 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyvioms šio įstatymo nuostatoms.
Pažymėtina, kad Darbo kodeksas nustato minimalias darbuotojų socialines ir kitas garantijas, o pagal VTĮ 1 straipsnį būtent VTĮ nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus, (pavyzdžiui, VTĮ 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta valstybės tarnautojų papildomų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka ir maksimalūs dydžiai: valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos; valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos; valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos). Taigi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą kolektyvinėse sutartyse valstybės tarnyboje pagal darbo kodekso nustatytus kolektyvinių sutarčių sudarymo principus galima būtų tartis tik dėl tų nuostatų, kurių imperatyviai nereglamentuoja VTĮ (pavyzdžiui, nors kolektyvinėse sutartyse negalima būtų tartis dėl daugiau nei 37 darbo dienų kasmetinių atostogų, tačiau galimos derybos dėl atostogų suteikimo eilės ir
(ar) papildomų poilsio dienų suteikimo ir kt.). 4. VTĮ 8 straipsnio pakeitimas.
VTĮ 8 straipsnio pakeitimas. Kitame nei VTĮ įstatyme nurodytos pareigybės prilyginimas VTĮ 1 priede nurodytai valstybės tarnautojo pareigybei VTĮ 8 straipsnio 4 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija (sąvoka „valstybės ar savivaldybės institucija“ sistemiškai tikslinama ir kituose VTĮ straipsniuose), įstaigos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina būtent šios kolegialios institucijos vadovas. Galiojanti nurodyto punkto redakcija sudaro prielaidas skirtingam aiškinimui ir nuostatos taikymui, pvz., neaišku, kas turi tvirtinti Vyriausybės įstaigų vadovų, kuriuos į pareigas priima Vyriausybė, pareigybių aprašymus – Vyriausybė ar jos vadovas (Ministras Pirmininkas). Siūlomas pakeitimas pašalintų šį neapibrėžtumą. VTĮ 8 straipsnio 5 dalies pakeitimas leistų kituose įstatymuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigybes, kurios nenurodytos VTĮ 1 priede, prilyginti VTĮ 1 priede nurodytoms pareigybėms, o tai padėtų tinkamai vykdyti su įstaigų personalo administravimu susijusias funkcijas (pvz., nustatyti pareiginę algą (koeficientus), vykdyti tarnybinį kaitumą, laikiną perkėlimą į kitas pareigas dėl tarnybinės būtinybės, įgyvendinti kompetencijomis grįstą valstybės tarnybą (nustatant tai pareigybei būtinas kompetencijas, tipinius reikalavimus) ir t. t.). Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai atlikti savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės, o jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. 5. VTĮ 9 straipsnio pakeitimas. Tikslinamos su priėmimu į valstybės tarnybą susijusios nuostatos.
VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte sąvoka, susijusi su aukštojo mokslo kvalifikacija, suderinama su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme vartojama sąvoka. VTĮ 9 straipsnį siūloma papildyti 2¹ dalimi ir į pareigas priimančiam asmeniui, kilus abejonių dėl į valstybės tarnautojo pareigas priimamo asmens reputacijos, sudaryti sąlygas motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas, valstybės ar savivaldybės valdomas įmones, kad šios pateiktų apie tokį asmenį jų turimą informaciją. Tokiu būdu ne bet kokia informacija (pavyzdžiui, gandai), o tik kompetentingų institucijų disponuojama ir teisėtai renkama informacija galėtų būti pasinaudojama nepriimant asmens į valstybės tarnautojo pareigas. VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas tikslinamas, atsižvelgus į tai, kad, pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, privačių interesų deklaracijoje privaloma nurodyti sutuoktinio, sugyventinio, partnerio vardą, pavardę, asmens kodą bei darbovietes ir (ar) einamas pareigas, o VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata tokio imperatyvo nenustato. 6. VTĮ 10 straipsnio pakeitimas. Nustatomi reikalavimai asmenims, siekiantiems teikti valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo paslaugas. Pažymėtina, kad šiuo metu reikalavimas turėti teisę naudoti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir (ar) tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus asmenims, tikrinantiems valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimą, vadovaujantis Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr.
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“, 37 punktu, yra nustatytas Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 įsakymu Nr. 1V-447. Dėl šio reikalavimo taikymo praktikoje nekyla problemų ir ginčų, o asmenų, teikiančių valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo paslaugas, veikla yra sklandi. Visgi, atsižvelgus į konstitucinę doktriną, jog asmenų teisės ir laisvės, ūkio subjektų veiklos sąlygos ir ribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, siūloma papildyti VTĮ 10 straipsnį 6 ir 7 dalimis ir jose nustatyti reikalavimą asmenims turėti teisę naudoti vidaus reikalų ministro nustatytus tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir
(ar) tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus. Šio reikalavimo nustatymas nediskriminuotų asmenų dėl jų pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės narės, kurioje paslaugų teikėjas yra įsteigtas, nes tokių diskriminacinių pagrindų VTĮ nenustato.
Kadangi užsienio kalbų mokėjimas yra vienas iš specialiųjų reikalavimų, nustatomų valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose, o pagal VTĮ nuostatas asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas ar perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, privalo atitikti pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus (taip pat ir užsienio kalbų mokėjimo), siekiant užtikrinti, kad į valstybės tarnybą būti priimami ir joje pareigas eitų kompetentingi asmenys (profesionalumo reikalavimas), VTĮ 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienio kalbų mokėjimą tikrintų tik tie asmenys, kurie turi teisę naudoti vidaus reikalų ministro nustatytus tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ir
(ar) tarptautinius užsienio kalbų mokėjimo lygio nustatymo testus. Taip būtų maksimaliai užtikrinama, jog užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo paslaugas teikiančių asmenų pateikti vertinimai (išvados) dėl užsienio kalbų mokėjimo yra pagrįsti kompetencija ir patikimi. VTĮ 10 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad pakartotinis užsienio kalbos mokėjimo tikrinimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo paskutinio užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo. 3 mėnesių pakartotinis užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo terminas siejamas su pakankamu terminu patobulinti užsienio kalbos mokėjimo lygį (pavyzdžiui, iš B1 lygio į B2 lygį). 7. VTĮ 11 straipsnio pakeitimas. Tikslinamos nuostatos dėl valstybės tarnautojų atrankos. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ projekte siūloma atsisakyti pakaitinio valstybės tarnautojo sąvokos, atitinkamai koreguojama VTĮ 11 straipsnio 1 dalis, atsisakant nuostatos, kad į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizuojamos atrankos.
Siekiant didinti neįgalių asmenų užimtumą, VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skelbime būtų papildomai nurodoma, ar darbo sąlygos yra tinkamos negalią turintiems asmenims. Tokiu būdu tikimasi prisidėti prie Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408 „Dėl Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2020 metų programos patvirtinimo“, įgyvendinimo. VTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į įstaigos vadovo, įstaigos vadovo pavaduotojo ir įstaigos padalinio vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. Pažymėtina, kad asmenys, pretenduojantys į valstybės tarnautojo pareigas, tuo pačiu metu dalyvauja ir kituose centralizuotuose konkursuose, todėl nereti atvejai, kai Vyriausybės įgaliota įstaiga pasibaigus konkursui atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, tačiau vienas iš jų arba abu atsisako būti teikiami į pareigas priimančiam asmeniui dalyvauti tolesnėje atrankoje į valstybės tarnautojo pareigas. Tokiu atveju kyla neaiškumų, ar į pareigas priimančiam asmeniui gali būti teikiamas kitas (kiti) iš eilės geriausiai tame pačiame konkurse įvertintas pretendentas (-ai), ar turi būti skelbiamas naujas konkursas.
Atsižvelgus į tai, kad naujų konkursų skelbimas ir naujų pretendentų atrinkimas reikalauja papildomų finansinių ir laiko išteklių, o užsitęsę konkursai gali turėti neigiamą įtaką įstaigų veiklai be nuolatinio vadovo, ir į tai, kad, pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, valstybės tarnyboje turi būti užtikrinamas nepertraukiamas ir efektyvus įstaigų funkcionavimas (veikimas), VTĮ 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vienam iš dviejų pretendentų arba abiem pretendentams atsisakius būti teikiamiems į pareigas priimančiam asmeniui, pateikus pretendentų kandidatūras minėtam asmeniui vienas iš pretendentų arba abu pretendentai atsisako dalyvauti atrankoje į valstybės tarnautojo pareigas, į pareigas priimančio asmens prašymu būtų teikiami kiti, ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą įvertinimą gavę kandidatai, o kai po konkurso apskritai yra vienas pretendentas, gavęs ne mažesnį nei Vyriausybės nustatytą įvertinimą, į pareigas priimančiam asmeniui jo prašymu būtų teikiamas vienas pretendentas. Tokiu būdu būtų užtikrinama sklandesnė pretendentų atranka, taupomas laikas ir finansiniai ištekliai, greičiau atrenkami asmenys į vadovaujančias pareigas, o į pareigas priimantis asmuo pasirinktų vieną iš dviejų jo manymu geriausių pretendentų. 8. Dėl VTĮ
dalyje siūloma trumpinti atrankos terminus ir nustatyti vieną terminą, per kurį turi būti paskelbtas konkursas, t. y. konkursas į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas tuo atveju, jeigu į šias pareigas valstybės tarnautojas nebuvo priimtas kitu šiame įstatyme nustatytu būdu, turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimo ar nuo naujos pareigybės įsteigimo. 9. Dėl VTĮ 13 straipsnio pakeitimo.
VTĮ 13 straipsnyje šalinamos įstatymo spragos, susijusios ne tik su valstybės, bet ir savivaldybės institucijos teise asmenį priimti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. 10. Dėl VTĮ 14 straipsnio pakeitimo. VTĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai, tačiau ši nuostata nesuderinta su kitais įstatymais, pvz., Vyriausybės įstatymo
į pareigas VTĮ nustatyta tvarka, tačiau kiti įstatymai gali nustatyti ir kitokią šių vadovų kadencijos trukmę. Siekiant įstatymų suderinamumo, 14 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad įstatymai gali nustatyti kitokią įstaigų vadovų kadencijos trukmę. Taip pat, siekiant valstybės tarnyboje išlaikyti kompetentingus įstaigų vadovus, siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovas, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, kurio tarnybinė veikla eitos kadencijos metu visuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta labai gerai, į tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas antrai kadencijai gali būti priimamas be konkurso. Atsižvelgiant į tai, kad įstaigos vadovas be konkurso gali būti skiriamas antrai kadencijai, o tarp tarnybinės veiklos vertinimo termino pabaigos ir kadencijos pabaigos gali būti likęs nedidelis laiko tarpas, pripažintina netekusia galios VTĮ 14 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad „konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos“. VTĮ 17 straipsnio 2 ir
vadovams, kurie į pareigas priimti neterminuotam laikui (ne kadencijai).
Tačiau, įvertinus tai, kad nei VTĮ, nei kiti įstatymai nenustato, jog įstaigų vadovai į pareigas galėtų būti priimti neterminuotam laikui (ne kadencijai), VTĮ 17 straipsnyje nustatyta socialinė garantija – teisė atkurti įstaigos vadovo statusą – realiai negali būti įgyvendinta, todėl jos atsisakoma. Atitinkamai siūloma atsisakyti ir 14 straipsnio 5 dalies, kuri numato įstaigų vadovų, turinčių teisę atkurti įstaigos vadovo statusą, teisę be konkurso eiti įstaigos vadovo pareigas. 11. Dėl VTĮ 15 straipsnio pripažinimo netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma pripažinti netekusia galios VTĮ 2 straipsnio 4 dalį ir atsisakyti
„pakaitinio valstybės tarnautojo“ sąvokos, naikintinas VTĮ 15 straipsnis,
reguliuojantis pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimą. 12. Dėl VTĮ 17 straipsnio pakeitimo. Dėl valstybės tarnautojo teisės gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį. Keičiamos VTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos, susijusios su valstybės tarnautojo teisėmis. VTĮ
kokią veiklą valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, o d papunktyje siūloma padaryti išimtį ir nustatyti, kad valstybės tarnautojams nebūtų mokamas atlyginimas einant pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose. Už šią veiklą valstybės tarnautojams būtų atlyginama VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka mokant priemoką. Siekiant įstatymų suderinamumo, kartu yra teikiami Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33 ir 37³ straipsnių pakeitimo įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr.
I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriuose siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams, einantiems pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose, yra atlyginama VTĮ nustatyta tvarka. Pagal konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2016 m. spalio 27 d. nutarimai). Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Ši nuostata nedera su VTĮ 30 straipsniu, reglamentuojančiu priemokų mokėjimą valstybės tarnautojams, nes pagal VTĮ 1 straipsnio nuostatas valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustato VTĮ. Dėl valstybės tarnautojo statuso atkūrimo. Plečiama grupė asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ir be konkurso būti priimtiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
Siekiant į valstybės tarnybą sugrąžinti arba valstybės tarnyboje palikti reikiamas kompetencijas viešajame ar privačiame sektoriuje įgijusius ar patobulinusius buvusius valstybės tarnautojus, VTĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad karjeros valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, savo noru atsistatydinusiems iš valstybės tarnautojo pareigų, taip pat atleistiems VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 (pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo, priimto pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, priėmimo laikas), 13 (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), 15 (į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas) ar 17 (nustatoma, kad dėl neįgalumo ar netekto darbingumo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų) punkto pagrindu sudaryti galimybę per 3 metus nuo atsistatydinimo iš valstybės tarnautojo pareigų atkurti valstybės tarnautojo statusą turint ne mažesnį kaip 2 metų valstybės tarnybos stažą per pastaruosius 5 metus iki atsistatydinimo. Siekiant terminų suderinamumo su kitais VTĮ projekto 17 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose, 3 dalyje siūlomais nustatyti atvejais, VTĮ projekto 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad jeigu kyla šiame punkte nustatyto 3 metų termino atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą kolizija su šios dalies 2–4 punktuose, 3 dalyje nustatytu 6 mėnesių terminu atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, taikomas asmeniui palankesnis terminas atkurti valstybės tarnautojo statusą.
Šiuo metu asmenys, savo noru atsistatydinę iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų dėl VTĮ 17 straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytų priežasčių (dėl priėmimo ar paskyrimo į Vyriausybės priimamo ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno pareigas), neturi teisės atkurti karjeros valstybės tarnautojo statuso, nors paskirtas ar priimtas į Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno pareigas, asmuo turi teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas nepagrįstai riboti asmenų teisę į karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimą, pvz., neaišku, kodėl ribojamas karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimas, jei buvęs karjeros valstybės tarnautojas buvo priimtas, pvz., į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas Vyriausybės atstovo, esančio valstybės pareigūnu ir vykdančio nuolatinę savivaldybių administracinę priežiūrą, pareigas, į kurias priima Vyriausybė.
VTĮ 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos be konkurso į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimami įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai (aktualu tiems asmenims, kurie, prieš juos paskiriant eiti įstaigos vadovo ar kadencijai priimamo karjeros valstybės tarnautojo pareigas, neturėjo valstybės tarnautojo statuso ir dėl to negali jo atkurti pagal VTĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostatas). Tokiu būdu siekiama valstybės tarnyboje išlaikyti gabius ir kompetentingus įstaigų vadovus, baigusius įstaigos vadovo kadenciją (-as). Taip pat VTĮ projekto
nustatytos statuso atkūrimo, taip pat 4 dalyje nustatytos priėmimo į lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas be konkurso procedūros paprastai pradedamos likus ne anksčiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybos (darbo) santykių pabaigos.
Šiuo pasiūlymu siekiama statuso atkūrimo ar priėmimo be konkurso į lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas procesą padaryti sklandesniu ir užtikrinti, kad nebūtų pertraukų tarp vienų tarnybos
(darbo) teisinių santykių pabaigos (pvz., Seimo skiriamo valstybės pareigūno kadencijos pabaigos) ir kitų tarnybos teisinių santykių pradžios (pvz., Seimo skiriamo valstybės pareigūno atkurto karjeros valstybės tarnautojo statuso). Minėta nuostata nebūtų taikoma, kai prašymas atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio priėmimo, perkėlimo, paskyrimo arba išrinkimo laikotarpiui pagal VTĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 3 dalies 1 punktą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą statuso atkūrimo procedūros pradedamos nuo tarnybos (darbo) teisinių santykių pabaigos, o statuso atkūrimo procedūra paprastai užtrunka 1–3 mėn. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ siūloma valstybės tarnautojo statuso atkūrimo terminą ilginti iki 6 mėnesių, tikslinamos ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 45, 47 ir 62 straipsnių bei Vidaus tarnybos statuso 22 straipsnio nuostatos, kuriomis valstybės tarnautojams ar diplomatams taip pat ilginamas statuso atkūrimo terminas nuo 3 iki 6 mėnesių. Atsisakoma pretendentų rezervo. VTĮ 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pretendentų rezerve esantys asmenys turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka.
Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 56 punkte nustatyta, kad jeigu pretendentų rezerve esančiam asmeniui buvo atliktas pretendentų vertinimas komisijoje, šis asmuo turi teisę raštu kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą prie VRM prašydamas įskaityti komisijos apskaičiuotą jo turimą balą jam pretenduojant į kitas identiškas pareigas. Pažymėtina, kad šia teise asmenys naudojasi labai retai (2019 m. rezerve esančių asmenų buvo 10–15, nė vienas rezerve esantis pretendentas nebuvo priimtas į pareigas pagal VTĮ 17 straipsnio 7 dalies nuostatą). Pabrėžtina, kad pretendentų rezerve esantiems asmenims galiojantis VTĮ nustato pakankamas socialines garantijas dar iki įtraukimo į šį rezervą, pvz., pareigybės panaikinimo atveju karjeros valstybės tarnautojams pagal VTĮ 49 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlomos kitos pareigos (papildoma socialinė garantija), asmenys, turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą, gali pasinaudoti galimybe grįžti į eitas pareigas, o jei nėra tokios galimybės, į kitas valstybės tarnautojo pareigas, taip pat VTĮ projekte nustatomos lankstesnės karjeros valstybės tarnautojų karjeros (įskaitant ir karjeros valstybės tarnautojus, priimtus laikinai pakeisti pareigų negalinčio eiti kito karjeros valstybės tarnautojo) galimybės (pvz., tarnybinio kaitumo būdu būti perkeltiems į laisvas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, būti perkeltiems į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai po tarnybinės veiklos vertinimo pakaitinio valstybės tarnautojo veikla įvertinama labai gerai arba būti laikinai perkeltiems į kitas pareigas dėl tarnybinės būtinybės).
Atsižvelgus į tai, manytina, kad pretendentų rezervo sudarymo tikslas yra perteklinis socialinių garantijų užtikrinimo atžvilgiu ir nepadeda pasiekti jam iškeltų tikslų, o šio rezervo administravimas sukuria papildomą administracinę naštą Vyriausybės įgaliotai įstaigai (Valstybės tarnybos departamentui prie VRM). 13. Dėl VTĮ 18 straipsnio pakeitimo VTĮ 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas valstybės tarnautojo prašymu.
VTĮ 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, į pareigas priimantis asmuo, o kai į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, – šios institucijos vadovas be valstybės tarnautojo atskiro prašymo įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir prima sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. VTĮ 18 straipsnio 2 ir
asmenį į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija (žr. šios dalies 6 punktą). 14. Dėl VTĮ 21 straipsnio pakeitimo. Sudaroma galimybė „pakaitinį valstybės tarnautoją“ perkelti į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, karjeros valstybės tarnautoją perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma naikinti pakaitinio valstybės tarnautojo sąvoka, atitinkamai siūloma keisti ir VTĮ 21 straipsnio nuostatas. Tai reiškia, kad karjeros valstybės tarnautojas, priimtas laikinai pakeisti pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, galės būti perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ir atvirkščiai.
Siūloma papildyti VTĮ
rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui, arba kituose įstatymuose nustatytam laikui, kuriam politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas buvo priimtas į pareigas. Praktikoje yra poreikis turėti galimybę karjeros valstybės tarnautoją perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir yra atvejų, kai pareigas einantys karjeros valstybės tarnautojai skiriami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais. Šis pakeitimas leistų paprasčiau valdyti žmogiškuosius išteklius valstybės tarnyboje (perkėlimo procedūros yra paprastesnės, nei atleidimo–priėmimo ir valstybės tarnautojo statuso atkūrimo procedūros (pvz., nenutrūksta stažas tarnybos Lietuvos valstybei, stažas atostogoms gauti, galimybė grįžti į eitas pareigas ir kt.).
Pasibaigus karjeros valstybės tarnautojo perkėlimo į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas terminui, karjeros valstybės tarnautojas būtų grąžinamas į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o tuo atveju jei, pavyzdžiui, karjeros valstybės tarnautoją, priimtą pakeisti pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, ir laikinai perkeltą į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas nebus galimybės grąžinti į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas (pavyzdžiui, iš vaiko priežiūros grįžus karjeros valstybės tarnautojui, kurį laikinai pakeisti ir buvo priimtas karjeros valstybės tarnautojas), karjeros valstybės tarnautojas iš pareigų bus atleidžiamas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas (pasibaigia karjeros valstybės tarnautojo, priimto pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, priėmimo laikas). Karjeros valstybės tarnautoją perkėlus į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir sukakus 65 metus, pasibaigus terminui, kuriam karjeros valstybės tarnautojas buvo perkeltas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, jis iš pareigų bus atleidžiamas pagal VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas (sukanka 65 metai). Pagal VTĮ 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą, reikalavimas būti ne vyresniam kaip
tarnautojams.
Siūloma VTĮ 21 straipsnį papildyti nauja 16 dalimi ir nustatyti, kad kai laikinai pareigų negalėjęs eiti karjeros valstybės tarnautojas grįžta į pareigas, jį laikinai pakeitęs karjeros valstybės tarnautojas VTĮ V skyriuje nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas (tiek toje pačioje, tiek kitoje įstaigoje). Kai laikinai pareigų negalėjęs eiti karjeros valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų ar perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jį laikinai pakeitęs karjeros valstybės tarnautojas toliau eina šias pareigas. Pastarąja nuostata siekiama valstybės tarnybos teisinių santykių reguliavimą suderinti su Darbo kodekso 67 straipsnio 3 dalies nuostata (terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas). Pavyzdžiui, karjeros valstybės tarnautojas, laikinai pakeičiantis vaiko priežiūros atostogose esantį valstybės tarnautoją, ir vaiko priežiūros atostogose esančiam valstybės tarnautojui atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų, karjeros valstybės tarnautojas, laikinai pakeičiantis vaiko priežiūros atostogose esantį valstybės tarnautoją, ir toliau eitų šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas
netekusiu galios. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo ir atsižvelgiant į tai, kad siūloma naikinti pakaitinio valstybės tarnautojo institutą, VTĮ 22 straipsnio nuostatos inkorporuojamos į VTĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. 16. Dėl VTĮ 23 straipsnio pakeitimo. Siekiant nuoseklaus teisinio reguliavimo, tikslinamos VTĮ 23 straipsnio nuostatos, jas derinant su kitų straipsnių nuostatomis. 17. Dėl VTĮ 24 straipsnio pakeitimo.
Nuostatos, reglamentuojančios atitiktį specialiesiems reikalavimams, susijusiems su įslaptinta informacija, suderinamos su Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis. Analogiškas suderinimas atliekamas ir kituose VTĮ straipsniuose. 18. Dėl VTĮ 25 straipsnio pakeitimo. Atsisakoma „atstovybių prie tarptautinių organizacijų“ sąvokos, kurią pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą apima „diplomatinės atstovybės“ sąvoka. Analogiškas pakeitimas daromas ir kituose VTĮ straipsniuose, pvz., 44 straipsnio 1 dalyje. Taip pat 25 straipsnyje siūloma nuosekliai vartoti „karjeros valstybės tarnautojo“ sąvoką. 19. Dėl VTĮ 26 straipsnio pakeitimo. VTĮ 26 straipsnio nuostatos keičiamos sistemiškai jas derinant su kitomis VTĮ nuostatomis. 20. Dėl VTĮ 27 straipsnio pakeitimo. Tobulinamos nuostatos dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. VTĮ 27 straipsnio 1 dalyje tikslinamos nuostatos, kokių valstybės tarnautojų tarnybinė veikla yra vertinama: vertinama įstaigų vadovų, išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ir karjeros valstybės tarnautojų, išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, perkeltus į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas. VTĮ 27 straipsnio 4 dalyje siūloma trumpinti terminą, kurio pakanka įvertinti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tarnybinę veiklą (nuo 6 iki 4 mėnesių). Manytina, kad 4 mėnesių terminas yra pakankamas nustatytoms užduotims atlikti ir valstybės tarnautojo veiklai vertinti. Pažymėtina, kad jei tiesioginis vadovas įvertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, su tokiu įvertinimu gali nesutikti ne tik valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė buvo vertinama, bet ir į pareigas priimantis asmuo.
Tokiu atveju į pareigas priimantis asmuo turi teisę pagal VTĮ 27 straipsnio 13 dalį su prašymu kreiptis į vertinimo komisiją, kad ši pateiktų jam išvadą dėl atlikto valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo. Atsižvelgus į tai, tikslinama VTĮ 27 straipsnio 7 dalis. VTĮ 27 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu pasiūlymu valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo nėra priimtas į pareigas, – šios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio asmens sprendimu valstybės tarnautojas yra skatinamas. Pavyzdžiui, nesant (nėra paskirto) įstaigos vadovo – valstybės pareigūno, jį pavaduoja karjeros valstybės tarnautojas, o nesant (nėra paskirto) karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens, šio karjeros valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nėra vertinama. Siūloma keisti VTĮ 27 straipsnio 9 dalį. Pagal šiuo metu galiojančio VTĮ 27 straipsnio 10 dalį, valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas gali būti sudarytas esant šioms sąlygoms: 1) valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai ir 2) valstybės tarnautojui yra nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas. Toks teisinis reguliavimas nėra lankstus, nes norint sudaryti minėtą planą būtina sumažinti pareiginės algos koeficientą, tačiau toks pareiginės algos koeficiento sumažinimas gali būti objektyviai neįmanomas (pvz., tais atvejais, kai valstybės tarnautojui jau yra nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas, tačiau poreikis tobulinti tarnybinės veiklos rezultatus išlieka).
Siekiant lankstumo siūloma nustatyti, kad tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas gali būti sudaromas tiesiog įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, nereikalaujant dar ir pareiginės algos koeficiento sumažinimo. VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 4 punkte siūloma nustatyti papildomą neigiamo tarnybinės veiklos įvertinimo rezultatą – karjeros valstybės tarnautoją, laikinai perkeltą į kitas valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, grąžinti į iki perkėlimo eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Gali pasitaikyti atvejų (tačiau praktikoje tokie atvejai yra labai reti), kai valstybės tarnautojas laikinai buvo perkeltas į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tokį asmenį įvertinus nepatenkinamai, toks valstybės tarnautojas gali būti grąžintas į eitas (aukštesnes) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Šis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo paradoksas, kai įvertintas nepatenkinamai valstybės tarnautojas grąžinamas į aukštesnes pareigas, siejamas su valstybės tarnautojo turimomis kompetencijomis. Pavyzdžiui, asmenį laikinai perkeliant iš skyriaus vedėjo pareigų į vyriausiojo specialisto pareigas (karjeros valstybės tarnautojas laikinai gali būti perkeliamas ir į kitą įstaigą ar į kitą tos pačios įstaigos padalinį), skyriaus vedėjas neturės reikiamų kompetencijų, būtinų eiti žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, ir kartu nėra poreikio mažinti pareiginės algos koeficientą.
VTĮ 27 straipsnio 9 dalies 6 punkte siūloma atsisakyti žodžio „neeilinio“ (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus nepatenkinamai), nes gali būti situacijų, kai veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpio pabaiga sutaps su kasmetinio vertinimo laikotarpiu, t. y. valstybės tarnautojui neeilinio vertinimo metu gali būti sudaromas nuo 2 iki 6 mėnesių valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas, o jo pabaiga sutaps su kasmetiniu tarnybinės veiklos vertinimo laikotarpiu. VTĮ 27 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti tarnybinės veiklos vertinimo metu priimtų sprendimų įgyvendinimo tvarką tais atvejais, kai vertinama valstybės tarnautojo, laikinai perkelto į kitas pareigas, tarnybinė veikla. Manytina, kad sprendimas perkelti į žemesnes pareigas ar atleisti iš pareigų nesuderinamas su laikino perkėlimo į kitas pareigas institutu, nes valstybės tarnautojas, perkeltas į laikinas pareigas (pvz., esant tarnybinei būtinybei) dėl pasikeitusių funkcijų pobūdžio, apimties ar atsakomybės laipsnio, ypač, kai perkeliama į aukštesnes pareigas, gali ne taip sėkmingai atlikti jam pavestas laikinas funkcijas. Todėl tokio valstybės tarnautojo perkėlimas į žemesnes pareigas ar atleidimas iš pareigų būtų neproporcingas ir neteisingas, nes nebūtų atsižvelgta į tai, kaip jis vykdė pareigas iki jo perkėlimo į laikinas pareigas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad sprendimai – sumažinti pareiginės algos koeficientą arba sudaryti tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planą – būtų įgyvendinami tik einant pareigas, į kurias laikinai yra perkeltas valstybės tarnautojas, t. y. neigiami sprendimai būtų siejami su ta tarnybine veikla, už kurios vykdymą ir buvo priimtas konkretus neigiamas sprendimas. Tuo atveju, jei laikinas pareigas einantis valstybės tarnautojas buvo įvertintas labai gerai ir įgijo teisę į didesnį pareiginės algos koeficientą, ši teisėtai įgyta teisė turėtų būti išsaugoma (teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principai) valstybės tarnautoją grąžinus į eitas valstybės tarnautojo pareigas. VTĮ 27 straipsnio 13 ir 14 dalyse siūloma reglamentuoti tarnybinės veiklos vertinimo komisijose aspektus, kai nėra įstaigos vadovo (įstaigos vadovas nėra priimtas į pareigas), kuris galėtų vertinti savo pavaldinius. Tokiu atveju nesamo įstaigos vadovo pavaldinių tarnybinę veiklą vertintų įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo (pavyzdžiui, Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, ministras ar meras). Siekiant objektyvumo, VTĮ 27 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad vertinant vidaus auditorių tarnybinę veiklą vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas ir atsisakyti nuostatos, kad vertinant savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, valstybės tarnautojų veiklą vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovas.
Valstybės kontrolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 9 straipsnio 5 dalimi, atlieka savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamo audito išorinę peržiūrą, kurios tikslas – įvertinti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos sukurtą audito kokybės kontrolės sistemą ir atliktų auditų kokybę, pareikšti dėl to nuomonę. Ar atliekant valstybinį auditą, ar savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamo audito išorinę peržiūrą, Valstybės kontrolė vadovaujasi tarptautiniu mastu pripažintais standartais – Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais inter alia Tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais – profesiniais nutarimais. INTOSAI patvirtintuose esminiuose principuose 10 INTOSAI-P – Meksiko deklaracijoje dėl Aukščiausios audito institucijos (toliau – AAI) nepriklausomumo – įtvirtinti pagrindiniai AAI principai ir atskleistas jų turinys. 10 INTOSAI-P trečiasis nepriklausomumo principas „Pakankamai platūs įgaliojimai ir visiška veiksmų laisvė vykdant AAI funkcijas“ inter alia nurodo, kad AAI neturėtų niekaip dalyvauti arba sudaryti įspūdį, kad dalyvauja audituojamų organizacijų valdyme; AAI turėtų užtikrinti, kad jų personalas neužmegztų per daug artimų santykių su audituojamais subjektais, kad galėtų išlikti objektyvūs ir atrodyti nešališki.
Manytina, kad dalyvavimas veiklos vertinimo komisijos darbe vertinant savivaldybės kontrolieriaus – įstaigos vadovo kasmetinę veiklą suprantamas ir laikomas tiesioginiu dalyvavimu savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valdyme vertinant šių institucijų vadovus (vykdančius institucijos valdymą asmenis), todėl tai prieštarauja jau minėtam 10 INTOSAI-P įtvirtintam principui. VTĮ 27 straipsnio 15 dalį siūlytina papildyti, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra veikianti profesinė sąjunga arba darbo taryba ir valstybės tarnautojas, kurio tarnybinė veikla vertinama, yra šios profesinės sąjungos arba darbo tarybos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. 21. Dėl VTĮ 29 straipsnio pakeitimo. Tikslinamas pareiginės algos nustatymas, kai perkeliama į kitas valstybės tarnautojų pareigas skirtingose įstaigų grupėse. Bendra pareiginės algos koeficiento nustatymo taisyklė nurodyta VTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal VTĮ 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Siekiant įgyvendinti valstybės tarnautojo teisę į karjerą (tiek vertikalią, tiek horizontalią), VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti taisykles.
Tais atvejais, kai, perkeliant valstybės tarnautoją į lygiavertes pareigas iš vienos įstaigų grupės į kitą įstaigų grupę, valstybės tarnautojo turimas pareiginės algos koeficientas nepatenka į pareigybės, į kurią perkeliamas valstybės tarnautojas, grupei nustatytą pareiginės algos koeficiento intervalą, turėtų būti nustatytas toks pareiginės algos koeficientas, kuris patektų į atitinkamai įstaigų grupei priskirtos pareigybių grupės nustatytą pareiginės algos koeficiento intervalą. Sistemiškai vertinant VTĮ 29 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas, valstybės tarnautojui, siekiančiam būti perkeltu į lygiavertes pareigas iš žemesnės įstaigų grupės į aukštesnę įstaigų grupę, jeigu jo pareiginės algos koeficientas nesiekia aukštesnės įstaigų grupės pareigybės, į kurią jis siekia būti perkeltas, grupei nustatyto minimalaus koeficiento, jam turėtų būti nustatytas žemiausiais koeficientas iš pareigybės, į kurią jis yra perkeliamas, grupės pareiginės algos koeficientų intervalo. Analogiškai, valstybės tarnautojui, siekiančiam būti perkeltu į lygiavertes pareigas iš aukštesnės įstaigų grupės į žemesnę įstaigų grupę, jeigu jo pareiginės algos koeficientas viršija žemesnės įstaigų grupės pareigybės, į kurią jis siekia būti perkeltas, grupei nustatytą maksimalų koeficientą, jam turėtų būti nustatytas aukščiausiais koeficientas iš pareigybės, į kurią jis siekia būti perkeltas, grupės pareiginės algos koeficientų intervalo. Vadovaujantis šia taisykle, VTĮ 29 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog perkėlimo (laikino perkėlimo) į lygiavertes, žemesnes pareigas, grąžinimo į ankstesnes pareigas, karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo atvejais nustatoma pareiginė alga turi patekti į pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą.
Tokiu būdu būtų išlaikoma bendra įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo sistema ir išvengta situacijų, kai valstybės tarnautojams taikomi individualūs koeficientai, neatitinkantys VTĮ 1 priede nustatytų pareigybės grupės koeficientų intervalo. VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose numatoma galimybė perkeliant iš nevadovaujančių (valstybės tarnautojo, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų) į vadovaujančias (valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas) lygiavertes valstybės tarnautojo pareigas nustatyti jo iki perkėlimo turėtą pareiginę algą, taikant iki 1 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad į tą pačią pareigybių grupę patenkančios pareigybės (ir vadovaujančios, ir nevadovaujančios) skiriasi atsakomybės laipsniu ir vykdomų funkcijų apimtimi, todėl, siekiant į atitinkamas pareigybes pritraukti kompetentingus valstybės tarnautojus, siūloma nustatyti galimybę taikyti finansinę (motyvuojančią) paskatą – iki 1 didesnį pareiginės algos koeficientą. Tokiu būdu pareiginės algos koeficientas būtų didinamas tuo atveju, kai, pvz., patarėjui siūloma tarnybinio kaitumo būdu pereiti į lygiavertes skyriaus, esančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pareigas.
VTĮ 29 straipsnio 4 dalies 7 ir 8 punktuose numatoma galimybė atkuriant karjeros valstybės tarnautojo statusą į eitas ar lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatyti iki atleidimo turėtą pareiginę algą, su galimybe taikyti iki 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, o atkuriant karjeros valstybės tarnautojo pareigas į žemesnes pareigas – nustatyti iki atleidimo turėtą pareiginę algą. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, jog neretai nuo asmens atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų iki karjeros valstybės tarnautojo statuso atkūrimo praeina nemažas laiko tarpas, per kurį, atsižvelgus į pakitusius infliacijos ir kitus finansinius (ekonominius) rodiklius, asmens turėta pareiginė alga tampa santykinai nedidelė. Visais VTĮ 29 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais nuostata, kad pareiginė alga nustatoma taikant iki 1 ar 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, neįpareigoja didinti pareiginės algos koeficiento, t. y. įstaiga dėl ribotų finansinių galimybių gali taikyti ir nulinį („0“) koeficientą. VTĮ 27 straipsnio 4 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, į kitas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas perkeltiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, pareigas perkeltiems karjeros valstybės tarnautojams nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga. 22. Dėl VTĮ 30 straipsnio pakeitimo. Tikslinamos nuostatos dėl priemokų mokėjimo VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje siūloma pailginti priemokų terminą iki 9 mėnesių.
Praktikoje susiduriama su situacija, kuomet valstybės tarnautojams tenka atlikti papildomas funkcijas ilgesnį, negu
principas. Šis pasiūlymas siejamas su siekiu skatinti įstaigas valstybės tarnautojų darbo užmokestį didinti ne per priemokų institutą, o didinant pareiginės algos koeficientą. Kitaip bus susiduriama su ankstesne praktiką, kuomet priemokų mokėjimas įgaudavo nuolatinį pobūdį. Atsižvelgiant į praktikoje kylančius klausimus, VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma patikslinti nuostatą, kad priemoka už pavadavimą gali būti skirta ne tik pavaduojant valstybės tarnautoją, bet ir darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį. Siūlytina papildyti VTĮ 30 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad valstybės tarnautojui gali būti skiriama priemoka už darbą nustačius valstybės tarnautoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius. Priemokos už darbą, kai valstybės tarnautoją veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, dydžio nustatymo ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė. Ši priemoka negali būti didesnė kaip 20 procentų pareiginės algos. Atsižvelgiant į tai, kad paprastai projektų (Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojami projektai) įgyvendinimas, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pavadavimas esant tikslinėse atostogose, nedarbingumo laikotarpis, taip pat VTĮ 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų pareigų įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose ėjimas paprastai trunka ilgiau nei 9 mėnesius, VTĮ 30 straipsnio 3 dalyje siūloma neriboti priemokos mokėjimo termino vykdant šias funkcijas.
Neriboti priemokos skyrimo termino siūlytina ir skiriant VTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytą priemoką už darbą nustačius valstybės tarnautoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius. 23. Dėl VTĮ 31 straipsnio pakeitimo. Siekiant inovatyvių sprendimų ir skatinti organizacinės kultūros plėtrą, VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti naują valstybės tarnautojų skatinimo rūšį – valstybės tarnautojas galėtų būti skatinamas kitomis iki 1 pareiginės algos dydžio socialinėmis skatinimo iniciatyvomis (tačiau ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus). Ši nuostata įstaigoms leistų vykdyti įvairias socialines iniciatyvas ir už jų įgyvendinimą apdovanoti valstybės tarnautojus (pvz., kompensuoti viešojo transporto bilietus skatinant valstybės tarnautojus naudotis viešuoju transportu, kompensuoti sporto klubo abonementą skatinant sveiką gyvenseną ir kt.). Įvairios socialinės skatinimo iniciatyvos yra įprasta organizacijų darbuotojų skatinimo priemonė[3].
Šiuo metu VTĮ nėra nustatyta, kaip apmokamos suteikiamos papildomos poilsio dienos, ar už jas turi būti atsiskaitoma atleidžiant ar perkeliant valstybės tarnautoją į kitas pareigas, per kiek laiko turi būti panaudojamos suteiktos papildomos poilsio dienos, todėl, siekiant teisinio reguliavimo išsamumo, siūloma šiuos su mokamų poilsio dienų suteikimu susijusius aspektus reglamentuoti. Siūlomos nustatyti nuostatos, kad mokamos poilsio dienos turi būti panaudotos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo dienos ir per šį laiką nepanaudotos mokamos poilsio dienos prarandamos. Šis pasiūlymas siejama su tuo, kad, valstybės tarnautojui per 12 mėnesių nepasinaudojus papildomomis poilsio dienomis, skatinimas netenka prasmės ir nebeatlieka savo funkcijos, nes nuo valstybės tarnautojo paskatinimo iki pasinaudojimo skatinimo priemone (mokamomis poilsio dienomis) praeina per didelis laiko tarpas. Analogiškai Vidaus tarnybos statuto
teisinį pagrindą skatinti valstybės tarnautojus už atitinkamų teisės pažeidimų, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, atskleidimą ar ištyrimą. Nurodytais atvejais valstybės tarnautojų skatinimą reglamentuoja Pareigūnų ir valstybės tarnautojų, tiesiogiai dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1575. 24. Dėl VTĮ 34 straipsnio pakeitimo. Tikslinamos su tarnybinių nuobaudų skyrimu susijusios nuostatos. VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje patikslinamos nuostatos, susijusios su tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminu. Aplinkybės ir terminai, susiję su tarnybinės nuobaudos skyrimu, turi būti nustatyti įstatyme.
VTĮ 34 straipsnio 3 dalyje siūloma aiškiai įtvirtinti nuostatą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas nustačius, kad valstybės tarnautojas oficialios informacijos dėl galimo tarnybinio nusižengimo gavimo metu yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų. Praktikoje dėl šių aplinkybių įstaigoms kyla neaiškumų, ar dėl atleisto valstybės tarnautojo veikos gali būti pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. 25. Dėl VTĮ 44 straipsnio pakeitimo. VTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatos sistemiškai derinamos tarpusavyje ir su Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatomis. 26. Dėl VTĮ 47 straipsnio pakeitimo VTĮ 47 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nuostata, kad į tarnybos stažą Lietuvos valstybei būtų įskaitomas ir laikas einant Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno pareigas (kaip ir einant kitų statutinių valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ar kitas pareigas). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2901 buvo pakeistas Vadovybės apsaugos tarnybos statusas – iš įstaigos prie VRM 2020 m. liepos 1 d. Vadovybės apsaugos tarnyba tapo Vyriausybės įstaiga. 27. Dėl VTĮ 48 straipsnio pakeitimo. VTĮ 48 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytu pagrindu (atleidimas šalių susitarimu) atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka. Kartu siūloma VTĮ 48 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad valstybės tarnautojui, atleistam šalių susitarimu iš valstybės tarnautojo pareigų, išeitinė kompensacija pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai šalių susitarimu atleistam valstybės tarnautojui yra išmokama visa sutarta išeitinė kompensacija, o kitą dieną toks buvęs valstybės tarnautojas priimamas į darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas. Taip pat VTĮ 48 straipsnio 4 dalyje siūloma papildyti, kad valstybės tarnautojui mirus, išmokamos mirusiam valstybės tarnautojui priklausiusius išmokėti ne tik išeitinės išmokos, bet ir VTĮ 48 straipsnio 6 dalyje nurodytos kompensacijos. Kitose VTĮ 48 straipsnio dalyse įstatymo nuostatos derinamos tarpusavyje. 28. Dėl VTĮ 49 straipsnio, DTĮ 88 ir 90 straipsnių bei VTS 59 straipsnio pakeitimo. Nustatomos socialinės garantijos įstaigų vadovams, kurių pareigybė naikinama, perkelti juos į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas. VTĮ, DTĮ ir VTS nuostatos derinamos tarpusavyje dėl valstybės tarnautojo laidojimo išlaidų apmokėjimo, žuvusio (mirusio) valstybės tarnautojo ir juo užsienyje gyvenusių ir žuvusių (mirusių) šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvą. VTĮ 49 straipsnio 1 dalyje siekiant lygiateisiškumo siūloma nustatyti, kad naikinant ne tik karjeros valstybės tarnautojo, bet ir įstaigos vadovo, išskyrus įstaigos vadovo, priimamo į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, įstaigos vadovas jo sutikimu būtų paskiriamas į lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo (pagal VTĮ 1 priedo 2 dalies nuostatas, direktoriaus (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje) pareigybei lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos būtų teismo kanclerio pareigos), o jei tokių nėra į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas.
VTĮ 49 straipsnio 2 dalyje, VTS 59 straipsnio 2 dalyje ir DTĮ 88 straipsnio 3 dalyje siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai suteikti įgaliojimus nustatyti valstybės apmokamų laidojimo išlaidų dydį (šiuo metu įgaliojimai nustatyti valstybės apmokamų laidojimo išlaidų dydį yra nustatyti Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme). Numatoma galimybė apmokėti užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su valstybės tarnautoju gyvenusių šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatyta apmokėti ne tik žuvusių (mirusių) karių palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, bet ir kartu su kariu užsienyje gyvenančių asmenų (sutuoktinių, vaikų, išlaikytinių) palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas. Kartu su žvalgybos pareigūnu, diplomatu užsienyje gyvenančių asmenų (šeimos narių) palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimas nustatytas taip pat Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme. Tačiau VTĮ kartu su valstybės tarnautoju užsienyje gyvenančių šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidų apmokėjimas nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti šias socialines garantijas.
Kartu pažymėtina, kad, pagal VTĮ 25 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai, perkelti į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų arba perkelti dirbti į specialiąsias misijas pagal Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 straipsnį, laikomi „kitais valstybės tarnautojais“. Diplomatinės tarnybos įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta galimybė valstybės lėšomis apmokėti užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kitais valstybės tarnautojais gyvenusių šeimos narių pervežimo į Lietuvą išlaidų. Siekiant nepažeisti konstitucinio lygiateisiškumo principo, siūloma keisti Diplomatinės tarnybos įstatymą ir kitų valstybės tarnautojų šeimos nariams nustatyti analogišką socialinę garantiją, kurią šiuo metu turi diplomatų, karių, žvalgybos pareigūnų šeimos nariai ir kurią siūloma nustatyti valstybės tarnautojų šeimos nariams. Nustatoma teisė gauti kompensaciją, kai valstybės tarnautojas sužalojamas atlikdamas tarnybines pareigas ar dėl tarnybinių pareigų atlikimo ne tik užsienio valstybėje, bet ir Lietuvoje. VTĮ 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį, Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Taigi, ši nuostata nenustato teisės gauti kompensaciją, jei valstybės tarnautojas sužalojamas Lietuvoje atlikdamas jam priskirtas tarnybines pareigas ar dėl tarnybinių pareigų atlikimo. Toks reguliavimas neturi objektyvaus pagrindimo. Manytina, kad teisė gauti kompensaciją turėtų būti siejama su pačiu sužalojimo faktu, o ne su sužalojimo vieta.
Pažymėtina, kad VTĮ 49 straipsnio 2 dalyje nurodyta kompensacija valstybės tarnautojo žūties (mirties) atveju būtų mokama nepriklausomai nuo to, kur – Lietuvoje ar užsienyje – valstybės tarnautojas žuvo. Pagal Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 3 dalį, kompensacija vidaus tarnybos sistemos pareigūnui mokama ir tada, kai jis sužalojamas vykdydamas tarnybines pareigas Lietuvoje. Siekiant nuoseklaus ir pagrįsto teisinio reguliavimo, nustatoma teisė gauti kompensaciją ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas vykdydamas tarnybines pareigas ar dėl tarnybinių pareigų atlikimo sužalojamas Lietuvoje. Skatinama savanoriška veikla. Siekiant skatinti savanorišką veiklą ir didinti visuomenės sąmoningumą, VTĮ 49 straipsnio 3 dalies 11 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai valstybės tarnautojas atlieka savanorišką veiklą Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus tada, kai savanoriškos veiklos organizatoriumi yra politinė partija ar veikiama politinės partijos naudai, – iki vienos darbo dienos per kalendorinius metus. Kiti pakeitimai. VTĮ 49 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ir karjeros valstybės tarnautojui, perkeltam į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, garantuojamos eitos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. VTĮ 49 straipsnio 8 dalyje siūloma patikslinti asmenų, dėl kurių sunkios būklės valstybės tarnautojui gali būti skiriama materialinė pašalpa, sąrašą, taip pat suderinti sąvoką „ekstremali situacija“ su Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme vartojama sąvoka. 29. Dėl VTĮ 51 straipsnio pakeitimo. Siekiant patogiau tvarkyti statistiką, VTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nauja redakcija dėstomi atleidimo pagrindai, juos išskiriant atskirais punktais.
Siūloma atsisakyti VTĮ
tarnautojas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas), nes, Valstybės tarnautojų registro duomenimis, nuo 2010 m. nė vienas valstybės tarnautojas nebuvo atleistas šiuo pagrindu. Be to, valstybės tarnautojo nepasirodymas darbe be pateisinamos priežasties laikomas pravaikšta ir šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu (VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 5 punktas), o pagal VTĮ 49 straipsnio 5 dalį eitos valstybės tarnautojo pareigos garantuojamos tik privalomosios karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo laikotarpiu, bet ne jam pasibaigus. VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 14 punktas papildytas trūkstama nuostata, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai po karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, tačiau karjeros valstybės tarnautojas nesutinka būti perkeltas į šias pareigas. 16 punktas papildytas nuostata, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad priimant ar perkeliant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo ar kitų įstatymų reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma teisėtai pašalinti.
Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio
tvarka pripažinti pažeidusiais kitus, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba. Deklaruojantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti šiurkščiai pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, trejus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos negali būti skatinami, priimami, perkeliami, skiriami ar renkami į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba. 21 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojas neatitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (nepriekaištingos reputacijos) ir (ar) 9 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ar 5 punkte nustatytų reikalavimų. Esant VTĮ 9 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytoms aplinkybėms (kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais) valstybės tarnautojas iš pareigų galės būti atleidžiamas VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodytu pagrindu (paaiškėja, kad priimant ar perkeliant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pažeisti šio įstatymo ar kitų įstatymų reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma teisėtai pašalinti).
VTĮ 51 straipsnio 4 dalyje siūloma iš 14 kalendorinių dienų į 20 kalendorinių dienų keisti įspėjimo apie atsistatydinimą terminą ir tokiu būdu šį terminą suvienodinti su Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies analogišku terminu. Kituose VTĮ straipsniuose (4 straipsnio 4 dalis, 21 straipsnio 1 ir 2 dalys, ir t.t.) kalendorinėmis dienomis apibrėžti terminai siūlomi skaičiuoti darbo dienomis, taip siekiant nuoseklumo visame VTĮ tekste (užtikrinant vienodą terminų skaičiavimą), išskyrus VTĮ 51 straipsnio 4 dalį, kurioje terminas suderinamas su Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nustatytu 20 kalendorinių dienų terminu. 30. Dėl VTĮ 1 priedo keitimo. VTĮ 1 priede siūloma ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybę perkelti iš 5.1 pareigybių grupės į aukštesnę 4 pareigybių grupę, nes atliekamų funkcijų ir atsakomybės atžvilgiu ministerijos gynybos politikos direktorius yra artimas įstaigos direktoriaus pavaduotojo pareigybei (pažymėtina, kad yra tik kelios ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijoje ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje). Taip pat VTĮ 1 priedas papildomas statutinėse įstaigose esančiomis pareigybėmis.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 16 straipsnis nustato policijos įstaigos ir jų vidaus struktūrą, kurioje yra poskyrio vedėjo pareigybė, kurią gali užimti ir karjeros valstybės tarnautojas. Taip pat VTĮ 1 priedo 7.1 papunktis papildomas trūkstama
dienos atlieka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ 4 straipsnyje siūloma kitaip skaičiuoti terminą, kada asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, ir siekiant užtikrinti jau pareigas einančių valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, VTĮ projekto 33 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos taikomos šiuo metu pareigas einantiems valstybės tarnautojams, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti po keičiamo VTĮ įsigaliojimo. Siekiant valstybės tarnyboje išlaikyti valstybės tarnautojus, savo noru atsistatydinusius iš valstybės tarnautojo pareigų ir Vyriausybės priimtų ar Ministro Pirmininko paskirtų į valstybės pareigūno pareigas, siūloma atkurti valstybės tarnautojo statusą tiems asmenims, kurie iš valstybės tarnautojo pareigų atsistatydino iki VTĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.
Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų teisėtus lūkesius, VTĮ projekto 33 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodytą pretendentų rezervą įtraukti asmenys turi teisę supaprastinta tvarka dalyvauti centralizuotuose konkursuose iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto 6 mėnesių termino pabaigos. VTĮ projekto 33 straipsnio
pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas priimti asmenys išlaikytų valstybės tarnautojo statusą ir galėtų pasinaudoti teise į karjerą valstybės tarnyboje (karjeros valstybės tarnautojas, priimtas laikinai pakeisti kitą pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, pagal VTĮ 21, 25 ar 26 straipsnio nuostatas gali būti perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas). Siekiant užtikrinti valstybės tarnautojų teisėtus lūkesius, VTĮ projekto 33 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad 65 metų sulaukę pakaitiniai valstybės tarnautojai, į pareigas priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, pareigas eina iki termino, kuriam jie buvo priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, pabaigos. VTĮ projekto 33 straipsnio 10 dalyje siūloma ištaisyti šiuo metu galiojančio VTĮ spragą ir nustatyti terminą, per kurį turi būti išnaudotos suteiktos mokamos poilsio dienos arba atitinkamai sutrumpintas darbo laikas. Taigi, priėmus įstatymų projektus laukiama šių teigiamų rezultatų: 1.
Supaprastės žmogiškųjų išteklių valdymas valstybės tarnyboje (lankstesnės valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas perkėlimo procedūros, išvengiama „dvigubų“ konkursų į valstybės tarnybą). 2. Supaprastėjus žmogiškųjų išteklių valdymui, mažės administracinė našta Valstybės tarnybos departamentui, įstaigoms ir valstybės tarnautojams. 3. Pašalinus praktikoje pastebėtas VTĮ taikymo spragas, taps aiškesnis valstybės tarnybos teisinių santykių reguliavimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikis atitinkamai sričiai. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos VTĮ, 2019 m. išryškėjo VTĮ taikymo probleminės sritys. Norint sėkmingai konkuruoti dėl žmogiškųjų išteklių su privačiu sektoriumi, iškilo poreikis lanksčiau reguliuoti valstybės tarnybos teisinius santykius. Šiuo metu galiojančio VTĮ kai kurios nuostatos apsunkina įstaigų vadovų teisę greitai ir paprastai valdyti įstaigos žmogiškuosius išteklius. Pabrėžtina, kad VTĮ projekte siūlant nustatyti lankstesnį žmogiškųjų išteklių valdymą, VTĮ paliekamos esamos ar siūlomos naujos valstybės tarnautojų socialinės garantijos (pavyzdžiui, VTĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti socialinę garantiją, pagal kurią valstybės tarnautojas savo noru ar kitais valstybės tarnautojo atleidimo ne dėl valstybės tarnautojo kaltės pagrindais iš pareigų atleistam valstybės tarnautojui suteikiama galimybė 3 metus nuo atleidimo iš pareigų dienos atkurti valstybės tarnautojo statusą).
Įgyvendinant STT rekomendacijas[4] VTĮ projekte siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti, kad valstybės tarnautojas ar asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl šios dalies 1, 2, 3 ar 4 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nepraėjo 3 metai. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad VTĮ ir jį lydinčiųjų įstatymų poveikis valstybės tarnybai bus teigiamas. Poveikis valstybės finansams. VTĮ projekto poveikis valstybės finansams nenumatomas. Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybės tarnautojams priemokos gali būti mokamos ir valstybės tarnautojai gali būti skatinami finansinėmis motyvavimo priemonėmis.
VTĮ 1 priede numatytas pasiūlymas ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybę perkelti iš 5.1 pareigybių grupės į aukštesnę 4 pareigybių grupę papildomų valstybės biudžeto lėšų nepareikalaus, nes valstybės tarnyboje yra tik kelios ministerijos gynybos politikos direktoriaus pareigybės, kurių galimas pareiginės algos koeficiento didinimas būtų didinamas Krašto apsaugos ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos lėšomis. Poveikis administracinei naštai. Priėmus VTĮ ir su juo susijusius įstatymų projektus, sumažės administracinė našta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. VTĮ projekte atsisakoma perteklinio teisinio reguliavimo, supaprastinamos žmogiškųjų išteklių valdymo procedūros (pavyzdžiui, atsisakoma pakaitinio valstybės tarnautojo instituto). Valstybės tarnautojų registro duomenimis, 2019 m. apie 20 proc. visų paskelbtų konkursų sudarė pakaitinių valstybės tarnautojų atrankos. Atsisakius pakaitinių valstybės tarnautojų instituto ir sudarius galimybę karjeros valstybės tarnautoją, priimtą pakeisti laikinai pareigų negalintį eiti karjeros valstybės tarnautoją, perkelti į kitas valstybės tarnautojo pareigas, bus išvengiama „dvigubų“ konkursų į valstybės tarnybą (šiuo metu iš pradžių skelbiama atranka į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, o grįžus nuolatiniam valstybės tarnautojui – skelbiamas konkursas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas). 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, VRM yra atlikusi VTĮ projekto antikorupcinį vertinimą, kurio metu korupcijos rizikos veiksnių nenustatyta. 7.
ir jo plėtrai Nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymus, turės būti keičiami ar pripažįstami netekusiais galios šie teisės aktai, kurių pakeitimo projektus parengs VRM:
Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 1176 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;
diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;
Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr.
Valstybės tarnautojų, kurie žuvo arba mirė užsienyje, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (bus pripažįstamas netekusiu galios, siekiant šio nutarimo nuostatas konsoliduoti į vieną Vyriausybės nutarimą apimant šios dalies 4–6 papunkčiuose nurodytus Vyriausybės nutarimus);
Vyriausybės 2018 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 195 „Dėl Žvalgybos pareigūnų, žuvusių (mirusių) dėl tarnybos žvalgybos institucijoje, laidojimo išlaidų, žvalgybos pareigūnų ir kartu gyvenusių asmenų palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (bus pripažįstamas netekusiu galios, siekiant šio nutarimo nuostatas konsoliduoti į vieną Vyriausybės nutarimą);
Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 1340 „Dėl Karių, žuvusių (mirusių) tikrosios karo tarnybos metu, laidojimo išlaidų, karių ir jų šeimos narių palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (bus pripažįstamas netekusiu galios, siekiant šio nutarimo nuostatas konsoliduoti į vieną Vyriausybės nutarimą);
nuostatų patvirtinimo“;
vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. 1V-447 „Dėl Užsienio kalbų mokėjimo tikrinimo priimant į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2015 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1092 „Dėl Valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybų narių atlygio skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir valdybos narių civilinės atsakomybės draudimo“;
teisės aktus parengs profesinių mokymo įstaigų steigėjai ar dalininkai). Prireikus bus rengiami ir kiti teisės aktai. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymams įgyvendinti neprireiks. Įstatymų projektuose nėra imperatyvių nuostatų, kurių įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados VRM 2019–2020 m. kaupė ir apibendrino valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atsiliepimus dėl 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos VTĮ įgyvendinimo problematikos ir pasiūlymus tobulinti VTĮ. 2020 m. sausio mėn. VRM įvyko ministerijų atstovų pasitarimas VTĮ taikymo problemoms aptarti, kurio metu buvo pateikti ir išgryninti pasiūlymai dėl VTĮ pakeitimų. Visų šių įstaigų pasiūlymų pagrindu ir buvo parengti įstatymų projektai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime yra užregistruotas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5082, kurį priėmus atitinkamai turės būti tikslinami VTĮ, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 6, 10, 45, 47, 62, 88 ir 90 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9, 22 ir 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-5082 ir jį lydinčių įstatymo projektų tikslas yra sudaryti lygias galimybes (teises) gauti išeitinę išmoką iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukako
dydžius ir mokėjimo sąlygas. [1] STT 2018 m. rugsėjo 10 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-6982 „Dėl nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės“ [prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b45eb512b5af11e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=fee966bb-0ecb-46b1-bae0-37e8285ffdc0];
STT 2018 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. 4-01-9572 „Dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. prašymo“, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Teisingumo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir VRM. [2] [prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b45eb512b5af11e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=fee966bb-0ecb-46b1-bae0-37e8285ffdc0] [3] Žr. Ashraf N., Bandiera O. Social Incentives in Organizations. Annual Review of Economics. Vol 10, 2018. P. 439-463.; Mathis L. R., Jackson H. R., Valentine R. S. ir kt. Human Resource Management. Cengage Learning, 2016. P. 463-469; Fisher G. J. How to Run Successful Incentive Schemes. Kogan Page Publishers, 2005. [4] STT
nepriekaištingos reputacijos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės“ [prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b45eb512b5af11e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=fee966bb-0ecb-46b1-bae0-37e8285ffdc0]; STT 2018 m. lapkričio 28 d. raštas Nr.
4-01-9572 „Dėl 2018 m. rugsėjo 19 d. prašymo“, adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Teisingumo ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai ir VRM.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
1Projektu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 17 dalį,
išdėstant ją taip: „17. Už veiklą valdyboje jos nariams atlyginama įmonės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Valdybos nariui išmokama suma per mėnesį negali būti didesnė kaip 1/5 įmonės vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šios dalies nuostatos netaikomos valdybos nariams – valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu paskirtiems (išrinktiems) valstybės tarnautojams. Valdybos nariams – valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu paskirtiems (išrinktiems) valstybės tarnautojams už veiklą valdyboje atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.“ Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Siekiant įstatymų suderinamumo, kartu yra teikiami Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33 ir 37³ straipsnių pakeitimo įstatymo, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai, kuriuose siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams, einantiems pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose, yra atlyginama VTĮ nustatyta tvarka.
Pagal konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų (Konstitucinio Teismo
m. spalio 27 d. nutarimai).“ Pastebėtina, Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog „Valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas tai padarė tame pačiame nutarime išnagrinėjęs sąvokos „valstybės tarnyba“ turinį: „<...> asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sudaro valstybės tarnautojų korpusą. Valstybės tarnyba yra šių asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Konstitucijoje vartojama sąvoka „valstybės (valstybinė) tarnyba“ savo turiniu yra tapati sąvokai
„viešoji tarnyba“. Konstitucijoje yra įtvirtinta tokia valstybės tarnybos
samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą.
Profesionalūs valstybės tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir /arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir /arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) <...>.“ Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo: „<...> Konstitucija nesudaro prielaidų visus asmenis, kurie dirba valstybės ar savivaldybių institucijose ar kurių veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, teisės aktuose kaip valstybės tarnautojus traktuoti vien tuo pagrindu, kad jie dirba minėtose institucijose arba kad jų veikla yra atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto. Valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir /arba teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir /arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose.“ Taigi oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje nėra teigiama, jog valstybės tarnautojo, paskirto (išrinkto) juridinio asmens kolegialaus organo nariu, veikla kolegialiame juridinio asmens organe laikytina valstybės tarnyba.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo doktriną dėl valstybės tarnybos sampratos, ar visais atvejais laikytina, jog valstybės tarnautojo, paskirto (išrinkto) valstybės ar savivaldybės įmonės kolegialaus organo nariu, veikla valstybės ar savivaldybės įmonės kolegialiame organe yra valstybės tarnautojo profesinė veikla. Antra, pastebėtina, kad galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyta atlyginimo valstybės ir savivaldybės įmonių kolegialių organų nariams – valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu paskirtiems (išrinktiems) valstybės tarnautojams speciali tvarka. Tokios tvarkos nesiūloma nustatyti ir kartu su vertinamu projektu teikiamame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIIIP-5249. Atvirkščiai, nurodytu projektu siūloma pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnį ir jame nustatyti, kad valstybės tarnautojas neturi teisės gauti atlyginimą už veiklą įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, nurodytiems valstybės tarnautojams už veiklą valstybės ir savivaldybės įmonės kolegialiame organe būtų mokamos priemokos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta bendra tvarka (nuo 10 iki 40 procentų pareiginės algos, kaip už papildomų užduočių atlikimą). Manytume, jog siūlomas teisinis reguliavimas nebūtų pakankamas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiąją konstitucinę doktriną. Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, savo jurisprudencijoje (2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimuose) yra konstatavęs: „– konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.“; „kadangi už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, jame turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui; iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui“; „įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi paisyti iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies kylančios žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; ši konstitucinė teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jos įgyvendinimo ypatumai“.
Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, savo jurisprudencijoje (2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimuose) yra konstatavęs: „– konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.“; „kadangi už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, jame turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui; iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui“; „įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, turi paisyti iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies kylančios žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą; ši konstitucinė teisė valstybės tarnautojui turi būti garantuojama ne mažesniu mastu negu kitiems darbuotojams, tačiau dėl valstybės tarnybos, kaip specifinės darbinės veiklos, pobūdžio galimi tam tikri jos įgyvendinimo ypatumai“. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad atlyginimo valstybės tarnautojams už veiklą valstybės ar savivaldybės įmonės valdyboje nustatymo tvarka turėtų būti išsamiau reglamentuota įstatymuose.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad visi valstybės ar savivaldybės įmonės valdybos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, taigi jie turėtų turėti teisę ir į vienodą atlyginimą už tą patį darbą. Kitu atveju galėtų būti pažeistas asmenų lygiateisiškumo ir teisės į teisingą atlyginimą principas. 2. Projekte vartojama formuluotė „valdybos nariams – valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu paskirtiems (išrinktiems) valstybės tarnautojams“ yra netiksli. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnį, įmonės valdybos narius skiria ir atšaukia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]