Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už
kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Nuo šios pareigos atleidžiami pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, specialiose prekybos vietose, esančiose tarptautiniame jūrų ar oro uoste, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius gėrimus ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai:
1) stiklinę (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius), kurios talpa ne mažesnė negu viena dešimtoji litro, bet ne didesnė negu trys litrai;
2) PET (polietileno tereftalatas) plastikinę, kurios talpa ne mažesnė negu viena dešimtoji litro, bet ne didesnė negu trys litrai;
3) metalinę, kurios talpa ne mažesnė negu viena dešimtoji litro, bet ne didesnė negu trys litrai.“
2Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tūrio reikalavimų;“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimus ir kuri nėra pažymėta atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu, galima tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, platinti ir parduoti ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Tomas Tomilinas Naglis Puteikis Aušra Papirtienė Lauras Stacevičius Artūras Skardžius Sergejus Jovaiša Zenonas Streikus
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiandien efektyviai veikianti užstato už vienkartines pakuotes sistema, įgyvendinama sistemos administratorių apima ne visų rūšių pakuočių tvarkymą, nepaisant to, kad tikrai yra pajėgi įgyvendinti ir didesnės apimties pakuočių atliekų tvarkymo funkcijas. Šio Įstatymo projekto tikslas - efektyvinti tvarkymo pajėgumus ir intensyvumą, patobulinat jau sukurtą teisinę ir infrastruktūros bazę pakuočių atliekų tvarkymo srityje, siekiant sumažinti aplinkos taršą ir užtikrinti aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą. Projektu siekiama nediferencijuoti pakuočių pagal jose talpinamus produktus ir įtraukti į depozito sistemą pakuotes, nesusietas su juose talpinamais produktais. Juk aplinką teršia pakuotė, o ne joje talpinamas produktas. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija ne tik nelogiška pakuočių atliekų tvarkymo atžvilgiu, bet ir įneša painiavos vertinant, kokių produktų gamintojai turi dalyvauti depozito sistemoje. Kadangi įvardytas baigtinis sąrašas, jis turi būti nuolat atnaujinamas, sukuriant papildomą administracinę naštą ir sudarant sąlygas piktnaudžiauti. Įvertinus labiausiai pasiteisinusios aplinkosauginiu, ekonominiu, efektyvumo požiūriu pakuočių rūšiavimo priemonės, perspektyviausio pakuotės surinkimo būdo, labiausiai formuojančio vartotojų ekologinį sąmoningumą ir paskatas rūšiuoti, ypač einant žiedinės ekonomikos keliu - depozito sistemos - plėtrą, įtraukiant vyno ir stiprių alkoholinių gėrimų stiklinę tarą svarbą, ko pagrindu būtų pilnai įgyvendinamas „Teršėjo atsakomybės principas“, būtina suteikti pereinamąjį laikotarpį verslo subjektams prisitaikyti ir tinkamai tam pasiruošti.
Per šį laikotarpį neturi būti besubsidijuojama ir neplėtojama konteinerinė stiklo pakuočių surinkimo sistema. Taip pat šiuo metu galiojančioje redakcijoje numatytos išimtys dėl nedalyvavimo vienkartinių pakuočių užstato sistemoje. Nuo šios pareigos atleidžiami pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Užstato už vienkartines pakuotes sistemoje privalo dalyvauti visos parduotuvės, kurių plotas viršija 300 kv. m., t. y. ir parduotuvės, kurios yra įsikūrusios tarptautinių jūrų ar oro uostų keleivių terminaluose, jei jų prekybos plotas viršija 300 kv. m. Kadangi į tarptautinių jūrų ar oro uostų parduotuves patenka ir jomis naudojasi labai ribotas asmenų ratas (paprastai tik keliaujantieji laivais ar orlaiviais asmenys), vienkartinių užstatinių pakuočių surinkimas šiose vietose yra neracionalus ir reikalaujantis neproporcingų papildomų išlaidų, lyginant su kitomis parduotuvėmis, kurių prekybos plotas viršija
priemonių ir reikalavimų tampa sudėtingu iš vartotojų priimtų užstatinių pakuočių paėmimas iš oro uosto teritorijos.
Reikalavimas dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje parduotuvėms, esančioms ir tarptautinių oro uostų keleivių terminaluose, jei jų prekybos plotas yra didesnis nei 300 kv. m., dirbtinai riboja didesnio ploto parduotuvių steigimąsi tarptautinių jūrų ar oro uostose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlau papildyti išimtis, kuomet pardavėjai neprivalo priimti vienkartinių pakuočių ir grąžinti užstatą, numatant išimtis specializuotoms, siauram pirkėjų ratui skirtoms ir naudojamoms parduotuvėms, kur prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams. Tokiu būdu bus užtikrintas racionalus užstato už vienkartines pakuotes sistemos funkcionavimas bei suderinti pardavėjų, gamintojų ir importuotojų ir besiplečiančių tarptautinių oro uostų interesai. Pažymėtina, kad būtent taip apibrėžtoms specialioms prekybos vietoms, esančioms tarptautiniame jūrų ar oro uoste, yra numatyta išimtis Akcizų įstatymo 19 str. (akcizinės prekės, parduotos šiose vietose atleidžiamos nuo akcizo). Taip pat šioms prekybos vietoms numatytos išlygos Alkoholio kontrolės įstatyme. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatomas sąrašas alkoholinių gėrimų, kuriems taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, taip iš esmės susiejant pakuotėje talpinamą produkciją su pakuotės dalyvavimu sistemoje.
Taip pat lieka neaiškumų dėl pakuočių, kurioms taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, maksimalaus dydžio: pvz. neaišku ar 3 litrų talpos pakuotės užstato sistemoje dalyvauja. Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje, 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ,,vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Nuo šios pareigos atleidžiami pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.“
pakuotėse talpinamais produktais: Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą <...>“.
Tame pačiame straipsnyje numatyta galima pakuočių talpa ir techniniai jų priėmimo niuansai gali sukelti nesklandumų: ,,supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai: 1) stiklinę (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius); 2) PET (polietileno tereftalatas); 3) metalinę.“
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma praplėsti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių kiekius ir rūšis. Patvirtinus Įstatymo projektą, papildomai atsirastų apie 250
Kartu tai padės užtikrinti skaidresnę ir aiškesnę alkoholinių gėrimų rinkos politiką ir informacijos kontrolę. Be to, siūloma papildyti išimtis, kuomet pardavėjai neprivalo priimti vienkartinių pakuočių ir grąžinti užstatą, numatant išimtis specializuotoms, siauram pirkėjų ratui skirtoms ir naudojamoms parduotuvėms, t. y. tokioms kaip specialios prekybos vietos, esančios tarptautiniame jūrų ar oro uoste, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams. Tokiu būdu būtų užtikrintas racionalus užstato už vienkartines pakuotes sistemos funkcionavimas bei suderinti pardavėjų, gamintojų ir importuotojų ir besiplečiančių tarptautinių oro uostų interesai. Taip pat siekiama įtraukti į depozito sistemą pakuotes, nesusietas su juose talpinamais produktais. Juk aplinką teršia pakuotė, o ne joje talpinamas produktas. Šiuo metu galiojanti redakcija ne tik nelogiška pakuočių atliekų tvarkymo atžvilgiu, bet ir įneša painiavos vertinant, kokių produktų gamintojai turi dalyvauti depozito sistemoje. Kadangi įvardytas baigtinis sąrašas, jis turi būti nuolat atnaujinamas, sukuriant papildomą administracinę naštą ir sudarant sąlygas piktnaudžiauti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Išplėtus depozito sistemą tik pagerės atliekų rūšiavimas, sumažės aplinkos tarša, sąvartynuose šalinamo stiklo kiekis.
Taip pat išaugs gyventojų ekologinis sąmoningumas rūšiuoti, kuris turi tiesioginę sąsają su finansine nauda, o perdirbimui bus pateikta kokybiška tinkama žaliava, ko pasiekti renkant pakuotes rūšiavimo konteineriuose užtikrinti labai sudėtinga. Taip paspartės ėjimas ambicingų žiedinės ekonomikos tikslų perdirbti po 2030 metų ne mažiau 75 proc. pakuočių, link. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai poveikis nenumatomas. Aplinkos ministerijos atlikta studija kaip tik parodė, jog depozito sistema išskaidrina pakuočių atliekų surinkimą ir sutvarkymą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimas nesudarys papildomos naštos ar nuostolių. Pakuotes gali priimti tie patys taromatai, įvertinant tai, kad dalis stiklo jau ir šiandien dalyvauja užstato sistemoje. Juo labiau, įstatymo nuostatos įsigaliotų tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Ši redakcinė korekcija susijusi su vėlyvesniu terminu, nuo kada užstato sistema galėtų būti taikoma visų alkoholinių gėrimų pakuotėms, atsižvelgiant į kylančias, tačiau išspręstinas, technines ir technologines subtilybes. Šia dalimi iš esmės nustatomas pereinamasis laikotarpis, kai Lietuvos Respublikos atitinkamoje rinkoje galės cirkuliuoti tiek užstato sistemos ženklu pažymėtos, tiek juo nepažymėtos ir dar nerealizuotos vienkartinės pakuotės galės būti realizuojamos iki 2023 m. gruodžio 31 d. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galio Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. Juo labiau, kad Europos Teisingumo teismas, spręsdamas dėl užstato sistemos ir laisvo prekių ribojimo santykio nurodė, jog užstato sistemų keliamas prekybos (SESV 34 str.) ribojimas gali būti pateisinamas aplinkosauginiais tikslais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pavesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės. KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS
skaidžius plastikinius pirkinių maišelius, naudojimo poveikio aplinkai
išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Vienkartinė pakuotė“, „talpa“, „pakuočių atliekos“, „užstatas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Tomas Tomilinas Naglis Puteikis Aušra Papirtienė Lauras Stacevičius Artūras Skardžius Sergejus Jovaiša Zenonas Streikus
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. IX-517 8 IR 11 STRAIPSNIU PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos reikalavimams, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą (čia ir toliau pabraukta mūsų) iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu teikia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alkoholinius gėrimus ir nealkoholinius gėrimus, supakuotus į prekines vienkartines pakuotes, kurių talpa ne mažesnė negu viena dešimtoji litro, bet ne didesnė negu trys litrai. Atkreiptinas dėmesys, kad formuluotė „ne didesnė negu trys litrai“ pagal savo turinį gali atitikti formuluotę „lygi trims litrams“. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio
neima, „jeigu vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tūrio reikalavimų“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar užstatas būtų imamas už vienkartines pakuotes, kurios talpa yra lygi trims litrams, ar ne. Siūlytume šias projekto nuostatas suderinti tarpusavyje. Be to, pastebėtina ir tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodžius, už kokio tūrio pakuotes yra imamas užstatas, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto papildymas, nurodantis, kad už visų kitų nei išvardinta tūrių pakuotes užstatas neimamas, laikytinas pertekliniu. 2.
aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu projekto 2 straipsnio 1 dalimi yra keičiamas šiuo metu galiojančio įstatymo 11 straipsnio
keičiamos plastikinėmis pakuotėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose pakuočių atliekų tvarkymą (pavyzdžiui, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Vyriausybės patvirtintos Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys ir kt.), plastikinės pakuotės yra diferencijuojamos į PET (polietileno tereftalato) pakuotes ir plastikines pakuotes. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar pagal siūlomą teisinį reguliavimą už vienkartines PET (polietileno tereftalato) pakuotes būtų imamas užstatas, ar ne. Siekiant išvengti skirtingo šios įstatymo nuostatos aiškinimo, siūlytume tikslinti projekto nuostatas. 3. Projekto 3 straipsnio pavadinime po žodžio
„įgyvendinimas“ įrašytini žodžiai „ir taikymas“, kadangi šio straipsnio nuostatos reglamentuoja įstatymo įsigaliojimą,
įgyvendinimą bei taikymą. 4. Siekiant aiškumo dėl įstatymo įsigaliojimo, projekto 3 straipsnio 1 dalį siūlytume išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“. 5. Kadangi įstatymui įgyvendinti reikės keisti ne tik Aplinkos ministerijos, bet ir Vyriausybės priimtus teisės aktus (pavyzdžiui, Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr. 1506), tikslintina projekto 3 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. 6. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „pagal šio įstatymo 2 straipsnyje“ įrašytina formuluotė „pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje“. 7.
į tai, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į tai, jog projektu siūlomas užstato sistemos išplėtimas pareikalaus papildomų gamintojų ir importuotojų lėšų, susijusių su papildomu pakuočių ženklinimu, užstato sistemos administravimu, investicijomis į pakuočių priėmimo sistemą, taip pat gali padidėti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, manytume, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]