Projekto lyginamasis variantas
socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 13, 23 IR 24 straipsniŲ pakeitimO iR ĮSTATYMO PAPILDYMo 18¹STRAIPSNIU
straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 5 punktu: „5) subsidija darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną.“
Papildyti įstatymą 18¹ straipsniu:
„18¹straipsnis. Subsidija darbo užmokesčiui Lietuvos
įmonėms, kurios laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 ir
(ar) 59 straipsniuose nurodytais pagrindais neatleido darbuotojų, priklausančių tikslinei grupei, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu nesuteikė jiems nemokamų atostogų, ir tokiu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu išlaikė jų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną. 2. Subsidijos darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, mokamos kas mėnesį už praėjusį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam darbuotojui, priklausančiam tikslinei grupei, apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.
Jei darbuotojui, priklausančiam tikslinei grupei, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo, priklausančio tikslinei grupei, prastovos laikui. 3. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sudaro 75 procentus šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos. 4. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2-5 punktuose nurodytoms tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sudaro 60 procentų šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Valstybės pagalba socialinėms įmonėms išmokama po sutarčių dėl subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos pasirašymo, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir
punktuose nurodytas subsidijas, kuri išmokama kurios išmokamos priėmus sprendimą skirti šią subsidiją šias subsidijas.
Priėmus sprendimą skirti šio įstatymo 13 straipsnio
punkte nurodyta subsidija nemokama.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės, išskyrus atvejus, kai darbuotojui, priklausančiam tikslinei grupei, prastova paskelbta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ar pravaikšta trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 6, 14, 24 IR 26 straipsniŲ PAKEITIMO
straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 4 punktu: „4) įgyvendinti įdarbinimo subsidijuojant priemonę Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, paskelbus darbuotojui prastovą Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnio 1 dalį 11 punktu: „11) teikdama mokėjimo prašymą gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą valstybės pagalbą, socialinė įmonė tuo laikotarpiu, už kurį yra teikiamas mokėjimo prašymas, nėra paskelbusi prastovos tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės, išskyrus atvejus, kai tikslinei grupei priklausančiam asmeniui prastova paskelbta Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ar pravaikšta trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;“. 4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Valstybės pagalbos, nurodytos šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte,
mokėjimas socialinei įmonei yra sustabdomas, Užimtumo tarnybai priėmus sprendimą skirti socialinei įmonei subsidiją tikslinei grupei priklausančio darbuotojo darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatyta tvarka.“
straipsnio 5 dalį 5 punktu: „5) gautas socialinės įmonės prašymas atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą, kuris buvo sustabdytas šio įstatymo 26 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais pagrindais.“ 3.
Pakeisti 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Atnaujinus valstybės pagalbos mokėjimą šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, socialinei įmonei išmokamos jai priklausančios valstybės pagalbos sumos už laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą iki sprendimo atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą priėmimo. Atnaujinus valstybės pagalbos mokėjimą šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, valstybės pagalba yra mokama nuo sprendimo atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą priėmimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis ir karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siekiant sumažinti viruso plitimo šalies viduje pasekmes ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl susidariusios situacijos paskelbus karantiną, kurio metu galioja tokie apribojimai kaip, pvz., uždrausta prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, specializuotas veterinarijos vaistines, maisto produktais prekiaujančius turgus, uždraudžiama kavinių, barų veikla, vieši renginiai, draudžiama teikti SPA, reabilitacijos paslaugas, kirpyklų, grožio paslaugas ir panašiai, todėl kyla poreikis kompensuoti darbuotojams jų negautą darbo užmokestį ir darbdaviams sudaryti sąlygas išlaikyti darbo vietas.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. kovo 17 d. priėmė įstatymus, skirtus sudaryti prielaidas mažinti verslo subjektams dėl ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo kilusius (galinčius kilti) neigiamus padarinius, taip pat skatinti darbdavius išlaikyti darbuotojų darbo vietas. Išanalizavus galiojantį teisinį reguliavimą, siekiant detaliau sureguliuoti priemonių, skirtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sukeltiems padariniams šalinti, įgyvendinimą bei nustatyti papildomas priemones minėtiems padariniams šalinti, parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Darbo kodekso projektas);
2) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Užimtumo įstatymo projektas);
3) Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 13, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2427 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Socialinių įmonių įstatymo projektai; toliau kartu
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo:
1) 5¹straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos skyrimo ir mokėjimo. Nustatytas šios išmokos dydis ir sąlygos, kokiais atvejais savarankiškai dirbančiam asmeniui ši išmoka gali būti skiriama ir mokama;
2) 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokie darbdaviai gali teikti pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, vienas iš jų (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punktas), kad darbdaviai nėra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė (bendrija) ar asociacija;
4) 41 straipsnio 2¹dalyje nustatyta, kad darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio;
5) 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta sankcija darbdaviams, kad baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir per 6 mėnesius atleidus iš darbo bent vieną darbuotoją, dėl kurio buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių;
6) 41 straipsnio 5 dalyje nurodomi subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo atvejai;
7) 44 straipsnio 9 dalyje, nurodyta kaip vienu metu gali būti taikomos paramos darbo vietoms steigti priemonės.
Nustatytas šios išmokos dydis ir sąlygos, kokiais atvejais savarankiškai dirbančiam asmeniui ši išmoka gali būti skiriama ir mokama;
2) 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kokie darbdaviai gali teikti pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo ir dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, vienas iš jų (Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 5 punktas), kad darbdaviai nėra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, profesinė sąjunga, religinė bendruomenė (bendrija) ar asociacija;
4) 41 straipsnio 2¹dalyje nustatyta, kad darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio;
5) 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta sankcija darbdaviams, kad baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir per 6 mėnesius atleidus iš darbo bent vieną darbuotoją, dėl kurio buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių;
6) 41 straipsnio 5 dalyje nurodomi subsidijos darbo užmokesčiui nutraukimo atvejai;
7) 44 straipsnio 9 dalyje, nurodyta kaip vienu metu gali būti taikomos paramos darbo vietoms steigti priemonės. Be to, numatyta, kad darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones.
Užimtumo įstatyme neapibrėžtos naujų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygos Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, t. y. nėra aiškiai nustatyta išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims skyrimo tvarka, nenustatytos už šių išmokų mokėjimą ir skyrimą atsakingos institucijos ir išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindai. Taip pat nebuvo nustatytos aiškios nuostatos, kurie atvejai taikytini, kada darbdaviams subsidija darbo užmokesčiui mokama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos, aiškiai neįvardyti šios subsidijos mokėjimo nutraukimo pagrindai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso:
1) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyti 2 prastovos skelbimo pagrindai. Vienas iš jų – kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo. Galiojantis reguliavimas nenumato, kad prastova skelbiama tik tuo atveju, jeigu darbas negali būti dirbamas nuotoliniu būdu ir nėra numatyta, kad prastova neskelbiama darbuotojui, jeigu jis sutinka dirbti kitą darbą;
2) 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad subsidiją daliai darbo užmokesčio už prastovą kompensuoti galės gauti visi darbdaviai, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas. 3) 47 straipsnio 3 dalyje nenustatyta, kad apie prastovos paskelbimą darbdavys turi informuoti kokią nors valstybės instituciją ar įstaigą.
Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbo vieta laikoma panaikinta, kai įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės ar pravaikšta trunka ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2020 m. liepos 1 d. įsigaliosiančioje Socialinių įmonių įstatymo redakcijoje. Socialinių įmonių įstatyme nėra nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams mokėjimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos teisinio reguliavimo nuostatos ir nenumatyta išimtis, kai paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbo vieta laikoma panaikinta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Užimtumo įstatymo projektas Užimtumo įstatymo projektu siūloma pakeisti Užimtumo įstatymo 5¹straipsnį:
reikalavimai savarankiškai dirbančiam asmeniui, norinčiam gauti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui:
kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos; b. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių;
valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
įmonės statuso.
kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdyti savarankišką veiklą;
dėl išmokos mokėjimo priimtų Užimtumo tarnyba, o ją mokėtų ir išieškotų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga;
dirbančiam asmeniui būtų mokama kas mėnesį už praėjusį kalendorinį mėnesį, jei Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas truktų trumpiau negu kalendorinis mėnuo, ji būtų proporcingai mažinama;
išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui Užimtumo tarnyba turėtų priimti per 3 darbo dienas, o sprendimą nutraukti – per 1 darbo dieną;
dirbančiam asmeniui mokėjimo nutraukimo pagrindai;
socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patiriamų išlaidų mokant ir išieškant išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims kompensavimo mechanizmas.
Užimtumo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui, subsidija darbo užmokesčiui užimtiesiems, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, yra skiriamos ir mokamos, o profesinis mokymas – organizuojamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, todėl atitinkamai patikslinamas Užimtumo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 4 punktas,
dalies 4 punktas, 44 straipsnio 5 dalies 2 punktas. Patikslinamas Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies
pasiūlymus dėl remiamojo įdarbinimo įgyvendinimo.
Nustatoma, kad anksčiau minėtų pasiūlymų negalės teikti biudžetinės įstaigos tuo sudarant teisines prielaidas minėtą subsidiją gauti platesniam subjektų ratui, palyginus su nustatytu galiojančiame teisiniame reguliavime. Atsižvelgiant į tai, kad darbdaviams taikoma sąlyga -
„išlaikantiems darbo vietas“, laikytina deklaratyvia teisės norma be aiškaus
teisinio taikymo, patikslinama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalis nustatant, kad subsidija darbo užmokesčiui mokama darbdaviams, kurie paskelbė prastovą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino bet neatleido darbuotojų pagal Darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančių nemokamų atostogų darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu Darbo kodekso nustatyta tvarka. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalyje siūloma nustatyti didesnį subsidijos darbo užmokesčiui dydį – 70 procentų vietoj šiuo metu nustatytų 60 procentų, kuris negalės būti didesnis negu 1,5 MMA (šiuo metu nustatyta - 1 MMA). Kartu nurodoma, kad apskaičiuotos sumos negalės būti didesnės negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, o subsidijos dydį (70 arba 90 procentų) pasirinktų pats darbdavys. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2² dalyje nustatoma, kad darbdaviams, kurie iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos dalyvavo remiamojo įdarbinimo priemonėse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹dalyje nurodyta tvarka.
Tai sudarys prielaidas išvengti subsidijų dubliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta sankcija darbdaviams dėl pakartotinio dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse, Užimtumo įstatymo straipsnio 4¹dalyje taip pat nustatomos sankcijos darbdaviams, kurių darbuotojams buvo mokama Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹punkte nustatyta subsidija darbo užmokesčiui. Darbdaviui, kuriam 70 procentų apskaičiuotų lėšų dydžio subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, ir jis per 6 mėnesius atleido anksčiau minėtą darbuotoją, nustatoma galimybė remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, o darbdaviui, kuriam 90 procentų apskaičiuotų lėšų dydžio subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, ir jis per 3 mėnesius atleido anksčiau minėtą darbuotoją, nustatoma galimybė remiamojo įdarbinimo priemonėse dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių. Siekiant užtikrinti darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, teises, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 4³ dalyje numatoma sankcija darbdaviams, kuriems subsidija darbo užmokesčiui nutraukiama dėl to, kad šios subsidijos gavimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) nustatė, jog darbuotojas, dėl kurio ji mokama Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte paskelbtos prastovos metu, dirba, t. y. vykdo pareigas.
Darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalėtų grąžinti visą gautos subsidijos darbo užmokesčiui sumą. Siekiant nustatyti aiškias nuostatas, kurie atvejai taikytini, kada darbdaviams subsidija darbo užmokesčiui mokama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 ir 5¹ dalyse patikslinami ir nustatomi nauji subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo nutraukimo atvejai. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje patikslinama, kiek valstybės paramos būdų gali būti taikoma darbdaviui vienu metu. Nustatoma išimtis, kad darbdavys į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą darbo vietą gali įdarbinti asmenį pagal remiamojo įdarbinimo priemonę, Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytu atveju, kai darbo vietos yra išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.
Priėmus Užimtumo įstatymo pakeitimus bus išvengta ne tik ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo sukeltų neigiamų pasekmių, tokių kaip didelis darbuotojų atleidimų ar išleidimo nemokamų atostogų skaičius, jų negalėjimas užtikrinti savo ir šeimos minimaliųjų poreikių dėl darbo pajamų praradimo paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, bet ir aiškiai nustatytas keičiamų Užimtumo įstatymo nuostatų teisinis reguliavimas, numatant sankcijas nesilaikantiems Užimtumo įstatyme nustatytų atitikimo sąlygų ir įpareigojimų. Darbo kodekso projektas Siekiant teisinio aiškumo, taip pat užtikrinti darbuotojų teises, kai jiems prastova būtų skelbiama išnaudojus visas įmanomas darbo organizavimo formas bei būdus, Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktas patikslinamas, numatant, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbdavys skelbia prastovą, jeigu dėl šių priežasčių negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, ir nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo. Taip pat Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad subsidiją daliai darbo užmokesčio už prastovą galės gauti visi darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas, tuo sudarant teisines prielaidas Užimtumo įstatyme nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui gauti platesniam subjektų ratui.
Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuomet darbuotojui paskelbiama prastova, bet jis vis tiek dirba, taip tikintis dalį darbdavio išlaidų padengti gavus Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui, Darbo kodekso 47 straipsnio 3 dalyje numatomas saugiklis – pareiga darbdaviui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo apie šį faktą informuoti Valstybinę darbo inspekciją Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Taip pat darbdaviams nustatoma pareiga apie iki įstatymo įsigaliojimo paskelbtą prastovą Valstybinę darbo inspekciją informuoti per vieną darbo dieną nuo įstatymo įsigaliojimo. Socialinių įmonių įstatymo projektai Socialinių įmonių įstatyme siūloma nustatyti naują valstybės pagalbos rūšį – subsidiją darbo užmokesčiui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino bei papildyti Socialinių įmonių įstatymą 15¹straipsniu, kuriame nustatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu socialinei įmonei tikslinei grupei priklausantiems darbuotojams paskelbus prastovą, skiriama subsidija tikslinei grupei priklausančių darbuotojų darbo užmokesčiui. Neįgaliesiems, turintiems sunkų neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 75 procentus priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. minėto dydžio subsidija būtų skiriama neįgaliesiems, turintiems sunkų neįgalumo lygį, arba neįgaliesiems, kuriems nustatytas neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis, registruotiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais. Neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, arba kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis bei vyresniems kaip 50 metų asmenims ir ilgalaikiams bedarbiams, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 2 metai, skiriama subsidija darbo užmokesčiui sudaro 60 procentų priskaičiuoto darbo užmokesčio. Nuo 2020 m. liepos 1 d. minėto dydžio subsidija būtų skiriama Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, arba neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, registruoti, taip pat neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, arba neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis. Taip pat siūloma Socialinių įmonių įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad darbo vieta nelaikoma panaikinta, jei įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje prastova dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino tęsiasi ilgiau kaip 30 darbo dienų. Užimtumo įstatymo projekte ir Darbo kodekso projekte nurodoma, kad juose nustatytomis teisėmis asmenys turės teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybės mastu paskelbta ekstremalioji situacija ir karantinas, būtina nedelsiant priimti sprendimus, siekiant išvengti minėtos situacijos sukeltų neigiamų padarinių bei sumažinti jau kilusius, įstatymo projekto įsigaliojimo data nenumatoma – jie įsigaliotų iškart nuo jų paskelbimo Teisės aktų registre. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Siūlomas teisinis reguliavimas, siekiant teigiamų pasekmių (laukiami rezultatai) aptartas šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymus, būtų sudarytos teisinės prielaidos dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sumažinti darbdaviams, taip pat ir socialinėms įmonėms, galinčius kilti neigiamus padarinius, tokius kaip neturėjimas pajamų pragyvenimui savarankišką veiklą vykdantiems asmenims, negalėjimas išmokėti darbuotojams darbo užmokesčio, darbuotojų praradimas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtiems įstatymams įgyvendinti kitų įstatymų parengti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
9Ar įstatymų projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų
įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekte sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į Užimtumo įstatymo projektu siūlomus pakeitimus:
1) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimą;
2) Užimtumo tarnyba turės parengti ir, suderinus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo tarnybos direktorius turės patvirtinti Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatus. Atsižvelgiant į Socialinių įmonių įstatymo projektais siūlomus pakeitimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. A1-135 „Dėl Valstybės pagalbos teikimo socialinėms įmonėms tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimą.
Atsižvelgiant į Darbo kodekso projektu siūlomus pakeitimus, Valstybinė darbo inspekcija turės parengti ir Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius patvirtinti Valstybinės darbo inspekcijos informavimo apie paskelbtą prastovą tvarką. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, Užimtumo įstatymo siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikėtų:
1) apie 1,236 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų mokymo stipendijoms mokėti;
2) apie 370 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų subsidijai darbo užmokesčiui mokėti;
3) apie 36 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų kas mėnesį išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti. Socialinių įmonių įstatymų projektais siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikalingo lėšų poreikio šiuo metu neįmanoma apskaičiuoti, nes neįmanoma įvertinti, kurios socialinės įmonės paskelbs prastovą. Darbo kodekso projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų nebuvo gauta, viešosios konsultacijos nevykdytos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui“, „subsidija darbo užmokesčiui“,
„ekstremalioji situacija“, „karantinas“, „prastova“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 13, 23 IR 24 straipsniŲ pakeitimO iR ĮSTATYMO PAPILDYMo 18¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-03- 27 Nr. XIIIP-4659 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų ir pasiūlymų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8
5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 6, 14, 24 ir 26 straipsniŲ pakeitimO ĮSTATYMO PROJEKTO 2020-03-31 Nr. XIIIP-4659(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų ir pasiūlymų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8
5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2020-03-31
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis,
J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: M. Majauskas – Seimo narys, E. Jovaiša – Seimo narys, G. Skaistė – Seimo narė, R. Žemaitaitis – Seimo narys, I. Segalovičienė – Prezidento patarėja, L. Kukuariatis – socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-27 Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIIIP-4659: Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjunga, 2020-03-26 Nr.
G-2020-2456 LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Dėl subsidijų darbuotojams socialinėse įmonėse Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2020 m. kovo 25 d. posėdyje pritarė ir Seimui svarstyti pateikė įstatymų pakeitimų projektus kurie, be kita ko, numato subsidijas darbuotojams, dirbantiems socialinėse įmonėse, jei jose skelbiamos prastovos. Socialinėse įmonėse dirba darbuotojai, priskiriami tikslinėms grupėms – daugiausia skirtingą negalią turintys žmonės, taip pat vyresnio amžiaus darbuotojai ar buvę ilgalaikiai bedarbiai. Jų darbo užmokestis, kaip ir dalyvaujančių remiamo įdarbinimo priemonėse darbuotojų, yra subsidijuojamas valstybės. Pagal Vyriausybės siūlymą, per ekstremalią situaciją ar karantiną socialinėms įmonėms paskelbus prastovą, jos irgi galėtų pretenduoti į subsidijas, nors darbuotojai prastovos metu nedirba. Vyriausybės siūlomi subsidijų dydžiai socialinėms įmonėms yra tokie:
Norime atkreipti dėmesį, kad, nors šie siūlymai šiek tiek gerina socialinių įmonių situaciją COVID-19 krizės akivaizdoje, visgi tai nėra pakankamos priemonės ir socialinės įmonės vis tiek išlieka nepalankesnėje padėtyje lyginant su kitu verslu, nors jų pagrindinis tikslas yra socialinis – neįgaliųjų įdarbinimas – o ne pelno siekimas, todėl darbo vietų šiame sektoriuje išsaugojimui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Siūloma situacija yra mažiau palanki socialinėms įmonėms nei kitiems verslams, nes:
Tai reiškia, kad socialinių įmonių, kaip ir įprastų verslų, pajamos karantino metu iš dalies arba visai sumažėja, tačiau papildomos valstybės paramos socialinėms įmonėms faktiškai neatsiranda, nes įprastas subsidijas darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms pakeičia subsidijos dėl prastovos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad socialinės įmonės, net ir pritarus Vyriausybės siūlymams, išlieka nepalankesnėje padėtyje lyginant su kitais verslais. Suprasdami ribotus valstybės finansinius išteklius ir milžinišką jų poreikį šiuo kriziniu periodu, prašome Jūsų nustatyti, jog socialinėms įmonėms, kurios dėl ekstremalios situacijos ir karantino yra priverstos skelbti prastovą, būtų kompensuojama 90 proc. darbuotojų darbo užmokesčio (bet ne daugiau nei 607 EUR bruto) nepriklausomai nuo to, kokiai tikslinei grupei darbuotojai priklauso ar nepriklauso. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad tokio siūlymo priėmimas iš esmės nepadidintų valstybės finansinių įsipareigojimų, nes:
Tikimės, kad į mūsų prašymą atsižvelgsite ir taip padėsite socialinėms įmonėms tęsti veiklą ir užtikrinti negalią turinčių asmenų įdarbinimą bei integraciją. Pritarti iš dalies. Žr. Komiteto išvadą ir pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7. 2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2020-03-31 Argumentai: Siūlome, kad socialinei įmonei paskelbus prastovą Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju (Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino metu), būtų sustabdomas subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms mokėjimas, ir įgyvendinama įdarbinimo subsidijuojant priemonė Užimtumo įstatymo nustatyta tvarka.
Prastovai pasibaigus, subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms mokėjimas būtų atnaujintas. Socialinei įmonei prastovos metu įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę, darbo užmokesčio subsidijos dydis būtų apskaičiuojamas procentais nuo darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negalės būti didesnis negu jų darbo užmokestis, ir socialinės įmonės pasirinkimu sudarys 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 minimaliosios mėnesinės algos dydžio (toliau – MMA), arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip MMA. T.y. siūlome socialinėms įmonėms įtvirtinti tokį patį darbo užmokesčio subsidijos dydžio apskaičiavimo principą, kaip ir kitiems darbdaviams (išskyrus biudžetines įstaigas). Pasiūlymas: siūlome pakeisti įstatymo projektą ir jį išdėstyti taip:
socialinių įmonių įstatymo NR. IX-2251 13, 23 IR 6, 14, 24 IR 26 straipsniŲ pakeitimO iR ĮSTATYMO PAPILDYMo 18¹STRAIPSNIU
Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) subsidija darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos Vyriausybei
paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną.“
Papildyti įstatymą 18¹ straipsniu:
„18¹straipsnis. Subsidija darbo užmokesčiui Lietuvos
Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną 1.
Socialinėms įmonėms, kurios laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 ir (ar) 59 straipsniuose nurodytais pagrindais neatleido darbuotojų, priklausančių tikslinei grupei, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova, ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu išlaikė jų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną. 2. Subsidijos darbo užmokesčiui Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, mokamos kas mėnesį už praėjusį mėnesį, dydis apskaičiuojamas procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam darbuotojui, priklausančiam tikslinei grupei, apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jei darbuotojui, priklausančiam tikslinei grupei, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam darbuotojo, priklausančio tikslinei grupei, prastovos laikui. 3. Už kiekvieną šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai tikslinei grupei priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sudaro 75 procentus šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos. 4.
nurodytoms tikslinėms grupėms priklausantį darbuotoją skiriama subsidija darbo užmokesčiui dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino sudaro 60 procentų šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos.“
Pakeisti 23 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Valstybės pagalba socialinėms įmonėms išmokama po sutarčių dėl
subsidijos išmokėjimo ir panaudojimo tvarkos pasirašymo, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas subsidijas, kurios išmokamos priėmus sprendimą skirti šias subsidijas. Priėmus sprendimą skirti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą subsidiją, šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta subsidija nemokama.“
Papildyti 6 straipsnį 4 punktu:
„4) įgyvendinti įdarbinimo subsidijuojant priemonę Užimtumo įstatymo
nustatyta tvarka, paskelbus darbuotojui prastovą Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.“
Papildyti 14 straipsnio 1 dalį 11 punktu:
„11) teikdama mokėjimo prašymą gauti šio įstatymo 13 straipsnio 1
dalies 1 punkte nurodytą valstybės pagalbą, socialinė įmonė tuo laikotarpiu, už kurį yra teikiamas mokėjimo prašymas, nėra paskelbusi prastovos tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju.“ 4 3 straipsnis.
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įdarbinto tikslinei grupei priklausančio asmens darbo vietoje
prastova ne dėl darbuotojo kaltės, išskyrus atvejus, kai darbuotojui, priklausančiam tikslinei grupei priklausančiam asmeniui, prastova paskelbta Lietuvos Respublikos darbo Darbo kodekso 47 straipsnio
dienų iš eilės arba jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;“. 4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 26 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Valstybės pagalbos, nurodytos šio įstatymo 13
straipsnio 1 dalies 1 punkte, mokėjimas socialinei įmonei yra sustabdomas, Užimtumo tarnybai priėmus sprendimą skirti socialinei įmonei subsidiją tikslinei grupei priklausančio darbuotojo darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo
2Papildyti 26 straipsnio 5 dalį 5 punktu:
„5) gautas socialinės įmonės prašymas atnaujinti valstybės pagalbos
mokėjimą, kuris buvo sustabdytas šio įstatymo 26 straipsnio 1¹ dalyje nurodytais pagrindais.“
3Pakeisti 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Atnaujinus valstybės pagalbos mokėjimą šio straipsnio 5 dalies 1,
priklausančios valstybės pagalbos sumos už laikotarpį nuo sprendimo sustabdyti valstybės pagalbos mokėjimą iki sprendimo atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą priėmimo.
Atnaujinus valstybės pagalbos mokėjimą šio straipsnio 5 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais pagrindais, valstybės pagalba yra mokama nuo sprendimo atnaujinti valstybės pagalbos mokėjimą priėmimo dienos.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas suredaguotas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė