Projekto lyginamasis variantas
28, 29, 30, 31, 31¹, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59,
Nr. Vilnius
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir
jam pavaldžiose statutinėse įstaigose taip pat draudžiama priimti asmenį, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su kuriuo svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje ar pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytą interesų konfliktą (toliau – interesų konfliktas).“
Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kiekvienam kursantui sudaroma kursanto asmens byla. Kursanto asmens bylos
turinį nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pareigūnų kvalifikacijos
tobulinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas centrinės statutinės įstaigos vadovas, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais privačiais interesais, nediskredituoja vidaus tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigūno pareigas, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus ar kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.“5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, steigti individualias įmones ar verstis individualia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas tarnybą panaudoti asmeniniais privačiais interesais, diskredituoja vidaus tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus ar kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;“6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkeliamam į kitas pareigas pareigūnui, išskyrus perkeliant šio statuto 31 straipsnyje nustatyta tvarka, suteikiamas pareigybę, į kurią jis perkeliamas, atitinkantis laipsnis.“7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras,
suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta veikianti profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“
išdėstyti taip:
„5. Į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių
profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus šio statuto 29 straipsnio 4 ir 7 dalyje dalyse, 30 straipsnio 1, ir 2 ir 4 dalyse, 31 straipsnio 1, ir 2, 3 ir 5 dalyse, ir 32 straipsnio 3 dalies 3 ir
atvejus.“
išdėstyti taip:
„10. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose statutinėse įstaigose
taip pat draudžiama perkelti pareigūną, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“8 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnį 7 dalimi: „7.
Buvęs centrinės statutinės įstaigos vadovas, iš šių pareigų atleistas šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 1, 13, 17 ar 18 punkte nurodytu pagrindu, 5 metus nuo atleidimo dienos be atrankos gali būti paskirtas į bet kurias laisvas pareigūno pareigas.“9 straipsnis. Statuto papildymas 29¹ straipsniu Papildyti Statutą 29¹ straipsniu: „29¹ straipsnis. Centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų vadovų skyrimas Centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų vadovus į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia centrinės statutinės įstaigos, kuriai yra pavaldi statutinė įstaiga, vadovas, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose statutinėse įstaigose
taip pat draudžiama perkelti pareigūną, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba kai jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“
išdėstyti taip: „7. Pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į šeimos sudėtį jam suteikiamos teisės aktuose nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos) užtikrinamos šio statuto 69 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos ir Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos pareigūno ir jo šeimos narių, nurodytų šio statuto 32 straipsnio 6 dalyje, kelionės, ir turto perkėlimo išlaidos.
Šie reikalavimai netaikomi karo, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais ar kai yra pareigūno rašytinis sutikimas.“
išdėstyti taip: „10. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose statutinėse įstaigose taip pat draudžiama perkelti pareigūną, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba kai jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“12 straipsnis. 31¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 31¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31¹ straipsnis. Perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Tarnybinio būtinumo atveju, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, centrinės statutinės įstaigos vadovo įsakymu pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai, iki 3 metų laikotarpiui, perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu pareigūnas atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Tarnybinio būtinumo atveju pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas terminas, valstybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 2 metams. Pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpis įskaitomas į pareigūno vidaus tarnybos stažą. Perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu pareigūnui taikomos šio statuto nuostatos, išskyrus darbo užmokestį reglamentuojančias nuostatas, taip pat mutatis mutandis taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Perkeltam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pareigūnui darbo užmokestis nustatomas pagal jo einamas ne statutinio valstybės tarnautojo pareigas, tačiau ne mažesnis kaip nustatytasis iki perkėlimo. Pasibaigus pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiui, pareigūnas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas, o kai šių pareigų nėra, jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į kitas lygiavertes pareigas, o kai ir šių pareigų nėra, – laikinai, iki atsiras laisvos lygiavertės pareigos, jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Visais atvejais šiam pareigūnui mokamas ne mažesnis negu iki perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatytas darbo užmokestis.“13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas 1.
išdėstyti taip:
„5. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir
jam pavaldžiose statutinėse įstaigose taip pat draudžiama rotacijos tvarka perkelti pareigūną, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba kai jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“
išdėstyti taip: „6. Pareigūno, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje, ir jo šeimos narių kelionės ir turto perkėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareigūno šeimos nariai, kuriems kompensuojamos šioje dalyje nustatytos kelionės ir turto perkėlimo išlaidos, yra kartu su pareigūnu gyvenantys nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ir išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar sutuoktinis, sugyventinis (partneris).“
Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) laimėjus atranką.“15 straipsnis. Statuto papildymas 33¹ straipsniu Papildyti Statutą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. Atsiskaitymas su perkeliamais į kitas pareigūno pareigas pareigūnais 1.
Su perkeliamu į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, priklausančioje kitai statutinių įstaigų sistemai, pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo perkėlimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. 2. Pareigūnas, perkeliamas į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje arba šio statuto 31¹ straipsnio nustatyta tvarka perkeliamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, privalo ne vėliau kaip jo perkėlimo dieną grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis jį į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.“16 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:
1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento;
2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas, išskyrus šio statuto 28 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas;
3) taikyti pareigūnui šio statuto
apdovanoti jį žinybiniu ženklu;
34) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga.“17 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta veikianti profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„8. Apdovanojimas ministro nustatyta tvarka
gali būti atimtas, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas, arba kai pareigūnas pažemina pareigūno vardą.“
išdėstyti taip: „9. Pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, taip pat apdovanojimo atėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“19 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Pareigūnų atsakomybė
pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus netraukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. 2.
nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 23. Už statutinei įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. 34. Įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia. 45. Pareigūnai, veikiantys pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus.“20 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „4) Lietuvos Respublikos viešųjų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nuostatų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims;“
išdėstyti taip:
„4. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per
dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.
Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.“
išdėstyti taip:
„8. Tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią
informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas:
1) kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje statutinėje įstaigoje.
Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinį patikrinimą, motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą ar pažemino pareigūno vardą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą ar jį atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, ministro nustatyta šio straipsnio 12 dalyje nurodyta tvarka perduoda statutinės įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą ar pažeminusiu pareigūno vardą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima statutinės įstaigos, į kurią pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.
Šis sprendimas ministro nustatyta šio straipsnio 12 dalyje nurodyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos.“21 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildomos mokamos atostogos dėl svarbių
aplinkybių pareigūnams suteikiamos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais.“22 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat šio statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, pareiginė alga nustatoma pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki paskyrimo buvo nustatyta, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento ir ne mažesnį negu mažiausias tai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas.“
1Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;“. 2. Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos
dydžio už darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, nustatymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnai turi teisę į šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytą
sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.“25 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienus metus nuo pareigūno mirties išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar sutuoktinis, sugyventinis (partneris).
Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).“26 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1.
Pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančio statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jos dalies, Vyriausybės nustatyta tvarka iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinamas pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima šeimos nariai, nurodyti šio statuto 32 straipsnio 6 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energiją, ryšių ir visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.“
išdėstyti taip:
„4. Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima šeimos nariai, nurodyti šio statuto 32 straipsnio 6 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), šių gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis.
Pareigūnų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga Pareigūnų, jų šeimos narių, nurodytų šio statuto 32 straipsnio 6 dalyje, ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl pareigūno tarnybos kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai valstybės biudžete skirtų asignavimų.“28 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta
materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais šeimos nariais laikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys.“
išdėstyti taip:
„2. Pareigūnui, kurio materialinė padėtis
sunki dėl jo paties ar jo šeimos nario artimųjų giminaičių, sutuoktinio, sugyventinio (partnerio), sutuoktinio, sugyventinio (partnerio) tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar sutuoktinis, sugyventinis (partneris), ligos, šeimos nario ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno rašytinis prašymas ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pareigūno, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) lygiomis dalimis išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šias pašalpas skiria statutinės įstaigos vadovas iš statutinei įstaigai skirtų lėšų.
Statutinės įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai statutinei įstaigai skirtų lėšų. Pašalpą centrinės statutinės įstaigos vadovui skiria ministras.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo
arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje tarnybos vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojamos Vyriausybės nustatyto dydžio buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidos arba važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidos, išskyrus taksi išlaidas.“29 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Atleidimas iš vidaus tarnybos
šalių susitarimu Pareigūnas gali pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui, o pareigūną į pareigas skiriantis asmuo – pareigūnui rašytinį pasiūlymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu. Jeigu šį pasiūlymą gavusi šalis su juo sutinka, ji turi per 7 dienas apie tai pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai. Jeigu pasiūlymą gavusi šalis per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su gautu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu atmestas. Šalims susitarus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodomas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu laikas, nuo kurio pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, susitariama dėl išeitinės kompensacijos dydžio, nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų. Rašytinio pasiūlymo ir rašytinio susitarimo dėl centrinės statutinės įstaigos vadovo atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu šalimis laikomos centrinės statutinės įstaigos vadovas ir ministras.“
Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„80 straipsnis. Grąžinimas į vidaus tarnybą
Buvęs pareigūnas, atitinkantis šio statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturintis šio statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų, jo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą ir skiriamas į pareigūno pareigas šio statuto 28 straipsnyje nurodytu atrankos būdu. Šio statuto 29 straipsnio 7 dalyje nurodyti buvę pareigūnai į pareigūno pareigas skiriami be atrankos. Grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką nustato ministras.“31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymo 23 straipsnis įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus teisės aktus. 4. Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 23 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija taikoma buvusiems centrinių statutinių įstaigų vadovams, atleistiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
28, 29, 30, 31, 31¹, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59,
Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir
jam pavaldžiose statutinėse įstaigose taip pat draudžiama priimti asmenį, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su kuriuo svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje ar pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytą interesų konfliktą (toliau – interesų konfliktas).“
Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kiekvienam kursantui sudaroma kursanto asmens byla. Kursanto asmens bylos turinį
nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnai privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Pareigūnų kvalifikacijos
tobulinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotas centrinės statutinės įstaigos vadovas, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais privačiais interesais, nediskredituoja vidaus tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigūno pareigas, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus ar kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.“5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose ir už šį darbą gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, steigti individualias įmones ar verstis individualia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas tarnybą panaudoti asmeniniais privačiais interesais, diskredituoja vidaus tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus ar kurių veiklą kontroliuoja, prižiūri arba dėl kurių priima kokius nors kitus sprendimus, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;“. 6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Perkeliamam į kitas pareigas pareigūnui, išskyrus atvejus, kai perkeliama šio statuto 31 straipsnyje nustatyta tvarka, suteikiamas pareigybę, į kurią jis perkeliamas, atitinkantis laipsnis.“7 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras,
suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta veikia profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“
išdėstyti taip:
„5. Į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių
profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus šio statuto 29 straipsnio 4 ir 7 dalyje dalyse, 30 straipsnio 1, ir 2 ir 4 dalyse, 31 straipsnio 1, ir 2, 3 ir 5 dalyse, ir 32 straipsnio 3 dalies 3 ir
nustatytus atvejus.“
išdėstyti taip:
„10. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose statutinėse įstaigose
taip pat draudžiama perkelti pareigūną, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“8 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Papildyti 29 straipsnį 7 dalimi: „7.
Buvęs centrinės statutinės įstaigos vadovas, iš šių pareigų atleistas šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 1, 13, 17 ar 18 punkte nurodytu pagrindu, 5 metus nuo atleidimo dienos be atrankos gali būti paskirtas į bet kurias laisvas pareigūno pareigas.“9 straipsnis. Statuto papildymas 29¹ straipsniu Papildyti Statutą 29¹ straipsniu: „29¹ straipsnis. Centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų vadovų skyrimas Centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų vadovus į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia centrinės statutinės įstaigos, kuriai yra pavaldi statutinė įstaiga, vadovas, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
Pakeisti 30 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose statutinėse įstaigose
taip pat draudžiama perkelti pareigūną, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba kai jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“
išdėstyti taip: „7. Pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į šeimos sudėtį jam suteikiamos teisės aktuose nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos) užtikrinamos šio statuto 69 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos ir Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos jo ir jo šeimos narių, nurodytų šio statuto 32 straipsnio 6 dalyje, kelionės, ir turto perkėlimo išlaidos.
Šie reikalavimai netaikomi karo, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais ar kai yra pareigūno rašytinis sutikimas.“
išdėstyti taip: „10. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose statutinėse įstaigose taip pat draudžiama perkelti pareigūną, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba kai jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“12 straipsnis. 31¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 31¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31¹ straipsnis. Perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Tarnybinio būtinumo atveju, kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, centrinės statutinės įstaigos vadovo įsakymu pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai, iki 3 metų laikotarpiui, perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu pareigūnas atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Tarnybinio būtinumo atveju pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas terminas, valstybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 2 metams.
Pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpis įskaitomas į pareigūno vidaus tarnybos stažą. Perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu pareigūnui taikomos šio statuto nuostatos, išskyrus darbo užmokestį reglamentuojančias nuostatas, taip pat mutatis mutandis taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Perkeltam į karjeros valstybės tarnautojo pareigas pareigūnui darbo užmokestis nustatomas pagal jo einamas ne statutinio valstybės tarnautojo pareigas, tačiau ne mažesnis kaip nustatytasis iki perkėlimo. Pasibaigus pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiui, pareigūnas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas, o kai šių pareigų nėra, jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į kitas lygiavertes pareigas, o kai ir šių pareigų nėra, – laikinai, iki atsiras laisvos lygiavertės pareigos, jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Visais atvejais šiam pareigūnui mokamas ne mažesnis negu iki perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas nustatytas darbo užmokestis.“13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„5. Į vidaus tarnybą Kalėjimų departamente ir
jam pavaldžiose statutinėse įstaigose taip pat draudžiama rotacijos tvarka perkelti pareigūną, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba kai jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.“
išdėstyti taip: „6.
Pareigūno, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje, ir jo šeimos narių kelionės ir turto perkėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareigūno šeimos nariai, kuriems kompensuojamos šioje dalyje nustatytos kelionės ir turto perkėlimo išlaidos, yra kartu su pareigūnu gyvenantys nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas tol, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis), motina (įmotė) ir išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris).“
Papildyti 33 straipsnio 1 dalį 8 punktu: „8) laimėjus atranką.“15 straipsnis. Statuto papildymas 33¹ straipsniu Papildyti Statutą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. Atsiskaitymas su perkeliamais į kitas pareigūno pareigas pareigūnais
kitoje statutinėje įstaigoje, priklausančioje kitai statutinių įstaigų sistemai, pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo perkėlimo dieną, išskyrus atvejus, kai pareigūnas nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. 2.
statutinėje įstaigoje arba šio statuto 31¹ straipsnyje nustatyta tvarka perkeliamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, privalo ne vėliau kaip jo perkėlimo dieną grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis jį į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones.“16 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:
1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento;
2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas, išskyrus šio statuto 28 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas;
3) taikyti pareigūnui šio statuto
apdovanoti jį žinybiniu ženklu;
34) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka. Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga.“17 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne
mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos.
Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta veikia profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“18 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„8. Apdovanojimas ministro nustatyta tvarka
gali būti atimtas, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas, arba kai pareigūnas pažemina pareigūno vardą.“
išdėstyti taip: „9. Pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, taip pat apdovanojimo atėmimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.“19 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Pareigūnų atsakomybė
pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. 2. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 23.
savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. 34. Įsakymų ar nurodymų vykdymas, žinant, kad jie yra neteisėti, pareigūnų nuo atsakomybės neatleidžia. 45. Pareigūnai, veikiantys pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus, neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus.“20 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip: „4) Lietuvos Respublikos viešųjų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nuostatų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims;“. 2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne
vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per
dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.“
išdėstyti taip:
„8. Tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią
informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas:
1) kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, perkeliamas į pareigas kitoje statutinėje įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs tarnybinį patikrinimą, motyvuotą tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą ar pažemino pareigūno vardą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą ar jį atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, ministro nustatyta šio straipsnio 12 dalyje nurodyta tvarka perduoda statutinės įstaigos, į kurią perkeltas pareigūnas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, kuris pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą ar pažeminusiu pareigūno vardą. Sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima statutinės įstaigos, į kurią pareigūnas perkeltas, vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso).
Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas ministro nustatyta šio straipsnio 12 dalyje nurodyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos.“21 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Papildomos mokamos atostogos dėl svarbių
aplinkybių pareigūnams suteikiamos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais.“22 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas Pakeisti 53 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat šio statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, pareiginė alga nustatoma pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki paskyrimo buvo nustatyta, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento ir ne mažesnį negu mažiausias tai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas.“
1.
1Pakeisti 56 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;“. 2. Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos
dydžio už darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, nustatymo ir skyrimo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 58 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnai turi teisę į šiame statute ir kituose įstatymuose nustatytą
sveikatos priežiūrą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams Vyriausybės nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų.“25 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pareigūno, kuris žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, šeimai per vienus metus nuo pareigūno mirties išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija išmokama lygiomis dalimis kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris).
Žuvusio pareigūno šeimos nariai, turintys teisę gauti šioje dalyje numatytą kompensaciją, yra jo vaikai (įvaikiai) (įskaitant vaikus, gimusius po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).“26 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „1.
Pareigūnas, kuris pats ar kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ir įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio tinkamo gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančio statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namo, buto ar kitos gyvenamosios patalpos ar jos dalies, Vyriausybės nustatyta tvarka iš ministerijos ar centrinės statutinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo aprūpinamas pagal tos gyvenamosios vietovės sąlygas įrengtu, tinkamu gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkančiu statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus suremontuotu tarnybiniu butu (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima šeimos nariai, nurodyti šio statuto 32 straipsnio 6 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa). Už suteiktą tarnybinį butą (tarnybinę gyvenamąją patalpą) pareigūnas moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą gyvenamosios patalpos nuomos mokestį ir mokesčius už energiją, ryšių ir visas komunalines paslaugas pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.“
išdėstyti taip:
„4. Pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka (vienas gyvenantis pareigūnas arba pareigūnas, kurio šeima šeimos nariai, nurodyti šio statuto 32 straipsnio 6 dalyje, negali persikelti į pareigūno tarnybos vietovę, – atskira tarnybine gyvenamąja patalpa), šių gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.“
Pakeisti 68 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „68 straipsnis.
Pareigūnų, jų šeimos narių ir jų nuosavybės apsauga Pareigūnų, jų šeimos narių, nurodytų šio statuto 32 straipsnio 6 dalyje, ir jų nuosavybės apsauga, kai dėl pareigūno tarnybos kyla reali grėsmė jų gyvybei, sveikatai ar turtui, užtikrinama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai valstybės biudžete skirtų asignavimų.“28 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta
materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytais šeimos nariais laikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys.“
taip:
„2. Pareigūnui, kurio materialinė padėtis
sunki dėl jo paties ar jo šeimos nario artimųjų giminaičių, sutuoktinio, sugyventinio (partnerio), sutuoktinio, sugyventinio (partnerio) tėvo (įtėvio), motinos (įmotės), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas pareigūnas ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), ligos, šeimos nario ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno rašytinis prašymas ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pareigūno, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) lygiomis dalimis išmokama 2 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Šias pašalpas skiria statutinės įstaigos vadovas iš statutinei įstaigai skirtų lėšų.
Statutinės įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai statutinei įstaigai skirtų lėšų. Pašalpą centrinės statutinės įstaigos vadovui skiria ministras.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo
arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje tarnybos vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojamos Vyriausybės nustatyto dydžio buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidos arba važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidos, išskyrus taksi išlaidas.“29 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas Pakeisti 75 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„75 straipsnis. Atleidimas iš vidaus tarnybos
šalių susitarimu Pareigūnas gali pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui, o pareigūną į pareigas skiriantis asmuo – pareigūnui rašytinį pasiūlymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu. Jeigu šį pasiūlymą gavusi šalis su juo sutinka, ji turi per 7 dienas apie tai pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai. Jeigu pasiūlymą gavusi šalis per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su gautu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu atmestas. Šalims susitarus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodomas pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu laikas, nuo kurio pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, susitariama dėl išeitinės kompensacijos dydžio, nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų. Rašytinio pasiūlymo ir rašytinio susitarimo dėl centrinės statutinės įstaigos vadovo atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu šalimis laikomos centrinės statutinės įstaigos vadovas ir ministras.“
Pakeisti 80 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„80 straipsnis. Grąžinimas į vidaus tarnybą
Buvęs pareigūnas, atitinkantis šio statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturintis šio statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų, jo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą ir skiriamas į pareigūno pareigas šio statuto 28 straipsnyje nurodytu atrankos būdu. Šio statuto 29 straipsnio 7 dalyje nurodyti buvę pareigūnai į pareigūno pareigas skiriami be atrankos. Grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką nustato ministras.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymo 2, 3, 8 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 2 dalis, 16,
straipsnio 3 dalis, 30 straipsnis ir šio straipsnio 3 dalis įsigalioja 2020 m. spalio
institucijos ir įstaigos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta garantija taikoma buvusiems centrinių statutinių įstaigų vadovams, iš šių pareigų atleistiems po 2020 m. rugsėjo 30 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir STATUTO papildymo 29¹ IR 33¹straipsniais ĮSTATYMO projekto IR LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS
įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 31¹, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 29¹ ir 33¹ straipsniais įstatymo projektas (VTS projektas) parengtas siekiant spręsti vidaus tarnybos sistemai aktualius klausimus. VTS projekto uždaviniai:
1) užtikrinti tinkamą apmokėjimą už tarnybos specifiką, kai dirbama nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
2) nustatyti lankstesnę pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo sistemą;
3) sudaryti teisines prielaidas vertinti pareigūnų, laikinai perkeltų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinę veiklą;
4) užtikrinti tinkamą profesinių sąjungų narių atstovavimą atrankos ir tarnybinės veiklos vertinimo komisijose;
5) apibrėžti „šeimos nario“ sąvoką;
6) reglamentuoti mažareikšmius tarnybinius nusižengimus;
7) reglamentuoti atsiskaitymą su perkeliamu į kitas pareigūno pareigas pareigūnu;
8) spręsti kitus vidaus tarnybos sistemai aktualius klausimus. Kartu su VTS projektu teikiamas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 1, 19 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (PĮ projektas), kuriuo siekiama atsisakyti nuostatų dėl savarankiško asignavimų valdytojo statuso ir perteklinių nuostatų dėl policijos generalinio komisaro ir jo pavaduotojų skyrimo, atleidimo, tam tikrų socialinių garantijų. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
konfliktas“, „asmeniniai interesai“. 2. Kursanto bylos turinį, pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo tvarką bei papildomų mokamų atostogų dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamo tvarką nustato kiekvienas ministras atskirai. 3. VTS 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkeliamam į kitas pareigas pareigūnui suteikiamas pareigybę, į kurią jis perkeliamas, atitinkantis laipsnis. Aiškių nuostatų dėl laipsnio suteikimo laikinai į kitas pareigas perkeliamam pareigūnui nėra. 4. VTS 28 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atrankos į laisvas pareigūno pareigas ir pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų nariais skiriamas statutinėje įstaigoje įsteigtos profesinės sąjungos atstovas. 5. VTS 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus šio statuto 29 straipsnio 4 dalyje (kai į pareigas skiriamas asmuo, ėjęs centrinės įstaigos vadovo ar pavaduotojo pareigas),
į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas ar kai pareigūnai, einantys lygiavertes pareigas, sukeičiami vietomis), 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse (kai pareigūnas tarnybinio būtinumo atveju laikinai perkeliamas į kitas pareigas be jo rašytinio sutikimo) ir 32 straipsnio 3 dalies 3 punkte (kai pareigūnas, kuriam taikoma rotacija, jo tarnybinę veiklą įvertinus patenkinamai perkeliamas į kitas pareigas) nustatytus atvejus. 6.
pareigūną galima perkelti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai, atsižvelgiant į šeimos sudėtį, jam suteikiamos teisės aktuose nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos) ir Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto perkėlimo išlaidos. VTS 69 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojamos nustatyto dydžio buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidos arba važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidos, išskyrus taksi išlaidas. 7. VTS 31¹ straipsnyje nustatyta, kad tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, perkėlimo laikotarpiu pareigūnui taikomos VTS nuostatos, išskyrus darbo užmokestį reglamentuojančias nuostatas. Vadovaujantis šia nuostata, darbo užmokestis tokiems asmenims yra nustatomas pagal VTĮ, tačiau vertinant jų tarnybinę veiklą taikomos VTS nuostatos. Dėl šios priežasties šių asmenų tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, vertinimo komisija gali teikti VTS nustatytus pasiūlymus, kurie siejami su VTS nustatyta darbo užmokesčio sistema. Pažymėtina, kad šių pasiūlymų įgyvendinti nėra galimybės, nes laikinai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltų pareigūnų darbo užmokestį nustato VTĮ. Tokiu būdu pažeidžiamas šių asmenų lygiateisiškumas, nes jų tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai jų teisinė padėtis nesikeičia. 8.
materialinė padėtis sunki dėl jo paties ar jo šeimos nario ligos, šeimos nario mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pareigūno rašytinis prašymas ir pateikti šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. VTS 59 straipsnio
vaikus, gimusius po pareigūno mirties), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresni vaikai (įvaikiai), kurie mokosi įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir statutinėse profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, kol jiems sukaks 24 metai, sutuoktinis, sugyventinis (partneris), tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė). Tačiau VTĮ 49 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa. Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje numatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Taigi, VTĮ įtvirtinta platesnė „šeimos nario“ sąvoka, todėl šis įstatymas garantuoja ir platesnes socialines garantijas (pašalpas) nei VTS. 9.
9VTS nėra nuostatų,
reglamentuojančių pareiginės algos nustatymą pareigūnui, kuris laimėjęs atranką skiriamas į žemesnes pareigas. 10. VTS 34 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą pagal VTS priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento; perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas arba skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką, kuri gali būti mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Kaip matyti, visi galimi vertinimo komisijos pasiūlymai yra susiję su ilgalaikiais statutinės įstaigos finansiniais įsipareigojimais. 11. Vadovaujantis VTS 37 straipsnio 9 dalimi, pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. VTS 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad apdovanojimas ministro (kiekvieno atskirai) nustatyta tvarka gali būti atimtas, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas, arba kai pareigūnas pažemina pareigūno vardą. Taigi, iš esmės tuos pačius santykius reglamentuoja skirtingos tvarkos. 12. VTS 39 straipsnyje minimas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pavadinimas. Taip pat VTS 39 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo išvados ir su šia išvada susijusių sprendimų perdavimo tvarką nustato ministras. 13. VTS 53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas, nustatomas koeficientas neturi viršyti tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento. 14.
darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Taikydamos šią nuostatą statutinės įstaigos vadovaujasi Pavojingų darbų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 „Dėl Pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ (Pavojingų darbų sąrašas). 15. VTS 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams LRV nustatyta tvarka apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame LRV 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300
„Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, tik nurodomi
asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo šaltiniai ir nedetalizuojama, kaip turi būti apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nes tai jau nustatyta kituose teisės aktuose, todėl šis aprašas nesukuria jokių naujų teisės normų. 16. Pagal VTS 64 straipsnio 3 dalį, LRV pavedama reguliuoti išsikėlimo iš tarnybinio buto atvejus, sąlygas, tvarką ir terminus, tačiau konkretaus pavedimo LRV nustatyti aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąją patalpa) tvarką nėra. 17. VTS 75 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas gali pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui, o pareigūną į pareigas skiriantis asmuo – pareigūnui rašytinį pasiūlymą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu. Šalims susitarus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas. Taikant šias nuostatas nėra aišku, kas turėtų būti laikoma tokio susitarimo šalimis, kai centrinės statutinės įstaigos vadovą į pareigas skiria kolegiali institucija – LRV, o jis tiesiogiai pavaldus ministrui. 18.
kitą statutinę įstaigą pareigūnais, todėl praktikoje kyla klausimų, kaip turėtų būti atsiskaitoma su iš vienos statutinės įstaigos, priklausančios vienai statutinių įstaigų sistemai, atleidžiamu ir į kitą statutinę įstaigą, priklausančią kitai statutinių įstaigų sistemai, perkeliamu pareigūnu. Taip pat nėra nuostatų, kad į kitą statutinę įstaigą perkeliamas pareigūnas turi grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis jį į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones. 19. VTS nėra nustatyti subjektai, skiriantys asmenis į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų vadovų pareigas. 20. VTS nėra įtvirtintas mažareikšmis tarnybinis nusižengimas. 21. Policijos įstatyme nustatyta, kad policijai skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra policijos generalinis komisaras, nustatyta policijos generalinio komisaro ir jo pavaduotojų skyrimo tvarka, policijos generalinio komisaro atleidimo pagrindai, taip pat kitos nuostatos, kurios yra įtvirtintos VTS. Taip pat Policijos įstatyme yra nustatyta, kad buvęs policijos generalinis komisaras, atleistas iš šių pareigų jo paties prašymu arba kai pereina į renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso būdu, arba kai yra paskirtas į valstybės tarnautojo pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu arba pasibaigus kadencijai, jeigu nepaskiriamas kitai kadencijai, 5 metus nuo atleidimo dienos be atrankos gali būti paskirtas į bet kurias laisvas pareigūno pareigas policijoje. Kituose vidaus reikalų statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose tokia garantija buvusiems centrinių statutinių įstaigų vadovams nėra nustatyta. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
atitinkamas sąvokas suvienodinti su Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme naudojamomis sąvokomis. 2. Siekiant užtikrinti teisėkūros efektyvumo principą ir sudaryti teisines prielaidas vienodus teisinius santykius reglamentuoti viename teisės akte, VTS projekte siūloma nustatyti, kad kursanto bylos turinį, pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo tvarką bei papildomų mokamų atostogų dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamo tvarką tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. 3. Vadovaujantis VTS 31 straipsnio nuostatomis, pareigūnas tarnybinio būtinumo atveju gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes, aukštesnes ar žemesnes pareigas, šių pareigūnų darbo užmokesčio klausimai aiškiai reglamentuoti, tačiau nėra aišku, ar jiems turėtų būti suteikiami ir laikinas pareigas atitinkantys laipsniai. Pažymėtina, kad laikinas pareigūno perkėlimas į kitas pareigas nesuponuoja visiško statuso įgijimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnas laikinai esant tarnybiniam būtinumui gali būti perkeltas ir į žemesnes pareigas, o tokiu atveju jam suteikus šias pareigas atitinkantį žemesnį laipsnį būtų pabloginta jo padėtis. Atsižvelgiant į tai, VTS projekte siūloma keisti VTS 26 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad laikinai į kitas pareigas perkeltiems pareigūnams šias pareigas atitinkantis laipsnis nėra suteikiamas, t. y. jiems paliekamas iki perkėlimo turėtas laipsnis. 4. Pažymėtina, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ne tik tose statutinėse įstaigose, kuriose jos yra įsteigtos.
VTS 28 straipsnio
komisijas įtraukti įstaigoje įsteigtų profesinių sąjungų atstovus užkerta kelią profesinėms sąjungoms, kurios nėra įsteigtos statutinėje įstaigoje, tačiau joje veikia, tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo
sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.“ Siekiant užtikrinti tinkamą profesinių sąjungų narių atstovavimą, VTS projekte siūloma nustatyti, kad atrankos ir vertinimo komisijų nariais skiriami statutinėje įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai. 5.
įgyvendinti jų teisę į karjerą, VTS projekte siūloma keisti VTS 28 straipsnio 5 dalį ir nustatyti papildomus atvejus, kuriems esant į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami be atrankos: kai į pareigas skiriamas buvęs centrinės statutinės įstaigos vadovas (5 metus nuo atleidimo dienos); kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų; kai pareigūnas jo rašytiniu sutikimu į kitas pareigas perkeliamas laikinai tarnybinio būtinumo atveju; kai pareigūnas, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu laikinai perkeliamas į kitas pareigas; kai rotuojamas pareigas einančio pareigūno tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai ir jis perkeliamas į kitas pareigas; kai pareigūnas į kitas pareigas perkeliamas panaikinus jo pareigybę, įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymą – perkelti į žemesnes pareigas, paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas šias pareigas ėjęs pareigūnas, pasibaigus tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpiui ar paties prašymu. 6. Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamu PĮ projektu siūloma atsisakyti buvusiam policijos generaliniam komisarui taikytos socialinės garantijos 5 metus nuo atleidimo dienos būti paskirtam į bet kokias laisvas pareigas policijoje, šią garantiją siūloma nustatyti VTS ir ją taikyti visiems buvusiems centrinių įstaigų vadovams. 7.
straipsniu ir nustatyti, kad centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų vadovus į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia centrinės statutinės įstaigos, kuriai yra pavaldi statutinė įstaiga, vadovas, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. 8. Siekiant suderinti tuos pačius teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas, VTS projekte siūloma tikslinti VTS 31 straipsnio 7 dalį ir nustatyti, kad pareigūną tarnybinio būtinumo atvejais galima perkelti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai pareigūnui užtikrinamos šio statuto 69 straipsnio 5 dalyje nustatytos garantijos (aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąją patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojamos nustatyto dydžio buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidos arba Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidos, išskyrus taksi išlaidas). 9. VTS projekte siūloma tikslinti VTS 31¹ straipsnį ir nustatyti, kad pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje laikotarpiu pareigūnui mutatis mutandis taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Pritarus šiam pasiūlymui bus įgyvendintas lygiateisiškumo principas ir sudarytos teisinės prielaidos pareigūnų, laikinai perkeltų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinę veiklą vertinti vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis bei skirti jiems atitinkamas skatinimo priemones. 10.
užtikrinti, kad pareigūnams būtų taikomos ne mažesnės socialinės garantijos nei kitiems valstybės tarnautojams (pašalpų mokėjimo atveju), taip pat užtikrinti, kad dėl pasikeitusios „šeimos nario“ sąvokos nebūtų išplėstos kitos VTS nustatytos socialinės garantijos, VTS projekte siūloma tikslinti „šeimos nario“ sąvoką. 11. VTS projekte siūloma perkėlimo į žemesnes pareigas atvejus papildyti perkėlimu laimėjus atranką. Tokiu būdu bus pašalinta teisės spraga dėl pareiginės algos koeficiento nustatymo atranką laimėjusį pareigūną skiriant į žemesnes pareigas. 12. VTS projekte siūloma VTS papildyti 33¹ straipsniu ir nustatyti, kad su perkeliamais į kitas pareigūno pareigas kitoje statutinėje įstaigoje, priklausančioje kitai statutinių įstaigų sistemai, turi būti atsiskaityta visiškai. Siūlomas reglamentavimas grindžiamas tuo, kad nors pareigūnas, perkeliamas į kitą statutinę įstaigą, priklausančią kitai statutinių įstaigų sistemai, ir nėra atleidžiamas iš vidaus tarnybos, tačiau pasibaigia jo tarnybos (darbo) santykiai su viena statutine įstaiga (vienu darbdaviu) ir prasideda tarnybos (darbo) santykiai su kita statutine įstaiga (kitu darbdaviu) bei iš vieno asignavimų valdytojo perkeliamas į kitą. Manytina, kad tokiu atveju statutinė įstaiga (priklausanti vienai statutinių įstaigų sistemai), iš kurios pareigūnas perkeliamas į kitą statutinę įstaigą (priklausančią kitai statutinių įstaigų sistemai), atleisdama pareigūną iš pareigų (faktiškai, nutraukdama su pareigūnu tarnybos (darbo) santykius), turėtų su juo visiškai atsiskaityti jo atleidimo dieną, t. y. sumokėti jam ne tik priklausantį darbo užmokestį, bet ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Tokiu būdu nebus sudaroma papildoma finansinė našta kitam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui ir išvengta atvejų, kai priimančiosios statutinės įstaigos, sužinojusios, kad pareigūnas turi nemažą kasmetinių atostogų likutį, atsisakytų jį priimti.
Taip pat siekiant teisinio aiškumo siūloma nustatyti, kad į kitą statutinę įstaigą perkeliamas pareigūnas turi grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, specialų ženklą, tarnybinį šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ir sprogmenis jį į pareigas skiriančiam asmeniui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat atiduoti jam patikėtus tarnybinius dokumentus, inventorių, kitas darbo priemones. 13. Pažymėtina, kad vadovaujantis VTĮ 27 straipsnio 8 dalies 2 papunkčiu, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai jam gali būti taikomos VTĮ 31 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos skatinimo priemonės (padėka, vardinė dovana, nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už asmeninį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius, suteikiama iki 5 mokamų poilsio dienų arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas, finansuojamas kvalifikacijos tobulinimas ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus). Atsižvelgiant į tai, VTS projekte siūloma nustatyti, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui taip pat gali siūlyti taikyti pareigūnui kitas VTS nustatytas skatinimo priemones (pareikšti padėką, suteikti papildomas mokamas atostogas, apdovanoti vardine dovana) ar apdovanoti žinybiniu ženklu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis VTS 28 straipsnio 5 dalimi į vadovų pareigas asmenys negali būti perkeliami tarnybinės veiklos vertinimo būdu ir siekiant teisinio aiškumo siūloma vertinimo komisijos pasiūlymą perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas papildyti atitinkama išlyga.
Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad pareigūnui ne didesnė kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinė piniginė išmoka gali būti mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. Pritarus siūlomam reguliavimui, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas taps lankstesnis, nebus siejamas tik su ilgalaikiais statutinių įstaigų finansiniais įsipareigojimais, statutinių įstaigų vadovai galės įvertinti visus labai gerai dirbančius pareigūnus. 14. VTS projekte siūloma nustatyti, kad apdovanojimai gali būti atimti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais. Pritarus šiam pasiūlymui, bus užtikrintas teisėkūros efektyvumo principas ir visi su apdovanojimais susiję klausimai bus reglamentuoti viename teisės akte. 15. VTS projekte siūloma nustatyti, kad už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus pareigūnai nebūtų traukiami tarnybinėn atsakomybėn ir nustatyti mažareikšmio tarnybinio nusižengimo požymius, t. y. mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. Asmens atleidimas nuo atsakomybės dėl mažareikšmių veikų yra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (37 str.), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (mažai pavojinga veika, 12 str.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (36⁹ str.).
Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad pradėti prašymo
(skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai numatyta dispozicijos teisė už mažareikšmius pažeidimus taikyti įspėjimą, neskiriant baudos ir (ar) nesikreipiant į teismą skiriant laikiną apribojimą vykdyti veiklą didmeninėje energijos rinkoje. Analogiška teisė nustatyta Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 38 str. 5 d.), Radiacinės saugos centrui, Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 8 str. 7 d.) bei kitoms įstaigoms įstatymų nustatytais atvejais. 16. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (pasikeitė minėto įstatymo pavadinimas), VTS 39 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 4 dalyje taip pat keičiamas šio įstatymo pavadinimas. 17. Siekiant užtikrinti teisėkūros efektyvumo principą ir vienodus teisinius santykius reglamentuoti viename teisės akte, tarnybinio patikrinimo išvados ir su šia išvada susijusių sprendimų perdavimo tvarką siūlome reglamentuoti ne atskiru ministro įsakymu, o VTS 39 straipsnio 12 dalyje nurodytoje tvarkoje. 18. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai paskirtam į aukštesnes pareigas pareigūnui vadovaujantis VTS 53 straipsnio 4 dalimi nustatant pareiginės algos koeficientą jis nesiekia tai pareigybei nustatyto žemiausio koeficiento.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, VTS projekte siūloma tikslinti VTS 53 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, kad nustatomas koeficientas taip pat turi būti ne mažesnis negu mažiausias tai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas. 19. Siekiant užtikrinti, kad pareigūnams, kurie dirba esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, t. y. kai nustatyti pareigūną veikiantys kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai (pvz., ugniagesiams gaisro gesinimo metu, narams nardymo metu ir pan.), būtų mokama atitinkama priemoka, VTS projekte siūloma nustatyti, kad pareigūnams mokama priemoka už darbą nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius. Taip pat siūloma nustatyti, kad kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos dydžio už darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, nustatymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato LRV. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje nustatyta: „už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis, nurodytas šio kodekso 139 straipsnio 4 dalyje. Konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse.“ Pareigūnams priemokos dydžiai nustatyti VTS, o priemokos dydžio nustatymo tvarka bus patvirtinta LRV nutarimu. Be to, 2020 m. gegužės 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 3, 4, 6, 25, 27, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2553.
XIII-2553. Šio įstatymo 5 straipsnyje keičiamo Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai nustatyti darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojai gali būti darbo laiku, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi profesinei rizikai šalinti ar mažinti.“ Tai reiškia, kad kiekvienu atveju darbdavys privalo įvertinti, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai yra konkrečiose darbo vietose ir stengtis pagal galimybę juos pašalinti arba sumažinti jų poveikį. Įsigaliojus minėtam įstatymui, be kita ko, turės būti pripažintas netekusiu galios Pavojingų darbų sąrašas, todėl siūlomo VTS 56 straipsnio pakeitimo neįtvirtinus, nuo 2020 m. gegužės 1 d. nebus teisinio pagrindo pareigūnams mokėti priemoką už darbą kenksmingomis ir (ar) pavojingomis sąlygomis (nes šiuo metu VTS neįgalioja Vyriausybės ar kitos institucijos nustatyti, kada ir kokioms sąlygoms esant gali būti mokama priemoka už darbą kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 3, 4, 6, 25, 27, 39 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d., VTS projekte siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl minėto reguliavimo keitimo taip pat įsigaliotų
atsisakyti pavedimo LRV tvirtinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų pareigūnams apmokėjimo tvarką. 21. Siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo, VTS projekte siūloma nustatyti pavedimą LRV nustatyti pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąją patalpa) tvarką. 22.
įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi ministrui. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ministrui turėtų būti suteikti įgaliojimai susitarti su centrinės statutinės įstaigos vadovu dėl jo atleidimo sąlygų, todėl VTS projekte siūloma tikslinti VTS 75 straipsnį ir nustatyti, kad rašytinio pasiūlymo ir rašytinio susitarimo dėl centrinės statutinės įstaigos vadovo atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimu šalimis laikomos centrinės statutinės įstaigos vadovas ir ministras. 23. Atsižvelgiant į tai, kad iki VTS ir PĮ projektų įsigaliojimo Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja
generalinio komisaro skyrimo tvarka ir dėl to Policijos departamentas prie VRM neteko savarankiško asignavimų valdytojo statuso. Atsižvelgiant į tai, PĮ projektu siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su savarankiško asignavimų valdytojo statusu. Taip pat atsižvelgiant į VTS nustatytą atitinkamą reglamentavimą centrinių statutinių įstaigų vadovams ir jų pavaduotojams, PĮ projekte siūloma perteklinių nuostatų atsisakyti. Taip pat siūloma atsisakyti buvusiam policijos generaliniam komisarui nustatytos socialinės garantijos 5 metus nuo atleidimo iš vidaus tarnybos būti paskirtam į bet kurias laisvas pareigūno pareigas policijoje, šią nuostatą įtvirtinant VTS projekte. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami įstatymų rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Įstatymai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atliktas VTS projekto antikorupcinis vertinimas. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų, naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus įstatymų projektams reikės:
1iki 2020 m. birželio 30 d.:
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ ir LRV 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“;
vidaus reikalų ministerijos nuostatus, patvirtintus LRV 2001 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 98 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“; 1.3.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio
įgyvendinimo“;
vidaus tarnyboje tvarkos aprašą, patvirtintą LRV 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnyba“, „valstybės tarnautojas“, „vidaus tarnyba“, „pareigūnas“, „policija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
26, 28, 29, 30, 31, 31¹, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad Vyriausybė, be kita ko, nustato „priemokos dydžio už darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, nustatymo <...> tvarką“. Tačiau to paties projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma, kad priemoka mokama „nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatyta, kad priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, taip pat yra nustatytas ir didžiausias galimas priemokos dydis. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje aiškiai nustatant, kas ir kokia tvarka 1) apibrėžia kenksmingus ir (ar pavojingus) veiksnius, 2) nustato, kad šie veiksniai veikia pareigūnus ir 3) nustato priemokų už tokius pareigūną veikiančius veiksnius dydžio nustatymo bei skyrimo tvarką. 2. Įstatymo projektu siūloma, be kita ko, keičiamo Vidaus tarnybos statuto atitinkamas sąvokas suvienodinti su Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme naudojamomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai, kad pastarasis įstatymas galioja jau nuo 2020 m. sausio 1 d., siūlytina tikslinti įstatymo projekto 31 straipsnį ir numatyti išimti dėl atitinkamų straipsnių ankstesnio įsigaliojimo t.y, kad jie įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. 3.
nuoroda į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, kadangi 8 straipsnį sudaro viena dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį į tai, kad įstatymo projekto 12 ir 19 straipsniais dėstomų straipsnių pavadinimai rašytini paryškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
37, 38, 39,
2020-06-10
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės patarėja Inga Čypienė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, Ugniagesių profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-04-0823 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 23 straipsnio 2 dalimi keičiamo statuto 56 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, be kita ko, nustato „priemokos dydžio už darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, nustatymo< ...> tvarką“. Tačiau to paties projekto 23 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma, kad priemoka mokama „nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius“. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatyta, kad priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, taip pat yra nustatytas ir didžiausias galimas priemokos dydis. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje aiškiai nustatant, kas ir kokia tvarka 1) apibrėžia kenksmingus ir (ar pavojingus) veiksnius, 2) nustato, kad šie veiksniai veikia pareigūnus ir 3) nustato priemokų už tokius pareigūną veikiančius veiksnius dydžio nustatymo bei skyrimo tvarką. Pritarti iš dalies Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 56 straipsnio 4 dalimi, Vyriausybė 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 yra patvirtinusi „Kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašą“ (toliau – Aprašas). Aprašas nustato kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje dalyvių veiklą organizuojant ir atliekant vidaus tarnybos sistemai būdingų kenksmingų veiksnių analizę, stebėseną, šalinimą arba poveikio sumažinimą, prevencijos priemonių įdiegimą.
Apraše nustatyta, kad kenksmingų veiksnių valdymo tikslas – nustatyti ir įvertinti esamus ar galimus kenksmingus veiksnius pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinkoje, jiems vykdant specifinę (su didesniu pavojumi ar didesne rizika gyvybei ir sveikatai susijusią) veiklą, jų poveikį pareigūnui ar kursantui, juos pašalinti, o jeigu kenksmingi veiksniai negali būti pašalinti, užtikrinti, kad jų poveikis pareigūnams ar kursantams sumažėtų, įdiegti prevencijos priemones, kad pareigūnai ar kursantai būtų apsaugoti nuo kenksmingų veiksnių arba jie būtų kiek įmanoma sumažinti, taip pat stiprinti pareigūnų ar kursantų saugą ir sveikatą, siekti, kad sumažėtų incidentų, nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu ir profesinių ligų, didinti diegiamų įstaigose prevencijos priemonių veiksmingumą. Apraše taip pat yra apibrėžta, kas yra kenksmingi veiksniai, kas yra pareigūno tarnybos ar kursanto mokymo aplinka, reguliuojamas kenksmingų veiksnių keliamos rizikos vertinimas ir kiti susiję klausimai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, netikslinga Statute vardinti, kas turi būti nustatyta Apraše (tik apibrėžti kenksmingus ir (ar pavojingus) veiksnius, ir nustatyti, kad šie veiksniai veikia pareigūnus) ir taip susiaurinti Aprašo reguliavimą, kuris šiuo metu sukuria visą kenksmingų veiksnių valdymo sistemą ir jau yra sėkmingai taikomas. Priėmus Statuto projektą, Aprašas būtų papildytas nuostatomis dėl pavojingų veiksnių ir jų valdymo, apibrėžtų, kas yra pavojingi veiksniai, kaip jie yra nustatomi.
Taip pat būtų papildytas nuostatomis, kaip yra nustatomas priemokos už pareigūną veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius dydis. Pritarti pasiūlymui Statute papildomai nustatyti priemokos už darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, skyrimo tvarką, ir siūlome Statuto 56 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo ir priemokos
dydžio už darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, nustatymo ir skyrimo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato Vyriausybė.“
projektu siūloma, be kita ko, keičiamo Vidaus tarnybos statuto atitinkamas sąvokas suvienodinti su Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme naudojamomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai, kad pastarasis įstatymas galioja jau nuo 2020 m. sausio 1 d., siūlytina tikslinti įstatymo projekto 31 straipsnį ir numatyti išimti dėl atitinkamų straipsnių ankstesnio įsigaliojimo t.y, kad jie įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti reikės laiko, todėl šioms nuostatoms siūloma nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą, t. y. nuo 2020 m. spalio 1 d. Pasiūlymas: 31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 3 ir 4 dalis bei šio įstatymo 23 straipsnį, įsigalioja
straipsnio 2 dalis, 16, 18 straipsniai, 20 straipsnio 3 dalis, 21, 23, 24, 26, 27 straipsniai, 28 straipsnio 3 dalis, straipsnis 30 straipsnis ir šio straipsnio 3 dalis įsigalioja 2020 m. gegužės spalio 1 d. 3.2.
ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos iki 2020 m. birželio rugsėjo
straipsnio 4 dalyje nurodytus teisės aktus. 4. Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 23 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 5.3. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje straipsnyje nustatyta garantija taikoma buvusiems centrinių statutinių įstaigų vadovams, atleistiems po 2020 m. rugsėjo 30 d. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, kadangi 8 straipsnį sudaro viena dalis. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
susivienijimas 2020-04-06 * Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Susivienijimas) teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 29¹ ir 33¹ straipsniais įstatymo projekto (toliau - statuto projektas). Norime pažymėti, kad Susivienijimas 2019 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. NP17-63(19) teikė pastabas dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 18, 26, 28, 31, 311,32, 33, 34, 35, 37, 53, 56, 58, 59,64, 68, 69, 75 ir 78 straipsnių pakeitimų ir įstatymo papildymo 29¹ straipsniu, bet į siūlomas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta nebuvo.
Dabar Lietuvos Respublikos Seime užregistruotu nauju statuto projektu siekiama pakeisti Vidaus tarnybos statuto nuostatas, kurių daliai Susivienijimas nepritarė, kartu su statuto projektu teikiami ir nauji pakeitimai bei Vidaus tarnybos statuto straipsnių papildymai, kurie nebuvo derinti su Susivienijimu. Tokiais veiksmais Vidaus reikalų ministerija pažeidžia socialinės partnerystės principą, kuomet tarp darbuotojų ir darbdavių organizacijų nėra derinamos tarpusavio pozicijos svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais. Vidaus tarnybos statutas yra vienas pagrindinių ir svarbiausių statutinių pareigūnų teisės aktų. Susivienijimas nepritaria daliai siūlomų pakeitimų ir teikia naujus siūlymus. Nepritarti Įstatymų projektų rengėjai pažymi, kad projektas su socialiniais partneriais buvo derintas teisės aktų nustatyta tvarka ir buvo koreguojamas atsižvelgiant į visų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas, taip pat pagal Vyriausybės kanceliarijos teiktas pastabas. Dėl to Projektas buvo pildomas šiais naujais straipsniais: 16, 19, 20, 23, 24, 29¹, 33¹, 51 ir 80. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie nauji straipsniai nėra susiję su svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, o daugiausiai yra redakcinio pobūdžio, kuomet tikslinamos nuostatos, susijusios su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nauja redakcija, keičiamas atitinkamų tvarkų tvirtinimo subjektas ir kt., taip pat įtvirtinamas mažareikšmiškumo institutas. Tačiau pabrėžtina tai, kad NPPSS teikiamos pastabos nėra susijusios su minėtais naujais Projekto straipsniais, o teikiamos dėl tų pačių nuostatų, kurios su jais jau buvo derintos.
Visos teikiamos NPPSS pastabos, išskyrus dvi (susijusias su pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimu ir perkėlimu į vadovų pareigas be atrankos) yra naujos ir derinant Projektą nebuvo teiktos. 2. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
2 Susivienijimas nepritaria statuto projekte pateiktam siūlymui keisti Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 dalį ir nustatyti papildomus atvejus, kuriems esant į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami be atrankos. Mes ir toliau laikomės prieš tai išsakytos pozicijos, kad tokiu reglamentavimu siekiama išvengti atrankos į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas. Vadovams keliami aukšti reikalavimai, todėl tinkamą vadovavimą galima užtikrinti tik atrenkant tinkamiausius kandidatus, patikrinus jų turimą kvalifikaciją bei tinkamumą eiti konkrečias pareigas. Taip pat nustačius naują reglamentavimą nebus pasiekti Lietuvos Respublikos Vyriausybes akcentuojami viešumo ir skaidrumo principai.
Nepritarti Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami tik atrankos būdu, išskyrus šio statuto
įstaigos vadovo ar pavaduotojo pareigas), 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse (kai pareigūnas jo prašymu perkeliamas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas ar kai pareigūnai, einantys lygiavertes pareigas, sukeičiami vietomis), 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse (kai pareigūnas tarnybinio būtinumo atveju laikinai perkeliamas į kitas pareigas be jo rašytinio sutikimo) ir 32 straipsnio 3 dalies 3 punkte (kai pareigūnas, kuriam taikoma rotacija, jo tarnybinę veiklą įvertinus patenkinamai perkeliamas į kitas pareigas) nustatytus atvejus.
VTS projekte siūloma nustatyti papildomus atvejus, kuriems esant į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami be atrankos: kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų; kai pareigūnas jo rašytiniu sutikimu į kitas pareigas perkeliamas laikinai tarnybinio būtinumo atveju; kai pareigūnas, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu laikinai perkeliamas į kitas pareigas; kai rotuojamas pareigas einančio pareigūno tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai ir jis perkeliamas į kitas pareigas; kai pareigūnas į kitas pareigas perkeliamas panaikinus jo pareigybę, įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymą – perkelti į žemesnes pareigas, paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas šias pareigas ėjęs pareigūnas, pasibaigus tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpiui ar paties prašymu.
VTS projekte siūloma nustatyti papildomus atvejus, kuriems esant į centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų vadovų ir vadovų pavaduotojų, statutinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovų pareigas pareigūnai skiriami be atrankos: kai yra Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada, kad pareigūnas dėl sveikatos būklės negali eiti savo pareigų; kai pareigūnas jo rašytiniu sutikimu į kitas pareigas perkeliamas laikinai tarnybinio būtinumo atveju; kai pareigūnas, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu laikinai perkeliamas į kitas pareigas; kai rotuojamas pareigas einančio pareigūno tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai ir jis perkeliamas į kitas pareigas; kai pareigūnas į kitas pareigas perkeliamas panaikinus jo pareigybę, įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pasiūlymą – perkelti į žemesnes pareigas, paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas šias pareigas ėjęs pareigūnas, pasibaigus tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpiui ar paties prašymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys, į vadovų pareigas paskirti atrankos būdu ir vėliau negalintys jų eiti dėl sveikatos būklės, panaikinus pareigybę, kai į jo einamas pareigas teismo sprendimu grąžinamas šias pareigas ėjęs pareigūnas, pasibaigus tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpiui ar dėl kitų objektyvių priežasčių, turi turėti galimybę būti perkelti į viena grupe žemesnes pareigas. 3. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2020-04-0614 Susivienijimas nepritaria statuto projekte pateiktam siūlymui dėl perkėlimo į žemesnes pareigas atvejus papildyti perkėlimu laimėjus atranką. Susivienijimas nori atkreipti dėmesį, kad toks naujas reglamentavimas įves teisinį neaiškumą ir vieningos sistemos nebuvimą.
Vidaus tarnybos statuto 27 straipsnis numato, kad pareigūnai į aukštesnes pareigas gali būti perkeliami atrankos būdu, tačiau pagal esamą reglamentavimą į žemesnes pareigas organizuoti atrankos nėra privaloma, kadangi pareigūnas gali būti perkeliamas jo prašymu, todėl nėra aišku kokiu tikslu įvedama atranka į žemesnes pareigas. Nepritarti Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai statutinių įstaigų vadovai dėl įvairių aplinkybių nesutinka pareigūną perkelti į žemesnes pareigas jo prašymu. Tokiu atveju pareigūnas turi teisę dalyvauti atrankoje į žemesnes pareigas, tačiau VTS nėra aiškių nuostatų, kaip tokiu atveju jam turi būti nustatyta pareiginė alga. Siūlomu pakeitimu yra siekiama sureglamentuoti darbo užmokesčio nustatymą pareigūną į žemesnes pareigas perkėlus atrankos būdu, o ne apskritai reglamentuoti atrankas į žemesnes pareigas. 4. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2020-05-1914 Profesinė sąjunga taip pat siūlo nepritarti siūlomam Statuto 33 straipsnio 1 dalies 8 punkto papildymui (Projekto 14 straipsnis), nes pareigūnų perkėlimas į žemesnes pareigas, nurodytas Statuto 33 straipsnyje, nėra tolygus pareigūnų atrankai į laisvas pareigūno pareigas. Pareigūnui laimėjus atranką į laisvas aukštesnes ar į laisvas žemesnes pareigas, pareigūnas yra paskiriamas į laimėtas pareigas, o ne perkeliamas. Atkreiptinas dėmesys, kad Statuto 53 straipsnio 4 dalyje yra reglamentuota, kad pareigūnas atrankos būdu į aukštesnes pareigas yra paskiriamas, o ne perkeliamas, todėl ir į žemesnes pareigas atrankos būdu pareigūnas analogiškai yra paskiriamas. Priešingu atveju būtų iškreiptas Statute numatytas pareigūno karjeros teisinis reglamentavimas.
Atsižvelgdama į tai, profesinė sąjunga siūlo pareigūno paskyrimą į žemesnes pareigas atrankos laimėjus atranką reglamentuoti atskirame Statuto straipsnyje ir kartu svarstyti ar pareigūnui laimėjus atranką į laisvas žemesnes pareigas, jam turi būti taikomos Statuto 33 straipsnyje 3 dalies nuostatos dėl pareiginės algos koeficiento mažinimo, kurios yra taikomos būtent perkėlimo metu. Nepritarti Vidaus tarnybos statuto 27 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas atrankos būdu. Pažymėtina, kad siūlomu pakeitimu yra siekiama sureglamentuoti darbo užmokesčio nustatymą pareigūną į žemesnes pareigas perkėlus atrankos būdu. Tai, ar pareigūnas į šias pareigas bus perkeliamas, ar skiriamas, priklausys nuo konkrečios situacijos, pvz., kai jis atranką laimės toje pačioje įstaigoje, bus perkeliamas, kai kitoje – skiriamas. Taip pat manome, kad pareigūnui, laimėjusiam atranką į žemesnes pareigas, nustatyti tokį patį ar didesnį pareiginės algos koeficientą būtų neproporcinga ir neteisinga kitų pareigūnų atžvilgiu, kurie į žemesnes pareigas skiriami tarnybinio kaitumo būdu, dėl sveikatos ar kt. 5. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2020-04-0614 N Susivienijimas siūlo papildyti Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnį 4 dalimi ir numatyti, kad: „Pareigūnui, šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais perkeltam į žemesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu šio statuto priede tai pareigūno pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas". Toks pakeitimas leis išvengti praktikoje pasitaikančių atvejų, kuomet pareigūnai iš vadovaujančių pozicijų perkeliami į žemesnes pareigas per kelias pareigybių grupes, tuomet susiklosto situacija, kai atsakomybės lygis sumažėja, o gaunama pareiginė alga išlieka mažai pakitusi.
Nepritarti Pagal NPPSS pateiktą siūlymą pareiginė alga taikant ne daugiau kaip 1,5 didesnį pareiginės algos koeficientą būtų nustatoma pareigūnams, kurie į žemesnes pareigas būtų perkelti šiais atvejais: įgyvendinant tarnybinės veiklos vertinimo komisijos siūlymą – perkelti į žemesnes pareigas; paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas; pasibaigus tarnybos einant atitinkamas pareigas laikotarpiui; paties prašymu. Pažymėtina, kad siūlomas pareiginės algos nustatymas būtų taikomas ne tik pareigūnams, į žemesnes pareigas perkeliamiems per kelias pareigybių grupes, bet ir tiems, kurie būtų perkeliami per vieną pareigybių grupę ir nebūtinai iš vadovo pareigų. Praktikoje pagal pateiktą pasiūlymą galima situaciją, pagal kurią vyriausiąjį tyrėją (koeficientas pareiginei algai apskaičiuoti 12) perkėlus į žemesnes vyriausiojo specialisto pareigas jo prašymu būtų nustatytas tik 8,5 dydžio koeficientas. Praktikoje perkeliant pareigūnus į žemesnes pareigas per kelias pareigybių grupes pareiginės algos koeficientas būtų mažinamas dar drastiškiau. Manytina, kad toks reikšmingas pareiginės algos koeficiento mažinimas būtų neproporcingas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarp VTS priede skirtingoms pareigybių grupėms nustatytų pareiginių algų koeficientų nėra didelių skirtumų ir jie daugeliu atveju „persidengia“, todėl praktikoje yra dažna situacija, kuomet žemesnes pareigas einantiems pareigūnams yra nustatyti didesni pareiginių algų koeficientai (dėl tarnybinės veiklos vertinimo ir kt. aplinkybių) nei einantiems aukštesnes, todėl pareiginės algos nustatymą sieti vien tik su atsakomybės lygio sumažėjimu nebūtų pagrįsta. 6.
susivienijimas 2020-04-0616 Nepritarėme ir nepritariame siūlymui nustatyti, kad vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui taip pat gali siūlyti taikyti pareigūnui kitas Vidaus tarnybos statute nustatytas skatinimo priemones: pareikšti padėką, suteikti papildomas mokamas atostogas, apdovanoti vardine dovana ar apdovanoti žinybiniu ženklu. Manome, kad siūlomos nelygiavertės skatinimo priemonės tik iškreips tarnybinės veiklos vertinimo procesą bei skatins tarnybinius ginčus. Įtvirtinant Vidaus tarnybos statute nelygiavertes skatinimo priemones galimai bus pasiektas atvirkštinis rezultatas, kuomet pareigūnas po veiklos vertinimo proceso jausis netinkamai paskatintas ir demotyvuotas. Taip pat tokios skatinimo priemonės iš esmės iškreiptų karjeros institutą. Norime atkreipti dėmesį, kad pareigūnai per metus laiko gauna nemažai padėkų įvairiomis progomis, todėl padėka už labai gerą darbą atliktą per visus metus bus neadekvati paskatinimo priemonė. Toks Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute pakeitimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetui stiprinti teisėsaugos sistemą bei didinti statutinių pareigūnų motyvaciją ir pažadą visuomenei, kad tik gerai parengti, nuolat įgūdžius tobulinantys bei tinkamą atlygį gaunantys pareigūnai gali užtikrinti tvirtą pamatinių visuomenės vertybių apsaugą. Taip pat norime pažymėti, kad Programos 1000 įgyvendinimas dar nepasiektas, todėl tarnybinės veiklos vertinimas yra vienas iš įrankių įgyvendinti Programą 1000.
Susivienijimas siūlo atstatyti prieš tai galiojantį reglamentavimą ir papildyti Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 16 dalį, nustatant: „jeigu pareigūno tarnybinė veikla trečią kartą iš eilės įvertinama gerai nustatomas pareigūnui 0,5 didesnis pareiginės algos koeficientas pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijantį tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento.“ Šis pakeitimas yra labai svarbus instrumentas, leisiantis nuosekliai didinti pareiginę algą, išsaugant pareigūnų socialinį saugumą ir galimybę gauti adekvatų atlyginimą, atsižvelgiant į ekonomikos augimą Pritarti iš dalies Manytina, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas neturi būti siejamas vien tik su papildomų lėšų poreikiu. Pareigūnams yra svarbu būti įvertintiems objektyviai, o ne tik atsižvelgiant į finansines galimybes. Analogiškas reglamentavimas yra įtvirtintas Valstybės tarnybos įstatyme. Pritarus siūlymui pareigūno tarnybinę veiklą trečią kartą iš eilės įvertinus gerai jam nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, tiek gerai, tiek labai gerai įvertinti pareigūnai bus skatinami tokiomis pačiomis priemonėmis. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas imperatyvus reguliavimas pareikalautų papildomų lėšų. Pažymėtina, kad gerai dirbančių pareigūnų darbo užmokestis taip pat didėja ir tai lemia didėjantis priedas už stažą bei pareiginės algos bazinio dydžio didinimas. Pasiūlymas:
Atsisakyti įstatymo projekto 16 straipsnyje siūlomos skatinimo priemonės - pareikšti padėką ir keičiamą Įstatymo 15 straipsnio naują 3 punktą išdėstyti taip:
„3) taikyti pareigūnui šio statuto 37 straipsnio
apdovanoti jį žinybiniu ženklu;“. 7.
2020-05-1916 Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – profesinė sąjunga), susipažinusi su siūlomu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 31¹, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 29¹ ir 33¹straipsniais įstatymo projektu (toliau – Projektas) (reg. Nr. XIIIP-4646) ir iš esmės jam pritardama, teikia papildomus siūlymus. Profesinė sąjunga siūlo keisti Projekto 16 straipsnį (Dėl Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 34 straipsnio 15 dalies pakeitimo) ir naujai siūlomą 34 straipsnio 15 dalies 3 papunktį išdėstyti taip:
„3) nesant galimybių taikyti šio straipsnio 15 dalies 1, 2, 4
papunkčiuose nurodytus siūlymus, taikyti pareigūnui šio statuto 37 straipsnio
jį žinybiniu ženklu;“. Pritarti iš dalies Pritarus pateiktam siūlymui, padėka, žinybinis ženklas ir kitos alternatyvios skatinimo priemonės galėtų būti skiriamos tik tuo atveju, jeigu pareigūnui jau būtų nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas ar nebūtų galimybės jį perkelti į aukštesnes pareigas. Tokiu atveju nebūtų pasiektas projektu siūlomo pakeitimo tikslas – pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas neturi būti siejamas vien tik su papildomų lėšų poreikiu. Įstatymo projekto rengėjai informavo, kad VRM yra gautas ne vienas profesinių sąjungų skundas, kuriuose keliami klausimai dėl būtinybės įvertinti ir paskatinti visus labai gerai dirbančius pareigūnus. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas keisti atitinkamas VTS nuostatas ir nustatyti galimybę pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai paskatinti jį ir kitomis skatinimo formomis. Be to, VRM nuomone, tai leistų statutinėms įstaigoms pareigūnų tarnybinę veiklą vertinti objektyviau, o ne tik atsižvelgiant į finansines galimybes.
Pasiūlymas: Atsisakyti įstatymo projekto 16 straipsnyje siūlomos skatinimo priemonės - pareikšti padėką ir keičiamą Įstatymo 15 straipsnio naują 3 punktą išdėstyti taip:
„3) taikyti pareigūnui šio statuto 37 straipsnio
apdovanoti jį žinybiniu ženklu;“. 8. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2020-04-0628 N Susivienijimas siūlo pakeisti Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 6 dalį, numatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne
„gali nustatyti“, bet „nustato“, kad pareigūnams (išskyrus šio straipsnio 5
dalyje nurodytus pareigūnus), kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, apmokamos kelionės išlaidos. Papildyti minėtą dalį, nustatant, kad šios dalies nuostatos netaikomos pareigūnams, kurie į tarnybos vietą ne tik vežami tarnybiniu transportu, bet ir važiuoja tarnybiniu transportu. Pagal šiuo metu esamą reglamentavimą kyla abejonių, ar tiems pareigūnams, kurie vairuoja tarnybinį transportą, neturėtų būti apmokamos kelionės išlaidos. Susivienijimas yra įsitikinęs, kad yra tikslinga organizuoti bendrą diskusiją su socialiniais parneriais, kurios metus būtų galima apsikeisti nuomonėmis dėl siūlomų Vidaus tarnybos statuto pakeitimų. Nepritarti VTS yra nustatyta ne prievolė, o galimybė, atsižvelgiant į skiriamus valstybės biudžeto asignavimus, nustatyti kelionės išlaidų apmokėjimą. Taip pat pažymėtina, kad VTS nustatyta bendro pobūdžio nuostata, jog kelionės išlaidos neapmokamos pareigūnams, kurie į tarnybos vietą vežami tarnybiniu transportu. Detalesnis reglamentavimas nustatytas vidaus reikalų ministro patvirtintoje tvarkoje ir šių nuostatų taikymas praktikoje problemų nekelia. Esant poreikiui poįstatyminis reguliavimas galės būti tobulinamas. 9.
susivienijimas 2020-04-06 N Susivienijimas siūlo pakeisti Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad pareigūnai turi atlyginti tik savo tyčia padarytą materialinę žalą ir minėtą dalį išdėstyti taip: „Pareigūnai turi atlyginti savo tyčia, neteisėta kalta veika statutinėms įstaigoms padarytą tiesioginę materialinę žalą.“. Nepritarti Pateiktas pasiūlymas nėra argumentuotas, nėra aišku, dėl kokių priežasčių siūloma keisti materialinės žalos atlyginimo institutą, kurio nuostatos yra analogiškos Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui. Pagal VTS 43 str. 1 d. pareigūnai turi atlyginti statutinėms įstaigoms neteisėta kalta veika padarytą tiesioginę materialinę žalą. Siekiant apsaugoti pareigūnų interesus, kuomet jie šią žalą padaro dėl neatsargumo, VTS 43 str. 2 d. nustatyta, kad tokiu atveju atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Analogiškas reglamentavimas yra įtvirtintas ir Valstybės tarnybos įstatyme, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Žvalgybos, Diplomatinės tarnybos įstatymuose, todėl siūlomas reguliavimas įtvirtintų nepagrįstą privilegiją. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 153 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį ją sumažinti, atsižvelgiant į žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir kt. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, kad analogiško pobūdžio nuostatos galėtų būti įtvirtintos ir VTS, išsamiai įvertinus tokio reglamentavimo galimybes ateityje rengiant naują VTS projektą. 10. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2020-04-06 N Taip pat siūlome papildyti Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnį nauja 8 dalimi: „Dėl materialinės žalos dydžio ir atlyginimo tvarkos gali būti susitariama šakos kolektyvinėje sutartyje.“.
Esamas Vidaus tarnybos statuto reglamentavimas, kuomet reikalaujama atlyginti padarytą materialinę žalą esant kaltės formai - neatsargumui paneigia tarnautojų socialines garantijas bei nepagrįstai apsunkina pareigūno finansinę padėtį. Nepritarti Nuostatos dėl materialinės žalos atlyginimo sąlygų turi būti nustatytos įstatymu, vienodos visiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir neturi priklausyti nuo kolektyvinių derybų. 11. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2020-04-06 N Susivienijimas siūlo pakeisti Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnyje įtvirtintus pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientų dydžius ir numatyti tokius:
1) jaunesniajam puskarininkiui, policininkui-1 bazinio dydžio;
2) puskarininkiui, vyresniajam policininkui -1,1 bazinio dydžio;
3) vyresniajam puskarininkiui, viršilai -1 ,2 bazinio dydžio;
4) leitenantui, inspektoriui -1 ,3 bazinio dydžio;
5) vyresniajam leitenantui, vyresniajam inspektoriui - 1,4 bazinio dydžio;
6) kapitonui, komisarui inspektoriui - 1,5 bazinio dydžio;
7) majorui, komisarui - 1,6 bazinio dydžio;
8) pulkininkui leitenantui, vyresniajam komisarui - 1,7 bazinio dydžio;
9) pulkininkui, vyriausiajam komisarui - 1,8 bazinio dydžio;
10) generolui, generaliniam komisarui - 1,9 bazinio dydžio. Manome, kad padidinus pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientų dydžius bus galima greičiau pasiekti Programos 1000 tikslus, taip bus skatinami pareigūnai siekti karjeros.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektu teikiamos naujos nuostatos nėra susijusios su svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, o daugiausiai yra redakcinio pobūdžio, kuomet tikslinamos nuostatos, susijusios su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nauja redakcija, keičiamas atitinkamų tvarkų tvirtinimo subjektas ir kt., taip pat įtvirtinamas mažareikšmiškumo institutas, todėl teikiamas siūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais. Be to, NPPSS siūlymas visų laipsnių koeficientus padidinti 0,4 bazinio dydžio nėra apsvarstytas ir suderintas Vyriausybės lygmenyje. Pagal pateiktą siūlymą visų laipsnių koeficientai būtų didinami 0,4 bazinio dydžio. Dėl to papildomas lėšų poreikis vien vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms būtų apie 13,3 mln. eurų per metus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narys Simonas Gentvilas 2020-04-0723 N Argumentai: Viena iš LR vidaus tarnybos statuto keitimo priežasčių yra siekis nustatyti, kad pareigūnams būtų mokama priemoka už darbą nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ar pavojingus veiksnius, o priemokos dydį ir tvarką nustatytų LR Vyriausybė. Priemokos ribos yra nustatytos LR vidaus tarnybos statute šiai dienai siekia 20 proc. pareiginės algos. Vadinasi, vadovaujantis LR Vyriausybės nustatyta tvarka, maksimali skiriama priemoka, nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ar pavojingus veiksnius, yra 20 proc. pareiginės algos dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad priemokos dydžio nustatymo tvarka bus patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu, o karantino dėl COVID-19 paskelbimo metu susidariusi situacija parodė, kad kenksmingi ir pavojingi veiksniai gali atsirasti netikėtai ir labai skirtis savo poveikiu, todėl reikėtų nustatyti didesnę diferencijavimo galimybę. Šiuo pasiūlymu siūlome papildyti LR vidaus tarnybos statuto16, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 51, 53, 56, 58, 59, 64, 68, 69, 75, 80 straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo 291 ir 331 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4646, 23 straipsnį nauju 2 punktu, kuriuo būtų keičiama 56 straipsnio 2 dalis, t. y. priemokos dydžio riba praplėsta iki 30 proc. pareiginės algos. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 23 straipsnį nauja 2 dalimi (buvusią 2 dalį laikyti 3 dalimi):
„2. Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ją išdėstyti taip:
straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų, šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyta kiekviena iš priemokų negali viršyti 20 30 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 100 procentų pareiginės algos. 2. 3. Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
darbą, kai pareigūną veikia kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai, nustatymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato Vyriausybė.“ Nepritarti Pažymėtina, kad vadovaujantis VTS 56 str.
nustačius pareigūną veikiančius kenksmingus ar pavojingus veiksnius, bet ir už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms užduotims atlikti, taip pat už darbą, kuris susijęs su saugomų asmenų fizine apauga. Taigi, pritarus siūlymui būtų didinamos visos šios priemokos, o tai nėra pagrįsta ir pareikalautų nemažai papildomų valstybės biudžeto asignavimų Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektu teikiamos naujos nuostatos nėra susijusios su svarbiais darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais, o daugiausiai yra redakcinio pobūdžio, kuomet tikslinamos nuostatos, susijusios su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nauja redakcija, keičiamas atitinkamų tvarkų tvirtinimo subjektas ir kt., taip pat įtvirtinamas mažareikšmiškumo institutas, todėl teikiamas siūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4646(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė