Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo NR. I-1367 22, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55 IR 56
2020
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir
atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
išdėstyti taip: „6) organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus. Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 8 punktą. 8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;
punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) viešo konkurso įstaigos administracijos,
padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;“. 2. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) kolegialių valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;“. 3. Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 3 dalį. 3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai). 4 straipsnis.
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo
organai
susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – Viešojoje įstaigoje turi būti įstaigos vadovą vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Įstaigos Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką. Įstaigos Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė. 2. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą.“
netekusiu galios
patariamieji valdymo organai
turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai. 6 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis.
Valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės aukštųjų mokyklų, valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės aukštoji mokykla ar mokslo įstaiga kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
taryba) sudaroma penkeriems metams. 2. Stebėtojų tarybos tikslai yra:
1) užtikrinti LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumą;
2) patarti LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimais. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo bendru sprendimu paskirtų asmenų; dviejų savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas 4.
Valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asmenų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų paskirtų dviejų asmenų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla, tarybos paskirto arba vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga, tarybos paskirto asmens ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. 5. Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos vadovu, vadovo pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 6. Stebėtojų tarybos funkcijos nustatomos LNSS viešosios įstaigos įstatuose. 1. LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba. 2. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba (toliau - stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto vieno atstovo. 4.
įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 5. Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. 2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui administracijai. Jei įstaigos vadovas administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti įstaigos dalininkams (savininkui) steigėjui (steigėjams). 3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. 4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Ši taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui administracijai.
Jei įstaigos vadovas administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti įstaigos dalininkams (savininkui) steigėjui (steigėjams). 5. Gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauti negali pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato viešųjų įstaigų įstatai.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri LNSS viešojoje įstaigoje nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip LNSS viešojoje įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų.“
Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria likvidatorių, nustato
likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įstaigos vadovas ir kolegialūs organai administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos
vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.“
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 13 straipsnis.
1Pakeisti 53 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo ne
ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jeigu buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jeigu sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas
pareigūno reikalavimas nušalinti sveiktos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės
infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;“. 15 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Laikinasis administratorius turi teisę nutraukti ar sudaryti darbo sutartis su įstaigos valdymo organų nariais ir kitais darbuotojais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Aurelijus Veryga
Projekto Nr. XIIIP-4565(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo NR. I-1367 22, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55, 56
2020
1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Biudžetinių įstaigų valdymo organų sudarymo ir
atšaukimo tvarką, kompetenciją, funkcijas ir atsakomybę nustato Biudžetinių įstaigų nuostatai. Biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigą jos nuostatuose nustatyta tvarka. Biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromi kolegialūs valdymo organai, kurių nuostatus tvirtina įstaigos administracijos vadovas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) valstybės valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą;“
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos valstybiniai mokslinio tyrimo institutai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą.”
28 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) organizuoti viešą konkursą LNSS viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti ir tvirtinti šio konkurso nuostatus. Sudaryti su konkursą laimėjusiu asmeniu darbo sutartį, taip pat šią sutartį nutraukti įstatymų nustatyta tvarka;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 28 straipsnio 8 punktą. „8) nustatyti valdymo organų narių ir revizoriaus atlyginimus;“. 4 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas 1.
29 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) viešo konkurso įstaigos administracijos, padalinių, filialų vadovų priėmimo į darbą organizavimo ir sveikatos priežiūros specialistų priėmimo į darbą tvarka, įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų pagrindai ir tvarka;“. 2. Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) kolegialių valdymo organų sudarymo ir jų narių atšaukimo tvarka, šių organų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;“. 3. Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 3 dalį. „3. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstatus turi įstaigos administracija, jos kolegialus valdymo organas ir steigėjas (steigėjai bendru sprendimu). Pakeistus ar papildytus įstatus tvirtina steigėjas (steigėjai).“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos valdymo organai
valdymo organą – Viešojoje įstaigoje turi būti įstaigos vadovą vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Įstaigos Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Įstaigos Administracijos vadovo kitas funkcijas ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir LNSS viešosios įstaigos įstatai. 2. Būtinas LNSS viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija. Ji organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Administracijos darbo reglamentą tvirtina administracijos vadovas. 3. Viešojoje įstaigoje turi būti vyriausiasis finansininkas (buhalteris) arba jo funkcijas gali atlikti pagal sutartį kitas juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė. 2. LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti kolegialius organus: stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą.“
Pripažinti netekusiu galios 31 straipsnį. „31 straipsnis. LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai
turėti stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą. LNSS visuomenės sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, kuri verčiasi antrine ar tretine sveikatos priežiūra, privalo turėti stebėtojų tarybą. 2. LNSS viešųjų įstaigų kolegialių valdymo organų narių skaičių, šių organų formavimo tvarką, jų narių teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato įstaigos įstatai.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis. Valstybės Valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų), valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovai Viešą konkursą valstybės valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų), valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų administracijos vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės valstybinė aukštoji mokykla (universitetas) ar mokslo įstaiga mokslinio tyrimo institutas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
penkeriems metams. 2. Stebėtojų tarybos tikslai yra:
1) užtikrinti LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumą;
2) patarti įstaigos vadovui LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimais. 3.
viešosios įstaigos, išskyrus valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų) ar valstybinių mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų tarybas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo bendru sprendimu paskirtų asmenų; dviejų savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4. Valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų) ar valstybinių mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asmenų, valstybinės aukštosios mokyklos (universiteto) ar valstybinio mokslinio tyrimo instituto vadovo paskirtų dviejų asmenų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė aukštoji mokykla (universitetas), tarybos paskirto arba vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinis mokslinio tyrimo institutas tarybos paskirto asmens ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. 5. Į stebėtojų tarybą negali būti paskirti asmenys, kurie dirba įstaigos vadovu, vadovo pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), dirba institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 6. Stebėtojų tarybos funkcijos nustatomos LNSS viešosios įstaigos įstatuose. 1. LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba. 2. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba (toliau - stebėtojų taryba) yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. 3.
viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto vieno atstovo. 4. Valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. 5. Į stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos.“9 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos gydymo taryba ir slaugos taryba
sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. 2. Gydymo taryba svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus, periodiškai rengia klinikines konferencijas, svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui administracijai.
Jeigu įstaigos vadovas administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams). 3. Asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos slaugos taryba (toliau – slaugos taryba) sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. 4. Slaugos taryba svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos vadovui administracijai. Jeigu įstaigos vadovas administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams). 5. Gydymo tarybai ar slaugos tarybai pirmininkauti negali pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato viešųjų įstaigų įstatai.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri LNSS
viešojoje įstaigoje nagrinėja sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimus, kontroliuoja, kaip LNSS viešojoje įstaigoje laikomasi medicinos etikos reikalavimų.“
Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Institucija, nutarusi likviduoti įstaigą, skiria
likvidatorių, nustato likvidavimo terminus, inventorizacijos ir turto perėmimo tvarką. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įstaigos vadovas ir kolegialūs organai administracija ir kiti valdymo organai netenka įgaliojimų, jų funkcijas atlieka likvidatorius.“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešosios įstaigos likvidatorius turi įstaigos administracijos
vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja likviduojamai įstaigai valstybės ar savivaldybių institucijose, teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.“
Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) įstaigos administracijos, kitų pagalbinių tarnybų darbo laikas;“. 14 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) reikalauti iš įstaigos administracijos vadovo ne
ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nušalinti sveikatos priežiūros specialistus ir patikrinti jų profesinę kompetenciją, jeigu buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumų, galėjusių lemti ar lėmusių žalą ar pavojų pacientų sveikatai, arba jeigu sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacija neatitinka nustatytų reikalavimų, arba šie specialistai dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Nušalinimo nuo darbo laikotarpiu sveikatos priežiūros specialistui darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas;“. 2. Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įstaigos administracijos vadovui yra privalomas
pareigūno reikalavimas nušalinti sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas turi teisę tokį pareigūno sprendimą apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas nuo jo gavimo dienos.“
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įstaigoje tais pačiais metais pasikartoja hospitalinės
infekcijos protrūkis dėl įstaigos administracijos organizacinės veiklos trūkumų;“. 16 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Laikinasis administratorius turi teisę nutraukti ar sudaryti darbo sutartis su
įstaigos valdymo organų nariais ir kitais darbuotojais.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija, savivaldybių tarybos, valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo NR. I-1367 22, 28, 29, 30,
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55 ir 56 straipsnių pakeitimo, 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas parengti atsižvelgiant į šias priežastis:
12020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 29, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 64, 68, 73, 77, 86, 88, 89, 90, 91 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 37¹ straipsniu įstatymas, kuriuo buvo pakeista 91 straipsnio 1 dalis ir nustatyta, kad „Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su <...> tos viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis <...>“. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 31 straipsnyje („LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“) nustatyta, kad LNSS asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos privalo turėti stebėtojų tarybą, o 33 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos (tai yra ir tų viešųjų įstaigų, kurios savininkė yra savivaldybė) stebėtojų tarybos nariais yra ir savivaldybės tarybos paskirti tarybos nariai.
Vertinant tai, kas paminėta, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos ta apimtimi, kiek tai yra susiję su savivaldybės tarybos narių dalyvavimu savivaldybės viešosios įstaigos kolegialiame valdymo organe (ar kitame kolegialiame organe), būtų nesuderinamos su savivaldybės tarybos nariui Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatytomis pareigomis. 2. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą, taip pat ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad biudžetinės įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri valdo įstaigos veiklą. Tačiau Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nėra nustatyta, kas sudaro LNSS valstybės ar savivaldybės viešosios ar biudžetinės įstaigos (toliau – LNSS viešoji ir biudžetinė įstaiga) administraciją. Sprendžiant minėtą darbuotojų priskyrimo viešosios įstaigos administracijai ir reikalavimų jų priėmimui į darbą problemą, pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnį viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − viešosios įstaigos vadovą, o viešosios įstaigos įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus viešosios įstaigos valdymo organas, taip pat kiti kolegialūs organai.
Administracija kaip viešosios įstaigos valdymo organas buvo numatyta Viešųjų įstaigų įstatymo 1996 m. liepos 3 d. redakcijoje, tačiau Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatyme (2004 m. sausio 27 d. įstatymas Nr. IX-1977) tokios nuostatos nebeliko, o Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas šiuo aspektu nebuvo pakeistas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, o administracijos nenumato. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad LNSS viešosioms įstaigoms Viešųjų įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui. Kadangi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos ne visos įstaigos vadovo funkcijos („administracijos vadovas, kuris įstatymų nustatyta tvarka sudaro darbo sutartis su sveikatos priežiūros specialistais ir kitais įstaigų darbuotojais ir jas nutraukia. Administracijos vadovas, suderinęs su įstaigos stebėtojų taryba, tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką“), darytina išvada, kad įstaigos vadovui taikytina Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, taip pat kitos funkcijos.
Tokiu atveju Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostata, jog įstaigos administracija organizuoja ir valdo įstaigos veiklą (nesant šios funkcijos detalizavimo), suponuoja situaciją, jog tiek įstaigos vadovas, tiek įstaigos administracija organizuoja viešosios įstaigos veiklą. Tokiu atveju kyla klausimas dėl to, kas atsakingas už įstaigos veiklą ir jos rezultatus. Analogiška situacija ir dėl LNSS biudžetinių įstaigų valdymo, nes Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, kuris atsako už įstaigos darbo organizavimą. 3. Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnyje („Viešosios įstaigos organai“) yra nurodoma, kad:
4Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, gydymo taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams). Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei įstaigos administracija su pasiūlymu nesutinka, slaugos taryba savo pasiūlymą gali pateikti steigėjui (steigėjams). Pastebėtina tai, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Įvertinus esama reglamentavimą ir praktinį nuostatos taikymą, susidaro korupciniu požiūriu ydinga praktika, kai gydymo ar slaugos tarybai gali vadovauti įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, kurie patys sau arba tiesioginiam savo vadovui teiktų rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. 5. Atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų patiriamos psichoemocinės rizikos poveikio mastą, tikslinga imtis veiksmų, kurie leistų pagerinti psichoemocinį klimatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip užtikrinant geresnę asmens sveikatos priežiūros specialistų darbo atmosferą. Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog asmens sveikatos priežiūros specialistai vieną iš priežasčių, prisidedančių prie psichoemocinio klimato įstaigoje gerinimo, nurodė ir tinkamos ir pagarbios darbuotojų vienas kito atžvilgiu aplinkos turėjimą sveikatos priežiūros įstaigoje. Šiuo metu Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų.
Manytina, kad LNSS viešųjų įstaigų medicinos etikos komisijų veikla galėtų būti sustiprinta bei papildyta funkcijomis, susijusiomis ir su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimų sprendimu. Projekto tikslai:
1) siekiant užtikrinti tinkamą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos administravimą, tikslinga suderinti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nustatytą LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdymo reglamentavimą su Viešųjų įstaigų įstatyme, Biudžetinių įstaigų įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytu reglamentavimu;
2) papildomų prielaidų psichoemocinio klimato sveikatos priežiūros įstaigose gerinimui sudarymas. Projekto uždaviniai:
1) nustatyti, kad savivaldybės tarybos narys negalėtų būti skiriamas į savivaldybės LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybos narius;
2) panaikinti nuostatą, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos privalo turėti valdymo organą administraciją ir numatyti, kad vienasmenis įstaigos valdymo organas yra įstaigos vadovas;
3) LNSS viešosios įstaigos organų statusą suderinti su Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytu reglamentavimu – stebėtojų tarybą, slaugos tarybą ir gydymo tarybą priskirti kolegialiam (bet ne valdymo) organui;
4) nustatyti, kad gydymo tarybai ir slaugos tarybai negalėtų vadovauti LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas;
5) suteikti LNSS viešųjų įstaigų medicinos etikos komisijoms papildomas funkcijas, susijusias su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimų sprendimu. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr.
I-552 11 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į Projektu siūlomus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus, nustatyti atitinkamus įgaliojimus ne įstaigos administracijai, o įstaigos vadovui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą iniciavo ir parengė Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos viešosios įstaigos, kurios savininkė ar viena iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis. Ši nuostata neleidžia savivaldybės tarybos nariui būti viešosios įstaigos kolegialaus valdymo arba kito kolegialaus organo nariu, o tai prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatoms, kur nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų įstaigos steigėjo (steigėjų) bendru sprendimu paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto vieno atstovo.
Valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų atstovų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų paskirtų dviejų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės aukštoji mokykla, tarybos paskirto tarybos nario; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir vieno šios įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinių sąjungų paskirto atstovo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje ir 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinas LNSS biudžetinės ir viešosios įstaigos valdymo organas yra administracija, kuri organizuoja ir valdo įstaigos veiklą. Tokio valdymo organo nenumato nei Biudžetinių įstaigų įstatymas, nei Viešųjų įstaigų įstatymas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumui užtikrinti sudaroma stebėtojų taryba, o 2 dalyje – kad LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 31 straipsnio pavadinime nurodyta, kad jis reglamentuoja viešųjų įstaigų patariamuosius valdymo organus, o straipsnio tekste nurodomi kolegialūs valdymo organai: stebėtojų taryba, gydymo taryba, slaugos taryba. Minėtose straipsnių nuostatose nevienodai nurodomas stebėtojų tarybos, gydymo tarybos, slaugos tarybos statusas (neaišku, ar tai kolegialus valdymo organas, ar kitas kolegialus organas). Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – viešosios įstaigos vadovą. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga gali turėti kolegialų viešosios įstaigos valdymo organą arba kitą kolegialų (bet ne valdymo) organą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Slaugos taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Pastarosios nuostatos nėra suderintos tarpusavyje tais atvejais, kai gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja įstaigos administracijos vadovas, ir gydymo taryba ar slaugos taryba rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus turėtų teikti pati sau. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Projektu siūloma nustatyti, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose turi būti vienasmenis valdymo organas
vadovui. Projektu siūloma viešosios įstaigos stebėtojų tarybą, gydymo tarybą, slaugos tarybą pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 7 dalį aiškiai įvardinti kaip „kolegialius organus“ ir atsisakyti šiuo metu vartojamos ir teisiškai neapibrėžtos sąvokos „LNSS viešųjų įstaigų patariamieji valdymo organai“. Projektu keičiamoje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 33 straipsnio 3 ir 4 dalyse vietoje žodžių „savivaldybės tarybos paskirto savivaldybės tarybos nario“ siūloma rašyti „savivaldybės tarybos paskirto asmens“. Projektu keičiamame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 34 straipsnyje siūloma nustatyti, kad gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauti negalėtų įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 35 straipsnyje siūloma nustatyti, kad LNSS viešojoje įstaigoje sudaroma medicinos etikos komisija, kuri ne tik kontroliuotų, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų, bet ir priimtų sprendimus, susijusius su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimais.
Laukiami teigiami rezultatai – užtikrintas tinkamas LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų veiklos administravimas:
1) nustatyta, kad savivaldybės tarybos narys negalėtų būti skiriamas į savivaldybės LNSS viešosios įstaigos stebėtojų tarybos narius;
2) nustatyta, kad LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinės ir viešosios įstaigos privalo turėti vienasmenį įstaigos valdymo organą – įstaigos vadovą, atsisakant neapibrėžto organo administracijos, o stebėtojų taryba, slaugos taryba ir gydymo taryba pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį bus laikomos kolegialiu (bet ne valdymo) organu;
3) nustatyta, kad gydymo tarybai ir slaugos tarybai negali vadovauti LNSS viešosios įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas. Gydymo ar slaugos tarybos pirmininkas (ne įstaigos vadovas, vadovo pavaduotojas, padalinio ir filialo vadovas) rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus turės teikti įstaigos vadovui;
4) suteiktos LNSS viešųjų įstaigų medicinos etikos komisijoms papildomos funkcijos, susijusio su sveikatos priežiūros specialistų elgesio ir sveikatos priežiūros specialistų tarpusavio etikos klausimų sprendimu įstaigoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teigiami Projekto poveikio vertinimo aspektai pateikiami aiškinamojo rašto 4 punkte. Kitų neigiamų Projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimtas Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Projektas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projektu sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Turės būti pakeisti LNSS biudžetinių ir viešųjų įstaigų įstatai bei nuostatai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Neturės įtakos. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. LNSS biudžetinės ir viešosios įstaigos organai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. Teikia Seimo narys Aurelijus Veryga
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias tik kai kurias sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir valdymo nuostatas, nėra aišku, kodėl nėra tikslinamos ir su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Viešųjų įstaigų įstatymu derinamos ir kitos galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos, susijusios su biudžetinių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigimu bei valstybės ar savivaldybės kaip šių įstaigų savininkės (dalininkės) teisių ir pareigų įgyvendinimu (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 20, 25, 27, 28, 32, 41 straipsniai). Pavyzdžiui, turėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo
pagal dabartinį įstatyminį reguliavimą nebegali būti biudžetinių įstaigų steigėjomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamame įstatymo 27 straipsnyje nurodytų institucijų, kurios pagal Viešųjų įstaigų įstatymą nebegali būti viešųjų įstaigų steigėjomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti revizuotos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, derinant jas su pasikeitusiu įstatyminiu reguliavimu, reglamentuojančiu biudžetinių bei viešųjų įstaigų steigimą bei jų veiklą. 2.
keičiamą įstatymo 28 straipsnį, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai bei į specifinį valstybės kaip biudžetinių ar viešųjų įstaigų dalyvės teisių ir pareigų įgyvendinimą, minėtą įstatymo projekto nuostatą siūlome tikslinti, t. y. projekto 3 straipsniu turi būti keičiamas ne tik įstatymo 28 straipsnio 6 punktas, tačiau ir šio straipsnio pavadinimas bei pirmoji pastraipa, nes šiame straipsnyje nurodytas funkcijas vykdo ne valstybė ar savivaldybė kaip viešosios įstaigos steigėjai, o tiesiog valstybės ar savivaldybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendinanti (įgyvendinančios) valstybės ar savivaldybės institucija (institucijos). 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „galios“ įrašytini skaičius ir žodis „28 straipsnio“. 4. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose turėtų būti nurodyti ne viešosios įstaigos steigėjai bei jų teisės ir pareigos, o viešosios įstaigos savininkas (dalininkai), savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, jos teisės ir pareigos (toliau tekste pastabų dėl keičiamo įstatymo nuostatų, kurios neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo bei Viešųjų įstaigų įstatymo, tačiau projektu nėra keičiamos – nebeteiksime). 5.
įstatymo 32 straipsnis derintinas ne tik su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Viešųjų įstaigų įstatymu, pagal kuriuos Sveikatos apsaugos ministerija negali būti įstaigų steigėja (ministerija gali būti įgaliota tik įgyvendinti valstybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas), tačiau ir su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis mokslo ir studijų institucijų Lietuvoje grupes (mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 ir 4 dalims. 6. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti subjektą, kuriam stebėtojų taryba pataria LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimais. 7. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 ir 4 dalyse vietoj žodžių „įstaigoms dalininkams (savininkui)“ įrašytini žodžiai „LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai“. 8. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sveikatos priežiūros specialistas turi teisę pareigūno sprendimą nušalinti jį nuo pareigų apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas. Vertinant tokį reguliavimą, nėra aiškūs nei tokio apskundimo esmė, nei jo santykis su bendraisiais darbo ginčų nagrinėjimo principais.
Pažymėtina, kad iš esamo reguliavimo nėra aišku: 1) kodėl pareigūno sprendimas skundžiamas ne tos institucijos, kuri įgaliojo pareigūną, vadovui, o Sveikatos apsaugos ministerijai, 2) ar tai privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, ar vis dėlto, tai neriboja sveikatos priežiūros specialisto teisės savo tiesioginio vadovo sprendimą nušalinti jį nuo pareigų apskųsti tiesiogiai teismui, 3) kokia tolimesnė teisinė procedūra sveikatos apsaugos ministrui priėmus atitinkamą sprendimą dėl skundo (apskundimas, grąžinimas į pareigas, kompensacija už nepagrįstą nušalinimą). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
grindžiami nuostata, kad „kad LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui.“ Pažymime, jog toks teiginys neturi jokio teisinio pagrindo, nes nėra grindžiamas jokiomis įstatymų nuostatomis. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos neturi taikymo viršenybės Biudžetinių įstaigų įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo atžvilgiu, todėl keičiamame įstatyme negali būti minėtiems įstatymams prieštaraujančių normų. Atkreipiame dėmesį, kad Viešųjų įstaigų įstatyme nėra jokių nuostatų, kurios leistų kituose įstatymuose, susijusiuose su sveikatos priežiūros įstaigomis, reguliuoti teisinius santykius, kiek tai susiję su viešosios įstaigos teisine forma, kitaip, nei tai nustatoma Viešųjų įstaigų įstatyme, todėl jokios keičiamo įstatymo nuostatos negali prieštarauti Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatoms.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepaisant to, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „Šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.“, keičiamas įstatymas jokiu požiūriu negali būti vertinamas kaip specialusis Biudžetinių įstaigų įstatymo požiūriu, nes neturi jokių specialiajam įstatymui būdingų požymių. Todėl, kiek tai susiję su sveikatos priežiūros įstaigos teisine forma – biudžetine įstaiga, turi įtvirtini tik bendro pobūdžio teisinį reguliavimą, grindžiamą Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad kaip specialiojo biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančio įstatymo pavyzdys galėtų būti įvardintas Nacionalinio vėžio instituto įstatymas. Tik tuo atveju, jei keičiamas įstatymas būtų analogiško pobūdžio, jis galėtų būti vertinamas kaip specialusis Biudžetinių įstaigų įstatymo požiūriu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad keičiamas įstatymas neturi jokių specialiajam įstatymui būdingų požymių, taisytini teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai, kuriuose nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis ar valstybiniais mokslinių tyrimų institutais steigia viešąsias sveikatos priežiūros įstaigas. Atkreipiame dėmesį, kad jie neatitinka Viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtinto viešųjų įstaigų steigimo reglamentavimo.
Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „jeigu steigėja yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos steigimo sutartis ar steigimo aktas surašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ar savivaldybės tarybos sprendimu dėl viešosios įstaigos steigimo ir valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime taip pat turi būti nurodyta valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama atstovauti steigėjai, ir valstybės ar savivaldybės institucija, kuriai pavedama įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip viešosios įstaigos savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas“. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad pati Sveikatos apsaugos ministerija negali būti viešosios įstaigos steigėja. Siekiant, kad Sveikatos apsaugos ministerija atstovautų valstybei, kaip LNSS viešosios įstaigos steigėjai bei įgyvendinti valstybės, kaip LNSS viešosios įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas, toks pavedimas turėtų būti numatytas Vyriausybės nutarime dėl viešosios įstaigos steigimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir Biudžetinių įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti biudžetinei įstaigai tapti kitų juridinių asmenų dalyve. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai dėstytini taip: „4) valstybė kartu su valstybiniu universitetu; 5) valstybė kartu su valstybiniu mokslinių tyrimu institutu“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame kaip viešosios įstaigos steigėja taip pat nurodoma Sveikatos apsaugos ministerija. 2.
įstatymo 32 straipsnis derintinas su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Viešųjų įstaigų įstatymu, pagal kuriuos Sveikatos apsaugos ministerija negali būti įstaigų steigėja (ministerija gali būti įgaliota tik įgyvendinti valstybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 ir
keičiamą įstatymo 34 straipsnį, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai bei į specifinį valstybės kaip biudžetinių ar viešųjų įstaigų dalyvės teisių ir pareigų įgyvendinimą, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 ir 4 dalyse vietoj žodžių „steigėjui (steigėjams)“ įrašytini žodžiai „LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai“. 4. Projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sveikatos priežiūros specialistas turi teisę pareigūno sprendimą nušalinti jį nuo pareigų apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas. Vertinant tokį reguliavimą, nėra aiškūs nei tokio apskundimo esmė, nei jo santykis su bendraisiais darbo ginčų nagrinėjimo principais.
Pažymėtina, kad iš esamo reguliavimo nėra aišku: 1) kodėl pareigūno sprendimas skundžiamas ne tos institucijos, kuri įgaliojo pareigūną, vadovui, o Sveikatos apsaugos ministerijai, 2) ar tai privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, ar vis dėlto, tai neriboja sveikatos priežiūros specialisto teisės savo tiesioginio vadovo sprendimą nušalinti jį nuo pareigų apskųsti tiesiogiai teismui,
3) kokia tolimesnė teisinė procedūra sveikatos apsaugos ministrui priėmus atitinkamą sprendimą dėl skundo (apskundimas, grąžinimas į pareigas, kompensacija už nepagrįstą nušalinimą). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2020-06-10
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, I. Degutienė, D. Kaminskas, J. Liesys, A. Kirkutis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias tik kai kurias sveikatos priežiūros įstaigų steigimo ir valdymo nuostatas, nėra aišku, kodėl nėra tikslinamos ir su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Viešųjų įstaigų įstatymu derinamos ir kitos galiojančio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos, susijusios su biudžetinių ir viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigimu bei valstybės ar savivaldybės kaip šių įstaigų savininkės (dalininkės) teisių ir pareigų įgyvendinimu (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 20, 25, 27, 28, 32, 41 straipsniai).
Pavyzdžiui, turėtų būti tikslinamas ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis bei 25 straipsnio 3 dalis, kuriose nurodytos institucijos pagal dabartinį įstatyminį reguliavimą nebegali būti biudžetinių įstaigų steigėjomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamame įstatymo 27 straipsnyje nurodytų institucijų, kurios pagal Viešųjų įstaigų įstatymą nebegali būti viešųjų įstaigų steigėjomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, turėtų būti revizuotos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, derinant jas su pasikeitusiu įstatyminiu reguliavimu, reglamentuojančiu biudžetinių bei viešųjų įstaigų steigimą bei jų veiklą. Nepritarti Kitas, nei siūlo projekto iniciatorius, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas dabartiniu metu keisti netikslinga. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai siūlomi atlikti vadovaujantis nuostata, kad LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-122 2.
Vertinant projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 28 straipsnį, pažymime, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai bei į specifinį valstybės kaip biudžetinių ar viešųjų įstaigų dalyvės teisių ir pareigų įgyvendinimą, minėtą įstatymo projekto nuostatą siūlome tikslinti, t. y. projekto 3 straipsniu turi būti keičiamas ne tik įstatymo 28 straipsnio 6 punktas, tačiau ir šio straipsnio pavadinimas bei pirmoji pastraipa, nes šiame straipsnyje nurodytas funkcijas vykdo ne valstybė ar savivaldybė kaip viešosios įstaigos steigėjai, o tiesiog valstybės ar savivaldybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendinanti (įgyvendinančios) valstybės ar savivaldybės institucija (institucijos). Nepritarti Kitas, nei siūlo projekto iniciatorius, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas dabartiniu metu keisti netikslinga. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai siūlomi atlikti vadovaujantis nuostata, kad LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-122
pakeitimų esmėje po žodžio „galios“ įrašytini skaičius ir žodis „28 straipsnio“. Pritarti
5 4.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 ir
ir pareigos, o viešosios įstaigos savininkas (dalininkai), savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, jos teisės ir pareigos (toliau tekste pastabų dėl keičiamo įstatymo nuostatų, kurios neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo bei Viešųjų įstaigų įstatymo, tačiau projektu nėra keičiamos – nebeteiksime). Nepritarti Argumentai:
Kitas, nei siūlo projekto iniciatorius, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas dabartiniu metu keisti netikslinga. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai siūlomi atlikti vadovaujantis nuostata, kad LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui. Siekiant suderinti atskirų projekto straipsnių nuostatas tarpusavyje, siūlytina pakeisti projekto 5 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. LNSS viešoji įstaiga turi turėti organą
7 5.
Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnis derintinas ne tik su Biudžetinių įstaigų įstatymu bei Viešųjų įstaigų įstatymu, pagal kuriuos Sveikatos apsaugos ministerija negali būti įstaigų steigėja (ministerija gali būti įgaliota tik įgyvendinti valstybės kaip įstaigos savininkės ar dalininkės teises ir pareigas), tačiau ir su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis mokslo ir studijų institucijų Lietuvoje grupes (mokslo ir studijų institucijos yra dviejų grupių: aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 ir 4 dalims. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projektu keičiamo įstatymo atitinkamų straipsnių nuostatos yra derintinos su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis. Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 2 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Įstatymo 27 straipsnis, ir šį straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „4) valstybės valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą;”
išdėstyti taip:
5) valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos valstybiniai mokslinio tyrimo institutai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą.” Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį (pasikeitus straipsnių numeracijai – 7 straipsnį), kuriuo siūlomas keisti Įstatymo 32 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „6 7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „32 straipsnis.
Valstybės Valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų), valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų vadovai Viešą konkursą valstybės valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų), valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės valstybinė aukštoji mokykla (universitetas) ar mokslo įstaiga mokslinio tyrimo institutas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.“ Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsnį (pasikeitus straipsnių numeracijai – 8 straipsnį), kuriuo siūlomas keisti Įstatymo 33 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „7 8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
(toliau – stebėtojų taryba) sudaroma penkeriems metams. 2. Stebėtojų tarybos tikslai yra:
1) užtikrinti LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumą;
2) patarti įstaigos vadovui LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimais. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų) ar valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas, įsteigtų įstaigų stebėtojų tarybas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo bendru sprendimu paskirtų asmenų; dviejų savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas 4.
Valstybės Valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų) ar valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asmenų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų valstybinės aukštosios mokyklos (universiteto) ar valstybinio mokslinio tyrimo instituto vadovo paskirtų dviejų asmenų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės valstybinė aukštoji mokykla (universitetas), tarybos paskirto arba vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga valstybinis mokslinio tyrimo institutas tarybos paskirto asmens ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. 5. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti paskirti asmenys, kurie dirba įstaigos vadovu, vadovo pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 6. Stebėtojų tarybos funkcijos nustatomos LNSS viešosios įstaigos įstatuose.“
įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikėtų nurodyti subjektą, kuriam stebėtojų taryba pataria LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimais. Pritarti Projekto 7 straipsniu pasikeitus straipsnių numeracijai – 8 straipsniu) keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte tikslinga įrašyti žodžius „įstaigos vadovui“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-03-128
(savininkui)“ įrašytini žodžiai „LNSS viešosios įstaigos dalininkui ir (ar) dalininko (savininko) teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai“.
Pritarti iš dalies Projekto 8 straipsniu (pasikeitus straipsnių numeracijai – 9 straipsniu) keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 ir 4 dalyse vietoj žodžių „įstaigoms dalininkams (savininkui)“ įrašytini žodžiai „steigėjui
teisę pareigūno sprendimą nušalinti jį nuo pareigų apskųsti Sveikatos apsaugos ministerijai, o ši privalo išnagrinėti skundą per septynias dienas. Vertinant tokį reguliavimą, nėra aiškūs nei tokio apskundimo esmė, nei jo santykis su bendraisiais darbo ginčų nagrinėjimo principais. Pažymėtina, kad iš esamo reguliavimo nėra aišku: 1) kodėl pareigūno sprendimas skundžiamas ne tos institucijos, kuri įgaliojo pareigūną, vadovui, o Sveikatos apsaugos ministerijai, 2) ar tai privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra, ar vis dėlto, tai neriboja sveikatos priežiūros specialisto teisės savo tiesioginio vadovo sprendimą nušalinti jį nuo pareigų apskųsti tiesiogiai teismui, 3) kokia tolimesnė teisinė procedūra sveikatos apsaugos ministrui priėmus atitinkamą sprendimą dėl skundo (apskundimas, grąžinimas į pareigas, kompensacija už nepagrįstą nušalinimą). Nepritarti Kitas, nei siūlo projekto iniciatorius, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatas dabartiniu metu keisti netikslinga. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai siūlomi atlikti vadovaujantis nuostata, kad LNSS viešosioms ir biudžetinėms įstaigoms Viešųjų įstaigų ir Biudžetinių įstaigų įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui. 9.
9Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas,
2020-03-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53,
įstatymo projekto Nr. XIIIP-4565 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Sveikatos apsaugos ministerija, 2020-06-08 Lietuvos Respublikos sveikatos apaugos ministerija įvertino Lietuvos Respublikos Seime registruotus ir Sveikatos reikalų komitete svarstomus Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 22, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 46, 53, 55 ir 56 straipsnių pakeitimo, 31 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-4565 ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo
informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų jiems neturi. Atsižvelgti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. XIIIP-4565(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2020-06-102 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamo įstatymo atitinkamų straipsnių nuostatos turi būti suderintos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4-ai pastabai, siūlytina papildyti projektą nauju 2 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Įstatymo 27 straipsnis, taip pat pakeisti projekto 6 ir
straipsnius), kuriais yra siūloma keisti Įstatymo 32 ir 33 straipsniai. Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 2 straipsniu, kuriuo būtų keičiamas Įstatymo 27 straipsnis, ir šį straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „4) valstybės valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą;
ir jį išdėstyti taip:
5) valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos valstybiniai mokslinio tyrimo institutai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, gavusios Vyriausybės leidimą.”
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2020-06-106 P Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį (pasikeitus straipsnių numeracijai – 7 straipsnį), kuriuo siūlomas keisti Įstatymo 32 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „6 7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Valstybės Valstybinių aukštųjų
mokyklų (universitetų), valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų vadovai Viešą konkursą valstybės valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų), valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų vadovų pareigoms eiti organizuoja valstybės valstybinė aukštoji mokykla (universitetas) ar mokslo įstaiga mokslinio tyrimo institutas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
Darbo sutartį su konkursą laimėjusiu įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia sveikatos apsaugos ministras.“
3Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2020-06-107 P Komiteto pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnį (pasikeitus straipsnių numeracijai – 8 straipsnį), kuriuo siūlomas keisti Įstatymo 33 straipsnis, ir jį išdėstyti taip: „7 8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „33 straipsnis. LNSS viešosios įstaigos stebėtojų taryba
taryba (toliau – stebėtojų taryba) sudaroma penkeriems metams. 2. Stebėtojų tarybos tikslai yra:
1) užtikrinti LNSS viešosios įstaigos veiklos viešumą;
2) patarti įstaigos vadovui LNSS viešosios įstaigos veiklos klausimais. 3. LNSS viešosios įstaigos, išskyrus valstybės valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų) ar valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas įstaigas įsteigtų įstaigų stebėtojų tarybas, stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų LNSS viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar visuotinio dalininkų susirinkimo bendru sprendimu paskirtų asmenų; dviejų savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaigos buveinė, tarybos paskirtų asmenų ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. Stebėtojų tarybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas. 4.
aukštųjų mokyklų (universitetų) ar valstybinių mokslo įstaigų mokslinio tyrimo institutų ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtų įstaigų stebėtojų taryba sudaroma iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtų asmenų, valstybės aukštųjų mokyklų ar valstybinių mokslo įstaigų vadovų valstybinės aukštosios mokyklos (universiteto) ar valstybinio mokslinio tyrimo instituto vadovo paskirtų dviejų asmenų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybės valstybinė aukštoji mokykla (universitetas), tarybos paskirto arba vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė mokslo įstaiga valstybinis mokslinio tyrimo institutas tarybos paskirto asmens ir vieno įstaigos pagal Darbo kodeksą veikiančio darbuotojų atstovo paskirto asmens. 5. Į stebėtojų tarybą negali įeiti būti paskirti asmenys, kurie dirba įstaigos vadovu, vadovo pavaduotoju, padalinių ir filialų vadovais, vyriausiaisiais finansininkais (buhalteriais), dirba institucijose, vykdančiose privalomąjį sveikatos draudimą, taip pat Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, veikiančioje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 6. Stebėtojų tarybos funkcijos nustatomos LNSS viešosios įstaigos įstatuose.“
4Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2020-06-1017 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad priėmus šį įstatymą bus reikalinga priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir tam reikia laiko, tikslinga projektą papildyti nauju 17 straipsniu, kuriuo numatyti priimto įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminus. Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 17 straipsniu:
„17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2020 m. spalio 1 d. 2.
įgaliota valstybės institucija, savivaldybių tarybos, valstybės ir savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos iki 2020 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo
projektas Nr. XIIIP-4565(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjai Vesta Valainytė ir Algirdas Astrauskas