Projekto Projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu: „31¹ straipsnis. Kainų reguliavimas valstybės lygio ekstremalios situacijos metu Paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti būtiniausių gyventojams maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir reguliuoti jų kainas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Emanuelis Zingeris
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“. Ši konstitucinė valstybės pareiga tampa aktuali ekstremalių situacijų metu. Paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms gali būti taikomi ir tam tikri ribojimai, ir lengvatos vykdant įsipareigojimus. Tokiais atvejais neretai išauga tam tikrų prekių poreikis ir paklausa, pavyzdžiui, ilgai negendančių maisto produktų, vaistinių preparatų, dezinfekcinių, medicinos pagalbos priemonių ir pan. Kai kurios prekės yra būtinos tinkamam pasirengimui ekstremaliai situacijai ir jos suvaldymui. Tačiau neatmestina tai, kad tokias prekes tiekiantis verslas gali nesąžiningai pasinaudoti ekstremalia situacija savo interesams, pavyzdžiui, didesniam pelnui, ir nepagrįstai ženkliai padidinti šių prekių kainas. Ypač kada tokių prekių tiekimas yra ribotas. Tokiais atvejais dažniausiai gali nukentėti socialiai jautriausios ir mažiausias pajamas gaunančios gyventojų grupės. Todėl, siekiant užkirsti kelią galimiems verslo subjektų bandymams pasinaudoti valstybės lygio ekstremaliomis situacijomis savo asmeniniams interesams, parengtas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo VIII-971 papildymo 31¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Tam tikslinga suteikti galimybę Vyriausybei valstybės lygio ekstremalių situacijų metu nustatyti būtiniausių prekių sąrašą ir laikinai reguliuoti jų kainas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Emanuelis Zingeris. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai?
Pagal šiuo metu galiojančio Civilinės saugos įstatymo V skyriaus nuostatas gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms už jų privalomai atliktus darbus, suteiktus materialinius išteklius, pavyzdžiui, ekstremalios situacijos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos su tuo susijusios išlaidos. Tačiau, kaip minėta, išlieka galimybės verslui nesąžiningai pasinaudoti ekstremaliomis situacijomis savo interesams, pavyzdžiui, pasidindinti pelną, visų gyventojų sąskaita, kada staiga išaugus tam tikrų prekių, kurios yra būtinos tinkamam pasirengimui ekstremaliai situacijai ir jos suvaldymui, paklausai, ženkliai padidinamos jų kainos. Ypač kada tokių prekių tiekimo elastingumas yra mažas. Tokiais atvejais dažniausiai gali nukentėti socialiai jautriausios ir mažiausias pajamas gaunančios gyventojų grupės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, Vyriausybė gali nustatyti būtiniausių gyventojams maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir laikinai reguliuoti jų kainas. Tikimasi, kad tai užkirs kelią galimiems verslo bandymams pasinaudoti ekstremalia situacija savo interesams – dėl smarkiai išaugusio tam tikrų prekių poreikio ir paklausos dirbtinai didinti jų kainas, siekiant didesnio pelno. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priešingai, kaip minėta, suteikus galimybę Vyriausybei valstybės lygio ekstremalios situacijos metu nustatyti būtiniausių gyventojams maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir laikinai reguliuoti jų kainas, būtų užkirstas kelias galimiems verslo subjektų bandymams pasinaudoti susidariusia situacija savo asmeniniams interesams – t. y. didesniam pelnui, kada ženkliai išauga tam tikrų prekių poreikis ir paklausa. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti?
Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybės, paskelbusi valstybės lygio ekstremalią situaciją, galės nustatyti būtiniausių gyventojams maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių kainos būtų reguliuojamos, sąrašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Ekstremali situacija“, „būtiniausios prekės“, „kainos“, „reguliavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Emanuelis Zingeris
2020-03-09
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Civilinės saugos įstatymą nauju straipsniu, nustatančiu kainų reguliavimą valstybės lygio ekstremalios situacijos metu. Šis pasiūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, projektu siūloma nustatyti, kad paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją, Vyriausybė gali nustatyti būtiniausių gyventojams maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir reguliuoti jų kainas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad ekstremalioji situacija – tai dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą. Kadangi ekstremali situacija gali sukelti pavojų ne tik gyventojų gyvybei ar sveikatai, bet ir turtui, aplinkai (pvz., dėl stichinio žemės drebėjimo būtų sugriauta daug namų ir trūktų pagrindinių statybinių medžiagų arba jų kainos būtų užkeltos), manytina, kad Vyriausybei turėtų būti suteikti platesni įgaliojimai nustatyti būtiniausių gyventojams priemonių sąrašą ir reguliuoti jų kainas, paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją. Taip pat svarstytina, ar Vyriausybei negalėtų būti suteikti įgaliojimai reguliuoti ne tik kainas, tačiau ir kitas tam tikras prekybos tomis priemonėmis sąlygas (pvz., parduodamos prekės maksimalius kiekius asmeniui). Antra, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo II skyriuje nustatytą civilinės saugos sistemos subjektų kompetenciją civilinės saugos srityje, dėl šio projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 2.
paties teikiamame projekte išdėstyto siūlomo reguliavimo pagrįstumo, manome, kad praktinis tokio įstatyminio reguliavimo bei atsakomybės įstatymo pažeidėjams taikymas būtų sunkiai įgyvendinami, nes 1) tokio reguliavimo įgyvendinimo priežiūrai (dėl didžiulės būtiniausių prekių prekybos apimties bei skirtingų prekybos formų) reikėtų itin daug administravimo išteklių, o 2) Administracinių nusižengimų kodekse numatytos sankcijos už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas (bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų) nėra tokia, kuri atbaidytų prekybininkus pardavinėti būtiniausias priemones Vyriausybės nustatytomis mažesnėmis negu rinkos kainomis. 3. Atsižvelgiant į pildomo straipsnio turinį, tikslintinas ir keičiamo įstatymo VI skyriaus pavadinimas. Be to, derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, siūlytina papildyti ir įstatymo 9 straipsnį, reglamentuojantį Vyriausybės kompetenciją civilinės saugos srityje. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektu pildomame keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]