Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
106 straipsnį nauja ketvirtąja dalimi: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“
2Papildyti 106 straipsnį nauja penktąja dalimi:
„Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų turi Seimo kontrolieriai ir Konstitucijos 73 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytos kitos kontrolės institucijos, tirdami jų kompetencijai priskirtus skundus.“
atitinkamai šeštąja, septintąja ir aštuntąja dalimis. 2 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 107 straipsnį nauja trečiąja dalimi:
„Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo.“
2Buvusią 107 straipsnio trečiąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
9.
Projekto XIIIP-431(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
106 straipsnį nauja ketvirtąja dalimi: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“
2Papildyti 106 straipsnį nauja penktąja dalimi:
„Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų turi Seimo kontrolieriai ir Konstitucijos 73 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytos kitos kontrolės institucijos, tirdami jų kompetencijai priskirtus skundus.“
atitinkamai šeštąja, septintąja ir aštuntąja dalimis. 2 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 107 straipsnį nauja trečiąja dalimi:
„Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.“
2Buvusią 107 straipsnio trečiąją dalį laikyti ketvirtąja dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui: Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė. Įvairių valstybių teisinėse sistemose įtvirtinti konstitucinio skundo instituto modeliai skiriasi, tačiau daugelis valstybių yra pasirinkusios tokius modelius, kuriems yra būdingi keli bendri požymiai: į konstitucinį teismą asmuo turi teisę kreiptis gindamas pažeistas savo teises ir laisves (tuo jis skiriasi nuo actio populiaris), konstituciniu skundu yra ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės, asmuo gali kreiptis į konstitucinį teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetis diskutuojama dėl poreikio įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą. Šios diskusijos ypač suintensyvėjo, kai 2005 m. Seimo narių grupė įregistravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija)
siūloma įtvirtinti actio populiaris principą, t. y. kad teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), priėmus siūlomą Konstitucijos pataisą, turėtų bet kuris asmuo, nepriklausomai nuo to, ar skundžiamas teisės aktas pažeidžia jo teises, ar ne.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris buvo paskirtas pagrindiniu komitetu svarstyti minėtą projektą, kreipėsi į įvairias mokslo ir kitas institucijas (Mykolo Romerio universitetą, Teisės institutą, Strateginių tyrimų institutą, Europos teisės departamentą ir kt.), prašydamas pateikti savo nuomonę dėl projekto. Pažymėtina, kad iš esmės visos institucijos pritarė paties individualaus konstitucinio skundo instituto įsteigimui Lietuvoje, tačiau buvo pareikšta nemažai pastabų pačiam siūlomam modeliui (actio populiaris ir kt.). Tai suintensyvino diskusijas apie individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo galimybes ir modelio parinkimą Lietuvoje. Seimo valdyba 2006 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 753, sudarė darbo grupę individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijai ir su tuo susijusių teisės aktų pataisoms parengti (pirmininkas – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas) (toliau – darbo grupė). Šios darbo grupės nariais buvo paskirti Seimo nariai, konstitucinės teisės ekspertai, mokslininkai, teisininkai, atstovaujantys įvairias institucijas. Darbo grupė analizavo daugelio valstybių patirtį šioje srityje, įvairių mokslo ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus pirminiam, t.y. jau minėtam Konstitucijos pataisų projektui XP-980, svarstė, koks galėtų būti individualaus konstitucinio skundo modelis Lietuvoje ir, kaip jis galėtų būti įgyvendintas. Pažymėtina, kad darbo grupė parengė Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, kurią 2007 m. liepos 4 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas (nutarimas Nr. X-1264).
X-1264). Koncepcijoje buvo nustatytos esminės individualaus konstitucinio skundo instituto nuostatos (modelis), reglamentuota, kad įtvirtinant šį institutą, būtina Lietuvos teisės sistemos reforma ir numatyti du jos įgyvendinimo etapai. I etapas turėjo būti skirtas teisinėms priemonėms (priimti įstatymas dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo, Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo įstatymas, o taip pat įgyvendinantys įstatymai: Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymas, Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas, Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymas ir kiti). II etapo metu turėjo būti imtasi institucinių ir organizacinių priemonių (paties Konstitucinio Teismo ir jo aparato pertvarkos), o taip pat finansinių priemonių, kurios leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymą. Be viso to, darbo grupė Seimo 2007 m. patvirtintai koncepcijai įgyvendinti parengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XP-3027. Pažymėtina, kad šiuos projektus buvo planuota priimti 2004-2008 m. kadencijos Seime, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos pataisų priėmimo tvarką, kuriai nustatyti ypatingi procesiniai reikalavimai, tai nebuvo spėta padaryti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo buvo pritarta, tačiau nepradėta priėmimo procedūra). Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą bei minėtos darbo grupės nuveiktą darbą šioje srityje, yra teikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Kartu su juo taip pat yra teikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą teikia Seimo narių grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmeniui turėtų būti užtikrinta teisė apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse reglamentuojama, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybės aktai.
Konstitucijos 106 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų atitikties Konstitucijai – „teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai“. Konstitucijos 106 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta – „dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai“. Konstitucijos 106 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta – „dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas“. Taigi, pagal Konstituciją fiziniai ir juridiniai asmenys neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinis projekto tikslas ir uždavinys – suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme. Įstatymo projektu siūloma nustatyti kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo (ar jo dalies) ar kito Seimo akto (ar jo dalies), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto (ar jo dalies), jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ir laisves. Šio kreipimosi sąlyga – asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Projektu taip pat siūloma teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų aktų suteikti taip pat ir Seimo kontrolieriams ir Konstitucijos 73 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytoms kitoms kontrolės institucijoms, tiriant jų kompetencijai priskirtus skundus.
Konstitucinio Teismo sprendimo teisinės pasekmės - byloje pagal asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo. Įstatymo projekte siūlomas nuostatas įgyvendinančios nuostatos (kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, prašymo surašymo, turinio, priedų, pateikimo tvarkos reikalavimai) yra numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte, kuris yra teikiamas kartu su įstatymo projektu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektas neturės tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą (parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus teisės aktus, susijusius su įstatymo projekte siūlomomis reglamentuoti nuostatomis. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą (parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus teisės aktus, susijusius su įstatymo projekte siūlomomis reglamentuoti nuostatomis. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant priimto įstatymo nuostatas bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, todėl planuojant 2020 metų valstybės biudžeto išlaidas, numatomas Konstituciniam Teismui, Vyriausybės rengiamame ir Seimui teikiamame valstybės biudžeto projekte turėtų būti numatyti pakankami asignavimai, kurie leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymą. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „ Konstitucinis Teismas”, „konstitucinės teisės ir laisvės”, „asmuo”. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„ Konstitucinis Teismas”, „konstitucinės teisės ir laisvės”, „asmuo”. Seimo nariai:
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 106 IR
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-03-13 Nr. S-2017-2307 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-431, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 106 IR 107 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-28 Nr. XIIIP – 431(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
DĖL
Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Inga Ališauskienė, kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Administravimo ir protokolo sk. vyr. specialistė Lina Beliūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-21) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti Europos teisės departamentas (2017-03-27) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-431, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Simulik
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-05-24
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Konstitucinio Teismo Administravimo ir protokolo sk. vyr. specialistė Lina Beliūnienė, Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Ona Buišienė, pilietis Paulius Šepetys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-03-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-03-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-431, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti 3.
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė
1 Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio pirmojoje dalyje žodžiai „pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves“ yra vartojami daugiskaitos forma, siūlytina tokią pačią daugiskaitos formą taip pat naudoti ir projekto 2 straipsnio pirmojoje dalyje, nustatant, kad „įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo“. Pritarti Pastaba redakcinio pobūdžio ir ja nėra keičiama siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimtis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Šepetys LR 10 Konstitucijos egzamino laureatas 2017-05-10 Dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo... Seimui yra pateiktas Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-431 (toliau Projektas) skirtas Individualaus konstitucinio skundo instituto sukūrimui (darbo grupės pirmininkas – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas). Svarbiausias klausimas - ar to reikia, ir jei reikia tai kam. Apeliuot į kitų šalių praktiką gal ir galima, bet tai nėra visuotinai paplitęs reiškinys, vienos šalys tokį institutą turi, kitos ne, o ir pačios tos teisinės normos skirtingose šalyse skirtingai realizuojamos. Bet tai ir suprantama, nes skirtingos šalys yra priėmusios skirtingas konstitucijas, tad šiuo aspektu net paties individualaus konstitucinio skundo instituto buvimas yra kvescionuotinas. Ir čia reikia nepamiršt kad Lietuvos respublikos (LR) Konstitucijos (K.) esmė tame, kad pas mus išaukštinama Tauta: "Lietuvos valstybę kuria Tauta.
Suverenitetas priklauso Tautai" (K.2str), o taip pat kad
"Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai
išrinktus savo atstovus" (K.4str.), kas suteikia dideles teises tiek pačiam Piliečiui, tiek ir jo išrinktam Seimo nariui. Tuo pačiu žinom kad "Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai" (K.109str.1d.), ir taip pat: "Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai" (K.111str.2d.) - akivaizdu, kad Šeimos klausimais nedera kreiptis į Darbo ar Administracinį teismą, kiekvienas teismas turi savo kompetencijos ribas, ir tik tose ribose jo veikla gali būt efektyvi. Bet jau iš pačios Konstitucijos sandaros aišku kad Konstitucinis teismas (KT) irgi yra toks specializuotas teismas, jo galios ir veiklos sritys aiškiai išvardytos Konstitucijoj; vargu ar KT veiklos efektyvumas padidės (jis ir taip dabar nieko nespėja) jei jam bus primestas ir individualaus konstitucinio skundo institutas. Tuo labiau kad jam reikalo kaip ir nėra, mes ir taip žinom kad "Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai" (K.110str.1d.), žinom ir tai kad
"Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis
aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją" (K.110str.2d.), kas realiai ir yra tai kas atitinka individualaus konstitucinio skundo institutą, tereikia tokio kreipinio teisiniu pagrindu pripažint ir kliento teikiamus argumentus, bei suformuot atitinkamą teisinę praktiką.
Aišku, ir tokiu atveju galimi teisiniai ginčai (bet šiaip tai kiek keista nes visi teismai vadovaujasi TAIS PAČIAIS įstatymais), tad tokiu atveju reiktų kelt klausimą dėl tinkamo teisėjų pareigų atlikimo, ir va čia... žinom kad
"Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų
(išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų" (K.73str.1d.) - keista ši išlyga 'išskyrus teisėjus', juk žinom kad "Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs" (K.29str.1d.), taip kad ši išlyga
Konstitucijos vientisumą ("Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas", K.6str.1d.), o taip pat: "Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu" (K.29str.2d.) - išlygų teikimas teisėjams dėl jų socialinės padėties PAŽEIDŽIA ir šį Konstitucijos postulatą.
Akivaizdu ir tai, kad toks skundas negalėtų būt dėl paties nuosprendžio (juk teisingumą vykdo teismai), jis būtų tik dėl galimo teisėjo (kaip pareigūno) piktnaudžiavimo atmetant pareiškėjo prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į KT; jei Seimo kontrolieriui atrodys kad toks prašymas turi tiek individualų, tiek ir visuomeninį pagrindą, jam turi būt suteikti reikiami įgaliojimai tiek pačiam kreiptis į KT (kas, beje, ir net ir šiame Projekte numatyta), ir/arba turėt įgaliojimus reikalaut teismą atnaujinti bylos nagrinėjimą su/be nurodymu teismui kreiptis į KT. Bet tai būtų TIK Konstitucijos 73 str. korekcija, na ir - leidus Seimo kontrolieriui tiesiogiai kreiptis į KT - atitinkami Konstitucijos 105 ir 106 straipsnių papildymai leidžiantys į KT kreiptis ir Seimo kontrolieriui (bei kitoms pagal Konstitucijos 73 str.3d. įsteigtoms kontrolės institucijoms JEI tai joms leidžiama pagal jų steigimo įstatymus), ir TIK tada GAL reiktų taisyti KT įstatymą (realiai jis veiktų dabartinėmis sąlygomis).
Nes šiuo metu esamas KT įstatymas yra lakoniškas ir savotiškai pažangus; primetus KT jam nebūdingas funkcijas jis virstų eiline biurokratine organizacija ir aiškiai nebegalėtų tinkamai vykdyti Jam Konstitucijos pavestų funkcijų; nėra reikalo dubliuoti Aukščiausiojo teismo veiklos, mažinti jo galių; KT turi būt ta institucija kuri TIK kontroliuoja kad teismai veiktų griežtai pagal Konstituciją. Tokiu būdu Konstitucija būtų keičiama minimaliai, įsivestų papildomas filtras tokiems kreipiniams (Seimo kontrolieriai apibendrintų tokius kreipinius, naudotų kitokias poveikio priemones), o ir – atitinkamai padidėtų paties Seimo (kaip Tautos atstovo) reikšmė. Tuo labiau kad - o kam toks naujas individualaus konstitucinio skundo institutas reikalingas: teismai ir taip PRIVALO laikytis Konstitucijos (blogai kad taip nėra - prisiminkim kad ir dabartinius teismų sprendimus, paneigiančius Konstitucijos
TEISĖTUS pareiškėjo interesus; Valstybei (MUMS) tereikia tik jų bendros priežiūros mechanizmo, ką ir turėtų atlikti Seimas kaip Tautos atstovas. O individualus skundas galimas TIK tuo atveju jei preziumuojamas netinkamas teismų (teisėjų) elgesys, bet ir tokiu atveju svarbiau šalinti netinkamumo priežastį, o ne pasekmes; individualus konstitucinis skundas prasmingas TIK šalinant tokias priežastis; konkrečias konkretaus pareiškėjo teises bet kuriuo atveju turi apginti bendrosios kompetencijos teismai - jų ir dabar pakanka, jiems reikia tik padėt.
Tad grįžtant prie šio Projekto tikrųjų kilimo šaknų reikia ieškot kam tai naudinga, ir čia nesunku įžvelgt advokatų lobistų įtaką; juk net ir šiame Projekte, KT įstatymo siūlomame pakeitime skaitom: "Šio straipsnio pirmosios dalies 4 punkte nurodyto asmens prašymą surašo advokatas. Aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo turi teisę surašyti prašymą pats" - tai juk ATVIRAS prieštaravimas Konstitucijai, kurioje teigiama: "Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs" (K.29str.1d.); KT įstatyme NEGALI BŪT kažkam teikiamos IŠIMTINĖS privilegijos pagal jų socialinę padėtį! DEJA, nors prie Projekto pridėta daug visokių teisinių komitetų atsiliepimų, niekas neatkreipė dėmesio į šį konstitucinį prieštaravimą; DAR labiau - pateiktame Projekte galima įžvelgt tendencingą Seimo galių menkinimą. Nes pagal dabartinę Konstituciją žinom kad "Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai" 3 (K.106str.1d.), kas reiškia kad TIK 29 seimūnai (Tautos išrinktieji), spręsdami visai Tautai svarbius klausimus kreipimosi į KT atveju prilyginami 1 (vienam) eiliniam piliečiui, kuris bando išspręsti savo asmenines problemas (Projekto pasiūlyme parašyta: "Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.
Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas" - ar tai ne pasityčiojimas iš Seimo kaip visos Tautos atstovo?) O tuo pačiu - Projekto autoriai suniekino ir patį KT siūlydami Konstitucijos
straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laisvės įgyvendinimo" - JEI preziumuojam kad teismai TINKAMAI taikė esamus įstatymus turim teisinį kazusą: teismai ir toliau negalės kitaip išspręst tos bylos; jei taikyti įstatymai pažeidė Konstituciją, tai eiliniai teismai ir vėl nieko negali, nes tokį galutinį verdiktą tik KT gali teikt; - tai kam tada reikalingas toks KT sprendimas jei jis NIEKO nesprendžia, jei jis tik popierizmą didina?
Na o kalbant konkrečiai - ar pagal tokį Projektą pasiūlytas individualaus konstitucinio skundo institutas padėtų 'man' kaip asmeniui: pagal LR Civilinio proceso kodekso 347 str. 3 p. "Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.
Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo" - čia vėl turim atvejį kai Aukščiausiasis teismas ima paneiginėt Konstitucijos 29 str.; DAR blogiau, kad siūlomas Individualaus konstitucinio skundo mechanizmas NEGALI atstatyt mano konstitucinių teisių NES nebus išlaikyta Projekte siūloma norma "...jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones" – bus teigiama kad ESĄ
'aš' pats tomis galimybėmis nepasinaudojau. Ir čia dar nejaukiau ima darytis
kai atsiverti LR Baudžiamojo proceso kodeksą, čia gi tokios nuostatos (teisiniam išsilavinimui) NĖRA. Taip kad - ŠIURPU kad net šiuo aspektu LR piliečiai nėra lygūs - pagal Aukščiausiąjį Teismą nusikaltimą padarę asmenys yra 'lygesni' nei paprasti LR piliečiai. Liūdna ir tai, kad aš kaip LR Pilietis NET siūlomu Individualaus konstitucinio skundo Projektu negaliu nieko padaryt; pagal tą Projektą net ir eilinis Seimo narys nieko negali; bet
Vykdomosios ir Teisinės valdžios; kyla visai pagrįstų įtarimų kad siūlomas Projektas neatitinka šio balanso siekių.
nevadintinas tinkamu Demokratinei šaliai, reikia daugiau galių suteikt Seimui (bendru atveju) bei Seimo kontrolieriui nagrinėjamu klausimu: jei LR Piliečio kažkokios teisės yra pažeidžiamos Seimo kontrolieriaus galios negali būt varžomos, reikia nustatyt normą kad Seimo kontrolieriui VISI pareigūnai būtų lygūs. Nepritarti
d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. X-1264 patvirtino Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, kurioje buvo pateiktas individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisinėje sistemoje modelis. Pažymėtina, kad rengiant koncepciją buvo analizuota kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis šioje srityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui:
Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė.
Įvairių valstybių teisinėse sistemose įtvirtinti konstitucinio skundo instituto modeliai skiriasi, tačiau daugelis valstybių yra pasirinkusios tokius modelius, kuriems yra būdingi keli bendri požymiai: į konstitucinį teismą asmuo turi teisę kreiptis gindamas pažeistas savo teises ir laisves (tuo jis skiriasi nuo actio populiaris), konstituciniu skundu yra ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės, asmuo gali kreiptis į konstitucinį teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Tai, kad individualaus konstitucinio skundo institutas atspindi europinę žmogaus teisių apsaugos veiksmingumo didinimo tendenciją yra pažymėjusi ir Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (dar kitaip – Venecijos komisija) (žr.: Konstitucinio Teismo pirmininko pastabas ir pasiūlymus), dėl poreikio įtvirtinti šį institutą yra pasisakę taip pat ir mokslininkai (žr. Teisės instituto nuomonę). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkas 2017-05-15 Šiuo projektu siūlomam įtvirtinti teisiniam reguliavimui iš esmės pritariame dėl šių priežasčių: Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas atspindi europinę žmogaus teisių apsaugos veiksmingumo didinimo tendenciją.
Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkas 2017-05-15 Pažymėtina, kad individualus konstitucinis skundas įtvirtintas daugumoje Europos valstybių, kuriose veikia konstituciniai teismai, ir tai yra veiksminga žmogaus teisių gynimo priemonė[2], mažinanti peticijų Europos Žmogaus Teisių Teismui skaičių. Individualų konstitucinį skundą gali teikti ne tik senųjų Europos demokratinių valstybių, bet ir Lietuvos kaimynių Latvijos bei Lenkijos gyventojai, šis institutas įvedamas ir konstitucinę teismų sistemos reformą vykdančioje Ukrainoje[3]. Nedaug liko Europos valstybių, neįtvirtinusių šios asmens pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynimo priemonės. Pritarti
2 Teikiamu projektu siūloma suteikti galimybę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnyje numatytiems Seimo kontrolieriams ir kitoms šiame straipsnyje nurodytoms kontrolės institucijoms, tiriančioms jų kompetencijai priskirtus skundus, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atkreiptinas dėmesys, kad ombudsmenams, kaip demokratinės visuomenės elementams, kurie užtikrina pagarbą individualioms žmogaus teisėms, pradėti konstitucinę peržiūrą dėl norminių aktų individų vardu arba paskatintiems individų taip pat rekomenduojama cituotoje Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ studijoje. Šioje studijoje pateikiami pavyzdžiai, liudijantys, kad kai kuriose valstybėse įtvirtinama ombudsmenų teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus dėl asmenų teisių pažeidimų ir Komisijos išvardinama daugelis valstybių, kuriose ombudsmenai šiuo pagrindu gali tiesiogiai kreiptis į konstitucinius teismus. Pritarti
1 Taip pat teikiame keletą redakcinio pobūdžio siūlymų dėl šio projekto nuostatų: Šiuo projektu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje numatoma nustatyti, kad asmuo, kuris kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su konstituciniu skundu, turi būti išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones. Formuluotę „visas teisinės gynybos priemones“ siūlome keisti tikslesne – „kitas teisminės gynybos priemones“ ir aptariamą nuostatą išdėstyti taip: „kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas teismines gynybos priemones“. Šį siūlymą lemia šios priežastys.
Pirma, pripažįstama, kad žmogaus teisių gynimo institucinių garantijų sistemoje teisminis teisių užtikrinimo būdas yra visapusiškiausias teismuose nagrinėjamų ginčų įvairovės prasme (remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kurio bet kokios konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą). Bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų įgyvendinama žmogaus teisių apsauga konstitucinio skundo instituto kontekste reikšminga dėl šio skundo pateikimo susiejimo su galutine asmeniui įmanoma panaudoti teisių gynimo priemone, kuri nuoseklioje žmogaus teisių apribojimo ar kitokio pažeidimo teisėtumo ginčijimo grandinėje įprastai yra teismas. Svarbu, kad mūsų siūloma formuluote nereikalaujama, jog asmuo išnaudotų visas teisinės gynybos priemones. Kalbama apie tas, kurios yra veiksmingos, galinčios asmeniui padėti atkurti jo pažeistą konstitucinę teisę ar laisvę (kad asmuo būtų pasinaudojęs teisminiu jo pažeistų teisių gynimo būdu ir būtų įsiteisėjęs bendrosios kompetencijos, administracinio teismo sprendimas dėl asmens). Antra, formuluotėje „kitas teisminės gynybos priemones“ įterpiamas žodis „kitas“ ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kaip ir kiti teismai, suvokiamas kaip dalyvaujantis užtikrinant žmogaus teisių apsaugą. Kadangi iš aptariamo projekto parengiamosios medžiagos[4] taip pat matyti, kad projekto rengėjai turi galvoje siekimą, kad asmuo išnaudotų veiksmingas teisinės gynybos priemones, galinčias asmeniui padėti atkurti jo pažeistą konstitucinę teisę ar laisvę, šis siūlomas nuostatos pakeitimas nebūtų esminis, o redakcinio pobūdžio. Toks pakeitimas nereikalautų šio projekto svarstymo iš naujo. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pastaboje nurodytus Konstitucinio Teismo Pirmininko argumentus pritarta žodį „visas“ keisti į žodį „kitas“.
Nepritarta dėl žodžio „teisinės“ gynybos priemones keitimo į „teisminės“ gynybos priemones, nes tai yra konvencinė nuostata, įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (13 ir 35 konvencijos straipsniai), o taip pat įvertinant ir tai, kad tai yra ne ordinarinio įstatymo, o Konstitucijos pataisos, kurių svarstymui ir priėmimui yra nustatyta ypatinga procedūra. 5. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkas 2017-05-153 Teikiamo projekto 3 straipsniu numatoma, kad įstatymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad tam, kad pradėtų funkcionuoti individualaus konstitucinio skundo priemonė, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nereikia didelių papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Mūsų siūloma šio įstatymo įsigaliojimo data - 2018 m. liepos 1 d. Iki to laiko galėtų būti parengtos bei priimtos ir susijusios Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo įstatymo pakoregavimai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymui įgyvendinti būtini Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei kitų teisės aktų, susijusių su siūlomomis reglamentuoti nuostatomis, pakoregavimai. Aptariamas siūlomas nuostatos pakeitimas taip pat nebūtų esminis (ne Lietuvos Respublikos Konstitucijos teksto pataisa), o redakcinio pobūdžio, todėl nereikalautų šio projekto svarstymo iš naujo. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo Pirmininko argumentus, tačiau taip pat įvertinant ir tai, kad turės būti parengti ir priimti lydintieji įstatymų projektai, pritarta datos pakeitimui į 2019 m. sausio 1 d. 6.
ministerija 2017-05-15 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštą, kuriame prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-431 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-431) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-432 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-432), pritaria šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomiems projektams, kuriais siekiama įtvirtinti Lietuvos nacionalinėje teisės sistemoje individualaus konstitucinio skundo institutą, ir pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Dėl Projekto Nr. XIIIP-431 Šiam Projektui Nr. XIIIP-431, kuriuo suteikiama asmenims teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynimo ir kuriuo įtvirtinama teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimo kontrolieriams ir kitoms Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalyje nurodytoms kontrolės institucijoms, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
2017-04-18 Atlikus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir
Konstitucijos pakeitimo projektas) ir Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-432 (Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo projektas) vertinimą, teikiame šias pastabas. Projektų idėjai bei aiškinamuosiuose raštuose išdėstytiems siekiamiems tikslams iš esmės pritariame, teikiamos pastabos yra daugiau diskusinio pobūdžio, analizuojant siūlomus teisės aktų pakeitimus lyginamuoju aspektu. Dėl pakankamai trumpų terminų išvadai pateikti, detalesnės visų projekto aspektų analizės pateikti neturime galimybių. Atsižvelgti 8.
2017-04-18 Išnagrinėję nurodytus projektus bei jų parengiamąją medžiagą, teikiame toliau išdėstytą nuomonę. Pirmiausia joje pateikti bendrieji pastebėjimai dėl pasiūlytų projektų, o po jų – įžvalgos, svarstymai dėl reguliavimo kiekviename projekte atskirai. Remiantis individualaus konstitucinio skundo koncepcija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo ar kito Seimo akto (ar jo dalies), Respublikos Prezidento ar Vyriausybės akto (ar jo dalies), kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves, jeigu pasinaudojo visomis teisinės gynybos priemonėmis[5]. Individualaus konstitucinio skundo institutas ne tik sudaro sąlygas individams ginti savo teises ir laisves, bet ir padeda įgyvendinti tokius konstitucinius principus, kaip antai Konstitucijos viršenybė ir valdžių padalijimas, ir įtraukia individus į valstybės valdymo procesus[6]. Pritarti
2017-04-18 Siūlomas reguliavimas, atsižvelgus į pasaulines konstitucinio skundo įtvirtinimo raidos tendencijas, negali būti traktuojamas kaip įtvirtinantis maksimaliai plačių galimybių konstitucinio skundo priemonę. Apibendrintai tariant, šiuo skundu asmeniui negalima ginti jo konstitucinių teisių nuo visų valdžios institucijų aktų ir veiksmų, įskaitant ir teismų sprendimus, ir nuo valdžios institucijų neveikimo, taip pat nuo privačių asmenų veiksmų bei neišnaudojus visų galimų teisinių priemonių[⁷]. Tad šiuose projektuose nurodytos konstitucinio skundo priemonę Lietuvoje įtvirtinančios nuostatos rodo ganėtinai ribotą konstitucinio skundo įtvirtinimo pasirinkimą. Vis tik reikia pripažinti, kad geriau pradėti nuo minimalesnio konstitucinio skundo instituto reguliavimo varianto nei išvis jo neįtvirtinti.
Konstitucinio skundo kaip papildomos teisinės priemonės, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ir kuria ginamos asmens konstitucinės teisės ir laisvės, galimai pažeistos tam tikrų valdžios institucijų aktais, įtvirtinimo poreikis yra aktualus. Atsižvelgti
d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. X-1264 patvirtino Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, kurioje buvo pateiktas individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisinėje sistemoje modelis. Pažymėtina, kad rengiant koncepciją buvo analizuota kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis šioje srityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui:
Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė. Įvairių valstybių teisinėse sistemose įtvirtinti konstitucinio skundo instituto modeliai skiriasi, tačiau daugelis valstybių yra pasirinkusios tokius modelius, kuriems yra būdingi keli bendri požymiai: į konstitucinį teismą asmuo turi teisę kreiptis gindamas pažeistas savo teises ir laisves (tuo jis skiriasi nuo actio populiaris), konstituciniu skundu yra ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės, asmuo gali kreiptis į konstitucinį teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. kovo 1 d. sprendimu Nr.
753, parengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą (projektas XP-980(2)) (taip pat ir lydimąjį Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XP-3027) įgyvendindama minėtą koncepciją. Pažymėtina, kad projektą (kartu su lydinčiuoju) buvo planuota priimti 2004-2008 m. kadencijos Seime, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos pataisų priėmimo tvarką, kuriai nustatyti ypatingi procesiniai reikalavimai, tai nebuvo spėta padaryti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo buvo pritarta, tačiau nepradėta priėmimo procedūra). Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą bei minėtos darbo grupės nuveiktą darbą šioje srityje, taip pat atsižvelgus į minėtos darbo grupės parengtam projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus buvo parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIIP-431) (kartu su lydimuoju Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu XIIIP-432). 10. Teisės institutas 2017-04-18 Remiantis Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (dar kitaip vadinama Venecijos komisija), netiesioginis kreipimasis į konstitucinės justicijos institucijas nėra pakankama priemonė užtikrinant konstitucines žmogaus teises, nes tokio mechanizmo efektyvumas per daug priklauso nuo šių tarpinių institucijų gebėjimo ir geranoriškumo identifikuoti potencialiai antikonstitucinius teisės aktus ir kreiptis į konstitucinės justicijos institucijas.
Todėl, pasak Venecijos komisijos, toks netiesioginis kreipimasis turėtų būti derinamas su galimybe asmeniui tiesiogiai kreiptis į konstitucinės justicijos instituciją[⁸]
žmogaus teisių padėties valstybėje pagerinimas. Pritarti
2017-04-18 Konstitucijos pakeitimo projektu teikiamos pataisos siūlomos įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos VIII skirsnyje „Konstitucinis Teismas”. Šio projekto aiškinamajame rašte, aptariant galiojantį konstitucinį reguliavimą, taip pat nurodoma ne tik į reguliavimą, įtvirtintą minėtame Konstitucijos skirsnyje, bet ir į tą, kuris įtvirtintas Konstitucijos II skirsnyje „Žmogus ir valstybė“ (Konstitucijos 30 straipsnį)[⁹]. Pritartina, kad individualaus konstitucinio skundo atsiradimas yra nulemtas Lietuvos konstitucinės sistemos, kad konstitucinio skundo įtvirtinimo reikalingumas kyla iš Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų, pagal kurias: 1) asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis); 2) Konstitucinis Teismas – teisminės valdžios institucija[¹⁰];
3) Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis); 4) kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija (Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalis)[¹¹].
Projektu siūloma Konstitucijos 106 straipsnį papildyti nauja ketvirtąja dalimi, apibrėžiančia valdžios institucijų aktus, dėl kurių kiekvienas asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves (dėl
asmuo į šį Teismą gali kreiptis, kai yra išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones, bei pagrindą, kad šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas teisminės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“
2017-04-18
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-431 IR KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO NR. I-67 31, 65, 66, 68, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR.
Lietuvos Respublikos Seimo narių įregistruoti ir Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje pateikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-431 bei Konstitucinio teismo įstatymo Nr. I-67 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-432 vadintini pajudėjimu iš sąstingio būsenos, susiklosčiusios po to, kai iki
konstitucinio skundo įtvirtinimu, priėmimo procedūra po jų svarstymo Seime. Minėtais projektais siūloma suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme, numatoma šios teisės įgyvendinimo tvarka. Teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai taip pat siūloma suteikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnyje numatytiems Seimo kontrolieriams ir kitoms šiame straipsnyje nurodytoms kontrolės institucijoms, tiriančioms jų kompetencijai priskirtus skundus. Išnagrinėję nurodytus projektus bei jų parengiamąją medžiagą, teikiame toliau išdėstytą nuomonę. Pirmiausia joje pateikti bendrieji pastebėjimai dėl pasiūlytų projektų, o po jų – įžvalgos, svarstymai dėl reguliavimo kiekviename projekte atskirai. Pritarti
2017-04-18 I. Bendrieji pastebėjimai dėl pasiūlytų projektų Siūlomas reguliavimas, atsižvelgus į pasaulines konstitucinio skundo įtvirtinimo raidos tendencijas, negali būti traktuojamas kaip įtvirtinantis maksimaliai plačių galimybių konstitucinio skundo priemonę. Apibendrintai tariant, šiuo skundu asmeniui negalima ginti jo konstitucinių teisių nuo visų valdžios institucijų aktų ir veiksmų, įskaitant ir teismų sprendimus, ir nuo valdžios institucijų neveikimo, taip pat nuo privačių asmenų veiksmų bei neišnaudojus visų galimų teisinių priemonių[12].
Tad šiuose projektuose nurodytos konstitucinio skundo priemonę Lietuvoje įtvirtinančios nuostatos rodo ganėtinai ribotą konstitucinio skundo įtvirtinimo pasirinkimą. Tačiau taip pat reikia pripažinti, kad geriau pradėti nuo minimalesnio konstitucinio skundo instituto reguliavimo varianto nei išvis jo neįtvirtinti. Konstitucinio skundo kaip papildomos teisinės priemonės, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą ir kuria ginamos asmens konstitucinės teisės ir laisvės, galimai pažeistos tam tikrų valdžios institucijų aktais, įtvirtinimo poreikis yra aktualus. Atsižvelgti
d. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu Nr. X-1264 patvirtino Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, kurioje buvo pateiktas individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisinėje sistemoje modelis. Pažymėtina, kad rengiant koncepciją buvo analizuota kitų Europos Sąjungos valstybių patirtis šioje srityje. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui:
Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė.
Įvairių valstybių teisinėse sistemose įtvirtinti konstitucinio skundo instituto modeliai skiriasi, tačiau daugelis valstybių yra pasirinkusios tokius modelius, kuriems yra būdingi keli bendri požymiai: į konstitucinį teismą asmuo turi teisę kreiptis gindamas pažeistas savo teises ir laisves (tuo jis skiriasi nuo actio populiaris), konstituciniu skundu yra ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės, asmuo gali kreiptis į konstitucinį teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą (projektas XP-980(2)) (taip pat ir lydimąjį Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 44, 62, 65, 66, 68, 69, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XP-3027) įgyvendindama minėtą koncepciją. Pažymėtina, kad projektą (kartu su lydinčiuoju) buvo planuota priimti 2004-2008 m. kadencijos Seime, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijos pataisų priėmimo tvarką, kuriai nustatyti ypatingi procesiniai reikalavimai, tai nebuvo spėta padaryti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo buvo pritarta, tačiau nepradėta priėmimo procedūra).
Taigi, atsižvelgiant į visa tai, įvertinus nuolat viešojoje erdvėje vis kylančias diskusijas dėl poreikio Lietuvoje įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą bei minėtos darbo grupės nuveiktą darbą šioje srityje, taip pat atsižvelgus į minėtos darbo grupės parengtam projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus buvo parengtas ir pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Konstitucinio Teismo įstatymo 31, 65, 66, 68, 72 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu XIIIP-432). 14. Teisės institutas 2017-04-18 Nors Lietuvoje nemažai naudojamas netiesioginis asmens teisių gynimas Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme per bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teisėjus, kurie, suabejoję konkrečioje byloje taikytino teisinio reguliavimo atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis), šio netiesioginio asmens teisių gynimo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme papildymas reikalingas dėl tokio netiesioginio kreipimosi nepakankamumo.
Remiantis konkrečią bylą nagrinėjančių bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą situacijos analize, konstitucinės jurisprudencijos teiginiais ir kitais analizuotais šaltiniais, buvo nustatyta, kad nurodytieji teismai gali nesikreipti į konstitucinės justicijos instituciją esant keliems atvejams: kai ordinariniai teismai gali būti dirbtinai skatinami atsisakyti savo abejonių dėl byloje taikytino teisinio reguliavimo konstitucingumo; kai bylos šalių pateiktus prašymus kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą teismai gali nepagrįstai griežtai pripažinti nepakankamais įstatymo neatitikimo Konstitucijai problemai iškelti; kai teismai gali nepakankamai argumentuoti byloje kilusią teisinio reguliavimo konstitucingumo abejonę ir todėl Konstitucinis Teismas atsisakys tirti jų keliamą konstitucingumo klausimą[¹³]. Remiantis Europos Tarybos komisija
„Demokratija per teisę“ (dar kitaip vadinama Venecijos
komisija), netiesioginis kreipimasis į konstitucinės justicijos institucijas nėra pakankama priemonė užtikrinant konstitucines žmogaus teises, nes tokio mechanizmo efektyvumas per daug priklauso nuo šių tarpinių institucijų gebėjimo ir geranoriškumo identifikuoti potencialiai antikonstitucinius teisės aktus ir kreiptis į konstitucinės justicijos institucijas.
Todėl, pasak Venecijos komisijos, toks netiesioginis kreipimasis turėtų būti derinamas su galimybe asmeniui tiesiogiai kreiptis į konstitucinės justicijos instituciją[¹⁴] . Konstitucinio skundo įtvirtinimas ir jo veikimas traktuojamas kaip bendros žmogaus teisių padėties valstybėje pagerinimas. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[15], demokratinių Europos šalių patirtis taip pat yra paskata dėl individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimo. Iš tiesų Europos valstybių konstitucinėje teisinėje praktikoje konstitucinis skundas kaip specifinis konstitucijos saugomų asmens teisių ir laisvių apsaugos procesinis instrumentas tampa vis labiau priimtina, taikoma ir pasiteisinusia priemone[¹⁶]. Individualus konstitucinis skundas tose valstybėse, kuriose jis egzistuoja, gali būti laikomas efektyvia žmogaus teisių teisinės gynybos priemone (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarimas byloje Hasan Uzun prieš Turkiją, peticijos Nr. 10755/13; Didžiosios kolegijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Vučkovič ir kiti prieš Serbiją, peticijų Nr. 17153/11, 17157/11 ir kt.)[¹⁷]. Konstitucinio skundo institutas įtvirtintas ir kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse narėse – Latvijoje, Lenkijoje.
Latvijoje skundas įtvirtintas ne iš karto priėmus Konstituciją, konstitucinės justicijos institucijos veiklą reguliuojančius aktus (kaip numatoma ir Lietuvoje), o kiek vėliau žmogaus teisių apsaugos sistemą papildant nauja priemone bei konstitucinės justicijos institucijos kompetenciją nauja konstitucinio skundo nagrinėjimo sritimi plečiant palaipsniui, turint nemažą konstitucinės žmogaus teisių apsaugos doktrinos bagažą. Beje, toks bagažas jau sukauptas ir Lietuvoje. Latvijoje 2000 m. lapkričio 30 d. priėmus Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimų įstatymą, buvo numatyta, kad asmens teisė pateikti konstitucinį skundą įsigalios nuo 2001 m. liepos 1 d. Lenkijoje normos, nustatančios individų tiesioginį kreipimąsi į Konstitucinį Tribunolą, veikia nuo Lenkijos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo 1997 m. spalio 17 d.,[18] tad ši valstybė taip pat turi nemažai patirties įgyvendinant nagrinėjamą institutą. Abi nurodytos valstybės turi vadinamąjį nepilną konstitucinio skundo modelį (dėl norminių teisės aktų), jose, nors konstitucinio skundo objektas yra norminis aktas (jo dalis), tiesioginė skundo pateikimo prielaida yra galutinis sprendimas kaip individualus pareiškėjo atžvilgiu priimtas teisės taikymo aktas – tai pasirinkta įtvirtinti ir Lietuvoje, todėl pateikiamoje nuomonėje nemažai remiamasi šių dviejų valstybių nagrinėjamos srities praktika. Pritarti
2017-04-18 II. Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-431 Projektu teikiamos pataisos siūlomos įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos VIII skirsnyje „Konstitucinis Teismas”.
Šio projekto aiškinamajame rašte, aptariant galiojantį konstitucinį reguliavimą, taip pat nurodoma ne tik į reguliavimą, įtvirtintą minėtame Konstitucijos skirsnyje, bet ir į tą, kuris įtvirtintas Konstitucijos II skirsnyje „Žmogus ir valstybė“ (Konstitucijos 30 straipsnį)[19]. Pritartina, kad individualaus konstitucinio skundo atsiradimas yra nulemtas Lietuvos konstitucinės sistemos, kad konstitucinio skundo įtvirtinimo reikalingumas kyla iš Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo suformuluotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų, pagal kurias:
1) asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis); 2) Konstitucinis Teismas – teisminės valdžios institucija[²⁰];
3) Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis); 4) kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija (Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalis)[²¹]. Galima paminėti, kad ir valstybėse, kurios turi vadinamąjį nepilną konstitucinio skundo modelį (dėl norminių teisės aktų, kuris siūlomas įtvirtinti ir Lietuvoje) – Latvijoje, Lenkijoje, ir valstybėse, turinčiose vadinamąjį pilną (ir dėl individualių aktų ar jų priėmimo proceso) konstitucinio skundo modelį – Čekijoje, Slovėnijoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje bei Ispanijos Karalystėje – konstitucinis reguliavimas dėl konstitucinio skundo priemonės įtvirtinimo vietos Konstitucijoje dažnai yra kompleksinis. Valstybių konstitucinio skundo institutą reguliuojančios nuostatos įterpiamos ne tik konstitucijų skyriuose apie konstitucinės justicijos institucijas (ar skyriuose, skirtuose bendrai teismų valdžiai), kaip šių institucijų kompetencijos dalis, bet ir/ar (alternatyva „ar“ labai reta) atskiruose skyriuose, skirtuose žmogaus teisių ir laisvių išvardijimui, šių teisių ir laisvių garantijoms[²²].
Paaiškinant papildomai galima pažymėti, kad, pavyzdžiui, Latvijos Respublikos Konstitucijos[23] skirsnyje
„Teismai“ konstitucinio skundo institutas expressis verbis neminimas. Šiame skirsnyje išdėstytas vienas straipsnis (85), skirtas Konstituciniam
Teismui, turintis blanketinę nuorodą, kad šio Teismo jurisdikciją nustato įstatymas, numatantis Konstitucinio Teismo funkciją, šio Teismo teisę skelbti įstatymus ar kitus teisės aktus ar jų dalis negaliojančiais; šiame straipsnyje numatoma ir teisėjų skyrimo tvarka (o Latvijos Konstitucijos VIII skirsnyje „Pagrindinės žmogaus teisės“ 92 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „asmuo, gindamas savo teises, turi teisę kreiptis į teismą“, 3 dalyje – „asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala privalo būti teisingai atlyginta“). Antai Lenkijos Konstitucijos skyriuje “Laisvių ir teisių gynimo priemonės”, pavyzdžiui, 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas, kieno konstitucinės laisvės ar teisės buvo pažeistos, turi teisę įstatymo nustatytais pagrindais kreiptis į Konstitucinį Tribunolą su skundu dėl įstatymo ar kito norminio akto, kuriuo remdamasis teismas ar kita viešojo administravimo institucija priėmė galutinį spredimą dėl jo laisvių ar teisių arba jo pareigų, įtvirtintų Konstitucijoje, atitikties Konstitucijai. O, pavyzdžiui, Konstitucijos skyriaus “Konstitucinis Tribunolas” 188 straipsnio
konstitucinių pažeidimų, kaip nurodyta 79 straipsnio 1 paragrafe[24]. Atsižvelgti 16.
1 Projektu siūloma Konstitucijos 106 straipsnį papildyti nauja ketvirtąja dalimi, apibrėžiančia valdžios institucijų aktus, dėl kurių kiekvienas asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kurių pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves (dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų) bei sąlygą, kad asmuo į šį Teismą gali kreiptis, kai yra išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones, bei pagrindą, kad šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas:
„Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105
straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas teisminės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“ Siūlomas įtvirtinti su konstitucinio skundo paskirtimi, tikslu labiausiai suderinamas ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu tikslingiausias neapibrėžtas konstituciniu skundu galimų ginčyti teisių ratas[²⁵]. Latvijos Konstitucinio Teismo įstatyme taip pat numatoma, kad konstitucinį skundą asmuo gali pateikti dėl jo Konstitucijoje apibrėžtų pagrindinių teisių, t. y. dėl visų konstitucinių teisių neįvardijant apribojimų[26]. Nors Lenkijos konstituciniu reguliavimu nustatomi apribojimai dėl to, kokių Konstitucijoje įtvirtintų teisių pažeidimų atžvilgiu negalimas kreipimasis į Tribunolą: į Konstitucinį Tribunolą negalima kreiptis dėl užsieniečių prieglobsčio teisės ir pabėgėlio statuso užtikrinimo[27].
Kaip buvo pastebėta jau 2008 m., projekte numatoma konstituciniu skundu galimų skųsti valdžios institucijų aktų apimtimi pasirinktas Lietuvos konstitucinio skundo modelis panašus į lenkiškąjį individualaus konstitucinio skundo modelį (galima ginčyti tik paties teisės akto, kurio pagrindu priimtas individualus sprendimas, konstitucingumą ir Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės taikymo ir aiškinimo priimant konkretų sprendimą klausimų)[²⁸]. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Lenkijoje, nors konstitucinio skundo objektas yra norminis aktas (jo dalis), tiesioginė skundo pateikimo prielaida yra galutinis sprendimas kaip individualus pareiškėjo atžvilgiu priimtas teisės taikymo aktas. Tai yra tokia esminė teisėkūros ir teisės taikymo aktų priklausomybė, kad nei ydingas norminis aktas, nei netinkamas jo taikymas negali būti kvestionuojami kiekvienas atskirai[29]. Kaip šioje nuomonėje nurodytoje studijoje pažymėjo Venecijos komisijos ekspertai, tipinė sąlyga pateikti norminį konstitucinį skundą konstituciniam teismui yra teisinių priemonių išnaudojimas. Tokia sąlyga išdėstyta ir Lenkijos Konstitucijoje. Taip pat 2016 m. lapkričio 30 d. Įstatymo dėl Konstitucinio Tribunolo organizavimo ir teisenos Konstituciniame Tribunole 77 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad konstitucinis skundas gali būti pateiktas po to, kai skundo pateikėjas išnaudojo visas teisines priemones, jeigu tokios priemonės yra įmanomos ir per 3 mėnesius nuo datos, kai skundo pateikėjo atžvilgiu buvo priimtas teisiškai efektyvus teismo sprendimas, galutinis sprendimas ar kitas galutinis nustatymas[30].
Latvijos Konstitucinio Teismo įstatyme numatyta, kad konstitucinis skundas (prašymas) gali būti pateiktas tik jei buvo išnaudotos visos galimybės apsaugoti teises bendromis teisių gynimo priemonėmis (skundas aukštesnei institucijai ar aukštesniam pareigūnui, skundas ar ieškinio pareiškimas bendrosios kompetencijos teismui ir kt.) ar jei tokios galimybės neegzistuoja. Tačiau taip pat daromos teisinių priemonių išnaudojimo reikalavimo išimtys. Nustatyta, kad, jeigu konstitucinio skundo (prašymo) nagrinėjimas yra svarbus viešajam interesui ar jeigu teisių apsauga bendrosiomis teisių apsaugos priemonėmis negali sulaikyti nuo žalos pareiškėjui, Konstitucinis Tribunolas gali nagrinėti skundą (prašymą) anksčiau nei bus išnaudotos visos bendrosios teisių apsaugos priemonės[31]. Atsižvelgti 17.
2017-04-182 Taip pat projekte Konstitucijos 107 straipsnis numatomas papildyti nauja trečiąja dalimi, ja įtvirtinant Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes reguliuojančią nuostatą: „Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistos to asmens konstitucinės teisės ar laivės įgyvendinimo.“ Nors aukščiau išvardytų kitų valstybių dažniau naudojamas teisinis reguliavimas, kai konstitucinės justicijos institucijos veiklą nustatančiu aktu įtvirtinama, kad konstitucinio teismo sprendimas yra bylos atnaujinimo pagrindas, kaip reto įtvirtinimo konstituciniu lygiu nuostatos apie tai, kad konstitucinio teismo sprendimas dėl norminio akto neatitikimo konstitucijai yra pagrindas atnaujinti teisinį procesą, pavyzdys paminėtinas taip pat Lenkijos
ketvirtoji dalis)[³²]. Atsižvelgti
2 Teikiamu projektu taip pat siūloma suteikti galimybę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnyje numatytiems Seimo kontrolieriams ir kitoms šiame straipsnyje nurodytoms kontrolės institucijoms, tiriančioms jų kompetencijai priskirtus skundus, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl atitinkamų teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Ombudsmenams, kaip demokratinės visuomenės elementams, kurie užtikrina pagarbą individualioms žmogaus teisėms, pradėti konstitucinę peržiūrą dėl norminių aktų individų vardu arba paskatintiems individų taip pat rekomenduojama cituotoje Venecijos komisijos studijoje.
Šioje studijoje pateikiami pavyzdžiai, liudijantys, kad kai kuriose valstybėse įtvirtinama ombudsmenų teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismus dėl asmenų teisių pažeidimų ir išvardijama daugelis valstybių, kuriose ombudsmenai šiuo pagrindu gali tiesiogiai kreiptis į konstitucinius teismus[³³]. Tikėtina, kad įtvirtinus asmens teisę bei realią galimybę asmeniui savo pažeistas teises ginti tiesiogiai Konstituciniame Teisme, būtų labiau subalansuota asmens ir valstybės santykių pusiausvyra, užtikrintas jų lygiateisiškumas, padidėtų asmenų pasitikėjimas valstybe ir valdžia. Taip pat galima viltis, kad sumažėtų asmens konstitucinių teisių pažeidimo galimybės grėsmė, nes valstybės valdžios institucijos daugiau galvotų apie savo sprendimų konstitucinius aspektus[³⁴], o asmeniui prireikus, jam būtų suteikta galimybė pasitelkti efektyvų ir aukščiausios kvalifikacijos pažeistų teisių gynybos būdą. Lauktina, kad, įtvirtinus šią priemonę, sumažėtų Europos žmogaus teisių teismo konstatuojamų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų[³⁵]. Apie tokio sumažėjimo galimybę liudija ir nurodytoji Venecijos komisijos studija. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2017-04-19
komitetas 2017-04-193 Siūlyti pagrindiniam komitetui numatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2018 m. liepos 1 d.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo Pirmininko argumentus, tačiau taip pat įvertinant ir tai, kad turės būti parengti ir priimti lydintieji įstatymų projektai, pritarta datos pakeitimui į 2019 m. sausio 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties, suredaguotam ir patikslintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIIP-431) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja (ES) Rita Varanauskienė [1] European Commission for Democracy through Law (Venice Commission) CDL-AD(2010)039rev. Study on Individual Access to Constitutional Justice. Adopted by the Venice Commission at its 85th Plenary Session (Venice, 17-18 December 2010), p. 30 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2010)039rev-e> (peržiūrėta 2017-04-18). [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio
konstitucinis skundas tose valstybėse, kuriose jis egzistuoja, gali būti laikomas efektyvia žmogaus teisių teisinės gynybos priemone (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarimas byloje Hasan Uzun prieš Turkiją, peticijos Nr. 10755/13; Didžiosios kolegijos 2014 m. kovo 25 d. sprendimas byloje Vučkovič ir kiti prieš Serbiją, peticijų Nr. 17153/11, 17157/11 ir kt.).
17153/11, 17157/11 ir kt.). Sprendimo prieiga per internetą: Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1620/content> (peržiūrėta 2017-04-18). [3] Metinis Konstitucinio Teismo veiklos pranešimas, 2016 m. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2017/03/metinis-2016-spausdinti-grafikai.pdf> (peržiūrėta 2017-04-18). [4] Aiškinamasis raštas dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/76d227d0057b11e78352864fdc41e502?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=256197a4-6dec-44a8-99d2-2105c250d27c> (peržiūrėta 2017-04-12). [5] BIELIŪNIENĖ, L. Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu. Vilnius: Justitia, 2014, p. 11. [6] Pūraitė-Andrikienė, D. Individualus konstitucinis skundas kaip veiksmingas žmogaus teisių apsaugos ir konstitucionalizmo plėtros instrumentas. Teisė 2015 96, p. 201. [7] Supra note 1, p. 115. [8] European Commission for Democracy through Law (Venice Commission) CDL-AD(2010)039rev. Study on Individual Access to Constitutional Justice. Adopted by the Venice Commission at its 85th Plenary Session (Venice, 17-18 December 2010), p. 30 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2010)039rev-e> (peržiūrėta 2017-04-12). [9] Aiškinamasis raštas dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/76d227d0057b11e78352864fdc41e502?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=256197a4-6dec-44a8-99d2-2105c250d27c> (peržiūrėta 2017-04-12). [10] Inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas. [11] Supra note 2, p. 210. [12] Beliūnienė, L. Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu. Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai, 13 tomas. Vilnius:
Justitia, 2014, p.
Vilnius: Justitia, 2014, p. 115. [13] Ten pat, p. 184. [14] European Commission for Democracy through Law (Venice Commission) CDL-AD(2010)039rev. Study on Individual Access to Constitutional Justice. Adopted by the Venice Commission at its 85th Plenary Session (Venice, 17-18 December 2010), p. 30 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2010)039rev-e> (peržiūrėta 2017-04-12). [15] Aiškinamasis raštas dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/76d227d0057b11e78352864fdc41e502?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=256197a4-6dec-44a8-99d2-2105c250d27c> (peržiūrėta 2017-04-12). [16] Pūraitė-Andrikienė, D. Individualus konstitucinis skundas kaip veiksmingas žmogaus teisių apsaugos ir konstitucionalizmo plėtros instrumentas”. Teisė, t. 96, 2015, p. 206. [17] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimas [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1620/content> (peržiūrėta 2017-04-12). [18] Reikia atkreipti dėmesį, kad Lenkijoje nuo 2016 m. numatytas naujas reguliavimas, susijęs su Konstituciniu Tribunolu, atitinkamai - ir su konstituciniu skundu. Žr. The Act of 30 November 2016 on the Organisation of the Constitutional Tribunal and the Mode of Proceedings Before the Constitutional Tribunal [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://trybunal.gov.pl/fileadmin/content/dokumenty/Akty_normatywne/The_Act_on_the_Organisation_of_the_Constitutional_Tribunal_and_the_Mode_of_Proceedings_Before_the_Constitutional_Tribunal_en.pdf> (peržiūrėta 2017-04-12). [19] Aiškinamasis raštas dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto [interaktyvus].
Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/76d227d0057b11e78352864fdc41e502?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=256197a4-6dec-44a8-99d2-2105c250d27c> (peržiūrėta 2017-04-12). [20] Inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimas. [21] Pūraitė-Andrikienė, D. Individualus konstitucinis skundas kaip veiksmingas žmogaus teisių apsaugos ir konstitucionalizmo plėtros instrumentas”. Teisė, t. 96, 2015, p. 210. [22] Beliūnienė, L. Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu. Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai, 13 tomas. Vilnius:
Justitia, 2014, p. 65. [23] The Constitution of the Republic of Latvia [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/en/2016/02/04/the-constitution-of-the-republic-of-latvia/> (peržiūrėta 2017-04-12). [24] The Constitution of the Republic of Poland [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://trybunal.gov.pl/en/about-the-tribunal/legal-basis/the-constitution-of-the-republic-of-poland/> (peržiūrėta 2017-04-12). [25] Žr. Beliūnienė, L. Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu. Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai, 13 tomas. Vilnius:
Justitia, 2014, p. 184. [26] Section 19.²(1) Constitutional Complaint (Application). The Constitutional Court Law [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/en/2016/02/04/constitutional-court-law/> (peržiūrėta 2017-04-12). [27] Article 79 para. 2, Article 56. The Constitution of the Republic of Poland [interaktyvi].
Prieiga per internetą: <http://trybunal.gov.pl/en/about-the-tribunal/legal-basis/the-constitution-of-the-republic-of-poland/> (peržiūrėta 2017-04-12). [28] Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2008 m. gegužės 23 d. išvada “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106, 107 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP – 980(2)” [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.320643?jfwid=-wd7z7evt9> (peržiūrėta 2017-04-12). [29] Staugaitytė, V. Konstitucinis skundas: Lenkijos Respublikos patirtis. Justitia, 2006, Nr. 1 (59), p. 36-37. [30] The Act of 30 November 2016 on the Organisation of the Constitutional Tribunal and the Mode of Proceedings Before the Constitutional Tribunal [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://trybunal.gov.pl/fileadmin/content/dokumenty/Akty_normatywne/The_Act_on_the_Organisation_of_the_Constitutional_Tribunal_and_the_Mode_of_Proceedings_Before_the_Constitutional_Tribunal_en.pdf> (peržiūrėta 2017-04-12). [31] Section 19.²(3) Constitutional Complaint (Application). The Constitutional Court Law [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.satv.tiesa.gov.lv/en/2016/02/04/constitutional-court-law/> (peržiūrėta 2017-04-12). [32] Beliūnienė, L. Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu. Lietuvos teisės instituto mokslo tyrimai, 13 tomas. Vilnius:
Justitia, 2014, p. 161. [33] European Commission for Democracy through Law (Venice Commission) CDL-AD(2010)039rev. Study on Individual Access to Constitutional Justice. Adopted by the Venice Commission at its 85th Plenary Session (Venice, 17-18 December 2010), p. 30 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <http://www.venice.coe.int/webforms/documents/?pdf=CDL-AD(2010)039rev-e> (peržiūrėta 2017-04-12). [34]
pakeitimo įstatymo aiškinamasis raštas [interaktyvus].
Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.267383?jfwid=-wd7z7evt9> (peržiūrėta 2017-04-12). [35] 2005 m. gruodžio 13 d. Europos teisės departamento išvada Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-980 [interaktyvi]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/TAIS.269946?jfwid=-wd7z7evt9> (peržiūrėta 2017-04-12).