Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 56¹ straipsniŲ, 3 priedĖlio Pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 40² ir 56²straipsniAIS įstatymas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 10² dalimi:
„10². Finansinė priemonė – priemonė, lemianti finansavimo (lėšų skolinimo) arba nuosavybės vertybinių popierių grąžą, įskaitant išvestines finansines priemones.“
2Papildyti 2 straipsnį 17¹ dalimi:
„17¹. Mokestinės tvarkos neatitikimas – situacija, kai dėl skirtingo finansinių priemonių,
pagal jas atliktų mokėjimų ar jų perleidimo kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ar joms priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo mokesčių tikslais skirtingose valstybėse įvyksta dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas
Mokestinės tvarkos neatitikimas, kai mokėjimas nepripažįstamas mokėjimo gavėjo valstybėje, laikomas mokestinės tvarkos neatitikimu tik tiek, kiek to mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, kurios pajamomis nelaikomos mokėjimo gavėjo valstybėje. Lietuvos Respublikos finansų ministras tvirtina mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašą.“
3Papildyti 2 straipsnį 17² dalimi:
„17². Mokestinės tvarkos neatitikimas dėl finansinės priemonės perleidimo – mokestinės tvarkos neatitikimas, kai dėl finansinės priemonės perleidimo gauta grąža mokesčių tikslais laikoma vienu metu gauta daugiau kaip vienos susitarimo dėl finansinės priemonės perleidimo šalies.“
4Papildyti 2 straipsnį 32¹ dalimi:
„32¹. Struktūrinis susitarimas – susitarimas,
kurio sąlygoms poveikį turi mokestinės tvarkos neatitikimas ir dėl jo gaunama mokestinė nauda, arba susitarimas, kuriuo siekiama, kad atsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės, išskyrus atvejus, kai negalima pagrįstai manyti, kad vienetas, sudarydamas susitarimą, žinojo apie galimybę pasinaudoti mokestinės tvarkos neatitikimu, ir iš šio susitarimo negaunama jokios mokestinės naudos.“ 5.
Pakeisti 2 straipsnio 33 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) vienetas ir kito vieneto dalyviai, turintys
vieną vienetų grupę;“. 6. Pakeisti 2 straipsnio 33 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) vienetas ir kito vieneto dalyvių, turinčių 25 procentus ar daugiau akcijų (pajų, dalių) tame kitame vienete, arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, kiti fiziniai asmenys, susiję su kito vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai, jei tie apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;“. 7.
dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus ar daugiau kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus ar daugiau visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus ar daugiau savo turto;“. 8. Pakeisti 2 straipsnio 33 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, fiziniai asmenys, susiję giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), fizinis asmuo ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 procentus ar daugiau akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;“. 9. Pakeisti 2 straipsnio 33 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) vienetas ir jo nuolatinė buveinė, taip pat kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;“. 10. Papildyti 2 straipsnio 33 dalį nauju 11 punktu: „11) vieneto nuolatinės buveinės;“. 11.
2 straipsnio 33 dalį nauju 12 punktu: „12) vieneto nuolatinė buveinė ir kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;“. 13. Buvusį 2 straipsnio 33 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 14. Papildyti 2 straipsnį 39¹ dalimi:
„39¹. Turto perkėlimas – operacija, kai vieneto turtas, naudojamas vieneto Lietuvos
Respublikoje vykdomai veiklai, perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti užsienio valstybėje vykdomai veiklai.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
4 straipsnio 6 dalį 3 punktu: „3) bet kokia gauta mokėjimo suma, kuri, jeigu yra mokestinės tvarkos neatitikimas, atskaitoma mokėjimo valstybėje, tačiau neįtraukiama į pajamas taikant šio Įstatymo nuostatas. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai mokestinės tvarkos neatitikimas yra susijęs su nuolatinės buveinės ar jai priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo skirtumais;“. 2. Papildyti 4 straipsnio 6 dalį 4 punktu: „4) pajamos dėl turto perkėlimo, apskaičiuotos šio Įstatymo 40² straipsnyje nustatyta tvarka.“3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) turto vertės padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų arba jei akcijos buvo perleistos šio Įstatymo
trumpiau kaip 3 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų.
Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai turtas perkeliamas, taip pat tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui. Į šiame punkte nustatytus terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės aktų reikalavimų. Šiame punkte vartojama sąvoka
„akcija“ apima ir turimas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį;“. 4
straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 7 dalimi: „7. Tuo atveju, jeigu turtas perkeliamas į Lietuvos Respubliką ir toks turto perkėlimas apmokestinamas užsienio valstybėje įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/1164 5 straipsnio nuostatas, šio turto įsigijimo kaina yra jo tikroji rinkos kaina, pripažinta turto perkėlimo į Lietuvos Respubliką momentu.“5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) ir nuostolius, patirtus dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami vieneto nuolatinės buveinės, kurios pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, mokestinių nuostolių perdavimo ir atskaitymo tvarka nustatyta šio Įstatymo 56² straipsnyje.“6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
31 straipsnį 3 dalimi: „3. Kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas iš pajamų dviejose valstybėse, neleidžiamiems atskaitymams priskiriama vieneto mokėjimo suma, atskaitoma iš pajamų užsienio valstybėje.
Pagal šią dalį neleidžiamiems atskaitymams priskirta mokėjimo suma sumažinama dėl mokestinės tvarkos neatitikimo į apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma. Likusi dėl mokestinės tvarkos neatitikimo neatskaityta mokėjimo suma perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius ir ja mažinama kitais mokestiniais laikotarpiais į apmokestinamąsias pajamas dvigubai įtrauktų pajamų suma.“
31 straipsnį 4 dalimi: „4. Kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra mokėjimo sumos atskaitymas iš pajamų vienoje valstybėje, kai mokėjimo suma neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas kitoje valstybėje, vieneto atlikto mokėjimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.“
31 straipsnį 5 dalimi: „5. Tuo atveju, kai Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju vienoje ar keliose kitose užsienio valstybėse ir dėl šios priežasties Lietuvos vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose ar daugiau valstybių, toks Lietuvos vieneto atliktas mokėjimas priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, kurios pajamomis nelaikomos bet kurioje kitoje valstybėje, kurioje Lietuvos vienetas laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju.
Jeigu Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su ta valstybe Lietuvos vienetas laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju toje kitoje valstybėje.“
31 straipsnį 6 dalimi:
„6. Vieneto mokėjimas, kuriuo tiesiogiai arba netiesiogiai, sudarant asocijuotų
asmenų tarpusavio sandorį ar kelis sandorius, arba pagal struktūrinį susitarimą finansuojamos kitoje valstybėje atskaitomos išlaidos ir tai nulemia mokestinės tvarkos neatitikimą, priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams, išskyrus atvejus, kai vienoje iš valstybių, susijusių su sandoriu ar keliais sandoriais, panaikinamos mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės, neleidžiant atskaityti mokėjimo sumos arba ją įtraukiant į apmokestinamąsias pajamas.“7 straipsnis. Įstatymo VIII skyriaus papildymas 40² straipsniu Papildyti Įstatymo VIII skyrių 40²straipsniu: „40² straipsnis. Turto perkėlimo apmokestinimas 1.
Turto perkėlimo iš Lietuvos Respublikos apmokestinimo taisyklės taikomos, jei yra viena iš šių aplinkybių:
1) Lietuvos vienetas priskiria turtą užsienio valstybėje per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai, o turto savininkas nesikeičia;
2) užsienio vienetas, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, priskiria turtą savo vykdomai veiklai kitoje užsienio valstybėje, o turto savininkas nesikeičia;
valstybę, išskyrus atvejus, kai turtas, kuris buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje vykdomai veiklai, toliau naudojamas užsienio vieneto per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai Lietuvos Respublikoje;
buveinę, perkelia vykdomą veiklą į užsienio valstybę. 2. Turto perkėlimo momentu vienetas pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas, kurias sudaro perkelto turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas. 3. Jeigu perkeliamas vieneto turtas, kurio nusidėvėjimas arba amortizacija buvo skaičiuojami pelno mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas, to turto įsigijimo kaina mažinama jo nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. 4. Tais atvejais, kai turtas perkeliamas į kitas Europos ekonominės erdvės valstybes, kurios su Lietuvos Respublika arba Europos Sąjunga yra sudariusios susitarimą dėl savitarpio pagalbos išieškant mokesčius, kuri yra lygiavertė 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvoje 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL 2010 L 84, p. 1) (toliau – Direktyva 2010/24/ES), numatytai savitarpio pagalbai, vienetas pagal šį straipsnį apskaičiuotas pajamas į mokesčių bazę gali įtraukti lygiomis dalimis per 5 metus, skaičiuojant nuo turto perkėlimo pradžios.
Pajamų išdėstymas dalimis nutraukiamas ir likusi neįtraukta pajamų dalis įtraukiama į to mokestinio laikotarpio pajamas, kai paaiškėja, kad:
ekonominės erdvės valstybę arba Europos ekonominės erdvės valstybę, su kuria Lietuvos Respublika arba Europos Sąjunga nėra sudariusi susitarimo dėl savitarpio pagalbos išieškant mokesčius, kuri yra lygiavertė Direktyvoje 2010/24/ES numatytai savitarpio pagalbai, arba
straipsnyje nustatytų pelno mokesčio sumokėjimo terminų. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos turto perkėlimui trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, kai turtas perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti arba kaip užstatas (avansas), arba siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo, arba likvidumo valdymo tikslais.“8 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Papildyti 55 straipsnį 9 dalimi: „9. Tais atvejais, kai mokestinės tvarkos neatitikimu dėl finansinės priemonės perleidimo pasinaudojama, siekiant daugiau nei vienoje valstybėje atskaityti užsienio valstybėje nuo mokėjimo sumos, gautos pagal perleistą finansinę priemonę, sumokėtą pelno mokestį ar jam tapatų mokestį, atskaitoma pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, suma negali viršyti nuo apmokestinamojo pelno, susijusio su tokiu mokėjimu, pagal šį Įstatymą apskaičiuotos pelno mokesčio sumos.“9 straipsnis. 56¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 56¹ straipsnį 2¹ dalimi: „2¹.
Šiame straipsnyje nustatyta tvarka perduotų mokestinių nuostolių, patirtų dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, suma gali būti sumažinta tik pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno suma.“10 straipsnis. Įstatymo X¹ skyriaus papildymas 56² straipsniu Papildyti Įstatymo X¹ skyrių 56²straipsniu: „56² straipsnis. Nuolatinės buveinės mokestinių nuostolių perdavimas Lietuvos vieneto nuolatinės buveinės, kurios pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nuostoliai gali būti perduodami ir atskaitomi iš Lietuvos vieneto pajamų šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu:
1) nuolatinei buveinei priskirtas pelnas apmokestinamas Europos Sąjungos valstybėje narėje 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL 2009 L 310, p. 34), 3 straipsnio c punkte nustatytu mokesčiu ir
2) yra išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius valstybėje, kurioje yra nuostolius perduodanti nuolatinė buveinė, ir
3) nuolatinės buveinės perduodami mokestiniai nuostoliai yra apskaičiuoti (perskaičiuoti) pagal šio Įstatymo nuostatas.“11 straipsnis. Įstatymo 3 priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedėlio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14. 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL 2016 L 193, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952 (OL 2017 L 144, p. 1).“
1).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4164ES (2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 56¹ straipsniŲ, 3 priedĖlio Pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 38³, 40² ir 56²straipsniAIS įstatymas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 10² dalimi:
„10². Finansinė priemonė – priemonė, lemianti finansavimo (lėšų skolinimo) arba nuosavybės vertybinių popierių grąžą, įskaitant išvestines finansines priemones.“
2 straipsnį 17¹ dalimi:
„17¹. Mokestinės tvarkos neatitikimas – situacija, kai dėl skirtingo finansinių priemonių,
pagal jas atliktų mokėjimų ar jų perleidimo kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ar joms priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo mokesčių tikslais skirtingose valstybėse įvyksta dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas
Mokestinės tvarkos neatitikimas, kai mokėjimas nepripažįstamas mokėjimo gavėjo valstybėje, laikomas mokestinės tvarkos neatitikimu tik tiek, kiek to mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, kurios pajamomis nelaikomos mokėjimo gavėjo valstybėje. Lietuvos Respublikos finansų ministras tvirtina mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašą.“
3Papildyti 2 straipsnį 17² dalimi:
„17². Mokestinės tvarkos neatitikimas dėl finansinės priemonės perleidimo – mokestinės tvarkos neatitikimas, kai dėl finansinės priemonės perleidimo gauta grąža mokesčių tikslais laikoma vienu metu gauta daugiau kaip vienos susitarimo dėl finansinės priemonės perleidimo šalies.“
išdėstyti taip: „30¹.
Rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į vienetų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija
konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje.“
2 straipsnį 32¹ dalimi:
„32¹. Struktūrinis susitarimas – susitarimas,
kurio sąlygoms poveikį turi mokestinės tvarkos neatitikimas ir dėl jo gaunama mokestinė nauda, arba susitarimas, kuriuo siekiama, kad atsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės, išskyrus atvejus, kai negalima pagrįstai manyti, kad vienetas, sudarydamas susitarimą, žinojo apie galimybę pasinaudoti mokestinės tvarkos neatitikimu, ir iš šio susitarimo negaunama jokios mokestinės naudos.“
2 straipsnio 33 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) vienetas ir kito vieneto dalyviai, turintys 25 procentus ar daugiau akcijų (pajų, dalių) tame kitame vienete, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;“. 7.
7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) vienetas ir kito vieneto dalyvių, turinčių 25 procentus ar daugiau akcijų (pajų, dalių) tame kitame vienete, arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, kiti fiziniai asmenys, susiję su kito vieneto dalyviais arba valdymo organų nariais giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai, jei tie apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;“. 8. Pakeisti 2 straipsnio 33 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus ar daugiau kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus ar daugiau visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus ar daugiau savo turto;“. 9.
2 straipsnio 33 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, fiziniai asmenys, susiję giminystės ryšiais (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio) arba svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo sugyventinio giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki antrojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio), fizinis asmuo ir jo giminaičių (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) sutuoktiniai ar sugyventiniai ir šių sutuoktinių ar sugyventinių giminaičiai (tiesiąja giminystės linija iki pirmojo laipsnio, šonine giminystės linija iki antrojo laipsnio) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 procentus ar daugiau akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;“. 10. Pakeisti 2 straipsnio 33 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) vienetas ir jo nuolatinė buveinė, taip pat kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;“. 11. Papildyti 2 straipsnio 33 dalį nauju 11 punktu: „11) vieneto nuolatinės buveinės;“. 12. Buvusį
2 straipsnio 33 dalį nauju 12 punktu: „12) vieneto nuolatinė buveinė ir kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;“. 14. Buvusį 2 straipsnio 33 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 15. Papildyti 2 straipsnį 39¹ dalimi:
„39¹. Turto perkėlimas – operacija, kai vieneto turtas, naudojamas vieneto Lietuvos
Respublikoje vykdomai veiklai, perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti užsienio valstybėje vykdomai veiklai.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas 1.
4 straipsnio 6 dalį 3 punktu: „3) bet kokia gauta mokėjimo suma, kuri, jeigu yra mokestinės tvarkos neatitikimas, atskaitoma mokėjimo valstybėje, tačiau neįtraukiama į pajamas taikant šio Įstatymo nuostatas. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai mokestinės tvarkos neatitikimas yra susijęs su nuolatinės buveinės ar jai priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo skirtumais;“. 2. Papildyti 4 straipsnio 6 dalį 4 punktu: „4) pajamos dėl turto perkėlimo, apskaičiuotos šio Įstatymo 40² straipsnyje nustatyta tvarka.“3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) turto vertės padidėjimo pajamos už vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, ir kuris yra pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio mokėtojas, akcijų perleidimą kitam vienetui arba fiziniam asmeniui, jei akcijas perleidžiantis vienetas ne trumpiau kaip 2 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų arba jei akcijos buvo perleistos šio Įstatymo
trumpiau kaip 3 metus be pertraukų turėjo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių šio vieneto akcijų. Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai turtas perkeliamas, taip pat tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui. Į šiame punkte nustatytus terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės aktų reikalavimų. Šiame punkte vartojama sąvoka
„akcija“ apima ir turimas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį;“. 4
straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 7 dalimi: „7.
Tuo atveju, jeigu turtas perkeliamas į Lietuvos Respubliką ir šis turto perkėlimas apmokestinamas užsienio valstybėje įgyvendinant Direktyvos (ES) 2016/1164
jo rinkos kaina, pripažinta turto perkėlimo į Lietuvos Respubliką momentu.“5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
30 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius
dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų) ir nuostolius dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotus pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, galima perkėlinėti neribotą laikotarpį, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Šioje dalyje nurodytų perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių, išskyrus mokestinius nuostolius vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas apmokestinamas taikant 5 procentų mokesčio tarifą, suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.“
30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami vieneto nuolatinės buveinės, kurios pajamos pagal šio Įstatymo
nuostolių perdavimo ir atskaitymo tvarka nustatyta šio Įstatymo 56² straipsnyje.“6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas 1.
31 straipsnį 3 dalimi: „3. Kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas iš pajamų dviejose valstybėse, neleidžiamiems atskaitymams priskiriama vieneto mokėjimo suma, atskaitoma iš pajamų užsienio valstybėje. Pagal šią dalį neleidžiamiems atskaitymams priskirta mokėjimo suma sumažinama dėl mokestinės tvarkos neatitikimo į apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma. Likusi dėl mokestinės tvarkos neatitikimo neatskaityta mokėjimo suma perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius ir ja mažinama kitais mokestiniais laikotarpiais į apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma.“
31 straipsnį 4 dalimi: „4. Kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra mokėjimo sumos atskaitymas iš pajamų vienoje valstybėje, kai mokėjimo suma neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas kitoje valstybėje, vieneto atlikto mokėjimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.“
31 straipsnį 5 dalimi: „5. Tuo atveju, kai Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju vienoje ar keliose užsienio valstybėse ir dėl šios priežasties Lietuvos vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose ar daugiau valstybių, toks Lietuvos vieneto atliktas mokėjimas priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu Lietuvos vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, kurios pajamomis nelaikomos bet kurioje užsienio valstybėje, kurioje Lietuvos vienetas laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju.
Jeigu Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su ta užsienio valstybe Lietuvos vienetas laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju toje užsienio valstybėje.“
31 straipsnį 6 dalimi:
„6. Vieneto mokėjimas, kuriuo tiesiogiai arba netiesiogiai, sudarant asocijuotų
asmenų tarpusavio sandorį ar kelis sandorius, arba pagal struktūrinį susitarimą finansuojamos užsienio valstybėje atskaitomos išlaidos ir tai lemia mokestinės tvarkos neatitikimą, priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams, išskyrus atvejus, kai vienoje iš valstybių, susijusių su asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu ar keliais sandoriais arba struktūriniu susitarimu, panaikinamos mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės, neleidžiant atskaityti mokėjimo sumos arba ją įtraukiant į apmokestinamąsias pajamas.“
Papildyti Įstatymo VIII skyrių 38³straipsniu:
„38³ straipsnis. Papildomo kredito įstaigų
pelno mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas
veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos ir pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos papildomą kredito įstaigų pelno mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šiame straipsnio nustatyta tvarka. 2.
2Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas,
apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą, apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą. 3. Apskaičiuojant pagal šį straipsnį apmokestinamą kredito įstaigų pelną, į šio Įstatymo IX¹ ir X¹ skyrių nuostatas neatsižvelgiama. 4. Šio straipsnio taikymo tikslais į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai. 5. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu neapmokestinama šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 000 000 eurų. 6. Kredito įstaigos moka avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po ¼ už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po ¼ už praėjusį mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną.
Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną. 7. Kredito įstaigos atleidžiamos nuo avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio mokėjimo už pirmąjį mokestinį laikotarpį, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, o antrąjį mokestinį laikotarpį avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis pradedamas mokėti nuo trečiojo ketvirčio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį už tą mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio suma padalijama iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginama iš dvylikos. 8. Metinė papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Jeigu metinėje mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija sumokėtą to mokestinio laikotarpio avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Paskutinio mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 9. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio ir avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijų formas, jų pildymo tvarką, kartu su deklaracijomis reikalaujamus pateikti kitus duomenis nustato centrinis mokesčių administratorius. 8 straipsnis. Įstatymo VIII skyriaus papildymas 40² straipsniu Papildyti Įstatymo VIII skyrių 40²straipsniu: „40² straipsnis. Turto perkėlimo apmokestinimas
perkėlimas iš Lietuvos Respublikos apmokestinamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu yra viena iš šių aplinkybių:
1) Lietuvos vienetas priskiria turtą užsienio valstybėje per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai, o turto savininkas nesikeičia;
2) užsienio vienetas, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, priskiria turtą savo vykdomai veiklai kitoje užsienio valstybėje, o turto savininkas nesikeičia;
valstybę, išskyrus atvejus, kai turtas, kuris buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje vykdomai veiklai, toliau naudojamas užsienio vieneto per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai Lietuvos Respublikoje;
buveinę, perkelia vykdomą veiklą į užsienio valstybę. 2. Turto perkėlimo momentu vienetas pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas, kurias sudaro perkelto turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas. 3. Jeigu perkeliamas vieneto turtas, kurio nusidėvėjimas arba amortizacija buvo skaičiuojami pelno mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas, to turto įsigijimo kaina mažinama jo nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. 4.
atvejais, kai turtas perkeliamas į kitas Europos ekonominės erdvės valstybes, kurios su Lietuvos Respublika arba Europos Sąjunga yra sudariusios susitarimą dėl savitarpio pagalbos išieškant mokesčius, kuri yra lygiavertė 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyvoje 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL 2010 L 84, p. 1) (toliau – Direktyva 2010/24/ES), numatytai savitarpio pagalbai, vienetas pagal šį straipsnį apskaičiuotas pajamas į mokesčių bazę gali įtraukti lygiomis dalimis per 5 metus, skaičiuojant nuo turto perkėlimo pradžios. Pajamų išdėstymas dalimis nutraukiamas ir likusi neįtraukta pajamų dalis įtraukiama į to mokestinio laikotarpio pajamas, kurį paaiškėja, kad:
ekonominės erdvės valstybę arba Europos ekonominės erdvės valstybę, su kuria Lietuvos Respublika arba Europos Sąjunga nėra sudariusi susitarimo dėl savitarpio pagalbos išieškant mokesčius, kuri yra lygiavertė Direktyvoje 2010/24/ES numatytai savitarpio pagalbai, arba
straipsnyje nustatytų pelno mokesčio sumokėjimo terminų pabaigos. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos turto perkėlimui trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, kai turtas perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti arba kaip užstatas (avansas), arba siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo, arba likvidumo valdymo tikslais.“9 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas Papildyti 55 straipsnį 9 dalimi: „9.
Tais atvejais, kai mokestinės tvarkos neatitikimu dėl finansinės priemonės perleidimo pasinaudojama, siekiant daugiau negu vienoje valstybėje atskaityti užsienio valstybėje nuo mokėjimo sumos, gautos pagal perleistą finansinę priemonę, sumokėtą pelno mokestį ar jam tapatų mokestį, atskaitoma pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, suma negali viršyti nuo apmokestinamojo pelno, susijusio su tokiu mokėjimu, pagal šį Įstatymą apskaičiuotos pelno mokesčio sumos.“10 straipsnis. 56¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 56¹ straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka perduotų mokestinių nuostolių, patirtų dėl
turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, suma gali būti sumažinta tik pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno suma.“11 straipsnis. Įstatymo X¹ skyriaus papildymas 56² straipsniu Papildyti Įstatymo X¹ skyrių 56²straipsniu: „56² straipsnis. Nuolatinės buveinės mokestinių nuostolių perdavimas Lietuvos vieneto nuolatinės buveinės, kurios pajamos pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, nuostoliai gali būti perduodami ir atskaitomi iš Lietuvos vieneto pajamų šio Įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu:
1) nuolatinei buveinei priskirtas pelnas apmokestinamas Europos Sąjungos valstybėje narėje 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 2009/133/EB dėl bendros mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių įmonių jungimui, skaidymui, daliniam skaidymui, turto perleidimui bei keitimuisi akcijomis, ir SE arba SCE registruotos buveinės perkėlimui iš vienos valstybės narės į kitą (OL 2009 L 310, p.
34), 3 straipsnio c punkte nustatytu mokesčiu ir
2) yra išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius valstybėje, kurioje yra nuostolius perduodanti nuolatinė buveinė, ir
3) nuolatinės buveinės perduodami mokestiniai nuostoliai yra apskaičiuoti (perskaičiuoti) pagal šio Įstatymo nuostatas.“12 straipsnis. Įstatymo 3 priedėlio pakeitimas Pakeisti Įstatymo 3 priedėlio 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14. 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL 2016 L 193, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952 (OL 2017 L 144, p. 1).“
šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnį, nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 4. Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1 Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 56¹ straipsniŲ, 3 priedĖlio Pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 40² IR 56²straipsniAIS ĮSTATYMO
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 14, 30, 31, 55, 56¹ straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 40² ir 56²straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas perkeliant ir įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952 (toliau kartu – Direktyva), nuostatas, reglamentuojančias persikėlimo apmokestinimą (angl. Exit taxation) ir nuostatas dėl mokestinės tvarkos neatitikimų (angl. Hybrid mismatches). Įstatymo projektas parengtas taip pat atsižvelgiant ir į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ir G20 valstybių vadovų patvirtinto projekto dėl Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl. Base Erosion and Profit Shifting – BEPS) 2 veiksmo ataskaitoje „Naudojimosi mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimas“ (angl. „Neutralising the Effects of Hybrid Mismatch Arrangements“) ir papildomoje ataskaitoje „Naudojimosi filialų mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimas“ (angl. „Neutralising the Effects of Branch Mismatch Arrangements“) pateiktas rekomendacijas mokestinės tvarkos neatitikimų srityje. Taip pat Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau – ES) Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr. C-650/16.
C-650/16. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai:
1) siekiant, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė, užtikrinti, kad turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, t. y. būtų apmokestinamas iškelto (perkelto) turto ekonominės vertės prieaugis. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatomos turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės;
skirtumų poveikį pelno mokesčio bazei, nustatant valstybių mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo taisykles;
taikant pelno mokesčio lengvatą įmonės pelnui, gaunamam įmonės veikloje panaudojus vykdant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą sukurtus patentais apsaugotus išradimus, autorių teisėmis apsaugotas kompiuterių programas ar kitą Pelno mokesčio įstatyme nurodytą nematerialųjį turtą, atskaitymo ir perkėlimo kitiems apmokestinamųjų vienetų (toliau – vienetas) grupės vienetams tvarką;
praktika, patikslinti Pelno mokesčio įstatymo nuostatas dėl galimybės vienetui atskaityti jo nuolatinių buveinių, kurioms priskirtas pelnas apmokestinamas ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, kitoje valstybėje patirtus mokestinius nuostolius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas
reglamentavimas Šiuo metu iš Lietuvos perkeliamo turto vertės prieaugis apmokestinamas pelno mokesčiu tik reorganizavimo atveju, t. y., kai Lietuvos vienetas baigia veiklą Lietuvos Respublikoje, taikomos Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias Pelno mokesčio įstatyme nustatytos reorganizavimo apmokestinimo taisyklės, kai įsigyjantysis vienetas yra ES rezidentas mokesčių tikslais, netaikomos (turto perleidimas apmokestinamas) tuo atveju, jeigu po reorganizavimo ar veiklos perleidimo užsienio vienetas gauto turto, teisių ir pareigų pagrindu toliau nebevykdo veiklos per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje. Pelno mokesčio įstatyme yra nustatytos nuostatos tik dėl dviejų mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo:
priemonę laiko skolos, o kita – nuosavybės finansine priemone) – Pelno mokesčio įstatymo 35 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad iš užsienio vienetų gaunamų dividendų apmokestinimo išimtys netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu;
neapmokestinimas šaltinio valstybėje, jų neįtraukiant į pajamas pagrindinės buveinės rezidavimo valstybėje, – taikoma bendroji pelno apmokestinimo taisyklė, nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.
Per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse. Šiuo metu pagal Pelno mokesčio įstatymą nuostoliai, patirti dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, perkeliami į kitus mokestinius metus, tačiau dengiami tik pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalimi.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas susijusiais asmenimis, be kita ko, laikomi asmenys, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra:
ir kito vieneto dalyviai, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;
ir kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių giminaičiai, jei tie apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;
vienetai, jei vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25 procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 25 procentus savo turto;
vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų giminaičiai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 procentus akcijų (dalių, pajų) kiekviename iš jų;
C-650/16, kuriame išaiškinta, kad draudžiami tokie valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos bendrovei rezidentei nesuteikiama galimybė iš jos apmokestinamojo pelno atskaityti kitoje valstybėje narėje esančios nuolatinės buveinės patirtus nuostolius, nors, pirma, ši bendrovė išnaudojo visas valstybės narės, kurioje yra ši buveinė, teisėje siūlomas galimybes atskaityti šiuos nuostolius ir, antra, ji nustojo iš šios buveinės gauti bet kokių pajamų, t. y. nebeliko jokios galimybės, kad į minėtus nuostolius galės būti atsižvelgta minėtoje valstybėje narėje. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pelno mokesčio įstatymo projektu, atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, siūloma nustatyti turto perkėlimo apmokestinimo taisykles. Turto perkėlimu siūloma laikyti operaciją, kai vieneto turtas, naudojamas vieneto Lietuvos Respublikoje vykdomai veiklai, perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti to vieneto užsienio valstybėje vykdomai veiklai. Turto perkėlimo apmokestinimo taisyklės būtų taikomos šiais atvejais:
1) Lietuvos vienetas priskiria turtą užsienio valstybėje per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai, o turto savininkas nesikeičia;
2) užsienio vienetas, vykdantis veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę, priskiria turtą savo vykdomai veiklai kitoje užsienio valstybėje, o turto savininkas nesikeičia;
valstybę, išskyrus atvejus, kai turtas, kuris buvo naudojamas Lietuvos Respublikoje vykdomai veiklai, toliau naudojamas užsienio vieneto per nuolatinę buveinę vykdomai veiklai Lietuvos Respublikoje;
buveinę, perkelia Lietuvos Respublikoje vykdomą veiklą į užsienio valstybę.
Siūloma pajamas iš turto perkėlimo apskaičiuoti tokiu pačiu principu, kaip ir pajamas iš turto pardavimo ar kitokio perleidimo, t. y. turto perkėlimo momentu būtų pripažįstamos turto vertės padidėjimo pajamos, kurias sudarytų perkelto turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir įsigijimo kainos skirtumas. Jeigu perkeliamas vieneto turtas, kurio nusidėvėjimas arba amortizacija buvo skaičiuojami pelno mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas, to turto įsigijimo kaina mažinama jo nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Siekiant suderinamumo su ES teise, mokesčių mokėtojams suteikiama teisė pajamas iš turto perkėlimo į mokesčių bazę įtraukti dalimis per 5 metus. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų dėl pajamų išdėstymo dalimis neapibrėžtumo ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems mokesčių mokėtojams, pasirinkusiems išdėstyti pajamas iš turto perkėlimo dalimis, siūloma nustatyti, kad pajamos išdėstomos lygiomis dalimis per 5 metų laikotarpį, skaičiuojant nuo turto perkėlimo pradžios.
Pajamų išdėstymas dalimis nutraukiamas ir likusi neįtraukta pajamų dalis įtraukiama į to mokestinio laikotarpio pajamas, kai paaiškėja, kad:
ekonominės erdvės valstybę arba Europos ekonominės erdvės valstybę, su kuria Lietuvos Respublika arba Europos Sąjunga nėra sudariusi susitarimo dėl savitarpio pagalbos išieškant mokesčius, kuri yra lygiavertė 2010 m. kovo
reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, numatytai savitarpio pagalbai, arba
perkėlimo apmokestinimo taisyklės netaikomos tais atvejais, kai perkėlimas yra laikinas, t. y. trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik tais atvejais, kai turtas perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti arba kaip užstatas, arba siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo, arba likvidumo valdymo tikslais. Siekiant išvengti galimo dvigubo apmokestinimo, tais atvejais, kai turtas būtų perkeltas iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikoje apskaičiuojant pelno mokestį tokio turto įsigijimo kaina būtų laikoma jo tikroji rinkos kaina, pripažinta turto perkėlimo į Lietuvos Respubliką momentu.
Siekiant įgyvendinti Direktyvos nuostatas, pagal kurias visas perkeliamas turtas (Lietuvoje sukurta turto vertė) perkėlimo momentu turi būti apmokestintas, Įstatymo projektu siūloma turto perkėlimo atvejais pelno mokesčio lengvatos nebetaikyti akcijų perleidimui. Įstatymo projektu, atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas ir EBPO rekomendacijas, taip pat siūloma nustatyti mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo taisykles. Pelno mokesčio įstatyme siūloma nustatyti mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo principus ir taisykles, o mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašą patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministras. Mokestinės tvarkos neatitikimu siūloma laikyti situaciją, kai dėl skirtingo finansinių priemonių, pagal jas atliktų mokėjimų ar jų perleidimo kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ar joms priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo mokesčių tikslais skirtingose valstybėse įvyksta:
susitarimą atlikto mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose valstybėse arba
apmokestinamąsias pajamas – asocijuotų asmenų arba pagal struktūrinį susitarimą atlikto mokėjimo suma vienoje valstybėje atskaitoma iš pajamų, o kitoje – neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas. Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžiai pateikiami priede.
Atsižvelgiant į skirtingose valstybėse taikomas skirtingas pajamų pripažinimo taisykles ir mokėjimams pagal finansines priemones taikomas įvairaus pobūdžio pelno mokesčio lengvatas, siūloma mokėjimo pagal finansines priemones ar jų perleidimą sumą nelaikyti įtraukta į apmokestinamąsias pajamas, jeigu tokiam mokėjimui taikoma bet kokia pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio lengvata vien tik dėl to, kaip tas mokėjimas kvalifikuojamas pagal mokėjimo gavėjo valstybės teisės aktus, išskyrus atvejus, kai:
per 12 mėnesių nuo mokėjimą atlikusio vieneto mokestinio laikotarpio pabaigos, apmokestinamąsias pajamas, arba
mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, o mokėjimo sąlygos yra tokios, dėl kurių susitartų neasocijuoti asmenys. Tai reiškia, kad mokestinės tvarkos neatitikimas dėl mokėjimo pagal finansinę priemonę gali atsirasti tik dėl pačios finansinės priemonės arba pagal ją atlikto mokėjimo kvalifikavimo skirtumų, bet ne dėl paties mokesčio mokėtojo mokestinio statuso. Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo atvejų, kai mokėjimus atlieka skaidrus vienetas (vienetas, kuris nelaikomas pelno mokesčio mokėtoju, nes jo pajamos ir išlaidos priskiriamos kitiems asmenims) ar mokėjimas atliekamas tarp vieneto ir jo nuolatinės buveinės arba to paties vieneto kelių nuolatinių buveinių, o mokėjimas nepripažįstamas mokėjimo gavėjo valstybėje, siūloma mokestinės tvarkos neatitikimą pripažinti tik tiek, kiek to mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, kurios pajamomis nelaikomos mokėjimo gavėjo valstybėje.
Atsižvelgiant į tai, kad mokestinės tvarkos neatitikimai pagal Direktyvą gali atsirasti ir tarp to paties vieneto dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių skirtingose valstybėse, siūloma teisinio aiškumo tikslais papildyti Pelno mokesčio įstatyme apibrėžtą susijusių asmenų sąvoką – nustatyti, kad susijusiais asmenimis laikomi vienetas ir kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę, taip pat vieneto nuolatinės buveinės, vieneto nuolatinė buveinė ir kito vieneto nuolatinė buveinė, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę. Taip pat, siekiant užtikrinti minimalų Direktyvoje apibrėžtos susijusių asmenų sąvokos įgyvendinimą nacionalinėje teisėje, patikslinamas susijusių asmenų apibrėžtyje nustatytas akcijų (dalių, pajų) valdymo reikalavimas procentine išraiška, įtraukiant ir 25 proc. akcijų valdymą. Be šių pakeitimų, atsižvelgiant į praktikoje kylančius sąvokos taikymo sunkumus (dėl plačios apimties net ir minimalios rizikos atvejais mokesčių mokėtojai ir mokesčių administratorius susiduria su nepagrįstai didele administracine našta), susijusių asmenų sąvoka tikslinama – nustatoma, kad vienetas ir kito vieneto, jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę, dalyviai ir jų giminaičiai laikomi susijusiais, jei tie dalyviai turi 25 proc. ar daugiau akcijų (pajų, dalių) tame kitame vienete.
Struktūriniu susitarimu siūloma laikyti susitarimą, kurio sąlygoms poveikį turi mokestinės tvarkos neatitikimas ir pagal jį gaunama mokestinė nauda, arba susitarimą, kuriuo siekiama, kad atsirastų mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės, išskyrus atvejus, kai negalima pagrįstai manyti, kad vienetas, sudarydamas susitarimą, žinojo apie galimybę pasinaudoti mokestinės tvarkos neatitikimu, ir iš šio susitarimo negauna jokios mokestinės naudos. Pelno mokesčio įstatyme, atsižvelgiant į mokestinės tvarkos neatitikimo pobūdį, įtvirtinamos šios mokestinės tvarkos neatitikimus neutralizuojančios taisyklės:
mokėjimų ar jų perleidimo kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ar joms priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo):
kurio pasekmė yra mokėjimo sumos atskaitymas vienoje valstybėje, kai mokėjimo suma neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas kitoje valstybėje, atveju vieneto atlikto mokėjimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams;
b) apsauginė taisyklė – į vieneto pelno mokesčio bazę įtraukiama gauta bet kokio mokėjimo suma, kuri esant mokestinės tvarkos neatitikimui atskaitoma mokėjimo šaltinio valstybėje, tačiau nelaikoma pajamomis taikant Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.
Ši taisyklė nebūtų taikoma tais atvejais, kai mokestinės tvarkos neatitikimas yra susijęs su nuolatinės buveinės ar jai priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo skirtumais, taip sumažinant taisyklės taikymo kompleksiškumą;
c) dvigubo atskaitymo panaikinimo taisyklė – mokestinės tvarkos neatitikimo, kurio pasekmė yra dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas dviejose valstybėse, atveju neleidžiamiems atskaitymams priskiriamas vieneto mokėjimas, kurio suma atskaitoma iš pajamų užsienio valstybėje. Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo atvejų, kai mokėjimo sumos skirtingose valstybėse ne tik atskaitomos, bet ir įtraukiamos į pajamas du kartus, siūloma nustatyti, kad pagal šią taisyklę neleidžiamiems atskaitymams priskirta mokėjimo suma sumažinama dėl mokestinės tvarkos neatitikimo į apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma.
Likusi dėl mokestinės tvarkos neatitikimo neatskaityta mokėjimo suma perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius ir mažina tais kitais mokestiniais laikotarpiais į apmokestinamąsias pajamas dvigubai įtrauktų pajamų sumą. 2) Specialiosios taisyklės (taikomos tik tam tikrais mokestinės tvarkos neatitikimų atvejais):
a) dvigubo rezidavimo taisyklė – tuo atveju, kai Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju vienoje ar keliose kitose užsienio valstybėse ir dėl šios priežasties Lietuvos vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose ar daugiau valstybių, tokio Lietuvos vieneto atlikto mokėjimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo atvejų, ši nuostata būtų taikoma tik tuo atveju, jeigu vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, kurios pajamomis nelaikomos bet kurioje kitoje valstybėje, kurioje Lietuvos vienetas laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju.
Jeigu Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su ta valstybe Lietuvos vienetas laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju toje kitoje valstybėje;
tiesiogiai arba netiesiogiai, sudarant asocijuotų asmenų tarpusavio sandorį ar kelis sandorius, arba pagal struktūrinį susitarimą finansuojamos kitoje valstybėje atskaitomos išlaidos, sudarančios sąlygas mokestinės tvarkos neatitikimui, priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams, išskyrus atvejus, kai vienoje iš valstybių, susijusių su sandoriu ar keliais sandoriais, panaikinamos mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės, neleidžiant atskaityti mokėjimo sumos arba ją įtraukiant į apmokestinamąsias pajamas;
tvarkos neatitikimui dėl finansinės priemonės perleidimo – tais atvejais, kai mokestinės tvarkos neatitikimu dėl finansinės priemonės perleidimo pasinaudojama, siekiant daugiau nei vienoje valstybėje atskaityti užsienio valstybėje nuo mokėjimo sumos, gautos pagal perleistą finansinę priemonę, sumokėtą pelno mokestį ar jam tapatų mokestį, atskaitoma pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, suma negali viršyti nuo apmokestinamojo pelno, susijusio su tokiu mokėjimu, pagal Pelno mokesčio įstatymą apskaičiuotos pelno mokesčio sumos.
Jeigu Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su ta valstybe Lietuvos vienetas laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju toje kitoje valstybėje;
tiesiogiai arba netiesiogiai, sudarant asocijuotų asmenų tarpusavio sandorį ar kelis sandorius, arba pagal struktūrinį susitarimą finansuojamos kitoje valstybėje atskaitomos išlaidos, sudarančios sąlygas mokestinės tvarkos neatitikimui, priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams, išskyrus atvejus, kai vienoje iš valstybių, susijusių su sandoriu ar keliais sandoriais, panaikinamos mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės, neleidžiant atskaityti mokėjimo sumos arba ją įtraukiant į apmokestinamąsias pajamas;
tvarkos neatitikimui dėl finansinės priemonės perleidimo – tais atvejais, kai mokestinės tvarkos neatitikimu dėl finansinės priemonės perleidimo pasinaudojama, siekiant daugiau nei vienoje valstybėje atskaityti užsienio valstybėje nuo mokėjimo sumos, gautos pagal perleistą finansinę priemonę, sumokėtą pelno mokestį ar jam tapatų mokestį, atskaitoma pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, suma negali viršyti nuo apmokestinamojo pelno, susijusio su tokiu mokėjimu, pagal Pelno mokesčio įstatymą apskaičiuotos pelno mokesčio sumos. Finansine priemone siūloma laikyti priemonę, lemiančią finansavimo (lėšų skolinimo) arba nuosavybės vertybinių popierių grąžą, įskaitant išvestines finansines priemones.
Mokestinės tvarkos neatitikimu dėl finansinės priemonės perleidimo siūloma laikyti situaciją, kai su perleista finansine priemone susijusi grąža mokesčių tikslais laikoma vienu metu gauta daugiau kaip vienos to susitarimo šalies. Įstatymo projektu teisinio aiškumo tikslais taip pat siūloma patikslinti nuostolių, patirtų dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuotų pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, atskaitymo ir perkėlimo kitiems vienetų grupės vienetams tvarką. Siūloma Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio
nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, taikomas tik įprastinės veiklos nuostoliams. Atsižvelgiant į tai, nuostoliai, patirti dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, apskaičiuoti pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, gali būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius neribotai, tačiau gali būti dengiami tik pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalimi. Išlaikant teisinio reguliavimo nuoseklumą, kartu siūloma patikslinti ir nuostolių tarp vienetų grupės vienetų perkėlimo sąlygas, aiškiai nustatant, kad kitam vienetų grupės vienetui perduotų mokestinių nuostolių, patirtų dėl turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir apskaičiuotų pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę, suma gali būti sumažinta tik pagal šio Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatytą formulę apskaičiuoto apmokestinamojo pelno suma. Įstatymo projektu, atsižvelgiant į ES Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr.
C-650/16, siūloma sudaryti galimybes Lietuvos vieneto nuolatinėms buveinėms perduoti nuostolius ir atskaityti juos iš Lietuvos vieneto pajamų, jeigu yra visos šios sąlygos: nuolatinė buveinė yra ES valstybėje narėje, toje valstybėje nuolatinei buveinei priskirtas pelnas apmokestinamas ES valstybėje narėje Direktyvos 90/434/EB 3 straipsnio c punkte nustatytu mokesčiu, yra išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius valstybėje, kurioje yra nuostolius perduodanti nuolatinė buveinė (pvz., nuolatinė buveinė baigia veiklą toje užsienio valstybėje ir (arba) suėjo tos užsienio valstybės nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti nuostolių perkėlimo terminai ir (arba) tos užsienio valstybės nacionaliniai teisės aktai nesuteikia galimybės perkelti nuostolių ir arba kt.), ir nuolatinės buveinės perduodami mokestiniai nuostoliai yra apskaičiuoti (perskaičiuoti) pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kartu atsisakoma Pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje esančios nuostatos, pagal kurią Lietuvos vieneto nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostolių negalima perkelti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Atsižvelgiant į tai, kad prieš mokesčių piktnaudžiavimą nukreiptas taisykles tuo pačiu metu turi įgyvendinti visos ES valstybės narės, taip pat dalį taisyklių jau turi arba šiuo metu įgyvendina ir daugelis EBPO valstybių narių, neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui nenumatoma. Dėl kompleksinių mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo taisyklių įtvirtinimo Pelno mokesčio įstatyme ir jo įgyvendinamajame teisės akte galimai padidės administracinė našta mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojams. 6.
Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Kompleksinės mokestinės tvarkos neatitikimų neutralizavimo taisyklės sudarys sąlygas kuo visapusiškiau neutralizuoti mokestinius neatitikimus, kurie atsiranda vykstant skirtingų valstybių pelno mokesčio sistemų sąveikai, tokiu būdu užkertant kelią agresyviam mokesčių planavimui, kuris suteikia nepagrįstus konkurencinius pranašumus, ir kartu sudarant vienodas apmokestinimo sąlygas visiems mokesčių mokėtojams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai derinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos finansų ministras tvirtins mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašą. 12.
fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus Įstatymo projektą, numatomas neutralus poveikis valstybės biudžeto pajamoms. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai
„Mokestinės tvarkos neatitikimas“, „nuolatinė buveinė“, „turto perkėlimas“, „nuostoliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalyje apibrėžiant sąvoką „mokestinės tvarkos neatitikimas“, šios sąvokos apibrėžime kartu pateikiamas ir sąvokos „dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas“ apibrėžimas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina antrosios sąvokos apibrėžimą pateikti atskiroje keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalyje. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 11 ir 13 dalimis keičiama įstatymo 2 straipsnio 33 dalies 11 punkto numeracija turėtų būti atvaizduota projekto lyginamajame variante. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 30 straipsnyje apibrėžiamas mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalyje pateikiamos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatos nėra perteklinės. 4. Pastebėtina, kad projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos
„apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma“
bei „apmokestinamąsias pajamas dvigubai įtrauktų pajamų suma“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vartojamas sąvokas suvienodinti. 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje prieš žodį „užsienio“ esančio žodžio „kitose“ atsisakyti kaip perteklinio. Antrajame šios dalies sakinyje prieš žodį „vieneto“ įrašytinas žodis „Lietuvos“.
Svarstytina, ar siekiant suvienodinti šioje dalyje vartojamas formuluotes nevertėtų antrajame bei trečiajame sakinyje vietoje formuluotės „kitoje valstybėje“ arba žodžio „valstybėje“ įrašyti formuluotės „užsienio valstybėje“. Atsižvelgus į šią pastabą, atitinkamai koreguotina ir projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalis. 6. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 40² straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „turto perkėlimo iš Lietuvos Respublikos apmokestinimo taisyklės“ turinys nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios formuluotės turinį. 7. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 56² straipsnio 2 punkte vartojama formuluotė „yra išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius“ nėra aiški, nes nėra numatyta, koks subjektas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų konstatuoti, kad visos galimybės buvo išnaudotos. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti Pelno mokesčio įstatymą nauju 38³ straipsniu dėl papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Pastebėtina, jog tokio teisinio reguliavimo nebuvo numatyta pirminiame projekto variante. Projektu siūloma pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiančius bankus, tarp jų užsienio komercinių bankų filialus, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančias kredito unijas bei pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančias centrines kredito unijas apmokestinti nauju papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu (toliau – mokestis). Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, asmenų lygiateisiškumo principo pagalba yra įtvirtinama formali visų asmenų lygybė bei imperatyvas visus asmenis traktuoti vienodai.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta formali visų asmenų lygybė, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmenų nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo principas; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.,
skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Pastebėtina, jog projektu siūloma apmokestinti bankus, tarp jų užsienio komercinių bankų filialus, kredito unijas, centrines kredito unijas, tačiau kitos kreditus teikiančios įstaigos, greitųjų kreditų bendrovės, mokėjimo įstaigos, nors ir vykdančios tą pačią veiklą, nebus apmokestinamos, nes neturi banko licencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai. Todėl turi būti arba nustatytas visų minėtų subjektų vienodas apmokestinimas, arba pagrįstos neapmokestinimo priežastys. 2.
įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, bei į teikiamo projekto galimą poveikį Lietuvos Respublikos finansų sektoriui, manytina, jog dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė. 3. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nacionalinės valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų Europos centrinio banko kompetencijai priklausančiais klausimais. Pažymėtina, kad 1998 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 98/415/EB dėl konsultavimosi su Europos centriniu banku nacionalinių valdžios institucijų iniciatyva teisės akto projekto nuostatų klausimais 2 straipsnyje nustatyta, kad valstybių narių valdžios institucijos konsultuojasi su Europos centriniu banku dėl bet kurio teisės akto projekto nuostatų jo kompetencijai priklausančiais klausimais, ypač dėl: valiutos klausimų; mokėjimo priemonių; nacionalinių centrinių bankų; pinigų, finansų, bankininkystės, mokėjimo sistemų ir mokėjimų balanso statistinių duomenų rinkimo, rengimo ir paskirstymo; mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų; taisyklių, taikomų finansų institucijoms tiek, kiek jos daro esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog dėl teikiamų projekto nuostatų turėtų būti kreipiamasi į Europos centrinį banką dėl konsultacijos, kaip tai numatyta aukščiau išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 56¹ straipsniŲ, 3 priedĖlio Pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 40² ir 56²straipsniAIS įstatymO PROJEKTO NR. XIIIP-4164 2019-12-06
komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Mykolas Majauskas, Simonas Gentvilas (pavaduojantis K. Glavecką). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-19)12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalyje apibrėžiant sąvoką „mokestinės tvarkos neatitikimas“, šios sąvokos apibrėžime kartu pateikiamas ir sąvokos „dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas“ apibrėžimas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina antrosios sąvokos apibrėžimą pateikti atskiroje keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalyje. Nepritarti Abejotina, ar apibrėžimą išskaidžius į atskiras sąvokas padaugės teisinio aiškumo, kadangi esama projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17¹ dalyje pateiktos sąvokos
„mokestinės tvarkos neatitikimas“ apibrėžimo formuluotė nėra dviprasmiška ar
kitaip teisiškai netiksli. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-19)1 2.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnio 11 ir 13 dalimis keičiama įstatymo 2 straipsnio 33 dalies 11 punkto numeracija turėtų būti atvaizduota projekto lyginamajame variante. Nepritarti Pagal susiklosčiusią praktiką teisėkūroje, t. y. atsižvelgiant į priimtų įstatymų lyginamuosiuose variantuose nurodytas iš esmės analogiško pobūdžio nuostatas, tokių teisės normų lyginamasis variantas paprastai nerengiamas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-19)5
3Atkreiptinas dėmesys,
kad keičiamo įstatymo 30 straipsnyje apibrėžiamas mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalyje pateikiamos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalies nuostatos nėra perteklinės. Nepritarti Nuolatinių buveinių nuostolių perkėlimui taikomos papildomos specialios sąlygos, todėl keičiamo įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje pateikiama nuoroda į tas specialias sąlygas, nustatytas 56² straipsnyje, yra reikalinga. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-19)61
projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos „apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma“ bei „apmokestinamąsias pajamas dvigubai įtrauktų pajamų suma“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vartojamas sąvokas suvienodinti. Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 31 straipsnį 3 dalimi:
„3. Kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas iš
pajamų dviejose valstybėse, neleidžiamiems atskaitymams priskiriama vieneto mokėjimo suma, atskaitoma iš pajamų užsienio valstybėje. Pagal šią dalį neleidžiamiems atskaitymams priskirta mokėjimo suma sumažinama dėl mokestinės tvarkos neatitikimo į apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma.
Likusi dėl mokestinės tvarkos neatitikimo neatskaityta mokėjimo suma perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius ir ja mažinama kitais mokestiniais laikotarpiais į apmokestinamąsias pajamas dvigubai (dviejose valstybėse) įtrauktų pajamų suma.“
(2019-11-19)63
aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies pirmame sakinyje prieš žodį „užsienio“ esančio žodžio
„kitose“ atsisakyti kaip perteklinio. Antrajame šios dalies sakinyje prieš
žodį „vieneto“ įrašytinas žodis „Lietuvos“. Svarstytina, ar siekiant suvienodinti šioje dalyje vartojamas formuluotes nevertėtų antrajame bei trečiajame sakinyje vietoje formuluotės „kitoje valstybėje“ arba žodžio
„valstybėje“ įrašyti formuluotės „užsienio valstybėje“. Atsižvelgus į šią
pastabą, atitinkamai koreguotina ir projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalis. Pritarti Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „3. Papildyti 31 straipsnį 5 dalimi:
„5. Tuo atveju, kai Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno
mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju vienoje ar keliose kitose užsienio valstybėse ir dėl šios priežasties Lietuvos vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose ar daugiau valstybių, toks Lietuvos vieneto atliktas mokėjimas priskiriamas neleidžiamiems atskaitymams. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jeigu Lietuvos vieneto atliekamo mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, kurios pajamomis nelaikomos bet kurioje kitoje užsienio valstybėje, kurioje Lietuvos vienetas laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju.
Jeigu Lietuvos vienetas tuo pačiu metu laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, šios dalies nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su ta užsienio valstybe Lietuvos vienetas laikomas pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio mokėtoju toje kitoje užsienio valstybėje.“
išdėstyti taip: „4. Papildyti 31 straipsnį 6 dalimi: „6. Vieneto mokėjimas, kuriuo tiesiogiai arba netiesiogiai, sudarant asocijuotų asmenų tarpusavio sandorį ar kelis sandorius, arba pagal struktūrinį susitarimą finansuojamos kitoje užsienio valstybėje atskaitomos išlaidos ir tai nulemia mokestinės tvarkos neatitikimą, priskiriamas neleidžiamiems tskaitymams, išskyrus atvejus, kai vienoje iš valstybių, susijusių su sandoriu ar keliais sandoriais, panaikinamos mokestinės tvarkos neatitikimo pasekmės, neleidžiant atskaityti mokėjimo sumos arba ją įtraukiant į apmokestinamąsias pajamas.“
(2019-11-19)7
keičiamo įstatymo 40² straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės
„turto perkėlimo iš Lietuvos Respublikos apmokestinimo taisyklės“ turinys
nėra aiškus. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios formuluotės turinį. Pritarti Pasiūlymas: Patikslinti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 40² straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Turto perkėlimo perkėlimas iš Lietuvos Respublikos apmokestinimo
apmokestinamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka taisyklės taikomos, jei yra viena iš šių aplinkybių:“ 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-19)10
keičiamo įstatymo 56² straipsnio 2 punkte vartojama formuluotė
„yra išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius“ nėra aiški, nes nėra
numatyta, koks subjektas ir kokiais kriterijais remiantis turėtų konstatuoti, kad visos galimybės buvo išnaudotos. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą patikslinti. Nepritarti Taikant bendruosius apmokestinimo principus, vienetas, norėdamas taikyti tam tikras Pelno mokesčio įstatymo nuostatas (lengvatas), turi būti įsitikinęs, kad tenkina visas nustatytas sąlygas. Šiuo atveju, Lietuvos vienetas, norėdamas iš savo apmokestinamojo pelno atskaityti savo nuolatinės buveinės užsienio valstybėje nuostolius, turi įsitikinti ir, mokesčių administratoriui pareikalavus, įrodyti, kad toje užsienio valstybėje buvo išnaudotos visos galimybės atskaityti nuostolius. Detaliai apibrėžus sąvokos
„visos galimybės“ formuluotę, būtų nepagrįstai neaprėpti kiti galimi
nuostolių atskaitymo atvejai, kurie dėl skirtingų įvairių valstybių taikomų pelno apmokestinimo sistemų mums nėra žinomi. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Investuotojų forumas Asociacija „Investors‘ Forum“ (toliau – Investuotojų Forumas), jungianti stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką, aktyviai dalyvauja teikdama pasiūlymus kaip pagerinti mokesčių sistemos efektyvumą ir konkurencingumą.
Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai yra mokestinės tvarkos neatitikimas, kurio pasekmė yra mokėjimo sumos atskaitymas iš pajamų vienoje valstybėje, kai mokėjimo suma neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas kitoje valstybėje, vieneto atlikto mokėjimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams“. Mokestinės tvarkos neatitikimas pagal siūlomas 2 straipsnio 17¹ dalies nuostatas apibrėžiamas kaip „situacija, kai dėl skirtingo finansinių priemonių, pagal jas atliktų mokėjimų ar jų perleidimo kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ar joms priskiriamų pajamų (sąnaudų) teisinio reglamentavimo ar traktavimo mokesčių tikslais skirtingose valstybėse įvyksta dvigubas mokėjimo sumos atskaitymas – asocijuotų asmenų arba pagal struktūrinį susitarimą atlikto mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų dviejose valstybėse arba įvyksta mokėjimo sumos atskaitymas, bet ši suma neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas – vienoje valstybėje mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, o kitoje – neįtraukiama į apmokestinamąsias pajamas.
Mokėjimo pagal finansines priemones ar jų perleidimą suma nelaikoma įtraukta į apmokestinamąsias pajamas, jeigu tokiam mokėjimui taikoma bet kokia pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio lengvata vien tik dėl to, kaip tas mokėjimas kvalifikuojamas pagal mokėjimo gavėjo valstybės teisės aktus, išskyrus atvejus, kai mokėjimo gavėjas įtraukia mokėjimo sumą į mokestinio laikotarpio, prasidedančio per 12 mėnesių nuo mokėjimą atlikusio vieneto mokestinio laikotarpio pabaigos, apmokestinamąsias pajamas arba galima pagrįstai tikėtis, kad mokėjimo gavėjas įtrauks mokėjimo sumą į būsimo mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, o mokėjimo sąlygos yra tokios, dėl kurių susitartų neasocijuoti asmenys. Mokestinės tvarkos neatitikimas, kai mokėjimas nepripažįstamas mokėjimo gavėjo valstybėje, laikomas mokestinės tvarkos neatitikimu tik tiek, kiek to mokėjimo suma atskaitoma iš pajamų, kurios pajamomis nelaikomos mokėjimo gavėjo valstybėje. Lietuvos Respublikos finansų ministras tvirtina mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašą.“. Pagal siūlomas nuostatas mokesčių mokėtojams visais atvejais gali tekti nagrinėti ar pajamų gavimo šalyje iš finansinių priemonių gautos pajamos yra įtraukiamos į apmokestinamąsias pajamas.
Atkreipiame dėmesį, kad 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL 2016 L 193, p. 1) nei 2017 m. gegužės
iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (OL
kalba tik apie tokius atvejus, kuomet kyla pačių finansinių priemonių kvalifikavimo skirtumai ir mokesčių mokėtojai siekia jais pasinaudoti, o ne įtraukia visus skirtingo apmokestinimo reglamentavimo atvejus, kuomet tam tikros rūšies pajamoms kitoje valstybėje galėtų būti suteikiama mokestinė lengvata. 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164 preambulės 13 dalyje nurodyta, kad „Šiame kontekste naudinga patikslinti, kad priemonės, kuriomis siekiama spręsti šalių mokestinės tvarkos neatitikimų klausimą šioje direktyvoje, yra taikytinos tais neatitikimų atvejais, kuriuos lemia finansinės priemonės arba subjekto teisinio kvalifikavimo skirtumai, ir jomis nesiekiama paveikti valstybės narės bendrųjų mokesčių sistemos ypatumų.“
„siekiant užtikrinti proporcingumą, reikia reglamentuoti tik tuos atvejus, kuriais esama didelės rizikos, kad bus išvengta apmokestinimo pasinaudojant šalių mokestinės tvarkos neatitikimais.”
„mokėjimų pagal finansinę priemonę atžvilgiu galėtų būti laikoma, kad
pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, tais atvejais, kai atskaitymo neįtraukiant pasekmės priskirtinos priemonės arba pagal ją atliktų mokėjimų kvalifikavimo skirtumams.
Jeigu, atsižvelgiant į mokėjimo pobūdį, pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus jam gali būti taikoma dviguba mokesčio lengvata, pavyzdžiui, atleidimas nuo mokesčio, mokesčio tarifo sumažinimas arba bet koks mokesčio kreditas ar grąžinimas, turėtų būti laikoma, kad dėl tokio mokėjimo pasinaudojama šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tokiu mastu, kokio dydžio yra susijusi per mažai apmokestinta suma. Tačiau mokėjimo pagal finansinę priemonę atžvilgiu net urėtų būti laikom a, kad pasinaudota šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, jei mokesčio lengvata mokėjimo gavėjo jurisdikcijoje suteikta tik dėl mokėjimo gavėjo mokestinio statuso arba dėl to , kad ta priemonė yra turima laikantis specialios tvarkos sąlygų ;” Atsižvelgiant į tai, siūlome Pelno mokesčio įstatymo pakeitimuose atitinkamai nustatyti, kad mokestinės tvarkos neatitikimu nelaikomos bet kokios dėl skirtingo reglamentavimo atsirandančios mokesčių lengvatos, o tik tie atvejai, kuriuos lemia finansinės priemonės teisinio kvalifikavimo skirtumai ir siūlome „mokestinės tvarkos neatitikimo“ apibrėžimą koreguoti kaip nurodyta žemiau bei, jei reikalinga, atlikti kitus įstatymo pakeitimus tinkamam minėtų Direktyvų įgyvendinimui. Nepritarti Atsižvelgus į pasiūlymą, Direktyvos 2017/952 nuostatos būtų įgyvendintos ne pilna apimtimi.
Pažymėtina, kad mokestinės tvarkos neatitikimai, susiję su finansinėmis priemonėmis, yra tik vienas iš daugelio galimų mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių. Kiti mokestinės tvarkos neatitikimai, nors ir yra iš dalies susiję su finansinėmis priemonėmis (nes dažniausiai mokėjimai tarp asocijuotų įmonių yra palūkanų, dividendų ar honorarų forma), tačiau iš esmės nėra sąlygoti tokių priemonių, ar mokėjimų pagal jas kvalifikavimo skirtumų. Mokestinės tvarkos neatitikimas tokiais atvejais kyla ne dėl konkrečiai pajamų (mokėjimo) rūšiai taikomos lengvatos, o pačios įmonės (kai viena valstybė vienetą laiko skaidriu, o kita – įprastu pelno mokesčio mokėtoju) ar vykdomos veiklos, padalinio statuso (kai viena valstybė veiklos vykdymą pripažįsta veiklą per nuolatinę buveinę, kita – nuolatinės buveinės nepripažįsta) ir pan. Keičiamos Direktyvos 2016/1164 2 straipsnio 9 punkte išvardintuose mokestinės tvarkos neatitikimų atvejuose aiškiai išskirta, kad mokestinės tvarkos neatitikimas dėl finansinės priemonės ar mokėjimo pagal ją kyla esant kvalifikavimo skirtumams. Šiuo metu Projekte pateiktas mokestinės tvarkos neatitikimo apibrėžimas užtikrina, kad mokestinės tvarkos neatitikimas dėl mokėjimo pagal finansinę priemonę gali atsirasti tik dėl pačios finansinės priemonės arba pagal ją atlikto mokėjimo kvalifikavimo skirtumų, bet ne dėl paties mokesčio mokėtojo mokestinio statuso.
Kiti mokestinės tvarkos neatitikimai, susiję su skaidriais vienetais, nuolatinių buveinių ar pajamų joms priskyrimu, kyla dėl reglamentavimo ar traktavimo skirtumų Keičiamos Direktyvos 2016/1164 2 straipsnio 9 punkto nuostatos:
„d) mokėjimas nulemia atskaitymą neįtraukiant, susijusį su mokėjimu
nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma;
e) hibridinio subjekto atliekamas mokėjimas nulemia atskaitymą neįtraukiant ir tokios pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmės atsiranda dėl to, kad pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus į tą mokėjimą neatsižvelgiama;. EBPO rekomendacijos taip pat apima mokestinės tvarkos neatitikimų atvejus dėl finansinių priemonių ar pagal jas atliktų mokėjimų kvalifikavimo, taip pat vienetų, nuolatinių buveinių ir joms priskiriamų pajamų reglamentavimo ar traktavimo skirtumų. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis 2019-12-056 N Argumentai: Pastaruoju metu bankų veiklos rodikliai ženkliai gerėjo (Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 m. uždirbo 357,9 mln. Eur pelno (palyginti su 2017 m., pelnas padidėjo 118,2 mln. (49,3 %)) ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų), pelno mokesčio deklaracijų duomenys rodo, kad krizės metu sukauptų nuostolių sumos iš esmės jau yra padengtos.
Tačiau bankams vis dar taikoma palanki apmokestinimo tvarka – finansinės paslaugos iš esmės neapmokestinamos PVM, be to, sudarytos palankios sąlygos apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną pelno mokestį. Kaip teigiama Lietuvos banko parengtoje 2018 m. Lietuvos bankų veiklos apžvalgoje, pagrindinis Lietuvoje veikiančių bankų pajamų šaltinis yra kreditavimo veikla, o didėjantis bankų pelnas didžiąją dalimi yra susijęs su didėjančiomis grynosiomis palūkanų pajamomis, kurių augimo naštą labiausiai pajaučia gyventojai ir smulkusis verslas. Todėl, siekiant, kad bankų sektorius labiau prisidėtų prie socialinių ir kitų valstybės įsipareigojimų įgyvendinimo, siūloma kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui taikyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį. Siekiant, kad papildomas apmokestinimas būtų proporcingas ir nesudarytų prielaidų nepagrįstam banko paskolų palūkanų ir kitų paslaugų kainos augimui, siūloma nustatyti neapmokestinamąjį kredito įstaigų pelno dydį. Siūlomas papildomas kredito įstaigų pelno mokestis yra alternatyvus Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektui Nr. XIIIP-3948, kadangi svarstant pastarąjį mokesčio įstatymo projektą, kurio bazės – turto – apmokestinimas iššaukė pagrįstas diskusijas dėl galimo neigiamo poveikio finansų sektoriaus stabilumui: mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui.
Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį, taip susiejant mokesčio dydį su kredito įstaigos veiklos rezultatu ir nekeliant grėsmės jos veiklos tvarumui. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo papildymas 38³ straipsniu Papildyti Įstatymo VIII skyrių 38³straipsniu: „38³ straipsnis. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimas
Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos bei pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos papildomą kredito įstaigų pelno mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šio straipsnio nustatyta tvarka. 2. Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą, apmokestinamas 7 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifu. 3.
pagal šį straipsnį apmokestinamą kredito įstaigų pelną, į šio Įstatymo IX¹ ir X¹ skyrių nuostatas neatsižvelgiama. 4. Šio straipsnio taikymo tikslais į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai. 5. Papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu neapmokestinama šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 000 000 eurų. 6. Kredito įstaigos moka avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį. Pirmųjų dviejų mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po ¼ už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Trečiojo ir ketvirtojo mokestinio laikotarpio ketvirčių avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis sudaro po ¼ už praėjusį mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumos. Avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius du mokestinio laikotarpio ketvirčius pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio trečio mėnesio penkioliktą dieną. Avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija už trečiąjį ir ketvirtąjį mokestinio laikotarpio ketvirčius pateikiama mokesčių administratoriui ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio devinto mėnesio penkioliktą dieną. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas į valstybės biudžetą ne vėliau kaip kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną. 7. Kredito įstaigos atleidžiamos nuo avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio mokėjimo už pirmąjį mokestinį laikotarpį, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, o antrąjį mokestinį laikotarpį avansinis papildomas kredito įstaigų pelno mokestis pradedamas mokėti nuo trečiojo ketvirčio.
Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį papildomą kredito įstaigų pelno mokestį už tą mokestinį laikotarpį šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuojamo papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio suma padalijama iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginama iš dvylikos. 8. Metinė papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Jeigu metinėje papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio 15 dienos. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Paskutinio mokestinio laikotarpio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 9. Papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio ir avansinio papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio deklaracijų formas, jų užpildymo tvarkas, kartu su deklaracijomis reikalaujamus pateikti kitus duomenis nustato centrinis mokesčių administratorius.“ Pritarti iš dalies Komitetas nusprendė pritarti 5 procentų papildomam kredito įstaigų pelno mokesčio tarifui, įvertinus kaimyninių šalių taikomus pelno mokesčio tarifų dydžius. 2. Seimo nariai: Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Andrius Palionis 2019-12-0512 Pakeisti Projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnį, nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 3. Šio įstatymo 7 straipsnio nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020, 2021 ir 2022 metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį. 4. Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.”
komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4164ES(2), atsižvelgiant į 2019-12-05 Seimo narių V. Ąžuolo, V. Ačienės, J. Varžgalio, A. Palionio pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir komiteto išvadoms; 2. Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, įstatymo projektas Nr. XIIIP-4164ES apsvarstytas, sujungtas su įstatymo projektu Nr. XIIIP-3564, įstatymo projekto Nr. XIIIP-3564 nuostatos perkeltos į įstatymo projektą Nr. XIIIP-4164ES(2). 7. Balsavimo rezultatai: už – 6 ; prieš –1 ; susilaikė - 2 . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Projektas XIIIP-4164(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas s įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė