Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas

Lietuva · XIIIP-4116 · 2019-10-31 · Atmestas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2019-10-31
  2. Aiškinamasis raštas · 2019-10-31
  3. Teisės departamento išvada · 2019-10-31

Lyginamasis variantas

2019-10-31 · oficialus registras ↗

15 pavyzdys

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMo

Nr. IX-675 5 STRAIPSNIo PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies pakeitimas

„1. Taikomi šie pelno mokesčio tarifai:

  • 1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas

taikant 15 20 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

  • 2) užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne

per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktuose, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą, o išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4, 6 ir

7 punktuose, – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas

nenustato ko kita. Užsienio vienetų, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, neapmokestinamos.

Užsienio vienetų, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, apmokestinamos be atskaitymų taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

  • 3) pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 20 procentų

mokesčio tarifą;

  • 4) gauta parama, panaudota ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gautos paramos dalis, viršijanti 250 MGL dydžio sumą, apmokestinama be atskaitymų, taikant 15 20 procentų mokesčio tarifą“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS

Teikia: Seimo nariai Algirdas Sysas Julius Sabatauskas

Aiškinamasis raštas

2019-10-31 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMO NR. IX-675 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

1. Įstatymo

projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino keletas faktų: tarptautinių ekspertų nuolatinės pastabos dėl išbalansuoto darbo jėgos ir kapitalo apmokestinimo, kaimyninių šalių didesni pelno mokesčiai bei nesibaigiančios kalbos apie Gerovės valstybę. Juk visi žinome, kad Gerovės valstybė be pinigų - Gerovės valstybė be ateities. Siūlau nedidinti ar įvedinėti naujų mokesčių atskiroms verslo rūšims, o padidinti pelno mokestį

5 procentais ir prilyginti jį kaimyninių šalių dydžiui. 2. Įstatymo

projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminis įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Algirdas Sysas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvoje apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Projektu siūloma padidinti pelno mokestį 5 procentais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės įtakos verslo gaunamo pelno dydžiui. 8.

8. Įstatymo

inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos institucijos per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas galėtų padidinti valstybės biudžeto įplaukas virš 100 mln.. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "Pelno mokesčio tarifai". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Algirdas Sysas Julius Sabatauskas

Teisės departamento išvada

2019-10-31 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO įstatymo Nr. IX-675 5 straipsniO Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-12-20

Nr. XIIIP-4116

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus

teikiamą įstatymo projektą, reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, svarstytina, ar, siekiant efektyvaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nereikėtų projekto 2 straipsnyje pasiūlyti Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Tuo atveju, jei projektas nebūtų pildomas šiomis nuostatomis, tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas. 2. Siekiant teisinio aiškumo projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, numatant, kokio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną apskaičiuojant būtų taikomos šio projekto nuostatos. Tuo atveju, jei projektas būtų pildomas šiomis nuostatomis, tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu nustatomas naujas pelno mokesčio tarifas, o šio įstatymo 2 straipsniu numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2020 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad toks siūlymas prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 4.

gruodžio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos nuomonė. 5. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytus teisės technikos reikalavimus:

5.1. projekto 1 straipsnio pavadinime tekstas „1

dalies“ išbrauktinas kaip perteklinis;

5.2. projekto 1 straipsnio ir 2 straipsnio

dalys nenumeruotinos;

5.3. įstatymą pasirašančio subjekto pareigos

rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]