Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVANORŠKOS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. XI-1500 11, 12 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. rugpjūčio 20 d. Nr. Vilnius
1Papildyti 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) kitas savanoriškos veiklos organizatoriaus ar savanorio sutartas, patirtas išlaidas.”
1Papildyti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savanoriui, savanoriavusiam daugiau kaip 25 metus, sukakus senatvės pensijos amžiui, yra skiriama senatvės pensija, o jo veikla pripažįstama darbo stažu.“
4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Laimutė Matkevičienė
Savanorškos veiklos įstatymo nr. XI-1500 11, 12 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Savanoris – žmogus, užsiimantis savanoryste, neabejingas visuomenės problemoms ir savanoriškai atliekantis visuomenei naudingą darbą be jokio piniginio atlygio – tiek savo šalyje ir/ar užsienyje, (pirmiausia besivystančiose šalyse). Jungtinių Tautų Organizacija 1985 m. iškėlė iniciatyvą, gruodžio 5-ąją dieną minėti Tarptautinę savanorių dieną, tikslu skatinti žmonių norą įvairiose srityse pasiūlyti savo paslaugas ne tik savoje šalyje, bet ir užsienyje. Savanorystė reikalinga įvairiose srityse: švietimo, aplinkos apsaugos, sporto, sveikatos apsaugos, įvairių katastrofų atveju ir kt. Siekiant atkreipti dėmesį į savanorišką veiklą ES, 2011-ieji pavadinti Europos savanoriškos veiklos metais. Savanoriška veikla ES pastebimai prisideda prie ekonomikos ir visuomenės plėtros bei asmenybės ugdymo. Savanoriška veikla apytiksliais skaičiavimais ES – šalyse sukuria nuo 0,5 % iki 5 % BVP. 2011 06 22 LRS priėmė Savanoriškos veiklos įstatymą. Šis įstatymas nustato savanoriškos veiklos ypatumus, savanoriškos veiklos principus, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, savanoriškos veiklos organizavimo tvarką, savanorių draudimo ir savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo atvejus. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme nėra numatyta alternatyva savanorio apmokėjimui, jeigu savanoris patiria papildomas išlaidas susijusias su savanoriškos veiklos atlikimu (pvz. pavežėjimo, vertėjo ir t.t). Daugelis savanorių, savanoriaujant, negauna jokių lengvatų, todėl reikalinga yra suteikti savanoriams, kurie savanoriauja daugiau kaip 25 metus ir turi tai patvirtinančius dokumentus senatvės pensiją. Tai tokiu atveju būtų suteikiama paskata nenutraukti savanoriškos veiklos ar pritraukti daugiau žmonių į savanorystę.
Įstatymo projekto tikslas
Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo narė Laimutė Matkevičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nėra numatyta įstatyme kita savanorišką veiklą vykdančiam savanoriui apmokėjimo galimybė, nėra nustatytas savanorio veiklos darbo stažas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Tikimasi jog padidės motyvacija savanoriauti, prisidės prie asmenybės ugdymo, padaugės žmonių norinčių savanoriauti, visuomenė taps motyvuotesnė ir atsiras paskata už ilgus savanorystės metus, bus suteikiamos savanoriams lengvatos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, papildomai nereikės nieko inkorporuoti į teisinę sistemą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti iš valstybės biudžeto, lėšos bus reikalingos išmokėti savanoriams senatvės pensijas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „savanoris“; „savanoriška veikla“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narė Laimutė Matkevičienė
DĖL
2019-08-26
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu keičiamo Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kuriuo pildoma minėta dalis, reikėtų aiškiau išdėstyti, kokios išlaidos gali būti kompensuojamos. Iš siūlomos formuluotės ir atsižvelgiant į savanoriškos veiklos teisinių santykių pobūdį (tai civilinės teisės reguliuojami teisiniai santykiai) darytina išvada, kad norima įtvirtinti galimybę savanoriškosios veiklos organizatoriui ir savanoriui susitarti ir dėl kitų išlaidų kompensavimo, todėl šiame punkte jungtukas „ar“ keistinas jungtuku „ir“. Be to, preziumuotina, kad kompensuojamos galėtų būti tik tos išlaidos, kurios ne tik sutartos, bet ir patirtos, todėl reikėtų atsisakyti kablelio po žodžio „sutartas“. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostata teisės požiūriu kelia abejonių dėl kelių priežasčių. Pirma, savanoriška veikla, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiama civiliniais teisiniais santykiais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 9 straipsnio 4 punktu, savanorišką veiklą vykdantis asmuo laikomas užimtu asmeniu, kuris vykdo veiklą neatlygintinai. Savanoriška veikla neturi darbo teisiniams santykiams būdingų elementų, todėl laikotarpis, kada buvo vykdoma savanoriška veikla, negali būti laikomas darbo stažu, kaip šis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą.
Antra, įstatymo projekte siūloma nuostata „skiriama senatvės pensija“ teisės požiūriu neaiški, ji neapibrėžia nurodytos pensijos rūšies, pensijos skyrimo ir mokėjimo taisyklių, todėl kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami pensijos, kurią čia siūloma nustatyti, teisinius santykius reguliuojančių įstatymų pakeitimų įstatymų projektai. Trečia, iš siūlomo teisinio reguliavimo nevisiškai aišku, apie kokią senatvės pensiją kalbama. Galima preziumuoti, kad savanoriui, kuris savanoriaus daugiau kaip 25 metus ir bus sukakęs senatvės pensijos amžių, siūloma nustatyti teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją. Toks siūlymas nedera su socialinio draudimo teisiniu reguliavimu ir socialinio draudimo esme, vertintinas kaip neteisingas ir abejotinas lygiateisiškumo požiūriu kitų socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjų atžvilgiu. Pagal socialinio draudimo teisinius santykius reguliuojančius įstatymus, asmuo įgyja teisę gauti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, kai jis sukanka senatvės pensijos amžių ir turi įgijęs reikiamą pensijų socialinio draudimo stažą, kuris suprantamas kaip laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Tik esant šioms įstatyme nustatytoms sąlygoms asmenys turi teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad tam, kad asmuo įgytų teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją, jis turi būti įgijęs nustatytą pensijų socialinio draudimo stažą (pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas ilginamas iki 35 metų).
Siūlomas teisinis reguliavimas šiame kontekste vertintinas kaip neteisingas, nes asmuo, kuris 25 metus savanoriavo ir per šį laikotarpį nedirbo, įgytų teisę gauti senatvės pensiją palankesnėmis sąlygomis lyginant su kitais asmenimis. Be to, neaišku, kas ir kokia tvarka turėtų apskaityti savanoriavimo laiką, nuo kokios sumos ir kokio dydžio socialinio draudimo įmokas turėtų mokėti savanoris už savanorio veiklos laiką, kad šis laikas būtų įskaitytas kaip socialinio draudimo stažas. Penkta, svarstytina, ar tikslo skatinti asmenis užsiimti savanoriška veikla nebūtų galima pasiekti kitokiomis skatinimo priemonėmis, taip pat pasitelkiant švietimą ir ugdymą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad savanoriška veikla grindžiama keičiamo įstatymo 4 straipsnyje numatytais savanoriškos veiklos principais, pvz., naudos visuomenei ir asmeniui principu, kuris reiškia, kad „dalyvavimas savanoriškoje veikloje sudaro asmenims galimybę aktyviai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo ir skatina savanorių asmeninę saviraišką ir tobulėjimą“. Taigi svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas derėtų su šiuo principu. 3. Įstatymo projektas turi tik 3 straipsnius, todėl tikslintina straipsnių numeracija. Įstatymo projekto 4 straipsnio (turėtų būti 3 straipsnis) pavadinime reikėtų atsisakyti žodžių „ir taikymas“, nes šio straipsnio turinyje nėra nuostatų dėl įstatymo taikymo. 4.
reikalavimus:
1) tikslintina įstatymo projekto pavadinimo rašyba;
2) įstatymo projekte po pavadinimu reikėtų atsisakyti nurodyti mėnesį ir dieną;
3) kai įstatymo struktūrinė dalis pildoma punktu ar dalimi, pakeitimo esmėje nerašomi žodžiai „ir jį išdėstyti taip“ („ar ją išdėstyti taip“), pvz.,
„Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 9 punktu:“;
4) vienintelės straipsnių dalys nenumeruotinos;
5) tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimų esmė, nes keičiamo įstatymo 12 straipsnis turi dvi dalis, todėl darytina išvada, kad įstatymo projekte siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnį papildyti 3 dalimi, o ne papildyti 3 dalį. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jurgita Meškienė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]