Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo
Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų. Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario ar nario – mero pareigas duomenis. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Arvydas Anušauskas
DĖL Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau – Liustracijos įstatymas) 9 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino situacija, kuomet prieš 2016 m. Seimo rinkimus nebuvo patikrinti kandidatų į Seimo narius, o prieš 2019 savivaldybių tarybų rinkimus nebuvo patikrinti kandidatų į savivaldybių tarybų narius bei savivaldybių tarybų narius – merus sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktai. Atsirado poreikis tiesiogiai įtvirtinti Vyriausiosios rinkimų komisijos funkciją inicijuoti kandidatų patikrinimą dėl bendradarbiavimo su užsienio tarnybomis. Įstatymo projektu siekiama, kad Vyriausioji rinkimų komisija kreiptųsi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrintų visų kandidatų duomenis. O paaiškėjus, jog tarp kandidatų (į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario ar nario – mero pareigas) yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešintų tokią informaciją. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Liustracijos įstatyme šiuo metu nurodyta, jog asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų. Šiuo metu nėra numatyta, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją, saugančią asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su užsienio slaptosiomis tarnybomis (struktūromis), duomenis ir privalomai patikrina kandidatų duomenis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma, kad Vyriausioji rinkimų komisija kreiptųsi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrintų visų kandidatų (į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario ar nario – mero pareigas) duomenis. O paaiškėjus, jog tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešintų tokią informaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Numatoma, kad įstatymo projektas turės teigiamos įtakos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Vyriausioji rinkimų komisija“, „buvusios SSRS specialiosios tarnybos“, „prisipažinusių slapta bendradarbiavus“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Arvydas Anušauskas
ĮSTATYMO NR. VIII-1436 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų
prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusio SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario ar nario – mero pareigas duomenis“. Tuo atveju, jei kandidatas yra prisipažinęs apie bendradarbiavimą su SSRS slaptosiomis tarnybomis, siūloma nustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) pareigą nedelsiant paviešinti tokią informaciją. Siūlomas teisinis reguliavimas savo apimtimi ir pasekmėmis neatitinka rinkimų įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo dėl VRK funkcijų, susijusių su informacija apie kandidatų bendradarbiavimą su užsienio valstybių tarnybomis, šį reguliavimą iškreipia bei susiaurina. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnyje, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 96 straipsnyje reglamentuojamas kandidatų bendradarbiavimas su platesniu tarnybų ratu, nei siūloma nustatyti projektu, kiekviename minėtame rinkimų įstatyme duomenų apie kandidatų bendradarbiavimą rinkimo ir viešinimo reglamentavimas yra skirtingas. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas apskritai nenumato duomenų apie kandidato, bendradarbiavusio su atitinkamomis tarnybomis tikrinimo ir viešinimo.
Minėtuose rinkimų įstatymuose (išskyrus Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą) yra nustatyti teisiniai mechanizmai, kurie skirti užtikrinti ne tik duomenų apie kandidatų ryšius su užsienio specialiosiomis tarnybomis (struktūromis) rinkimą, tikrinimą ir viešinimą, bet ir jų ypatumus (pagal rinkimų rūšį). Atsižvelgiant į tai, šiuose įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas negali būti pakeistas vien projekte siūlomomis nuostatomis. Sisteminiu požiūriu, jeigu būtų nuspręsta įtvirtinti projekto nuostatas, nepakanka pakeisti tik projektu teikimą įstatymą. Paisant Konstitucinio Teismo doktrinos turi būti atitinkamai keičiamos ir Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatos bei turėtų būti pildomas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Šie pakeitimai turėtų būti atliekami laikantis atitinkamuose įstatymuose nustatytų jų keitimo apribojimų (įskaitant keitimą politinės kampanijos laikotarpiu). Be to, projekto nuostatos turėtų būti suderintos su atitinkamų rinkimų įstatymais pagal reguliavimo apimtį, arba keičiamame įstatyme turėtų būti tik nustatyta, pavyzdžiui, VRK pareiga tikrinti kandidatų duomenis ir viešinti informaciją apie juos rinkimų įstatymų nustatyta tvarka, o konkreti informacijos rinkimo ir viešinimo tvarka atsižvelgiant į rinkimų ypatumus. 2. Atkreipiame dėmesį, kad projektas yra teikiamas šiuo metu vykstančių 2 politinių kampanijų metu: Respublikos Prezidento rinkimų, kurie vyks „2019 m. gegužės 12 d.“[1] bei rinkimų į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje, kurie vyks „2019 m. gegužės 26 d.“[2]. 3. Projekto 1 straipsniu kečiamo įstatymo 9 straipsnio
keistinas į „savivaldybės tarybos nario – mero“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.
Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Seimo
rinkimų skyrimo“ [2] Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimas Nr. XIII-1498 “Dėl rinkimų į Europos Parlamentą paskelbimo“
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-04- Nr. Į 2019-04-01 Nr. S-2019-1860 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3321 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, siekdami teisinio aiškumo, teikiame toliau nurodytas pastabas. Projektu siekiama įtvirtinti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreiptųsi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrintų visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybės tarybos nario ar nario – mero pareigas duomenis, o paaiškėjus, jog tarp šių kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešintų tokią informaciją. Kartu su Projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad vienas iš Projektą paskatinusių veiksnių – tai, kad prieš Seimo ir savivaldybių rinkimus nebuvo patikrinti kandidatų sąmoningo bendradarbiavimo su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis faktai.
Svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 (toliau – Įstatymas) nuostatas, asmeniui, Įstatyme nustatyta tvarka prisipažinus slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikus visą jiems žinomą informaciją, susijusią su specialiųjų tarnybų veikla, nėra užkertamas kelias kandidatuoti į Projektu siekiamoje įtvirtinti nuostatoje nurodytas pareigas. Tačiau informacija apie slaptą bendradarbiavimą, asmeniui kandidatuojant į šias pareigas ir jas einant, yra išslaptinama ir viešai paskelbiama. Tuo tarpu asmeniui savanoriškai neprisipažinus, bet atsakingai institucijai tokį faktą pripažinus, tokie asmenys yra registruojami, viešai paskelbiami ir susiduria su Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais veiklos apribojimais. Kadangi Projektu siūloma įtvirtinti nuostata yra nukreipta tik į asmenis, prisipažinusius apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, siūlytume įvertinti, ar šiuo metu yra aiški duomenų apie asmenis, kurie neprisipažino tačiau buvo pripažinti bendradarbiavę, patikrinimo, asmenims kandidatuojant į atitinkamas pareigas, tvarka ir ar, atsižvelgiant į Projekto tikslą, nebūtų tikslinga nustatyti ir tokių duomenų patikrinimo reikalavimo. Taip pat pažymime, jog Projekto 1 straipsnyje nurodoma, kad įtvirtinamas 5 straipsnio 7 dalies pakeitimas, nors iš Projekto turinio ir kitų nuostatų aišku, jog siūloma keisti Įstatymo 9 straipsnio 5 dalį.
Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus pavaduotojos funkcijas Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]