Projekto lyginamasis variantas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvos 2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Bacvinka
Projekto Nr. XIIIP-3238(2) lyginamasis variantas
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvos 2021 m. d. Nr. Vilnius
dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:“. 2. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas;“. 3. Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti)
konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti atliktas rengiant detalųjį planą vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą.
Konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas gali būti sudedamoji detaliojo plano vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento dalis arba gali būti parengtas kaip atskiras dokumentas, teikiamas kartu su detaliuoju planu vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar detalusis planas vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjus ne daugiau kaip 10 metų pagal Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka naujai parengtus arba pakeistus detaliuosius planus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo nenumatoma naudoti toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, Nacionalinė žemės tarnyba privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, išpirkti šį žemės sklypą už kainą, nustatytą atlikus individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.
Apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs žemės savininkas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą turi pranešti per 6 mėnesius nuo pasiūlymo gavimo dienos. Žemės sklypo išpirkimas įforminamas įstatymų nustatyta tvarka sudaroma žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi. Kai buvęs žemės savininkas atsisako išpirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą išpirkti žemės sklypą, taip pat kai nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 10 metų, žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama įstatymų nustatyta tvarka, netaikant šio straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir jų įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą.
Kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys išduoda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo reikalavimų sąrašas išduodamas tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir (ar) po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) nebuvo suprojektuoti detaliajame plane vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, taip pat kai yra su paimamu privačios žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pagal teisės aktus gali būti formuojamas vietoj paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo suteikiamas nuosavybėn kitas žemės sklypas. Tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas ir po žemės sklypo dalies, reikalingos visuomenės poreikiams, atidalijimo ar padalijimo liekantis žemės sklypas (sklypai) suprojektuoti detaliajame plane vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ar specialiojo teritorijų planavimo dokumente, vietoj žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka rengiami nurodytų suprojektuotų žemės sklypų planai.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m.
sausio 1 d. 2021 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
paskirties žemės įsigijimo įstatymas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai, projekto iniciatoriai Lietuvos Respublikos žemės įstatymas pakeistas norint geriau sureguliuoti šio įstatymo 45 straipsnyje numatytą žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejų sąrašą. Įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius dažnai susiduriama su problema, kai savivaldybės numato tam tikrus plotus atskirų želdynų, skverų ar parkų įrengimui, o tačiau dažnai jos yra sugrąžinamos buvusiems žemės savininkams, neatsižvelgiant į planuojamas ar esamas želdynų sistemas. Konstitucija garantuoja asmens teisę į poilsį ir laisvalaikį. Konstitucinis Teismas ( 2005 m. gegužės 13 d.) savo nutarimuose yra konstatavęs, jog žemės, kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Miestų teritorijose dažni atvejai kai bendruosiuose planuose ar teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sklypai viešosioms erdvėms įgyvendinti, yra skubiai privatizuojami taip išderinant teritorijų planavimą ir neužtikrinant visuomenės poreikių. Įstatymo projekto tikslas – siekti želdynų ir bendro naudojimo teritorijų sistemos rišlumo, užtikrinant gyventojų ekologinius, rekreacinius ir socialinius poreikius, sudaryti teisines sąlygas atskirųjų želdynų ir bendrojo naudojimo teritorijų paėmimui visuomenės poreikiams. Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis
projekte aptarti teisiniai santykiai Žemės įstatymo ( 2011-04-12 ) 45 straipsnio pakeitimo projekte buvo atsisakyta nuostatos, kad žemė visuomenė poreikiams gali būti paimama viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui užtikrinti.
Tokiu būdu, žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejų sąraše neliko galimybės paimti žemės visuomenės poreikiams kai planuojama įrengti viešąsias erdves poilsiui, gerinti aplinkos visumą ar įrengti želdynus. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad žemė gali būti paimamam visuomenės poreikiams rekreacinei infrastruktūrai ir kt. įrengti. Todėl Žemės įstatymo pakeitimai neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų ir kelia nemažai problemų teritorijų planavime. 3. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti Žemės įstatymo 45 straipsnį nuostata, kai žemę visuomenės poreikiams galima paimti bendro naudojimo teritorijoms, kuriose bus įrengti ir eksploatuojami atskiri želdynai. Atsižvelgiama į saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Papildžius įstatymą minėtomis nuostatomis, pagerės želdynų sistemų planavimas, bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimas bei visuomenės aplinkos gerinimas. 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. Priimtos nuostatos turėtų teigiamos įtakos teritorijų urbanizacijos procesui, gamtos ir aplinkos apsaugai. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. Priėmus nuostatas teritorijų planavimo procesas taps aiškesnis, atviresnis visuomenei. 6.
plėtrai Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus išvengiant konfliktinių situacijų ir nestabdant projekto įgyvendinimo. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018-02-13 Nr. 1AP-4-(5.29)
„Sprendimų pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba jos
nepradėti pagal savivaldybės institucijos ar savivaldybės tarybos pateiktą prašymą priėmimo aprašymas“
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 10. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki 2020 m. sausio1 d. – Vyriausybės įgaliota institucija 11.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,želdynai“, ,,teritorijų planavimas“, „bendrieji planai“. Teikia Seimo narys Kęstutis Bacvinka
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-03- Nr. Į 2019-02-28 Nr. S-2019-1181 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3238 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau teikiame toliau nurodytas pastabas dėl Projekto suderinimo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Pirmojo protokolo nuostatomis. Projektu siekiama įtvirtinti, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkina viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti. EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.
Sąvoka „visuomenės interesas“ nėra atskirai apibrėžta, tačiau ji siejama su teisėtu tikslu – valstybės turi diskreciją pačios nustatyti, koks tikslas yra teisėtas ir atitinka visuomenės poreikius. Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, jog želdynų įrengimo ir eksploatavimo priskyrimas svarbiems visuomenės poreikiams kelia abejonių. Projekto aiškinamajame rašte siekiant pagrįsti želdynų įrengimo priskyrimą konstituciškai privalomam užtikrinti visos visuomenės ar jos dalies interesui nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę į poilsį ir laisvalaikį, turint omenyje kad želdynų įrengimas gali patenkinti šiuos poreikius. Tačiau Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvienam dirbančiam asmeniui laiduojama konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, vadovaujantis Konstitucinio Teismo aiškinimu[1], turi būti suprantama kaip dirbančio asmens teisė įstatymų leidėjo nustatytais atvejais ir tvarka gauti laisvą nuo darbo laiką. Tad manome, jog nurodymas, kad želdinių įrengimas patenka į minėtosios konstitucinės teisės apimtį, yra nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, laikydamas savaime suprantamu tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas socialinę bei ekonominę politiką, turi plačius įgaliojimus, gerbia įstatymų leidėjo sprendimą, kas tenkina visuomenės poreikio sąlygą, o kas ne, išskyrus tuos atvejus, kai toks sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t.y. jis negali pakeisti nacionalinio įvertinimo savuoju, tačiau privalo įvertinti valstybės priemones Pirmojo protokolo 1 straipsnio kontekste ir tai darydamas ištirti faktus, kuriais remiantis veikė nacionalinė valdžia[2].
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo[3]. Taigi net ir tuo atveju, jei nuosavybės paėmimas būtų vykdomas remiantis valstybės pripažintu teisėtu visuomenės intereso tikslu ir tai vykdantis subjektas veiktų pagal įstatymą, dar nereiškia, kad negalėtų kilti EŽTK Pirmojo protokolo minėtojo straipsnio pažeidimo – toks pažeidimas kiltų, jei nuosavybės paėmimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Todėl pažymime, jog net jei Projektu siekiamas įtvirtinti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas želdinių įrengimui būtų pripažintas atitinkantis viešo intereso poreikį, Projekto nuostatos yra svarstytinos dėl taikomų priemonių atitikties proporcingumo principui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad želdynų privalomas plotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais[4] turi būti įvertintas teritorijų planavimo etape – bendruosiuose planuose ar teritorijų planavimo dokumentuose.
Tai reiškia, kad atskirų želdynų įrengimas ir eksploatacija gali būti užtikrinami ir kitomis, mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis nei apribojant asmens teisę į privačią nuosavybę. Atsižvelgdami į tai, manome, kad tikslas įrengti ir eksploatuoti želdinius nėra pakankamas apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę. Be to, jį pasiekti būtų galima mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis, todėl abejotina, ar galėtų kilti situacijos, kada sprendimas žemę paimti visuomenės poreikiams aptariamu atveju galėtų būti pripažintas proporcingu. Direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. [2] Europos Žmogaus Teisių Teismo 1986 m. vasario 21 d. sprendimas byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę Nr. 8793/79. [3] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Vistiņš and Perepjolkins prieš Latviją Nr. 71243/01; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Allard prieš Švediją Nr. 35179/97. [4] Pavyzdžiui, 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-694.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad „žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga <...> bendrojo naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojama formuluotė „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“ savo turiniu nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą - atskirųjų želdynų teritorijoms.
Be to, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 ir 14 punktuose nustatyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą atskirai skirstomi į bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas (9 punktas) bei atskirųjų želdynų teritorijas (14 punktas), todėl nėra aiškus projekto nuostatų santykis su aukščiau minėtomis Želdynų įstatymo ir keičiamo įstatymo nuostatomis, nes pagal minėtų įstatymų nuostatas atskirieji želdynai turėtų būti įrengiami kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos, o ne bendrojo naudojimo teritorijos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projektu siūloma išplėsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinių atvejų ratą. Svarstant šį įstatymo projektą, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas, analizuodamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs: „Konstitucijos [23] straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu.
Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo
nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, taip pat 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Taigi nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, jeigu: visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas; paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar žemės paėmimas atskirųjų želdynų įrengimui ir eksploatavimui tenkina nurodytas nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas.
Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo nuostatos neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatų „ir tai kelia nemažai problemų teritorijų planavime“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto nuostatos nėra suderintos su minėtomis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, todėl, svarstytina, ar kartu neturėtų būti teikiamas ir minėto įstatymo pakeitimo projektas. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, projektas tikslintinas: 2.1. po įstatymo pavadinimu įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvos“ brauktini. 2.2. projekto
straipsnio 2 dalį“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams, pagal Želdynų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą Aplinkos ministerija, koordinuodama želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą, rengia želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, naujų želdynų kūrimo strategiją. Atsižvelgiant į tai, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad teikiamu projektu yra keičiamas ne tik Žemės įstatymo 45 straipsnis, bet ir šio įstatymo 46, 47 ir 48 straipsniai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamas projektu keičiamo įstatymo pavadinimas, nurodant jame ir šiuos straipsnius. 2. Atkeiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 47 straipsnio 12 dalyje ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 15 straipsnyje yra nustatytas analogiškas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu yra keičiama Žemės įstatymo 47 straipsnio 12 dalis, manytina, kad siekiant teisinio reguliavimo įstatymuose suderinamumo, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalis turėtų būti analogiškai patikslinta (vietoj formuluotės „detaliuosius ar specialiuosius planus“ įrašant formuluotę „vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus“). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2020-04-15 Nr. 110-P-8 2020-04-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas - Andriejus Stančikas,
Komiteto pirmininko pavaduotojas - Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Statys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-25) 1(45)
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojama formuluotė „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“ savo turiniu nėra aiški.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą - atskirųjų želdynų teritorijoms. Be to, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 ir 14 punktuose nustatyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą atskirai skirstomi į bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas (9 punktas) bei atskirųjų želdynų teritorijas (14 punktas), todėl nėra aiškus projekto nuostatų santykis su aukščiau minėtomis Želdynų įstatymo ir keičiamo įstatymo nuostatomis, nes pagal minėtų įstatymų nuostatas atskirieji želdynai turėtų būti įrengiami kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos, o ne bendrojo naudojimo teritorijos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projektu siūloma išplėsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinių atvejų ratą. Svarstant šį įstatymo projektą, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas, analizuodamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs: „Konstitucijos [23] straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi.
Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, taip pat 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio
galimas, jeigu: visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas; paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar žemės paėmimas atskirųjų želdynų įrengimui ir eksploatavimui tenkina nurodytas nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas. Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo nuostatos neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatų „ir tai kelia nemažai problemų teritorijų planavime“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto nuostatos nėra suderintos su minėtomis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, todėl, svarstytina, ar kartu neturėtų būti teikiamas ir minėto įstatymo pakeitimo projektas. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-25)21
2Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus,
projektas tikslintinas:
Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvos“ brauktini. 2.2. projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti. 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-25)
dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams, pagal Želdynų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą Aplinkos ministerija, koordinuodama želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą, rengia želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, naujų želdynų kūrimo strategiją.
Atsižvelgiant į tai, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Atsižvelgti. Vyriausybės išvada gauta 2020-01-22. 5. LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2019-03-08) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3238 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau teikiame toliau nurodytas pastabas dėl Projekto suderinimo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkina viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti.
EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Sąvoka „visuomenės interesas“ nėra atskirai apibrėžta, tačiau ji siejama su teisėtu tikslu – valstybės turi diskreciją pačios nustatyti, koks tikslas yra teisėtas ir atitinka visuomenės poreikius. Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, jog želdynų įrengimo ir eksploatavimo priskyrimas svarbiems visuomenės poreikiams kelia abejonių. Projekto aiškinamajame rašte siekiant pagrįsti želdynų įrengimo priskyrimą konstituciškai privalomam užtikrinti visos visuomenės ar jos dalies interesui nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę į poilsį ir laisvalaikį, turint omenyje kad želdynų įrengimas gali patenkinti šiuos poreikius.
Tačiau Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvienam dirbančiam asmeniui laiduojama konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, vadovaujantis Konstitucinio Teismo aiškinimu[1], turi būti suprantama kaip dirbančio asmens teisė įstatymų leidėjo nustatytais atvejais ir tvarka gauti laisvą nuo darbo laiką. Tad manome, jog nurodymas, kad želdinių įrengimas patenka į minėtosios konstitucinės teisės apimtį, yra nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, laikydamas savaime suprantamu tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas socialinę bei ekonominę politiką, turi plačius įgaliojimus, gerbia įstatymų leidėjo sprendimą, kas tenkina visuomenės poreikio sąlygą, o kas ne, išskyrus tuos atvejus, kai toks sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t.y. jis negali pakeisti nacionalinio įvertinimo savuoju, tačiau privalo įvertinti valstybės priemones Pirmojo protokolo 1 straipsnio kontekste ir tai darydamas ištirti faktus, kuriais remiantis veikė nacionalinė valdžia[2]. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo[3].
Taigi net ir tuo atveju, jei nuosavybės paėmimas būtų vykdomas remiantis valstybės pripažintu teisėtu visuomenės intereso tikslu ir tai vykdantis subjektas veiktų pagal įstatymą, dar nereiškia, kad negalėtų kilti EŽTK Pirmojo protokolo minėtojo straipsnio pažeidimo – toks pažeidimas kiltų, jei nuosavybės paėmimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Todėl pažymime, jog net jei Projektu siekiamas įtvirtinti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas želdinių įrengimui būtų pripažintas atitinkantis viešo intereso poreikį, Projekto nuostatos yra svarstytinos dėl taikomų priemonių atitikties proporcingumo principui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad želdynų privalomas plotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais[4] turi būti įvertintas teritorijų planavimo etape – bendruosiuose planuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Tai reiškia, kad atskirų želdynų įrengimas ir eksploatacija gali būti užtikrinami ir kitomis, mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis nei apribojant asmens teisę į privačią nuosavybę. Atsižvelgdami į tai, manome, kad tikslas įrengti ir eksploatuoti želdinius nėra pakankamas apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę. Be to, jį pasiekti būtų galima mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis, todėl abejotina, ar galėtų kilti situacijos, kada sprendimas žemę paimti visuomenės poreikiams aptariamu atveju galėtų būti pripažintas proporcingu. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. N. Danielienė-Tsebriy (2019-10-02, g-2019-7877) 1(45)
Argumentai: Siūlymą teikiu, atsižvelgiant į praktinį poreikį ir šį dokumentą: 2013 m. gruodžio 11 d. Nr.
Nr. 3d-830/d1-920 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas: ... 24. Bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos Žemės sklypai, skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms. Pasiūlymas:
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo,
kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams ir
(ar) urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms įrengti ir eksploatuoti;“. Nepritarti. Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
projektas). Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas bei pasiūlymus:
paimama tik tada, kai ji reikalinga visuomenės poreikiams, kai už ją teisingai atlyginama; visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka.
Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės arba jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama įvairių visos visuomenės ir jos narių teisėtų interesų pusiausvyros; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai dėl konkretaus nuosavybės objekto; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime yra pažymėjęs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas) ir tai, kad sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiški. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai.
Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį miestuose ir miesteliuose atskirieji rekreacinės paskirties želdynai (parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai) privalomi ir jų plotas normuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytas normas nustatant bendrą rekreacinės paskirties želdynų plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui, ir rekreacinių želdynų norma vienam gyventojui priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus, siūlytina apsvarstyti galimybę Įstatymo projekte reglamentuoti tik atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų teritorijų paėmimą visuomenės poreikiams, kadangi jų plotas priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus. 2. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta atskirojo želdyno sąvoka – želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą – atskirųjų želdynų teritorijoms, išskyrus želdynus – kultūros paveldo objektus, kurie priskirti konservacinės paskirties žemei. Atsižvelgiant į tai, kad atskirieji želdynai pagal žemės naudojimo būdą nepriskirti bendro naudojimo teritorijoms, siūlytina išbraukti formuluotę „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms“. 3.
medžiais, krūmais, žoliniais augalais, t. y. joje gali būti želdynas arba paimamoje žemėje gali želdynų nebūti, todėl pirma jį reikėtų sukurti: parengti želdyno projektą, kuriame smulkiai aprašomi želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną, ir jį įgyvendinti (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 25, 26 dalys). Želdynų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta želdyno tvarkymo sąvoka, t. y. želdyno tvarkymas – želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros ir inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu. Vadovaujantis imperatyviu teisėkūros aiškumo principu (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 6 punktas), siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą ir vietoj žodžių „įrengti ir eksploatuoti“ įrašyti žodžius „kurti ir tvarkyti“. Atsižvelgiant į minėtus pasiūlymus, Įstatymo projektu keičiamame Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma vietoj žodžių „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“ įrašyti žodžius „rekreacinės paskirties želdynams kurti ir tvarkyti“. Nepritarti. Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą. 2.
(2020-04-21 raštas Nr.A51-53161/20
1(45)
Siūlo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; miestų bendrojo naudojimo teritorijoms įrengti, taip pat atskirųjų želdynų teritorijoms (rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės, apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams) įrengti ir tvarkyti“. Nepritarti. Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys S.Gentvilas (2019-09-24) * Argumentai:
įstatymo redakcijai, savivaldybėms leista rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus. Tam tikrais atvejais šie planai yra būtini. Įstatymo papildymas sudarys sąlygas visuomenės poreikiams paimti privačią žemę arba nutraukti žemės nuomos sutartis anksčiau laiko vadovaujantis ir kitais, ne tik specialiaisiais ir detaliais, teritorijų planavimo dokumentais. Pasiūlymas:
Siūlau papildyti 45 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:
„45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams
atvejai. 1.
savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga.“ Nepritarti. Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą. 2. Seimo nariai
įvardinti, jog žemės paėmimas visuomenės poreikiams gali vykti tik miestų teritorijose esančioms bendro naudojimo teritorijoms. Pasiūlymas: Siūlau papildyti 45 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems rekreacinės paskirties želdynams miestuose virš 50 000 gyventojų, kuriuose atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų norma yra neužtikrinama, kurti ir tvarkyti;“. Nepritarti. Komitetas nusprendė siūlyti Seimui atmesti įstatymo projektą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
kanceliarijos Teisės departamento pastabas, atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3238.
XIIIP-3238. Komiteto nuomone, siūlomas teisinis reglamentavimas gali sudaryti sąlygos konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimui. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė [1] Pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. [2] Europos Žmogaus Teisių Teismo 1986 m. vasario 21 d. sprendimas byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę Nr. 8793/79. [3] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Vistiņš and Perepjolkins prieš Latviją Nr. 71243/01; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Allard prieš Švediją Nr. 35179/97. [4] Pavyzdžiui, 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-694.
APSAUGOS komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Juozas Imbrasas – Komiteto pirmininkas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas,
Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė, Aplinkos viceministras Marius Narmontas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Juozas Imbrasas – Komiteto pirmininkas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas,
Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-25) 1(45)
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad „žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga <...> bendrojo naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojama formuluotė „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“ savo turiniu nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą - atskirųjų želdynų teritorijoms.
Be to, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 ir 14 punktuose nustatyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą atskirai skirstomi į bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas (9 punktas) bei atskirųjų želdynų teritorijas (14 punktas), todėl nėra aiškus projekto nuostatų santykis su aukščiau minėtomis Želdynų įstatymo ir keičiamo įstatymo nuostatomis, nes pagal minėtų įstatymų nuostatas atskirieji želdynai turėtų būti įrengiami kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos, o ne bendrojo naudojimo teritorijos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projektu siūloma išplėsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinių atvejų ratą. Svarstant šį įstatymo projektą, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos
nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs: „Konstitucijos [23] straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu.
Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, taip pat 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Taigi nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, jeigu: visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas; paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar žemės paėmimas atskirųjų želdynų įrengimui ir eksploatavimui tenkina nurodytas nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas.
Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo nuostatos neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatų „ir tai kelia nemažai problemų teritorijų planavime“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto nuostatos nėra suderintos su minėtomis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, todėl, svarstytina, ar kartu neturėtų būti teikiamas ir minėto įstatymo pakeitimo projektas. Pritarti iš dalies Pritarti dėl pirmosios pastabos – atsisakyti sąvokos „bendro naudojimo teritorijoms“. Pritarti dėl antrosios pastabos – Įstatymo projekte reglamentuoti tik atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų teritorijų paėmimą visuomenės poreikiams, kadangi jų plotas priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus. Nepritarti dėl trečiosios pastabos dalies – Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 9 p. numatytas žemės paėmimas visuomenės poreikiams gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams – reguliavimas atitinka numatytą Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 3 d. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-25)21
technikos reikalavimus, projektas tikslintinas:
įrašyti žodžiai „Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas Lietuvos“ brauktini. 2.2. projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-02-25) * 3.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams, pagal Želdynų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą Aplinkos ministerija, koordinuodama želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą, rengia želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, naujų želdynų kūrimo strategiją. Atsižvelgiant į tai, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Atsižvelgti Vyriausybės išvada gauta 2020-01-22. 5. LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2019-03-08) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3238 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau teikiame toliau nurodytas pastabas dėl Projekto suderinimo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Pirmojo protokolo nuostatomis. Projektu siekiama įtvirtinti, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkina viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti.
EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Sąvoka „visuomenės interesas“ nėra atskirai apibrėžta, tačiau ji siejama su teisėtu tikslu – valstybės turi diskreciją pačios nustatyti, koks tikslas yra teisėtas ir atitinka visuomenės poreikius. Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, jog želdynų įrengimo ir eksploatavimo priskyrimas svarbiems visuomenės poreikiams kelia abejonių. Projekto aiškinamajame rašte siekiant pagrįsti želdynų įrengimo priskyrimą konstituciškai privalomam užtikrinti visos visuomenės ar jos dalies interesui nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę į poilsį ir laisvalaikį, turint omenyje kad želdynų įrengimas gali patenkinti šiuos poreikius.
Tačiau Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvienam dirbančiam asmeniui laiduojama konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, vadovaujantis Konstitucinio Teismo aiškinimu[1], turi būti suprantama kaip dirbančio asmens teisė įstatymų leidėjo nustatytais atvejais ir tvarka gauti laisvą nuo darbo laiką. Tad manome, jog nurodymas, kad želdinių įrengimas patenka į minėtosios konstitucinės teisės apimtį, yra nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, laikydamas savaime suprantamu tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas socialinę bei ekonominę politiką, turi plačius įgaliojimus, gerbia įstatymų leidėjo sprendimą, kas tenkina visuomenės poreikio sąlygą, o kas ne, išskyrus tuos atvejus, kai toks sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t.y. jis negali pakeisti nacionalinio įvertinimo savuoju, tačiau privalo įvertinti valstybės priemones Pirmojo protokolo 1 straipsnio kontekste ir tai darydamas ištirti faktus, kuriais remiantis veikė nacionalinė valdžia[2]. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo[3].
Taigi net ir tuo atveju, jei nuosavybės paėmimas būtų vykdomas remiantis valstybės pripažintu teisėtu visuomenės intereso tikslu ir tai vykdantis subjektas veiktų pagal įstatymą, dar nereiškia, kad negalėtų kilti EŽTK Pirmojo protokolo minėtojo straipsnio pažeidimo – toks pažeidimas kiltų, jei nuosavybės paėmimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Todėl pažymime, jog net jei Projektu siekiamas įtvirtinti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas želdinių įrengimui būtų pripažintas atitinkantis viešo intereso poreikį, Projekto nuostatos yra svarstytinos dėl taikomų priemonių atitikties proporcingumo principui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad želdynų privalomas plotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais[4] turi būti įvertintas teritorijų planavimo etape – bendruosiuose planuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Tai reiškia, kad atskirų želdynų įrengimas ir eksploatacija gali būti užtikrinami ir kitomis, mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis nei apribojant asmens teisę į privačią nuosavybę. Atsižvelgdami į tai, manome, kad tikslas įrengti ir eksploatuoti želdinius nėra pakankamas apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę. Be to, jį pasiekti būtų galima mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis, todėl abejotina, ar galėtų kilti situacijos, kada sprendimas žemę paimti visuomenės poreikiams aptariamu atveju galėtų būti pripažintas proporcingu. Pritarti iš dalies Siūloma Įstatyme nustatyti tikslesnius kriterijus, t. y. žemės paėmimą visuomenės poreikiams tik atskiriesiems rekreacinės paskirties želdynams kurti ir tvarkyti, kadangi tokių želdynų plotas priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus – objektyvių kriterijų, rodančių visuomenės intereso dydį konkrečioje situacijoje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. N. Danielienė-Tsebriy (2019-10-02, G-2019-7877) 1(45)
Argumentai: Siūlymą teikiu, atsižvelgiant į praktinį poreikį ir šį dokumentą:
ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas: ... 24. Bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos Žemės sklypai, skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms. Pasiūlymas:
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo,
kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams ir (ar) urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms įrengti ir eksploatuoti;“.
Nepritarti Konstitucinis Teismas, analizuodamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs: „Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai <...> tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti“; „visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui.“ Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalį „viešoji erdvė – gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams“, t, y. sąvoka „viešoji erdvė“ yra apibendrinta, galinti apimti ne vieną konkretų objektą ir nebūtinai viešosios erdvės įrengimas turi atitikti tik tuos visuomenės interesus, kuriuos valstybė konstituciškai įpareigota užtikrinti. Abejotina, ar šis siūlymas įgyvendina nurodytas nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai,
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr.
SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
projektas). Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas bei pasiūlymus:
paimama tik tada, kai ji reikalinga visuomenės poreikiams, kai už ją teisingai atlyginama; visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės arba jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama įvairių visos visuomenės ir jos narių teisėtų interesų pusiausvyros; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai dėl konkretaus nuosavybės objekto; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime yra pažymėjęs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas) ir tai, kad sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiški. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai. Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo
paskirties želdynai (parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai) privalomi ir jų plotas normuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytas normas nustatant bendrą rekreacinės paskirties želdynų plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui, ir rekreacinių želdynų norma vienam gyventojui priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus, siūlytina apsvarstyti galimybę Įstatymo projekte reglamentuoti tik atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų teritorijų paėmimą visuomenės poreikiams, kadangi jų plotas priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus. 2. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta atskirojo želdyno sąvoka – želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą – atskirųjų želdynų teritorijoms, išskyrus želdynus – kultūros paveldo objektus, kurie priskirti konservacinės paskirties žemei. Atsižvelgiant į tai, kad atskirieji želdynai pagal žemės naudojimo būdą nepriskirti bendro naudojimo teritorijoms, siūlytina išbraukti formuluotę
„bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms“. 3.
3Žemė, paimama visuomenės poreikiams, gali būti apaugusi medžiais,
krūmais, žoliniais augalais, t. y. joje gali būti želdynas arba paimamoje žemėje gali želdynų nebūti, todėl pirma jį reikėtų sukurti: parengti želdyno projektą, kuriame smulkiai aprašomi želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną, ir jį įgyvendinti (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 25, 26 dalys). Želdynų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta želdyno tvarkymo sąvoka, t. y. želdyno tvarkymas – želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros ir inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu. Vadovaujantis imperatyviu teisėkūros aiškumo principu (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 6 punktas), siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą ir vietoj žodžių „įrengti ir eksploatuoti“ įrašyti žodžius „kurti ir tvarkyti“. Atsižvelgiant į minėtus pasiūlymus, Įstatymo projektu keičiamame Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma vietoj žodžių „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“ įrašyti žodžius „rekreacinės paskirties želdynams kurti ir tvarkyti“. Pritarti 2.
(2020-04-21 raštas Nr.A51-53161/20
1(45)
Siūlo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; miestų bendrojo naudojimo teritorijoms įrengti, taip pat atskirųjų želdynų teritorijoms (rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės, apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams) įrengti ir tvarkyti“. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo daliai papildyti Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuostata – „atskiriesiems želdynams kurti ir įrengti“, kadangi tokių želdynų nauda visuomenei objektyviai didelė. Nepritarti siūlomam atskirųjų želdynų išaiškinimui, nes atskirųjų želdynų teisinį reguliavimą reglamentuoja Želdynų, o ne Žemės, įstatymas. Nepritarti siūlymui papildyti Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuostata – „miestų bendrojo naudojimo teritorijoms įrengti“. Formuluotė „miestų bendrojo naudojimo teritorijos“ savo turiniu nėra aiški ir galėtų būti suprantama kaip miestų teritorijos, skirtos bendram viešajam naudojimui. Tai labai apibendrinta, o ne konkreti, samprata. Manytina, kad tokiu siūlymu gali būti neįgyvendintos šios lentelės 1 punkte nurodytos nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys S. Gentvilas (2019-09-24) 1(45) 1N Argumentai:
įstatymo redakcijai, savivaldybėms leista rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus. Tam tikrais atvejais šie planai yra būtini.
Įstatymo papildymas sudarys sąlygas visuomenės poreikiams paimti privačią žemę arba nutraukti žemės nuomos sutartis anksčiau laiko vadovaujantis ir kitais, ne tik specialiaisiais ir detaliais, teritorijų planavimo dokumentais. Pasiūlymas: Siūlau papildyti 45 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:
„45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams
atvejai. 1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:“ Pritarti Pasiūlymas:
Pritarus šiam siūlymui, siekiant Žemės įstatymo nuostatų suderinamo ir nuoseklumo, turėtų būti atitinkamai keičiamos Žemės įstatymo 45 straipsnio
straipsnio 1 dalies nuostatos,– vietoje „detaliojo plano“ („detaliųjų planų“) atitinkamu linksniu įrašant „vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą (dokumentus)“. 2. Seimo nariai K. Bacvinka,
įvardinti, jog žemės paėmimas visuomenės poreikiams gali vykti tik miestų teritorijose esančioms bendro naudojimo teritorijoms. Pasiūlymas: Siūlau papildyti 45 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems rekreacinės paskirties želdynams miestuose virš 50 000 gyventojų, kuriuose atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų norma yra neužtikrinama, kurti ir tvarkyti;“. Pritarti iš dalies Argumentai Atskirųjų želdynų norma gali būti neišpildyta ir mažiau nei 50 000 gyventojų turinčiuose miestuose. Želdynų įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad privaloma atskirųjų rekreacinių želdynų norma nustatoma ne tik miestuose, bet ir miesteliuose, todėl siūloma įtraukti ir miestelius bei atsisakyti gyventojų skaičiaus kriterijaus ne didžiųjų miestų gyventojus. Pasiūlymas Siūloma keičiamą normą išdėstyti taip: „...eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems rekreacinės paskirties želdynams miestuose ir miesteliuose virš 50 000 gyventojų, kuriuose atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų norma yra neužtikrinama, kurti ir tvarkyti;“. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo narių pateiktas pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Juozas Imbrasas. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] Pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. [2] Europos Žmogaus Teisių Teismo 1986 m. vasario 21 d. sprendimas byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę Nr.
8793/79. [3] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Vistiņš and Perepjolkins prieš Latviją Nr. 71243/01; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Allard prieš Švediją Nr. 35179/97. [4] Pavyzdžiui, 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-694.
APSAUGOS komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL
2021-03-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Aistė Gedvilienė – Komiteto pirmininkė,
Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas pirmininkės pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Andrius Palionis, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Agnė Jakstienė, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos (GAP) grupės vadovas Algirdas Klimavičius, AM GAP grupės vyresnioji patarėja Ieva Klimašauskė, Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) direktorius Laimonas Čiakas, NŽT prie ŽŪM Žemės tvarkymo skyriaus vedėja Daiva Mikalauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1(45)
Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad „žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga <...> bendrojo naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“. Šios projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatose vartojama formuluotė „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“ savo turiniu nėra aiški. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą - atskirųjų želdynų teritorijoms.
Be to, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 9 ir 14 punktuose nustatyta, kad kitos paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytą žemės naudojimo būdą atskirai skirstomi į bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijas (9 punktas) bei atskirųjų želdynų teritorijas (14 punktas), todėl nėra aiškus projekto nuostatų santykis su aukščiau minėtomis Želdynų įstatymo ir keičiamo įstatymo nuostatomis, nes pagal minėtų įstatymų nuostatas atskirieji želdynai turėtų būti įrengiami kitos paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas – atskirųjų želdynų teritorijos, o ne bendrojo naudojimo teritorijos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Antra, projektu siūloma išplėsti žemės paėmimo visuomenės poreikiams išimtinių atvejų ratą. Svarstant šį įstatymo projektą, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas, analizuodamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs: „Konstitucijos [23] straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu.
Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, taip pat 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Taigi nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, jeigu: visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas; paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar žemės paėmimas atskirųjų želdynų įrengimui ir eksploatavimui tenkina nurodytas nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas.
Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo nuostatos neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies nuostatų „ir tai kelia nemažai problemų teritorijų planavime“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto nuostatos nėra suderintos su minėtomis Saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis, todėl, svarstytina, ar kartu neturėtų būti teikiamas ir minėto įstatymo pakeitimo projektas. Pritarti iš dalies Pritarti dėl pirmosios pastabos – atsisakyti sąvokos „bendro naudojimo teritorijoms“. Pritarti dėl antrosios pastabos – Įstatymo projekte reglamentuoti tik atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų teritorijų paėmimą visuomenės poreikiams, kadangi jų plotas priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus. Nepritarti dėl trečiosios pastabos dalies – Žemės įstatymo 45 str. 1 d. 9 p. numatytas žemės paėmimas visuomenės poreikiams gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams – reguliavimas atitinka Saugomų teritorijų įstatymo
(2019-02-25)21
2Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus,
projektas tikslintinas:
„Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas
„įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
* 3.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 8 punktą, Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėja prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams, pagal Želdynų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą Aplinkos ministerija, koordinuodama želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valstybinį valdymą, rengia želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, naujų želdynų kūrimo strategiją. Atsižvelgiant į tai, siūlytume kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo. Atsižvelgti Vyriausybės išvada gauta 2020-01-22. 5. LR teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2019-03-08) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3238 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau teikiame toliau nurodytas pastabas dėl Projekto suderinimo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) Pirmojo protokolo nuostatomis. Projektu siekiama įtvirtinti, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkina viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti.
EŽTK Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Sąvoka „visuomenės interesas“ nėra atskirai apibrėžta, tačiau ji siejama su teisėtu tikslu – valstybės turi diskreciją pačios nustatyti, koks tikslas yra teisėtas ir atitinka visuomenės poreikius. Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, jog želdynų įrengimo ir eksploatavimo priskyrimas svarbiems visuomenės poreikiams kelia abejonių. Projekto aiškinamajame rašte siekiant pagrįsti želdynų įrengimo priskyrimą konstituciškai privalomam užtikrinti visos visuomenės ar jos dalies interesui nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmens teisę į poilsį ir laisvalaikį, turint omenyje kad želdynų įrengimas gali patenkinti šiuos poreikius.
Tačiau Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvienam dirbančiam asmeniui laiduojama konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, vadovaujantis Konstitucinio Teismo aiškinimu[1], turi būti suprantama kaip dirbančio asmens teisė įstatymų leidėjo nustatytais atvejais ir tvarka gauti laisvą nuo darbo laiką. Tad manome, jog nurodymas, kad želdinių įrengimas patenka į minėtosios konstitucinės teisės apimtį, yra nepagrįstas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, laikydamas savaime suprantamu tai, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas socialinę bei ekonominę politiką, turi plačius įgaliojimus, gerbia įstatymų leidėjo sprendimą, kas tenkina visuomenės poreikio sąlygą, o kas ne, išskyrus tuos atvejus, kai toks sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. jis negali pakeisti nacionalinio įvertinimo savuoju, tačiau privalo įvertinti valstybės priemones Pirmojo protokolo 1 straipsnio kontekste ir tai darydamas ištirti faktus, kuriais remiantis veikė nacionalinė valdžia[2]. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas turi nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą. Reikalautina pusiausvyra nebus nustatyta, jei dėl pritaikyto ribojimo asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą. Kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo[3].
Taigi net ir tuo atveju, jei nuosavybės paėmimas būtų vykdomas remiantis valstybės pripažintu teisėtu visuomenės intereso tikslu ir tai vykdantis subjektas veiktų pagal įstatymą, dar nereiškia, kad negalėtų kilti EŽTK Pirmojo protokolo minėtojo straipsnio pažeidimo – toks pažeidimas kiltų, jei nuosavybės paėmimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Todėl pažymime, jog net jei Projektu siekiamas įtvirtinti nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindas želdinių įrengimui būtų pripažintas atitinkantis viešo intereso poreikį, Projekto nuostatos yra svarstytinos dėl taikomų priemonių atitikties proporcingumo principui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad želdynų privalomas plotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais[4] turi būti įvertintas teritorijų planavimo etape – bendruosiuose planuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Tai reiškia, kad atskirų želdynų įrengimas ir eksploatacija gali būti užtikrinami ir kitomis, mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis nei apribojant asmens teisę į privačią nuosavybę. Atsižvelgdami į tai, manome, kad tikslas įrengti ir eksploatuoti želdinius nėra pakankamas apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę. Be to, jį pasiekti būtų galima mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis, todėl abejotina, ar galėtų kilti situacijos, kada sprendimas žemę paimti visuomenės poreikiams aptariamu atveju galėtų būti pripažintas proporcingu. Pritarti iš dalies Siūloma Įstatyme nustatyti tikslesnius kriterijus, t. y. žemės paėmimą visuomenės poreikiams tik atskiriesiems viešiesiems želdynams kurti ir tvarkyti, kadangi tokių želdynų plotas priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus – objektyvių kriterijų, rodančių visuomenės intereso dydį konkrečioje situacijoje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
atsižvelgiant į praktinį poreikį ir šį dokumentą:
Respublikos aplinkos ministro įsakymas: ... 24. Bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos Žemės sklypai, skirti bendram viešajam naudojimui: botanikos ir zoologijos sodams, kapinėms ir palaikų laikymo statiniams, urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms. Pasiūlymas:
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams ir (ar) urbanizuotų teritorijų viešosioms erdvėms įrengti ir eksploatuoti;“. Nepritarti Pasiūlymas pernelyg abstraktus, juo siūloma sąvoka per plati.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, analizuodamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs: „Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai <...> tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti“;
„visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį
paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui.“ Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalį „viešoji erdvė – gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams“, t, y. sąvoka „viešoji erdvė“ yra apibendrinta, galinti apimti ne vieną konkretų objektą ir nebūtinai viešosios erdvės įrengimas turi atitikti tik tuos visuomenės interesus, kuriuos valstybė konstituciškai įpareigota užtikrinti. Abejotina, ar šis siūlymas įgyvendina nurodytas nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė (2020-01-22) 1(45)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1402 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3238 (toliau – Įstatymo projektas). Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas bei pasiūlymus: 1.
Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji reikalinga visuomenės poreikiams, kai už ją teisingai atlyginama; visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka. Kaip yra konstatavęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė, – tai visos visuomenės arba jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama įvairių visos visuomenės ir jos narių teisėtų interesų pusiausvyros; visuomenės poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai dėl konkretaus nuosavybės objekto; paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime yra pažymėjęs (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas) ir tai, kad sprendžiant, ar nuosavybė yra paimama visuomenės poreikiams, atsižvelgtina ir į tai, kad visuomenės poreikiai nėra statiški. Reikmės, kurios viename visuomenės ir valstybės raidos etape galėjo būti suprantamos kaip visuomenės poreikiai, kitame visuomenės ir valstybės raidos etape gali būti vertinamos kaip neatitinkančios konstitucinės visuomenės poreikių sampratos, ir atvirkščiai.
Ar poreikiai, kuriems paimama nuosavybė, yra visuomenės poreikiai, kiekvieną kartą turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į tai, kokių socialiai reikšmingų tikslų tuo metu paimant būtent tą nuosavybę buvo siekiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį miestuose ir miesteliuose atskirieji rekreacinės paskirties želdynai (parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai) privalomi ir jų plotas normuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytas normas nustatant bendrą rekreacinės paskirties želdynų plotą, tenkantį vienam miesto gyventojui, ir rekreacinių želdynų norma vienam gyventojui priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus, siūlytina apsvarstyti galimybę Įstatymo projekte reglamentuoti tik atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų teritorijų paėmimą visuomenės poreikiams, kadangi jų plotas priklauso nuo miesto dydžio ir gyventojų skaičiaus. 2. Želdynų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta atskirojo želdyno sąvoka – želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. Želdynų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi atskirieji želdynai pagal Žemės įstatyme nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priskiriami kitos paskirties žemei, o pagal naudojimo būdą – atskirųjų želdynų teritorijoms, išskyrus želdynus – kultūros paveldo objektus, kurie priskirti konservacinės paskirties žemei. Atsižvelgiant į tai, kad atskirieji želdynai pagal žemės naudojimo būdą nepriskirti bendro naudojimo teritorijoms, siūlytina išbraukti formuluotę „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms“. 3.
visuomenės poreikiams, gali būti apaugusi medžiais, krūmais, žoliniais augalais, t. y. joje gali būti želdynas arba paimamoje žemėje gali želdynų nebūti, todėl pirma jį reikėtų sukurti: parengti želdyno projektą, kuriame smulkiai aprašomi želdyno kūrimo ir (arba) tvarkymo darbai, jų atlikimo eilės tvarka, nurodoma tų darbų sąmatinė vertė, technologijos, veisiamos medžių, krūmų, žolinių augalų (vejoms ir gėlynams) rūšys, išvardijami numatomi darbai įkūrus želdyną, ir jį įgyvendinti (Želdynų įstatymo 2 straipsnio 25, 26 dalys). Želdynų įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta želdyno tvarkymo sąvoka, t. y. želdyno tvarkymas – želdyno augalijos, mažosios kraštovaizdžio architektūros ir inžinerinių statinių reikiamos būklės palaikymas ar atkūrimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu. Vadovaujantis imperatyviu teisėkūros aiškumo principu (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 6 punktas), siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą ir vietoj žodžių „įrengti ir eksploatuoti“ įrašyti žodžius „kurti ir tvarkyti“. Atsižvelgiant į minėtus pasiūlymus, Įstatymo projektu keičiamame Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma vietoj žodžių „bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti“ įrašyti žodžius
„rekreacinės paskirties želdynams kurti ir tvarkyti“. Pritarti
2.
miesto savivaldybės administracija (2020-04-21 raštas Nr.A51-53161/20
1(45)
Siūlo Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip:
„5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros,
sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti; miestų bendrojo naudojimo teritorijoms įrengti, taip pat atskirųjų želdynų teritorijoms (rekreacinės, mokslinės, kultūrinės ir memorialinės, apsauginės ir ekologinės paskirties želdynams) įrengti ir tvarkyti“. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymo daliai papildyti Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą nuostata – „atskiriesiems želdynams kurti ir įrengti“, kadangi tokių želdynų nauda visuomenei objektyviai didelė. Nepritarti siūlomam atskirųjų želdynų išaiškinimui, nes atskirųjų želdynų teisinį reguliavimą reglamentuoja Želdynų, o ne Žemės, įstatymas. Nepritarti siūlymui papildyti Žemės įstatymo 45 straipsnio
bendrojo naudojimo teritorijoms įrengti“. Formuluotė
„miestų bendrojo naudojimo teritorijos“ savo turiniu nėra aiški ir galėtų
būti suprantama kaip miestų teritorijos, skirtos bendram viešajam naudojimui. Tai labai apibendrinta, o ne konkreti, samprata. Manytina, kad tokiu siūlymu gali būti neįgyvendintos šios lentelės 1 punkte nurodytos nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
S. Gentvilas (2019-09-24) 1(45) 1N Argumentai:
redakcijai, savivaldybėms leista rengti vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus. Tam tikrais atvejais šie planai yra būtini.
Įstatymo papildymas sudarys sąlygas visuomenės poreikiams paimti privačią žemę arba nutraukti žemės nuomos sutartis anksčiau laiko vadovaujantis ir kitais, ne tik specialiaisiais ir detaliais, teritorijų planavimo dokumentais. Pasiūlymas: Siūlau papildyti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai. 1. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti
paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar detaliuosius planus vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:“ Pritarti Pasiūlymas:
Siekiant Žemės įstatymo nuostatų suderinamo ir nuoseklumo, tikslinga pakeisti ir kitas Žemės įstatymo nuostatas: Žemės įstatymo 45 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 47 straipsnio 12 dalį ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatas,– vietoje „detaliojo plano“ („detaliųjų planų“) atitinkamu linksniu įrašant „vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą (dokumentus)“. 2. Seimo nariai
Aiškumo dėlei, siūlome įvardinti, jog žemės paėmimas visuomenės poreikiams gali vykti tik miestų teritorijose esančioms bendro naudojimo teritorijoms. Pasiūlymas: Siūlau papildyti 45 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti jį taip:
Pakeisti 45 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms atskiriesiems rekreacinės paskirties želdynams miestuose virš 50 000 gyventojų, kuriuose atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų norma yra neužtikrinama, kurti ir tvarkyti;“. Pritarti iš dalies Argumentai Atskirųjų želdynų norma gali būti neišpildyta ir mažiau nei 50 000 gyventojų turinčiuose miestuose. Želdynų įstatymo 8 str. 1 d. numatyta, kad privaloma atskirųjų rekreacinių želdynų norma nustatoma ne tik miestuose, bet ir miesteliuose, todėl siūloma įtraukti ir miestelius bei kurortus ir atsisakyti gyventojų skaičiaus kriterijaus. Pasiūlymas:
Siūloma keičiamą normą išdėstyti taip: „...eksploatuoti, bendro naudojimo teritorijoms, skirtoms viešiesiems atskiriesiems želdynams įrengti ir eksploatuoti kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas;“. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo narių pateiktas pastabas bei pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2021-03-172 Argumentai: Tikslinga nustatyti naujus įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminus, atsižvelgiant į tai, kad projekte siūlomi įstatymo įsigaliojimo terminai jau praėjo.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto
įgyvendinimo terminus. „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2021 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2021 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aistė Gedvilienė. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Aistrida Latvėnė [1] Pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. [2] Europos Žmogaus Teisių Teismo 1986 m. vasario 21 d. sprendimas byloje James ir kiti prieš Jungtinę Karalystę Nr. 8793/79. [3] Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimas byloje Vistiņš and Perepjolkins prieš Latviją Nr. 71243/01; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. sprendimas byloje Allard prieš Švediją Nr. 35179/97. [4] Pavyzdžiui, 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. D1-694.