Projekto lyginamasis variantas
2019 m. vasario d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Šie Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4. Komisiją sudariusi perkančioji organizacija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai „Transparency International“ organizacijos atliekamo Korupcijos suvokimo indekso tyrimo duomenimis, 2018 metais Lietuvai, kaip ir 2017-aisiais, skirti 59 balai iš 100 galimų ir 38 vieta 180 šalių sąraše. Lietuvos rezultatai nesikeičia jau ketvirtus metus iš eilės – tiek 2017, tiek 2016 ir 2015 metais Lietuva gavo 59 balus. Korupcijai jautriausiomis sritimis išlieka sveikatos apsaugos sektorius ir viešieji pirkimai. Viešųjų pirkimų skaidrumas yra būtina prielaida visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis ir jų veikla naudojant valstybės lėšas didinimui. Pasitikėjimas viešųjų pirkimų sistema priklauso ir nuo to, ar viešųjų pirkimų komisijų veikla yra skaidri ir nekelia interesų konfliktų rizikos. Nors galiojančio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 3 dalis įpareigoja tokių komisijų nariais skirti tik nepriekaištingos reputacijos asmenis, į viešumą iškylantys faktai, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ar valstybės politikai nario, eksperto ar stebėtojo teisėmis dalyvauja viešojo pirkimo komisijose, kelia rimtų abejonių dėl viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimo, šių komisijų priimtų sprendimų dėl pirkimo laimėtojų nešališkumo ir meta korupcijos šešėlį visai viešųjų pirkimų sistemai. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir valstybės politikų delegavimas į viešojo pirkimo komisijų sudėtį sudaro prielaidas daryti tiesioginę ir netiesioginę įtaką viešąjį pirkimą vykdančioms institucijoms vertinant konkrečius tiekėjus ir sprendžiant dėl viešojo pirkimo laimėtojo. Viešaisiais pirkimais turi būti siekiama skaidraus ir racionalaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo įsigyjant labiausiai perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus.
Priimdami sprendimus viešojo pirkimo komisijos nariai privalo vengti išankstinių nuostatų, vadovautis visiems vienodais vertinimo kriterijais, vengti asmeniškumo, būti nešališki, atsižvelgti tik į pirkime dalyvaujančių nepriklausomų ekspertų nuomonę ir kitus objektyvius veiksnius. Todėl šiame procese būtina vengti politinės galios nulemtų sprendimų. Abejonių dėl skaidrumo ir politizavimo nekelianti viešojo pirkimo komisijos bei jos narių, ekspertų ir stebėtojų veikla padeda mažinti korupcijos apraiškas, stiprina pasitikėjimą viešojo sektoriaus institucijomis bei visa viešųjų pirkimų sistema. Galiojančiame Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatyta galimybė į viešojo pirkimo komisiją kviestis ekspertus bei stebėtojus sudaro prielaidas skaidriam, nepriklausomam ir profesionaliam viešojo pirkimo komisijos darbui, o reikalavimais dėl interesų konfliktų vengimo, nepriklausomumo ir konfidencialumo siekiama užtikrinti, kad tiekėjų pasiūlymai bus vertinami sąžiningų, nešališkų ir konkrečiam pirkimui būtiną kompetenciją turinčių asmenų. Šios nuostatos sudaro prielaidas užtikrinti abejonių dėl neskaidrių susitarimų nekeliantį viešųjų pirkimų procesą, nes viešojo pirkimo komisijos veikloje gali dalyvauti jokių sąsajų su konkrečia institucija, valstybės politikais ir viešajame pirkime dalyvaujančiais tiekėjais neturintys specifinių sričių specialistai ar pavyzdžiui, už skaidrumą atsakingų nevyriausybinių organizacijų atstovai. Tačiau šios esminės viešojo pirkimo komisijos veiklos nepriklausomumo prielaidos yra paneigiamos, kai jose dalyvauja ir sprendimus priima galimai politinį suinteresuotumą turintys ir politinę įtaką galintys daryti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ar valstybės politikai.
Atsižvelgiant į tai, pagrindinis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – užtikrinti viešojo pirkimo komisijų formavimo skaidrumą ir jų priimamų sprendimų nepriklausomumą. Siekiant šio tikslo, siūloma nustatyti draudimą tiek politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, tiek valstybės politikams dalyvauti viešojo pirkimo komisijose nario, eksperto ar stebėtojo teisėmis. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį yra valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį yra viceministrai, ministerijos kancleris, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį valstybės politikai yra asmenys, įstatymų nustatyta tvarka išrinkti ar paskirti į Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė ir Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3.
Šiuo metu galiojančio Įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja viešojo pirkimo komisijos sudarymą ir jos veiklos principus. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį viešojo pirkimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent dviejų komisijos narių. Šie komisijos nariai gali būti ne tik komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 4 dalį komisiją sudariusi perkančioji organizacija gali kviesti komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą. Galiojantis Įstatymas nenustato draudimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams dalyvauti viešojo pirkimo komisijų veikloje nario, eksperto ar stebėtojo teisėmis ir priimti sprendimus, pateikti vertinimus dėl konkrečių tiekėjų bei jų pasiūlymų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti draudimą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir valstybės politikams dalyvauti viešojo pirkimo komisijose nario, eksperto ar stebėtojo teisėmis. Numatomi teigiami Įstatymo rezultatai, susiję su nepolitizuotu viešojo pirkimo komisijų darbu, jose dirbančių ir dalyvaujančių asmenų profesionalumu, nepriklausomumu ir jų priimamais sprendimais, kurie būtų grindžiami išimtinai tik objektyviais duomenimis bei sąžininga tiekėjų konkurencija. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatoma, kad Įstatymo projekto nuostatos sudarys prielaidas skaidriam ir abejonių dėl politizavimo nekeliančiam viešojo pirkimo komisijų darbui, leis efektyviau užtikrinti viešojo pirkimo komisijų priimamų sprendimų nešališkumą, sudarys prielaidas sumažinti neskaidrių susitarimų viešuosiuose pirkimuose rizikas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas leis užtikrinti skaidrų ir abejonių dėl nešališkumo nekeliantį viešojo pirkimo komisijų darbą, o tai turės teigiamos įtakos korupcijos apraiškų jautrioje viešųjų pirkimų srityje mažinimui. Siūlomos nuostatos leis sumažinti piktnaudžiavimo politine galia ir su tuo susijusių neskaidrių susitarimų prielaidas, kurios turi neigiamos įtakos viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumui ir efektyvumui bei visuomenės pasitikėjimui viešųjų pirkimų sistema. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas turėtų tik teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, nes su skaidriu ir nepolitizuotu viešojo pirkimo komisijų darbu yra tiesiogiai susijęs viešųjų pirkimų įvaizdis verslo ir visos visuomenės akyse. Būtų sudarytos skaidrios sąlygos sąžiningai tiekėjų konkurencijai, kai konkuruojama prekių ar paslaugų kokybe bei kaina, bet ne tiekėjų ir politikų pažintimis bei galimybe daryti įtaką politiniams procesams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, kitų šiuo metu galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų sąvokų ar naujų jas įvardijančių terminų Įstatymo projekte nėra. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus ES direktyvos viešųjų pirkimų srityje, kurios nacionalinėje teisėje jau yra įgyvendintos, nustato bendrą nepriklausomumo ir profesionalumo reikalavimą viešojo pirkimo komisijai, bet konkrečių reikalavimų šios komisijos sudėčiai nedetalizuoja. Tai reiškia, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinį kontekstą, korupcijai jautrias sritis bei iškylančias problemas vykdant viešuosius pirkimus, turi teisę nustatyti reikalavimus viešojo pirkimo komisijos sudėčiai ir nustatyti draudimus, susijusius su jų komisijos narių, ekspertų ir stebėtojų einamomis pareigomis. Įstatymo projektas nereguliuoja klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Priešingai, skaidresnės viešųjų pirkimų procedūros bei sąžininga tiekėjų konkurencija leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. 13.
Įstatymo projekto rengimo metu buvo gauta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Viešojo pirkimo komisija“, „politinio (asmeninio) pasitikėjimo
valstybės tarnautojas“, ,,valstybės politikas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2019-02- Nr. Į 2019-02-07 Nr. S-2019-702 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP3203 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP3203, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Direktoriaus pavaduotojas, Karolis Dieninis atliekantis direktoriaus funkcijas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai negalėtų būti viešojo pirkimo komisijos (toliau - komisija) ekspertais, nariais ar stebėtojais. Pažymėtina, kad komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos (juridinio asmens) vadovo sprendimu. Įstaigos ar institucijos vadovas gali būti skiriamas ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Jo įgalioti asmenys veikia jo vardu ir jo suteiktų įgalinimų ribose, todėl svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiektas įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]