Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: „3. Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos.“
taip:
„15. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė –
viešojo ir privataus sektorių subjektų valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą priskirta veikla perduodama privačiam subjektui, o privatus subjektas, prisiimdamas visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos, investuoja į šią veiklą ir (arba) jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus nustato šis, Lietuvos Respublikos koncesijų ir kiti įstatymai.“
2Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„23. Stambaus projekto investicijų sutartis – Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaryta investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos šiame įstatyme nurodytos stambaus projekto investicijų sutarties sąlygos.“
3Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi:
„24.
Stambus projektas – apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja, kad per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos:
1) investuotojas įsteigs ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų;
2) investuotojo privačios kapitalo investicijos į investicijų projektą sudarys ne mažiau kaip 30 milijonų eurų.“
4Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
„25. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 10
metų laikotarpis nuo stambaus projekto įgyvendinimo termino pabaigos.“
1Pakeisti 9¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tam, kad teritorija galėtų tapti pramonės parku, savivaldybės
taryba turi užtikrinti, kad tokia teritorija atitiktų šias pramonės parkui privalomas sąlygas tokiu eiliškumu:
1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
2) tokios teritorijos ribos turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
3) tokios teritorijos vystymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nutarimu turi būti suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi būti patvirtinusi su savivaldybės taryba suderintą pramonės parko plėtros planą. Tuo atveju, kai pramonės parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, jo plėtros planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
2Pripažinti netekusia galios 9¹ straipsnio 4 dalį. 4. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į
teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. 4 straipsnis.
Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) investuojama į stambų projektą šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. 2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„12) investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame²
skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.“
Papildyti Įstatymą ketvirtuoju² skirsniu:
straipsnis. Stambaus projekto investicijų sutarties sudarymas
investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, stambaus projekto investicijų sutartis rengiama, derinama, sudaroma, vykdoma ir stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat stambaus projekto investicijų sutartyje stambiems projektams įgyvendinti taikomos šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos, valstybės pagalbos teikimo sąlygos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai. 3.
visos šios sąlygos:
1) planuojamas investicijų projektas atitinka stambaus projekto kriterijus, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje;
2) investuotojas įsipareigoja sukurtas naujas darbo vietas išlaikyti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos;
3) investuotojas yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus įgyvendinti stambų projektą, ir įvykdyti stambaus projekto investicijų sutartį;
4) investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarties reikalavimams įvykdyti;
5) investicinis projektas yra įvertintas ne mažesniu kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu investicinio projekto kvalifikaciniu balu, apskaičiuotu vertinant sukurtų ilgalaikių darbo vietų skaičių, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų procentą nuo visų naujų ilgalaikių darbo vietų skaičiaus, darbo vietų atlyginimų vidurkį, lyginamą su savivaldybės, kurioje įgyvendinamas stambus projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, bendrą eksporto dalį procentais, stambaus projekto įgyvendinimo vietą, stambaus projekto įtaką ilgalaikei Lietuvos Respublikos ūkio plėtrai, konkurencingumui ir visuomenės gerovės didinimui. 4.
4Stambaus projekto investicijų sutartyje turi būti nustatyta:
1) stambaus projekto įgyvendinimo rodikliai ir sąlygos, apibūdinančios stambaus projekto investicijų sutarties dalyką;
2) investuotojo įsipareigojimai dėl investicijų dydžio;
3) investuotojo įsipareigojimai dėl numatomų sukurti naujų darbo vietų;
4) stambaus projekto įgyvendinimo metu numatomos taikyti šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos bei valstybės pagalbos teikimo sąlygos;
5) stambaus projekto įgyvendinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 10 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos, ir stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos terminas;
6) stambaus projekto investicijų sutarties nutraukimo pagrindai, tvarka ir teisinės pasekmės;
7) investuotojo įsipareigojimai dėl investuotojo atsiskaitymo už stambaus projekto įgyvendinimo rodiklius tvarkos ir terminų;
8) stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;
9) kitos stambaus projekto investicijų sutarties šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė. 5. Stambaus projekto investicijų sutartis gali būti nesudaroma atsižvelgiant į viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ir (ar) visuomenės sveikatos interesus. 6. Už stambaus projekto investicijų sutarties pažeidimą atsakomybė kyla įstatymuose ir stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyta tvarka. 15⁵ straipsnis. Stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos
specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jei dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje.
Šios sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 11 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams pritraukti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos taikomos nepriklausomai nuo stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo. 2. Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jei ji nutraukiama anksčiau, nei pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis. Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3.
reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktai nustato trumpesnius terminus. Apie administracinės paslaugos suteikimą (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) ar individualaus administracinio akto priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną. Šioje straipsnio dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminas netaikomas:
1) visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms;
2) patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms;
3) stambiam projektui įgyvendinti reikalingų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms;
4) stambiam projektui įgyvendinti reikalingo statinio projekto patikrinimo procedūroms. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais savivaldybės administracijos sprendimas dėl pritarimo sklypo plano (sklypo sutvarkymo), susisiekimo ir architektūros statinio techninio projekto dalims priimamas per 5 darbo dienas nuo šių statinio techninio projekto dalių paskelbimo informacinėje sistemoje „Infostatyba“;
5) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytoms procedūroms;
6) prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) nagrinėjimo terminams. 4.
numatytais atvejais statybą leidžiantis dokumentas investuotojui išduodamas sklypo plano (sklypo sutvarkymo), susisiekimo ir architektūros statinio techninio projekto dalis paskelbus informacinėje sistemoje „Infostatyba“, priėmus savivaldybės administracijos sprendimą dėl pritarimo šioms dalims ir išdavus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas (jei būtina jas išduoti) teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl PAV), prieš išduodant statybą leidžianti dokumentą turi būti priimta atrankos dėl PAV išvada, kad PAV neprivalomas, o tais atvejais, kai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (toliau – PAV), – atsakingajai institucijai priėmus sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, ir Aplinkos apsaugos agentūrai patikrinus statybos ar rekonstravimo projekto sprendinių atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytais atvejais. Pagal kitas privalomas statinio projekto dalis statybos darbai gali būti pradėti, jei atitinkamos statinio projekto dalys paskelbtos informacinėje sistemoje
„Infostatyba“. 5. Stambių projektų įgyvendinimo sąlygos,
susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, taikomos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. 6. Investuotojas turi teisę įsirengti stambiam projektui įgyvendinti reikalingą inžinerinę infrastruktūrą (toliau – infrastruktūra) pagal investicijų sutartyje su savivaldybės administracija dėl stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo ir naudojimo (toliau – infrastruktūros sutartis) nustatytas sąlygas.
Savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą dėl infrastruktūros sutarties sudarymo pagal investuotojo prašymą arba pateikia ne mažiau kaip du alternatyvius siūlymus dėl stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo prisijungiant prie esamų magistralinių tinklų arba investuotojui įrengiant naują infrastruktūrą. Stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra stambaus projekto investicijų sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. 7. Savivaldybės skatinamos rengti, keisti ar koreguoti savivaldybės ir
(ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti sprendinius, reikalingus stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. Ši dotacija neskiriama tais atvejais, kai stambus projektas įgyvendinamas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. 8.
ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių investuotojo akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar investuotojo vadovui (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį investuotojo išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos narys, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, dėl leidimo gyventi išdavimo turi teisę kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas gyventi jam gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
Stambaus projekto investicijų sutartyje gali būti nustatomas skaičius darbuotojų, kurie:
1) atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir kurių atžvilgiu nepriimamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Investuotojas, gavęs informaciją apie tai, kad darbuotojui, kuris pradėjo dirbti pasinaudojęs šiame punkte nustatyta teise, atsisakyta išduoti leidimą gyventi, kitą darbo dieną nutraukia darbo sutartį su šiuo darbuotoju;
3) atleidžiami nuo pareigos dėl leidimo gyventi išdavimo ar pratęsimo pateikti valstybės institucijoms ar įstaigoms dokumentą, patvirtinantį darbuotojų turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, išskyrus atvejus, kai darbuotojas ketina dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, – tokiu atveju turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad darbuotojas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą. 9.
su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu:
1) žemės sklypams kurie investuotojui nepriklauso nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra jo valdomi, servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingi stambiems projektams įgyvendinti, nustatomi administraciniu aktu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka arba kitais įstatymuose nustatytais pagrindais;
2) stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą;
3) žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, detaliuosius planus, savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosius planus, reikalinga stambiam projektui įgyvendinti;
4) stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami investuotojui be aukciono Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypai parduodami rinkos verte, apskaičiuota Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka.
Nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, valstybė turi pirmumo teisę pirkti investuotojui perleistą valstybinės žemės sklypą, sumokėdama žemės sklypo kainą, už kurią žemės sklypas buvo perleistas investuotojui. Sprendimą dėl šio žemės sklypo pirkimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
5) žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, reikalingo stambiam projektui įgyvendinti, atlyginimo turi teisę kreiptis į stambaus projekto investicijų sutarties šalį, kuri yra prisiėmusi nuostolių atlyginimo pareigą, arba į stambaus projekto koordinatorių, kuris gautą kreipimąsi persiunčia šiai sutarties šaliai. Žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio nuostoliai, patiriami dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatyta tvarka. 10.
srityje:
1) nustatant ir paskirstant valstybės finansuojamų profesinio mokymo ir studijų vietų, taip pat studijų stipendijų skaičių, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvertina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus siūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti reikalingo preliminaraus specialistų skaičiaus, kvalifikacijos ir išsilavinimo;
2) siekdama užtikrinti stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų poreikį, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus stambiems projektams įgyvendinti reikalingos darbo jėgos poreikius per kuo trumpesnį terminą peržiūri stambiems projektams įgyvendinti reikalingus profesinius standartus ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančias formaliojo profesinio mokymo programas ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja jų pakeitimus arba naujų programų parengimą;
3) bedarbiams ar užimtiems asmenims iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo bendrai skiriama lėšų suma negali viršyti 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti, ir tokiai kvalifikacijai ar kompetencijai tobulinti ar įgyti nepakanka pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo bendrai skiriamos lėšų sumos. 11.
Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. 15⁶ straipsnis. Stambių projektų koordinavimas
administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su stambių projektų įgyvendinimu, bendradarbiauja tarpusavyje ir su investuotojais, keičiasi reikalinga informacija ir užtikrina administracinių sprendimų priėmimą ir administracinių paslaugų teikimą nustatytais terminais. 2. Stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – koordinatorius). 3. Koordinatorius atlieka šias funkcijas:
1) organizuoja šio įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 15⁴ straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų vertinimą, teikia informaciją ir konsultuoja investuotoją stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo ir vykdymo klausimais;
2) bendradarbiauja su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, organizuoja investuotojų susitikimus su viešojo administravimo subjektais, viešojo administravimo subjektams teikia informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu;
3) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 4. Koordinatorius turi teisę gauti stambiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir informaciją iš viešojo administravimo subjektų, investuotojų, valstybės registrų ir duomenų bazių. 5. Tarpinstitucinio pobūdžio klausimams, susijusiems su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu, spręsti sudaromas konsultacinis komitetas (toliau – komitetas). Komiteto sudarymo ir jo darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Į komiteto posėdžius kviečiami viešojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai priskirtais klausimais organizuojamas komiteto posėdis, atstovai. 6.
6Komitetas atlieka šias funkcijas:
1) pagal koordinatoriaus pateiktą informaciją svarsto tarpinstitucinio pobūdžio klausimus, susijusius su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu;
2) teikia rekomendacijas viešojo administravimo subjektams klausimais, susijusiais su stambiems projektams skirtų administracinių paslaugų teikimu ir individualių administracinių aktų priėmimu;
3) atlieka kitas komitetui teisės aktų priskirtas funkcijas. 7. Koordinatorius viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, raštu teikia reikalavimus dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo (toliau – reikalavimai). Koordinatoriaus reikalavimai viešojo administravimo subjektams neprivalomi. Reikalavimai teikiami šiais atvejais:
1) kai viešojo administravimo subjektas nesilaiko terminų, nurodytų šio įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje, ir
(ar) vilkina administracinės paslaugos suteikimą ar individualaus administracinio akto, reikalingo stambiems projektams įgyvendinti, priėmimą;
2) kai viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidžia šio įstatymo ar kitų teisės aktų, taikomų stambiems projektams įgyvendinti, reikalavimus. 8. Viešojo administravimo subjektai nedelsdami – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po reikalavimo dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo gavimo – privalo pranešti koordinatoriui apie tai, kokių priemonių ir per kokį terminą imsis siekdami atsižvelgti į pateiktą reikalavimą, arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą atsižvelgti į gautą reikalavimą. 9. Koordinatorius privalo pranešti komitetui apie koordinatoriaus reikalavimus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia. Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus reikalavimus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje.
10Viešojo administravimo subjektai privalo pateikti koordinatoriui informaciją apie koordinatoriaus
pateiktų reikalavimų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo įvykdymą.“
straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnį ir šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnis, 4 straipsnis, 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2019 m. balandžio 1 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo nuostatų, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. 4. Šio įstatymo 6 straipsniu išdėstytos ketvirtojo² skirsnio nuostatos taikomos investicijų projektams, dėl kurių stambaus projekto investicijų sutartys sudarytos po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo. 5. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į iki šio įstatymo įsigaliojimo įkurtų pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų tikslai ir uždaviniai Teikiami Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo (toliau – ir Investicijų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir
Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 1, 7, 9, 23, 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.2.7 darbo (Kompleksinių priemonių sukūrimas ir įdiegimas siekiant pritraukti stambias didelės pridėtinės vertės gamybos investicijas) 3 užduotį, kuria įsipareigota numatyti specialų reguliavimą stambiems didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektams pritraukti siekiant mažinti jiems tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę, sudaryti palankias sąlygas pradėti ir plėtoti veiklą (teikiami Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206
įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470
1, 7, 9, 23, 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai). Įstatymų projektų rengimą, be kita ko, paskatino tai, kad vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros. Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą ar jų plėtros Lietuvoje.
Stambių didelę pridėtinę vertę turinčių gamybos projektų įgyvendinimas mažose valstybėse turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos ir prekės, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos). Šiuo metu Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pritrauktų investicijų projektų gamybos sektoriuje dalimi nuo visų pritrauktų investicijų projektų – Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų projektai sudaro 25 proc. gamybos dalies, kai Estijoje tai sudaro 36 proc., Čekijoje – 27 proc., Vengrijoje – 59 proc., Slovakijoje – 53 proc., Lenkijoje – 26 proc., Slovėnijoje – 42 proc.[1] Pavyzdžiui, Lenkijoje įmonės atėjusios į specialias ekonominės zonas (SEZ) gauna ne tik pelno mokesčio lengvatą, subsidiją, bet ir įrengtą infrastruktūrą. Norint įsisteigti SEZ taikomi labai maži reikalavimai – tik 100 tūkst. eurų kapitalo investicijų. Taigi, nėra nei naujų darbo vietų kriterijaus, nei kitų apribojimų. Šiuo metu SEZ teritorija sudaro 25 000 ha, iš kurios užimta 20 000 ha. Dabar ten įsikūrusios 2 056 įmonės, kurios sukūrė 230 000 darbo vietų. Be to, nuo 2018 m. įsigaliojo nauja SEZ tvarka, kuri numato, kad įmonė gali įsikurti bet kur Lenkijoje ir naudotis taikomomis lengvatomis ir paskatomis. Taigi, Lietuva neturi konkurencinio pranašumo. Renkantis šalį, kurioje investuoti, prioritetas teikiamas šalims, kuriose yra įtvirtintos aiškios, suprantamos, maksimaliai efektyvios ir pagrįstos investicijų projektų įgyvendinimo procedūros. Lietuvoje šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, kuris taikomas ir stambiems projektams įgyvendinti, yra palyginti sudėtingas, nustatantis nemažai ilgai trunkančių procedūrų.
Pastarąsias procedūras, ypač tais atvejais, kai projektas yra didelis, atlieka daug valstybės ir savivaldybių institucijų, tarp kurių trūksta bendradarbiavimo ir tarpusavio veiksmų koordinavimo. Dėl šių priežasčių projekto įgyvendinimas trunka neproporcingai ilgai, o tai mažina investicinės aplinkos Lietuvoje patrauklumą. Specialaus reguliavimo didelės pridėtinės vertės projektų atžvilgiu numatymas sudarytų galimybes išspręsti minėtas problemas ir ženkliai prisidėtų prie reikšmingų investicijų pritraukimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti specialų reguliavimą stambiems projektams, kuris mažintų jiems tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę, sudarytų palankias sąlygas pradėti ir plėtoti veiklą ir atitinkamai pritraukti vidaus ir užsienio investicijų į stambius projektus. Šių Įstatymų projektų kontekste stambus projektas suprantamas kaip apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 milijonų eurų privačių kapitalo investicijų (toliau – Stambus projektas, Stambūs projektai).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Įstatymų projektais siekiama:
reguliavimą: apibrėžti Stambaus projekto sąvoką, projekto pripažinimo Stambiu projektu ir Stambaus projekto investicijų sutarčių sudarymo bei vykdymo tvarką, nustatyti stambaus projekto investicijų sutarčių turiniui keliamus reikalavimus ir kt.;
pritraukimui taikomas specialias sąlygas teritorijų planavimo, statybos, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, inžinerinės ir (ar) susisiekimo infrastruktūros įrengimo, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių bei žemės tvarkymo ir administravimo, švietimo ir mokslo, trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir įdarbinimo srityse, taip pat sąlygas, skatinančias savivaldybes iš anksto numatyti teritorijas, reikalingas Stambiems projektams įgyvendinti, spartinti Stambiems projektams įgyvendinti reikalingų administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminus;
tvarką, pagrindines jo funkcijas, teises ir pareigas, taip pat nustatyti konsultacinio komiteto formavimo tvarką, jo funkcijas, teises ir pareigas, įtvirtinti galimybę Stambių projektų koordinatoriui teikti reikalavimus dėl Stambių projektų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus Stambiam projektui įgyvendinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Įstatymų projektais siekiama:
reguliavimą: apibrėžti Stambaus projekto sąvoką, projekto pripažinimo Stambiu projektu ir Stambaus projekto investicijų sutarčių sudarymo bei vykdymo tvarką, nustatyti stambaus projekto investicijų sutarčių turiniui keliamus reikalavimus ir kt.;
pritraukimui taikomas specialias sąlygas teritorijų planavimo, statybos, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, inžinerinės ir (ar) susisiekimo infrastruktūros įrengimo, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių bei žemės tvarkymo ir administravimo, švietimo ir mokslo, trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir įdarbinimo srityse, taip pat sąlygas, skatinančias savivaldybes iš anksto numatyti teritorijas, reikalingas Stambiems projektams įgyvendinti, spartinti Stambiems projektams įgyvendinti reikalingų administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminus;
tvarką, pagrindines jo funkcijas, teises ir pareigas, taip pat nustatyti konsultacinio komiteto formavimo tvarką, jo funkcijas, teises ir pareigas, įtvirtinti galimybę Stambių projektų koordinatoriui teikti reikalavimus dėl Stambių projektų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus Stambiam projektui įgyvendinti. Taip pat Įstatymų projektų tikslas išspręsti šiuo metu praktikoje kylančius teisinio reguliavimo neaiškumus ir pagerinti investavimo Lietuvoje sąlygas, t. y.:
1) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 3 straipsnio.
Šiuo metu pramonės parkas steigiamas įstatyme nustatytu eiliškumu, tačiau praktikoje tai sukelia papildomą administracinę naštą ir apsunkina pramonės parkų steigimą. Pavyzdžiui, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
projektas turi būti pripažintas valstybei svarbiu projektu. Taigi, šiuo atveju pramonės parko teritorija negali būti planuojama valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais, nes bus pažeistas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas eiliškumas. Tai ne tik apriboja pramonės parkų steigimą, bet ir sudaro jiems nepalankesnę situaciją, palyginti su kitais valstybei svarbiais projektais. Nuo 2014 m., kai Investicijų įstatyme buvo įtvirtina pramonės parkų steigimo procedūra, įsteigtas tik vienas pramonės parkas – Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas. 2) Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies. Šiuo metu investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją. 3) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau
plano patvirtinimo“ patvirtinto 4.2.7 darbo (Kompleksinių priemonių sukūrimas ir įdiegimas, siekiant pritraukti stambias didelės pridėtinės vertės gamybos investicijas) 3 užduotį pavesti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau
Ūkio ministerijai bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis parengti Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui įgyvendinti reikalingų susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus; Ūkio ministerijai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija), Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte įtvirtinti nuostatas dėl teisės Stambų projektą įgyvendinančiam investuotojui savo nuožiūra spręsti dėl poveikio aplinkai vertinimo programos rengimo ar atsisakymo ją rengti numatymo. Šiuo tikslu Aplinkos ministerijos peržiūrėtas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PAV įstatymas) ir parengtas jo pakeitimo projektas. Remiantis 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 L124, p.1), kuria iš dalies keičiama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2011 L26, p. 1) (toliau – Direktyva), poveikio aplinkai vertinimo programa nėra privalomas, bet rekomenduojamas dokumentas, tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą išankstinį visuomenės informavimą apie planuojamas ūkines veiklas pagal Direktyvos reikalavimus, visuomenė turi būti informuojama ne vėliau kaip tada, kai tik gali būti teikiama informacija apie prašymą leisti vykdyti planuojamą veiklą.
PAV įstatymo pakeitimo projektą papildžius nuostata, kad poveikio aplinkai vertinimo programa rengiama veiklos organizatoriaus nuožiūra – ji tampa neprivaloma. Šiame projekte numatytas pranešimo apie poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradžią teikimas, kuris atitiktų Direktyvoje numatytą privalomą prašymą dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė – Gina Jaugielavičienė, tel. 8 706 64 840, el. p. [email protected]) Investicijų politikos skyriaus (vedėjas – Aidas Rimkevičius, tel. 8 706 64 618, el. p. [email protected]) patarėjas Arvydas Jonas Kazlauskas, tel. 8 706
aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63 651, el. p. [email protected]) Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja Beata Vilimaitė Šilobritienė (tel. 8 706 63 654, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Dalia Židonytė (tel. 8 706 63 645, el. p. [email protected]). 3.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymas nustato esmines investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms. Tačiau šis įstatymas nereguliuoja investicinių projektų įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, jame nėra specialių nuostatų, kurios būtų taikomos tam tikrus kriterijus atitinkančių investicinių projektams įgyvendinti. Stambiems projektams įgyvendinti taikoma bendroji Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, PAV įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir procedūros. Stambiam projektui įgyvendinti paprastai reikia atlikti įvairias procedūras: poveikio aplinkai vertinimo, teritorijos planavimo, žemės tvarkymo, užsieniečių įdarbinimo ir kt. Šių procedūrų dažnai neįmanoma atlikti kompleksiškai, t. y. reikia laukti, kol bus priimtas vienas administracinis sprendimas (pavyzdžiui, priimta atrankos išvada, patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ir t. t.), kad būtų galima priimti kitą administracinį sprendimą. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinti procedūrų atlikimo terminai dažnai yra itin ilgi (pavyzdžiui, savivaldybės lygmens bendrojo plano pakeitimas pagal teisės aktuose nustatytus maksimalius procedūrinius terminus gali užtrukti ilgiau nei 12 mėnesių, taip pat ilgai trunka ir poveikio aplinkai vertinimas; gauti sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, bei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – apie 4 mėnesius).
Susiduriama su situacijomis, kai teisės aktuose įtvirtinti procedūrų terminai yra pradelsiami, o veiksmingų priemonių ar mechanizmo, kuris užtikrintų, kad institucijos laikytųsi terminų, nėra. Šiuo metu valstybei svarbiais projektais pripažįstami Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašas), nustatyta tvarka. Dalis valstybei svarbių projektų tokiais pripažinti įstatymais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo 3.3 papunktis numato, kad projektas gali būti pripažįstamas valstybei svarbiu projektu, jei inter alia projekto investicijų vertė ne mažesnė kaip 10 000
institucija yra atsakinga už Stambių projektų įgyvendinimo koordinavimą, šių projektų įgyvendinimo priežiūrą ir Stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymo kontrolę ir kt.
Priimant Stambiam projektui įgyvendinti reikalingus sprendimus, dalyvauja įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos, dėl to susiduriama su situacijomis, kai sprendimų priėmimas užtrunka ir dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo trūkumo. Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies. Šiuo metu pramonės parkas steigiamas tokiu eiliškumu:
1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
2) tokios teritorijos ribos turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
3) tokios teritorijos vystymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nutarimu turi būti suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi būti patvirtinusi su savivaldybės taryba suderintą pramonės parko plėtros planą. Tuo atveju, kai pramonės parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, jo plėtros planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies. Šiuo metu investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją. Dėl PAV įstatymo pakeitimo projekto.
Pagal galiojančio PAV įstatymo nuostatas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesas suprantamas kaip procesas, kurį sudaro PAV programos parengimas, jos derinimas su PAV subjektais, visuomenės informavimas, PAV programos tvirtinimas; PAV ataskaitos parengimas, visuomenės informavimas, viešas svarstymas, derinimas su PAV subjektais, sprendimo priėmimas. PAV įstatymo 8 ir 10 straipsniuose reguliuojamas PAV programos ir ataskaitos rengimas, pateikiami reikalavimai jų turiniui, aprašomos programos ir ataskaitos derinimo su PAV subjektais procedūros, pateikiami derinimo terminai, nustatytas visuomenės informavimas ir dalyvavimas programos ir ataskaitos derinimo procesuose. PAV programos rengimas, derinimas, viešinimas ir tvirtinimas yra privalomos PAV proceso procedūros. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinės Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
1) Bendrosios investavimo į Stambius projektus skatinimo nuostatos. Siūloma nustatyti, kad valstybė nustatydama specialią tvarką remia investicijas, kai investuojama į Stambų projektą, apibrėžti Stambaus projekto investicijų sutarties ir Stambaus projekto sąvokas
Stambius projektus sudarant Stambių projektų investicijų sutartis, nustatyti projekto pripažinimo Stambiu projektu ir Stambaus projekto investicijų sutarčių sudarymo tvarką bei reikalavimus šių sutarčių turiniui.
Stambaus projekto investicijų sutartis galėtų būti nesudaroma viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, nacionalinio saugumo ir (ar) visuomenės sveikatos interesais. Tai būtų vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju individualiai ir tik kilus rizikai, kad minėti interesai gali būti pažeisti. Stambaus projekto įgyvendinimo terminas negalėtų būti ilgesnis nei 10 metų nuo Stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo. Per pirmuosius 5 metus investuotojas turėtų investuoti ne mažiau kaip 30 milijonų. Praktika rodo, jog tokio dydžio kapitalo investicijos atliekamos per penkerius metus nuo investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Be to, per šį laikotarpį investuotojas taip pat turėtų sukurti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, kurios turėtų būti išlaikytos ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos, t. y. kiekvienai darbo vietai penkerių metų terminas būtų skaičiuojamas atskirai. Infrastruktūros projektuose didžioji dalis darbuotojų įdarbinami infrastruktūros sukūrimo pabaigoje, t. y. penktaisiais projekto įgyvendinimo metais.
Atsižvelgiant į tai, kad Investicijų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, jog maksimalus projekto įgyvendinimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei dešimt metų, tačiau gali būti ir trumpesnis, jei darbuotojai būtų įdarbinami, pavyzdžiui, po trejų metų nuo Stambaus projekto įgyvendinimo pradžios. Pasibaigus Stambaus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, būtų ne ilgesnis kaip 10 metų projekto tęstinumo laikotarpis. „Stambaus projekto tęstinumo laikotarpio“ terminas aktualus tuo atveju, jeigu bus taikomos mokestinės lengvatos stambiems projektams Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpiu juridinis asmuo, vykdantis Stambaus projekto investicijų sutartį, turės Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti ataskaitas, kaip įgyvendinamas Stambus projektas, kaip laikomasi Stambaus projekto investicijų sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir koks valstybės pagalbos panaudojimo intensyvumas. 2) Specialiosios investavimo į Stambius projektus skatinimo nuostatos:
a) Investicijų įstatymo teisinė galia kitų įstatymų atžvilgiu ir Stambių projektų statusas. Siūloma nustatyti, kad Investicijų įstatymas laikomas specialiuoju įstatymu kitų įstatymų atžvilgiu tiek, kiek jis reguliuoja su Stambiais projektais susijusius teisinius santykius. Visi Stambūs projektai, kuriuos įgyvendindamas investuotojas įsipareigotų sukurti ne mažiau kaip 200 darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. eurų bei dėl kurių sudarytos Stambių projektų investicijų sutartys, būtų laikomi valstybei svarbiais projektais – toks pripažinimas būtų suteiktas Investicijų įstatymu, kai būtų įgyvendintas jame nustatytas reikalavimas – Stambus projektas būtų įrašytas į Stambių projektų sąrašą.
Kiekvieno investuotojo galimybės pasiekti minėtus kriterijus ir įvykdyti kitus Stambaus projekto investicijų sutartimi prisiimamus įsipareigojimus būtų tikrinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkretūs investuotojo įsipareigojimai dėl darbo vietų (konkretaus jų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, investicijų dydžio ir kt.) būtų nustatomi Stambaus projekto investicijų sutartyje. Siūloma sukurti Stambių projektų sąrašą, kuriuo būtų galima naudotis tikrinant, ar investicijų projektai turi Stambių projektų statusą, taip pat ar turi teisę naudotis Stambių projektų įgyvendinimui taikomomis specialiomis investavimo ir verslo sąlygomis. Dėl investuotojui taikomų konkrečių specialių investavimo ir verslo sąlygų stambiam projektui įgyvendinti būtų susitariama Stambaus projekto investicijų sutartyje. Specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiam projektui pritraukti būtų taikomos iki sudarant Stambaus projekto investicijų sutartį siekiant iš anksto paruošti infrastruktūrą. Esamu teisiniu reguliavimu (Ūkio ministro 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 4-797 „Dėl Investicijų, finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymo, įgyvendinimo, administravimo ir valstybės pagalbos teikimo pagal schemą „TUI Invest Lt+“) apibrėžti strateginio projekto gamybos srityje kriterijai
Lietuvoje buvo įgyvendinti arba yra įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai apdirbamosios gamybos srityje, kurių kapitalo investicijos ir planuojamas sukurti darbo vietų skaičius atitinka Investicijų įstatymo pakeitimo projekte stambiam investicijų projektui keliamus kriterijus. Tokios apimties investicijų projektai Lietuvoje šiuo metu yra ypač reti, todėl reguliavimas bus taikomas tik išimtinai Stambiems projektams, kurių nauda valstybei akivaizdi. Siūlomi Stambaus projekto rodikliai ženkliai viršija Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos apraše nustatytus kriterijus. Investicijos į Stambius projektus minėtą sumą turės viršyti ne mažiau kaip 3 kartus (30 000 000 eurų). Be to, investuotojai privalės įsipareigoti sukurti ne mažiau kaip 200 darbo vietų, kas nėra reikalaujama pagal Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašą. Toks didelis darbuotojų sukuriamų ir išlaikomų darbo vietų kiekis ir investicijų dydis bus reikšmingas ne vieno Lietuvos regiono ribose, kadangi atliekant tokias investicijas reikės samdyti rangovus, pirkti medžiagas ir pan. Stambiame projekte įdarbinti darbuotojai gautą darbo užmokestį išleis ne viename regione – pirks maisto ir buities prekes, taip pat įsigis įvairias paslaugas. Visos investicijoms ir darbuotojams išleistos lėšos, toliau cirkuliuos apyvartoje ir leis sukurti naujas darbo vietas ir investicijas. Ši ekonominė grandinė pasiskirstys po daugelį ūkio šakų ir regionų bei darys tiesioginį poveikį visos valstybės mastu
Atsižvelgiant į tai, visi Stambūs projektai, atitinkantys Investicijų įstatyme nustatytus kriterijus, pagal savo naudą valstybei yra valstybei svarbūs projektai, kuriais įgyvendinami valstybės strateginiai interesai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai.
b) Administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo procedūros. Priėmus Investicijų įstatymo pakeitimus, Stambiems projektams įgyvendinti reikalingos administracinės paslaugos turėtų būti suteiktos ir individualūs administraciniai aktai priimti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, išskyrus nustatytas išimtis, kurios susijusios su sudėtingomis kompleksinėmis paslaugomis, visuomenės informavimu ar kitais Investicijų įstatymo pakeitimo projekte siūlomo 15⁵ straipsnio 3 dalyje nurodytais aspektais. Per metus planuojami 1–2 nauji Stambūs projektai. Tai labai mažas skaičius administracinių paslaugų gavėjų, kuriems administracinės paslaugos turėtų būti suteiktos ir kuriems taikytini administraciniai aktai turėtų būti priimti per nurodytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Stambaus projekto koordinatorius turės užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai iš anksto būtų informuojami apie planuojamą investuotojo kreipimąsi, ir į tai, kad Stambūs projektai yra valstybei svarbūs projektai, 3 darbo dienų terminas yra pakankamas administracinėms paslaugoms suteikti. Tokios paslaugos galėtų būti, pavyzdžiui, prašymo dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo nagrinėjimas (vietoj esamų 10 darbo dienų), prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nagrinėjimas (vietoj esamų 10 darbo dienų), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinamas su atsakingoms institucijoms (vietoj esamų 5 darbo dienų).
c) Ypatumai statybos srityje.
Investuotojas statybą leidžiančiam dokumentui gauti turės su savivaldybės administracija suderinti tik sklypo plano (sklypo sutvarkymo), susisiekimo ir architektūros statinio techninio projekto dalis. Aplinkos apsaugos agentūra turės tikrinti statybos ar rekonstravimo projekto sprendinių atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytais atvejais, kai bus privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Vadovaujantis tarptautiniais, Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, prieš išduodant veiklą leidžiantį dokumentą, šiuo atveju – statybą leidžiantį dokumentą, turi būti gautas atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas; už aplinkos apsaugą atsakinga institucija turi patikrinti statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams. Siekiama užtikrinti atitiktį 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama direktyvos 2011/92/ES, dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo preambulės 7 dalis ir 35 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 15 straipsnio 2, 4 ir 7 dalyse nustatytiems reikalavimams dėl atitikties aplinkos apsaugos reikalavimams tikrinimo privalomumo.
Todėl tais atvejais, kai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiantis dokumentas galės būti išduodamas tik po minėtų dokumentų priėmimo ir kai minėti dokumentai leidžia atitinkamoje teritorijoje vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Kitų privalomų statinio projekto dalių derinti nereikės – investuotojas jas turės nustatyta tvarka parengti ir įkelti į informacinę sistemą
„Infostatyba“. Taigi, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pakaks suderinti tris
statinio techninio projekto dalis (sklypo plano (sklypo sutvarkymo), susisiekimo ir architektūros). Kitos privalomos statinio projekto dalys prieš pradedant statybos darbus pagal jas privalės būti parengtos ir išviešintos, tačiau jų derinti nebus privaloma.
d) Infrastruktūros įrengimo ypatumai. Investuotojui, suderinus infrastruktūros įrengimo sąlygas su savivaldybės administracija, būtų suteikta teisė pačiam įsirengti Stambiam projektui įgyvendinti reikalingą inžinerinę infrastruktūrą (toliau – infrastruktūra), pavyzdžiui, lietaus nuotekų tinklus, vandentiekį ir pan. Savivaldybė su investuotoju sudarytų inžinerinės infrastruktūros įrengimo ir naudojimo sutartį, kurioje būtų nustatytos inžinerinės infrastruktūros įrengimo, naudojimo ir perdavimo savivaldybei sąlygos bei investuotojo atsakomybės klausimai.
Savivaldybės administracija turėtų pateikti investuotojui ne mažiau kaip du alternatyvius būdus dėl Stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo ir naudojimo, tarp kurių turėtų būti ir pasiūlymai dėl Stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo prisijungiant prie esamų magistralinių tinklų arba investuotojui įrengiant naują infrastruktūrą, jei savivaldybės administracijos netenkintų investuotojo pasiūlymas. Esant poreikiui, savivaldybė galėtų numatyti pareigą investuotojui perduoti savivaldybei įrengtą infrastruktūrą, jeigu, pavyzdžiui, savivaldybė ketintų ją naudoti kaip viešosios infrastruktūros dalį. Šis pakeitimas iš esmės išspręstų praktikoje kylančias problemas, kai savivaldybė neturėdama lėšų delsia įrengti viešąją inžinerinę infrastruktūrą, o dėl šios priežasties investuotojui stringa investicinio projekto įgyvendinimas. Taigi, investuotojas galėtų įrengti viešąją inžinerinę infrastruktūrą savo lėšomis, ją perduoti savivaldybei ir taip išspręsti abiem šalims kylančias problemas. Be to, viešosios infrastruktūros finansavimas galėtų būti skiriamas iš specialios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos, kai savivaldybė iš anksto paruošia teritoriją investuotojo atėjimui.
e) Savivaldybių skatinimas. Savivaldybės būtų skatinamos iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti teritorijų planavimo dokumentuose sprendinius, reikalingus Stambiems projektams. Įsigaliojus Stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuri įgyvendinama iš anksto savivaldybės numatytoje teritorijoje, savivaldybei būtų skiriama iki 5 procentų Stambaus projekto vertės valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti.
Konkretaus dotacijos dydžio apskaičiavimo tvarką ir skyrimo sąlygas nustatytų Lietuvos Respublikos ūkio ministras. Šis pakeitimas ne tik paskatintų savivaldybes siekti pritraukti investicijų į savo teritorijas, bet ir padėtų gerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę įrengiant viešąją infrastruktūrą, taip pat mažinti socialinę atskirtį.
f) Užsieniečių teisinės padėties ypatumai. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvoje buvo 9 947 laisvos darbo vietos[2]. Investuotojai, t. y. darbdaviai, negalėdami rasti darbo jėgos, negalėtų įgyvendinti Stambių projektų. Tokiu atveju mažėtų Lietuvos investicinis patrauklumas, sunkiau vyktų regionų plėtra. Atsižvelgiant į bendrą padėtį Lietuvos darbo rinkoje, jos raidos tendencijas ir demografinę situaciją šalyje[3], siūlytina investuotojui sudaryti papildomas galimybes naujas darbo vietas užpildyti įdarbinus ne tik Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečius, bet ir trečiųjų šalių piliečius. Taip pat būtina atsižvelgti į investuotojo įsipareigojimus įdarbinti 200 darbuotojų ir penkerius metus išlaikyti sukurtas darbo vietas. Todėl trečiųjų šalių piliečiams, kurie dalyvauja įgyvendinant Stambius projektus, atsižvelgiant į kuriamą specialų reguliavimą, siūloma supaprastinti migracijos procedūras. Konkretūs investuotojo poreikiai dėl įdarbinamų trečiųjų šalių piliečių skaičiaus būtų vertinami pagal bendrą situaciją darbo rinkoje, parengiamų naujų specialistų skaičių, investuotojo vykdytiną veiklą ir kitas svarbias aplinkybes prieš sudarant Stambaus projekto investicijų sutartį.
Siūlomoje priimti Investicijų įstatymo 15⁵straipsnio
Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) išdavimo pagrindai (leidimo gyventi išdavimas užsieniečiams, kurie įgyvendina stambų projektą) užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas investuotoją ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių investuotojo akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 investuotojo įstatinio kapitalo, ar investuotojo vadovui, įgyvendinantiems stambų projektą. Siekiama jiems ir jų šeimos nariams supaprastinti leidimo gyventi išdavimo reikalavimus. Dažniausiai investuotojo akcininkai yra juridiniai asmenys, todėl tik nedidelė dalis užsieniečių naudosis šia tvarka. Taip pat siūloma Stambaus projekto investicijų sutartyje numatyti skaičių užsieniečių, kurie gali būti atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir kurių atžvilgiu nepriimamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat kurie turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos bei neturi pateikti dokumentų, patvirtinančių užsieniečių turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją.
Investuotojas, gavęs informaciją apie tai, kad darbuotojui, kuris pradėjo dirbti pasinaudojęs siūlomoje priimti Investicijų įstatymo 15⁵straipsnio 9 dalyje nustatyta teise, atsisakyta išduoti leidimą gyventi, kitą darbo dieną privalės nutraukti darbo sutartį su šiuo darbuotoju Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu ir išmokėti jam išeitinę išmoką, apskaičiuotą Darbo kodekso 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
g) Ypatumai žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių, žemės tvarkymo ir administravimo srityse. Siūloma nustatyti, kad investuotojui nepriklausančiame nuosavybės teise žemės sklype administraciniu aktu galėtų būti nustatyti servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Stambiems projektams įgyvendinti reikalingi kiti Žemės įstatyme nustatyti servitutai taip pat galėtų būti nustatomi Žemės įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Nuostoliai, patiriami dėl servituto nustatymo, būtų atlyginami bendra Žemės įstatyme nustatyta tvarka, tačiau atlyginami tos Stambaus projekto investicijų sutarties šalies, kuri yra prisiėmusi nuostolių atlyginimo pareigą, t. y. nebūtinai viešpataujančio daikto savininkas. Taigi, servituto nustatymas administraciniu aktu bus vienas iš galimų servituto nustatymo būdų – servitutą ir toliau bus galima numatyti kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais būdais.
Nustatant servitutą, žemės savininkui turės būti atlyginama Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei žemės savininkui nuostolius atlygins valstybė, tai toks įsipareigojimas turės būti nustatytas stambaus projekto investicijų sutartyje ir galės būti taikomas tik leistinos valstybės pagalbos ribose. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai servitutas bus nustatomas investuotojo įsigyjamam viešpataujančiam sklypui, tai didins įsigyjamo žemės sklypo vertę ir atitinkamai investuotojo mokamą žemės sklypo rinkos kainą. Jeigu nustačius servitutą tarnaujančio sklypo savininkas visiškai ar didžiąja dalimi negalėtų savo nuosavybe naudotis, prioritetas turėtų būti teikiamas ne servituto nustatymui, o žemės sklypo paėmimui visuomenės poreikiams teisingai atlyginant už jį. Stambūs projektai yra svarbūs visuomenei ir ženkliai prisideda prie viešojo intereso įgyvendinimo. Stambūs projektai Stambių investicijų projektų, įgyvendintų Europos Sąjungoje 2013–2018 m. sausio mėn. laikotarpiu, statistika[4] rodo, kad vienas Stambus investicijų projektas vidutiniškai sukuria 702 darbo vietų tiesiogiai ir investuoja 318 mln. eurų. Tai reiškia 0,453 mln. eurų investicijų į sukurtą darbo vietą. Remiantis naujausiais 2017 m. Statistikos departamento duomenimis[5], ilgalaikis turtas vienam darbuotojui visame Lietuvos gamybos sektoriuje sudarė apie 0,03 mln. eurų. Tuo tarpu ribinius Stambaus projekto kriterijus atitinkančiame projekte vienam darbuotojui tenka 0,15 mln. eurų investicijų, t. y. žymiai daugiau nei ilgalaikio turto vertė vidutiniškai tenkanti vienam gamybos sektoriaus darbuotojui Lietuvoje. Žemas ilgalaikio turto lygis turi įtakos darbo našumui – Lietuvai būdingas vienas iš mažiausių darbuotojų našumo lygių visoje Europos Sąjungoje.
Kapitalui imliems projektams būdingas didesnis darbuotojų produktyvumas, todėl jie padėtų Lietuvai sumažinti produktyvumo atotrūkį. Kapitalui imlūs projektai mažiau jautrūs darbo sąnaudoms, o aukštam automatizavimo lygiui dažniausiai reikalingi aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, todėl įgyvendinant Stambius projektus gali būti mokamas didesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Aukšti atlyginimai, savo ruožtu, lemia geresnį pragyvenimo lygį ir mažesnę emigraciją. Galiausiai būtina pažymėti, jog Lietuvos rinka yra gana maža, todėl Stambių investicijų projektams Lietuvoje reikėtų remtis eksportu, kuris turėtų teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. Taigi, privačios nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams Stambiam projektui įgyvendinti yra pagrįsta ir proporcinga siekiamiems reguliavimo tikslams teisinio reguliavimo priemonė. Taip pat siūloma keisti ir nuostatas reguliuojančias žemės paėmimo visuomenės poreikiams bei žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūras:
sklypai ar jų dalys galėtų būti paimami visuomenės poreikiams pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus arba savivaldybės lygmens bendruosius planus Žemės įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tik išplečiamas teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos gali būti paimama žemė, reikalinga Stambiems projektams įgyvendinti, sąrašas. Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritorijų planavimo dokumentų rengėjas gali papildomai naudoti ir kitus mastelius sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti.
Tais atvejais, kai žemės paėmimas visuomenės poreikiams numatomas savivaldybės bendruosiuose planuose, tai pasirinktas mastelis turės aiškiai įskaitomai išreikšti konkretų visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą.
sklypo kadastro duomenų nustatymas galėtų būti vykdomas pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad patvirtino teritorijų planavimo dokumento ir nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų keliamų reikalavimų, tai jie negalės būti patvirtinti. o kadastriniai matavimai privalės būti atliekami iš naujo.
h) Ypatumai švietimo ir mokslo srityse. Siūloma numatyti teisinį reguliavimą, sudarysiantį geresnes galimybes bedarbiams ir užimtiesiems kelti savo kvalifikaciją arba persikvalifikuoti. Priėmus Investicijų įstatymo projektą bedarbiai ir užimtieji turės galimybę gauti iš valstybės kokybiškesnius, aukštesnės kvalifikacijos mokymus, todėl turės geresnes galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Investicijų įstatymo pakeitimu taip pat siūloma inicijuoti profesinio mokymo ar studijų programų pakeitimus ar naujų programų rengimą, kai Stambiam projektui įgyvendinti reikalingų profesinio mokymo ar studijų programų nėra ar jos yra netinkamos. Taip būtų suteikiamos galimybės bedarbiams ir užimtiesiems įgyti darbo rinkai reikalingą profesiją ar įgyti kvalifikaciją. Taigi, pakeitimais siekiama sumažinti atskirtį tarp darbo rinkos paklausos ir pasiūlos, ir suteikti galimybę bedarbiams ir užimtiesiems tapti konkurencingesniems darbo rinkoje. 3) Stambių projektų koordinavimas:
a) Stambių projektų koordinatorius.
Siekiant gerinti viešojo administravimo kokybę bei išspręsti investicinių projektų įgyvendinimo problemas, siūloma Stambiems projektams taikyti ne tik specialų teisinį reglamentavimą, bet ir aukštesnį aptarnavimo standartą. „Investors‘ Forum“ atliktas tyrimas parodė, kad investuotojams trūksta institucijų efektyvumo. Atliekant tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti ir valstybės institucijų, įmonių bei organizacijų veiklą. Palankiausio investuotojų vertinimo sulaukė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Požiūris į šios bendrovės veiklos efektyvumą nuosekliai gerėjo nuo pat 2017 m. pradžios, ir šiemet 76 proc. investuotojų ESO vertina gerai. Dideliu veiklos efektyvumu, respondentų nuomone, pasižymi ir Registrų centras (74 proc.). Prasčiausiai investuotojų vertinamos institucijos − Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau būtent su žemiausiai vertinamomis institucijomis investuotojai susiduria dažniausiai. Siekiant spręsti aptarnavimo problemas, siūloma Stambių projektų įgyvendinimui koordinuoti paskirti Stambių projektų koordinatorių – valstybės instituciją, kuri teiktų pagalbą investuotojui sudarant Stambių projektų investicijų sutartis ir jas įgyvendinant, taip pat padėtų kitoms valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms aptarnauti Stambaus projekto vykdytoją.
b) Stambių projektų konsultacinis komitetas. Stambių projektų įgyvendinimui reikalingiems tarpinstituciniams klausimams spręsti siūloma sudaryti konsultacinį komitetą, nustatyti jo formavimo tvarką ir funkcijas. Konsultacinis komitetas vykdytų patariamąją funkciją tais atvejais, kai koordinatorius identifikuos esminius nesutarimus tarp institucijų ir siektų rasti galimus sprendimo variantus. 4) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 2 straipsnio. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti pramonės parko steigimo eiliškumo. Taip siūloma suvienodinti valstybei svarbių projektų reglamentavimą ir tokiems projektams suteikiamas naudas. Pagal Investicijų įstatymo 9¹straipsnio
jis privalo būti pripažintas valstybei svarbiu projektu. Tačiau kitaip, nei įgyvendinant kitus valstybei svarbius projektus, pramonės parkui įgyvendinti reikalinga žemė negali būti paimama visuomenės poreikiams, t. y. negalint privačių žemės sklypų įtraukti į pramonės parkų teritoriją be savininkų sutikimo, negalimas ir tokios žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Tokiu būdu apribojamos galimybės įgyvendinti valstybei svarbius projektus – pramonės parkus. Visiems kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti žemė iš privataus savininko gali būti paimama Žemės įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pramonėms parkams suteikiama analogiška valstybinė reikšmė, diferencijuotas reguliavimas yra nepateisinamas ir gali būti traktuojamas kaip diskriminacinis. Siekiant ištaisyti reguliavimo trūkumus ir paskatinti pramonės parkų steigimąsi (nuo 2014 m., kai Investicijų įstatyme buvo įtvirtinta pramonės parkų steigimo procedūra, įsteigtas tik vienas pramonės parkas – Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas), siūloma palengvinti pramonės parkų steigimo procedūras. Įtraukus žemės sklypus į pramonės parko teritoriją, žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams arba, remiantis Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 11 dalimi išnuomojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Žemės sklypus paimant visuomenės poreikiams bus laikomasi Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatų. 5) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybė gali sudaryti investicijų sutartis dėl investicijų į gamybos, pramonės ar paslaugų, išskyrus viešąsias paslaugas, sritį. Savivaldybės negali sudaryti investicijų sutarčių, kai tai susiję su viešųjų paslaugų teikimu. 6) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. PAV įstatymas papildomas nauja sąvoka „pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo proceso pradžią“. PAV įstatymo pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) turi teisę nuspręsti, ar rengti programą. PAV programa privaloma tik tais atvejais, jeigu turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas ir programos pateikimas kitai valstybei numatytas tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. Įvedus nuostatą dėl PAV programos neprivalomumo, siekiant užtikrinti Direktyvos reikalavimų dėl išankstinio visuomenės informavimo apie planuojamas ūkines veiklas įgyvendinimą, numatyta, kad tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas ir nerengiama programa, turi būti teikiamas pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo proceso pradžią (toliau – pranešimas apie PAV pradžią). Tuo tikslu PAV įstatymą siūloma papildyti 8¹ straipsniu.
Šiame straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais privaloma teikti pranešimą, jo teikimo ir viešinimo tvarką, įtvirtinti atsakingosios institucijos, PAV subjektų ir visuomenės teisę pateikti pasiūlymus, PAV dokumento rengėjo prievolę įvertinti pateiktus pasiūlymus. Numatyta, kad panešimo apie PAV pradžią formą ir turinį tvirtina aplinkos ministras. PAV įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti PAV programos ir pranešimo apie PAV pradžią galiojimo terminus, t. y. numatoma, kad PAV ataskaita turi būti pateikta atsakingai institucijai per 3 metus nuo PAV programos patvirtinimo arba pranešimo apie PAV pradžią pateikimo dienos. Pagal galiojančią PAV įstatymo redakciją savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir PAV procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Šis sprendimas turi būti priimtas iki PAV programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos. Įtvirtinus nuostatą, kad rengti PAV programą neprivaloma, siekiant užtikrinti savivaldybės teisę priimti neigiamą sprendimą, PAV įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti PAV įstatymo 10 straipsnį nauja dalimi, kurioje nustatoma savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos.
Savivaldybės taryba negali priimti neigiamo motyvuoto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. 7) Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ vartojama sąvoka „valstybei svarbūs projektai“, taip pat į tai, kad siūlomu reguliavimu, keičiančiu Investicijų įstatymo nuostatas, siūloma visus Stambius projektus pripažinti valstybei svarbiais projektais, PAV įstatyme vartojama sąvoka „valstybinės svarbos ekonominis projektas“ PAV įstatymo pakeitimo projekte pakeičiama į sąvoką „valstybei svarbus projektas“. 8) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Stambiems projektams skirtos teritorijos vystomos ir statyba jose vykdoma vadovaujantis vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais arba, jeigu jis neparengtas – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais.
Tais atvejais, kai Stambiam projektui įgyvendinti skirtos teritorijos vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, tokios teritorijos galėtų būti pradedamos vystyti Vyriausybės įgaliotos institucijos iniciatyva. Tokia iniciatyva savivaldybėms nebūtų privaloma. Vyriausybės įgaliotai institucijai siūloma suteikti teisę pasirinkti: teritorijų planavimo dokumentus rengti bendra arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Kai teritorijose, kuriose bus įgyvendinti Stambūs projektai ar į kurias juos ketinama pritraukti, galioja iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti ar prieš jam įsigaliojant pradėti rengti, bet po įstatymo įsigaliojimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, tai šios teritorijos galės būti vystomos pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Tokie patvirtinti dokumentai galės būti koreguojami, kai to reikia Stambiam projektui vystyti. 9) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma suderinti teisinį reguliavimą su siūlomu reguliavimu dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu, numatančiu, kad Stambaus projekto investicijų sutartyje nustatomas skaičius investuotojo įdarbinamų užsieniečių, kurie, teisėtai būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206
Nr.
I-446 1, 7, 9, 23, 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais siekiama suderinti šių įstatymų nuostatas su Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu siūlomu nustatyti reguliavimu. Prieš sudarydamas darbo sutartį su užsieniečiu darbdavys privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Tai gali patvirtinti galiojanti užsieniečio viza, bevizio režimo taikymo atveju – spaudas pase, patvirtinantis teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką, ir kt. 10) Siekiant aiškesnio reguliavimo, Investicijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikta sąvoka „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė“ tikslinama ir apibrėžiama taip: „Viešojo ir privataus sektorių partnerystė – viešojo ir privataus sektorių subjektų įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais privačiam subjektui perduodama valstybės arba savivaldybės funkcijoms priskirta veikla, o privatus subjektas, prisiimdamas visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos, investuoja į šią veiklą ir (arba) į jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus nustato šis, Lietuvos Respublikos koncesijų ir kiti įstatymai.“
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Atlikus teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, parengta teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymų projektus nenustatyta. 6.
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys palankias sąlygas didelės pridėtinės vertės projektams įgyvendinti ir ženkliai pagerins investicinę aplinką, sumažins administracinę naštą verslui. Kiekvienas naujas Stambus projektas teigiamai paveiks Lietuvos Respublikos finansus ir ekonomiką: bus didinamas Lietuvos žinomumas regione ir pasaulyje, rangovai gaus naujų užsakymų, didės konkurencinė aplinka darbo rinkoje, dėl to bus sudarytos prielaidos augti vidutiniam darbo užmokesčiui ir bus prisidedama prie naujų darbo vietų kūrimo. Siūlomas reguliavimas taip pat leis Stambius projektus įgyvendinti greičiau ir sklandžiau. Tokio reguliavimo sukūrimas taip pat padidintų Lietuvos Respublikos konkurencingumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, palengvintų naujų Stambių projektų ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą. Įtvirtinus nuostatą, kad PAV programos rengimas yra neprivalomas, ir įvedus alternatyvų pranešimo apie PAV pradžia teikimą, sutrumpės PAV procesas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektuose pateiktos naujos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Numatomos šios naujos sąvokos: „stambus projektas“, „stambaus projekto investicijų sutartis“. Tikslinama sąvoka „viešojo ir privataus sektorių partnerystė“. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. balandžio 1 d. turės priimti:
1) nutarimą, nustatantį paraiškos dėl Stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikimo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsniu dėstomo 15⁴ straipsnio
projekto investicijų sutarties sudarymo, vykdymo ir vykdymo priežiūros tvarką;
2) Stambiems projektams įgyvendinti reikalingiems tarpinstituciniams klausimams spręsti sudaromo konsultacinio komiteto formavimo ir darbo tvarką;
3) koreguoti esamus ar nustatyti naujus valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo tvarkos aprašus, nustatančius Stambiam projektui įgyvendinti reikalingų valstybinės žemės sklypų nuomos ar pardavimo investuotojui tvarką;
4) nutarimą, nustatantį Stambių projektų įtraukimo ir išbraukimo iš Stambių projektų sąrašo, taip pat šio sąrašo skelbimo tvarką. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, siekdamas nustatyti bedarbiams ar užimtiems asmenims skiriamų lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarką, iki 2019 m. balandžio 1 d. turės pakeisti Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir patvirtinti dokumentų tipines formas kvalifikacijai įgyti, kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai to reikia Stambiems projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos ūkio ministras iki 2019 m. balandžio 1 d. turės nustatyti savivaldybei skiriamos iki
dotacijos skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. balandžio 1 d. turės pakeisti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Šio įstatymo nuostatos bus taikomos Stambiems projektams, pradėtiems įgyvendinti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, todėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 2018 m. neturės įtakos. Priėmus Įstatymų projektus planuojama, kad Stambiems projektams įgyvendinti patrauklus teisinis reguliavimas padės pritraukti daugiau investicijų į regionus. Laukiamas Įstatymų projektų poveikis yra 200 mln. eurų investicijų į ilgalaikį turtą bei 2 000 naujų darbo vietų per 5 metus nuo Įstatymų projektų įsigaliojimo projektuose, sukuriančiuose po ne mažiau nei 200 naujų darbo vietų. Šie projektai per 15 metų SODROS biudžetą papildytų 60 mln. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai per gyventojų pajamų mokestį būtų papildyti 37 mln. eurų[6]. Šios prognozės priklauso nuo Stambių projektų pritraukimo, ir net vienas projektas gali lemti ženklius teigiamus surenkamų mokesčių svyravimus. Pritraukus Stambių projektų į iš anksto savivaldybės numatytą teritoriją, savivaldybei būtų skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų Stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija.
Projekto vertę skaičiuojant pagal investicijas į ilgalaikį turtą, iki 5 procentų dydžio valstybės dotacijai nuo 200 mln. eurų papildomai reikėtų iki 10 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybės gautų šią dotaciją tik su sąlyga, kad Stambūs projektai būtų pritraukti į iš anksto savivaldybės numatytą teritoriją. Svarbu paminėti, kad dotacija būtų skiriama savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti ir viešosioms paslaugoms teikti, t. y. viešiesiems poreikiams tenkinti, todėl šie pinigai būtų skirti visuomenės gerovei kurti. Nesudarius Stambaus projekto investicijų sutarties, dotacija nebūtų skiriama. Taip pat tais atvejais, kai Stambiam projektui įgyvendinti skirtos teritorijos vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, o tokia teritorija pradedama ruošti vystyti Ūkio ministerijos iniciatyva, gali reikėti papildomai biudžeto lėšomis finansuoti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų koregavimo iniciatyvų įgyvendinimą. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo preliminarioms darbų kainoms apskaičiuoti taikomos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijos (toliau
Preliminariais skaičiavimais vienam stambiam projektui įgyvendinti reiktų nuo
dokumentų keitimas ir (ar) koregavimas galėtų kainuoti nuo 5000 eurų iki 30 000 eurų. Jei įgyvendinant Stambų projektą reikės pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims skirti lėšų kvalifikacijai įgyti, kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, jos bus skiriamos iš valstybės biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Vienam asmeniui kvalifikacijai įgyti būtų skiriama 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma, o kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma. Konkretus valstybės biudžeto lėšų poreikis priklausys nuo Stambiam projektui įgyvendinti reikalingų darbuotojų kompetencijų, naujų darbo vietų skaičiaus, darbuotojų struktūros ir galimybės gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tipiniame gamybos investicijų projekte apie pusę darbuotojų sudaro darbininkai (7, 8, 9 grupės pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių). Būtent šiai darbuotojų daliai yra aktualiausias kvalifikacijos įgijimas arba tobulinimas. Galimybė gauti finansavimą užimtų gyventojų kvalifikacijos kėlimui ar tobulinimui atsirado neseniai, todėl nėra galimybės remtis istoriniais duomenimis, tačiau mažai tikėtina, kad dalis darbininkų, pasinaudosiančių siūlomu reguliavimu, viršytų 20 proc. visų darbininkų. Taigi, atsižvelgiant į numatomą teisinio reguliavimo poveikį, darbuotojų, sieksiančių pasinaudoti kvalifikacijos kėlimo ar tobulinimo galimybe, skaičius galėtų siekti iki 200 asmenų.
Darant prielaidą, kad iki 100 asmenų gali pageidauti įgyti kvalifikaciją ir iki 100 asmenų gali pageidauti tobulinti kvalifikaciją ar įgyti kompetenciją ir atsižvelgiant į 2021 metais numatomą 600 eurų minimalios mėnesinės algos dydį, potencialios išlaidos darbuotojų kvalifikacijai įgyti ir tobulinti per ateinančius 5 metus galėtų siekti iki 0,8 mln. eurų. Žemės paėmimas Stambiems projektams įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 2019 m. neturės įtakos. Jei vėlesniais biudžetiniais metais žemės paėmimas bus reikalingas įgyvendinti Stambius projektus, iš valstybės biudžeto gali būti reikalinga lėšų priklausomai nuo Stambiam projektui reikalingo įgyvendinti žemės sklypo ploto ir savivaldybės. Žemė paimama rinkos kainomis, kurios šiuo metu priklausomai nuo vietovės svyruoja nuo 100 eurų iki
užklausomis, Stambiam projektui įgyvendinti reikalingas žemės sklypas nuo 30 iki 100 ha, tačiau planuojama, kad Stambūs projektai bus įgyvendinami valstybės ir (ar) savivaldybės žemėje, todėl preziumuojama, kad tik 10 proc. žemės sklypų būtų privatūs. Atsižvelgiant į tai, valstybės išlaidos gali sudaryti nuo 30 000 eurų iki 1 mln. eurų. Tačiau šie žemės sklypai vėliau bus išnuomojami arba parduodami investuotojui rinkos kainomis, todėl bendra įtaka valstybės biudžetui būtų teigiama. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados, taip pat konsultuotasi su Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „investicijų projektas“,
„investuotojas“, „aplinkos apsauga“, „poveikis aplinkai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [1] TUI projektų gamyboje dalis CRE šalyse 2017 m. Šaltinis: fDi Markets, The Financial Times Limited paslauga 2018. [2] https://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/ServicesForEmployees.aspx. [3] Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ataskaita https://www.ebrd.com/documents/oce/transition-report-201819-work-in-transition.pdf; Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija. Strategijos projektas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9d935050423411e8844381e3890556cc?jfwid=dg8d3038x.. [4] Šaltinis: fDi Markets, 2018. [5] Lietuvos statistikos departamentas. https://osp.stat.gov.lt/ [6] Pažymėtina, kad didžiausią efektą būtų galima pasiekti tuo atveju, jei būtų priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-14170), nustatantis pelno mokesčio lengvatą Stambiems projektams.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 9 dalies 3 punkte siūloma nustatyti: „žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos <...>, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, detaliuosius planus, savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosius planus, reikalinga stambiam projektui įgyvendinti“. Analogiškomis nuostatomis siūloma papildyti ir Žemės įstatymo 45 straipsnį (projekto reg. Nr. XIIIP-3095). Taigi projektu siūloma įstatyme įtvirtinti, jog bet kuriuo atveju, kai bus sudaryta stambaus projekto investicijų sutartis, stambaus projekto investuotojui investicijų sutarčiai įgyvendinti reikalingas žemės sklypas galės būti paimtas visuomenės poreikiams, nes, pagal įstatymus, tokios sutarties buvimo faktas savaime reiškia, kad žemės sklypas reikalingas viešojo intereso tenkinimui, todėl sudarius stambaus projekto investicijų sutartį atsiranda teisinis pagrindas paimti šios sutarties įgyvendinimui reikalingą žemės sklypą. Įstatymuose nėra nuostatų, kokiais kriterijais remiantis investuotojas turėtų pasirinkti stambaus projekto investicijos sutarčiai įgyvendinti reikalingą žemės sklypą, taigi jis tai galėtų padaryti savo nuožiūra. Analizuojama projekto nuostata galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms.
Konstitucinis Teismas, analizuodamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra konstatavęs: „Konstitucijos [23] straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu. Pagal Konstituciją nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams – tai kiekvienu atveju individualus įstatymų nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl privačia nuosavybės teise priklausančio turto paėmimo (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.“ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, taip pat 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).
Taigi nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, jeigu: visuomenės poreikiai, kuriems gali būti paimama nuosavybė, yra visos visuomenės ar jos dalies interesai; tai ne bet kokie interesai, o tik tie, kuriuos valstybė yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti ir kurie objektyviai negali būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas konkretus nuosavybės objektas; paimant nuosavybę siekiama visuomenės bei jos narių teisėtų interesų pusiausvyros. Manome, kad projekto nuostatos netenkina nurodytų nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams sąlygų. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias specialiąsias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme.
Tačiau pažymėtina, jog keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju įstatymu kitų įstatymu požiūriu, kai keičiamo įstatymo ir kito įstatymo reguliavimo sritys yra skirtingos. Taigi keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos, Žemės ir kitų specialių įstatymų atžvilgiu, nes šių įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 2 straipsnio 15 dalį pakeičiant viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąvokos apibrėžtį: „viešojo ir privataus sektorių subjektų valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą priskirta veikla perduodama privačiam subjektui, o privatus subjektas, prisiimdamas visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos, investuoja į šią veiklą ir (arba) jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus nustato šis, Lietuvos Respublikos koncesijų ir kiti įstatymai“ (pateikiamas lyginamasis pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog iš sąvokos siūloma eliminuoti viešojo ir privataus sektorių sampratos išaiškinimą, t. y. išbraukti išaiškinimą, jog tai yra valstybės arba savivaldybės institucijos ir privatus subjektas, kartu sąvoką apibrėžiant per pačią sąvoką.
Toks pasiūlymas kvestionuotinas teisės aiškumo principo kontekste, nes priėmus siūlomą pakeitimą taptų neaišku, kas šio įstatymo požiūriu laikoma viešuoju sektoriumi. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog valstybės funkcijos ir valstybės institucijų funkcijos teisės doktrinoje nėra tapatinamos: „<...> valstybės funkcijų nereikia tapatinti su konkrečių jos institucijų ir nevalstybinių organizacijų funkcijomis. Jų funkcijos, nors ir turi reikšmę visuomenės ir valstybės gyvenimui, tačiau, palyginti su valstybės funkcijomis, yra siauros, lokalios <...>“[1]. Taigi ir šiuo požiūriu siūlomas pakeitimas kelia abejonių. 4. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 24 dalimi ir joje nustatyti stambaus projekto apibrėžtį: „24. Stambus projektas – apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja, kad per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos:
mažiau kaip 30 milijonų eurų.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, neaišku, kuo pagrįsti stambiam projektui apibūdinti siūlomi nurodyti kriterijai, taip pat kuo grindžiamas atskirų veiklos sričių išskyrimas.
Kartu su projektu pateiktoje Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje nurodyta, kad bus sukurtas naujas teisinis reguliavimas, kuris sudarys palankias sąlygas didelės pridėtinės vertės investiciniams projektams, ženkliai pagerins investicinę aplinką, kiekvienas stambus projektas teigiamai paveiks Lietuvos finansus ir ekonomiką. Tačiau nurodyti pažymos teiginiai nėra grindžiami konkrečiais statistiniais rodikliais, skaičiavimais, analizėmis. Pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalį, pramonės parko steigimo tikslas – didinti šalies ūkio konkurencingumą, kurti darbo vietas ir skatinti Europos Sąjungos standartus ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią veiklą pramonės, logistikos ir paslaugų srityse. Todėl neaišku, kodėl negali būti sudaroma stambaus projekto investicijų sutartis kitose nei projekte nurodytose srityse. Pastebėtina ir tai, kad stambų projektą įgyvendinantis investuotojas gali būti įsikūręs ne tik laisvojoje ekonominėje zonoje ar pramonės parko teritorijoje, bet ir bet kurioje kitoje teritorijoje Lietuvoje. Galiojančio įstatymo 12 straipsnyje nustatyti atvejai, kai valstybė remia investicijas, o 13 straipsnyje – investavimo būdai, įskaitant rėmimą strateginių investuotojų, taip pat investuotojų, kurie vykdo duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusią veiklą strateginiuose technologinės plėtros objektuose. Tuo tarpu projektu siūloma nustatyti papildomas investicijų skatinimo priemones, kai sudaroma stambaus projekto investicijų sutartis. Taigi, pagal projektu siūlomą reguliavimą, stambų projektą įgyvendinantiems investuotojams būtų sudaromos išskirtinės veiklos sąlygos kitų investuotojų, įskaitant strateginius investuotojus, atžvilgiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad verslo sąlygų išimtys galėtų būti taikomos tik tais atvejais, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje ir pasirinktos priemonės yra proporcingos siekiamam tikslui. Taigi projektu siūlomi kriterijai ir jų proporcingumas turi būti tinkamai pagrįsti. Antra, analizuojamame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ji pirmiausia reiškia Konstitucijoje įtvirtintą galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei, kad tik tokio vertinimo ir grupavimo pagrindu įmanoma realizuoti įtvirtintą teisę remti konkrečias ūkinės veiklos sritis ar konkrečias ūkines pastangas, kad minėtas ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas įgyvendinti Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatą
„valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“
(1997 m. vasario 13 d., 2011 m. birželio 21 d., 2017 m. gegužės 30 d. nutarimai). Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių ir kitų valstybės institucijų pareigą, paisant Konstitucijos normų ir principų, atsižvelgiant į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą, nustatyti tokį ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, kuris tarnautų bendrai tautos gerovei (2011 m. sausio 6 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad sąvokos
„valstybės poreikiai“ „visuomenės poreikiai“ žymi viešąjį interesą ir yra
sietinos su konstitucine tautos gerovės samprata (2007 m. lapkričio
Teismo doktriną, pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentų dėl pasirinkto teisinio reguliavimo sąsajų su tautos gerove ir nauda visuomenei, nėra aišku kodėl tik dvejoms verslo rūšims būtų sudaromos išskirtinės veiklos sąlygos, kodėl tik tokios verslo rūšys turėtų būti laikomos kuriančiomis naudą visuomenei. Trečia, pažymėtina, jog analizuojama įstatymo projekto nuostata, reikalaujanti, kad investuotojo privačios kapitalo investicijos į investicijų projektą sudarytų ne mažiau kaip 30 milijonų eurų, stokoja aiškumo ir kelia abejonių dėl jos esmės. Pastebėtina, jog pagal reikalavimo formulavimo būdą, didžioji dalis iš reikalaujamos investuoti į projektą sumos gali būti investuota ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir net ne į patį investicijų projektą, o tik į su projektu susijusias veiklas, nes pagal stambaus projekto sąvokos apibrėžtį susijusios veiklos būtų laikomos sudėtine tokio investicinio projekto dalimi. Be to, įstatymo projekte nėra jokių reikalavimų, jog investicijų projektas būtų vykdomas tik Lietuvoje.
Tokiu atveju, priėmus siūlomos redakcijos įstatymo projektą, stambus projektas galimai būtų menkai susijęs su Lietuvos Respublika ir sukurtų menką naudą visuomenei bei valstybei, tačiau naudotųsi visais įstatymo privalumais. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis atitinka projektui keliamus tikslus, ar užtikrina, kad valstybės turtas ir resursai būtų naudojami valstybės ir visuomenės labui, o ne atskirų verslo grupių interesų tenkinimui. 5. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 4 dalį: „Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus.“ Pagal projekto aiškinamąjį raštą, tokia teisės norma siekiama „palengvinti pramonės parkų steigimo procedūras. Įtraukus žemės sklypus į pramonės parko teritoriją, žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams arba, remiantis Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 11 dalimi išnuomojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Žemės sklypus paimant visuomenės poreikiams bus laikomasi Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatų.“ Pastebėtina, kad kartu su analizuojamu projektu yra teikiamas Žemės įstatymo Nr. I-446 1, 7, 9, 23, 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-3095, kuriuo siūloma pakeisti Žemės įstatymo 45 straipsnį ir nustatyti, kad žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, kai ši žemė, tenkinant viešąjį interesą, reikalinga valstybei svarbiems projektams, taip pat Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr.
Nr. XIIIP-3093, kuriuo siūloma valstybei svarbiu projektu laikyti ir Investicijų įstatymo nustatyta tvarka į stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą. Tokiu būdu, pritarus teikiamiems projektams, privačių savininkų nuosavybės teisės bus ženkliai suvaržytos: privačius žemės sklypus bus ne tik galima įtraukti į pramonės parko teritoriją be jų savininko sutikimo, bet juos bus ir paprasčiau paimti visuomenės poreikiams, t.y. prireikus žemės sklypo bet kuriam stambaus projekto įgyvendinimui nereikės įrodinėti viešojo intereso buvimo fakto, nes žemės poreikis stambaus projekto įgyvendinimui, pagal įstatymus, bet kuriuo atveju rodys esant viešąjį interesą
straipsnio 1 dalies 7 punktą ir šiame punkte pakeisti investavimo skatinimo būdus nustatant, kad „investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. <...>“ (pateikiamas lyginamasis pakeitimo variantas). Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad tokio siūlomo įstatymo pakeitimo motyvas įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomas, todėl jo paskirtis ir derėjimas su įstatymo projektui keliamais tikslais nėra aiškūs. Šiame kontekste pažymėtina, kad esminiu įstatymo projektu tikslu nurodomas tikslas „nustatyti specialų reguliavimą stambiems projektams, kuris mažintų jiems tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę, sudarytų palankias sąlygas pradėti ir plėtoti veiklą ir atitinkamai pritraukti vidaus ir užsienio investicijų į stambius projektus.“ Taigi analizuojamas įstatymo pakeitimas neturi jokių sąsajų su projektui keliamais tikslais, nes juo iš įstatymo būtų eliminuota galimybė savivaldybėms sudaryti investicijų į savivaldybės infrastruktūrą sutartis.
Šiame kontekste pastebėtina, jog savivaldybių infrastruktūra nėra ir negali būti apribota vien tik sąsajomis su apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusių veiklų investicijų projektais. Todėl keltinas klausimas, ar teikiant įstatymo projektą, orientuotą tik į dvi verslo kryptis, proporcinga apriboti savivaldybių galimybę siekti investicijų į nesusijusią su minėtomis sritimis infrastruktūrą. Kartu pažymėtina, jog dėl analogiškų priežasčių taip pat nėra aišku, kodėl siūlomu pakeitimu siekiama apriboti investicijų galimybes į savivaldybių viešųjų paslaugų sritį ir kaip toks ribojimas siejamas su projektui keliamais tikslais, ar toks ribojimas atitinka proporcingo teisinio reguliavimo principą. 7. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad sutartys negali būti sudaromos ir vykdomos tik Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog esmines sutarčių sudarymo ir vykdymo sąlygas nustato Civilinis kodeksas. 8. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai “investuotojas įsipareigoja sukurtas naujas darbo vietas išlaikyti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos“.
Pastebėtina, jog sąlyga, susijusi su darbo vietų sukūrimu, įvardinama kaip esminė ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje. Todėl manytina, kad, vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant, jog įstatyminė nuostata būtų įgyvendinta, reguliavimas turėtų būti papildytas nurodant, kas šio įstatymo požiūriu laikoma darbo vietos sukūrimu, galimai nustatant, jog darbo vieta laikoma sukurta, kai su darbuotoju yra sudaroma darbo sutartis, o darbo vietos išlaikymo terminas skaičiuojamas tik tais laikotarpiais, kai sukurtoje darbo vietoje pagal galiojančią darbo sutartį dirba darbuotojas. Priešingu atveju galėtų kilti ginčų dėl analizuojamos nuostatos traktavimo ir taikymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pagal reikalavimo formulavimo būdą, darbo vietos nebūtinai turėtų būti įsteigtos Lietuvos Respublikos teritorijoje ir net nebūtinai pačiame investicijų projekte, o, pavyzdžiui, su projektu susijusiose veiklose, nes pagal stambaus projekto sąvokos apibrėžtį susijusios veiklos būtų laikomos sudėtine tokio investicinio projekto dalimi. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte nėra jokių reikalavimų, jog darbo vietos būtų įsteigtos Lietuvoje. Taigi, priėmus siūlomos redakcijos įstatymo projektą, stambus projektas galėtų būti menkai susijęs su Lietuvos Respublika ir, nors sukurtų menką naudą visuomenei bei valstybei, naudotųsi visomis įstatymo teikiamomis privilegijomis/galimybėmis.
Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis atitinka projektui keliamus tikslus, ar užtikrina, kad valstybės turtas ir resursai būtų naudojami valstybės ir visuomenės labui, o ne atskirų verslo grupių interesų tenkinimui. 9. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog stambaus projekto investicijų sutartyje turi būti nustatyta stambaus projekto įgyvendinimo rodikliai ir sąlygos, apibūdinančios stambaus projekto investicijų sutarties dalyką. Pastaroji formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.3 straipsnį, prievolės dalyku gali būti veiksmai (veikimas, neveikimas), taip pat bet koks turtas. 10. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 4 dalies 3 punktas papildytinas nuostata dėl darbo vietų išlaikymo ne trumpiau kaip penkerius metus
straipsnio 5 dalies nuostatos tobulintinos. Manytume, kad joje nurodytais atvejais Vyriausybės įgaliotai institucijai neturėtų būti suteikiama diskrecijos teisė sudaryti ar ne investicijų sutartį. Siūlytume įtvirtinti imperatyvią nuostatą, jog paraiška sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį netenkinama, jeigu tai prieštarauja viešajai tvarkai, nacionalinio saugumo ir (ar) visuomenės sveikatos interesams. Be to, svarstytina galimybė įstatyme nustatyti atvejus, sąlygas, kurioms esant Vyriausybės įgaliota institucija gali priimti sprendimą netenkinti paraiškos sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį. 12.
keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Už stambaus projekto investicijų sutarties pažeidimą atsakomybė kyla įstatymuose ir stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyta tvarka.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamas įstatymas ir yra tas įstatymas, kuriame turėtų būti detalizuojama atsakomybė už stambaus projekto investicijų sutarties pažeidimą. Atsižvelgiant į projektu teikiamo reguliavimo turinį teigtina, kad formali nuostata dėl atsakomybės taikymo yra nepateisinama, atsižvelgiant į investuotojui suteikiamo teisinio statuso pobūdį (taikomas įstatymų lengvatas ir kt.). Teigtina, jog teikiamame įstatymo projekte turi būti numatyta investuotojo atsakomybė bent dėl esminių stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo sąlygų, nustatytų projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje, t. y. dėl įsipareigojimo įsteigti ne mažiau kaip 200 darbo vietų ir investuoti ne mažiau nei 30 milijonų eurų, nesilaikymo. Manytina, jog toks įstatyminės atsakomybės įtvirtinimas užtikrintų, jog investuotojai atsakingai žiūrėtų į savo įsipareigojimų apimtį, kad valstybės resursai nebūtų eikvojami neatsakingai, kad nekiltų korupcijos rizika sudarant stambaus projekto investicijų sutartis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte apskritai stokojama nuostatų, susijusių su stambaus projekto priežiūros ir kontrolės funkcijomis. Pažymėtina, jog projekte nenurodomos jokios institucijos, kurios turėtų užtikrinti šių funkcijų vykdymą. Šiam kontekste pažymėtina, kad priežiūros vykdymas visais atvejais yra susijęs su ūkinės veiklos patikrinimais, reikalavimais ūkio subjektams, pažeidimų tyrimu, privalomų nurodymų teikimu ir kitais veiksmais - įgaliojimais, kurie viešojo administravimo subjektams privalo būti įtvirtinti įstatymuose, jei jie vykdo įstatymais reguliuojamos veiklos priežiūrą.
Be to, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutarime analizuodamas teisinius santykius, susijusius su valstybei svarbiais projektais, nurodė, kad „<...> teisės aktuose nustatyta tvarka projektą pripažinus valstybei svarbiu, <...> iš Konstitucijos 46 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla pareiga vykdyti veiksmingą tokių projektų įgyvendinimo kontrolę <...>“. Todėl teigtina, kad projektas turėtų būti papildytas normomis, reguliuojančiomis stambaus projekto priežiūros tvarką. Manytina, jog projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴straipsnio
priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka, yra nepakankama ir neįgalinanti užtikrinti šios funkcijos vykdymą. 13. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 1 dalies paskutinio sakinio nuostata tobulintina, nes neaišku, kurios straipsnyje nurodytos investavimo ir verslo sąlygos taikomos nesudarius stambaus projekto investicijų sutarties, bei kam jos taikomos. Pastebėtina, kad pagal projekto nuostatas investicijų projektas gali būti laikomas stambiu projektu tik sudarius stambaus projekto investicijų sutartį ir jai galiojant. 14.
keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų.
Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 dienų, be pratęsimo galimybės. Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais. Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. 15.
keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalies 4 punktas, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, tikslintinas jame vartojamas sąvokas suderinant su Statybos įstatymo sąvokomis, be to, nuostatoje nurodytina, apie kokių Statybos įstatymo straipsnių taikymo išimtines taisykles kalbama. 16. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje. Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, istorijos ir kultūros paveldo, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga.
Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamame straipsnyje numatyti investicijų skatinimo būdai taikomi stambaus projekto investuotojui, nepriklausomai nuo to, kuriame Lietuvos mieste ar kitoje vietovėje jis įsikūręs ir veikia. Be to, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalis koreguotina atsižvelgiant į tai, jog pirmiau turėtų būti įtvirtinta sąvokos poveikio aplinkai vertinimas santrumpa „PAV“ ir tik vėliau ji turi būti vartojama tekste. 17. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „Investuotojas turi teisę įsirengti stambiam projektui įgyvendinti reikalingą inžinerinę infrastruktūrą (toliau – infrastruktūra) pagal investicijų sutartyje su savivaldybės administracija dėl stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo ir naudojimo (toliau
Pastebėtina, jog savivaldybė turėtų sutikti su infrastruktūros įrengimu net tais atvejais, kai tam nebūtų jokių techninių ar kitų objektyvių galimybių. Manytina, jog infrastruktūros įrengimo reikalavimas turėtų būti siejamas bent jau su techninių galimybių egzistavimu. Antra, pastebėtina, kad nėra aišku, kodėl įstatyme siūloma nustatyti reikalavimą pateikti ne mažiau kaip du alternatyvius pasiūlymus, nes gali susiklostyti situacijos, kai tokių alternatyvių variantų objektyviai neegzistuotų, ar egzistuotų tik vienas, todėl kvestionuotinas pasiūlymo proporcingumas siekiamiems tikslams. Trečia, analizuojamos nuostatos antro sakinio pradžioje kalbama apie sutarties sudarymą, o vėliau kaip alternatyva nurodoma, jog gali būti pateikti savivaldybės alternatyvūs pasiūlymai įsirengti naują infrastruktūrą. Teigtina, jog pasiūlymas neturėtų būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas atlikti infrastruktūros įrengimo veiksmus ir visais atvejai turėtų būti sudaroma sutartis, nes tik sutarties sudarymo atveju bus aiški sutarties šalių teisių, pareigų ir atsakomybės apimtis. Ketvirta, pastebėtina, jog analizuojamoje nuostatoje vartojamos dvi skirtingos sąvokos infrastruktūros sutartis ir investicijų sutartis. Infrastruktūros sutartis sudaroma su savivaldybe, o investicijų sutartis - su Vyriausybės įgaliota institucija, tačiau nuostatoje nurodoma, kad stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn pagal investicijų sutarties sąlygas. Darytina prielaida, kad tokia normos teisinė konstrukcija įgalintų Vyriausybės įgaliotą instituciją ir investuotoją nuspręsti dėl sutarties šalimi nesančios savivaldybės teisių ir pareigų apimties ir net galimai dėl savivaldybės finansinių įsipareigojimų.
Viena vertus, toks nuostatos pobūdis neatitiktų Civilinio kodekso nuostatų, jog sutartimi galima susitarti tik dėl sutarties šalių teisių ir pareigų apimties. Kita vertus, tokia nuostata tikėtinai sudarytų galimybę sutartimi įsiterpti į savivaldybių savarankiškąją kompetenciją, nustatytą Konstitucijoje ir įstatymuose. Toks nuostatos vertinimas, jei nuostatoje siekiama būtent šių išskirtų tikslų, sudarytų prielaidas svarstyti, ar nuostata atitinka Konstitucijos nuostatas. Taigi nuostata turėtų būti koreguojama, kad iš jos turinio negalima būti daryti minėtų prielaidų, arba turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms. 18. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas, valstybės biudžeto lėšos planuojamos iš anksto, be to, valstybės biudžetas tvirtinamas įstatymu.
Todėl nėra aišku, kokiu būdu analizuojama nuostata turėtų ir galėtų būti įgyvendinama ir koks yra siūlomos nuostatos santykis su Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis, kai tiek šiame įstatyme, tiek ir Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkte imperatyviai yra įtvirtinama, jog valstybės biudžetą, o kartu ir valstybės biudžeto dotacijas, įstatymu tvirtina Seimas. Siūlytina pašalinti minėtą neaiškumą, priešingu atveju turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijos nuostatoms. 19. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“, iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuo vadovaujantis ir kokiais argumentais yra siūloma ši išimtis. Taip pat nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto
atitinkamai patikslinta. 20. Projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB,
„reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui
pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms.
Pažymėtina, kad nei iš projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. 21. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 9 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „Stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo
atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. 22. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 9 dalies 4 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami investuotojui be aukciono Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypai parduodami rinkos verte, apskaičiuota Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka. Nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, valstybė turi pirmumo teisę pirkti investuotojui perleistą valstybinės žemės sklypą, sumokėdama žemės sklypo kainą, už kurią žemės sklypas buvo perleistas investuotojui.
Sprendimą dėl šio žemės sklypo pirkimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme siūloma nustatyti valstybinės žemės nuomos arba pardavimo alternatyva, nenurodant jokių vienos iš galimų alternatyvų pasirinkimo kriterijų. Toks teisinio reguliavimo modelis, kai įstatyme įtvirtinamas alternatyvus teisinis reguliavimas, nenustatant jokių kriterijų ar sąlygų, kuriomis remiantis galėtų būti taikoma viena ar kita alternatyva, netoleruotinas teisinio aiškumo principo kontekste. Siūlytina aiškiai nurodyti kokiais atvejai turi ar gali būti taikoma viena ar kita alternatyva. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Taigi įstatyme turėtų būti nustatyti tokie esminiai valstybės turto nuomos santykių elementai, kaip nuomos terminas, nuomos kainos dydžio nustatymo principai, nuomos sąlygos, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai, kad esminiai valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementai turi būti nustatyti įstatyme, o nuo valstybės turto nuomos dydžio nustatymo kriterijų priklauso valstybės už turto nuomą gaunamos pajamos, manytina, kad įstatymų leidėjas turėtų nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma valstybės turto nuomos kaina.
Turto nuomos kainos dydis galėtų būti nustatomas atsižvelgiant į turto rūšį, sudėtį, būklę ir panašiai, o Vyriausybės priimtame poįstatyminiame teisės akte, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus kriterijus, galėtų būti nustatyta detali valstybės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Be to, manytina, jog įstatymo projekte turi būti aiškiai sureguliuotas nuomos terminas, kuris turėtų būti siejamas su stambaus projekto įgyvendinimo trukme. Kartu turėtų būti įtvirtinta ir nuostata, jog nuomos sutartis nutraukiama, nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį. Priešingu atveju, teigtina, jog įstatymas sudarytų prielaidas naudotis išsinuomota valstybine žeme nesant tam objektyvaus pagrindo. Trečia, analizuojamos nuostatos dalis, įtvirtinanti valstybės pirmumo teisę pirkti investuotojui perleistą valstybinės žemės sklypą, nutraukus sutartį, stokoja aiškumo. Pažymėtina, kad jokios įstatymo projekto nuostatos ir jokiais atvejais neįpareigoja investuotojo parduoti įsigyto valstybinės žemės sklypo. Jeigu tokią investuotojo pareigą siekiama nustatyti, ji turėtų būti aiškiai nurodyta įstatyme, nes tai yra tiesiogiai su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu susijęs teisinis reguliavimas. Be to, tokiu atveju ne bet koks stambaus projekto investicijų sutarties nutraukimo pagrindas galėtų būti pagrindu tokiam įpareigojimui. Pastebėtina, jog tuo atveju, jei sutartis būtų nutraukiama ne dėl investuotojo kaltės, toks reikalavimas galimai neatitiktų teisinės valstybės principo.
Kartu pažymėtina, jog iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, kaip žemės sklypo atpirkimo atveju būtų sprendžiamas investuotojo atliktų investicijų, susijusių su žemės sklypu, atlyginimo klausimas. Neaišku, kaip būtų sprendžiamas infrastruktūros, investuotojo pastatytų statinių nuosavybės teisės klausimas. Teigtina, jog tokiu atveju investuotojui sumokama žemės sklypo kaina, už kurią žemės sklypas buvo perleistas investuotojui, neatlygintų visų investuotojo išlaidų, susijusių su žemės sklypu. Be to, svarstytina, ar tais atvejais, kai į žemės sklypą nebuvo investuota, yra pagrįsta nustatyti, jog investuotojui visuomet turėtų būti sumokama žemės sklypo kaina, už kurią žemės sklypas buvo perleistas investuotojui. Tais atvejais, jei žemės vertė būtų sumažėjusi, investuotojui nepagrįstai būtų sumokama daugiau nei rinkos kaina. Svarstytina, ar tokiu atveju neturėtų būti nustatyta, jog investuotojui už žemės sklypą mokama rinkos kaina, tačiau ne didesnė nei suma, už kurią žemės sklypas buvo perleistas investuotojui. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad toks teisinis reguliavimas galėtų būti traktuojamas kaip valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SEVS) 107 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad vadovaujantis SEVS 108 straipsniu, dėl visų ketinimų suteikti valstybės pagalbą turi būti gautas Komisijos pritarimas. Išdėstytų pastabų kontekste svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti pasirinkta nustatyti pagrindus, kai valstybinės žemės sklypo pardavimo sandoris, investuotojui pažeidus esmines stambaus projekto investicijų sutarties sąlygas, turėtų būti laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), kartu sureguliuojant aukščiau minėtus klausimus. 23.
straipsnio 9 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad „žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl <...> servituto, reikalingo stambiam projektui įgyvendinti, atlyginimo turi teisę kreiptis į stambaus projekto investicijų sutarties šalį, kuri yra prisiėmusi nuostolių atlyginimo pareigą <...>.“ Tokia nuostatos konstrukcija įgalina teigti, jog valstybės įgaliota institucija, sudarydama sutartį dėl stambaus projekto investicijų, joje gali nustatyti, kad valstybė įsipareigoja atlyginti nuostolius, susijusius su servitutais, reikalingais stambiam investiciniam projektui. Pažymėtina, kad servitutų taikymo praktikoje yra įprasta, jog visus su servitutu susijusius nuostolius atlygina asmuo, kuriam reikalingas servitutas, Analogiškai šie teisiniai santykiai reguliuojami ir Žemės įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje: „Žemės savininkams <...> nuostoliai dėl nustatytų servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.“ Keltinas klausimas, kodėl įstatymo projektu siūloma paneigti tokią įstatyminę nuostatą ir sudaryti prielaidas neatsakingai naudoti valstybės lėšas. Pastebėtina, kad stambaus investicinio projekto trukmė yra ribota, tačiau valstybinės žemės nuoma, pagal projekto nuostatas, galėtų trukti ilgiau nei trunka projektas, be to, valstybinę žemę būtų galima parduoti, todėl kelia abejonių nuostata, leidžianti susitarti, kad su servitutu susijusius nuostolius tiek projekto vykdymo metu, tiek ir po jo pabaigos, turėtų atlyginti valstybė.
Manytina, kad toks reguliavimo pobūdis neatitinka tiek jau šioje išvadoje cituotos Konstitucinio Teismo doktrinos, teigiančios, kad ūkinės veiklos reguliavimas turi tarnauti bendrai tautos gerovei, tiek ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, nustatytų valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. 24. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 10 dalies esmė koreguotina, kad ji galėtų būti laikoma struktūrine straipsnio dalimi, nes teikiama jos redakcija yra per daug bendro pobūdžio ir nenurodo konkretaus reguliavimo objekto. Be to, šios dalies 2 punktas derintinas su Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio nuostatomis. 25.
15⁵ straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatos tobulintinos, nes neaišku, ar projekte nurodyta bendrai skiriama maksimali lėšų suma - 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, gali būti skiriama papildomai prie Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nurodytos sumos - 4,65 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 2,33 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti (įstatymo redakcija nuo
sumą yra įskaičiuojama ir Užimtumo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje nurodyta lėšų suma. 26. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁶straipsniu siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su stambaus projekto koordinatoriaus veikla. Pastebėtina, jog iš projekto nuostatų nėra aišku apie kokio pobūdžio instituciją šiose nuostatose kalbama ir kokias pagrindais ji vykdytų koordinavimo funkcijas, ar tokių funkcijų atlikimas būtų atlygintinas ir, jeigu taip, tai iš kokių lėšų. 27. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁶straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad koordinatorius teikia viešojo administravimo subjektams reikalavimus, tačiau tokie reikalavimai neprivalomi. Atsižvelgiant į tokią reguliavimo esmę, siūlytina atsisakyti termino
„reikalavimas“ naudojimo. 28. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁶straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo
administravimo subjektai nedelsdami – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po reikalavimo dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo gavimo – privalo pranešti koordinatoriui <...>“.
Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimo pobūdis yra objektyviai nesuderinamas su viešojo administravimo institucijų veikimo mechanizmais ir galimai prasilenkia su tikrove. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į viešojo administravimo institucijų veiklos pobūdį, terminai jų veiksmams atlikti yra pradedami skaičiuoti sekančią darbo dieną po dokumentų gavimo. Manytina, jog ir šiuo atveju turėtų būti pasirinktas objektyviai įgyvendinamas terminas, kad viešojo administravimo institucijos turėtų pakankamai laiko deramai atlikti viešojo administravimo funkcijas. 29. Projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 15⁶ straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Koordinatorius privalo pranešti komitetui apie koordinatoriaus reikalavimus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia“, tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, per kiek laiko koordinatorius turi pateikti informaciją komitetui. Todėl, siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina nustatyti informacijos pateikimo terminą. 30. Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, jog „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 31.
31Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis:
aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka; atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis;
rekomendacijomis, jei teisės akto, institucijos, pareigų pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“; atsižvelgiant į tai, tikslintinas teikiamo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] S. Vansevičius. Valstybės ir teisės teorija. Vilnius. Justitia, 2000, p.30.