Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-260810 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Išlaidas, susijusias su embrionų saugojimu, padengia valstybė sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Mykolas Majauskas Antanas Matulas Ingrida Šimonytė Irena Degutienė Gabrielius Landsbergis
ir uždaviniai. Lietuva, kaip ir daugelis Vakarų valstybių, išgyvena sunkią demografinę krizę. Šiuo metu Lietuvoje vienai moteriai tenka vos 1,7 vaiko – 0,4 mažiau, nei statistiškai reikalingas minimalus bent jau stabilios, nesitraukiančios visuomenės demografinis rodiklis. Esant tokioms aplinkybėms yra akivaizdu, kad valstybė turi imtis visų racionalių priemonių skatinti piliečius kurti šeimas bei sudaryti reikalingas sąlygas jas gausinti ir prisidėti prie Lietuvos visuomenės kūrimo. Siekiant padėti su sunkumais susiduriančioms poroms įgyvendinti savo prigimtinę teisę į naujos gyvybės kūrimą, 2016 m. pabaigoje buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Per metus nuo paslaugų kompensavimo pradžios 2017 m. balandį, pagalbinio apvaisinimo procedūrų dėka 40-čiai porų pavyko susilaukti 53 kūdikių. Iki šių metų spalio atitinkamai 168 poroms suteiktos pagalbos dėka pasaulį išvydo 237 kūdikiai. Nors įstatymas ir numato pagalbą teikiant pagalbinio apvaisinimo procedūras, kai kurios jo nuostatos ir iš jų kylančios pasekmės pagalbinio apvaisinimo procedūrą padaro nepagrįstai brangią. Dabar galiojančio Įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nurodo, kad naikinti į moters kūną neperkeltus embrionus yra draudžiama, tam nenumatant jokių išimčių. Neperkeltų embrionų saugojimas – amžina prievolė, kuri, pagal dabar susiklosčiusią tvarką, yra apmokama pačių pacientų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) Santaros vaisingumo centro duomenimis, apytiksliai 30-40% porų, kurioms yra atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros, lieka vidutiniškai po 5-6 užšaldytus embrionus.
Per metus nuo pagalbinio apvaisinimo procedūrų teikimo, ši paslauga Lietuvoje buvo suteikta 632 moterims, taigi apytiksliai 250 porų per metus buvo priverstos prisiimti potencialiai amžiną finansinį įsipareigojimą už neterminuotą embrionų saugojimą. Embriono užšaldymo ir laikymo paslaugų įkainiai šią paslaugą teikiančiose įstaigose Lietuvoje svyruoja nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio eurų per metus. Skaičiuojant standartinę užšaldymo ir metų trukmės embrionų laikymo paslaugą, tai pareikalautų maždaug ketvirčio milijono eurų papildomų išlaidų. Turint omenyje, kad, pagal dabar galiojančią tvarką, Valstybinės ligonių kasos kompensuoja visą reikalingų pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaistų kainą, išskirti vieną šio proceso aspektą ir visas su juo susijusias išlaidas versti apmokėti pacientus yra be reikalo procesą komplikuojantis ir pacientams procedūrą branginantis įpareigojimas. Poroms, ir taip turinčioms atsižvelgti į būsimas vaiko auginimo ir priežiūros išlaidas procedūros sėkmės atveju, kiekvienas papildomas mokestis yra argumentas atsisakyti arba nukelti šeimos pagausėjimą, o potencialus mokestis iki gyvos galvos – juo labiau. Embrionų saugojimo paslaugos apmokėjimo perkėlimas pacientams taip pat sukuria paradoksalią situaciją, kuomet valstybė įvairiomis finansinėmis paskatomis (vaiko pinigai, vienkartinės išmokos gimus vaikui, etc.) remia vaikus auginančias šeimas, tačiau tas šeimas, kurios vaikų susilaukė po pagalbinių procedūrų, diskriminuoja ir apmokestina papildomai. Taip gali susidaryti situacija, kuomet vaiko pinigai, per metus tenkantys šeimai, auginančiai po pagalbinio apvaisinimo procedūrų gimusį vaiką ar vaikus, net nepadengtų šaldomų embrionų saugojimo mokesčio.
Tuo tarpu valstybei perėmus mokesčius už embrionų saugojimą, šeimoms, susilaukusioms vaikų pagalbinio apvaisinimo procedūrų dėka, iki jų pilnametystės tai leistų sutaupyti sumas, didele dalimi arba visiškai padengiančias vaikų aukštąjį mokslą bei kitaip leidžiančias užtikrinti auginamų vaikų gerovę ir saugumą. Taip pat svarbu pastebėti, kad poros, prieš priimdamos sprendimą naudotis pagalbinio apvaisinimo procedūra, ne visada gali tiksliai žinoti, ar ir kiek embrionų liks po procedūrų. Taip pat su finansiniais sunkumais susiduriančias moteris šis priverstinis embrionų saugojimas gali paskatinti pagalbinio apvaisinimo procedūrų metu nuspręsti į kūną perkelti daugiau embrionų, nei tai fiziologiškai būtų rekomenduotina atsižvelgiant į moters galimybę išnešioti kelis vaikus daugiavaisio nėštumo atveju. Tai didina tikimybę, kad moterys dabar galiojančios tvarkos bus skatinamos priimti sprendimus, galinčius pasibaigti priešlaikiniu gimdymu ir/ar neišnešiotų kūdikių gimimu, keliančiu pavojų tiek moters, tiek naujagimių sveikatai ir gyvybei bei dar didesnėmis išlaidomis valstybei. Sprendimas visiškai drausti naikinti embrionus Seimo buvo priimtas sąmoningai, o ne sąlygotas neišvengiamų aplinkybių. Būtent todėl perkelti visą šio sprendimo sukeliamą finansinę atsakomybę ir naštą ant vaikus norinčių auginti tėvų pečių yra nesąžininga ir neproduktyvu Lietuvos demografinės situacijos atžvilgiu. Sprendimas kurti gausesnę šeimą pats iš savęs yra didelių ir ilgalaikių finansinių ir moralinių atsakomybių prisiėmimas. Jei šeimai yra reikalinga pagalbinio apvaisinimo procedūra, šios atsakomybės tik išauga, tačiau nėra jokios priežasties specialiai jas didinti ir šeimoms užkrauti didesnę naštą, negu ji privalo būti.
Valstybė turėtų būti suinteresuota padėti šeimoms susilaukti vaikų, o ne atbaidyti nuo to didinant susijusių procedūrų finansinius kaštus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projekto iniciatoriai ir rengėjai - Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatymas draudžia naikinti į moters kūną neperkeltus embrionus ir nenumato tam jokių išimčių. Jų saugojimas yra neterminuotas ir apmokamas pačių pacientų, taigi pagalbinio apvaisinimo procedūra tampa amžinu finansiniu įsipareigojimu kai kurioms šia procedūra besinaudojančioms poroms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma palengvinti finansinę naštą ir apsisprendimą pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis nustatant, kad embrionų saugojimas yra apmokamas valstybės sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8.
aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui reikėtų kiekvienais metais kumuliatyviai didėjančios sumos priklausomai nuo pagalbinio apvaisinimo paslaugomis besinaudojančių porų, kurioms lieka šaldytų embrionų, skaičiaus. Pagal prieinamą pirmųjų metų paslaugų teikimo statistiką, kasmet ši suma potencialiai galėtų didėti apytiksliai ketvirčiu milijono eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Dirbtinis apvaisinimas, embrionų šaldymas, nevaisingumas. 15.
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo nariai Mykolas Majauskas Antanas Matulas Ingrida Šimonytė Irena Degutienė Gabrielius Landsbergis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-12- Nr. Į 2018-12-04 Nr. S-2018-9274 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2995, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2018-12-10
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu yra siūloma nustatyti, kad išlaidas,
susijusias su embrionų saugojimu, padengia valstybė Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto įgyvendinimui reikėtų kiekvienais metais didėjančios sumos, priklausomai nuo pagalbinio apvaisinimo paslaugomis besinaudojančių porų, kurioms lieka šaldytų embrionų, skaičiaus. Taip pat nurodoma, kad kasmet ši suma galėtų didėti apytiksliai ketvirčiu milijono eurų. Projekto įsigaliojimo data – 2019 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 metų valstybės biudžeto išlaidos jau yra suplanuotos ir projektu teikiamų nuostatų įgyvendinimo išlaidos nenumatytos Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2715(2), kuris šiuo metu svarstomas Seime. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės biudžeto planavimo funkcijos yra pavestos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dėl šio projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė. 2. Vadovaujantis teisės akto nuostatų sistemiškumo principu, projekto nuostatos dėl išlaidų, susijusių su embrionų saugojimu, turėtų būti dėstomos ne keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje, o to paties straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje embrionų saugojimą. 3.
3Vadovaujantis teisėkūroje vartojama terminija,
siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu dėstomą nuostatą, vietoje žodžių junginio „Išlaidas, susijusias su embrionų saugojimu, padengia valstybė sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka“ įrašant „Išlaidos, susijusios su embrionų saugojimu, finansuojamos valstybės lėšomis iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsnio nuostatomis, embrionų saugojimo išlaidų finansavimo tvarką nustatys Sveikatos apsaugos ministras, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžio
„Vyriausybė“ įrašytinas žodžių junginys „sveikatos apsaugos ministras“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]