Projektas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (toliau – Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), 4. 2. 1 darbo 8 priemonę
Rengiant projektą įvertinta ir juo taip pat siekiama atsižvelgti į:
d. posėdžio sprendimą (protokolas Nr. SPP-349);
2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (OL 2014 L 74, p. 65) (toliau – Komisijos rekomendacija);
aplinkos nemokumo srityje vertinimo metodikos (toliau – „Doing Business“ metodika) nuostatas;
organizacijos rekomendaciją pagal Lietuvos ekonominės apžvalgos rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. pasitarimo protokolas Nr. 44) (toliau – EBPO rekomendacija);
restruktūrizavimo proceso valdymas“ ir „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ nurodytas rekomendacijas;
antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-8637 „Dėl bankroto ar restruktūrizavimo administratoriaus, jo padėjėjo atestacijos organizavimo ir jo veiklos priežiūros“. 7) 2015 m. gegužės 20 d.
Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL 2015 L 141, p. 19) (toliau – Reglamentas) taikymui užtikrinti reikalingas nuostatas. Kartu su Projektu teikiami lydimieji projektai:
projektas, kurio tikslas nustatyti galimybę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo (toliau – JAR tvarkytojas) iniciatyva, kai juridinio asmens bankroto byla neiškeliama dėl to, kad juridinis asmuo neturi turto ar jo nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, taip pat suderinti nuostatas dėl įmonės pirkimo–pardavimo;
83, 87, 137, 163, 166, 175¹, 366, 632 ir 746 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas apmokestinti žyminiu mokesčiu ieškinius dėl juridinio asmens restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir atskiruosius skundus;
kodekso 62, 63, 149 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DK projektas), kurio tikslas aiškiau reglamentuoti darbo sutarties nutraukimą darbdavio bankroto atveju;
tikslas suderinti šio įstatymo nuostatas su Projekto nuostatomis;
asmenų įstatymo Nr. XI-2000 2, 6, 11, 12, 13, 14, 21, ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas suderinti šio įstatymo nuostatas su Projekto nuostatomis;
darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr.
XII-2604 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – GD projektas), kurio tikslas nustatyti galimybę mokėti išmokas darbuotojams iš Garantinio fondo, priėmus teismo nutartį atsisakyti iškelti juridinio asmens bankroto bylą ir siūlyti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva;
85, 86, 87 straipsnių pakeitimo ir papildymo 85¹ straipsniu įstatymo projektas, kurio tikslas nustatyti finansinio turto pardavimo ir nemokumo administratoriaus paskyrimo ypatumus;
įstatymo Nr. VIII-1682 66, 68, 69 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas nustatyti finansinio turto pardavimo ir nemokumo administratoriaus paskyrimo ypatumus;
nustatyti finansinio turto pardavimo ir nemokumo administratoriaus paskyrimo ypatumus;
Nr. VIII-1835 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas suderinti šio įstatymo nuostatas su Projekto nuostatomis;
įstatymo Nr. IX-1737 143, 147, 148, 154 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – DĮ projektas), kurio tikslas suderinti šio įstatymo nuostatas su Projekto nuostatomis;
nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 18 ir 18¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŽAĮ projektas). 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Projektas inicijuojamas, vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Projektą parengė Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento (direktorė Ingrida Muckutė, tel. 2390 164, el. p. [email protected]; direktoriaus pavaduotoja – Paulė Svorobovičienė, tel. (8 5) 239 0165, el. p. [email protected]) Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyrius (vedėja Siuzana Ščerbina–Dalibagienė, tel. 2390 052, el. p. [email protected]). Tiesioginiai rengėjai: Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto I ir II dalys – skyriaus vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, tel., (8 5) 239 0052, el. p. [email protected]; projekto III dalis – vyriausioji specialistė Rasa Stanislovaitienė, tel. (8 5) 219 4423, el. p. [email protected]; vyriausioji specialistė Asta Misiukienė, tel. (8 5) 219 9382, el. p. [email protected]; lydimieji įstatymų projektai – vyriausioji specialistė Dalia Šidagienė, tel. (8 5) 239 0092, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. 3.1. Teisės aktų taikymas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) taikomi šiuose įstatymuose nurodytų teisinių formų juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, kas neatitinka Reglamento taikymo srities, apimančios juridinio asmens pagrindinių interesų vietą[¹], kuri nebūtinai sutampa su juridinio asmens buveinės vieta, arba įsisteigimo vietą[²].
Taip pat ĮRĮ ir ĮBĮ neaptaria įmonių grupės koordinavimo proceso klausimų tarpvalstybinių įmonių grupės narių nemokumo atvejais, t. y. nenustato, ar tokiais atvejais būtų nemokumo administratoriui privaloma gauti kreditorių susirinkimo ar kitų asmenų patvirtinimą dėl dalyvavimo grupės koordinavimo procese ir kas turėtų šį patvirtinimą duoti, kaip to reikalauja Reglamento
nuostatos, reglamentuojančios įmonės veiklą, įmonės kreditorių reikalavimų (jų dalies) atsisakymą, prievolių vykdymo terminų atidėjimą, privalomųjų įmokų mokėjimą, taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. ĮBĮ 1 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai. Toks teisinis reguliavimas nėra nuoseklus įstatymų viršenybės požiūriu. Keistina ĮRĮ 1 str. 4 d., nustatanti įstatymo taikymo išimtį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo
nemokumo režimas (pertvarkymas) pagal ES teisę dėl jų veiklos pobūdžio ir veiklos kontrolės ypatumų. 3.2. Nemokumo samprata Įmonės nemokumas suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
bankroto procesą patenka gerokai peržengusios nemokumo ribą ir jų turto pakanka padengti tik mažai daliai kreditorinių reikalavimų[³]. Kaip teigiama valstybinio audito ataskaitoje, įmonių finansinėse ataskaitose nėra išskiriami pradelsti įsipareigojimai, todėl nustatyti įmonės nemokumą, t. y. nustatyti, ar šie viršija pusę įmonės turto, yra sudėtinga ir galima tik gavus tikslesnius duomenis iš įmonės buhalterijos, o tai ne visada operatyviai pavyksta padaryti net teismui. Esant tokiam nemokumo apibrėžimui, yra dar sudėtingiau nustatyti, nuo kada įmonė atitinka nemokumo sąvoką ir kada vadovai turėjo inicijuoti bankrotą. Teismas neturėdamas tikslių duomenų taip pat neretai keldamas bankroto bylą remiasi turto ir įsipareigojimų santykiu arba daro prielaidą apie pradelstų įsipareigojimų dydį[⁴]. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7d.). Taigi, ĮBĮ sudaro sąlygas kelti bankroto bylą, kai įmonė dar nėra nemoki, todėl šis teisinio reguliavimo trūkumas turėtų būti pašalintas. 3.3. Proceso koncentracija ir kiti principai CPK įtvirtina proceso koncentruotumo principą (CPK 7 str., 159 str.), kuris svarbus ir nemokumo procesams, kadangi leidžia užtikrinti spartesnį bylų nagrinėjimą. Šio principo įgyvendinimui, be kita ko, aktualios specialiųjų įstatymų normos, reglamentuojančios bylų perdavimo taisykles. ĮBĮ nustato, kad įstatymo nustatytais atvejais byla gali būti perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 15 str. 2 d.). ĮRĮ specialiųjų normų šiuo klausimu nenustato, taigi, juridinio asmens restruktūrizavimo byloje nėra užtikrinamas koncentruotumo principas.
Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto byloms taikomi bendrieji civilinio proceso principai, nustatyti CPK, suformuluoti teismų praktikos ir teisės doktrinos. Šios bylos pasižymi tam tikrais ypatumais, todėl jų nagrinėjimui ir nustatytų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimui turėtų būti taikomi tiek bendrieji civilinio proceso principai, tiek specialieji nemokumo proceso principai, kurie nėra įtvirtinti ĮRĮ ir ĮBĮ, tuo sukeliant teisinį neaiškumą, tačiau yra reikšmingi Projekto tikslui pasiekti. 3.4. Nemokumo procesų trukmė Įmonių bankroto atvejais bankroto proceso trukmė išlieka pakankamai ilga (per 2017 m. baigtų bankroto procesų procedūros vidutiniškai truko 1,9 m., o per 2016 m. laikotarpį – 2,1 m[5], tuo tarpu Danijoje, Suomijoje procesų trukmė apie 1 metus, Latvijoje
galimybes išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes, užtikrinti nemokumo proceso šalių interesų pusiausvyrą ir priimti teisingą sprendimą, tačiau praktiškai neribota galimybė skųsti įvairius bankroto proceso dalyvių sprendimus stabdo bankroto procedūras ir ilgina bendrą bankroto procesą[7]. ĮRĮ ir ĮBĮ numato keletą ginčų apribojimų, t. y. tam tikros teismų nutartys nėra skundžiamos, tačiau jų nepakanka užtikrinti optimalią proceso trukmę. Be to, manytina, kad ĮBĮ nustatytas 24 mėnesių terminas turtui realizuoti įmonės likvidavimo metu taip pat turėtų būti trumpinamas (ĮBĮ 33 str. 7 d.). Nei ĮRĮ, nei ĮBĮ nenustato ginčų dėl nemokumo proceso dalyvių sprendimų pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo terminų.
CPK teisės normos taip pat nenustato ginčų nagrinėjimo terminų pirmosios instancijos teisme. CPK 72 str. 1 d. nustato, kad teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas, turi siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Pagal CPK 72 str. 2 d. atskiroms civilinių bylų kategorijoms įstatymų gali būti nustatytas bylos išnagrinėjimo terminas. CPK taip pat nenustato terminų atskiriesiems skundams, apeliaciniams skundams ir kasaciniams skundams išnagrinėti. Tik kai kuriais atvejais ĮRĮ ir ĮBĮ numato atskirųjų skundų Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėjimo terminus, kurių reguliavimas nėra nuoseklus. Be to, kreditorių sprendimų apskundimas reguliuojamas nenuosekliai, nemokumo procesai dažnai užtęsiami dėl ginčų teismuose nagrinėjimo, todėl tikslinga imtis priemonių dėl piktnaudžiavimo teisėmis išvengimo. 3.5. Nemokumo proceso inicijavimas Šiuo metu ĮRĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimą gali inicijuoti tik pati įmonė, kreditoriams tokia teisė nėra suteikta. Pagal „Doing Business“ metodiką nemokumo reguliavimo kokybės įvertis didėja, jei teisinis reguliavimas suteikia galimybę kreditoriams inicijuoti juridinio asmens restruktūrizavimą. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos UNCITRAL Nemokumo teisės teisėkūros gairėse (toliau – UNCITRAL Nemokumo teisėkūros gairės) taip pat nurodoma, kad, atsižvelgiant į vieną svarbiausių restruktūrizavimo tikslų – padidinti turto vertę ir dėka verslo struktūrinių pokyčių tęsiamos ūkinės komercinės veiklos padidinti kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes, yra labai pageidautina, kad teisė inicijuoti juridinio asmens restruktūrizavimą nebūtų suteikiama išimtinai tik pačiam juridiniam asmeniui.
Nemokumo procesų inicijavimas pradedamas pareiškimo teismui iškelti nemokumo bylą pateikimu arba, jei inicijuoja kreditoriai, ‒ inicijuojančių kreditorių pranešimu įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu neskatinama ieškoti kitų juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. 3.6. Nemokumo proceso duomenys Reglamentas nustato valstybių narių pareigą steigti nemokumo registrus, kuriuose turėtų būti skelbiama atitinkama informacija (24 str.). Teisinis reguliavimas turėtų būti keičiamas, siekiant užtikrinti aiškumą, taikant šias Reglamento nuostatas. Šiuo metu viešai skelbiami nemokumo byloje priimti ir jau įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys. Viešai skelbtinas „nuasmenintas“ teismų procesinių sprendimų versijas parengia, į Lietuvos teismų informacinę sistemą (toliau – LITEKO) įsega ir paskelbia teismų pirmininkų ar skyrių pirmininkų įgalioti teismų tarnautojai (darbuotojai) arba teisėjai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po to, kai teismo procesinis sprendimas įsiteisėja. ĮRĮ ir ĮBĮ nustatyta pareiga teismui ne vėliau kaip kitą darbo dieną specialioje interneto svetainėje paskelbti informaciją apie atsisakymą iškelti restruktūrizavimo ar bankroto bylą bei informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos įkėlimo. Už kitos informacijos teikimą kreditoriams, teismams ir kitoms ĮRĮ ir ĮBĮ nurodytoms institucijoms atsako nemokumo administratoriai.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros institucija) duomenimis, Priežiūros institucija dažnai gauna skundų dėl administratorių veiksmų, neteikiant visos ar dalies prašomos informacijos, neinformuojant apie teismų procesinius sprendimus, kai toks įpareigojimas nustatomas paties teismo, ir tai vienas iš dažniausių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo proceso duomenų teikimo ir skelbimo klausimai ĮRĮ ir ĮBĮ nėra nuosekliai sureguliuoti, kreditoriai gali gauti nevienodą informaciją, be to, tai dažnai sudaro papildomą administracinę naštą administratoriams. Nemokumo proceso duomenų teikimas, geriau išnaudojant informacinių sistemų galimybes, leistų užtikrinti didesnį nemokumo procesų skaidrumą, geresnes galimybes kreditoriams susipažinti su informacija apie nemokumo proceso eigą, mažinti administracinę naštą ir tobulinti nemokumo administratorių priežiūrą. Be to, finansų rinką reguliuojantys įstatymai vienais atvejais teisines pasekmes sieja su nutarties priėmimu (pvz., Bankų įstatymo 85 str. 3 d., Kredito unijų įstatymo 75 str. 3 d., Draudimo įstatymo 147 str. 1 d., Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 2 str. 4 d.), o kitais atvejais su bankroto bylos iškėlimu ar nutarties įsiteisėjimu (pvz., Finansinių priemonių rinkų įstatymo
banko įstatymo 53 str. 2 d.), todėl nuostatos dėl informacijos teikimo finansų rinkos dalyvių priežiūros institucijai turėtų būti peržiūrimos. ĮRĮ nėra nustatyta pareiga restruktūrizavimo administratoriui reguliariai informuoti kreditorių susirinkimą (komitetą), įmonės valdymo organą, įmonės dalyvių susirinkimą apie restruktūrizavimo plano vykdymo eigą[8].
Nors ĮRĮ 26 str. nuostatos reguliuoja restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, tačiau įstatyme nėra pakankamai išsamiai apibrėžta restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, kreditorių nutarimų įforminimas, neįtvirtinta galimybė kreditoriams balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. 3.7. Restruktūrizavimo procesas: iškėlimo sąlygos, juridinio asmens gyvybingumo vertinimas Restruktūrizavimo sąlygos nustatytos ĮRĮ
iškelta. Įmonės gyvybingumas sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nevertinamas. Sąlygos išsamiau vertinti įmonės gyvybingumą, kurio sąvoka ĮRĮ nėra apibrėžta ir naudojama, sudarytos, tik balsuojant dėl restruktūrizavimo plano projekto ir jį tvirtinant teisme (ĮRĮ 12 str.), t.y. kai jau restruktūrizavimo byla iškelta, tuo tarpu iki bylos iškėlimo reikalaujamiems restruktūrizavimo metmenims keliami reikalavimai nepadeda įvertinti juridinio asmens gyvybingumo. Tai galimai sąlygoja mažą restruktūrizavimų sėkmingumą ir efektyvumą. Statistiniai duomenys rodo, kad restruktūrizavimo kaip verslo išsaugojimo galimybe įmonės dažnai nesinaudoja, sėkmingų restruktūrizavimo atvejų taip pat nėra daug, daugeliu atvejų restruktūrizavimas baigiasi bankrotu[9]. Nuo ĮRĮ taikymo pradžios (2001-07-01) iki 2018-03-31 iš viso restruktūrizavimo procesai pradėti 459 įmonėse, iš jų 48 įmonės sėkmingai baigtos restruktūrizuoti (tačiau 3 iš jų vėliau iškeltos bankroto bylos), 315 įmonių restruktūrizavimo procesai buvo nutraukti (iš jų 264 įmonėms iškelta bankroto byla), 9 bylos panaikintos, 87 įmonėse restruktūrizavimo procesai tebevykdomi[10]. Per 2017 m. pradėti 28 restruktūrizavimo procesai, t. y.
9,7 proc. mažiau nei per 2016 m. (31 įm.)[11]. 3.8. Restruktūrizavimo procesas: kreditorių apsauga ĮRĮ 14 str. 3 d. nustato, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti restruktūrizavimo planui yra priimamas kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Dėl pritarimo restruktūrizavimo planui balsuoja visi kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar restruktūrizavimo planas turės įtakos jų civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms. Taip pat ĮRĮ nėra išskirtos atskiros kreditorių grupės, balsuojant dėl restruktūrizavimo plano projekto. Be to, teismui, tvirtinant restruktūrizavimo planą, nėra įtvirtintos galimybės atsižvelgti į restruktūrizavimo planui prieštaraujančių kreditorių teises ir interesus bei vertinti šių kreditorių reikalavimų tenkinimą bankroto atveju. Tokiu būdu nėra sudarytos prielaidos pakankamai kreditorių teisių ir interesų apsaugai užtikrinti. ĮRĮ numato galimybę restruktūrizuojamai įmonei gauti papildomą finansavimą pagal patvirtintą restruktūrizavimo planą, tačiau kreditorių, suteikusių kreditus restruktūrizavimo metu, neužtikrintus įkeitimu ir (ar) hipoteka, reikalavimų, kilusių įmonei negrąžinus šių kreditų sutartyse nustatytais terminais, tenkinimas pagal ĮRĮ 13 str. 5 d. numatytas, tik patenkinus pirmos eilės kreditorių reikalavimus. Nesuteikiant didesnio prioriteto šių kreditorių reikalavimams, nėra sudaromos pakankamos prielaidos restruktūrizavimo proceso veiksmingumui. Be to, šiuo metu galiojančios teisinio reguliavimo nuostatos nesuteikia papildomam finansavimui apsaugos įmonės bankroto atveju, todėl teisinis reguliavimas turėtų būti keičiamas, siekiant sudaryti prielaidas restruktūrizuojamai įmonei gauti finansinę paramą. 3.9. Restruktūrizavimo procesas: kiti ypatumai Restruktūrizavimui pradėti reikalaujama 2/3 įmonės dalyvių pritarimo (ĮRĮ 5 str. 3 d. ir 6 str. 1 d.).
reikalavimas turėtų būti mažinamas, siekiant skatinti finansinių sunkumų turinčių, tačiau perspektyvių juridinių asmenų restruktūrizavimą. Restruktūrizavimo administratoriaus dalyvavimas yra privalomas įmonės restruktūrizavimo byloje nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ar baigti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 9 str. 2 d., 15 str. 1 d., 7 str. 8 d. 2 p.). Restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūra pateikiama kartu su pareiškimu teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 6 str. 3 d.), o restruktūrizavimo administratoriaus atlyginimo suma – susitarimo su įmone objektas (ĮRĮ 15 str. 2 d.). Nuostatų dėl galimybės susitarti dėl atlyginimo JANĮ projekte keisti nėra siūloma, kol ES lygiu nebus priimtas šiuo metu svarstomas tam tikrus nemokumo teisės aspektus harmonizuojantis teisės aktas (Direktyva), tačiau siūloma aiškiau sureguliuoti nuostatas dėl atlyginimo sumos pateikimo teismui, nes pagal ĮRĮ 7 str. 8 d. 4 p. ir ĮRĮ 6 str. 4 d. 1 p. nėra aišku, kaip teismas sužino administratoriaus atlyginimo sumą, kurią reikia nurodyti nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Praktikoje pasitaiko situacijos, kai įmonės piktnaudžiauja ĮRĮ 8 str. suteikiamomis galimybėmis sustabdyti išieškojimus pagal įmonės skolas, taip pat palūkanų ir netesybų skaičiavimą. Įmonės kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau nustatytais terminais nepateikia restruktūrizavimo plano, nevykdo plano arba jį vykdo netinkamai, nepateikia plano įgyvendinimo akto, teismui pateikia įstatymo reikalavimų neatitinkantį planą, todėl teismas priima sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 28 str. 1 d.).
neapriboja įmonės galimybių pakartotinai kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo ir vėl naudotis restruktūrizavimo proceso metu suteikiamomis lengvatomis, nors restruktūrizavimo tikslas – padėti juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, taikant įvairias ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones, išlaikant pusiausvyrą tarp skolininko ir kreditorių interesų. ĮRĮ 28 str. 2 d. nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytais terminais restruktūrizavimo planas nebuvo pateiktas, planas buvo nevykdomas arba vykdomas netinkamai, nebuvo pateiktas plano įgyvendinimo aktas, ir jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka, tačiau praktikoje nutraukus restruktūrizavimo bylą paprastai bankroto klausimas nėra sprendžiamas. 3.10. Bankroto procesas: beturčių įmonių bankrotai ir supaprastinti bankroto procesai Beturtėmis įmonėmis šiame aiškinamajame rašte vadinamos įmonės, kurios neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Bankroto byla nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, jei pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir:
teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo įmoka šią sumą arba ĮBĮ 3 str. 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius (atstovaujantis valstybės instituciją) pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, arba
įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 10 d.). ĮBĮ 13-1 str.
ĮBĮ 13-1 str. 1 d., be kita ko, nustato, kad supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia teismas, o pagal šio straipsnio 11 d. – supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami. Todėl atsiranda teisinis neaiškumas dėl visų klausimų sprendimo bankroto byloje, kai kreditorių susirinkimai nešaukiami, kuris turėtų būti pašalintas. Praktikoje supaprastinto bankroto procesus dažnai administruoja bankroto administratoriai savo lėšomis, neretai neturėdami galimybės padengti šias išlaidas, išieškant žalą iš kaltų asmenų, o kreditoriai retai naudojasi ĮBĮ numatyta galimybe įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą nustatyto dydžio sumą. Praktikoje taip pat dažni atvejai, kai bankroto proceso eigoje, pardavus turtą (iš jo galimai ir įkeistą) ar jo dalį, nustatoma, kad lėšų teismo ir administravimo išlaidoms neužteks, ir teismas priima nutartį taikyti supaprastintą bankroto procesą (ĮBĮ 13¹ str. 1 d.). Galimybė pradėti taikyti supaprastintą procesą bet kuriuo bankroto proceso metu neskatina greitesnio procedūrų užbaigimo. Priežiūros institucijos duomenimis[12], supaprastinti bankroto procesai sudaro apie 40 procentų visų bankrotų ir turi tendenciją didėti. 3.11. Bankroto procesas: galimybė iš bankroto pereiti į restruktūrizavimą Galiojančios ĮBĮ ir ĮRĮ nuostatos nesuteikia galimybės įmonei, kuriai iškelta bankroto byla, nutraukti bankroto bylą ir pereiti į restruktūrizavimą, ir tai atima galimybę dar vykdančiai ūkinę komercinę veiklą bankrutuojančiai įmonei, pasikeitus aplinkybėms, su kreditorių pagalba atstatyti įmonės veiklą restruktūrizuojant įmonę. ĮRĮ nustatyta, kad restruktūrizavimo byla negali būti iškelta, jei įmonė yra bankrutuojanti (4 str. 3 d.). 3.12. Bankroto procesas: bankroto administravimo išlaidos ir atlygis administratoriui Praktikoje daug ginčų kelia ĮBĮ (10 str. 4 d. 7 p. ir 36 str.
administratoriaus atlyginimo mokėjimas iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010
„Dėl administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų dydžio
nustatymo kriterijų“) išaiškino, kad atlyginimas administratoriui iki pirmojo kreditorių susirinkimo negali būti išmokamas, nes administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir atlyginimą administratoriui nustato kreditorių susirinkimas. Esant tokiam reguliavimui administratoriai iki pirmojo kreditorių susirinkimo (3–5 mėnesius) negauna atlygio, o tai apsunkina bankroto administravimo paslaugų teikimą, ypač administratoriams – fiziniams asmenims. ĮBĮ 36 str. 5 d. nustato, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Toks reguliavimas praktikoje skirtingai interpretuojamas, be to, neužtikrina pakankamo skaidrumo, nustatant administratoriaus atlyginimą, todėl būtina jį tikslinti. 3.13. Bankroto procesas: juridinio asmens turto pardavimas ĮBĮ 23 str.
susirinkimo teisė tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą, tačiau nereglamentuota, kokiais principais vadovaujantis parduodamas turtas. ĮBĮ nedraudžia bankroto metu parduoti įmonės ar jos dalies kaip turtinio komplekso, tačiau tokio pardavimo procedūros ar sąlygos ĮBĮ neaprašytos, o Civilinio kodekso normos, pagal kurias parduodant įmonę ar jos dalį kaip turtinį kompleksą įmonės pirkėjas perima visus įmonės įsipareigojimus, bankroto atveju negali būti taikomos. Be to Civilinio kodekso
skirsnio normos, reglamentuojančios įmonės pirkimą–pardavimą, netaikomos tais atvejais, kai parduodamas įkeistas įmonės turtas, taip pat kai įmonės turtą parduoda jos administratorius ar antstolis. 3.14. Bankroto procesas: įkeisto turto pardavimas arba perdavimas ĮBĮ 33 str. 6 d. nustato įkeisto turto pardavimo ir perdavimo tvarką. Įkeistas turtas privalomai turi būti parduodamas iš varžytynių ir tik nepardavus turto varžytynėse jis gali būti perduotas įkaito turėtojui. Esamas reguliavimas neskatina greito turto realizavimo. ĮBĮ 36 str. 1 d. nustato, kad administravimo išlaidos gali būti apmokamos ir iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, tačiau ĮBĮ nenustatyta, kokią dalį lėšų, pardavus ar perdavus įkeistą turtą, įkaito turėtojas turėtų skirti administravimo išlaidoms. Tai sukelia problemas tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą. 3.15. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas Šiuo metu ĮBĮ 34 ir 35 straipsniuose nustatytas toks kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas: · pirmiausiai tenkinamai įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai.
Jie tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą; · iš likusių lėšų pirmiausiai tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus; · po to tenkinami valstybės institucijų reikalavimai (ĮBĮ 35 str. 3 dalis); · galiausiai tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. ĮRĮ (13 str. 3 – 6 d.) nustato: · pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai sumokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją bei įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, neviršijantys įkeisto, restruktūrizavimo metu neparduodamo, turto vertės. · antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai, išskyrus tam tikras išimtis.
Kreditorių, suteikusių kreditus, neužtikrintus įkeitimu ir
(ar) hipoteka, reikalavimai, kilę įmonei negrąžinus šių kreditų sutartyse nustatytais terminais, tenkinami tarp pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimų; · trečiąja eile tenkinami restruktūrizuojamos įmonės dalyvių, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo tapusių įmonės kreditoriais, kurie vieni ar su kitais dalyviais kontroliuoja restruktūrizuojamą įmonę (tapusių įmonės kreditoriais tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per patronuojančias arba dukterines įmones ar per kitų teisinių formų juridinius asmenis, kurių dalyvių susirinkimo sprendimų priėmimui jie gali daryti įtaką (toliau – patronuojančios arba dukterinės įmonės), reikalavimai, nesusiję su darbo santykiais. Toks teisinio reguliavimo nenuoseklumas turėtų būti pašalintas, taip pat kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas turėtų būti peržiūrėtas tarptautinių rekomendacijų kontekste. 3.16. Bankroto procesas: kitos tobulintinos sritys ĮBĮ 10 str.7 d.
per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka“. Ši nuostata nedera su ĮBĮ 17 straipsnio 2 dalies nuostata, kad administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies
priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. ĮBĮ nustato atitinkamas pareigas asmenims, įskaitant vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus (9 str. 2 d.). Teismas taip pat gali, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, be kita ko, kviesti į teismą įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus. Galiojantis bankroto teisinis reguliavimas nustato, kad bankroto administratoriumi, be kita ko, negali būti vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas. ĮBĮ nenustatyta vyriausiojo buhalterio (buhalterio) sąvoka, todėl ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, kurių gali būti nepakankama, siekiant tinkamai sureguliuoti atitinkamas teises ir pareigas juridinio asmens bankroto proceso metu. Pagal ĮBĮ 28 str. 2 d. administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį tik neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams).
Siūloma nekeisti šio reguliavimo, įvertinus neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių padėtį bankroto atveju ir galimą administracinę naštą, informuojant visų kitų juridinių asmenų dalyvius. 3.17. Administratorius Pagal galiojantį reglamentavimą restruktūrizavimo administratorius ir bankroto administratorius yra nors ir susijusios bei turinčios daug panašumų, bet atskiros profesijos, kurioms taikomi šiek tiek skirtingi reikalavimai. Administratoriumi gali būti fizinis asmuo arba juridinis asmuo. Pagal ĮBĮ administratoriumi gali būti, be kita ko, asmuo, turintis ne trumpesnį kaip dvejų metų administratoriaus padėjėjo darbo stažą per paskutinius trejus metus, o asmeniui, siekiančiam įgyti teisę dirbti administratoriaus padėjėju, taip pat keliami pakankamai aukšti reikalavimai (nepriekaištinga reputacija, tam tikras išsilavinimas, kvalifikacijos egzaminų išlaikymas, valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas). Taip pat fiziniam asmeniui, siekiančiam tapti administratoriumi, taikomas konkrečių studijų krypčių išsilavinimo reikalavimas – turėti aukštąjį universitetinį teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį). Administratoriai juridiniai asmenys privalo turėti bent vieną darbuotoją, įgijusį teisę teikti įmonių restruktūrizavimo (arba atitinkamai bankroto) administravimo paslaugas, taip pat teisę teikti įmonių restruktūrizavimo (arba atitinkamai bankroto) administravimo paslaugas privalo turėti ir juridinio asmens, siekiančio teikti įmonių restruktūrizavimo (arba atitinkamai bankroto) administravimo paslaugas, vadovo pareigas einantis asmuo (ĮBĮ 11²str., ĮRĮ 16 str.). Kai administratoriumi paskirtas juridinis asmuo, kyla neaiškumų dėl atsakomybės, kai nesilaikoma teisės aktų, taikymo.
Be to, taikomi atskiri reikalavimai drausti profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Pagal galiojantį reglamentavimą bankroto administratorius, administruojantis fizinio asmens bankroto procesą, turi sudaryti sutartį tiek dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo fizinių asmenų bankroto atveju, tiek bankroto (arba restruktūrizavimo, jei asmeniui suteikta teisė teikti tik restruktūrizavimo paslaugas) atveju. Bankroto byloje administratoriai skiriami naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (ĮBĮ 11 str. 2 d.) (toliau – Atrankos programa), kuri atrenka administratorių atsitiktine tvarka pagal bankrutuojančios įmonės ir administratoriaus veiklą apibūdinančius kriterijus bei padeda užtikrinti skaidrų ir objektyvų administratoriaus skyrimą. Atsižvelgiant į tai, keisti nemokumo administratoriaus skyrimo tvarkos bankroto byloje nesiūloma, tačiau įmonę apibūdinantys kriterijai (įmonės dydis, veiklos rūšis, bankroto proceso vykdymo ypatumai) turėtų būti tikslinami, siekiant teisinio aiškumo ir veiksmingumo. Be to, veiklos rūšies nustatymas būtų nebeaktualus kredito įstaigų ir draudimo įmonių bankroto procesų reguliavime netaikant Atrankos programos. Šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo dėl nutarčių apskundimo skiriant bankroto ar restruktūrizavimo administratorių keisti nėra siūloma, nes jos sudaro pakankamas prielaidas nemokumo procedūrų veiksmingumui užtikrinimui. 3.18. Nemokumo administratorių veiklos priežiūra ir nemokumo administratorių savivalda Šiuo metu restruktūrizavimo administratorių ir bankroto administratorių veiklos priežiūrą ir tokias funkcijas kaip administratorių sąrašų tvarkymas, kvalifikacinių egzaminų organizavimas, etikos kodekso laikymosi kontrolė ir kitos, atlieka Priežiūros institucija vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str.
12 d., ĮRĮ 15 str. 3 d.). ĮRĮ ir ĮBĮ taip pat nustato, kad už pažeidimus, nustatytus tikrinant restruktūrizavimo arba bankroto administratoriaus veiklą, Priežiūros institucija gali skirti šias nuobaudas: įspėjimą arba viešą įspėjimą. Jeigu tas pats asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, priežiūros institucija turi kreiptis į Atestavimo komisiją su siūlymu panaikinti restruktūrizavimo arba bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą, kuri, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali pritarti arba nepritarti siūlymui panaikinti restruktūrizavimo arba bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą, atsižvelgdama į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes (ĮBĮ 11⁷ str. 2 d., ĮRĮ 20 str. 2 d.). Kadangi pažymėjimai suteikiami tiktai fiziniams asmenims, galiojantis reglamentavimas nenumato galimybės panaikinti juridinio asmens teisę teikti bankroto ar restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Restruktūrizavimo ir bankroto administratorių savivaldos klausimai ĮRĮ ir ĮBĮ nereglamentuojami. 3.19. Siūlomi lydimųjų teisės aktų pakeitimai: kredito įstaigų ir draudimo įmonių veiklą reguliuojančių įstatymų projektai (Bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo, Kredito unijų įstatymo, Draudimo įstatymo) Pagal galiojantį reguliavimą bankams, kredito unijoms, centrinei kredito unijai (toliau – kredito įstaigos), kurių veiklos priežiūra priskirta Lietuvos bankui, bankroto administratorius parenkamas ir paskiriamas bendra ĮBĮ nustatyta tvarka, naudojant Atrankos programą.
Kredito įstaigos yra vienintelė pagal veiklos rūšies ypatumus išskirta įmonių grupė, kurios įmonėms parenkant bankroto administratorių vertinama specialaus administravimo patirtis. Be to, kredito įstaigos galėtų būti priskiriamos ir pagal bankroto proceso ypatumus išskirtai įmonių grupei, kaip įmonės, kurios priklauso ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų valstybių) jurisdikcijai. Kredito įstaigų administratoriaus parinkimas naudojantis Atrankos programa turi trūkumų, nes, viena vertus, tokioms, įstaigoms reikalinga ypatinga, dažnu atveju – tarptautinio lygio administratoriaus kompetencija, kita vertus, administratoriams pagal nacionalinį reguliavimą praktiškai sunku įgyti tokios patirties, nes Atrankos programa kredito įstaigoms administruoti suteikia prioritetą turintiems tokių įmonių administravimo patirties administratoriams ir praktiškai neturintis tokios patirties administratorius būtų paskirtas administruoti kredito įstaigą tik tuo atveju, jei turintys tokios patirties administratoriai nepateiktų sutikimo administruoti kredito įstaigą. Kredito įstaigų bankroto proceso efektyvus vykdymas ypač svarbus dėl tinkamos vartotojų, kurių paprastai būtų labai daug, apsaugos užtikrinimo ir pasitikėjimo visa finansų rinka išlaikymo ir stiprinimo.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, inter alia finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių; jai būdinga tai, kad ją vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, kartu ir visam šalies ūkiui. Finansų sistemos stabilumas ir efektyvumas yra reikšmingas viešasis interesas, esminė rinkos veikimo sąlyga, lemianti šalies ūkio augimą. Todėl pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį įstatymų leidėjas, reguliuodamas finansinę ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas šalyje veikiančios finansų sistemos saugumas, stabilumas ir patikimumas. Kredito įstaigų veiklos svarba yra išskirtinė, poveikis visuomenei – rezonansinis, jų bankrotui administruoti būtina speciali ir galimai kiekvienu konkrečiu atveju kitokia administratoriaus kompetencija, kurios Atrankos programos pagalba negalima įvertinti. Galimi atvejai, kai bus reikalinga tarptautinio bendradarbiavimo su kitų valstybių finansų institucijomis patirtis, administratoriaus kompetencija, susijusi su kredito įstaigų turto ir įsipareigojimų specifika, todėl asmenys, esantys Nemokumo administratorių sąraše, galimai netenkintų specialiųjų reikalavimų ir iškiltų poreikis paskirti atitinkantį specialius reikalavimus, nesantį Nemokumo administratorių sąraše, kitoje ES valstybėje narėje įgijusį analogišką teisę ir praktikuojantį asmenį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1.
Siekiant teisinio aiškumo inicijuojant juridinių asmenų nemokumo (bankroto ir restruktūrizavimo) procesus Lietuvos Respublikoje, užtikrinant Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės taikymą, Projekte siūloma atsisakyti nuostatų, kad įstatymas taikomas tik Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims. Taip pat siūloma panaikinti šiuo metu galiojantį teisinį nenuoseklumą ir vienodai reguliuoti įstatymų viršenybės klausimus bei nustatyti, kad juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti ne tik juridinių asmenų bankroto proceso, bet ir restruktūrizavimo proceso ypatumai. Be to, siūloma nustatyti, kad nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų restruktūrizavimo procesą, netaikomos, be kita ko, atitinkamiems Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams. 4.2. Nemokumo samprata Bankroto proceso efektyvumas (kreditorių reikalavimų tenkinimas ir bankroto proceso trukmė) didele dalimi priklauso nuo laiku priimtų sprendimų nemokumo problemoms spręsti. Šiuo požiūriu juridinio asmens nemokumo sąvoka – vienas iš svarbiausių nemokumo teisinio reguliavimo aspektų. Viena vertus, pasinaudoti nemokumo procesu turėtų būti paprasta, kita vertus, svarbu užtikrinti, kad nemokumo procesai nebūtų pradedami per anksti. Nuo nemokumo sąvokos priklauso teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, todėl šios sąvokos apibrėžimas turėtų būti pagrįstas ir aiškus visoms nemokumo procese dalyvaujančios šalims. Projekte siūloma iš esmės keisti nemokumo sampratą ir iš to kylančias pasekmes, kai nemokumas nebūtinai turi reikšti neišvengiamą bankrotą. Įvertinus kitų šalių skirtingą patirtį, tarptautines ir nacionalines[13] rekomendacijas, siūloma nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Keliant juridinio asmens bankroto bylą turėtų būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė, o juridinio asmens balanso duomenimis apie turtą ir jo vertę būtų galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo[14]. Tokios nemokumo sąvokos įtvirtinimas užtikrintų objektyvesnį ir aiškesnį skolininko finansinės padėties įvertinimą, o nuostatos, nustatančios teisės kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimą, užtikrintų, kad bankroto byla būtų keliama laiku. Projekte numatoma nemokumo sąvoka sudarytų prielaidas juridinio asmens bankroto bylą iškelti nedelsiant, kai dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi juridinio asmens vadovas arba likvidatorius. Kreditoriaus teisė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirastų tik po tam tikrų Projekte numatytų aplinkybių, kas suponuoja, kad juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai būtų pradelsti, o juridinio asmens pajėgumas vykdyti savo prievoles jau būtų abejotinas, todėl būtų sudarytos teisinės prielaidos, kad juridinio asmens bankroto byla neturėtų būti iškelta per anksti ar piktnaudžiaujant. Tarptautinėse rekomendacijose[15] nurodoma, kad skolininko nemokumo sąvoka gali būti apibrėžiama pagal likvidumo testą – skolininko negalėjimą įvykdyti prievolių, taip pat pagal balanso testą, kai skolininko įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teigiama, kad likvidumo testas – labiausiai paplitęs, kurį taikant, skolininko nemokumo procesas gali būti pradedamas pakankamai anksti, sudarant prielaidas minimizuoti turto išeikvojimą, taip pat taikant šį testą, sudaromos pakankamai palankios galimybės pasinaudoti nemokumo procedūromis.
Tuo tarpu balanso testas, kai jis taikomas kaip savarankiškas pagrindas nemokumo procedūroms pradėti, gali tik paskatinti vėlesnius nemokumo procesus. Be to, šis testas turi nemažai trūkumų dėl turto vertinimo neaiškumų, galimai nepatikimų finansinių ataskaitų duomenų, papildomo ekspertų poreikio dėl turto rinkos kainos nustatymo. Remiantis balanso testu, paslaugų įmonės gali būti laikomos faktiškai nemokiomis dėl turto trūkumo, netgi jei verslas iš esmės yra gyvybingas, kitu atveju – verslas gali turėti ir teigiamą balansą, tačiau neturėti grynųjų lėšų veiklai vykdyti. Taikant balanso testą restruktūrizavimo galimybių praktiškai nebelieka, o užtikrinti skolininko turto masės maksimizavimą yra pakankamai sudėtinga. Tačiau, kaip nurodoma tarptautinėse rekomendacijose, gali būti tikslinga taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu. Tokiu atveju balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, vertinant tai, ar turto (kaip jis bebūtų vertinamas) pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję. Kai kuriose jurisdikcijose minėti testai vartojami kartu įvairiais būdais, pvz. gali būti numatytas reikalavimas, kad skolininkas ne tik negalėtų vykdyti įsipareigojimų, bet ir turėtų būti per daug įsiskolinęs, o per didelis įsiskolinimas būtų suprantamas kaip skolininko negalėjimas įvykdyti prievolių, kurių mokėjimo terminai suėję, dėl to, kad jo įsipareigojimai viršija turtą. Toks nemokumo įvertinimas geriau atskleistų skolininko esamą ir būsimą finansinę padėtį[16].
Pažymima, kad nemokumo teisinis reguliavimas gali nustatyti, kad taikomas tiek likvidumo, tiek balanso testai, ir tokiais atvejais procedūros galėtų būti pradedamos, kai vienas iš testų gali būtų patenkinamas. Šiaurės – Baltijos šalių rekomendacijos nemokumo teisei[17] nurodo, kad nemokumas reiškia skolininko negalėjimą apmokėti skolų, kurių apmokėjimo terminai yra suėję ir šis negalėjimas nėra laikinas. Tokia sąvoka įtvirtinta Švedijos ir Suomijos bankroto įstatymuose[18]. Estijos bankroto įstatymas nustato, kad skolininkas yra nemokus, kai jis negali apmokėti skolų ir šis negalėjimas nėra laikinas, ir, jei skolininkas juridinis asmuo, taip pat kai jo turto nepakanka įsipareigojimams padengti ir šis nepakankamumas nėra laikinas. Jei dėl bankroto kreipiasi pats skolininkas, laikoma, kad skolininkas yra nemokus[19]. Panašios nuostatos yra įtvirtintos Norvegijos teisėje, t. y. čia taikomas tiek likvidumo, tiek balanso testas kartu[20]. Vokietijoje juridinių asmenų atveju taikomas tiek likvidumo, tiek balanso testas. Be to, Šiaurės – Baltijos šalių rekomendacijos[21] nurodo, kad nemokumas turėtų būti preziumuojamas, jeigu skolininkas, nepaisant kreditoriaus prašymo, neapmokėjo skolos, suėjus mokėjimo terminui, per trumpą papildomai skirtą laikotarpį, ir kreipimosi metu skola vis dar neapmokėta arba jei nebuvo galimybės išieškoti skolos iš skolininko turto iki kreipimosi dėl nemokumo bylos iškėlimo, arba jei skolininkas pranešė didesniam kreditorių skaičiui, kad sustabdo mokėjimus. Pažymėtina, kad vertinant teisinio reguliavimo efektyvumą, remiantis „Doing Business 2018“ duomenimis, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos nemokumo sistemos rodikliai įvertinti pakankamai palankiai.
Kaip nurodoma Europos Komisijos 2016 m. studijoje „Dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą. palyginamoji valstybių narių teisinio reguliavimo ir praktikos analizė“, Čekijoje, Graikijoje, Airijoje, Maltoje, Lenkijoje, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje nemokumo procedūros gali būti pradėtos, kai įmonės negali apmokėti skolų, remiantis arba likvidumo testu, arba balanso testu[22]. Austrijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje procedūros gali būti pradėtos, kai įmonė yra nelikvidi arba per daug įsiskolinusi, t. y. atitinkamai taikomi likvidumo arba balanso testai. Tuo tarpu tokios šalys kaip Belgija, Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Ispanija, Nyderlandai nustato reikalavimą, kad skolininkas turi būti negalintis apmokėti skolų iki procedūrų pradžios (likvidumo testas). Slovakijoje yra įtvirtinta, kad nemokumas yra, kai skolininkas negali apmokėti mažiausiai dviejų skolų, pradelstų 30 dienų, daugiau nei dviem kreditoriams. 4.3. Proceso koncentracija ir kiti principai Restruktūrizavimo ir bankroto procesų inicijavimo santykio aiškumo užtikrinimui Projekte siūloma nustatyti, kad, jeigu teismas gauna vieną ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Be to, siūloma nustatyti, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos kituose teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.
Tokios teisinio reguliavimo priemonės leistų mažinti teismo išlaidas bei užtikrintų išsamios informacijos apie juridinį asmenį sukaupimą ir analizę, taip pat užtikrintų procesų koncentruotumą ir spartesnį nemokumo bylų nagrinėjimą. Siekiant užtikrinti, kad Projekte numatytos teisinio reguliavimo priemonės būtų tinkamai realizuojamos, siekiant bendro tikslo – nemokumo proceso veiksmingumo, siūloma įtvirtinti tarptautinėje nemokumo praktikoje žinomus nemokumo proceso principus: efektyvumo, kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėjo vadovavimo, profesionalumo. Efektyvumo principas turėtų užtikrinti didesnį kreditorių reikalavimų tenkinimą ir spartinti nemokumo procesus. Kreditorių lygiateisiškumo principas užtikrintų kreditorių lygias galimybes dalyvauti nemokumo procese pagal panašaus pobūdžio kreditorių reikalavimus (pvz. priklausomai nuo reikalavimų prigimties, kreditoriaus teisinio statuso). Skaidrumo principas geriau užtikrintų nemokumo procese dalyvaujančių asmenų teises susipažįstant su informacija apie nemokumo procesą, o teisėjo vadovavimo ir nemokumo administratoriaus profesionalumo principai turėtų užtikrinti, kad nemokumo procesai būtų vykdomi sparčiau ir kvalifikuotai. Šiais principais turėtų vadovautis teismai ir kiti nemokumo proceso dalyviai. 4.4. Nemokumo procesų trukmė Nemokumo procesų trukmei optimizuoti nustatyti konkretūs ginčų nagrinėjimo ir nutarčių priėmimo terminai.
Siūloma: Esamas reguliavimas Siūloma Projekte Proceso tvarka Žodinis Rašytinis Skundų nagrinėjimo terminai pirmojoje instancijoje (dėl proceso dalyvių sprendimų) terminų nėra
Skundų nagrinėjimo terminai apeliacinėje instancijoje (dėl teismų nutarčių) nuo 14 iki
ir
Analizė rodo, kad per 2017 m. baigtų bankroto procesų procedūros vidutiniškai truko 1,9 m. (1 m. 10 mėn.). Jeigu yra duomenų, kad ginčai gali tęstis apie metus laiko, vadinasi, nustačius 60 dienų ginčų nagrinėjimo terminą pirmojoje instancijoje, 30 dienų apeliacinėje instancijoje ir procesą rašytinio proceso tvarka, galima daryti prielaidą, kad bankroto proceso trukmė sutrumpėtų iki 1 m. 1 mėn. Manoma, kad šiomis nuostatomis būtų užkertamas kelias procedūrų vilkinimui, būtų pašalinti teisinio aiškumo trūkumai, nustatytas nuoseklesnis ginčų nagrinėjimo reguliavimas, aiškus ir vienodas terminas ieškiniams pirmosios instancijos teisme nagrinėti. Tai taip pat atitiktų ir EBPO rekomendaciją – siekti tobulinti proceso dalyvių veiksmų, nutarimų ir teismo sprendimų apskundimo reguliavimą. Be to, siūloma nustatyti, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę nurodytą terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas.
Siekiant nemokumo proceso efektyvumo, siūloma nustatyti, kad tie kreditoriai, kurie aktyviai negina savo teisių susirinkimuose, t. y. juose nedalyvauja, nors yra informuojami, negalėtų ginti savo teisių toliau teismuose, tačiau kreditorių komiteto sprendimą turėtų teisę skųsti teismui visi nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys, kurių teisės yra pažeistos, nes galimybės ginti savo teisių kreditorių komiteto posėdžiuose šie asmenys neturi. 4.5. Nemokumo proceso inicijavimas Projekte siūloma įvirtinti naują institutą ‒ susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos). Nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
Siūloma, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsirastų nuo: · termino, skirto susitarimui dėl pagalbos sudaryti, pabaigos; · kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu kreditorių susirinkimas nepriėmė sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka; · kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; · kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (netaikomas reikalavimas siūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos); · likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo, jeigu kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes juridinis asmuo yra nemokus. Siekiant teisinio tikrumo, siūloma nustatyti, kad praėjus 3 mėn. nuo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo dienos, jeigu ja nebuvo pasinaudota, nemokumo proceso inicijavimui turėtų būti iš naujo taikomi pranešimo apie nemokumo procesą inicijavimą reikalavimai. Siekiant sudaryti susitarimą dėl pagalbos, numatoma įtvirtinti teisę kreiptis į teismą ir prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo, kas sudarytų palankesnes sąlygas apsaugoti juridinio asmens turtą ir veiksmingiau spręsti finansinių sunkumų klausimą.
Tokiu būdu būtų atsižvelgiama ir į Komisijos rekomendaciją, numatančią, kad skolininkui turėtų būti sudaryta galimybė prašyti laikinai sustabdyti atskiras vykdymo užtikrinimo priemones. Projekto nuostatomis būtų sudarytos prielaidos spręsti finansinius sunkumus nedalyvaujant teismui. Atsižvelgiant į „Doing Business“ metodikos nuostatas, Projekte siūloma nustatyti, kad juridinio asmens restruktūrizavimo iniciatyvos teisę turėtų ne tik pats juridinis asmuo, bet ir kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. 4.6. Nemokumo proceso duomenys Užtikrinant juridinio asmens nemokumo proceso skaidrumą ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą, savalaikį informavimą, taip pat teisinį aiškumą ir nuoseklumą, siūloma pasitelkti galimybes teikti informaciją, naudojantis informacinėmis sistemomis, kas leistų pritaikyti „vieno langelio“ principą. Siūloma nustatyti, kad Priežiūros institucijos interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo būtų skelbiama ši informacija: · informacija, nurodyta reglamento (ES) Nr. 2015/848 24 straipsnio 2 dalyje; · nemokumo administratoriaus juridinio asmens nurodyto darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, vardas ir pavardė, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti); · nemokumo byloje priimti ir jau įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys. Kitą kreditorių sprendimams priimti svarbią informaciją nemokumo administratorius turėtų rengti ir teikti pirmajam kreditorių susirinkimui.
Vėliau Priežiūros institucija suteiktų teisę teismui ir kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims jos tvarkomoje informacinėje sistemoje susipažinti su šia informacija: · pranešimais apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir (ar) kreditorių komiteto posėdžius; · kreditorių susirinkimų ir (ar) kreditorių komiteto sprendimais; · bankroto proceso planu; · informacija apie juridinio asmens turtą (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas, gautos pinigų sumos už parduotą turtą, išieškotos ir gautinos pinigų sumos pagal juridinio asmens skolininkus, kitos gautos sumos); · informacija apie bankroto proceso išlaidas pagal įstatymo nurodytą struktūrą; · informacija apie kreditorius (vardas ir pavardė, jei kreditorius – fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei kreditorius – juridinis asmuo), jų reikalavimų dydį ir tenkinimą pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; · ataskaita apie restruktūrizavimo plano vykdymą; · galutine bankroto ataskaita; · galutine restruktūrizavimo ataskaita; · likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniais; · nemokumo byloje priimtais teismų sprendimais ir nutartimis. Siūlomas teisinis reguliavimas, sudarant prielaidas geriau susipažinti su nemokumo proceso eiga, atitiktų ir tarptautinius informacijos teikimo principus administruojant nemokumo procesus[26], taip pat būtų užtikrinamas Reglamento nuostatų taikymas, atsižvelgiama į valstybinio audito ataskaitose „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“ ir
„Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ nurodytas rekomendacijas, o taip
pat atitiktų asmens duomenų apsaugos principus, kuomet dalis informacijos būtų skelbiama viešai Priežiūros institucijos interneto svetainėje, kitą informaciją teikiant atitinkamiems subjektams informacinėje sistemoje.
Projekte siūloma patikslinti teismo sprendimų ar nutarčių perdavimą suinteresuotiems asmenims reguliuojančias nuostatas, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti nemokumo bylą, taip pat nutartį iškelti nemokumo bylą ir šiai nutarčiai įsiteisėjus. Taip pat patikslinamos nuostatos dėl subjektų, kuriuos turėtų informuoti nemokumo administratorius, gavęs įsiteisėjusią teismo nutartį iškelti nemokumo bylą. Šiomis nuostatomis galėtų būti išnaudojama sąsajos tarp šalyje veikiančių informacinių sistemų ir (arba) registrų galimybė. Šios nuostatos turėtų teigiamos įtakos, užtikrinant spartesnį ir tikslesnį duomenų perdavimą, operatyvesnį juridinio asmens teisinio statuso keitimą, mažinant administracinę naštą nemokumo administratoriams. Kai juridinio asmens veiklos priežiūra atliekama Lietuvos banko, šiai institucijai būtų svarbu operatyviai gauti informaciją tiek apie nutarties iškelti nemokumo bylą priėmimą, tiek apie jos įsiteisėjimą, atsižvelgiant į tai, teisinis reguliavimas yra keičiamas. Taip pat Projekte siūloma nustatyti išsamesnes kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo taisykles, sudaryti galimybę kreditoriams iš anksto balsuoti raštu elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę.
Įtvirtinama kreditorių susirinkimo teisė spręsti dėl juridinio asmens dalyvavimo įmonių grupės koordinavimo procese, kaip numatyta Reglamento 64 straipsnio 3 dalyje, kai juridinis asmuo priklauso įmonių grupei. Taip pat patikslinamos nuostatos dėl subjektų, turinčių teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, atsižvelgiant į teisinių santykių bankroto ir restruktūrizavimo procese ypatumus. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės keičiama informacijos apie juridinio asmens nemokumo procesus teikimo sistema, kuriai reikėtų pasiruošti, numatomas vėlesnis atitinkamų nuostatų įsigaliojimas, užtikrinant informacijos teikimą pagal kitas Projekto nuostatas (kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka). 4.7. Restruktūrizavimo procesas: iškėlimo sąlygos, juridinio asmens gyvybingumas Restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: juridinis asmuo turi finansinių sunkumų, juridinis asmuo yra gyvybingas, juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (Projekto 21 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą.
Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Prie pareiškimo teikiamam restruktūrizavimo plano projektui nustatomi didesni reikalavimai nei pagal dabar galiojantį ĮRĮ reikalaujamiems restruktūrizavimo plano metmenims. Tuo siekiama, kad restruktūrizavimu nebūtų piktnaudžiaujama ir restruktūrizavimo procesas būtų pradedamas, esant pagrįstoms aplinkybėms. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams. 4.8. Restruktūrizavimo procesas: kreditorių apsauga Siūlomos šios priemonės, atitinkančios ir Komisijos rekomendacijas: · Siūloma trumpinti restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminą ir atitinkamai prievolių išieškojimo sustabdymo laikotarpį nuo
susirinkimas ir būtų pagrindžiama akivaizdi pažanga, jį pratęsti, tačiau bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negalėtų viršyti 6 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.
Taip būtų išvengta piktnaudžiavimo šiuo etapu juridiniam asmeniui suteikiamomis prievolių vykdymo sustabdymo galimybėmis. · Siūloma įtvirtinti, kad teismas priimtų nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu, be kita ko, dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu juridinio asmens bankroto atveju, arba restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus, arba restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto. · Siūloma, kad dėl restruktūrizavimo plano balsuotų tik tie kreditoriai, kurie juridiniam asmeniui teikia pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, siekiama sudaryti prielaidas lengviau priimti sprendimą dėl juridinio asmens restruktūrizavimo ir užtikrinti didesnę restruktūrizavimo plano sėkmingo įgyvendinimo tikimybę, kartu išlaikant kreditorių, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms restruktūrizavimo planas neturės įtakos, interesų apsaugą.
Taip būtų išvengta piktnaudžiavimo šiuo etapu juridiniam asmeniui suteikiamomis prievolių vykdymo sustabdymo galimybėmis. · Siūloma įtvirtinti, kad teismas priimtų nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu, be kita ko, dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis būtų mažesnė negu juridinio asmens bankroto atveju, arba restruktūrizavimo plano projekte numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus, arba restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti juridinio asmens gyvybingumą ir išvengti bankroto. · Siūloma, kad dėl restruktūrizavimo plano balsuotų tik tie kreditoriai, kurie juridiniam asmeniui teikia pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, siekiama sudaryti prielaidas lengviau priimti sprendimą dėl juridinio asmens restruktūrizavimo ir užtikrinti didesnę restruktūrizavimo plano sėkmingo įgyvendinimo tikimybę, kartu išlaikant kreditorių, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms restruktūrizavimo planas neturės įtakos, interesų apsaugą. Šis siūlymas atitinka, ne tik Komisijos rekomendacijas, bet ir „Doing Business“ metodikos nuostatas bei UNCITRAL Nemokumo teisėkūros gairių rekomendacijas. · Restruktūrizavimo atveju projekte siūloma nustatyti, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui balsuoja kreditoriai, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms dėl įmonei suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti restruktūrizavimo planas turės įtakos, grupėse. Kreditorių grupės yra išskiriamos pagal objektyvius požymius, grindžiančius jų interesų skirtumus. Vieną grupę sudarytų kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, kitą grupę – kiti kreditoriai. Tai atitinka Komisijos rekomendaciją.
Toks pat siūlymas yra pateiktas ir valstybinio audito ataskaitoje „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“ bei „Doing Business“ metodikoje. Dėl skirtingų kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindų ir kitų teisinių aplinkybių, kreditorių padėtis ir interesai restruktūrizavimo procese nėra tapatūs. Reikalavimas balsuoti kreditorių grupėse leidžia geriau užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą ir jų interesų apsaugą, ypač smulkiųjų kreditorių atžvilgiu. Be to, kreditorių skirstymas į grupes užtikrina lygiateisiškumo reikalavimo laikymąsi, kad kreditoriai, turintys vienodo pobūdžio reikalavimus, būtų traktuojami vienodai. Projekte siūloma nustatyti, kad kreditoriai grupėse taip pat balsuotų ir dėl kitų Projekte apibrėžtų svarbiausių su juridinio asmens restruktūrizavimu susijusių klausimų: 1) dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, 2) dėl kreditorių komiteto sudarymo ir jo funkcijų nustatymo, 3) dėl pritarimo galutinei restruktūrizavimo ataskaitai. Siekiant sudaryti sąlygas tinkamai atstovauti kreditorių interesus komitete, siūloma įtvirtinti, jog kreditorių komitete turi būti ne mažiau kaip po vieną kiekvienos kreditorių grupės atstovą. Aukščiau minėtos tarptautinės rekomendacijos siūlo kreditorius skirstyti į grupes tik restruktūrizavimo atveju, todėl kreditorių grupių sudarymas bankroto procese nenumatomas. · Atsižvelgiant į tai, kad, įtvirtinus reikalavimą, jog dėl svarbiausių restruktūrizavimo metu kylančių klausimų reikės gauti kiekvienos kreditorių grupės pritarimą, bus sudėtingiau surasti bendrą visas puses tenkinantį sprendimą, Projekte siūloma sumažinti sprendimui priimti reikalaujamą sprendimui pritariančių kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos dydį nuo 2/3 iki daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kiekvienos kreditorių grupės kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.
Pažymėtina, kad tiek Komisijos rekomendacija, tiek UNCITRAL Nemokumo teisėkūros gairės nurodo, kad restruktūrizavimo planui turėtų pritarti kreditorių dauguma, tačiau daugumos dydžio reikalavimai nėra įtvirtinti. Europos Komisijos 2014 metais atliktoje studijoje dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą – valstybių narių galiojančių nuostatų ir praktikos palyginamojoje teisinėje analizėje – pažymėta, kad ES valstybėse narėse yra didelė kreditorių daugumos restruktūrizavimo planui patvirtinti dydžio įvairovė, kuriai paprastai būdingas paprastos arba kvalifikuotos daugumos reikalavimas. 1/2 kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos reikalavimą dėl pritarimo restruktūrizavimo planui turi tokios šalys kaip Belgija, Suomija, Vokietija, Italija, Ispanija[27]. · Naujos finansavimo priemonės, reikalingos restruktūrizavimo planui įgyvendinti, neturėtų būti skelbiamos negaliojančiomis, niekinėmis ar nevykdytinomis, nes tai kenktų visiems kreditoriams[28]. Šiuo tikslu numatoma nustatyti, kad sandoriai, kuriais juridiniam asmeniui suteiktas naujas finansavimas ir (ar) tarpinis finansavimas, negali būti pripažinti negaliojančiais.
Šios nuostatos ypatingai svarbios restruktūrizavimo proceso veiksmingumui, nes nesuteikus atitinkamos apsaugos papildomam finansavimui, juridiniai asmenys restruktūrizavimo metu susiduria su finansavimo stoka, todėl pasiekti restruktūrizavimo tikslus gali būti sudėtinga. Tačiau manoma, kad kai šie sandoriai sudaryti pažeidžiant įstatymus arba apgaule, tokie sandoriai negalėtų būti pripažinti negaliojančiais. · Nepavykus išspręsti juridinio asmens finansinius sunkumus restruktūrizavimo metu, Projekte siūloma nustatyti, kad teismas priima sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jeigu nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas, arba teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano, arba nevykdomas ar netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, arba juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių, arba nustatytais terminais nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Šiomis nuostatomis siekiama sudaryti prielaidas veiksmingiau spręsti juridinio asmens finansinius sunkumus, labiau apsaugoti kreditorių teises ir teisėtus interesus, atsižvelgti į valstybinio audito ataskaitos „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“ rekomendaciją. 4.9. Restruktūrizavimo procesas: kiti ypatumai Restruktūrizavimo procesams skatinti siūloma numatyti, kad restruktūrizavimo plano projektui, kuris turėtų būti teikiamas kartu su juridinio asmens pareiškimu teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų pritarti juridinio asmens dalyviai daugiau kaip 1/2 balsų dauguma (vietoj 2/3). Siūloma, kad teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos juridiniam asmeniui iškėlimo įgytų kreditorius, kurio pradelsti reikalavimai juridiniam asmeniui viršija 10 minimalių mėnesinių algų[29](Projekto 4 str.
restruktūrizavimas neturėtų būti naudojamas pakeisti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintoms individualioms prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėms. Iki kreipimosi į teismą kreditorius turi imtis priemonių spręsti klausimą ne teismo tvarka (Projekto 9 str. 2 d.). Atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijoje įtvirtintą siekį mažinti restruktūrizavimo išlaidas ir į nuostatą, kad teismo skiriamas restruktūrizavimo tarpininkas ar prižiūrėtojas neturėtų būti privalomas, o kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų spręsti ar tai būtina, Projekte siūloma nustatyti, kad nemokumo administratoriaus paskyrimas juridinio asmens restruktūrizavimo atveju nebūtų privalomas. Atsižvelgiant į tai, Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis įgyvendina juridinio asmens vadovas. Prašyti paskirti nemokumo administratorių galėtų juridinis asmuo, kreditorių susirinkimas, juridinio asmens restruktūrizavimą inicijuojantis kreditorius, teikdamas pareiškimą teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Prie šio prašymo būtų pridedamas nemokumo administratoriaus sutikimas – deklaracija, kurioje, be kita ko, jis turėtų nurodyti atlygio sumą, už kurią nemokumo administratorius sutinka administruoti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą. Teismo sprendimas paskirti juridinio asmens nemokumo administratorių būtų pagrindas nemokumo administratoriui administruoti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą.
Siekiant apriboti piktnaudžiavimo restruktūrizavimo procesu galimybes, Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu teismas yra priėmęs sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik pagreitinta tvarka, t. y. kai teismas ta pačia nutartimi iškelia restruktūrizavimo bylą ir patvirtina restruktūrizavimo planą, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai. 4.10. Bankroto procesas: beturčių įmonių bankrotai ir supaprastinti bankroto procesai Siekiant spręsti praktikoje susidariusią problemą, kai juridiniai asmenys neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, ir tokius bankroto procesus paprastai administruoja bankroto administratoriai savo lėšomis, o kreditoriai retai sutinka inicijuoti tokius procesus savo lėšomis, siūloma ne tik aiškiau įtvirtinti juridinio asmens nemokumo sąvoką, kreipimosi dėl bankroto bylos nuostatas, bet ir sistemiškai peržiūrėti teisinio reguliavimo nuostatas, kai bankroto procesas nėra inicijuojamas laiku, o juridinio asmens turto nebėra.
Siūlomas toks kelių žingsnių modelis (Projekto 23 str.):
dažniausiai kreditoriui, įmokėti lėšas į teismo depozitinę sąskaitą, o tik vėliau to nepadarius, būtų siūloma nemokumo administratoriams administruoti procesą savo lėšomis;
administratoriui sutikti administruoti tokias procedūras savo rizika;
teismo nustatytos sumos į teismo depozitinę sąskaitą arba neatsiradus riziką prisiimančio nemokumo administratoriaus, siūloma, kad teismas turėtų atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavestų inicijuoti juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva;
iniciatyva teismas nutarties atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą kopiją perduotų Garantinio fondo administratoriui. Tokiu atveju juridinio asmens darbuotojų reikalavimai būtų tenkinami Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka. Šiomis priemonėmis būtų veiksmingiau sureguliuotas neveikiančių juridinių asmenų pasitraukimo iš rinkos mechanizmas. Toks siūlomas reguliavimas labiau atitiktų bankroto proceso esmę.
Visų pirma bankroto procesas yra procesas dėl kreditorių teisių ir teisėtų interesų, todėl, manoma, kad pirmiausia kreditoriai ir turėtų būti suinteresuoti kelti bankroto bylą bei apmokėti proceso išlaidas savo lėšomis. Liekanti galimybė kelti bankroto bylas, kai turtas iššvaistytas, padėtų išvengti nebaudžiamumo, nes sandoriai ir atitinkamų asmenų pareigų nevykdymo pasekmės neliktų neįvertintos. Teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka galėtų priimti savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta. Siekiant pašalinti teisinį neaiškumą, siūloma patikslinti šiuo metu galiojantį reguliavimą, nustatant, kad supaprastinto bankroto proceso metu teismas sprendžia visus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (ne tik dėl turto pardavimo). Teismas savo iniciatyva arba nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu galėtų priimti nutartį nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, jei kreditorių sąskaitoje būtų sukaupta reikšmingai didesnė lėšų suma negu reikia mokėti teismo patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytoms išlaidoms apmokėti arba į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtai pinigų sumai ją įmokėjusiam asmeniui grąžinti. Įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti bankroto proceso vykdymą supaprastinta tvarka, bankroto procesas toliau turėtų būti vykdomas įprasta tvarka, kuri sudarytų prielaidas kreditoriams aktyviau dalyvauti nemokumo procese ir ginti savo teises. 4.11. Bankroto procesas: galimybė iš bankroto pereiti į restruktūrizavimą Atsižvelgiant į tai, kad kartais ir nedidelė kreditorių pagalba, verslo idėja arba pasikeitusi padėtis rinkoje gali iš esmės pakeisti situaciją, Projekte siūloma įteisinti galimybę išsaugoti verslą – nustatyti galimybę nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą.
Tokią galimybę siūloma nustatyti ir todėl, kad įmonės mokumas, iškėlus bankroto bylą, gali keistis ir dėl įmonės turtinių klausimų sprendimų teismuose, o galimybė atstatyti verslą skatina teigiamą visuomenės požiūrį į sunkumus patiriančius verslininkus, gerina investicinį klimatą. Galimybė bankrutuojančiam juridiniam asmeniui pasirengti restruktūrizavimui ir nutraukti bankroto bylą turėtų būti patraukli visiems bankroto proceso dalyviams. Teikiant prioritetą restruktūrizavimo procedūroms, pagal „Doing Business“ metodiką, sudaromos prielaidos tenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų teikiamas prioritetas restruktūrizavimui, išsaugant veikiantį ūkio subjektą, teikiantį naudą visai šalies ekonomikai. Tuo tarpu kreditorių teisės būtų pakankamai apsaugotos, nes teismas galėtų nutraukti bankroto bylą ir iškelti juridinio asmens restruktūrizavimo bylą tik tokiu atveju, kai, be kita ko, dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis nebūtų mažesnė negu juridinio asmens bankroto atveju. Projekte taip pat siūloma nustatyti su juridinio asmens restruktūrizavimo inicijavimu bankroto byloje susijusias procedūras. Tokiu atveju restruktūrizavimo byla galėtų būti iškelta tik pagreitinta tvarka. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti juridinio asmens restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos turėtų kreiptis į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą.
Prie prašymo turėtų būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, kreditorių reikalavimai bankroto byloje būtų laikomi reikalavimais restruktūrizavimo byloje. Nutraukus bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratorius būtų privalomas viso juridinio asmens restruktūrizavimo proceso metu. Šiuo reguliavimu siekiama geriau apsaugoti kreditorių teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo pradedant nemokumo procesą, t. y. iškėlus bankroto bylą, jau buvo nemokus. Nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje taptų bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius, siekiant užtikrinti nepertraukiamą nemokumo proceso administravimą ir mažinti nemokumo proceso trukmę. 4.12. Bankroto procesas: bankroto proceso išlaidos ir atlygis administratoriui Projektu peržiūrima bankroto proceso išlaidų reguliavimo tvarka. Siūloma nustatyti, kad:
administravimo išlaidos + ūkinės komercinės veiklos išlaidos + kintamasis atlygis už bankroto proceso rezultatus (Projekto 73 str. 1 d.);
sudedamoji dalis yra pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos) = bazinis atlygis už bankroto administravimą + su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba administruojant bankroto procesą + turto, išskyrus naudojamą ūkinėje komercinėje veikloje, išlaikymo išlaidos + išlaidos juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymui + kt. išlaidos (Projekto 73 str.
2 d.);
juridinio asmens ūkine komercine veikla susijusios išlaidos, tarp jų ir atlygis nemokumo administratoriui už ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Bankroto proceso administravimo išlaidų (toliau – BPAI) tvirtinimo klausimą, kuris turėtų tiesioginės įtakos kreditorių reikalavimų tenkinimo apimčiai, turėtų spręsti kreditorių susirinkimas, išskyrus pradines BPAI, kurias tvirtintų teismas. Siūloma nustatyti, kad nemokumo administratorius privalėtų pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti BPAI sąmatą, prie jos turėtų būti pridėti ją pagrindžiantys apskaičiavimai. Jei bankroto proceso metu kreditorių susirinkimas nepatvirtintų BPAI sąmatos, nemokumo administratorius turėtų teisę kreiptis į teismą dėl BPAI sąmatos tvirtinimo. Siekiant užtikrinti veiksmingą bankroto procesą, Projektu taip pat siūloma sureguliuoti klausimus, kai BPAI sąmata nepakankama ir viršijama. Numatoma, kad kai BPAI sąmatos tvirtinimo klausimą sprendžia teismas, teismo nutartis dėl BPAI sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama, nekeičiant galiojančio teisinio reguliavimo, kuris užtikrina tolimesnę bankroto proceso eigą. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, kuris įtvirtina, kad BPAI sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, siūloma atsisakyti, kaip nepagrįstai ribojančio juridinio asmens kreditorių teises.
Bankroto procesas yra procesas dėl kreditorių teisių, kurias kreditoriai turėtų patys ginti nemokumo procese ir aktyviai dalyvauti nustatant bankroto administravimo išlaidas. Manytina, kad BPAI riboti teisės aktais netikslinga, nes kartais užtikrinti tokio teisinio reguliavimo reikalavimų laikymąsi objektyviai gali būti neįmanoma. Be to, siūloma nustatyti, kad juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba bankroto proceso metu vykdant ūkinę komercinę veiklą, būtų atlyginama iš komercinėje sąskaitoje esančių lėšų, o juridinio asmens darbuotojams, kurie dirba administruojant bankroto procesą, – atlyginama iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų. Tokiu būdu būtų atskirti juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos ir bankroto proceso administravimo pinigų srautai, kas sudarytų sąlygas tinkamai įvertinti ūkinės komercinės veiklos vykdymo tikslingumą. Įvertinus tarptautinę praktiką[30], reguliuojant nemokumo administratorių atlygio klausimus, galima teigti, kad ji labai įvairi. Daugelyje šalių atlygį nustato teismas pagal nustatytą tarifų sistemą, o kreditorių teisės šiuo klausimu yra ribotos. Projektu siūloma nustatyti, kad įsiteisėjusi teismo nutartis paskirti juridinio asmens nemokumo administratorių yra pagrindas nemokumo administratoriui administruoti juridinio asmens bankroto procesą. Nemokumo administratoriaus atlygis turėtų priklausyti nuo jo pastangų, pvz., nuo gautų lėšų pardavus turtą, išieškojus skolas iš juridinio asmens skolininkų, mažesnių bankroto administravimo išlaidų, ypatingai tais atvejais, kai nesinaudojama papildoma teisine pagalba.
Todėl siekiant bankroto proceso veiksmingumo, teisingumo bei teisinio aiškumo, siūloma numatyti, kad atlygis už bankroto proceso administravimą būtų skaidomas į dvi dalis (pastovią – bazinę ir kintamą): · Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. · Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurio sumą apskaičiuotų nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padauginęs iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, kuris būtų atvirkščiai proporcingas šio skirtumo dydžiui. Manoma, kad siūlomas skaičiavimas būtų pagrįstas, tinkamai subalansuotų kintamojo atlygio dydžius ir leistų išvengti nepagrįstai didelių bankroto proceso išlaidų. · Atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kurio sumą nustato kreditorių susirinkimas. Atlygis už bankroto proceso administravimą Atlygio administratoriui sudėtinės dalys Atlygį nustato Atlygio nustatymo kriterijus Atlygio dalį apimanti BPI[31] dalis
administravimą Teismas LRV patvirtinti dydžiai
administravimo išlaidos
rezultatus Įstatymas Formulė:
Kintamasis atlygis už bankroto proceso rezultatus 3.
Atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą (jei ūkinė komercinė veikla vykdoma) Kreditorių susirinkimas (toliau – KS) Susitarimas tarp KS ir administratoriaus Ūkinės komercinės veiklos išlaidos (sprendimą vykdyti šią veiklą priima KS) Manoma, kad siūlomomis nuostatomis būtų sudarytos prielaidos aiškiam ir teisingam nemokumo administratorių darbo apmokėjimui, kuris didžiąja dalimi priklausytų nuo nemokumo administratoriaus pastangų administruojant bankroto procesą, o taip pat būtų sukurtos prielaidos spartinti nemokumo procedūrų administravimą. 4.13. Bankroto procesas: juridinio asmens turto pardavimas Siekiant sudaryti prielaidas maksimaliai išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį subjektą, siūloma numatyti, kad juridinio asmens turtas, išskyrus greitai prarandantį vertę, gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos, iki kurios pagal įstatymo nuostatas bankroto procesas dar galėtų būti nutrauktas, sudarant taikos sutartį, iškeliant restruktūrizavimo bylą arba kitais atvejais. Projekte siūloma nustatyti turto pardavimo principus (Projekto 85 straipsnis): rinkos kainos principą, didžiausios kainos principą ir turto apyvartos greičio principą. Tokiu būdu būtų užtikrintas teisinis aiškumas, kuris leistų maksimizuoti juridinio asmens įplaukų iš turto pardavimo vertę ir didesne apimti tenkinti kreditorių reikalavimus. Siekiant išvengti nuostolių dėl galimo greitai prarandančio vertę turto praradimo, Projekte siūloma detalizuoti įkeisto greitai prarandančio vertę turto kainos nustatymo (derinimo su įkaito turėtoju) procedūrą. Jei turto pardavimo kainos bendru administratoriaus ir įkaito turėtojo sutarimu suderinti nepavyktų, turtas turėtų būti parduodamas už įkaito turėtojo siūlomą pardavimo kainą.
Atsižvelgiant į valstybinio audito ataskaitoje „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ pateiktas rekomendacijas, keičiamos kitos turto pardavimą reglamentuojančios nuostatos. Iš varžytynių turėtų būti parduodamas visas nekilnojamasis turtas ir kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Tačiau kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu galėtų priimti sprendimą šį turtą leisti parduoti kitu nei iš varžytynių būdu, jei tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei turtą parduodant iš varžytynių. Kelių likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų funkciškai susijęs turtas gali būti parduodamas iš varžytynių kartu, jei šių juridinių asmenų kreditorių susirinkimai tam pritarė ir nurodė nemokumo administratorių, kuris vykdys turto pardavimą. Gauta lėšų suma ir turėtos turto pardavimo išlaidos juridiniams asmenims dalijamos proporcingai pagal parduoto turto nustatytas pradines pardavimo kainas. Jei varžytynės neįvyko, tai kiekvienose paskesnėse varžytynėse nemokumo administratorius pradinę turto pardavimo kainą turėtų mažinti kreditorių susirinkimo nustatytu procentiniu dydžiu, išskyrus atvejus, jei varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos turto pradavimo kainos. Tuomet paskesnėse varžytynėse pradinė turto pardavimo kaina nebūtų mažinama. Siekiant parduoti įmonės turtą už didesnę kainą, siūloma palengvinti galimybę potencialiems pirkėjams įsigyti turtą skolintomis lėšomis.
Varžytynių laimėtojo prašymu, varžytynėse parduodamas turtas galėtų būti sutartine hipoteka ar įkeitimu įkeičiamas už prievolę, skirtą minėtam turtui įsigyti, varžytynių laimėtojas galėtų perleisti finansinės nuomos (lizingo) davėjui teisę pirkti parduodamą turtą, jeigu finansinės nuomos (lizingo) davėjas įsigyja turtą, siekdamas jį perduoti varžytynių laimėtojui. Šiomis nuostatomis siekiama sudaryti prielaidas parduoti turtą už didžiausią kainą, įtvirtinti veiksmingesnes turto pardavimo procedūras ir užtikrinti skaidrų turto pardavimą. Siekiant esminių pokyčių dėl bankroto procesų trukmės mažinimo, Projekte siūloma aiškiau sureguliuoti ir skatinti įmonės pardavimą. Nemokumo administratorius privalėtų pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti nuomonę dėl juridinio asmens pardavimo galimybės, pateikdamas įmonės turto, turtinių bei neturtinių teisių sąrašą, pagrindimą, kad juridinio asmens pardavimo atveju nauda kreditoriams būtų didesnė nei juridinio asmens turtą parduodant atskirai, informaciją apie preliminarius siūlymus pirkti įmonę, jei tokių yra. Juridinio asmens pirkimo–pardavimo sutartimi pirkėjui nuosavybės teise būtų perduodamas visas juridinis asmuo kaip turtinis kompleksas arba jo esminė dalis, išskyrus prievoles, atsiradusias iki juridinio asmens pardavimo, dėl kurių nevykdymo yra patvirtinti juridinio asmens kreditorių reikalavimai, ir teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims pagal kitus įstatymus. 4.14. Bankroto procesas: įkeisto turto pardavimas arba perdavimas Siūloma nustatyti, kad iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu būtų perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei tenkinamos visos Projekto 97 str.
1 d. nustatytos sąlygos: įkeistas turtas nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą, įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę, kreditorių susirinkimas pritaria, įkaito turėtojui kreditorių susirinkime nebalsuojant, nepriklausomo turto vertintojo nustatytai įkeisto turto rinkos vertei. Įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas galėtų būti perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis. Šios nuostatos užtikrintų greitesnį turto realizavimą, sudarant prielaidas spartesniam bankroto procesui. Pardavus ar perdavus įkeistą turtą iš jo vertės turėtų būti atskaitomos šios išlaidos: dėl įkeisto turto turėtos bankroto administravimo išlaidos, bankroto proceso administravimo išlaidų dalis, likusi atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, ir kintamojo atlygio už bankroto administravimą dalis. Bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto proceso administravimo išlaidas, ir kintamojo atlygio sumą nustatytų kreditorių susirinkimas. Šių išlaidų suma turėtų būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei ir negalėtų viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto administravimo išlaidas.
Toks reguliavimas, kai įkaito turėtojas apmoka dalį kitų administravimo išlaidų, yra taikomas tarptautinėje praktikoje ir yra pagrįstas, nes administravimo išlaidas sudaro ir išlaidos, kurių negalima tiesiogiai atskirai susieti tik su įkeistu ar tik su neįkeistu turtu, pvz., atliekų sutvarkymui, dokumentų perdavimui archyvui ir kitos išlaidos. 4.15. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas Projektu siūloma nustatyti, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto kainos. Kitų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami dviem eilėmis: · Pirmąja eile būtų tenkinami kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus šių paskolų sutartyse nustatytais terminais, su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai, reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš juridinio asmens bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos. · antrąja eile turėtų būti tenkinami visi likę kreditorių reikalavimai. Galiojantis teisinis reguliavimas dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo pagal du etapus nėra keičiamas. Remiantis „Doing Business“ metodikos nuostatomis, siūloma nustatyti, kad kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus šių paskolų sutartyse nustatytais terminais, būtų tenkinami pirmąją eile. Pirmąja eile, be kitų kreditorių reikalavimų, taip pat turėtų būti tenkinami reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš juridinio asmens bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos.
Nustatyti šių kreditorių reikalavimų tenkinimą prioriteto tvarka tikslinga, siekiant sudaryti geresnes sąlygas restruktūrizuojamiems juridiniams asmenims tęsti veiklą, bankrutuojantiems asmenims – sudaryti prielaidas tęsti veiklą, kai tai būtina juridinio asmens turto vertės išsaugojimui. Pirmąja eile socialinio intereso labui taip pat tikslinga tenkinti darbuotojų reikalavimus ir reikalavimus dėl valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, įvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo paskirtį. Manoma, kad kitų kreditorių reikalavimų tenkinimas viena bendra antrąja eile labiau atitiktų kreditorių lygiateisiškumo principą. Projektu siūlomas siekis minimizuoti kreditorių reikalavimų tenkinimo eiles atitiktų ir tarptautines rekomendacijas[34]. Tam tikrų kreditorių – valstybės institucijų (dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą, dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir kt). reikalavimų tenkinimo prioriteto tvarka atsisakymas prieš kitų kreditorių reikalavimų, kurie nėra užtikrinti įkeitimu ar hipoteka, tenkinimą sudarytų prielaidas tenkinti pastarųjų reikalavimus didesne apimtimi. Sudarytos prielaidos tenkinti kitų kreditorių reikalavimus didesne apimtimi turėtų turėti teigiamos įtakos skolinimo sąlygoms ir verslo plėtrai, o tuo pačiu ir viešiesiems finansams. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo kreditorių reikalavimai restruktūrizavimo byloje turėtų būti tenkinami pagal restruktūrizavimo planą tokia pačia aukščiau nurodyta tvarka.
Siūloma keisti teisinį reguliavimą dėl žalos darbuotojams ir žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimų tenkinimo bankroto atveju: · Darbuotojų reikalavimai atlyginti žalą dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga turėtų būti tenkinami Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei „kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto,<...>“. Atsižvelgiant į tai, kad pastarosios nuostatos neapima žalos atlyginimo, kai bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, o būsena, kai įmonei iškelta bankroto byla apima ir likvidavimą dėl bankroto, kartu teikiamas ir lydimasis ŽAĮ 18¹ straipsnio įstatymo pakeitimo projektas. · Žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai turėtų būti tenkinami 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Manoma, kad šių subjektų reikalavimų tenkinimas neturėtų būti projekto reguliavimo dalykas. Bankroto byloje kreditorių reikalavimai turėtų būti tenkinami ne vėliau kaip per 14 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, išskyrus tam tikrus reikalavimus. Tai sudarytų prielaidas veiksmingesniam bankroto procesui, o taip pat aiškesniam nemokumo administratoriaus atlygio nustatymui. 4.16.
Siekiant nuosekliai sureguliuoti prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė iškėlus bankroto bylą, vykdymo klausimą, siūloma nustatyti, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, prievolės, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, pasibaigia, jeigu nemokumo administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nepraneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.220 straipsnio nuostatas ir siekiant kitų verslo subjektų apsaugos, siūloma Projekte nustatyti, kad kita prievolės šalis galėtų sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol gaus nemokumo administratoriaus pranešimą, kad juridinis asmuo prievolę vykdys. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius spręstų dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams. Sandorio nuostolingumas ar ekonominis naudingumas turėtų būti vertinamas pagal konkretaus bankrutuojančio juridinio asmens situaciją. Siekiant aiškiau nustatyti juridinio asmens buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų teises ir pareigas, taip pat bankroto proceso skaidrumo tikslo, siūloma apibrėžti, kas yra buhalteris Projekto kontekste. Tai būtų vyriausiasis buhalteris (buhalteris), kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, prie buhalterių taip pat būtų priskiriamas ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiantis juridinis asmuo, jo įgaliotas darbuotojas arba buhalterinės apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Manoma, kad šiomis nuostatomis būtų geriau užtikrinamas bankroto bylos veiksmingumas (dokumentų perdavimas, kitų bankroto bylos iškėlimo klausimų nagrinėjimas) ir skaidrumas, skiriant nemokumo administratorių ar renkant kreditorių susirinkimo pirmininką.
Kitos Projekto teisinio reguliavimo priemonės, skirtos nemokumo proceso veiksmingumui didinti yra susijusios su nuostatomis, reguliuosiančiomis nemokumo administratoriaus galutinės bankroto ataskaitos parengimą. Ji turėtų būti pateikta teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos. Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodyta bankroto proceso pajamų suma, visų bankroto administravimo išlaidų suma, kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus ir kintamajam atlygiui už bankroto administravimą skiriama suma. Galutinę bankroto ataskaitą tvirtintų teismas, ir ji būtų pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais bei išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto administravimą. Šios nuostatos leistų užtikrinti spartesnį nemokumo administravimą, turto pardavimą ir kitų lėšų surinkimą, nes tik gavus visas lėšas, parengus galutinę bankroto ataskaitą ir ją patvirtinus teisme, atsirastų galimybė tenkinti kreditorių reikalavimus. Kreditoriai tokiu būdu turėtų būti suinteresuoti skatinti nemokumo proceso eigą, o nemokumo administratorius – spartesnėmis procedūromis dėl nuostatų, susijusių su kintamojo atlygio už bankroto administravimą išmokėjimu. 4.17. Administratorius Projekte siūloma apjungti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesijas į vieną – nemokumo administratoriaus – profesiją. Kaip ir dabar galiojančiuose įstatymuose, Projekte numatoma, kad sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo priimtų Priežiūros institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Kartu siūloma fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, kaip vieną iš reikalavimų numatyti narystę Lietuvos nemokumo administratorių rūmuose. Kartu siūloma patikslinti fiziniams asmenims keliamą išsilavinimo reikalavimą ir nebenustatyti konkrečių (teisės ir ekonomikos) studijų krypčių, o palikti bendrą reikalavimą – turėti ne mažesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį. Toks tikslinimas siūlomas atsižvelgiant į kitas reglamentuojamas profesijas, pvz., asmenims, siekiantiems teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą nenurodant konkrečių studijų krypčių, nors auditoriaus atliekamas darbas aiškiai susijęs su tam tikromis sritimis (apskaita, auditas, ekonomika, vadyba). Asmenų, siekiančių administruoti nemokumo procesus, pakankamą reikiamos kompetencijos lygį užtikrintų kiti jiems keliami reikalavimai – kvalifikacinio egzamino išlaikymas bei darbo patirtis. Pastebėtina, kad nemokumo administratoriai veikia kaip įmonių vadovai, o jiems, kaip asmenims organizuojantiems ir atsakantiems už visos įmonės veiklą, apskritai nėra keliami jokie išsilavinimo reikalavimai. Vienas iš reikalavimų fiziniam asmeniui – turėti atitinkamą veiklos patirtį (viena iš galimybių – nemokumo administratoriaus padėjėjo darbo patirtis), – išlieka, tačiau Projekte siūloma supaprastinti nemokumo administratoriaus padėjėjui keliamus reikalavimus, t. y. nereikalauti aukštojo universitetinio išsilavinimo bei būti išlaikius kvalifikacinį egzaminą. Padėjėjui keliami nepriekaištingos reputacijos ir darbo patirties reikalavimai – turėti darbo sutartį su nemokumo administratoriumi, turinčiu ne mažesnę kaip 3 m. darbo patirtį.
Tokią darbo patirtį galima įgyti dirbant nemokumo administratorių veiklos priežiūros srityje. Kartu numatoma, kad Nemokumo administratorių rūmai parengtų tvarką, kuria būtų nustatytas darbo patirties vertinimas (darbas nepilną darbo dieną, motinystės, vaiko priežiūros atostogos ir pan.). Tokiu siūlymu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas tapti nemokumo administratoriaus padėjėju, taip pat būtų sudarytos platesnės galimybės jauniems aukštųjų mokyklų absolventams pradėti darbinę veiklą ir tuo pačiu užtikrinti nemokumo administratoriaus darbuotojų poreikį. Nemokumo administratoriaus veikla ir teisinis statusas pasižymi tam tikra specifika, todėl viešųjų juridinių asmenų (pavyzdžiui, asociacijų, labdaros ir paramos fondų, daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų ar sodininkų bendrijų, šeimynų ir kt.) veiklos tikslai (tenkinti viešuosius interesus) nesuderinami su nemokumo administratoriaus veiklos tikslais. Projekte juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, siūloma numatyti naują reikalavimą, kad tai būtų privatus juridinis asmuo ir patikslinamas reikalavimas, kad juridinio asmens vadovas arba dalyvis, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būtų įgijęs teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje (siūloma atsisakyti reikalavimo be vadovo turėti dar bent vieną darbuotoją, įgijusį teisę administruoti nemokumo procesus). Jei tam tikrais atvejais nemokumo administratoriui būtų panaikinta teisė teikti nemokumo administravimo paslaugas ir jei nuo panaikinimo praėjus ne daugiau kaip 5 metams asmuo pakartotinai siektų įgyti teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, jam nurodytu laikotarpiu nebūtų keliamas atitinkamos patirties reikalavimas.
Asmeniui, pakartotinai siekiančiam įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, ne tik jau buvo taikomas profesinės patirties reikalavimas iki teisės teikti administravimo paslaugas suteikimo pirmą kartą, bet toks asmuo jau yra turėjęs ir nemokumo administratoriaus patirties, todėl ribotą laiką patirties reikalavimas neturėtų būti taikomas. Siekiant mažinti administracinę naštą nemokumo administratoriams, siūloma atsisakyti atskirų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčių juridinių asmenų bankroto, restruktūrizavimo ir fizinių asmenų bankroto atvejais ir numatyti prievolę drausti savo civilinę atsakomybę bendru profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nemokumo administratoriaus skyrimui bankroto byloje Projekte tikslinami juridinį asmenį apibūdinantys kriterijai. Atsižvelgiant į tai, kad kredito įstaigų ir draudimo įmonių bankroto atvejais siūloma netaikyti atrankos programos, siūloma atsisakyti juridinio asmens veiklos rūšies kriterijaus. Dėl teisinio aiškumo vietoj juridinio asmens veiklos dydžio siūloma vertinti juridinio asmens turtą, kreditorių skaičių ir kreditorių reikalavimų dydį. 4.18. Nemokumo administratorių veiklos priežiūra ir nemokumo administratorių savivalda Siūloma keisti nemokumo administratorių sistemos modelį, sukuriant nemokumo administratorių savivaldą – Lietuvos nemokumo administratorių rūmus, kuriems būtų numatytos šiuo metu Priežiūros institucijos atliekamos funkcijos, susijusios su nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų organizavimu ir vykdymu, profesinės kvalifikacijos kėlimo organizavimu ir kontroliavimu, profesinės etikos principų nustatymu ir jų laikymosi užtikrinimu.
Nemokumo administratorių savivalda leistų užtikrinti aukštesnį profesijos atstovų kompetencijos lygį ir tinkamą profesinį tobulėjimą, nusistatant etikos reikalavimus ir užtikrinant jų laikymąsi, sudarytų galimybes kelti profesijos prestižą, vieningai atstovaujant visus profesijos asmenis, ginti jų interesus. Kaip ir galiojančiuose ĮRĮ ir ĮBĮ numatoma, kad nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, prižiūri Priežiūros institucija. Siekiant užtikrinti, kad nemokumo administratorių veiklos priežiūra leistų įsitikinti tinkamu nemokumo administratorių pareigų vykdymu, Projekte siūloma nustatyti, kad nemokumo administratorių veiklos priežiūra būtų organizuojama taip, kad ne rečiau kaip kas 6 metus prevenciškai, iš anksto suplanuotai būtų patikrinta visų nemokumo administratorių veikla. Siekiant skaidraus ir nešališko Priežiūros institucijos sprendimų dėl poveikio priemonių dėl patikrinimų metu nustatytų trūkumų priėmimo, siūloma Priežiūros institucijoje sudaryti kolegialų patariamąjį organą nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais – Nemokumo priežiūros komitetą. Šį komitetą sudarytų valstybinių institucijų (Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Ūkio ministerijos), Lietuvos banko atstovai ir Nemokumo administratorių rūmų nariai.
Be nemokumo administratorių veiklos priežiūros atlikimo Priežiūros institucija taip pat:
sąrašą,
drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikymąsi ir kt. Atsižvelgiant tiek į Valstybės kontrolės, tiek į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, siūloma didinti nemokumo administratoriams taikomų poveikio priemonių spektrą. Siekiant efektyvios poveikio priemonių taikymo sistemos, Projekte siūloma nustatyti, kad Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, ir nustačiusi įstatymo pažeidimų gali skirti vieną arba kelis nurodymus ir
(arba) poveikio priemonę: · nurodymai:
nustatytą laiką; · poveikio priemonės:
nemokumo procesus panaikinimas. Pažymėtina, kad Projekte numatoma, jog Priežiūros institucija nenagrinėtų nemokumo administratorių veiklos pažeidimų susijusių su profesine etika ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, nes šių klausimų nagrinėjimą siūloma deleguoti Nemokumo administratorių rūmų kompetencijai.
Nemokumo administratorių valstybinės priežiūros ir tam tikrų funkcijų delegavimo profesinei organizacijai derinimas leistų užtikrinti efektyvesnį kiekvienos funkcijos įgyvendinimą – priežiūros institucijai koncentruojantis į nemokumo administratorių veiklos priežiūrą atliekant veiklos tikrinimus, skiriant poveikio priemones, o profesinei organizacijai – į nemokumo administratorių profesinę etiką, užtikrinant tam tikrą jų kvalifikacijos lygį (per kvalifikacinių egzaminų vykdymą, kvalifikacijos kėlimą) bei etikos normų laikymąsi. Manoma, kad ne valstybė, o pati profesija turėtų nustatyti profesinės etikos normas ir rūpintis jų laikymųsi. Be to, priklausymas vienai profesinei organizacijai užtikrintų vienodų standartų nustatymą ir taikymą visiems nemokumo administratoriams. Nesant privalomos narystės vienoje profesinėje organizacijoje galėtų kilti rizika, kad skirtingos organizacijos savo nariams keltų skirtingo griežtumo reikalavimus ir sudarytų sąlygas atsirasti skirtingų lygių (kompetencijos) nemokumo administratoriams. Taip pat manoma, kad profesinė organizacija, kuriai priklausytų visi nemokumo administratoriai, užtikrintų visų nemokumo administratorių interesų atstovavimą ir gynimą. Vertinant šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys į 2008 m. Konstitucinio Teismo nutarimą[³⁵], kuriame Konstitucinis Teismas nurodo, kad valstybės reguliuojamų profesijų atveju yra būtina savireguliacija ir savivalda.
Poreikį užtikrinti savireguliaciją ir savivaldą Konstitucinis Teismas kildina būtent iš valstybės reguliuojamų profesijų specifikos, taip pat nurodo, kad nesant savivaldos ir savireguliacijos, tikslingumo požiūriu nebūtų pateisinama tai, kad valstybė kažkada perdavė tam tikrų viešųjų funkcijų vykdymą į privačias rankas. Vertinant šį Konstitucinio Teismo nutarimą, pažymėtina, kad reguliuojamų profesijų atveju savireguliacija ir savivalda laikoma būtinu ir pakankamu būdu valstybinei kontrolei užtikrinti. Tai parodo ir kitų profesijų atstovų veiklos reguliavimo tradicija Lietuvoje – advokatų, notarų, antstolių, auditorių, odontologų veiklos reguliavimas vykdomas kartu taikant valstybinį reguliavimą (priimant esminius reikalavimus atitinkamai profesijai nustatančius įstatymus) ir
(arba) valstybinę priežiūrą (valstybės institucijai atliekant įstatymais pavestas funkcijas dėl profesijos reguliavimo) bei savireguliaciją (pavedant profesinei organizacijai vykdyti tam tikras funkcijas, susijusias su profesijos veikla). Taigi, valstybės kontroliuojamoms profesijoms yra būdinga savireguliacija ir savivalda, užtikrinanti tiek tinkamą profesijos atstovavimą santykiuose su valstybės institucijomis, tiek vienodą profesijos atstovavimą. Priešingai nei asociacijų steigimosi laisvės Konstitucijos
asociacijų steigimui nėra būdinga konkrečios profesijos atstovų laisva valia. Profesinės savivaldos asociacijos steigimas seka ne iš visuomenės narių vienodų ar panašių interesų, bet iš viešojo intereso bei valstybės funkcijos įgyvendinimo. Todėl profesinės savivaldos asociacijos steigimas nėra teisė Konstitucijos 35 straipsnio prasme, bet pareiga, kylanti iš valstybės valios ir įstatymo reikalavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse yra labai įvairi praktika. Daugelyje valstybių narių nemokumo administratoriaus profesija nėra atskira ir nepriklausoma reguliuojama profesija. Daugeliu atvejų nemokumo administratoriai yra kitos reguliuojamos profesijos – tokios kaip teisininkai, auditoriai (buhalteriai)
Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje[36]. Projekte siūloma numatyti, kad Lietuvos nemokumo administratorių rūmų nariais būtų nemokumo administratoriai fiziniai asmenys, nes iš esmės nemokumo procesus administruoti ir atlikti visus reikalingus veiksmus gali tik fizinis asmuo. Pastebėtina, kad paprastai reglamentuojamų profesijų asociacijos vienija tik fizinius asmenis (Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos advokatūra, Lietuvos Respublikos architektų rūmai). Nemokumo administratorių juridinių asmenų priskyrimas Lietuvos nemokumo administratorių nariams galėtų iškreipti lygiavertį atstovavimą, kadangi nemokumo administratorius juridinis asmuo turėtų du balsus (kaip juridinis asmuo ir kaip juridinio asmens vadovas, kadangi pagal Projekto nuostatas tai turėtų būti nemokumo administratorius) ar net daugiau, priklausomai nuo to, kelių juridinių asmenų vadovu yra (praktikoje pakankamai dažni atvejai). Kartu Projekte siūloma numatyti, kad nemokumo administratorius fizinis asmuo turėtų pasirinkti savo veiklos formą, t. y. veikti arba kaip savarankiškas fizinis asmuo arba dirbdamas juridiniame asmenyje.
Todėl siūloma numatyti, kad Lietuvos nemokumo administratorių rūmai vykdydami jiems deleguotas funkcijas (susijusias su kvalifikaciniais egzaminais, nemokumo profesinės kvalifikacijos kėlimu, etikos priežiūra) kartu prižiūrėtų ir nemokumo administratorius juridinius asmenis, kiek tai būtų susiję su Nemokumo administratorių rūmams pavestų sričių priežiūra (etikos kodekso laikymosi priežiūra, juridinio asmens darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos laikymosi užtikrinimas). Siūloma nustatyti, kad, jei Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustatytų įstatymo pažeidimų, susijusių su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, perduotų informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams, kurie atitinkamai galėtų asmeniui pareikšti pastabą, pavesti papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti papildomai keliama profesinė kvalifikacija), pavesti ištaisyti nurodytus trūkumus, pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių. 4.19.
projektas DK projektu siūloma atsisakyti pareigos nemokumo administratoriui konsultuotis su darbo taryba ar profesine sąjunga dėl šių priežasčių:
1) grupės darbuotojų atleidimo atveju apie būsimą darbo sutarties nutraukimą raštu įspėti darbuotojus per tris darbo dienas nuo bankroto proceso pradžios neįmanoma, nes pagal DK
pareikalautų 22 darbo dienų;
2) pareiga administratoriui konsultuotis su darbo taryba ar profesine sąjunga dėl būsimo grupės darbuotojų atleidimo padarinių sušvelninimo (perkvalifikavimo, perkėlimo į kitas darbo vietas, darbo laiko režimo pokyčių, didesnių, negu šiame kodekse numatytos, išeitinių išmokų, įspėjimo terminų pratęsimo, laisvo laiko darbo paieškoms ir kita) neatitinka bankroto proceso tikslų, nes bankroto metu siekiama kuo skubiau ir mažiausiomis sąnaudomis likviduoti nemokų juridinį asmenį, vienodai ginant visų kreditorių, ne tik darbuotojų, interesus;
3) atsisakius konsultacijų su darbo taryba ar profesine sąjunga darbuotojų interesai praktiškai nenukentėtų, nes išlieka administratoriaus pareiga apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą raštu pranešti Užimtumo tarnybai, taip pat ir darbo tarybai ar profesinei sąjungai. Gavusi tokį pranešimą Užimtumo tarnyba turės įvertinti atleidimo poveikį vietos darbo rinkai ir imtis priemonių dėl neigiamų darbuotojų atleidimo dėl juridinio asmens bankroto pasekmių sušvelninimo, o darbo taryba ar profesinė sąjunga galės Užimtumo tarnybai pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Įvertinus tai, kad atleidžiant grupę darbuotojų reikia parengti ir įteikti daug įspėjimų ir apie darbuotojų atleidimą pranešti Užimtumo tarnybai, DK projekte siūloma grupės darbuotojų atleidimo atveju įspėjimų įteikimo 3 darbo dienų terminą pratęsti iki 10 darbo dienų.
Įspėjimas darbuotojui apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, kai jo negalima įteikti darbo vietoje, būtų laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo registruotąja pašto siunta darbuotojo deklaruotos gyvenamosios vietos ir kitu darbuotojo nurodytu (darbdaviui žinomu) adresu dienos. Be šioje dalyje nurodytų būdų, įspėjimas darbuotojui galėtų būti įteikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Siekiant aiškumo ir trumpesnių bankroto procedūrų, DK projekte siūloma apriboti laike neapibrėžtus darbuotojų teises ginančius terminus, ir nustatyti, kad visi įspėti darbuotojai atleidžiami penkioliktą darbo dieną po įspėjimo gavimo dienos, netaikant šio kodekso nustatytų išimčių dėl ilgesnių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminų taikymo ir darbo sutarties nutraukimo apribojimų. Praktikoje, jeigu darbuotojas įteikto įspėjimo metu yra laikinai nedarbingas, yra išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. DK nenustato, kad ši nuostata netaikoma bankroto atveju, todėl sukelia neaiškumus ir administravimo problemas. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai užkerta kelią pabaigti juridinį asmenį. Valstybinė darbo inspekcija
(nuomonę) dėl Kodekso 61 straipsnio 3 dalies ir 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo. Inspekcijos nuomone, garantijų asmenims, auginantiems vaikų iki 3 metų, nebūti atleistiems pagal Kodekso 57 straipsnį taikymas užkirstų kelią pabaigti juridinį asmenį, kai tokį sprendimą priima pats darbdavys ar teismas.
Kadangi tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams bei atitinkamais atvejais būtų nevykdomi teismo sprendimai, o taip pat apribotos galimybės juridiniam asmeniui laisvai priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos, todėl įmonės likvidavimo atveju garantijos, numatytos Kodekso 61 straipsnio 3 dalyje, netaikomos. Dėl kitų Kodekso 61 straipsnyje nustatytų apribojimų taikymo inspekcijos išaiškinime nepasisakyta, tačiau, juridinio asmens likvidavimo atveju, jie visi prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams ir neturėtų būti taikomi. Įvertinus tai, kad socialinių pasekmių mastą teisingiau atspindi visų bankroto metu atleistų juridinio asmens darbuotojų skaičius, DK 63 straipsnio 1 dalyje siūloma aiškiai nustatyti, kad, atleidžiant darbuotojus dėl darbdavio bankroto, grupės darbuotojų atleidimu būtų laikomas visų darbo sutarčių nutraukimas bankroto proceso metu, nesiejant jo su 30 kalendorinių dienų laikotarpiu. Atsižvelgiant į GD projektu siūlomus pakeitimus, DK projekte siūloma patikslinti žalos atlyginimo klausimų reguliavimą ir patikslinti DK 149 straipsnio nuostatas nustatant, kad darbdaviui tapus nemokiam, kai jam taikomos bankroto procedūros, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė pereina valstybei. DK projekte siūloma sureguliuoti kolektyvinės sutarties nutraukimą bankroto proceso metu. Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinė sutartis pasibaigtų nutraukus darbo sutartis su visais darbuotojais. Nuo teismo nutarties iškelti darbdaviui bankroto bylą įsiteisėjimo ar kreditorių susirinkimo sprendimo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka priėmimo būtų netaikomos darbo sąlygas gerinančios kolektyvinės sutarties nuostatos, jei jos didina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. 4.20.
projektas GD projektu siūloma supaprastinti išmokų iš Garantinio fondo (toliau – GF) nemokių juridinių asmenų darbuotojams skyrimo procesą, eliminuoti nemokumo administratorių iš šio proceso siekiant mažinti nemokumo proceso ir GF administravimo kaštus bei paspartinti išmokų skyrimo procesus. Atsižvelgus į Projekto nuostatas, kad beturčiams juridiniams asmenims gali būti nekeliamos bankroto bylos ir šie asmenys būtų likviduojami JAR tvarkytojo iniciatyva, GD projekte siūloma nustatyti, kad tokių, teismo pripažintų nemokiais, juridinių asmenų darbuotojams taip pat būtų mokamos išmokos iš GF. Pažymėtina, kad išmokos JAR tvarkytojo iniciatyva likviduojamų juridinių asmenų darbuotojams bus mokamos neinicijuojant nemokumo proceso, todėl Reglamento A priedo, kuriame nurodomos galimos nemokumo bylos, keisti nereikės. GD projekte siūloma iš esmės supaprastinti išmokų skaičiavimą, atsisakant išmokų diferencijavimo pagal išmokų rūšis. Įsiteisėjusi teismo nutartis arba kreditorių susirinkimo sprendimas patvirtinti su darbo santykiais susijusius darbuotojų reikalavimus būtų pagrindas darbuotojams gauti su darbo santykiais susijusią išmoką iš GF. Išmokos dydis būtų nustatomas pagal reikalavimų dydį, sutikrinus duomenis pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registre darbuotojams su darbo santykiais susijusias priskaičiuotas sumas. Siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu darbuotojų reikalavimai neviršija 6 MMA, darbuotojui būtų išmokama patvirtinto reikalavimo dydžio išmoka. Tuo atveju, jeigu reikalavimo suma viršija 6 MMA, darbuotojui būtų išmokama 6 MMA dydžio išmoka. Užtikrinant asmenų lygiateisiškumą, tokio paties dydžio išmoka darbuotojams būtų mokama ir inicijuojant juridinio asmens likvidavimą JAR tvarkytojo iniciatyva. Šiuo metu praktikoje vidutiniškai vienam darbuotojui išmokama suma iš GF neviršija 3 MMA dydžio, todėl manoma, kad siūlomu pakeitimu iš esmės neigiamo poveikio darbuotojams nebūtų.
Į darbuotojo reikalavimus, kuriems taikomos garantijos, nebebūtų įskaičiuojamas žalos atlyginimas, nes vadovaujantis ŽAĮ 18⁽¹⁾ straipsniu, kai įmonei iškelta bankroto byla, žalos atlyginimas pereina valstybei. Siekiant nuosekliai sureguliuoti žalos atlyginimo mokėjimą, siūloma patikslinti ir minėtą laikinąjį įstatymą, nustatant, kad visais atvejais, pradėjus bankroto procesą juridiniam asmeniui (tiek teismo, tiek ir ne teismo tvarka) taip pat ir fiziniam asmeniui (atitinkamai keičiamas ir FABĮ 29 str.) žalos atlyginimas pereitų valstybei. Pagal galiojančias minėto įstatymo nuostatas, valstybė įgytų atgręžtinį reikalavimą, ir, nors iš GF lėšų žala nebūtų atlyginama, nei darbuotojas, nei valstybės biudžetas nepatirtų nuostolių ar mokėjimo problemų. Toks, išmokų skaičiavimas, suteikia galimybę supaprastinti ir išmokų iš GF mokėjimo tvarką. GD projekte siūloma nustatyti, kad išmokas iš GF darbuotojams tiesiogiai mokėtų GF administratorius. Tokiu būdu darbdavio (nemokumo) administratoriui neliktų pareigos rengti ir teikti GF administratoriui paraišką, nebereiktų sudaryti GF lėšų pervedimo darbdavio administratoriui sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad bankrotas paprastai yra natūrali verslo dalyvavimo rinkoje pasekmė, GD projekte siūloma atsisakyti draudimo mokėti išmokas iki bankroto buvusiems įmonės savininkams. Tokiu būdu, kai bankroto byla nagrinėjama teisme, darbdavio (nemokumo) administratorius būtų visiškai eliminuotas iš GF išmokų mokėjimo proceso, mažėtų bankroto administravimo išlaidos, taip pat ir GF administratoriaus darbo sąnaudos. Neteisminio bankroto atveju, nemokumo administratorius pateiktų GF administratoriui kreditorių susirinkimo patvirtintus darbuotojų reikalavimus.
GD projekte, atsižvelgiant į viešąjį interesą, taip pat siūloma nustatyti, kad iš GF lėšų būtų mokami ir nuo išmokėtų išmokų apskaičiuoti su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai (išskyrus gyventojų pajamų mokestį), kurių apskaičiavimo tvarką nustatytų GF administratorius. 4.21. Siūlomi lydimųjų teisės aktų pakeitimai: kredito įstaigų ir draudimo įmonių veiklą reguliuojančių įstatymų projektai (Bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo, Kredito unijų įstatymo, Draudimo įstatymo) Atsižvelgiant į Projekto nuostatą, kad juridinių asmenų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose gali būti nustatyti juridinių asmenų restruktūrizavimo proceso ir bankroto proceso ypatumai, siūloma kredito įstaigų ir draudimo įmonių administratoriaus parinkimui Atrankos programos netaikyti ir teikiamuose projektuose nustatyti išimtį, kad kredito įstaigos, draudimo įmonės nemokumo administratorių teismui siūlytų pertvarkymo (priežiūros) institucija. Administratorius būtų parenkamas pertvarkymo (priežiūros) institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, patirtį, pajėgumus, galiojančias poveikio priemones, taip pat į kredito įstaigos turtą, kreditorių reikalavimų dydį, veiklos mastą ir sudėtingumą. Teismas paskirtų pasiūlytą administratorių kredito įstaigos ar draudimo įmonės administratoriumi, jei jis vadovaujantis Projektu galėtų būti paskirtas nemokumo administratoriumi. Administratoriais galėtų būti skiriami ne tik asmenys, įrašyti į Nemokumo administratorių sąrašą, bet ir kitų ES valstybių narių asmenys, neįrašyti į Nemokumo administratorių sąrašą, bet atitinkantys įstatymuose ir pertvarkymo (priežiūros) teisės aktuose nustatytus atrankos kriterijus.
Siekiant užtikrinti administratoriaus paskyrimo nešališkumą ir objektyvumą, įvertinus tai, administratorius kredito įstaigoms ir draudimo įmonėms būtų parenkamas pertvarkymo (priežiūros) institucijos nustatyta tvarka, netaikant Atrankos programos, taip pat į viešojo intereso gynimo svarbą kredito įstaigų, draudimo įmonių bankrotų atveju, siūloma nustatyti, kad šių administratorių paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka galėtų būti skundžiamas teismui. Įvertinus draudimo įmonių veiklos tarptautinį aspektą ir kitus veiklos ypatumus (didelį kreditorių skaičių, turto ir įsipareigojimų specifiką ir kt.), analogišką teisinį reguliavimą siūloma nustatyti ir draudimo įmonėms. Atsižvelgiant į kredito įstaigų bei draudimo įmonių veikos specifiką, siūloma numatyti skirtingą bankroto proceso plano turinį, taip pat minėtuose specialiuose įstatymuose siūloma išimtis dėl administravimo išlaidų bei administratoriaus atlygio nustatymo – jos būtų nustatomos ir išmokamos kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nustatyta tvarka. Teismas tvirtintų bankroto administravimo išlaidas, įskaitant ir atlygį administratoriui, tik tam tikrais atvejais – jei kiltų ginčas dėl administravimo išlaidų ar atlygio dydžio. Kredito įstaigų veiklą reguliuojančiuose įstatymų projektuose patikslinamos nuostatos dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo, siekiant suderinti tam tikrus aspektus su Projektu, tačiau šiuose įstatymuose galiojantis kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas nėra keičiamas, įvertinus kredito įstaigų veiklos specifiką.
Be to, vertinant bankrutavusių kredito įstaigų, draudimo įmonių turto vertę, pareikštų kreditorinių reikalavimų sumas, kurios visais atvejais yra reikšmingai didesnės nei Projekte nurodytos minimalios civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, kredito įstaigų, draudimo įmonių administratoriams siūloma nustatyti didesnes minimalias profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumas (300 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 000 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus). 4.22. Baigiamosios nuostatos Projektu siūloma galiojančius įmonių bankrotą ir restruktūrizavimą reglamentuojančius įstatymus pripažinti netekusiais galios. Tačiau, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisėkūros efektyvumo principus, siūloma nustatyti atitinkamas išimtis, kurių atžvilgiu būtų taikomi anksčiau galioję įstatymai. Siekiant užtikrinti tinkamą Projekto nuostatų įgyvendinimą teisės administruoti nemokumo procesus įgijimo ir nemokumo administratorių veiklos priežiūros srityje, Projekte tikslinga nustatyti nuostatas dėl Nemokumo administratorių rūmų steigimo. Projektu taip pat nustatomos pereinamosios nuostatos dėl teisės administruoti nemokumo procesus įgijimo fiziniams ir juridiniams asmenims, jau turintiems atitinkamą teisę administruoti bankroto arba restruktūrizavimo procesus, taip pat dėl administratorių padėjėjų, jų darbo patirties užskaitymo. Siekiant užtikrinti sklandų teisinio reguliavimo pasikeitimą, numatomos atitinkamos nuostatos ir dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos veiklos. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas reguliavimas leis užtikrinti veiksmingesnes nemokumo procedūras, kurias atliks aukštesnės kvalifikacijos nemokumo administratoriai, taip sudarant prielaidas gyvybingo verslo išsaugojimui, sparčiau vykdyti bankroto procedūras, kai verslo išsaugoti nepavyksta. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos Įstatymo nuostatos dėl administravimo išlaidų ir atlygio administratoriui sureguliavimo bei turto pardavimo ir perdavimo tvarkos nustatymo turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir gali būti teigiamai vertinamos antikorupciniu požiūriu. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimto įstatymo įgyvendinimas siejamas su teigiama įtaka verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. Lankstesnės ir mažesnių išlaidų reikalaujančios juridinių asmenų restruktūrizavimo procedūros tikėtina skatins juridinius asmenis, susidūrus su finansiniais sunkumais, kuo anksčiau pradėti ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ir užtikrinti gyvybingo verslo tęstinumą, greitesnį rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos verslo nesėkmės atveju, tuo pačiu apsaugant kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tai turėtų teigiamos įtakos kreditoriams, darbuotojams, įmonių dalyviams, investicinei aplinkai ir visai šalies ekonomikai.
Projektuose siūlomos nuostatos leis maksimaliai padidinti Lietuvos nemokumo sistemos stiprumo indeksą, kuris reikšmingai įtakoja pagal „Doing Business“ metodiką skaičiuojamą nemokumo balą, ir pagerinti bendrą Lietuvos poziciją lyginant su kitomis Pasaulio Banko vertinamomis valstybėmis bei Lietuvos patrauklumą investuotojams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Projekto nuostatas į teisinę sistemą, siūloma kartu priimti teikiamus lydimuosius įstatymų projektus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priimto įstatymo įgyvendinimui, reikės priimti:
Vyriausybės nutarimą „Dėl Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tvarkos patvirtinimo“; 2.
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl restruktūrizavimo plano rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“;
valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl ataskaitos apie restruktūrizavimo plano vykdymą rengimo tvarkos patvirtinimo“;
valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl informacijos apie juridinio asmens nemokumo procesą skelbimo tvarkos patvirtinimo“;
valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl susipažinimo su informacija apie juridinio asmens nemokumo procesą tvarkos patvirtinimo“;
valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymą „Dėl Nemokumo administratorių sąrašo tvarkymo tvarkos patvirtinimo”. Taip pat turėtų būti keičiami šie teisės aktai:
išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“;
atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą“;
d. nutarimas Nr. 647 „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“;
17 d. nutarimas Nr.
asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“;
d. nutarimas Nr. 179 „Dėl Teismo skiriamo fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių patvirtinimo“;
d. nutarimas Nr. 41 „Dėl restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“;
d. nutarimas Nr. 1074 „Dėl bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų patvirtinimo“. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“;
9Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m.
liepos 13 d. įsakymas Nr. 1K-286 „Dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso patvirtinimo“;
10Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m.
liepos 5 d. įsakymas Nr. 1K-270 „Dėl bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“;
11Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m.
gegužės 13 d. įsakymas Nr. 1K-175 „Dėl asmenų, siekiančių teikti įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas laikinai ir kartais ar įsisteigus Lietuvos Respublikoje profesinės kvalifikacijos pripažinimo taisyklių patvirtinimo“;
12Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m.
balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1K-143 „Dėl bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“;
13Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m.
vasario 22 d. įsakymas Nr. 1K-66 „Dėl Pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių aprašo patvirtinimo“; 14.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 1K-34 „Dėl bankroto administratoriaus, bankroto administratoriaus padėjėjo, restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimų ir įmonių bankroto, įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašų“;
15Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m.
sausio 19 d. įsakymo Nr. 1K-24 „Dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“;
16Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m.
sausio 11 d. įsakymo Nr. 1K-7 „Dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos personalinės sudėties patvirtinimo”. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ir Garantinio fondo lėšų. Tarnybos funkcijoms įgyvendinti reikėtų 2 020 tūkst. eurų vienkartinių investicijų Priežiūros institucijos valdomos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos funkcionalumui pritaikyti, informacijos skelbimui skirtos svetainės sukūrimui ir kasmet 196 tūkst. eurų minėtos sistemos ir svetainės funkcionalumo užtikrinimui ir palaikymui bei žmogiškiesiems ištekliams. GF projekto įgyvendinimui papildomas lėšų poreikis per metus galėtų būti 531,6 tūkst. eurų Garantinio fondo lėšų (Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojant juridinį asmenį iš Garantinio fondo skirti 6 MMA dydžio vienkartinę išmoką juridinio asmens darbuotojams).
Papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės juridinių asmenų registro tvarkytojo funkcijoms vykdyti, nustačius galimybę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, kai juridinio asmens bankroto byla neiškeliama dėl to, kad juridinis asmuo neturi turto ar jo nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti (gali reikėti apie 160 tūkst. eurų per metus: apie 80 eurų išlaidų 1 juridinio asmens likvidavimui, per metus galėtų būti likviduojama apie 2000 juridinių asmenų). Papildomų valstybės biudžeto lėšų reikės LITEKO tobulinimui, naujiems funkcionalumams bei informacinių sistemų sąsajoms įdiegti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Rengiant Projektą įvertinta teismų, bankroto administratorius vienijančių asociacijų, Lietuvos bankų asociacijos, valstybei atstovaujančių kreditorių, Priežiūros institucijos nuomonė, pastabos ir pasiūlymai, pateikti organizuotų pasitarimų nemokumo teisinio reguliavimo klausimais metu. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Projekto reikšminiai žodžiai: „restruktūrizavimas“, „bankrotas“,
„nemokumas“, nemokumo administratorius“, „kreditorių grupės“, „administravimo
išlaidos“, „atlygis už bankroto administravimą“, „varžytynės“, „turto pardavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys (Reglamento 3 str.
[2] Įsisteigimo vieta – bet kuri veiklos vieta, kurioje skolininkas vykdo arba tris mėnesius iki pareiškimo dėl pagrindinės nemokumo bylos iškėlimo pateikimo vykdė ne laikiną ekonominę veiklą naudodamas žmogiškuosius išteklius bei turtą. (Reglamento 2 str. 1d.) [3] Valstybinio audito ataskaita „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“, p. 13. [4] Ten pat, p. 24. [5] Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. apžvalga, 2018-02-07 Nr. (6.13)D4-278, p. 8. http://www.avnt.lt/assets/Nemokumas/Duomenys-ir-analiz/2017-met-APZVALGA2018-01-31internetui3.pdf [6] Doing Business 2018: http://www.doingbusiness.org/~/media/WBG/DoingBusiness/Documents/Annual-Reports/English/DB2018-Full-Report.pdf, 157, 161 ir 173 psl. [7] Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-20-8-15 „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“, p. 21. [8] Valstybinio audito ataskaita „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“, p. 28 [9] Ten pat, p. 5. [10] Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2018 m. sausio – kovo mėn. apžvalga, 2018-05-04 Nr. (6.13)D4-746, p. 7. http://www.avnt.lt/assets/Nemokumas/Duomenys-ir-analiz/2018-I-ketvAPZVALGA2018-04-30.pdf [11] Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bei fizinių asmenų bankroto procesų 2017 m. apžvalga, 2018-02-07 Nr. (6.13)D4-278, p.
8http://www.avnt.lt/assets/Nemokumas/Duomenys-ir-analiz/2017-met-APZVALGA2018-01-31internetui3.pdf
[12] http://www.avnt.lt/assets/Nemokumas/Duomenys-ir-analiz/2017-I-III-ketvAPZVALGA2017-10-23.pdf [13] Valstybinio audito ataskaita „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“, p. 6. [14] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-30 Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procedūrų pradžią reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalga NR. AC-41-1, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-02 nutartis civ. byloje Nr. e2-678-381/2015; 2015-06-05 nutartis civ. byloje Nr. e2-1077-241/2015. [15] UNCITRAL Nemokumo teisės teisėkūros gairės, p. 47. Pasaulio banko nemokumo sprendimo rodiklio metodologija: http://www.doingbusiness.org/Methodology/Resolving-Insolvency. [16] Ten pat, p. 48. [17] https://www.swedishbankers.se/media/1257/1606_insolvency_law.pdf, p. 12. [18] https://e-justice.europa.eu/content_insolvency-447-lt.do?clang=lt [19] https://e-justice.europa.eu/content_insolvency-447-ee-lt.do?clang=en#toc_2 [20] Europos Komisijos 2016 m. studija „Dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą. palyginamoji valstybių narių teisinio reguliavimo ir praktikos analizė“, p. 184. [21] https://www.swedishbankers.se/media/1257/1606_insolvency_law.pdf, p. 12. [22] https://www.swedishbankers.se/media/1257/1606_insolvency_law.pdf, p.
terminas nuo ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teisme dienos. [24] Atskirieji skundai dėl įstatyme nurodytų nutarčių Lietuvos apeliaciniame teisme turėtų būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo šiame teisme dienos. [25] Atsiliepimai į atskiruosius skundus galėtų būti paduoti per
asmenims dienos. [26] http://www.tri-leiden.eu/uploads/files/FINAL_DRAFT_REPORT_III_IOH_PROJECT_STATEMENT_AND_COMMENTS_29102014.pdf [27] Europos Komisijos studija „Dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą. palyginamoji valstybių narių teisinio reguliavimo ir praktikos analizė“, 2014. [28] Komisijos rekomendacija, 6e p. [29] Pagal Darbo kodekso 141 str. 3 dalį minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. [30] Europos Komisijos 2016 m. studija „Dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą. palyginamoji valstybių narių teisinio reguliavimo ir praktikos analizė“, p. 108. [31] BPI – bankroto proceso išlaidos. [32] BPP – bankroto proceso pajamos = į kreditorių sąskaitą įmokėta suma - vadovaujantis Projekto 98 straipsnio 3 dalimi įkaito turėtojui išmokėtos sumos. [33] D – LRV nustatytas procentinis dydis, atvirkščiai proporcingas BPP ir BPI skirtumo dydžiui. [34] UNCITRAL Nemokumo teisėkūros gairės, p. 275. [35] 2008 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. [36] Europos Komisijos 2016 m. studija „Dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą. palyginamoji valstybių narių teisinio reguliavimo ir praktikos analizė“
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
taisytinas loginiu požiūriu, nes ne kreditorius pradelsia reikalavimus juridiniam asmeniui, o juridinis asmuo turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriui. 2. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nereikėtų nustatyti aiškų terminą, naudojant formuluotę „bet ne vėliau nei per“, iki kurio būtų laikoma, jog įstatymo įpareigojimai įvykdyti tinkamai. 3. Svarstytina, ar projekto 8 ir 9 straipsnių pirmosiose dalyse bei 47 straipsnio 2 dalyje prasminga įtvirtinti galimybę siųsti registruotus laiškus per antstolius, nes ir vienu, ir kitu atveju, laikoma, jog laiškas yra įteiktas praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo ir antstolio dalyvavimas šiame procese neturi jokių pridėtinių teisinių pasekmių. 4. Projekto 13 straipsnyje nustatomos bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo sąlygos, tačiau projekte nėra nuostatų, kas ir kokia tvarka gali inicijuoti bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka. Svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. 5. Svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 4 dalyje prasminga įpareigoti teismą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui „asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu“, kai kartu pateikiama ir teismo nutarties kopija. Manytina, kad tai perteklinis reikalavimas ir nepagrįstai teismui nustatoma administracinė našta, nes visi duomenys būtų nurodomi nutartyje.
Be to, atkreipiame dėmesį, jog Civilinio proceso kodekso straipsniuose, kuriuose reguliuojamas teismo nutarčių kopijų įteikimas, išsiuntimas, visuomet yra nurodoma, kad teikiama patvirtinta teismo nutarties kopija. Svarstytina, ar projekto nuostatų, reguliuojančių teismo nutarčių pateikimą, siuntimą, nereikėtų analogiškai koreguoti, kad būtų užtikrintas nutarčių kopijų tikrumas. 6. Svarstytina projekto 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte teismui nustatoma administracinė našta pateikti nutarčių kopijas visiems „antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto“. Atkreiptinas dėmesys, jog antstoliai galėtų būti informuojami centralizuotai, pasitelkiant Antstolių informacinę sistemą ir nesukuriant perteklinės administracinės naštos teismui. 7. Projekto 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog teismas Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad, viena vertus, teismo pareigas nustatys poįstatyminis teisės aktas, nors manytina, kad pagal susiklosčiusią teisinę - įstatyminę praktiką, teisminis procesas turėtų būti reguliuojamas įstatyminėmis normomis. Kita vertus, pastebėtina, jog pagal analizuojamos normos turinį, teismui galimai bus nustatyta perteklinė administracinė našta informuoti apie susiklosčiusią situaciją visus nemokumo administratorius.
Manytina, kad įstatymas turėtų būti tobulinamas, aiškiai nustatant, jog teismas turėtų pateikti informaciją Priežiūros institucijai, kuri centralizuotai informuotų nemokumo administratorius ir skelbtų tokią informaciją savo interneto svetainėje ar kitais būdais. 8. Projekto 25 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į to paties straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 25 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti du terminai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar pateiktą nuorodą nereikėtų patikslinti. 9. Projekto 25 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatomos taisyklės, susijusios su atsisakymu iškelti nemokumo bylą. Atsižvelgiant į tai, 25 straipsnio pavadinimas taisytinas, nes jis nevisiškai atitinka straipsnio turinį. Kita vertus, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar analizuojamo straipsnio nuostatos dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą neturėtų būti perkeltos į projekto 22 straipsnį, kuriame nustatomi atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindai. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 29 straipsnio pavadinimas „Teismuose ir arbitraže nagrinėjamų ginčų perdavimas“ yra klaidinantis, nes pagal Komercinio arbitražo įstatymą, arbitraže nagrinėjamos bylos nėra perduodamos teismui. Siūlytina tobulinti straipsnio pavadinimą arba straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad arbitraže nagrinėjamos bylos teismui neperduodamos. 11. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 29 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nurodyti, kokiu būdu apie įsiteisėjusį teismo sprendimą informuojamas nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, t.y., ar jam yra išsiunčiama įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija, ar raštas, kuriuo informuojama apie byloje priimtą sprendimą. 12.
derėtų aptarti ne tik tuos atvejus, kai reikalavimai jau pareikšti arbitraže, tačiau ir tuos atvejus, kai egzistuoja arbitražinis susitarimas, bet reikalavimai arbitraže dar nėra pateikti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog susitarimai dėl arbitražo gali apimti ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančius arbitražus, tačiau ir tarptautinius arbitražus, todėl analizuojamos dalies imperatyvios nuostatos, jog visi juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, ginčai arbitražuose turi būti nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, taikymas tokiu atveju nėra aiškus. 13. Projekto 30 straipsnio 5 dalies nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra aiški. Jeigu turimas omenyje šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 14. Projekto 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „kiti nemokumo proceso dalyviai“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei galimo nevienodo sąvokos ,,kiti nemokumo proceso dalyviai“ aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 37 straipsnį, proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą proceso baigtimi, yra laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis. Tuo tarpu pagal Civilinio proceso kodekso 61 straipsnį, kitais proceso dalyviais laikomi procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi (liudytojai, vertėjai, ekspertai, procese išvadas teikiančios institucijos). Pastebėtina ir tai, kad kituose projekto straipsniuose, pvz., 45 straipsnio 2 dalyje, vartojama dalyvaujančių byloje asmenų sąvoka. 15. Projekto 35 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius.
Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar nemokumo administratorius visada skiriamas, jeigu to prašo 35 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, ar teismas gali ir neskirti nemokumo administratoriaus, t.y. gali netenkinti prašymo skirti nemokumo administratorių. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. 16. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 38 straipsnio 4 dalis, nustatanti galimybę asmenims, trukdantiems nemokumo administratoriui, skirti baudą, nepriklauso straipsnio reguliavimo sričiai, nes ji niekaip nėra susijusi su nemokumo administratoriaus nešališkumo reikalavimais. Siūlytina nuostatą išdėstyti kitame straipsnyje, jai derančioje vietoje. 17. Projekto 40 straipsnio 3 dalį siūlytina skaidyti į dvi savarankiškas straipsnio dalis, šios dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius dėstant atskira dalimi, kad būtų atribotos savarankiškos teisės normos, viena iš kurių reguliuoja teisę apskųsti pirmos instancijos teismo nutartį, o antroji
nuostatos dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentų patikrinimo. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 20. Projekto 44 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti kreditorių susirinkimo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atšaukimo.
Pastebėtina, kad pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Taigi neaišku, ar kreditorių susirinkimas turi kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atšaukimo visais atvejais, ar tik tais atvejais, kai nemokumo administratorius yra paskirtas teismo. Projekto nuostata tobulintina. 21. Projekto 44 straipsnio 10 punkte siūloma nustatyti, kad kreditorių susirinkimas turi teisę ,,kreiptis į teismą dėl žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo“. Ši projekto nuostata nėra aiški. Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalimis civiliniame procese – ieškovu ir atsakovu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, nėra aišku, dėl kuriems subjektams padarytos žalos bei kurių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo turėtų būti kreipiamasi į teismą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų suderinti su Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio nuostatomis, taip pat reikėtų pašalinti kitus aukščiau nurodytus neaiškumus. 22. Projekto 47 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose žodis „internete“ keistinas į įstatymuose vartojamą terminą „į interneto svetainę“. 23. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 51 straipsnio 1 dalį nereikėtų papildyti, nustatant bendrą taisyklę, kiek balsų kreditorių susirinkime turi kiekvienas kreditorius. 24. Pagal projekto 52 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, kreditorių susirinkimo protokolą parengia nemokumo administratorius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 45 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nemokumo administratorius turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti kreditorių susirinkime.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti kitą asmenį, kuris parengtų kreditorių susirinkimo protokolą tuo atveju, jeigu nemokumo administratorius jame nedalyvautų. 25. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto
komiteto sprendimai gali būti skundžiami teismui, nagrinėjančiam nemokumo bylą, ar pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. 26. Projekto 57 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti juridinio asmens valdymo organų pareigą perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą turtą ir juridinio asmens dokumentus. Pastebėtina, kad ūkinėse bendrijose valdymo organai nesudaromi, o pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį paskirtiems tikriesiems nariams, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, analizuojama nuostata nebūtų taikoma. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 57 straipsnio 2 dalį, ūkinės bendrijos tikrieji nariai turės pareigą pateikti savo turto, o ne ūkinės bendrijos valdomo turto, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projekto 57 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos. 27. Svarstytina, ar projekto 57 straipsnio 3 dalyje nederėtų nustatyti, kokios teisinės pasekmės kyla asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda, tačiau ir po baudos paskyrimo dokumentai nėra perduoti nemokumo administratoriui. Tai yra, nurodyti, ar asmuo gali būti baudžiamas pakartotinai. 28. Projekto 59 straipsnio 3 punkto redakciją derėtų tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.2 straipsnio nuostatas, prievolės nėra sudaromos. Nuostatoje siūlytina atsisakyti žodžio „sudarytas“. 29.
,,šio įstatymo III skyrių“, tačiau nėra aišku, kurios įstatymo struktūrinės dalies III skyrius turimas omenyje. Atsižvelgus į tai, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti. 30. Projekto 67 straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, ar teismas gali priimti joje nurodytą nutartį, esant abiem šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, ar pakanka, kad būtų viena sąlyga. 31. Projekto 71 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų nurodyti kokiu tikslu nutartis pripažinti bankrotą tyčiniu pateikiama prokurorui, kaip tai nurodyta galiojančio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje. 32. Projekto 72 straipsnio 2 dalies nuostata ,,šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju“ nėra aiški, nes projekto 72 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti du atvejai, kai nemokumo administratorius turi pareigą kreiptis į teismą dėl minėtuose punktuose nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Todėl lieka neaišku, kuriuo iš atvejų būtų laikoma, kad senaties terminas kreiptis į teismą nėra praleistas. 33. Projekto 73 straipsnio 4 dalyje pateiktą nuorodą į šio įstatymo 77 straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nes pastarojoje dalyje išlaidos nėra nurodytos. 34. Projekto 77 straipsnio 10 dalyje derėtų nurodyti kaip gali būti ginamos nemokumo administratoriaus teisės, jei kreditorių susirinkimas nenustato ar nustato per mažą sumą atlygiui už ūkinės komercinės veiklos vykdymą. 35. Projekto 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį gali pateikti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar tokia tvarka negalėtų būti nustatyta ir juridinių asmenų steigimo dokumentuose. 36. Projekto 80 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.
Nepaisant to, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniuose, reguliuojančiuose taikos sutarties sudarymą, nėra užsimenama apie galimybę notarams tvirtinti taikos sutartis. Be to, pastebėtina, jog net darant prielaidą, kad notarai gali tvirtinti taikos sutartį, tokios taikos sutarties teisinė galia būtų lygi paprastos sutarties, kurią tvirtina notarai, teisinei galiai. Notariškai patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atveju, taikos sutarties šalis turėtų kreiptis į teismą pagal bendrąją Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką ir bylinėtis dėl taikos sutarties nevykdymo. Kitaip tariant, priešingai nei teismo patvirtinta taikos sutartis, tokia sutartis neturėtų šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios ir nebūtų priverstinai vykdytinas dokumentas. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar, atsižvelgiant į įstatymo projektui keliamus tikslus spartinti bankroto procedūras, notaro dalyvavimas taikos sutarties tvirtinimo procese yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Svarstytina galimybė nustatyti, kad, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį, kaip ir visais kitais taikos sutarties tvirtinimo atvejais, tvirtina teismas ir taip eliminuoti galimybę vilkinti bankroto proceso procedūras. 37. Projekto 81 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje tampa bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius, tačiau pagal to paties straipsnio 8 dalį, bankroto administratorius gali atsisakyti būti paskirtas nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje.
Taigi neaišku, ar bankroto administratorius be atskiro paskyrimo tampa nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje, ar vis tik turi būti priimtas sprendimas dėl jo paskyrimo. Projektas tobulintinas, suderinant nurodytų straipsnio dalių nuostatas. 38. Projekto 91 straipsnio 7 dalies 1 punkte, atsižvelgiant į tai, kad įkeitimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, vietoj formuluotės „įkeičiamas už prievolę, skirtą minėtam turtui įsigyti“ įrašytina formuluotė „įkeičiamas užtikrinant prievolės, skirtos turtui įsigyti, įvykdymą“. 39. Projekto 92 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nurašytą nekilnojamąjį turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, tačiau, nepaisant to, pastebėtina, kad nuostatos turinys yra neaiškus. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kokia teise: panaudos, patikėjimo ar kita, nekilnojamasis turtas turėtų būti perduodamas savivaldybei. Be to, nėra aišku, kaip perdavus turtą turėtų būti sprendžiamas perduoto nekilnojamojo turto nuosavybės klausimas. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama remtis Civilinio kodekso 4.48 straipsnio nuostatomis, projekte aiškiai nurodytina, jog analizuojamame straipsnyje kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu.
Be to, tokiu atveju projekte, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą „Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo“, būtina nurodyti momentą, nuo kurio savivaldybė įgytų nuosavybės teisę. 40. Projekto 93 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro ,,juridiniam asmeniu priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną“. Nuostata ,,juridiniam asmeniui priklausantis turtas“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti aiškinama kaip apimanti ne tik juridiniam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą, bet ir kitą jo valdomą turtą, pavyzdžiui, nuomos, panaudos teise ir panašiai. Siekiant teisinio aiškumo, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.50 straipsnį, analizuojamą straipsnį reikėtų papildyti nuostata, jog tuo atveju, kai juridiniu asmeniu yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami ne tik iš juridinio asmens turto, bet ir iš jo dalyvių turto, jeigu juridinio asmens turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti ir dėl to yra priimta teismo nutartis, kaip tai nustatyta projekto 88 straipsnio 1 dalyje. Taip pat svarstytina, ar projekte neturėtų būti detalizuojama išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų dalyvių turto tvarka, kaip tai yra reglamentuojama Civilinio proceso kodekso 672 straipsnyje. 41.
41Projekto 98 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti,
jog nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą. Atsižvelgdami į tai, jog duomenys apie hipoteką ir įkeitimą yra įrašomi į Hipotekos registrą, siūlytume projekte nustatyti, jog apie hipotekos ir įkeitimo, įregistruoto Hipotekos registre, pabaigą perduodami Hipotekos registrui, o ne notarui ar teismui. 42. Projekto 102 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad ūkinės bendrijos neturi valdymo organo. Ši pastaba taikytina ir projekto 103 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 2 dalies 4, 5 ir 7 punktams. 43. Projekto 106 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti juridinio asmens dalyvių pritarimą restruktūrizavimo planui, kai sprendimo dėl pritarimo tokiam planui priėmimo tvarka nėra reglamentuota atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme. Tokiu atveju pagal projekto nuostatas restruktūrizavimo planui turėtų pritarti ,,daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių balsų dauguma“ (pabraukta mūsų). Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekte nereikėtų nustatyti reikalavimus tokio susirinkimo kvorumui. 44. Be to, tobulinant projektą siūlytina atsižvelgti ir į Ūkinių bendrijų valdymo ypatumus. 45. Svarstytina, ar projekto 111 straipsnio 5 dalies nuostata nėra pernelyg suvaržoma teismo diskrecija. 46. Projekto 114 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytais terminais nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Projekto 116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galutinę restruktūrizavimo ataskaitą teismui turi pateikti nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos.
Taigi galutinė restruktūrizavimo ataskaita gali būti parengta įgyvendinus restruktūrizavimo planą, t.y., kai juridinio asmens restruktūrizavimas praktiškai būtų baigtas, o galutinei restruktūrizavimo ataskaitai pritarė kreditorių susirinkimas. Teismui būtų pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą vien dėl to, kad nemokumo administratorius dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nustatytu terminu galutinės restruktūrizavimo ataskaitos nepateikė tvirtinti teismui. Svarstytina, ar siūloma priemonė – restruktūrizavimo bylos nutraukimas nemokumo administratoriui nustatytu terminu nepateikus teismui tvirtinti galutinės restruktūrizavimo ataskaitos atitiktų proporcingumo principą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų išplėsti subjektų, kurie teismui turi teisę pateikti galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, ratą. 47. Projekto 120 straipsnio 1 dalis tikslintina, atsisakant perteklinio baudžiamojo proceso terminų vartojimo, išbraukiant žodžius „dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ ir vietoje jų įrašant žodį „nuteistas“, kaip tai apibrėžiama Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje reguliuojant teisinius santykius, susijusius su asmenų teistumu. 48. Projekto 124, 125 ir 126 straipsniuose reguliuojama sprendimo dėl teisės administruoti nemokumo procesus priėmimo tvarka. Reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nederėtų aiškiai nustatyti, jog Priežiūros institucija priima sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus tik tais atvejais, kai asmuo neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų.
Manytina, kad toks papildymas būtinas atsižvelgiant į tai, jog pagal siūlomą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad Priežiūros institucija gali priimti sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus net tais atvejais, kai asmuo atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nes toks draudimas įstatyme nenurodomas. Teigtina, kad toks sprendimas būtų nepateisinamas teisinės valstybės ir asmenų teisėtų lūkesčių principų kontekste. Todėl siūlytina aiškiai įvardinti, jog sprendimas nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus priimamas tik tais atvejais, kai asmuo neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamuose straipsniuose siūloma nustatyti, kad sprendimas suteikti teisę administruoti nemokumo procesus priimamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Be to, nurodoma, kad sprendimas priimamas per 14 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, jog toks sprendimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis nemokumo administratoriaus veikla. Todėl teigtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje ne kartą buvo nurodyta, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti dėstomas tik įstatymuose ir negali būti dėstomas poįstatyminiuose teisės aktuose, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostata, nurodančia baigtinį terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl teisės administruoti nemokumo procesus. Tai reiškia, jog reguliavimą derėtų papildyti nuostata, nustatančia, per kiek dienų asmuo turi būti informuojamas, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, kad nebūtų galimybės vilkinti sprendimo priėmimo terminų ir taip pažeisti asmenų teisių. 49.
antrasis skirsniai reguliuoja teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo klausimus. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas skirsniu, reguliuojančiu teisės administruoti nemokumo procesus sustabdymo atvejus ir pagrindus, nes pateiktame projekte šios teisės stabdymas traktuojamas tik kaip viena iš poveikio priemonių. Pastebėtina, jog teisės administruoti nemokumo procesus stabdymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis nemokumo administratoriaus veikla, todėl manytina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme. 50. Projekto 126 straipsnyje kalbama apie teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo tvarką. Straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse vartojamas terminas „asmuo“. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu straipsnyje derėtų nurodyti, apie kokius asmenis – juridinius ar fizinius, jame kalbama. Tuo atveju, jei kalbama apie abiejų tipų asmenis, straipsnyje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. 51. Projekto 127 straipsnyje siūloma nustatyti teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo pagrindus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog poveikio priemonės, nurodytos projekto 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte (teisės administruoti nemokumo procesą panaikinimas), skyrimas pats savaime negali būti teisės panaikinimo pagrindas. Teisė gali būti panaikinta, esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Taigi 127 straipsnyje turi būti nurodyti konkretūs pažeidimai, už kuriuos gali būti taikoma poveikio priemonė, o projekto 136 straipsnyje turėtų būti nurodoma, jog poveikio priemonė - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, taikoma esant pagrindui, nurodytam projekto 127 straipsnyje, t. y. įtvirtinant nukreipiamąją teisės normą su nuoroda į konkretų 127 straipsnio 2 dalies punktą.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog nei analizuojamame straipsnyje, nei kitur įstatymo projekte nenumatoma galimybė panaikinti ar sustabdyti teisę administruoti nemokumo procesus, kai yra nustatyti nemokumo administratoriaus tyčiniai neteisėti veiksmai. Manytina, jog pagal savo esmę tyčiniai neteisėti veiksmai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, kaip pagrindas stabdyti ar panaikinti minėtą teisę. Trečia, svarstytina, ar tarp pagrindų, naikinti ar stabdyti teisę administruoti nemokumo procesus, neturėtų būti įrašytas ir toks atvejis, kai nemokumo administratorius veikia be profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. 52. Pastebėtina, kad pagal projekto 130 straipsnio 3 dalį, pareigą būti Nemokumo administratorių rūmų nariu turi tik fiziniai asmenys, todėl 127 straipsnio 2 dalies 5 punktas tikslintinas. Be to, atsižvelgiant į projekto 149 straipsnio 2 punktą, siūlytina šiame punkte akcentuoti ne nebuvimą Nemokumo administratorių rūmų nariu, bet pašalinimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių. 53. Projekto 128 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda į
turėtų būti pateikta nuoroda į 127 straipsnio 2 dalies 3 punktą. 54. Projekto 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš nemokumo administratoriaus veiklos formų – darbas juridiniame asmenyje arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu.
Pagal projekto nuostatas fizinis asmuo būtų laikomas besiverčiančiu nemokumo administratoriaus veikla, jeigu jis pagal darbo sutartį dirbtų juridiniame asmenyje, vykdančiame ūkinę komercinę veiklą, nesusijusią su nemokumo procesų administravimo paslaugų teikimu, arba būtų tokio juridinio asmens dalyviu, o jo darbinės funkcijos taip pat niekaip nebūtų susiję su asmenų nemokumo procesų administravimu. Kyla abejonių, ar tokiu atveju fizinis asmuo pagrįstai būtų laikomas užsiimančiu nemokumo administratoriaus profesine veikla. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti. 55. Projekto 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo ,,nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi“. Iš šios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, kieno darbo organizavimo ir kontrolės tvarką turėtų nustatyti juridinis asmuo, t.y., ar darbuotojų, kurie yra skiriami atsakingais už konkretaus juridinio asmens nemokumo administravimą, ar paties juridinio asmens. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. 56. Projekto 131 straipsnyje reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Pastebėtina, kad straipsnyje nenurodoma, per kiek laiko nemokumo administratorius turi apsidrausti šiuo draudimu. O santykyje su projekto 126 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad asmuo įgyja teisę administruoti nemokumo procesus nuo asmens įrašymo į Nemokumo administratorių sąrašą dienos, galima daryti prielaidą, jog nemokumo administratoriai tam tikrą laiką galės vykdyti veiklą ir be privalomo draudimo.
Taigi turėtų būti svarstoma, ar nederėtų teisės administruoti nemokumo procesus pradžios susieti su privalomojo draudimo įsigijimo faktu. Be to, svarstytina, ar tarp projekto 130 straipsnyje dėstomų nemokumo administratoriaus pareigų nederėtų nustatyti pareigos pranešti priežiūros institucijai apie sudarytą privalomojo draudimo sutartį, kartu pateikiant tai įrodančius dokumentus. 57. Projekto 131 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šio straipsnio
išmoką ir sumažėjus minimaliai draudimo sumai, nemokumo administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma. Pastebėtina, kad draudimo sumos atkūrimas yra vienintelė su nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais susijusi teisinė pasekmė numatyta projekte. Svarstytina, ar nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai neturėtų būti pagrindas stabdyti ar net naikinti teisę administruoti nemokumo procesus. Priešingu atveju, neteisėti veiksmai liktų neįvertinti ir administratorius galėtų tęsti veiklą tiesiog atstatęs draudimo sumą. 58.
dalyje siūloma nustatyti bendro pobūdžio normą, jog tais atvejais, kai nemokumo administratorius nesilaiko įstatymų nuostatų ir nevykdo Priežiūros institucijos nurodymų, jam gali būti skirta viena iš trijų sankcijų: įspėjimas; teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų; teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. Pažymėtina, jog iš šių sankcijų tik įspėjimas galėtų būti taikomas pagal minėtą 3 dalyje įtvirtintą pagrindą. Tuo tarpu teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruoti naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ribojimas ir teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas yra poveikio priemonės, tiesiogiai susijusios su nemokumo administratorių galimybe verstis šia veikla, tačiau konkrečių ir aiškių jų taikymo pagrindų projekte numatyti nesiūloma. Toks siūlomo teisinio reguliavimo turinys vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su konstitucinio teisinės valstybės principo turiniu.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad „Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui <...>“. Atsižvelgiant į nurodytas doktrinines nuostatas teigtina, kad įstatymo projekte derėtų nustatyti aiškius pagrindus, kuriems esant galima skirti vieną ar kitą poveikio priemonę. 59. Projekto 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti keliama profesinė kvalifikacija). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis priežiūros institucija nemokumo administratoriui nustatytų konkretų valandų skaičių, reikalingą jo kvalifikacijai kelti ir terminą, per kurį turėtų būti įvykdytas toks reikalavimas.
Be to, svarstytina, ar, siekiant išvengti galimo subjektyvaus kvalifikacijos kėlimo poreikio nustatymo, projekte nereikėtų įtvirtinti kriterijus, kuriems esant priežiūros institucija nustatytų, kad konkrečiam administratoriui yra reikalinga kelti jo kvalifikaciją. Taip pat svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti maksimalų valandų skaičių papildomai kvalifikacijai kelti ir priežiūros institucijos reikalavimo papildomai kelti kvalifikaciją įvykdymo maksimalius terminus. 60. Projekto 137 straipsnyje siūloma reguliuoti poveikio priemonių nemokumo administratoriams skyrimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas reguliavimas yra susijęs išimtinai tik su atsižvelgimu į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Teigtina, jog tokio pobūdžio reguliavimas neužtikrina asmens, kuriam siekiama taikyti poveikio priemonę, teisių. Pažymėtina, jog projekte neužsimenama apie tokio asmens teisę būti išklausytu, pateikti paaiškinimus, terminus, per kuriuos turi būti priimtas sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, ir kitas svarbias aplinkybes, kurios paprastai yra įtvirtinamos įstatyme siekiant užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti poveikio priemones, teises. Siūlytina projektą tobulinti ir nustatyti esminius poveikių priemonių taikymo tvarkos elementus, susijusius su asmens teisėmis. 61. Projekto 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata ,,ištaiso padarytą žalą“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. 62. Projekto III dalies V skyriuje siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą, susijusį su Nemokumo administratorių rūmais (toliau šioje pastaboje - Rūmai).
Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra fragmentiškas ir neišsamus, jame stokojama: aiškiai nurodytos Rūmų teisinės formos; galimos buveinės vietos; Rūmų narių teisių ir pareigų aprašo (jos turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne Rūmų įstatuose); narystės Rūmuose sąlygų ir tvarkos; Rūmų įstatų keitimo tvarkos; vidinio kontrolės organo (pavyzdžiui, revizijos komisija) įvardinimo; rūmų finansinės atskaitomybės ir audito tvarkos nuostatų;
Rūmų veikos ataskaitos nuostatų; galimo Rūmų turto ir jo įsigijimo nuostatų; Rūmų reorganizavimo ir likvidavimo pagrindų. Siūlytina reguliavimą tobulinti, kad Rūmų veikla būtų sureguliuota taip, jog jie be trikdžių galėtų pradėti veiklą, kad būtų užtikrintos Rūmų narių teisės, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis būtų įtvirtintas įstatyme. Šiuo atveju pavyzdžiu galėtų būti aiškus ir išsamus Architektų rūmų įstatyminis reguliavimas. 63. Projekto 139 straipsnio bendro pobūdžio pavadinimas galimai turėtų būti papildytas ir pakeistas, kad būtų aiški straipsnio reguliavimo sritis. Siūlytina pavadinimą keisti į „Nemokumo administratorių rūmų teisinis statusas“. 64. Projekto 139 straipsnio 2 dalį siūlytina papildyti žodžiais „ir kitais teisės aktais“, nes neabejotina, jog Nemokumo administratorių rūmai privalo laikytis ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, o ne tik tų, kurie nurodomi baigtiniame sąraše. 65. Projekto 142 straipsnio 9 punkte ir projekto 148 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti Nemokumo administratorių rūmų valdingus įgalinimus nemokumo administratoriaus juridinio asmens atžvilgiu, o projekto 150 straipsnio 2 punkte - kad Nemokumo administratorių rūmų lėšos yra: Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatyti nemokumo administratorių juridinių asmenų atskaitymai.
Pastebėtina, kad toks siūlomo teisinio reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo proporcingumo ir atitikties teisinės valstybės principui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 139 straipsnio 1 dalį, Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą. Tuo tarpu pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas, nemokumo administratoriai juridiniai asmenys nėra Nemokumo administratorių rūmų nariai (projekto 130 straipsnis 3 dalis). Todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis siūloma įtvirtinti minėtas nuostatas, prieštaraujančias Nemokumo administratorių rūmų teisinio statuso esmei. Be to, aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog analogiško pobūdžio funkcijos kituose įstatymuose nenustatomos jokiems reguliuojamų profesijų savivaldą įgyvendinantiems juridiniams asmenims. Todėl svarstytina, ar minėtas siūlomas reguliavimas neturėtų būti pakeistas. Tuo atveju, jeigu būtų manoma, kad minėti atskaitymai yra suderinami su teisiniu Rūmų statusu, teigtina, kad atsižvelgiant į tai, jog tai yra tiesiogiai su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas, juridinių asmenų nemokumo administratorių pareiga atlikti atitinkamus atskaitymus Rūmų naudai turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne Nemokumo administratorių rūmų įstatuose. Įstatyme taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, už kokias konkrečiai Nemokumo administratorių rūmų vykdomas funkcijas tokie atskaitymai yra daromi, taip pat aiškios tokių atskaitymų dydžio nustatymo taisyklės. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 66.
dalyje siūloma nustatyti, kad Nemokumo administratorių garbės teismo tris narius ,,deleguoja Nemokumo administratorių rūmų visuotinis susirinkimas“. Ši nuostata derintina su projekto 144 straipsnio 4 punktu, kuriame nustatyta, kad Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas ne deleguoja, bet renka tris Nemokumo administratorių garbės teismo narius. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 67. Svarstytina, ar projekto 149 straipsnio 2 punktas nėra perteklinis, nes nemokumo administratorius pašalinimas iš Nemokumo administratorių rūmų narių, paskyrus jam nuobaudą Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sprendimu, kaip yra siūloma nustatyti projekto
Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui priėmus sprendimą skirti Nemokumo administratorių rūmų nariui nuobaudą – pašalinti jį iš rūmų narių, po to prezidiumas turėtų priimti dar vieną sprendimą – pašalinti tokį narį iš rūmų narių projekto 149 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu. 68. Projekto 149 straipsnyje siūloma nustatyti Nemokumo administratorių rūmų nario pašalinimo pagrindus. Pastebėtina, jog 3 punkte nurodytas pagrindas (fizinio asmens mirtis) turėtų būti ne pašalinimo, o narystės pasibaigimo pagrindas, todėl jis logiškai ir sistemiškai nedera su straipsnio turiniu ir pavadinimu. Be to, projektą derėtų papildyti ir kitais įprastais narystės rūmuose pasibaigimo pagrindais, pavyzdžiui, nutraukus nemokumo administratoriaus veiklą ir pan. Tokius pagrindus derėtų išdėstyti tame pačiame straipsnyje, pakeičiant straipsnio pavadinimą, arba atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu. Pastebėtina, jog šis reguliavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis. 69.
,,Nemokumo administratorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atitinkamų sprendimų priėmimas yra priskirtas Nemokumo administratorių rūmų organų kompetencijai, pavyzdžiui, Nemokumo rūmų prezidiumui (projekto 145 straipsnis), Nemokumo administratorių garbės teismui (projekto 147 straipsnis). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti reglamentuojant Nemokumo administratorių rūmų organų sprendimų, o ne Nemokumo administratorių rūmų sprendimų apskundimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 151 straipsnio pavadinimą. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti ir terminą, per kurį tokie sprendimai galėtų būti skundžiami. Be to, Nemokumo administratorių rūmai ir jų organai, pagal siūloma teisinį reguliavimą, veiktų kaip viešojo administravimo subjektas, todėl svarstytina, ar jų sprendimai neturėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 70. Projekto 155 straipsnio 1 dalies punktuose nurodomos įstatymo projekto nuostatos, pavyzdžiui, nuostatos reguliuojančios
„atlygį nemokumo administratoriui“, kurios įstatymą priėmus ir jam įsigaliojus
nebūtų taikomos iki 2019 m. balandžio 30 dienos pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams. Tokio pobūdžio nuostatų įvardinimas yra netoleruotinas teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principų kontekste, nes jų apimtis gali būti suprantama ir traktuojama skirtingai. Todėl minėtoje straipsnio dalyje būtina išvardinti konkrečius įstatymo straipsnius, straipsnių dalis ir punktus, kurie nebus taikomi. 71. Projekto 158 ir 159 straipsniuose siūloma nustatyti pereinamąsias nuostatas įsigaliojus įstatymui.
Pagal šias nuostatas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais. Be to, siūloma nustatyti, kad asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tęsia juridinių asmenų nemokumo procesų, kurių administratoriais jie yra paskirti iki 2019 m. balandžio 30 dienos, administravimą iki teismo nutarties nutraukti juridinio asmens nemokumo bylą arba teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos ar juridinio asmens restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos. Toks siūlomo reguliavimo turinys vertintinas asmenų teisėtų lūkesčių ir proporcingo teisinio reguliavimo principų kontekste. Pažymėtina, kad asmenys, tam tikrą teisę įgiję įstatymo nustatyta tvarka ir pagal įstatyme nustatytus kriterijus, įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jei jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, galės atlikti savo pareigas ir realizuoti savo teisę, kol tokia teisė nebus apskritai panaikinta, o pakeitus teisės realizavimo reikalavimus (pagal nusistovėjusią įstatymų leidybos praktiką), gauti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų toliau vykdant tokią veiklą. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdžių galima surasti ne vieną. Tuo tarpu pagal siūlomo reguliavimo nuostatas, asmenys vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklą galės tik tais atvejais, kai jie bus paskirti administratoriais iki 2019 m. gegužės 1 dienos ir nebegalės vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos naujose bylose ar procese ne teismo tvarka.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad daugumai bankroto ir restruktūrizavimo administratorių ši veikla yra pagrindinė ir kitos veiklos jie nevykdo, todėl bus apribotos jų teisės gauti naujų pajamų iš šios veikos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad bankroto ir restruktūrizavimo administratorių iki 2019 m. gegužės 1 dienos įgyta kvalifikacija niekur nedings ir po šios datos, todėl nėra suprantama, kodėl tokiems asmenims siekiama apriboti teisę vykdyti veiklą pagal turimą kvalifikaciją po 2019 m. gegužės 1 dienos dar dvejus metus, pagal projekto 157 straipsnio 4 dalį skirtus kvalifikacinių egzaminų išlaikymui. Pažymėtina, jog bankroto ir restruktūrizavimo procesus pavadinus nemokumo procesu, jų specifika neišnyksta, tai ir toliau bus skirtingo pobūdžio procesai, vykdomi pagal specialias teisės normas, taikant dalį bendrųjų teisės normų, taikytinų abejiems procesams. Todėl keltinas klausimas, kodėl asmenims, turintiems pakankamą kvalifikaciją, būtų ribojama teisė šią kvalifikaciją realizuoti ir toliau vykdant tik bankroto arba tik restruktūrizavimo administratoriaus veiklą, ir koks tokio ribojimo pagrindas. 72. Projekto 163 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, jos įgaliota institucija, priežiūros institucija, Lietuvos bankas ir Nemokumo administratorių rūmai iki 2019 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Svarstytina, ar siūloma data yra proporcinga ir įgyvendinama, atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros trukmę ir į projekto 156 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog Priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos pateikia steigėjams siūlymus dėl Nemokumo administratorių rūmų steigimo sutarties, Nemokumo administratorių rūmų įstatų projektų ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Taigi pastebėtina, kad Nemokumo administratorių rūmai gali atsirasti tik likus keletui dienų iki 2019 m. sausio 31 d., todėl svarstytina, ar jie objektyviai galės įvykdyti įstatymo įpareigojimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies nuostatos tobulintinos, nes iš jų turinio neaišku, ar nuostata
„Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos“ yra
taikoma ir tuo atveju, kai nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis. 2. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „nuo vienų metų iki 5 metų“. Siūlytina pasirinkti vienodą skaičių, apibrėžiančių terminus, rašymo metodą – terminus nurodyti skaitmenimis, arba juos parašyti žodžiais. 3. Projekto 13 straipsnio 4 dalimi teismai būtų įpareigoti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui „asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu“, kai kartu pateikiama ir teismo nutarties kopija. Manytina, kad tai perteklinis reikalavimas ir teismui nepagrįstai nustatoma administracinė našta, nes visi duomenys jau būtų nurodomi nutartyje, tačiau juos atskirai ir papildomai tam tikra forma reikėtų nurodyti. Be to, nustačius tokius reikalavimus teismams, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. ir iki šio termino teismai, tikėtina, nespėtų deramai pakeisti Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO), kad ji būtų parengta vykdyti naujas funkcijas, turėtų reikalingas sąsajas su kitomis informacinėmis sistemomis. Taip pat pažymėtina, jog sukūrus papildomą administracinę naštą, teismai galimai susidurtų su žmogiškųjų resursų trūkumu naujų funkcijų vykdymui.
Šiame kontekste pastebėtina, jog analogiškas pastabas dėl siūlomo įstatymo projekto ir teikiamo teisinio reguliavimo pateikė Teisėjų taryba[1]. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti svarstoma, ar analizuojamas projekto nuostatas bus įmanoma įgyvendinti praktiškai. 4. Projekto 17 straipsnio 2 dalies 3 punkte, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, vietoj formuluotės „buveinės ar gyvenamosios vietos adresai“ įrašytina formuluotė „gyvenamosios vietos ar buveinės adresai“. Jeigu šiai pastabai būtų pritarta, atitinkamai tobulintinos ir projekto 104 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 9 punktų nuostatos. 5. Projekto 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlytina po jungtuko „ir“ skliaustuose įrašyti jungtuką „ar“. 6. Projekto 42 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo prie darbuotojų su darbo santykiais susijusių reikalavimų turi būti išskirtos šių reikalavimų sumos, nuo kurių yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taigi projektu siūloma išskirti potencialių kreditorių grupę (socialinio draudimo įmokų mokėjimą administruojančias institucijas), kuri ne pati bankroto administratoriui ar teismui nurodytų (pateiktų) savo kreditorių reikalavimų dydį, bet tokia prievolė būtų įstatymu nustatyta teismui ir kreditorių susirinkimui. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto 3 straipsnyje siūlomus nustatyti nemokumo proceso principus ir teismo kaip nepriklausomo nemokumo proceso arbitro paskirtį, taip pat įstatymo projekto 41 straipsnį, pagal kurį kreditoriai pateikia savo reikalavimus ir jų dydį pagrindžiančius dokumentus administratoriui ir projekto 42 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta teismo pareiga tvirtinti, o ne nustatyti kreditorių reikalavimus.
Be to, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu teismui bei kreditorių susirinkimui nebūtų priskiriamos jiems nebūdingos funkcijos, o vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atsisakyti. 7. Projekto 43 straipsnio 4 punkte po žodžio
„procesui“ reikia padėti kablelį. 8. Projekto 47 straipsnio 2 dalis, tobulinant
projektą, buvo papildyti nuostata, jog pranešimas apie šaukiamą pirmąjį kreditorių susirinkimą gali būti pateiktas ir „elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę.“ Pastebėtina, kad dėl to šio straipsnio 4 dalies nuostata „Kreditorių susirinkime turintys teisę dalyvauti asmenys gali raštu pateikti prašymą nemokumo administratoriui pranešimą apie šaukiamą kreditorių susirinkimą gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu ar jų nurodytomis elektroninių ryšių priemonėmis“ tampa neaiški. Projekto 47 straipsnio 4 dalies nuostata tobulintina, derinant ją su šio straipsnio 2 dalies nuostatomis. 9. Projekto 48 straipsnio 4 dalyje, siekiant aiškumo, siūlytina po žodžių „dalyvaujančių kreditorių“ įrašyti žodį „bendros“, t.y. vartoti tokią pačią formuluotę kaip projekto 51 straipsnio 1 dalyje. 10. Projekto 52 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kreditorių susirinkimo protokolą parengia nemokumo administratorius.
Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar ,,protokolo parengimas“ reiškia, kad nemokumo administratorius pats susirinkimo metu rašo kreditorių susirinkimo protokolą, ar tai galėtų daryti kitas susirinkimo paskirtas asmuo. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, nustatant kad protokolą pasirašo ne vien tik kreditorių susirinkimo pirmininkas, kaip tai siūloma nustatyti projekto 52 straipsnio 2 dalyje, bet ir protokolą surašęs asmuo. 11. Projekto 59 straipsnio 8 punkte, siekiant aiškumo, siūlytina nurodyti subjektą, į kurį kreipiasi kreditorius - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių. 12. Projekto 61 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 63 straipsnio 2 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje. Pagal siūlomą reguliavimą neaišku, kada sprendimą dėl tęsiamos ūkinės komercinės veiklos priima nemokumo administratorius, o kada – kreditorių susirinkimas. Be to, neaišku, kodėl prievolės, kurios kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, vykdomos tik tada, kai sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos tęsimo priima nemokumo administratorius. Jeigu tobulinant projektą norėta nustatyti, kad nemokumo administratorius priima laikiną sprendimą dėl juridinio asmens ūkinės komercinės veiklos tęsimo (iki pirmojo kreditorių susirinkimo), o galutinį sprendimą šiuo klausimu priima kreditorių susirinkimas, tai ši nuostata, atitinkamai ją suformulavus, turėtų būti perkelta į 63 straipsnį, kurio dalyku ir yra juridinio asmens ūkinė komercinė veikla. Tuo tarpu 61 straipsnio 1 dalyje reikėtų reguliuoti tik prievolių vykdymo atvejus. 13.
nuostatas teismas priima nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos: juridinis asmuo nevykdo ūkinės komercinės veiklos ir jo turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Nėra aiškus šių nuostatų santykis su projekto 23 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį supaprastinta tvarka nagrinėti bankroto bylą pakanka vienos sąlygos – kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti tarpusavyje. 14. Projekto 84 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai teisinės pasekmės kyla tuomet, jeigu likvidavimas realiai per aukščiau nurodytą laikotarpį nėra užbaigiamas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 15. Projekto 90 straipsnio 2 dalyje reikia ištaisyti klaidą – vietoj žodžio „administratorius“ įrašyti žodį „administratoriaus“. 16. Projekto 103 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jeigu nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis įgyvendina juridinio asmens vadovas“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą juridinio asmens veiklai restruktūrizavimo proceso metu gali vadovauti ne tik juridinio asmens vadovas, bet ir kitas valdymo organo pareigas vykdantis asmuo, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti vadovo.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 103 straipsnio 3 dalį nereikėtų papildyti, nustatant, kad tuo atveju, jeigu nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas gali įgyvendinti ne tik juridinio asmens vadovas, bet ir atitinkamai kitas – projekto 102 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo. 17. Projekto 114 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu teismui nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Pagal projekto 116 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei 117 straipsnio nuostatas, galutinę restruktūrizavimo ataskaitą parengia nemokumo administratorius ir po to, kai ją patvirtina kreditorių susirinkimas, ją tvirtinti pateikia teismui. Teismui patvirtinus galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, jis priima sprendimą baigti restruktūrizavimo bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl vieno administratoriaus techninio veiksmo - galutinės restruktūrizavimo ataskaitos pateikimo (nepateikimo) teismui, priklausytų iš esmės skirtingas visos restruktūrizavimo bylos užbaigimas, t.y., arba ji būtų nutraukiama, arba priimamas sprendimas ją baigti. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus teisėkūros proporcingumo, efektyvumo principus bei atitinka kreditorių interesus.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 116 straipsnio 2 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, kad galutinę administravimo atskaitą teismui gali pateikti ne tik administratorius, bet ir kreditorių susirinkimo pirmininkas bei kiti kreditorių susirinkimo įgalioti asmenys arba juridinio asmens vadovas. 18. Projekto 128 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„dalyse“ įrašytinas žodis „punktuose“. 19. Projekto 130 straipsnio 2 dalies pirmoje
pastraipoje, siekiant aiškumo ir akcentuojant šios dalies santykį su to paties straipsnio 1 dalimi, po žodžių „juridinis asmuo“ įrašytini žodžiai „taip pat“. 20. Projekto 131 straipsnio 1 dalies nuostatą siūlytina papildyti, nustatant, kad nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu ne tik nemokumo administratoriaus, bet ir jo padėjėjų, darbuotojų neteisėtais veiksmais (veikimu, neveikimu) padaryta žala, kaip tai nustatyta galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, taip pat kituose profesinę veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz., Antstolių įstatyme, Notariato įstatyme). 21. Projekto 148 straipsnio 3 dalis tobulintina, nurodant, kokiu dokumentu nustatomos nuobaudų, kurias skiria Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas, skyrimo taisyklės. 22. Projekto 149 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad nemokumo administratorių rūmų narys netenka Nemokumo administratorių rūmų narystės Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sprendimu ,,skyrus nuobaudą pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių ar asocijuotų narių“. Nemokumo administratorių rūmų narių pašalinimas iš minėtų rūmų narių šių rūmų prezidiumo sprendimu paskyrus jam nuobaudą, jau yra nustatytas projekto 148 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
Projekto 148 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 149 straipsnio 2 punkto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui priėmus sprendimą skirti Nemokumo administratorių rūmų nariui nuobaudą – pašalinti jį iš rūmų narių, po to prezidiumas turėtų priimti dar vieną sprendimą – pašalinti tokį narį iš rūmų narių projekto 149 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu. Svarstytina, ar siekiant to išvengti, iš projekto
administratorių prezidiumo sprendimu“, juos perkeliant į 149 straipsnio 1 punktą. 23. Projekto 152 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog įstatymo 36 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Tokio siūlymo priežastis nesuprantama. Pastebėtina, jo projekto 36 straipsnis reguliuoja santykius, susijusius su nemokumo administratoriaus sutikimu-deklaracija. Pritarus analizuojamai nuostatai, 36 straipsnio nuostatos, įskaitant jo imperatyvią nuostatą, jog nemokumo administratorius gali būti paskirtas administruoti nemokumo procesą tik kai yra pateiktas jo sutikimas-deklaracija, įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., tačiau šio straipsnio 2 dalies nuostatos dėl sutikimo-deklaracijos turinio įsigaliotų tik po metų – 2021 m. sausio 1 d. 24. Projekto 157 straipsnio 4 dalyje, siekiant aiškumo, reikėtų nurodyti, kieno sprendimu analizuojamoje dalyje nurodytu atveju fiziniai asmenys pašalinami iš Nemokumo administratorių rūmų narių. 25. Projekto 158 straipsnį reikėtų papildyti nuostata, kuri nustatytų teisines pasekmes juridiniams asmenims, neįvykdžiusiems 158 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, kaip tai nustatyta fiziniams asmenims 157 straipsnio 4 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1]https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9cb8b810763011e99ceae2890faa4193?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=6212efec-2751-425a-9c04-244b05e53f0b
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas R.Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas D.Kreivys; komiteto nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z. Jedinskij, A. Kupčinskas, G. Landsbergis, B. Markauskas, B. Matelis, R. Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, V.Ačienė (pavaduojanti V.Sinkevičių). Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: finansų viceministrė D.Brasiūnaitė, Finansų ministerijos departamento direktorė I.Muckutė, Finansų ministerijos skyriaus vedėja S.Ščerbina-Dalibagienė, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos atstovai G.Adomonis ir V.Šimkūnienė, Seimo narys L.Stacevičius, Lietuvos administratorių rūmų atstovai T.Kęlpšas ir G.Anusaitytė, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos atstovai M.Krupavičius ir G.Adomanivčius, Verslo administratorių asociacijos atstovas V.Česonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0542 Projekto 4 straipsnio 2 dalis taisytinas loginiu požiūriu, nes ne kreditorius pradelsia reikalavimus juridiniam asmeniui, o juridinis asmuo turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriui. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-056 1,2 Svarstytina, ar projekto
formuluotę „bet ne vėliau nei per“, iki kurio būtų laikoma, jog įstatymo įpareigojimai įvykdyti tinkamai. Pritarti. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 8,9 Svarstytina, ar projekto 8 ir 9 straipsnių pirmosiose dalyse bei 47 straipsnio 2 dalyje prasminga įtvirtinti galimybę siųsti registruotus laiškus per antstolius, nes ir vienu, ir kitu atveju, laikoma, jog laiškas yra įteiktas praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo ir antstolio dalyvavimas šiame procese neturi jokių pridėtinių teisinių pasekmių. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0513 Projekto 13 straipsnyje nustatomos bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo sąlygos, tačiau projekte nėra nuostatų, kas ir kokia tvarka gali inicijuoti bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka. Svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05134 Svarstytina, ar projekto 13 straipsnio 4 dalyje prasminga įpareigoti teismą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui „asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą, laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu“, kai kartu pateikiama ir teismo nutarties kopija. Manytina, kad tai perteklinis reikalavimas ir nepagrįstai teismui nustatoma administracinė našta, nes visi duomenys būtų nurodomi nutartyje. Be to, atkreipiame dėmesį, jog Civilinio proceso kodekso straipsniuose, kuriuose reguliuojamas teismo nutarčių kopijų įteikimas, išsiuntimas, visuomet yra nurodoma, kad teikiama patvirtinta teismo nutarties kopija. Svarstytina, ar projekto nuostatų, reguliuojančių teismo nutarčių pateikimą, siuntimą, nereikėtų analogiškai koreguoti, kad būtų užtikrintas nutarčių kopijų tikrumas. Pritarti. 6.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05193 Svarstytina projekto 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte teismui nustatoma administracinė našta pateikti nutarčių kopijas visiems „antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto“. Atkreiptinas dėmesys, jog antstoliai galėtų būti informuojami centralizuotai, pasitelkiant Antstolių informacinę sistemą ir nesukuriant perteklinės administracinės naštos teismui. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05233 Projekto 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog teismas Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad, viena vertus, teismo pareigas nustatys poįstatyminis teisės aktas, nors manytina, kad pagal susiklosčiusią teisinę - įstatyminę praktiką, teisminis procesas turėtų būti reguliuojamas įstatyminėmis normomis. Kita vertus, pastebėtina, jog pagal analizuojamos normos turinį, teismui galimai bus nustatyta perteklinė administracinė našta informuoti apie susiklosčiusią situaciją visus nemokumo administratorius. Manytina, kad įstatymas turėtų būti tobulinamas, aiškiai nustatant, jog teismas turėtų pateikti informaciją Priežiūros institucijai, kuri centralizuotai informuotų nemokumo administratorius ir skelbtų tokią informaciją savo interneto svetainėje ar kitais būdais. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05252 Projekto 25 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į to paties straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 25 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti du terminai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar pateiktą nuorodą nereikėtų patikslinti. Pritarti. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05253 Projekto 25 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatomos taisyklės, susijusios su atsisakymu iškelti nemokumo bylą. Atsižvelgiant į tai, 25 straipsnio pavadinimas taisytinas, nes jis nevisiškai atitinka straipsnio turinį. Kita vertus, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar analizuojamo straipsnio nuostatos dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą neturėtų būti perkeltos į projekto 22 straipsnį, kuriame nustatomi atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindai. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0529 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 29 straipsnio pavadinimas „Teismuose ir arbitraže nagrinėjamų ginčų perdavimas“ yra klaidinantis, nes pagal Komercinio arbitražo įstatymą, arbitraže nagrinėjamos bylos nėra perduodamos teismui. Siūlytina tobulinti straipsnio pavadinimą arba straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad arbitraže nagrinėjamos bylos teismui neperduodamos. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05294 Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 29 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nurodyti, kokiu būdu apie įsiteisėjusį teismo sprendimą informuojamas nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, t.y., ar jam yra išsiunčiama įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija, ar raštas, kuriuo informuojama apie byloje priimtą sprendimą. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05295 Projekto 29 straipsnio 5 dalyje derėtų aptarti ne tik tuos atvejus, kai reikalavimai jau pareikšti arbitraže, tačiau ir tuos atvejus, kai egzistuoja arbitražinis susitarimas, bet reikalavimai arbitraže dar nėra pateikti.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog susitarimai dėl arbitražo gali apimti ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančius arbitražus, tačiau ir tarptautinius arbitražus, todėl analizuojamos dalies imperatyvios nuostatos, jog visi juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, ginčai arbitražuose turi būti nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, taikymas tokiu atveju nėra aiškus. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05305 Projekto 30 straipsnio 5 dalies nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra aiški. Jeigu turimas omenyje šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0531 1,3 Projekto 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „kiti nemokumo proceso dalyviai“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei galimo nevienodo sąvokos ,,kiti nemokumo proceso dalyviai“ aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 37 straipsnį, proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą proceso baigtimi, yra laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis. Tuo tarpu pagal Civilinio proceso kodekso 61 straipsnį, kitais proceso dalyviais laikomi procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi (liudytojai, vertėjai, ekspertai, procese išvadas teikiančios institucijos). Pastebėtina ir tai, kad kituose projekto straipsniuose, pvz., 45 straipsnio 2 dalyje, vartojama dalyvaujančių byloje asmenų sąvoka. Pritarti 15.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05351 Projekto 35 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar nemokumo administratorius visada skiriamas, jeigu to prašo 35 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, ar teismas gali ir neskirti nemokumo administratoriaus, t.y. gali netenkinti prašymo skirti nemokumo administratorių. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05384 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 38 straipsnio 4 dalis, nustatanti galimybę asmenims, trukdantiems nemokumo administratoriui, skirti baudą, nepriklauso straipsnio reguliavimo sričiai, nes ji niekaip nėra susijusi su nemokumo administratoriaus nešališkumo reikalavimais. Siūlytina nuostatą išdėstyti kitame straipsnyje, jai derančioje vietoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05403 Projekto 40 straipsnio 3 dalį siūlytina skaidyti į dvi savarankiškas straipsnio dalis, šios dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius dėstant atskira dalimi, kad būtų atribotos savarankiškos teisės normos, viena iš kurių reguliuoja teisę apskųsti pirmos instancijos teismo nutartį, o antroji - antrosios instancijos teismo teises ir veiksmus gavus atskirąjį skundą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05412 Projekto 41 straipsnio 2 dalyje derėtų nurodyti, kokia teisinė reikšmė suteikiama nemokumo administratoriaus atliekamam kreditorių reikalavimų teisių pagrindimo dokumentų patikrinimui. Jei jokios teisinės reikšmės tokiam patikrinimui nesuteikiama, reikalavimo patikrinti dokumentus derėtų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05414 Projekto 41 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti teismo teisę priimti kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą.
Neaišku, ar tokiu atveju turėtų būti taikomos 41 straipsnio 1-3 dalių nuostatos dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentų patikrinimo. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05444 Projekto 44 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti kreditorių susirinkimo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atšaukimo. Pastebėtina, kad pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Taigi neaišku, ar kreditorių susirinkimas turi kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atšaukimo visais atvejais, ar tik tais atvejais, kai nemokumo administratorius yra paskirtas teismo. Projekto nuostata tobulintina. Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-054410 Projekto 44 straipsnio 10 punkte siūloma nustatyti, kad kreditorių susirinkimas turi teisę ,,kreiptis į teismą dėl žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo“. Ši projekto nuostata nėra aiški. Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalimis civiliniame procese – ieškovu ir atsakovu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, nėra aišku, dėl kuriems subjektams padarytos žalos bei kurių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo turėtų būti kreipiamasi į teismą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų suderinti su Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio nuostatomis, taip pat reikėtų pašalinti kitus aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05475 5,6 Projekto 47 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose žodis „internete“ keistinas į įstatymuose vartojamą terminą „į interneto svetainę“.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0551 Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 51 straipsnio 1 dalį nereikėtų papildyti, nustatant bendrą taisyklę, kiek balsų kreditorių susirinkime turi kiekvienas kreditorius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05524 Pagal projekto 52 straipsnio 4 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, kreditorių susirinkimo protokolą parengia nemokumo administratorius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 45 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nemokumo administratorius turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti kreditorių susirinkime. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti kitą asmenį, kuris parengtų kreditorių susirinkimo protokolą tuo atveju, jeigu nemokumo administratorius jame nedalyvautų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05551 Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projekto 55 straipsnio 1 dalyje nurodytina, ar kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto sprendimai gali būti skundžiami teismui, nagrinėjančiam nemokumo bylą, ar pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05571 Projekto 57 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti juridinio asmens valdymo organų pareigą perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą turtą ir juridinio asmens dokumentus. Pastebėtina, kad ūkinėse bendrijose valdymo organai nesudaromi, o pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį paskirtiems tikriesiems nariams, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, analizuojama nuostata nebūtų taikoma.
Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 57 straipsnio 2 dalį, ūkinės bendrijos tikrieji nariai turės pareigą pateikti savo turto, o ne ūkinės bendrijos valdomo turto, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projekto 57 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos
3 Svarstytina, ar projekto 57 straipsnio 3 dalyje nederėtų nustatyti, kokios teisinės pasekmės kyla asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda, tačiau ir po baudos paskyrimo dokumentai nėra perduoti nemokumo administratoriui. Tai yra, nurodyti, ar asmuo gali būti baudžiamas pakartotinai. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05593 Projekto 59 straipsnio 3 punkto redakciją derėtų tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.2 straipsnio nuostatas, prievolės nėra sudaromos. Nuostatoje siūlytina atsisakyti žodžio „sudarytas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05636 Projekto 63 straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda į ,,šio įstatymo III skyrių“, tačiau nėra aišku, kurios įstatymo struktūrinės dalies III skyrius turimas omenyje. Atsižvelgus į tai, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti. Pritarti
1 Projekto 67 straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, ar teismas gali priimti joje nurodytą nutartį, esant abiem šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, ar pakanka, kad būtų viena sąlyga. Pritarti 31.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05714 Projekto 71 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų nurodyti kokiu tikslu nutartis pripažinti bankrotą tyčiniu pateikiama prokurorui, kaip tai nurodyta galiojančio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05722 Projekto 72 straipsnio 2 dalies nuostata ,,šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju“ nėra aiški, nes projekto 72 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti du atvejai, kai nemokumo administratorius turi pareigą kreiptis į teismą dėl minėtuose punktuose nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Todėl lieka neaišku, kuriuo iš atvejų būtų laikoma, kad senaties terminas kreiptis į teismą nėra praleistas. Pritarti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05734 Projekto 73 straipsnio 4 dalyje pateiktą nuorodą į šio įstatymo 77 straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nes pastarojoje dalyje išlaidos nėra nurodytos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-057710 Projekto 77 straipsnio 10 dalyje derėtų nurodyti kaip gali būti ginamos nemokumo administratoriaus teisės, jei kreditorių susirinkimas nenustato ar nustato per mažą sumą atlygiui už ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Projekto 77 straipsnio 10 dalyje derėtų nurodyti kaip gali būti ginamos nemokumo administratoriaus teisės, jei kreditorių susirinkimas nenustato ar nustato per mažą sumą atlygiui už ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-057913 Projekto 79 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį gali pateikti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar tokia tvarka negalėtų būti nustatyta ir juridinių asmenų steigimo dokumentuose. Pritarti 36.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05802 Projekto 80 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras. Nepaisant to, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniuose, reguliuojančiuose taikos sutarties sudarymą, nėra užsimenama apie galimybę notarams tvirtinti taikos sutartis. Be to, pastebėtina, jog net darant prielaidą, kad notarai gali tvirtinti taikos sutartį, tokios taikos sutarties teisinė galia būtų lygi paprastos sutarties, kurią tvirtina notarai, teisinei galiai. Notariškai patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atveju, taikos sutarties šalis turėtų kreiptis į teismą pagal bendrąją Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką ir bylinėtis dėl taikos sutarties nevykdymo. Kitaip tariant, priešingai nei teismo patvirtinta taikos sutartis, tokia sutartis neturėtų šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios ir nebūtų priverstinai vykdytinas dokumentas. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar, atsižvelgiant į įstatymo projektui keliamus tikslus spartinti bankroto procedūras, notaro dalyvavimas taikos sutarties tvirtinimo procese yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Svarstytina galimybė nustatyti, kad, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį, kaip ir visais kitais taikos sutarties tvirtinimo atvejais, tvirtina teismas ir taip eliminuoti galimybę vilkinti bankroto proceso procedūras. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05817 Projekto 81 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje tampa bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius, tačiau pagal to paties straipsnio 8 dalį, bankroto administratorius gali atsisakyti būti paskirtas nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje.
Taigi neaišku, ar bankroto administratorius be atskiro paskyrimo tampa nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje, ar vis tik turi būti priimtas sprendimas dėl jo paskyrimo. Projektas tobulintinas, suderinant nurodytų straipsnio dalių nuostatas. Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-059171 Projekto 91 straipsnio 7 dalies 1 punkte, atsižvelgiant į tai, kad įkeitimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, vietoj formuluotės „įkeičiamas už prievolę, skirtą minėtam turtui įsigyti“ įrašytina formuluotė „įkeičiamas užtikrinant prievolės, skirtos turtui įsigyti, įvykdymą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05923 Projekto 92 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nurašytą nekilnojamąjį turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, tačiau, nepaisant to, pastebėtina, kad nuostatos turinys yra neaiškus. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kokia teise: panaudos, patikėjimo ar kita, nekilnojamasis turtas turėtų būti perduodamas savivaldybei. Be to, nėra aišku, kaip perdavus turtą turėtų būti sprendžiamas perduoto nekilnojamojo turto nuosavybės klausimas. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama remtis Civilinio kodekso 4.48 straipsnio nuostatomis, projekte aiškiai nurodytina, jog analizuojamame straipsnyje kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu.
Be to, tokiu atveju projekte, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą „Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo“, būtina nurodyti momentą, nuo kurio savivaldybė įgytų nuosavybės teisę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-059321 Projekto 93 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro ,,juridiniam asmeniu priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną“. Nuostata ,,juridiniam asmeniui priklausantis turtas“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti aiškinama kaip apimanti ne tik juridiniam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą, bet ir kitą jo valdomą turtą, pavyzdžiui, nuomos, panaudos teise ir panašiai. Siekiant teisinio aiškumo, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.50 straipsnį, analizuojamą straipsnį reikėtų papildyti nuostata, jog tuo atveju, kai juridiniu asmeniu yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami ne tik iš juridinio asmens turto, bet ir iš jo dalyvių turto, jeigu juridinio asmens turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti ir dėl to yra priimta teismo nutartis, kaip tai nustatyta projekto 88 straipsnio
išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų dalyvių turto tvarka, kaip tai yra reglamentuojama Civilinio proceso kodekso 672 straipsnyje. Pritarti. 41.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05985 Projekto 98 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą. Atsižvelgdami į tai, jog duomenys apie hipoteką ir įkeitimą yra įrašomi į Hipotekos registrą, siūlytume projekte nustatyti, jog apie hipotekos ir įkeitimo, įregistruoto Hipotekos registre, pabaigą perduodami Hipotekos registrui, o ne notarui ar teismui. Pritarti. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051021 Projekto 102 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad ūkinės bendrijos neturi valdymo organo. Ši pastaba taikytina ir projekto 103 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 2 dalies 4,
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051062 Projekto 106 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti juridinio asmens dalyvių pritarimą restruktūrizavimo planui, kai sprendimo dėl pritarimo tokiam planui priėmimo tvarka nėra reglamentuota atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme. Tokiu atveju pagal projekto nuostatas restruktūrizavimo planui turėtų pritarti ,,daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių balsų dauguma“ (pabraukta mūsų). Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekte nereikėtų nustatyti reikalavimus tokio susirinkimo kvorumui. Pritarti. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 Be to, tobulinant projektą siūlytina atsižvelgti ir į Ūkinių bendrijų valdymo ypatumus. Pritarti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051115 Svarstytina, ar projekto 111 straipsnio 5 dalies nuostata nėra pernelyg suvaržoma teismo diskrecija. Pritarti. 46.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0511415 Projekto 114 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytais terminais nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Projekto 116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galutinę restruktūrizavimo ataskaitą teismui turi pateikti nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pabaigos. Taigi galutinė restruktūrizavimo ataskaita gali būti parengta įgyvendinus restruktūrizavimo planą, t.y., kai juridinio asmens restruktūrizavimas praktiškai būtų baigtas, o galutinei restruktūrizavimo ataskaitai pritarė kreditorių susirinkimas. Teismui būtų pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą vien dėl to, kad nemokumo administratorius dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nustatytu terminu galutinės restruktūrizavimo ataskaitos nepateikė tvirtinti teismui. Svarstytina, ar siūloma priemonė – restruktūrizavimo bylos nutraukimas nemokumo administratoriui nustatytu terminu nepateikus teismui tvirtinti galutinės restruktūrizavimo ataskaitos atitiktų proporcingumo principą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų išplėsti subjektų, kurie teismui turi teisę pateikti galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, ratą. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051201 Projekto 120 straipsnio 1 dalis tikslintina, atsisakant perteklinio baudžiamojo proceso terminų vartojimo, išbraukiant žodžius „dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ ir vietoje jų įrašant žodį „nuteistas“, kaip tai apibrėžiama Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje reguliuojant teisinius santykius, susijusius su asmenų teistumu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 124, 125, 126 Projekto 124, 125 ir 126 straipsniuose reguliuojama sprendimo dėl teisės administruoti nemokumo procesus priėmimo tvarka. Reguliavimo turinys diskutuotinas.
Pirma, svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nederėtų aiškiai nustatyti, jog Priežiūros institucija priima sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus tik tais atvejais, kai asmuo neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. Manytina, kad toks papildymas būtinas atsižvelgiant į tai, jog pagal siūlomą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad Priežiūros institucija gali priimti sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus net tais atvejais, kai asmuo atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nes toks draudimas įstatyme nenurodomas. Teigtina, kad toks sprendimas būtų nepateisinamas teisinės valstybės ir asmenų teisėtų lūkesčių principų kontekste. Todėl siūlytina aiškiai įvardinti, jog sprendimas nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus priimamas tik tais atvejais, kai asmuo neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamuose straipsniuose siūloma nustatyti, kad sprendimas suteikti teisę administruoti nemokumo procesus priimamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Be to, nurodoma, kad sprendimas priimamas per 14 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, jog toks sprendimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis nemokumo administratoriaus veikla. Todėl teigtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje ne kartą buvo nurodyta, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti dėstomas tik įstatymuose ir negali būti dėstomas poįstatyminiuose teisės aktuose, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostata, nurodančia baigtinį terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl teisės administruoti nemokumo procesus.
Tai reiškia, jog reguliavimą derėtų papildyti nuostata, nustatančia, per kiek dienų asmuo turi būti informuojamas, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, kad nebūtų galimybės vilkinti sprendimo priėmimo terminų ir taip pažeisti asmenų teisių. Pritarti. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 Projekto III dalies II skyriaus pirmasis ir antrasis skirsniai reguliuoja teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo klausimus. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas skirsniu, reguliuojančiu teisės administruoti nemokumo procesus sustabdymo atvejus ir pagrindus, nes pateiktame projekte šios teisės stabdymas traktuojamas tik kaip viena iš poveikio priemonių. Pastebėtina, jog teisės administruoti nemokumo procesus stabdymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis nemokumo administratoriaus veikla, todėl manytina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme. Pritarti. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05126 Projekto 126 straipsnyje kalbama apie teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo tvarką. Straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse vartojamas terminas „asmuo“. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu straipsnyje derėtų nurodyti, apie kokius asmenis – juridinius ar fizinius, jame kalbama. Tuo atveju, jei kalbama apie abiejų tipų asmenis, straipsnyje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Pritarti. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05127 Projekto 127 straipsnyje siūloma nustatyti teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo pagrindus.
Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog poveikio priemonės, nurodytos projekto 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte (teisės administruoti nemokumo procesą panaikinimas), skyrimas pats savaime negali būti teisės panaikinimo pagrindas. Teisė gali būti panaikinta, esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Taigi
taikoma poveikio priemonė, o projekto 136 straipsnyje turėtų būti nurodoma, jog poveikio priemonė - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, taikoma esant pagrindui, nurodytam projekto 127 straipsnyje, t. y. įtvirtinant nukreipiamąją teisės normą su nuoroda į konkretų 127 straipsnio 2 dalies punktą. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog nei analizuojamame straipsnyje, nei kitur įstatymo projekte nenumatoma galimybė panaikinti ar sustabdyti teisę administruoti nemokumo procesus, kai yra nustatyti nemokumo administratoriaus tyčiniai neteisėti veiksmai. Manytina, jog pagal savo esmę tyčiniai neteisėti veiksmai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, kaip pagrindas stabdyti ar panaikinti minėtą teisę. Trečia, svarstytina, ar tarp pagrindų, naikinti ar stabdyti teisę administruoti nemokumo procesus, neturėtų būti įrašytas ir toks atvejis, kai nemokumo administratorius veikia be profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Pritarti. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051303 Pastebėtina, kad pagal projekto 130 straipsnio 3 dalį, pareigą būti Nemokumo administratorių rūmų nariu turi tik fiziniai asmenys, todėl 127 straipsnio 2 dalies 5 punktas tikslintinas. Be to, atsižvelgiant į projekto 149 straipsnio 2 punktą, siūlytina šiame punkte akcentuoti ne nebuvimą Nemokumo administratorių rūmų nariu, bet pašalinimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių. Pritarti. 53.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051284 Projekto 128 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda į 127 straipsnio 2 dalies 6 punktą kelia abejonių. Manytume, kad vietoj jos turėtų būti pateikta nuoroda į 127 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0512922 Projekto 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš nemokumo administratoriaus veiklos formų – darbas juridiniame asmenyje arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu. Pagal projekto nuostatas fizinis asmuo būtų laikomas besiverčiančiu nemokumo administratoriaus veikla, jeigu jis pagal darbo sutartį dirbtų juridiniame asmenyje, vykdančiame ūkinę komercinę veiklą, nesusijusią su nemokumo procesų administravimo paslaugų teikimu, arba būtų tokio juridinio asmens dalyviu, o jo darbinės funkcijos taip pat niekaip nebūtų susiję su asmenų nemokumo procesų administravimu. Kyla abejonių, ar tokiu atveju fizinis asmuo pagrįstai būtų laikomas užsiimančiu nemokumo administratoriaus profesine veikla. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0513023 Projekto 130 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo ,,nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi“. Iš šios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, kieno darbo organizavimo ir kontrolės tvarką turėtų nustatyti juridinis asmuo, t.y., ar darbuotojų, kurie yra skiriami atsakingais už konkretaus juridinio asmens nemokumo administravimą, ar paties juridinio asmens. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti 56.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05131 Projekto 131 straipsnyje reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Pastebėtina, kad straipsnyje nenurodoma, per kiek laiko nemokumo administratorius turi apsidrausti šiuo draudimu. O santykyje su projekto 126 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad asmuo įgyja teisę administruoti nemokumo procesus nuo asmens įrašymo į Nemokumo administratorių sąrašą dienos, galima daryti prielaidą, jog nemokumo administratoriai tam tikrą laiką galės vykdyti veiklą ir be privalomo draudimo. Taigi turėtų būti svarstoma, ar nederėtų teisės administruoti nemokumo procesus pradžios susieti su privalomojo draudimo įsigijimo faktu. Be to, svarstytina, ar tarp projekto 130 straipsnyje dėstomų nemokumo administratoriaus pareigų nederėtų nustatyti pareigos pranešti priežiūros institucijai apie sudarytą privalomojo draudimo sutartį, kartu pateikiant tai įrodančius dokumentus. Pritarti. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051311 Projekto 131 straipsnio
administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus minimaliai draudimo sumai, nemokumo administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma. Pastebėtina, kad draudimo sumos atkūrimas yra vienintelė su nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais susijusi teisinė pasekmė numatyta projekte. Svarstytina, ar nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai neturėtų būti pagrindas stabdyti ar net naikinti teisę administruoti nemokumo procesus.
Priešingu atveju, neteisėti veiksmai liktų neįvertinti ir administratorius galėtų tęsti veiklą tiesiog atstatęs draudimo sumą. Pritarti. 58. Seimo kanceliarijos
1363 Projekto 136 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti bendro pobūdžio normą, jog tais atvejais, kai nemokumo administratorius nesilaiko įstatymų nuostatų ir nevykdo Priežiūros institucijos nurodymų, jam gali būti skirta viena iš trijų sankcijų: įspėjimas; teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų; teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. Pažymėtina, jog iš šių sankcijų tik įspėjimas galėtų būti taikomas pagal minėtą 3 dalyje įtvirtintą pagrindą. Tuo tarpu teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruoti naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ribojimas ir teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas yra poveikio priemonės, tiesiogiai susijusios su nemokumo administratorių galimybe verstis šia veikla, tačiau konkrečių ir aiškių jų taikymo pagrindų projekte numatyti nesiūloma. Toks siūlomo teisinio reguliavimo turinys vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su konstitucinio teisinės valstybės principo turiniu.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad
„Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui <...>“. Atsižvelgiant į nurodytas doktrinines nuostatas teigtina, kad įstatymo projekte derėtų nustatyti aiškius pagrindus, kuriems esant galima skirti vieną ar kitą poveikio priemonę. Pritarti. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0513621 Projekto 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti keliama profesinė kvalifikacija). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis priežiūros institucija nemokumo administratoriui nustatytų konkretų valandų skaičių, reikalingą jo kvalifikacijai kelti ir terminą, per kurį turėtų būti įvykdytas toks reikalavimas.
Be to, svarstytina, ar, siekiant išvengti galimo subjektyvaus kvalifikacijos kėlimo poreikio nustatymo, projekte nereikėtų įtvirtinti kriterijus, kuriems esant priežiūros institucija nustatytų, kad konkrečiam administratoriui yra reikalinga kelti jo kvalifikaciją. Taip pat svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti maksimalų valandų skaičių papildomai kvalifikacijai kelti ir priežiūros institucijos reikalavimo papildomai kelti kvalifikaciją įvykdymo maksimalius terminus. Pritarti. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05137 Projekto 137 straipsnyje siūloma reguliuoti poveikio priemonių nemokumo administratoriams skyrimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas reguliavimas yra susijęs išimtinai tik su atsižvelgimu į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Teigtina, jog tokio pobūdžio reguliavimas neužtikrina asmens, kuriam siekiama taikyti poveikio priemonę, teisių. Pažymėtina, jog projekte neužsimenama apie tokio asmens teisę būti išklausytu, pateikti paaiškinimus, terminus, per kuriuos turi būti priimtas sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, ir kitas svarbias aplinkybes, kurios paprastai yra įtvirtinamos įstatyme siekiant užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti poveikio priemones, teises. Siūlytina projektą tobulinti ir nustatyti esminius poveikių priemonių taikymo tvarkos elementus, susijusius su asmens teisėmis. Pritarti. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-0513723 Projekto 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostata ,,ištaiso padarytą žalą“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Pritarti 62.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 Projekto III dalies V skyriuje siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą, susijusį su Nemokumo administratorių rūmais (toliau šioje pastaboje - Rūmai). Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra fragmentiškas ir neišsamus, jame stokojama: aiškiai nurodytos Rūmų teisinės formos; galimos buveinės vietos;
Rūmų narių teisių ir pareigų aprašo (jos turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne Rūmų įstatuose); narystės Rūmuose sąlygų ir tvarkos; Rūmų įstatų keitimo tvarkos; vidinio kontrolės organo (pavyzdžiui, revizijos komisija) įvardinimo; rūmų finansinės atskaitomybės ir audito tvarkos nuostatų; Rūmų veikos ataskaitos nuostatų; galimo Rūmų turto ir jo įsigijimo nuostatų; Rūmų reorganizavimo ir likvidavimo pagrindų. Siūlytina reguliavimą tobulinti, kad Rūmų veikla būtų sureguliuota taip, jog jie be trikdžių galėtų pradėti veiklą, kad būtų užtikrintos Rūmų narių teisės, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis būtų įtvirtintas įstatyme. Šiuo atveju pavyzdžiu galėtų būti aiškus ir išsamus Architektų rūmų įstatyminis reguliavimas. Pritarti. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05139 Projekto 139 straipsnio bendro pobūdžio pavadinimas galimai turėtų būti papildytas ir pakeistas, kad būtų aiški straipsnio reguliavimo sritis. Siūlytina pavadinimą keisti į „Nemokumo administratorių rūmų teisinis statusas“. Pritarti. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051392 Projekto 139 straipsnio 2 dalį siūlytina papildyti žodžiais „ir kitais teisės aktais“, nes neabejotina, jog Nemokumo administratorių rūmai privalo laikytis ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, o ne tik tų, kurie nurodomi baigtiniame sąraše. Pritarti. 65.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051429 Projekto 142 straipsnio 9 punkte ir projekto 148 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti Nemokumo administratorių rūmų valdingus įgalinimus nemokumo administratoriaus juridinio asmens atžvilgiu, o projekto 150 straipsnio 2 punkte - kad Nemokumo administratorių rūmų lėšos yra: Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatyti nemokumo administratorių juridinių asmenų atskaitymai. Pastebėtina, kad toks siūlomo teisinio reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo proporcingumo ir atitikties teisinės valstybės principui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 139 straipsnio 1 dalį, Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą. Tuo tarpu pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas, nemokumo administratoriai juridiniai asmenys nėra Nemokumo administratorių rūmų nariai (projekto 130 straipsnis 3 dalis). Todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis siūloma įtvirtinti minėtas nuostatas, prieštaraujančias Nemokumo administratorių rūmų teisinio statuso esmei. Be to, aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog analogiško pobūdžio funkcijos kituose įstatymuose nenustatomos jokiems reguliuojamų profesijų savivaldą įgyvendinantiems juridiniams asmenims. Todėl svarstytina, ar minėtas siūlomas reguliavimas neturėtų būti pakeistas. Tuo atveju, jeigu būtų manoma, kad minėti atskaitymai yra suderinami su teisiniu Rūmų statusu, teigtina, kad atsižvelgiant į tai, jog tai yra tiesiogiai su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas, juridinių asmenų nemokumo administratorių pareiga atlikti atitinkamus atskaitymus Rūmų naudai turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne Nemokumo administratorių rūmų įstatuose. Įstatyme taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, už kokias konkrečiai Nemokumo administratorių rūmų vykdomas funkcijas tokie atskaitymai yra daromi, taip pat aiškios tokių atskaitymų dydžio nustatymo taisyklės.
tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051472 Projekto 147 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Nemokumo administratorių garbės teismo tris narius ,,deleguoja Nemokumo administratorių rūmų visuotinis susirinkimas“. Ši nuostata derintina su projekto 144 straipsnio 4 punktu, kuriame nustatyta, kad Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas ne deleguoja, bet renka tris Nemokumo administratorių garbės teismo narius. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051492 Svarstytina, ar projekto 149 straipsnio 2 punktas nėra perteklinis, nes nemokumo administratorius pašalinimas iš Nemokumo administratorių rūmų narių, paskyrus jam nuobaudą Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sprendimu, kaip yra siūloma nustatyti projekto 148 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Kitu atveju, projekto 148 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 149 straipsnio 2 punkto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui priėmus sprendimą skirti Nemokumo administratorių rūmų nariui nuobaudą – pašalinti jį iš rūmų narių, po to prezidiumas turėtų priimti dar vieną sprendimą – pašalinti tokį narį iš rūmų narių projekto 149 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu. Pritarti. 68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05149 Projekto 149 straipsnyje siūloma nustatyti Nemokumo administratorių rūmų nario pašalinimo pagrindus. Pastebėtina, jog 3 punkte nurodytas pagrindas (fizinio asmens mirtis) turėtų būti ne pašalinimo, o narystės pasibaigimo pagrindas, todėl jis logiškai ir sistemiškai nedera su straipsnio turiniu ir pavadinimu.
Be to, projektą derėtų papildyti ir kitais įprastais narystės rūmuose pasibaigimo pagrindais, pavyzdžiui, nutraukus nemokumo administratoriaus veiklą ir pan. Tokius pagrindus derėtų išdėstyti tame pačiame straipsnyje, pakeičiant straipsnio pavadinimą, arba atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu. Pastebėtina, jog šis reguliavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis. Pritarti. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05151 Projekto 151 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ,,Nemokumo administratorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui“. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atitinkamų sprendimų priėmimas yra priskirtas Nemokumo administratorių rūmų organų kompetencijai, pavyzdžiui, Nemokumo rūmų prezidiumui (projekto 145 straipsnis), Nemokumo administratorių garbės teismui (projekto 147 straipsnis). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti reglamentuojant Nemokumo administratorių rūmų organų sprendimų, o ne Nemokumo administratorių rūmų sprendimų apskundimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 151 straipsnio pavadinimą. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti ir terminą, per kurį tokie sprendimai galėtų būti skundžiami. Be to, Nemokumo administratorių rūmai ir jų organai, pagal siūloma teisinį reguliavimą, veiktų kaip viešojo administravimo subjektas, todėl svarstytina, ar jų sprendimai neturėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti 70.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-051551 Projekto 155 straipsnio 1 dalies punktuose nurodomos įstatymo projekto nuostatos, pavyzdžiui, nuostatos reguliuojančios „atlygį nemokumo administratoriui“, kurios įstatymą priėmus ir jam įsigaliojus nebūtų taikomos iki 2019 m. balandžio 30 dienos pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams. Tokio pobūdžio nuostatų įvardinimas yra netoleruotinas teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principų kontekste, nes jų apimtis gali būti suprantama ir traktuojama skirtingai. Todėl minėtoje straipsnio dalyje būtina išvardinti konkrečius įstatymo straipsnius, straipsnių dalis ir punktus, kurie nebus taikomi. Pritarti. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05 158,159 Projekto 158 ir
įstatymui. Pagal šias nuostatas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais. Be to, siūloma nustatyti, kad asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tęsia juridinių asmenų nemokumo procesų, kurių administratoriais jie yra paskirti iki 2019 m. balandžio 30 dienos, administravimą iki teismo nutarties nutraukti juridinio asmens nemokumo bylą arba teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos ar juridinio asmens restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos. Toks siūlomo reguliavimo turinys vertintinas asmenų teisėtų lūkesčių ir proporcingo teisinio reguliavimo principų kontekste.
Pažymėtina, kad asmenys, tam tikrą teisę įgiję įstatymo nustatyta tvarka ir pagal įstatyme nustatytus kriterijus, įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jei jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, galės atlikti savo pareigas ir realizuoti savo teisę, kol tokia teisė nebus apskritai panaikinta, o pakeitus teisės realizavimo reikalavimus (pagal nusistovėjusią įstatymų leidybos praktiką), gauti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų toliau vykdant tokią veiklą. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdžių galima surasti ne vieną. Tuo tarpu pagal siūlomo reguliavimo nuostatas, asmenys vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklą galės tik tais atvejais, kai jie bus paskirti administratoriais iki 2019 m. gegužės 1 dienos ir nebegalės vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos naujose bylose ar procese ne teismo tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad daugumai bankroto ir restruktūrizavimo administratorių ši veikla yra pagrindinė ir kitos veiklos jie nevykdo, todėl bus apribotos jų teisės gauti naujų pajamų iš šios veikos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad bankroto ir restruktūrizavimo administratorių iki 2019 m. gegužės 1 dienos įgyta kvalifikacija niekur nedings ir po šios datos, todėl nėra suprantama, kodėl tokiems asmenims siekiama apriboti teisę vykdyti veiklą pagal turimą kvalifikaciją po 2019 m. gegužės 1 dienos dar dvejus metus, pagal projekto 157 straipsnio 4 dalį skirtus kvalifikacinių egzaminų išlaikymui. Pažymėtina, jog bankroto ir restruktūrizavimo procesus pavadinus nemokumo procesu, jų specifika neišnyksta, tai ir toliau bus skirtingo pobūdžio procesai, vykdomi pagal specialias teisės normas, taikant dalį bendrųjų teisės normų, taikytinų abejiems procesams.
Todėl keltinas klausimas, kodėl asmenims, turintiems pakankamą kvalifikaciją, būtų ribojama teisė šią kvalifikaciją realizuoti ir toliau vykdant tik bankroto arba tik restruktūrizavimo administratoriaus veiklą, ir koks tokio ribojimo pagrindas. Pritarti. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-11-05163 Projekto 163 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė, jos įgaliota institucija, priežiūros institucija, Lietuvos bankas ir Nemokumo administratorių rūmai iki 2019 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Svarstytina, ar siūloma data yra proporcinga ir įgyvendinama, atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros trukmę ir į projekto 156 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog Priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos pateikia steigėjams siūlymus dėl Nemokumo administratorių rūmų steigimo sutarties, Nemokumo administratorių rūmų įstatų projektų ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Taigi pastebėtina, kad Nemokumo administratorių rūmai gali atsirasti tik likus keletui dienų iki 2019 m. sausio 31 d., todėl svarstytina, ar jie objektyviai galės įvykdyti įstatymo įpareigojimą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
13
„Kreditorių sąskaita – juridinio asmens sąskaita,
kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, bankroto administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto administravimą nemokumo administratoriui apmokėti.” Ši nuostata yra tikslintina, siekiant aiškiai nurodyti, kad tai yra depozitinė (kaupiamoji) sąskaita, skirta laikyti trečiųjų šalių lėšoms bei papildant minėtos sąskaitos paskirtį, kad šioji naudojama ir lėšoms iš garantinio fondo gauti bei išmokėti. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija:
„Kreditorių sąskaita – juridinio asmens depozitinė
sąskaita, kurioje kaupiamos lėšos yra skirtos kreditorių reikalavimams tenkinti, lėšoms iš garantinio fondo gauti ir išmokėti, bankroto administravimo išlaidoms ir kintamajai atlygio daliai už bankroto administravimą nemokumo administratoriui apmokėti.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 2. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-163 Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, jo pagrindu suformuotą teismų praktiką bei akcentuojant, jog nemokumo administratoriai, administruodami nemokumo procesus, vykdo profesinę ir verslo veiklą, manytina, kad teisės aktu turi būti nustatomas ir dar vienas nemokumo proceso principas, sudarantis pagrindą apsaugoti ir nemokumo administratorių teises ir teisėtus interesus – atlygintinumo. Dėl šios priežasties, Asociacijos išreiškia poziciją papildyti JANĮ 3 str.
6-uoju punktu, jį išdėstant sekančiai:
„Nemokumo proceso principai yra šie: <...> 6)
atlygintinumo principas, reiškiantis, kad nemokumo administratorius, teikdamas nemokumo administravimo paslaugą, privalo gauti proporcingą piniginį atlygį suteiktoms nemokumo administravimo paslaugoms apmokėti ir išlaidoms padengti (atlygintinumo principas), savanoriškas rizikos negauti administravimo išlaidų atlyginimo prisiėmimas ar nemokumo administratoriaus įpareigojimas teikti nemokumo administravimo paslaugą neatlygintinai, nemokumo administratoriaus veikloje yra draudžiamas.”
11
„Juridinis asmuo apie savo ketinimą inicijuoti
nemokumo procesą registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus turi pranešti kreditoriams jų buveinės ar gyvenamosios vietos adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo
“. Asociacijos pažymi, kad praktikoje itin dažnai
susiduriama su įteikimo problemomis, kuomet realios juridinio asmens buveinės adresas skirias nuo įregistruotos VĮ Registrų centras. Dėl šios priežasties tiek šiame straipsnyje, tiek siekiant išlaikyti vienodumą visame JANĮ, siūloma nustatyti, kad dokumentais yra siunčiami VĮ Registrų centre įregistruotos buveinės adresu. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams
4 Asociacijos, siekdamos kuo aiškesnio reglamentavimo, siūlo JANĮ 8 str. papildyti 4-aja dalimi:
„Nuo pranešimo išsiuntimo dienos iki susitarimo dėl
pagalbos sudarymo ar nesudarymo priverstinis išieškojimas ir inicijuotų bylų nagrinėjimas yra sustabdomas, o naujai inicijuojamos bylos nepradedamos nagrinėti”.
Tokiu reguliavimu siekiama išspręsti praktikoje susiformavusią problemą, kuomet įmonė inicijuoja bankroto procedūrą ne teismo tvarka, o kreditoriai neretai piktnaudžiaudami savo teisėmis ir/ar siekdami sukelti spaudimą bendrovės valdymo organams, inicijuoja teisminius procesus, tokiu būdu atimant galimybę priimti sprendimą dėl bankroto proceso ne teismo tvarka. Neretai problematika dėl tokių bylų kyla ir tuomet, kai jau esant pareiškimui dėl bankroto, kreditoriai inicijuoja bylas, šios išnagrinėjamos, sprendimai įsiteisėja (dažniausiai priimant sprendimą už akių) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir administratoriui paliekama tik vienintelė galimybė su pareiškimu kreiptis dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir/arba proceso atnaujinimo. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams
1
„Kreditorius apie savo ketinimą inicijuoti nemokumo
procesą registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus turi pranešti juridiniam asmeniui jo buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo”. Asociacijos pažymi, kad praktikoje itin dažnai susiduriama su įteikimo problemomis, kuomet realios juridinio asmens buveinės adresas skirias nuo įregistruotos VĮ Registrų centras. Dėl šios priežasties tiek šiame straipsnyje, tiek siekiant išlaikyti vienodumą visame JANĮ, siūloma nustatyti, kad dokumentais yra siunčiami VĮ Registrų centre įregistruotos buveinės adresu. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams 6.
1 Asociacijos, įvertinusios praktikoje dažniausiai pasitaikančias problemas, susijusias su tuo, kad juridiniam asmeniui, siekiančiam bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, yra apribojamos galimybės tai daryti, kuomet valstybės institucijos, tuo pačiu būdamos ir bendrovės kreditoriais, vykdo jiems nustatytas funkcijas vykdyti išieškojimą priverstiniu būdu, net ir bendrovės vadovui jau iniciavus tokios procedūros taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai užkerta kelią pagal ĮBĮ (toliau, pagal JANĮ) bankroto procedūrą vykdyti greitesniu ir mažiau konfliktiniu būdu – ne teismo tvarka, kadangi minėtos valstybės institucijos sprendimų taikyti priverstinį išieškojimą panaikinti negali iki išieškojimo pabaigos ar teismo sprendimo tokius veiksmus stabdyti ir/ar atšaukti. Dėl šios priežasties siūloma papildyti JANĮ 11 str. 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: „Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu iki siūlymo išsiuntimo dienos yra tenkinamos šios sąlygos, išskyrus kai gaunamas išankstinis išieškotojo ir (ar) ieškovo sutikimas dėl neteisminio bankroto proceso iniciavimo“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams
2
„Juridinio asmens vadovas registruotu laišku, per
antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus kreipiasi į kreditorius jų buveinės registracijos ar gyvenamosios vietos adresu su siūlymu vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, kartu nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą”. Asociacijos pažymi, kad praktikoje itin dažnai susiduriama su įteikimo problemomis, kuomet realios juridinio asmens buveinės adresas skirias nuo įregistruotos VĮ Registrų centras. Dėl šios priežasties tiek šiame straipsnyje, tiek siekiant išlaikyti vienodumą visame JANĮ, siūloma nustatyti, kad dokumentais yra siunčiami VĮ Registrų centre įregistruotos buveinės adresu. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams 8.
23 Asociacijos, šiuo akcentuodamos, kad praktikoje yra itin dažnai pasitaikantis atvejis, kuomet bendrovės vadovai nevykdo jiems įstatymo ir teismo nutartimi nustatytų pareigų perduoti administratoriui finansinę atskaitomybę, sudarytą bankroto bylos iškėlimo dienai, kas itin trukdo sklandų bankroto procesą, o sankcijos valdymo organams už tokios pareigos nevykdymą nei dabartinis, nei siūlomas reguliavimas nenumato. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti finansinės atskaitomybės, sudarytos bankroto bylos iškėlimo dienai, perdavimą, siūloma tikslinti JANĮ 13 str. 1 d. 3-ąjį punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens
vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: <...> 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, nevykdė nemokumo administratoriaus įsakymo (-ų) ir (arba) nurodymo (-ų), neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 9. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-161724 Asociacijos, pažymėdamos, kad tam, jog būtų sudaromos ir teismui pateikiamos tikslios tarpinės finansinės atskaitomybės, JANĮ projekte numatyta nuostata nėra tiksli, kadangi tarpinę finansinę atskaitomybę galima sudaryti praktiškai po mėnesio 25 dienos, kuomet įmonei yra pateikiamos visos trečiųjų asmenų sąskaitos ir pateikiamos visos deklaracijos mokesčių administratoriui. Dėl šios priežasties, siūloma tikslinti JANĮ 17 str. 1 d. 4-ąjį punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl
nemokumo bylos iškėlimo pridedami: <...> 4) juridinio asmens artimiausio periodo finansinių ataskaitų rinkinys ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinys, jei jis nėra pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“.
Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 10. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-161716 Siekiant, kad teismui būtų pateikiami realūs ir tikslūs duomenys apie bendrovės turtą, o tokius duomenis teismas galėtų perduoti ir administratoriams ir užtikrinama sklandesnė bankroto proceso pradžia bei operatyviau sprendžiami klausimai, siūloma tikslinti JANĮ 17 str. 1 d. 6-ąjį punktą ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Pareiškime teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nurodoma:
<...> 6) informacija apie įmonės balanse apskaitomą turtą, pateikiant jų sąrašus, tame tarpe nurodant kuris turtas yra įkeistas ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintas, lizingo ar išperkamosios nuomos būdu valdomą turtą, nurodant neįmokėtų įmokų likutines sumas.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 11. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-161731 Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės teikiant pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo nėra realu, kad juridinis asmuo, siekiantis nemokumo bylos iškėlimo, bus parengęs tikslų ir aiškų restruktūrizavimo planą, siūlyti patikslini JANĮ 17 str. 3 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Jeigu juridinis asmuo prašo iškelti restruktūrizavimo bylą, prie
pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo papildomai pridedami: <...> 1) preliminarus restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo preliminariam restruktūrizavimo plano projektui”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 12.
36 Asociacijos akcentuoja, jog 2001 m. įmonių restruktūrizavimo įstatyme buvo numatytas analogiškas reguliavimas, kaip ir siūloma šiuo JANĮ projektu, kad restruktūrizavimo administratorius nėra būtinas restruktūrizavimo proceso metu, o susidūrus su realiomis problemomis restruktūrizavimo procesus vykdant be administratoriaus, 2010 m. įmonių restruktūrizavimo įstatymas buvo keičiamas, įtvirtinant privalomą administratoriaus skyrimą restruktūrizavimo procese. Šiuo taip pat akcentuotina, jog restruktūrizavimo (nemokumo) administratorius užtikrina sklandų darbą su teismu, taip pat ir aiški kontrolės forma bendrovės valdymo organams, kuomet prižiūrimas visas restruktūrizavimo procesas, kas tokiu būdu tik sustiprina bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Dėl šios priežasties tikslintina JANĮ 17 str. 3 d. 6 p. ir 4 d. 2 p. ir išdėstomas sekančiai, numatant, kad restruktūrizavimo (nemokumo) administratorius yra privalomas subjektas restruktūrizavimo byloje:
„<…> nemokumo administratoriaus kandidatūra
ir nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 13. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1618 Siūlytina tikslinti ir supaprastinti juridinio asmens dalyvių informavimą, dėl to tikslintinas 18 str., jį išdėstant sekančiai:
„Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius ne
vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo priimto pareiškimo iškelti nemokumo bylą gavimo dienos apie tai informuoja juridinio asmens dalyvius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 14. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16191 Asociacijos, siekdamos kuo aiškesnio reglamentavimo bei visų institucijų informavimo laiku tikslu apsaugoti bendrovės ir jos kreditorių interesus, siūlo JANĮ 19 str. 1 d. papildyti 6-uoju punktu: „3.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priimti pareiškimą iškelti nemokumo bylą priėmimo jos kopiją išsiunčia: 6) restruktūrizavimo atveju, turto arešto aktų registrui, jeigu nurodoma vykdyti mokėjimus iš areštuotos sąskaitos.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 15. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16195 Šia norma siekiama užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo principo įgyvendinimą bei optimizuoti (kreditorinių reikalavimu tvirtinimo forma) civilinio proceso kaštus, t. y. proceso ekonomiškumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti JANĮ 19 str. 5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos
iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus atvejus, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo stabdomas esamų bylų ir naujai inicijuojamų bylų nagrinėjimas.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 16. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16201 Siekiant aiškesnio reglamentavimo, susijusio su einamaisiais mokėjimais restruktūrizavimo metu ir tokių mokėjimų atlikimu operatyviai, siūloma 20 str. 1 d. papildyti 4-uoju punktu, jį išdėstant sekančiai: „1.
Teismas, priėmęs pareiškimą iškelti nemokumo bylą, turi teisę: <...> 4) Jei teismas priėmė pareiškimą iškelti restruktūrizavimo byla, savo nutartyje turi nurodyti juridinio asmens sąskaitą (as), iš kurios
(ių) gali būti atliekami einamieji mokėjimai ir šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir kiekvienai sąskaitai konkreti didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams atlikti.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 17. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16224 Siekiant aiškesnio reglamentavimo, susijusio su informavimu apie nemokumo bylos dalyvius, siūloma 22 str. papildyti 4- ąją dalimi, ją išdėstant sekančiai:
„4. Teismas nutartį, kuria atsisako iškelti
restruktūrizavimo ar bankroto bylą, ne vėliau kaip sekančią dieną išsiunčia juridiniam asmeniui, kuriam buvo keliama nemokumo byla, pareiškimą pateikusiam kreditoriui (-iams), Tarnybai ir, jei keliama restruktūrizavimo byla, siūlytam nemokumo administratoriui.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 18. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162311 Asociacijos pažymi, kad siekiant užtikrinti nemokumo administratorių atlygintinį paslaugų teikimą ir įgyvendinti realią korupcijos prevenciją, siūlo papildyti minėtą nuostatą tuo, kad būtų įmokėtos įmokos ne tik skirtos bendroms administravimo išlaidoms, bet ir nemokumo administratoriaus atlygiui apmokėti, nes priešingu atveju, yra skatinamos nekokybiškos paslaugos, o neretais atvejais ieškomi ir neteisėti atlyginimo už paslaugas teikimo formos. Dėl šios priežasties, siūlytina tikslinti 23 str. 1 d. 1 p., jį išdėstant sekančiai: „1.
Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jei tenkinama viena iš šių sąlygų: <...> 1) asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, įmoka į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą nemokumo administratoriaus atlyginimo ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 19. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162312 Asociacijos pažymi, kad siekiant užtikrinti nemokumo administratorių teisėtų interesų gynybą bei apriboti administratoriaus atsakomybę/prievolę padengti kai kuriais atvejais ir itin ženklias išlaidas (pavyzdžiui, cheminių medžiagų utilizavimas), kurios nebūtų proporcingos jo atžvilgiu ir/ar galimos naudos gavimui, siūlytina tikslinti 23 str. 1 d. 2 p., jį išdėstant sekančiai:
„1. Kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto administravimo
išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jei tenkinama viena iš šių sąlygų: <...> 2) nemokumo administratorius sutinka prisiimti riziką, kad bankroto metu nebus gauta lėšų nemokumo administratoriaus atlyginimui apmokėti.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 20. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16233 Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis dėl JANĮ 23 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., siūloma tikslinti ir 23 str. 3 d.:
„Jei į teismo depozitinę sąskaitą nustatyta suma neįmokama, teismas ne
vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nustatyto termino įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, reikalingą bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, pabaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse (toliau – Nemokumo administratorių atrankos taisyklės) nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankrotą prisiimant riziką dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo apmokėjimo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 21.
11 Asociacijos pažymi, kad praktikoje itin dažnai susiduriama su įteikimo problemomis, kuomet realios juridinio asmens buveinės adresas skirias nuo įregistruotos VĮ Registrų centras. Dėl šios priežasties tiek šiame straipsnyje, tiek siekiant išlaikyti vienodumą visame JANĮ, siūloma nustatyti, kad dokumentais yra siunčiami VĮ Registrų centre įregistruotos buveinės adresu. „1. Teismo nutartyje iškelti nemokumo bylą nurodoma: 1) juridinio asmens, kuriam keliama nemokumo byla, pavadinimas, buveinės registracijos adresas (ir adresas ryšiams palaikyti, kai jis nesutampa su buveinės adresu), kodas”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 22. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162621 Atsižvelgiant į motyvus, išdėstytus dėl JANĮ 17 str. 3 d. 6 p. ir 4 d. 2 p., siūloma tikslinti ir JANĮ 26 str. 2 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Jei teismas kelia restruktūrizavimo bylą,
teismo nutartyje papildomai nurodoma: 1)atlygio už restruktūrizavimo administravimą nemokumo administratoriui suma“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 23. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162631 Siekiant bankroto administratoriaus teisių ir teisėtų interesų apsaugos, akcentuojant, kad bankroto bylos kėlimo teismai ne visais atvejais turi pilną informaciją apie bendrovės dydį, siūloma patikslinti JANĮ 26 str. 3 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Jei teismas kelia bankroto bylą, teismo
nutartyje papildomai nurodoma: 1) bazinio atlygio už bankroto administravimą nemokumo administratoriui suma. Ši suma turi būti atitinkamai didinama, kai nustatomas didesnis įmonės dydis”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 24. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16273 Siekiant išvengti praktinio taikymo problemų dėl administratoriaus informacijos teikimo pareigos vykdymo, siūlytina tikslinti JANĮ 27 str. 3 d. siūloma išdėstyti JANĮ 27 str.
3 d. sekančiai:
„Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo įsiteisėjusios nutarties iškelti nemokumo bylą gavimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia, pagal esamą informaciją iškeltoje nemokumo byloje:” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 25. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-162813 Siekiant išvengti galimų ginčų dėl įskaitymų negalimumo, o tuo pačiu siekiant įgyvendinti teismų praktikos išaiškinimus, siūlytina tikslinti JANĮ 27 str. 3 d. siūloma išdėstyti JANĮ 27 str. 3 d. sekančiai:
„1. Nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki
teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: <...> 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsiradusius iki nemokumo bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas ”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 26. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16282 Siekiant praktinio taikymo problemų, siūlytina tikslinti JANĮ 28 str. 2 d. siūloma išdėstyti JANĮ 27 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas gali leisti netaikyti visų ar dalies šio straipsnio 1 dalies
nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą, ir dėl to kreipiasi juridinis asmuo – arba, gavęs įsitesėjusią nutartį ir įvertinęs aplinkybes nemokumo administratorius. Ši teismo nutartis vykdoma skubiai ir gali būti skundžiama, tačiau jos apskundimas jos vykdymo nestabdo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 27. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16284 Įstatymai ir kiti teisės aktai numato, kad išieškojimas iš depozitinės sąskaitos (kitiems asmenims priklausančių lėšų) yra draudžiamas, ši imperatyvi norma užtikrina nesusipratimų galimybės išvengimą skolų išieškojimo atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo).
Siūloma norma užtikrinama, kad nebūtų nukreipiamas išieškojimas į bankrutuojančios įmonės turtą, o tik į komercinėje sąskaitoje esančias lėšas. Dėl šios priežasties siūloma patikslinti JANĮ 28 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Išieškojimai iš kreditorių sąskaitos negalimi, o
reikalavimai atsiradę iš administravimo veiklos, dengiami kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 28. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16303 Siekiant praktinio taikymo problemų, kuomet galimi atvejai, kad apylinkės teismai gali suteikti leidimus antstoliams užbaigti procedūrą, nors jau yra nagrinėjama nemokumo byla apygardos teisme, siūlytina tikslinti JANĮ
sekančiai:
„Jeigu antstolis iki bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui
dienos yra paskelbęs apie juridinio asmens turto pardavimą, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas gali leisti jam baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 29. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16305 Siūlytina suvienodinti baudų ir kitų įmokų dydžius MMA koeficientu, siūloma patikslinti JANĮ 30 str. 5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui turto arešto
ir vykdomųjų dokumentų, teismas gali jam paskirti iki 10 MMA eurų baudą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 30.
41 Siekiant aiškesnės ir konkretesnės normos bei išvengti nesusipratimų praktikoje, kuomet nemokumo administravimo paslaugas gali teikti ir juridiniai asmenys, siūlytina patikslinti JANĮ 32 str. 4 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„4. Atrankos programa nemokumo administratoriaus kandidatūrą atrenka
pagal šiuos kriterijus: 1) juridinį asmenį, kuriam keliama bankroto byla, apibūdinančius kriterijus: <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 31. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16331 Pagal JANĮ projektą numatyta, kad restruktūrizavimo byloje nemokumo administratorius yra būtinas tik tuo atveju, kuomet restruktūrizavimo byla yra iškeliama bankroto bylos nutraukimo atveju, o tai, Asociacijų manymu, sukuria tiek piktnaudžiavimo restruktūrizavimu galimybes, tiek neužtikrina visų įmonės kreditorių interesų apsaugos, kuomet viso proceso vykdymas ir/ar bendrovės valdymo organų ir dalyvių veiksmai nėra kontroliuojami. Tokiu būdu, neabejotinai iškyla grėsmė tiek restruktūrizavimo plano įgyvendinimui, realiam bendrovės veiklos išsaugojimui, tiek bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo pakeisti JANĮ 33 str. 1 d. ir 2 d. ir jas išdėstyti sekančiai:
„1. Restruktūrizavimui administruoti turi būti skiriamas
nemokumo administratorius. 2. Nemokumo administratorius skiriamas visam restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo laikotarpiui.“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 32. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16343 Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog sutikimas-deklaracija administruoti restruktūrizavimo procesą nėra tas dokumentas, kuriame turėtų būti nurodyta nemokumo administratoriaus atlygis, siūloma tikslinti JANĮ 34 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Restruktūrizavimo byloje nemokumo administratoriaus
sutikimas-deklaracija pateikiamas kartu su prašymu paskirti nemokumo administratorių.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 33.
1 Įvertinus siūlomą JANĮ reglamentavimą, pažymėtina, kad asmenų, negalinčių būti paskirtais nemokumo administratoriumi, sąrašo išplėtimas apsunkins tiek paties nemokumo administratoriaus skyrimą, tiek sukels keblumų vertinant tokį ribojimą. Be to, toks reglamentavimas suponuos ir piktnaudžiavimo atvejų skaičių, kadangi tokiu būdu bus galima manipuliuoti kad ir mažaverčių paslaugų pirkimu iš administratoriaus, o galiausiai jo kandidatūrą dėl šitos teisės normos panaikinti. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 35 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„1. Nemokumo administratorius negali būti
paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis per paskutinius 3 metus iki nemokumo bylos iškėlimo buvo to juridinio asmens:
1) nemokumo bylą nagrinėjančio teisėjo ar juridinio asmens vadovo sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo;
2) jo dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris ar darbuotojas; 3)ar jį patronuojančio, ar jo patronuojamo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas. 2. Nemokumo administratorius negali būti paskirtas administruoti konkretaus juridinio asmens nemokumo proceso, jeigu jis bankroto bylos iškėlimo dienai buvo juridinio asmens kreditorius. 2. Paskirto nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, organų nariams, vadovui, buhalteriui taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 34. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1636 2,3 Įvertinus siūlomą JANĮ reglamentavimą, pažymėtina, kad asmenų, negalinčių įsigyti juridinio asmens turto, sąrašas yra perteklinis dėl nuostatos papildymo pirkėjo atstovu bei darbuotojų atžvilgiu, tai vertinant ir JANĮ visų normų prasme, kad visas turtas iki jo vertė taps mažesne nei 2.000 Eur bus parduodamas viešose elektroninėse varžytynėse: „2.
Juridinio asmens turto pirkėju ir pirkėjo atstovu negali būti paskirto nemokumo administratoriaus sutuoktinis, artimos giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su paskirtu nemokumo administratoriumi susijęs asmuo. 3. Paskirto nemokumo administratoriaus juridinio asmens dalyviams, vadovui, organų nariams, buhalteriui, darbuotojams taikomi šiame straipsnyje nustatyti apribojimai.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 35. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-163713 Asociacijų manymu, įpareigojimas nemokumo administratoriui pateikti motyvuotą prašymą jį atstatydinti iš nemokumo administratoriaus pareigų, nepagrįstai riboja administratoriaus teises, kadangi ne visais atvejais atstatydinti administratorių iš pareigų yra pagrįsti objektyviaisiais kriterijais, daugelį atvejų lemia administratoriaus asmeninio gyvenimo pokyčiai, kurie neretais atvejais nebūtų pripažįstami svarbia motyvacija, sudarančią pakankamą pagrindą atstatydinti administratorių. Be to, tokia teisės norma iš esmės prieštarauja ir priverstinio darbo draudimui. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo pakeisti JANĮ 37 str. 1 d. 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Teismas atstatydina restruktūrizavimo ar bankroto byloje paskirtą
nemokumo administratorių, jei: <...> 3) jis pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 36.
3 Asociacijų manymu, tokio trumpo termino teismui nustatymas nėra adekvatus, turint omenyje, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą teismas dokumentų priėmimą sprendžia per 3 darbo dienas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismui, gavus pareiškimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, teismas privalo surinkti papildomos informacijos bei įsitikinti pareiškimo realumu, dėl to JANĮ nustačius itin trumpą ir neprotingą terminą bei atsižvelgiant į dabartinį apygardų teismų užimtumą bus susiduriama su praktinėmis tokios normos taikymo problemomis. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo pakeisti JANĮ 37 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1
dalies 2 punkte nurodytos informacijos gavimo praneša nemokumo administratoriui apie ketinimą jį atstatydinti.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 37. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16374 Asociacijų manymu, terminas pateikti atsiliepimą į pareiškimą dėl atstatydinimo bei surinkti įrodymus, galinčius turėti įtakos sprendimui dėl atstatydinimo priimti yra neprotingai trumpas, sąlygojantis administratorių prašymų dėl termino pratęsimo teikimą teismui, o tai jau sąlygoja teismų darbo krūvio augimą. Pabrėžtina, kad praktikoje pareiškimai dėl atstatydinimo nebūna pagrįsti, o tam nepagrįstumui įrodyti administratorius turi pateikti įrodymus, kurių apimtis neretai būna itin didelė, bei atitinkamus paaiškinimus, tačiau per JANĮ 37 str. 4 d. nurodytą terminą tokiems veiksmams atlikti objektyviai neįmanoma. Be to, tokių procesinių terminų nustatymas gali sąlygoti ir asmenų, pateikusių teismui pareiškimą dėl atstatydinimo, piktnaudžiavimo atvejus, nes pagal JANĮ projektą duomenis, paneigiančius pareiškėjų motyvus dėl atstatydinimo pagrįstumo, administratoriui gali nepakakti laiko atsikirsti. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo pakeisti JANĮ 37 str.
4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų
nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos turi teisę pateikti teismui paaiškinimus.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 38. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16381 Įvertinus Asociacijų teikiamas pastabas dėl JANĮ
išdėstyti sekančiai:
„Teismas nutartį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo ar
atstatydinimo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo arba 35 straipsnyje nurodytos informacijos gavimo dienos.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 39. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-163893 Atsižvelgiant į tai, kad nors JANĮ 38 straipsnis nedetalizuoja kuriam procesui (bankroto ir/ar restruktūrizavimo) 38 str. normos yra taikomos, tačiau JANĮ 38 str. 9 d. 3 p. nurodoma, kad apie nemokumo administratoriaus atstatydinimą yra informuojamas tik restruktūrizuojamas juridinis asmuo. Dėl šios priežasties tikslintinas JANĮ 38 str. 9 d. 3 p., jį išdėstant sekančiai:
„9. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl nemokumo
administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiunčia: <...> 3) restruktūrizuojamam/bankrutuojančiam/bankrutavusiam juridiniam asmeniui <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 40. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1639 Siūlytina suvienodinti baudų ir kitų įmokų dydžius MMA koeficientu, dėl to tikslintinas ir JANĮ 39 str., ją išdėstant sekančiai:
„Asmeniui, trukdžiusiam paskirtam nemokumo administratoriui vykdyti
nemokumo proceso administravimą, teismas gali skirti iki 10 MMA baudą.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 41. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1640 2,3 Asociacijos kategoriškai nesutinka nei su JANĮ 40 str.
2 – 3 d. turiniu, nei su aiškinamajame rašte išdėstytais teiginiais, jog didesnis duomenų, prieinamų viešai, kiekis sudarys sąlygas minėtiems tikslams pasiekti. Be to, nėra suprantama kodėl administracinės naštos tiek nemokumo administratoriams, tiek Priežiūros tarnybai didinimas tokiu reglamentavimu yra adekvatus sukuriamai naudai bei suderinamas ir su valstybės politikos tikslais tokias procedūras, nesukuriančias jokios pridėtinės naudos, naikinimu. Visų pirma, pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. bus pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuriuo siekiama didesnės asmenų duomenų apsaugos. Tokiu būdu, Europos Sąjungos teisei ribojant duomenų sklaidą ir prieinamumą, JANĮ 40 str. tampa nesuderinamas su ES reglamentavimu. Juolab, kad nemokumo procesuose dalyvauja didelė dalis fizinių asmenų (pavyzdžiui, darbuotojai, indėlininkai ir pan.), kurių duomenų atkleidimas tokiu mastu, kuris numatytas JANĮ 40 str., tiesiogiai reikštų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimą. Kaip matyti iš JANĮ 40 str. turinio, yra imperatyviai nustatoma, kad nemokumo administratorius per 3 darbo dienas privalo informuoti Priežiūros tarnybą apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su įmonės turtu, gautinomis sumomis iš turto realizavimo bei debitorių, patirtas išlaidas. Įtvirtinus tokį reglamentavimą, ne tik kad nepagrįstai padidėtų administracinė našta nemokumo administratoriams, tačiau kiekvieno pakitimo įmonės sąskaitose fiksavimas ir teikimas Priežiūros tarnybai akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems nemokumo reformos tikslams, o tuo labiau rezultatui. Asociacijos akcentuoja ir tai, kad Priežiūros institucijos pagrindinės funkcijos yra susijusios planinių ir neplaninių patikrinimų vykdymu bei su nemokumo administratoriaus priežiūra, o konkrečiau - siekiant nustatyti ar nemokumo administratorius veiklą vykdo pagal teisės aktų reikalavimus.
Kita priežiūros dalis, susijusi su turtu, jo valdymu, disponavimu ir naudojimu, taip pat administravimo išlaidomis išimtinai yra kreditorių kolegialaus organo kompetencijoje. Dėl to, tokiu reguliavimu nepagrįstai, neproporcingai ir neadekvačiai išplečiant Priežiūros institucijos kompetenciją, ne tik ribojama kreditorių kolegialaus organo kompetencija, tačiau akivaizdžiai siekiama didinti valstybės biurokratijos aparatą Priežiūros institucijoje bei absoliučiai neproporcingai tokią administracinę naštą perkeliant nemokumo administratoriui. Maža to, atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo administratoriai ir pagal dabartinį reguliavimą rengia ir teikia ataskaitas Priežiūros institucijai apie kiekvieną nemokumo bylą Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinė sistemoje, kurioje yra pateikiami informacija apie turtą, įsipareigojimus, administravimo išlaidas ir pan., o tokių ataskaitų periodinis teikimas atskleidžia duomenis ir apie turto, įsipareigojimo, administravimo išlaidų kaitą. Be to, Reglamento (ES) Nr. 2015/848 24 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindiniai duomenys apie nemokumo bylą, nemokumo administratorių Priežiūros institucijos tinklalapyje yra skelbiami ir pagal dabartinį reguliavimą, o Reglamento (ES) Nr. 2015/848 nenumato papildomos informacijos, kuri turėtų būti prieinama bet kuriam asmeniui. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra aišku ir suprantama kodėl dabartinis reglamentavimas dėl duomenų Priežiūros institucijai pateikimo yra ydingas ir nepakankamas ir kokiu tikslu būtina tokius duomenis skleisti viešai.
Taigi, tiek dėl aukščiau išdėstytų, tiek dėl kitų priežasčių, akivaizdu, kad toks reguliavimas sukelia tik dar didesnę problematiką duomenų teikime nei siekiama išspręsti dabartines. Dėl to, esant neaiškiam tokių duomenų pagal JANĮ 40 str. teikimo tikslui ir kokių problemų tokiu reguliavimu išsprendimas yra būtinas ir didesnis gėris nei administracinės naštos didinimas, nesukeliantis jokios pridėtinės vertės, ir asmens duomenų viešas atkleidimas, manytina, kad toks reguliavimas yra neproporcingas ir nelogiškas, dėl to JANĮ 40 str. 2 d. ir 3 d. yra naikintinos. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 42. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16411 Asociacijų manymu, kreditorių informavimas apie teisę pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje vien tik per Priežiūros tarnybos tinklalapį, yra nepakankama informavimo priemonė ir sukels taikymo problemų, o teismai bus apkrauti darbu spręsti prašymus dėl termino atnaujinimo pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje. Dėl šios priežasties bei siekiant administravimo išlaidų mažinimo dėl tolimesnės informacijos teikimo kreditoriams, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 41 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Kreditoriai savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus
pateikia paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo nemokumo administratoriaus pranešimo apie iškeltą nemokumo bylą išsiuntimo dienos, nurodydami, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorius privalo nemokumo administratoriui pateikti savo elektroninį pašto adresą tolimesniam susirašinėjimui ir medžiagos teikimui.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 43.
2 Įstatymo projektu numatoma, kad trumpinami terminai nemokumo administratoriui atlikti jam teisės aktų nustatytas funkcijas. Praktiškai nėra įmanoma per 14 kalendorinių dienų patikrinti kreditorių pareikštus finansinius reikalavimus tiek finansiniu, tiek teisiniu aspektu, surinkti duomenis kreditorių pareikštų reikalavimų įmonei ginčijimui bei ginčytinus perduoti nagrinėti teismui, vertinant faktą, kad neretu atveju kreditorių reikalavimų būna keli šimtai ir šie pateikiami paskutinę termino dieną; kad kreditoriai ne visada pateikia visus būtinus dokumentus reikalavimo teisei pagrįsti; bendrovės valdymo organai dažnais atvejais neperduoda buhalterinės apskaitos duomenų. Esant tokiam trumpam terminui, teismai bus apkrauti darbu sprendžiant nuolatinius nemokumo administratorių prašymus dėl termino pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo JANĮ 41 str. 2 d. išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisę
pagrindžiančius dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 44. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16413 Asociacijų manymu, pakeitus JANĮ 41 str. 2 d. numatytą terminą, trumpintinas 41 str. 3 d. numatytas terminas, siekiant išlaikyti tikslą trumpinti nemokumo procedūras, dėl to siūlytina koreguoti JANĮ 41 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio
straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 45. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16434 Asociacijos atkreipia dėmesį, kad JANĮ nepateikia „Informacijos apie juridinio asmens finansinę būklę” sąvokos/apibrėžimo, dėl ko praktikoje neabejotinai bus susidurta su tokios teisės normos taikymo problemomis.
Be to, šita nuostata taikoma abiem procesams – restruktūrizavimui ir bankrotui – dėl ko neretais atvejais finansinės būklės, kuomet ji gali būti interpretuojama itin plačiai, kreditoriams turėtų būti atskleidžiama ir komercinė paslaptis. Kaip jau ir buvo minėta, nepateikus konkrečios
„Informacijos apie juridinio asmens finansinę būklę” sąvokos/apibrėžimo,
šioji bus interpretuojama ir taikoma plačiąja prasme, o tai nėra adekvatu bendrovės bei nemokumo administratoriaus darbo krūviui. Maža to, kaskart kreditoriui paprašius informacijos apie finansinę būklę, galima traktuoti, kad šiajam turės būti pateikiama bendrovės finansinė analizė ir/ar kaskart administratorius privalės rengti pajamų-sąnaudų suvestines, tarpines finansines atskaitomybes, kas tik didina administracinę naštą, tačiau kreditoriui nesuteis aiškumo, kurio yra siekiama. Asociacijos, siekdamas išvengti šios teisės normos taikymo problemų bei piktnaudžiavimo tokia teise atveju, siūlo patikslinti JANĮ 43 str. 4 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:
<...> gauti informaciją apie juridinio nemokumo proceso eigą iš juridinio asmens valdymo organų (restruktūrizavimo proceso metu) ir nemokumo administratoriaus, vadovaujantis kreditorių susirinkimo ar komiteto sprendimu patvirtinta informacijos teikimo tvarka (bankroto proceso metu) <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 46. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16437 Asociacijų manymu, turi būti nustatytas baigtinis kreditorių teisių sąrašas, siekiant išvengti kreditorių piktnaudžiavimo jiems suteikiamomis teisėmis, o tuo pačiu ir nemokumo proceso vilkinimo, atvejų.
Esant nebaigtiniam kreditorių teisių sąrašui, t. y. neapibrėžtam kreditorių teisių turiniui, nemokumo proceso kreditorių teisių apimtis tampa neadekvačiai didelė, tokiu būdu ne tik sudaranti sąlygas spręsti klausimus išimtinais susijusius su nemokumo administratoriaus ir/ar nemokumo bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tokie atvejai tik sudaro sąlygas kilti ginčams nemokumo bylose ne tik siekiant atskirti nemokumo procesų dalyvių kompetenciją, tačiau ir sklandžiai bei operatyviai vykdyti nemokumo procedūras. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo JANĮ 43 str. 7 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 47. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16441 Asociacijos, vadovaudamosi dabartine praktika dėl kreditorių komiteto darbo organizavimo bei siekdamos sumažinti galimai kilsiančias problemas ateityje, siūlo patikslinti JANĮ 44 str. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Kreditorių susirinkimas turi šias teises: 1)
sudaryti kreditorių komitetą ir nustatyti jo funkcijas bei tvirtinti darbo reglamentą <...>“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 48. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-164412 Asociacijos pažymi, kad administratoriui atstovauja bankrutuojančiai/bankrutavusiai įmonei, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, teismų praktika ir turimais duomenimis. Dėl to administratorių įpareigojus kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nepaisant, jog šiojo nuomonė, pagrįsta objektyviais duomenimis ir teismų praktika, yra kitokia, būtų pažeista ir administratoriaus teisė bei kliudoma tinkamai jam vykdyti įstatymu nustatytas funkcijas.
Pabrėžtina, kad kreditoriai turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, jei administratorius to nedaro savo iniciatyva, o administratoriaus įpareigojimas teikti ieškinį, kurio jis nepalaiko ir nemato jame perspektyvos vertintinas kritiškai. Be to, tokia nuostata įneša neaiškumą ir atsakomybės už tokius veiksmus pasiskirstyme. Tokiu atveju už neteisėto ir nepagrįsto ieškinio padavimą atsakytų administratorius, tačiau jis ieškinį būtų pareiškęs ne savo valia, o kreditorių nurodymu. Ši nuostata ypatingai kritikuotina įmonių, kurios neturi jokio turto, įskaitant tam, jog būtų atlygintos ieškinio rengimo sąnaudos ar bylinėjimosi išlaidos, kontekste. Manytina, jog toks įstatyminių funkcijų supynimas yra netikslingas ir įnešantis problemų, tačiau jų nesprendžiantis, todėl šį punktą siūloma braukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 49. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-164413 Asociacijų manymu, turi būti nustatytas baigtinis kreditorių teisių sąrašas, siekiant išvengti kreditorių piktnaudžiavimo jiems suteikiamomis teisėmis, o tuo pačiu ir nemokumo proceso vilkinimo, atvejų. Esant nebaigtiniam kreditorių teisių sąrašui, t. y. neapibrėžtam kreditorių teisių turiniui, nemokumo proceso kreditorių teisių apimtis tampa neadekvačiai didelė, tokiu būdu ne tik sudaranti sąlygas spręsti klausimus išimtinais susijusius su nemokumo administratoriaus ir/ar nemokumo bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Tokie atvejai tik sudaro sąlygas kilti ginčams nemokumo bylose ne tik siekiant atskirti nemokumo procesų dalyvių kompetenciją, tačiau ir sklandžiai bei operatyviai vykdyti nemokumo procedūras. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo JANĮ 43 str. 7 d. išbraukti.
7 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 50. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16471 Asociacijos pabrėžia, kad siekiant nemokumo bylose operatyviai spręsti iškilusius klausimus, praktikoje susiformavo aiški tradicija apie kreditorių susirinkimą/komiteto posėdį informuoti prieš 7 kalendorines dienas iki įvykio. Tokia tradicija garantuoja nemokumo proceso operatyvumą, o tuo pačiu leistų pasiekti ir JANĮ keliamus tikslus. Dėl šios priežasties Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 47 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Apie šaukiamą kreditorių susirinkimą kreditorių susirinkime
turintiems teisę dalyvauti asmenims pranešama registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba pasirašytinai likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki kreditorių susirinkimo dienos.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 51. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-164741 Asociacijos, pažymėdamos, jog iš esmės visais klausimais susirinkimą šaukia administratorius, kuris ir būna tokio susirinkimo iniciatorius, siūlo patikslinti JANĮ 47 str. 4 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„4. Prie pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą turi būti
pridėta: 1) kreditorių susirinkimo darbotvarkė, nurodant darbotvarkės klausimų iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius; <...>“.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 52. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-164831 Atsižvelgiant į tai, kad pagal JANĮ nemokumo administravimo paslaugas gali teikti ir juridiniai nemokumo administratoriai ir siekiant aiškumo, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 48 str. 3 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Kreditorių susirinkimo pirmininku negali būti
kreditorius: 1) juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla ir kurio kreditorių susirinkimo pirmininkas yra renkamas, jį patronuojančio ar jo patronuojamo juridinio asmens dalyvis, organų narys, vadovas, buhalteris, darbuotojas <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
33 Asociacijos, siekdamos skaidrumo kreditorių susirinkimui/komiteto pirmininko atžvilgiu, siūlo JANĮ 48 str. 3 d. dalį papildyti 3-uoju punktu:
„<...> bankroto proceso atveju - per trejus
paskutinius metus iki bankroto bylos iškėlimo kreditorius, buvęs juridinio asmens dalyvis, organo narys, vadovas, buhalteris.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 54. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16487 Asociacijos, siekdamos aiškumo ir vengdamos probleminių aspektų sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, siūlo JANĮ 48 str. papildyti 7-ąja dalimi:
„Jei visi kreditorių susirinkime dalyvaujantys kreditoriai balsavo
raštu, tokiu atveju protokolą surašo ir pasirašo nemokumo administratorius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 55. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16493 Asociacijos pažymi, kad už nemokumo proceso eigą yra atsakingas nemokumo administratorius, geriausiai žinantis bendrovės įsipareigojimų ir jų kaitos struktūrą, dėl to nemokumo administratoriui sudarius tokį sąrašą, šis atsakingas ir už tokių duomenų teisingumą, tvirtinamą parašu. Be to, ši teisės norma neišsprendžia praktikoje kilsiančių problemų, kuomet kreditorių susirinkimo pirmininkas susirinkimo/komiteto posėdyje faktiškai nedalyvauja, o balsuoja raštu, dėl to tokiu atveju registracijos sąrašas gali būti ir nepasirašytas, nors susirinkime bus dalyvaujančių kreditorių. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 49 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Kreditorių registravimo sąrašą pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas ir nemokumo administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininkui kreditorių susirinkime ar kreditorių komiteto posėdyje nedalyvaujant kreditorių registravimo sąrašą pasirašo nemokumo administratorius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 56.
6 Asociacijos pažymi, kad siekiant aiškaus balsavimo ir mažiau galimų ginčų ateityje, siūloma JANĮ 51 str. papildyti 6-ąją dalimi, kuri atitinka dabartinį reguliavimą šiuo klausimu: „Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 57. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16522 Asociacijos pažymi, kad už nemokumo proceso eigą yra atsakingas nemokumo administratorius, kuris iš esmės visais atvejais bus kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžio iniciatorius, rengęs ir siūlomus nutarimų projektus, tiksliai žinantis tiek protokolo rengimo taisykles, tiek išmanantis kiekviename susirinkime/komiteto posėdyje svarstomus klausimus. Pažymėtina ir tai, kad dabartinėje praktikoje neretai pasitaiko atvejis, kuomet kreditorių susirinkimo pirmininkas yra neaktyvus arba realizavus įkeistą ar hipoteką užtikrintą turtą, kreditorių susirinkimo pirmininko, kuriuo dažniausiai būna įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, aktyvumas nemokumo procese itin sumažėja. Paminėtina ir tai, kad neretai pasitaiko atvejų, kuomet pirmininkas atsisako pasirašyti protokolą, kas sudaro kliūtis pateikti teismui ir kreditoriams dokumentą, įtvirtinantį nutarimų priėmimą. Dėl šių priežasčių, Asociacijos, siekdamos išvengti atvejų, kuomet kreditorių susirinkimas nedalyvauja arba yra neaktyvus, taip pat siekiant išlaikyti protokolo turinio teisingumą, siūlo patikslinti JANĮ 52 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžio protokolą
pasirašo kreditorių susirinkimui pirmininkaujantis asmuo ir sekretorius.
Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančiam atsisakius pasirašyti protokolą, jį pasirašo nemokumo administratorius ir sekretorius.”
„Kreditorių susirinkimo protokolą pasirašo
kreditorių susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, o susirinkime nedalyvaujant kreditorių susirinkimo pirmininkui, protokolą surašo ir pasirašo kitas susirinkimo paskirtas asmuo arba bankroto administratorius ir sekretorius. Kai susirinkime dalyvauja tik raštu balsavusieji kreditoriai, protokolą surašo ir pasirašo nemokumo administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininkui atsisakius pasirašyti protokolą, jį pasirašo nemokumo administratorius ir sekretorius.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 58. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-165231
„3. Prie kreditorių susirinkimo protokolo turi būti pridėta: 1)
kreditorių, turinčių teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime sąrašas <...>“. Asociacijų manymu, ši teisės norma yra perteklinė, kadangi kreditorių registracijos sąraše bus nurodomi ir kreditoriai, ir jų reikalavimo dydis procentine išraiška, dėl to, nedubliuojant tų pačių duomenų tik kitu dokumento pavadinimu, Asociacijos siūlo išbraukti JANĮ 52 str. 3 d. 1 p. ir atitinkamai pakeisti sekančius 52 str. 3 d. punktus. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 59. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16525 Siekiant, kad kreditorių susirinkimo/kreditorių komiteto priimti sprendimai būtų laiku ir tinkamai pateikti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, Asociacijos siūlo papildyti JANĮ 52 str. 5 – ąja dalimi ir ją išdėstyti sekančiai. „5. Nemokumo administratorius per 3 darbo dienos nuo protokolo su parašais gavimo dienos jį pateikia teismui.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 60.
3 Asociacijos pažymi, kad neretais atvejais kreditorių komiteto nariai įgalioja vieną asmenį atstovauti jiems kreditorių komiteto posėdžiuose ar tokia situacija susiklosto dėl reikalavimo perleidimo atvejų ir/ar atstovaujama keliems subjektams remiantis kitais teisės aktais. Tokiu būdu, iš esmės yra paneigiama paties kreditorių komiteto esmė sprendimų priėmimo kontekste, kuomet vienas asmuo turi galimybę dėl tokių atstovavimo/reikalavimo teisės perleidimo atvejų priimti sprendimus vieno kolegialaus organo vardu. Tokie atvejai iš esmės praktikoje sukelia problematiką tiek proceso vykdyme, tiek kai kreditorių komiteto sprendimai priimami vieno asmens, neretais atvejais yra subjektyvūs bei neužtikrina bendrovės kreditorių viseto interesų. Siekiant išvengti tiek šiuo metu esančių praktinių problemų, tiek išlaikyti kreditorių komiteto esmę nutarimų priėmime, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 53 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Kreditorių komiteto nariais gali būti tik kreditoriai, išskyrus
darbuotojų interesus atstovaujantį asmenį. Vienas kreditorius kreditorių komitete gali turėti tik vieną atstovą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 61. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16544 Kaip jau ir buvo minėta aukščiau, už nemokumo proceso eigą yra atsakingas nemokumo administratorius, kuris iš esmės visais atvejais bus kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžio iniciatorius, rengęs ir siūlomus nutarimų projektus, tiksliai žinantis tiek protokolo rengimo taisykles, tiek išmanantis kiekviename susirinkime/komiteto posėdyje svarstomus klausimus. Pažymėtina ir tai, kad dabartinėje praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kuomet kreditorių susirinkimo pirmininkas yra neaktyvus arba realizavus įkeistą ar hipoteką užtikrintą turtą, kreditorių susirinkimo pirmininko, kuriuo dažniausiai būna įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, aktyvumas nemokumo procese itin sumažėja.
Paminėtina ir tai, kad neretai pasitaiko atvejų, kuomet pirmininkas atsisako pasirašyti protokolą, kas sudaro kliūtis pateikti teismui ir kreditoriams dokumentą, įtvirtinantį nutarimų priėmimą. Dėl šių priežasčių, Asociacijos, siekdamos išvengti atvejų, kuomet kreditorių susirinkimas nedalyvauja arba yra neaktyvus, taip pat siekiant išlaikyti protokolo turinio teisingumą, siūlo patikslinti JANĮ 54 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Kreditorių komiteto sprendimai įrašomi kreditorių komiteto posėdžio protokole, kurį pasirašo kreditorių komitetui pirmininkaujantis asmuo, nemokumo administratorius ir sekretorius. Kreditorių komiteto pirmininkui atsisakius pasirašyti protokolą, jį pasirašo nemokumo administratorius ir sekretorius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 62. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16554 Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškiai išaiškinta, jog vienu iš nutarimo panaikinimo pagrindų be įstatymo ir/ar nutarimo priėmimo taisyklių pažeidimo yra laikomas ir protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimas, t. y. teismų praktikoje nutarimo panaikinimas nėra siejamas su prieš nutarimą balsavusių kreditorių teisių pažeidimu. Bet kokiu atveju, nutarimas gali pažeisti kažkurio iš suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, bet nepažeisti daugumos subjektų teisių ir teisėtų interesų, todėl visad yra laikomasi interesų ir „didesnio gėrio” principų derinimo. Dėl to, prieš sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimas gali būti laikomas pagrindu teise kreiptis į teismą, tačiau ne nutarimo panaikinimo pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 55 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto
sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 63. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-165711 Asociacijos pažymi, kad siekiant praktikoje išvengti ir šiuo metu kylančių problemų dėl juridinio asmens turto perdavimo administratoriui, kuomet administratoriui nėra perduodamas bendrovės visas turtas nors bendrovės žinioje, tačiau neatsispindintis bendrovės balanse. Tokie atvejai neretai susiklosto, kuomet bendrovė turi lizinguojamo, panaudos, pasaugos ir kitais pagrindais valdomą turtą, tačiau šio neperduoda ir tokiu būdu bendrovės įsipareigojimų dydis dėl negrąžinto ne nuosavybės teise bendrovei priklausančio turto išauga. Be to, svarbu paminėti ir atvejus, kuomet bendrovės balanse tam tikro turto jau nebėra, tačiau jis yra naudojamas bendrovės veikloje ir jo realizavimo procedūra atneštų finansinės naudos, tačiau nesant reglamentavimo, susijusio su bendrovės turto, nesančio balanse ir/ar kitais ne nuosavybės pagrindais valdomo/naudojamo turto, kyla tiek praktinių problemų, tiek mažėja parduotino turto masė, o tuo pačiu ir nemokumo procese gautinų pajamų dydis. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 57 str. 1 d.
1 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1.Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę
juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį ir bet kokiomis teisėmis valdomą ir naudojamą turtą, įskaitant ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 64. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-165712 Asociacijos, siekdamos bankroto proceso metu ne tik turėti duomenis, tačiau galėti ir tokiais duomenimis realiais naudotis, siūlo patikslinti JANĮ 57 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1.Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo
organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 2) visus juridinio asmens dokumentus ir informaciją, kuri buvo kaupiama elektroninėse laikmenose, įskaitant apskaitos duomenis ir elektronines laikmenas, taip pat ir esančią pas trečiuosius asmenis, teikiančius informacijos kaupimo ir saugojimo paslaugas.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 65. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16573 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad itin dažnas atvejis praktikoje, kuomet nemokumo administratoriui nėra perduodami arba perduodami ne visi JANĮ
efektyviam bankroto procesui. Dėl šios priežasties, nenumatant sankcijos už tokių pareigų nevykdymą bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės valdymo organams, sudaromos sąlygos piktnaudžiauti bankrutuojančios/bankrutavusios įmonės valdymo organams ir tokių duomenų administratoriui neteikti.
Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo JANĮ 57 str. papildyti 3-ąja dalimi, ją išdėstant sekančiai:
„Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą, juridinio asmens
valdymo organams administratoriaus prašymu bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali skirti iki 10 MMA baudą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 66. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16595 Asociacijų manymu, tokios ne teisinės leksikos žodis kaip „tikslingumas” negali būti nustatoma teisės aktu, o tuo labiau įtvirtinant kaip nemokumo administratoriaus funkcijos turinį. Pabrėžtina, kad JANĮ nepateikia sąvokos „tikslingumas” reikšmės, tačiau paties tikslingumo, kaip kategorijos, nenustatant konkrečių kriterijų, nėra įmanoma įvertinti. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti nereikalingų ginčų bankroto procese dėl administratoriaus pateiktos nuomonės dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdymo tikslingumo aspektu, siūlytina koreguoti JANĮ 59 str. 5 p . ir jį išdėstyti sekančiai:
„Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto
bylą nemokumo administratorius: <...> 5) teikia nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo/nevykdymo, įmonės pardavimo, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 67.
1 Pažymėtina, kad pagal JANĮ projektą, lyginant su dabartiniu reguliavimu, itin išauga nemokumo administratoriaus krūvis (pavyzdžiui, teikti nuomonę dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdymo/nevykdymo, taikos sutarties, įmonės pardavimo ir restruktūrizavimo galimybių) darbų apimtimi, atliktina iki pirmojo kreditorių susirinkimo, nors jau pagal dabar galiojantį reguliavimą neretais atvejais nepakanka 30 dienų tinkamai parengti medžiagą pirmajam susirinkimui. Taigi, šiuo metu jau egzistuojant tokio pobūdžio problemoms ir dar padidinus darbų mąstą, atliktinų iki pirmojo kreditorių susirinkimo, neabejotinai padaugės prašymų bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pratęsti terminą sušaukti kreditorių susirinkimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal siūlomas JANĮ normas dėl kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžio sušaukimo termino, kam Asociacijos nepritaria, susirinkimas/komiteto posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki įvykio, tad tokiu būdu, nemokumo administratoriui lieka tik 16 dienų medžiagos parengimui, kas nėra objektyviai įmanoma. Dėl šių priežasčių, Asociacijos, siekdamos užtikrinti tinkamą pasirengimą pirmajam susirinkimui, taip pat siekiant nedidinti apygardos teismų krūvio bankroto bylose, siūlo patikslinti JANĮ 60 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau
kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 68. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16602 Atsižvelgiant į motyvus, nurodytus dėl JANĮ 60 str. 1 d., Asociacijos tuo pačiu pagrindu siūlo atitinkamai koreguoti ir JANĮ 60 str.
išdėstyti sekančiai:
„Teismas gali nutarti, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi
būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro mažiau negu pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai negalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 69. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166031 Siekiant aiškumo ir suderinamumo su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, siūlytina koreguoti JANĮ 60 str. 3 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi
pateikti: 1) informaciją apie juridinio asmens įstatinį kapitalą, jeigu pagal juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą jis yra formuojamas <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 70. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166033 Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės valdymo organai pagal JANĮ privalės perduoti balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, dėl to tarpinio balanso už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pirmojo susirinkimo parengimas ne tik nepagrįstai padidintų administracinę naštą nemokumo administratoriui, tačiau nebūtų itin pakitęs ir tikslus, vertinant ir tai, kad susirinkimas gali įvykti esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, t. y. net nesant aiškiam įsipareigojimų dydžiui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti JANĮ 60 str. 3 d. 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai: „3.
Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi pateikti: 3) juridinio asmens balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 71. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166036 Šiuo Asociacijos akcentuoja, jog turto realizavimo terminai nėra savalaikis veiksmas, atliktinas iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pažymėtina, kad turto realizavimo terminai nepriklauso nuo nemokumo administratoriaus valios, o realų pardavimą tiesiogiai sąlygoja tiek turto paklausa, tiek kreditorių priimamų nutarimų turinys. Dėl šių priežasčių, nėra jokių objektyvių galimybių įvertinti turto realizavimo terminus iki pirmojo kreditorių susirinkimo ir pateikti tokią informaciją kreditoriams, dėl to siūloma JANĮ 60 str. 3 d. 6 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 72. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166037 Asociacijos akcentuoja, kad nėra objektyvių galimybių iki pirmojo kreditorių susirinkimo įvertinti gautinų pajamų dydį, turint omenyje, kad iki to momento nėra žinomas bendrovės turto paklausumas bei kreditorių susirinkimo valia nustatyti pradines turto realizavimo kainas, dėl to tokios prievolės nemokumo administratoriui įtvirtinimas JANĮ negarantuoja nei surinktinų pajamų dydžio, nei fakto, kad jos apskritai bus surinktos ir paskirstytos kreditoriams, o pateikta informacija nebus tiksli. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo JANĮ 60 str. 3 d. 7 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 73. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166039 Šiuo Asociacijos akcentuoja, jog tokios informacijos teikimas pirmajam susirinkimui yra netikslingas ir nesavalaikis, kadangi tokiu bankroto proceso metu vis dar nėra aiški ir bankroto proceso nutraukimas, esant galimybei bankrutuojančią įmonę restruktūrizuoti ar sudaryti taiką bankroto byloje.
Net ir tuo atveju, jei JANĮ nereglamentuotų bankrutuojančios bendrovės galimybės pereiti į restruktūrizavimą ar sudaryti taikos sutartį bankroto procese, vis tik nemokumo administratorius tam neturėtų objektyvių galimybių, negalint prognozuoti civilinių bylų, inicijuotų bankrutuojančių/bankrutavusių įmonių, trukmės ir eigos. Dėl to, siekiant išvengti bet kokio kreditorių susirinkimo klaidinimo ir/ar lūkesčių dėl bankroto proceso trukmės pažeidimų, siūloma JANĮ 60 str. 3 d. 9 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 74. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1660311 Kaip ir buvo minėta komentaruose dėl JANĮ 59 str. 5 p. Asociacijų manymu, tokios ne teisinės leksikos žodis kaip „tikslingumas” negali būti nustatoma teisės aktu, o tuo labiau įtvirtinant kaip nemokumo administratoriaus funkcijos turinį. Pabrėžtina, kad JANĮ nepateikia sąvokos
„tikslingumas” reikšmės, tačiau paties tikslingumo, kaip kategorijos,
nenustatant konkrečių kriterijų, nėra įmanoma įvertinti. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti nereikalingų ginčų bankroto procese dėl administratoriaus pateiktos nuomonės dėl ūkinės-komercinės veiklos vykdymo tikslingumo aspektu, siūlytina koreguoti JANĮ 60 str. 3 d. 11 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi
pateikti: 11) nemokumo administratoriaus nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo/nevykdymo, o teikiant nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, tai pagrįsti ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimu; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 75.
312 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybės iš esmės priklauso ne nuo administratoriaus valios, tačiau nuo bendrovės dalyvių ir kreditorių siekio abipusių nuolaidų būdu užbaigti bankroto procesą. Pažymėtina, kad ši nuostata pagal savo prigimtį ir esmę turėtų papildyti restruktūrizavimo proceso institutą bei bendrovės dalyvių pareigas. Dėl to, Asociacijos siūlo pakoreguoti JANĮ 60 str. 3 d. 12 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių
susirinkimui turi pateikti: 12) informaciją apie gautus pasiūlymus restruktūrizuoti juridinį asmenį ir/ar sudaryti taikos sutartį bankroto procese <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 76. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1660314 Pažymėtina, kad bankroto procese neretai iki pirmojo kreditorių susirinkimo tenka spręsti klausimus ne tik dėl itin operatyvaus greitai gendančio turto realizavimo, tačiau ir kito turto, kuris greitai gali prarasti savo vertę ir/ar turto, kurio išlaikymo kaštai iki pirmojo kreditorių susirinkimo yra didesni nei tokio turto vertė. Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog tiek turto, kuris gali greitai prarasti vertę, tiek turto, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei jo vertė, operatyvus realizavimas ne tik sumažintų administravimo kaštus, tačiau atneštų ir finansinę naudą. Dėl to, Asociacijos siūlo, praplėsti turto, kurį galima realizuoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo, sąrašą ir JANĮ 60 str. 3 d. 14 p. išdėstyti sekančiai:
„3. Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui turi
pateikti: 14) informaciją apie parduotą greitai gendantį, greitai savo vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė, turtą <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 77.
5 Asociacijos, įvertinusios praktikoje kylančias problemas dėl darbuotojų, kurie įsiteisėjus bankroto bylą ir/ar 15 darbo dienų nuo įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbdavio bankroto, yra ar tampa laikinai nedarbingi, kurie yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, kurie yra pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, atleidimo, siūloma papildyti JANĮ 62 str. 5-aja dalimi, ją išdėstant sekančiai:
„Bankroto administratorius apie darbo sutarties nutraukimą Lietuvos
Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka informuoja ir bankrutuojančios įmonės darbuotojus, kurie bankroto bylos iškėlimo dienai ar iki jų atleidimo momento yra ar tampa laikinai nedarbingais, yra ar bus nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, yra ar bus pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ir su jais nutraukia darbo sutartis.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 78. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16632 Siekiant suderinti JANĮ nuostatas dėl ūkinės komercinės veiklos bei aiškesnio reguliavimo, galinčio sumažinti praktines problemas, kuomet sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos tęstinumo reikia priimti iki kreditorių susirinkimo, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 63 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo iki
pirmojo kreditorių susirinkimo priima nemokumo administratorius, o kreditorių susirinkimas pritaria ūkinės komercinės veiklos tęsimui arba priima sprendimą ją nutraukti.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 79.
1 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad JANĮ numatant galimybę iki bankrutuojantis juridinis asmuo bus pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto pereiti į restruktūrizavimą ar parduoti pačią įmonę ar jos esminę dalį, turi būti koreguojamos ir nuostatos, susijusios su sandorių ginčijimu, siekiant užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, savalaikį teismų darbo krūvio didinimą dėl ginčytinų sandorių, o tuo pačiu ir sutarčių tęstinumą, sudarančių įmonės, kaip turtinio vieneto, esminę dalį. Dėl šios priežasties, Asociacijos JANĮ 64 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto
bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir: 1) per 6 mėnesius nuo juridinio asmens pripažinimo bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto kreipiasi į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais;”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 80. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166514 Siekiant išvengti praktinių tokios normos taikymo problemų, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 4 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto
proceso metu: 4) šaukia juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai yra būtini jų sprendimai, juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 81. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665112 Asociacijos akcentuoja, kad nemokumo administratoriaus pareiga ginčyti kreditorių kolegialaus organo priimtus sprendimus yra išaiškinti nuoseklioje teismų praktikoje, dėl to, siūlytini patikslinti JANĮ 65 str. 1 d.
1 d. 12 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto
proceso metu: 12) vykdo teismo sprendimus ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto nutarimus ir, esant pagrindui, juos ginčija <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 82. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665113 Pažymėtina, kad nemokumo administratoriaus funkcijos iš esmės reguliacinės ir organizacinės bei jokie teisės aktai nenustato reikalavimo nemokumo administratoriui turėti licencijos tvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Dėl šios priežasties Asociacijos, siekdamos išvengti nepagrįstų šios teisės normos interpretacijų ir/ar ginčų, siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 13 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu: 13) organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą;
<...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 83. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665115 Kaip jau ir buvo minėta, kad nemokumo administratoriaus funkcijos iš esmės reguliacinės ir organizacinės bei jokie teisės aktai nenustato reikalavimo nemokumo administratoriui turėti buhalterio kvalifikaciją ir/ar teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Dėl šios priežasties Asociacijos, siekdamos išvengti nepagrįstų šios teisės normos interpretacijų ir/ar ginčų, siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 15 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu: 15) organizuoja bankrutuojančio ir/ar likviduojamo juridinio asmens buhalterinės apskaitos
tvarkymą; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 84. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665116 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad pagal tokią teisės normą, nemokumo administratorius turėtų parengti metines ir/ar tarpines finansines atskaitomybes už laikotarpį, kuomet nemokumo administratorius nebuvo paskirtas ir/ar neturėjo įgaliojimų veikti.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nemokumo administratorius negali atsakyti už finansinių atskaitomybių sudarymą ir teikimą už laikotarpį, kuomet šis dar net nebuvo paskirtas ir/ar negalėjo kontroliuoti atitinkamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 16 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu: 16) organizuoja bankrutuojančio ir/ar likviduojamo dėl bankroto metinių
ir tarpinių, jei jos sudaromos, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą ir pateikimą <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 85. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1665117 Pažymėtina, kad vertinant ilgametę praktiką ir kreditorių susirinkimo kompetenciją bankroto procese, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 1 d. 17 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu: 17)
teikia informaciją pagal kreditorių patvirtintą tvarką; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 86. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166521 Akcentuotina, jog nėra aišku kokiu tikslu ir/ar kokias praktines problemas sprendžiant yra nustatoma pareiga administratoriui pasirašyti pasižadėjimą išsaugoti komercinę (gamybinę) paslaptį, kai tuo tarpu kitos JANĮ nuostatos kreditorių ir Priežiūros institucijos teisę gauti bet kokio pobūdžio informaciją, susijusią su bendrove, tik plečia, nenustatant jokios atsakomybės ir/ar papildomų įpareigojimų, siekiant gauti atitinkamą informaciją.
Maža to, nemokumo administratorius atstovauja bendrovei visose institucijose, įkaitant ir ikiteisminio tyrimo, todėl esant teisės aktų pagrindams, nemokumo administratorius privalėtų tokio pobūdžio informaciją atskleisti tretiesiems asmenims, tuo pačiu pažeisdamas pasižadėjimą dėl komercinės (gamybinės) paslapties. Pažymėtina, kad iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka įgaliojimų, dėl to nemokumo administratorius turėtų pasirašyti pasižadėjimą išsaugoti komercinę paslaptį ir šį laikyti pas save, kas leidžia teigti, jog tokia nuostata yra absurdiška ir nelogiška. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 2 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai. „2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę: 1) patekti į juridinio asmens patalpas, tikrinti, valdyti, naudotis ir disponuoti juridinio asmens sąskaita, korespondencija, duomenų bazėmis, kitais dokumentais, taip pat jei juose yra komercinę (gamybinę) paslaptį sudaranti informacija.“
22 Asociacijos akcentuoja, kad aktualios ir oficialios informacijos rinkimas iš valstybės institucijų ir/ar asmenų, teikusių bankrutuojančiam/bankrutavusiam juridiniams asmeniui paslaugas, sudaro nemažą administravimo išlaidų dalį, kurią neretais atvejais dengia nemokumo administratorius.
Pažymėtina, kad tiek pagal dabartinį reguliavimą, tiek pagal JANĮ bankroto bylą nagrinėjantis teismas kai kuriuos veiksmus gali atlikti pats arba įpareigoti juos atlikti nemokumo administratorių, dėl to tokios informacijos rinkimo iš trečiųjų asmenų dar labiau išauga. Dėl šios priežasties ir akcentuojant, jog šiuo metu didžioji nemokių įmonių dalis yra beturtės, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 2 d. 2 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę: 2) neatlygintinai
gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 88. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166525 Asociacijos pažymi, kad JANĮ nuostatos numato galimybę kreditorių surinkimui perduoti didžiąją dalį kreditorių susirinkimui priskirtų teisių kreditorių komitetui, tačiau JANĮ nenumato teisės nemokumo administratoriui dalyvauti kreditorių susirinkimuose, kurių iniciatoriumi ir medžiagos rengėju iš esmės visada būna nemokumo administratorius. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 65 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Paskirtas nemokumo administratorius turi teisę: 5) dalyvauti
kreditorių susirinkimo ir/ar komiteto posėdžiuose; Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 89.
13 Pažymėtina, kad apribojus teisę taikyti supaprastintą bankrotą, nėra išsprendžiamos praktinės problemos, kuomet tiksli informacija apie bendrovės turtą ir/ar jo vertę paaiškėja jau esant teismo sprendimui pripažinti juridinį asmenį bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, nors esminės supaprastinto bankroto taikymo sąlygos yra tenkintinos. Apribojus laike tokią galimybę, neabejotinai yra didinamos administravimo išlaidų kreditorių susirinkimo šaukimo atvejais ir kliudoma operatyviam juridinio asmens likvidavimui. Dėl to, siūloma JANĮ 66 str. 1 d. 3 p. naikinti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 90. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1666223 Netoleruotina situacija, kai esant aiškiai aplinkybei, kad įmonės turto ir lėšų nepakaks administravimo išlaidoms apmokėti, kreditoriai visgi galėtų blokuoti galimybę procesą vykdyti supaprastinta tvarka ir dalinti administratoriui nurodymus už kurių vykdymą administratoriui nebus atlyginta. Dėl šių priežasčių Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 66 str. 2 d. 23 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka
gali priimti: 2) nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 91. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-166925 Asociacijos akcentuoja, kad praktikoje neretais atvejais pačios veiklos ir turto masto proporcijos skiriasi, todėl vieną ar kitą elementą perkėlus į kitą juridinį asmenį, žalos pobūdis neretais atvejais net ir vienos dalies perleidimo atveju, gali sukelti juridinio asmens nemokumą, dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 69 str. 2 d. 5 p. ir jį išdėstyti sekančiai: „2.
Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 5) veikla ir/ar turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir/ar turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 92. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16712 Nustatant tik materialinėje teisėje įpareigojimą administratoriui, nėra sukuriamos procesinės teisės normos, leidžiančios įgyvendinti nustatytą pareigą. Tokiu būdu, šios normos ydingumas lemia ne tik teisinį neapibrėžtumą, tačiau bendru atveju sąlygotų ir išvadą, kad administratorius nevykdo įstatymu nustatytų pareigų, neatsižvelgiant į faktą, kad tos pareigos įgyvendinimui nėra nustatytos specialios procesinės taisyklės. Dėl aukščiau išdėstyto, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 71 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurie yra priešingi jo
veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais nemokumo administratorius privalo turi kreiptis į teismą, jei to reikalauja kreditoriai savo sprendimu ir tam suteikė finansavimą, šiuo laikoma, kad apie juos administratorius sužinojo nuo nutarties pripažinti bankroto procesą tyčiniu įsiteisėjimo dienos.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 93. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-1672 Dabartinis reglamentavimas apima visus galimus probleminius aspektus ir aiškiai nustato tokio patikrinimo tvarką. Šiuo pažymėtina ir tai, kad šia siūloma JANĮ nuostata iš esmės yra įtvirtinta pakartotinė teisė susipažinti su kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimais (perteklinė nuostata), o tokio pobūdžio informacija yra ir bus laikoma tiek teisme bankroto byloje, tiek tokią medžiagą kiekvienas asmuo galės gauti kreditorių nustatyta tvarka.
Pabrėžtina, kad kreditorių kolegialaus organų priimtų sprendimų ginčijimui nereikia atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimo tiek dėl to, kad kreditorių susirinkimo/kreditorių komiteto posėdžio medžiagos dalimi yra ir priimamais sprendimais susiję duomenys. Dėl aukščiau išdėstyto, Asociacijos siūlo dėl juridinio asmens dokumentų patikrinimo, siekiant ginčyti bankrutuojančios/bankrutavusio juridinio asmens sandorius, teikti pareiškimą dėl žalos ir/ar tyčinio bankroto, palikti šiuo metu galiojantį reguliavimą, jį sustruktūravus sekančiai:
„1. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti
kreditoriui, siekiančiam įgyvendinti teisę ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar žalos atlyginimo (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), (toliau šiame straipsnyje – kreditorius) savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. 2. Patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos.
Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas gali būti atliekamas tik su administratoriumi ir kreditorių susirinkimo pirmininku sudarius konfidencialumo sutartį, kurios formą tvirtina Priežiūros institucija. 3. Sudarius konfidencialumo sutartį, administratorius turi leisti kreditoriui administratoriaus darbo valandomis patekti į patalpas, kur saugomi įmonės dokumentai ir kita su tikrinamais sandoriais susijusi informacija, sudaryti sąlygas susipažinti su įmonės dokumentais, reikalingais sandoriams patikrinti, atsakyti į kreditorių ar jų atstovų klausimus, susijusius su patikrintų įmonės dokumentų ar kitos informacijos patikslinimu, ir per įmanomai trumpiausią laiką pateikti jam žinomą papildomą informaciją ir (ar) prašomas dokumentų kopijas. 4. Dokumentų kopijos išduodamos sudarius perduodamų dokumentų kopijų sąrašą, kurį pasirašo administratorius ir kreditorius. 5. Už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. 6. Perduotos dokumentų kopijos negali būti kopijuojamos ir perduodamos kitiems asmenims. 7. Baigus patikrinimą, dokumentų, pagrindžiančių prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir (ar) susijusių su ginčijamais sandoriais, kopijos perduodamos teismui kartu su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu ar ginčijant sandorius. 8. Jeigu patikrinimo metu tyčinio bankroto požymių nenustatoma, teismui ir kreditorių susirinkimui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos pateikiama ataskaita apie atliktą patikrinimą. 9. Baigus patikrinimą, administratoriui pasirašytinai grąžinamos pagal sąrašą išduotų ir teismui neperduotų dokumentų kopijos.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 94.
23 Asociacijos pažymi, kad bankroto proceso metu turi būti buhalterinė apskaita, sudaromos finansinės atskaitomybės, dėl to buhalterinių paslaugų poreikis yra akivaizdus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti JANĮ 73 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: 3) išlaidos juridinio
asmens buhalterinės apskaitos tvarkymui, finansinių ataskaitų auditui, turto ar verslo vertinimui, teisinėms ir kitoms ekspertų ar specialistų paslaugoms; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 95. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-167324 Asociacijos pažymi, kad bankroto proceso metu, siekiant išlaikyti turto vertę ir/ar užtikrinti jo būklę, yra patiriamos turto išlaikymo išlaidos (pavyzdžiui, elektros, šildymo, vandens ir kt.), kurios į JANĮ 73 str. 2 d. 4 p., lingvistiškai aiškinant normą, taikymo sritį nepapuola. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 73 str. 2 d. 4 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: 4)
turto išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 96. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-167327 Pažymėtina, kad bylinėjimosi proceso viena iš dalių neabejotinai yra ir vykdymo procesas tiek bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, procesinių dokumentų įteikimo ir kt.), tiek išnagrinėjus bylą, siekiant sprendimo įvykdymo. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 73 str. 2 d. 7 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: 7) bylinėjimosi ir
vykdymo išlaidos; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 97.
2 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad dabartinė praktika akivaizdžiai rodo, jog bankroto bylą nagrinėjantys teismai iš esmės visais atvejais netvirtina visos nemokumo administratoriaus prašomos administravimo išlaidų sąmatos, nepaisant jos pagrįstumo, teismų tvirtinamų sąmatų mažinimas yra nepagrįstas motyvais, o iš patvirtinamos sumos dydžio nėra galimybės nustatyti kurios konkrečios administravimo išlaidų eilutės yra mažinamos ir/ar kodėl kai kurios išlaidos nėra tvirtinamos. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 74 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Pradinių bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina teismas motyvuota
nutartimi, įvertinęs išlaidų pagrįstumą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 98. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16744 Siekiant nedidinti teismų krūvio apeliacijos galimybe dėl pradinių bankroto administravimo išlaidų patvirtinimo, siūlytina patikslinti JANĮ 74 str. 4 d., įtvirtinant pakartotinę nemokumo administratoriaus teisę, išnaudojus patvirtintą sąmatą, kreiptis dėl sąmatos pakeitimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 74 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl
pradinių bankroto administravimo išlaidų sąmatos padidinimo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 99. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16755 Bankroto procesas yra dinamiškas - neretai atsiranda ir/ar būna priteistas turtas, dėl kurio administravimo kaštų pirmajam susirinkimui informacijos nebuvo objektyvios galimybės pateikti, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms, inicijuojamos bylos, kas savaime lemia ir naujus bylinėjimosi bei vykdymo kaštus.
Tokių pavyzdžių, kuomet iš esmės keičiasi ne tik darbų apimtis, tačiau ir patirtinų išlaidų dydis, praktikoje gausu, dėl to, nustatant sąmatą visam bankroto proceso laikotarpiui pirmojo kreditorių susirinkimo metu, kuri turės būti pagrįsta paskaičiavimais, ir nenumatant galimybės administratoriui kreiptis dėl papildomos sąmatos skyrimo, ne tik pažeistų nemokumo administratorių teises, tačiau ir trikdytų bankroto procedūros vykdymą. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 75 str. 5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Paskirtas nemokumo administratorius privalo
pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys apskaičiavimai. Nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą/komitetą dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos skyrimo bet kurioje bankroto proceso stadijoje.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 100. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16753 Apribojus nemokumo administratoriaus teisę į apeliaciją administravimo išlaidų sąmatos atžvilgiu, yra pažeidžiamos nemokumo administratoriaus teisės ir teisėti interesai, o tuo pačiu tokia nuostata akivaizdžiai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad asmens apeliacijos teisė negali būti ribojama.
Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 75 str.3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismo nutartis dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos
tvirtinimo nemokumo administratoriaus gali būti skundžiama apeliacine tvarka.”
5 Pažymėtina, kad grynųjų pinigų operacijos, ypač vykdant ūkinę-komercinę veiklą ar administruojant mažmenine prekyba besivertusį asmenį, yra aktualios pirkėjų atžvilgiu ir neretais garantuojančios didesnes gautinas pinigų sumas iš ūkinės-komercinės veiklos (pavyzdžiui, tęsiant parduotuvė ūkinę-komercinę veiklą) ir/ar iš turto realizavimo (pavyzdžiui, parduodami smulkus turtas). Dėl to, gryniesiems pinigams esant legalia atsiskaitymo priemone Lietuvos Respublikoje ir esant konkrečioms teisės aktais nustatytoms taisyklėms kaip turi būti vedama grynųjų pinigų apskaita, neturėtų būti ribojami atsiskaitymai ir bankroto proceso metu. Nepaisant to, Asociacijų manymu, tikslinga ribojimą išlaikyti atsiskaitymo su kreditoriais atžvilgiu, siekiant išvengti tiek galimų ginčų, tiek piktnaudžiavimo atvejų. Atsižvelgiant į tai, tikslintina JANĮ 76 str. 5 d. ir siūloma ją išdėstyti sekančiai:
„Atsiskaitymai su kreditoriais bankroto proceso metu negali
būti vykdomi grynaisiais pinigais.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
102
2 Asociacijos pažymi, kad ankstesniuose susitikimuose dėl JANĮ projekto (iki šios JANĮ redakcijos pasirodymo) metu buvo aptarta, jog atlygio už bankroto administravimo paslaugas dydžiai bus nustatomi įstatymu, t. y. aukštesnės galios teisės aktu, o ne poįstatyminiu aktu, kurių priėmimo/derinimo procedūros skiriasi esmingai. Įstatyminis reguliavimas šiuo atveju yra itin svarbus, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamos nemokumo administratorių teisės ir interesai. Kaip matyti, JANĮ stengiamasi pakeisti iki šiol galiojančias taisykles atlygio dydžių kontekste, tačiau vis tik nėra aišku, kuo minėtas reguliavimas yra netinkamas, kokias problemas praktikoje jis sukelia ir kokias problemas naujuoju reglamentavimu siekiama išspręsti. Šiuo pažymėtina, kad keičiant reguliavimą dėl bankroto administratorių atlygio dydžio ir jo nustatymo taisyklių, nėra aišku nei atlygio dydžio nustatymo metodika, nei konkretūs dydžiai, kas esmingai gali turėti neigiamos įtakos bankroto administratorių teisėms, teisėtiems interesams bei pačiam tokių paslaugų sektoriui. Šiuo taip pat akcentuotina, kad tiek iš paties JANĮ, tiek iš šios teisės normos nėra aiški bazinio atlyginimo reikšmė - ar tai vis tik bus pagrindinis administratoriaus atlyginimas, ar minimalus atlyginimas. Dėl to, šiuo klausimu Asociacijos reikalauja konstruktyvios diskusijos, kadangi atlyginimo nemokumo administratoriui aspektai yra itin svarbūs bankroto administratorių bendruomenei. Asociacijos kategoriškai pasisako, kad bazinis nemokumo administratoriaus atlyginimas būtų nustatomas įstatymu ir susietas su kintamuoju dydžiu, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 103
4 Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 77 str.
sekančiai:
„Kintamasis atlygis už bankroto administravimą yra atlygio už
bankroto administravimą dalis, kurios suma apskaičiuojama į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir perduoto kreditoriui (-ams) turto vertės sumą padauginus iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio. Kreditorių surinkimo ar komiteto sprendimu kintamasis atlygis gali būti didinamas.”
6 Asociacijos pažymi, kad tokai teisės norma sudaro sąlygas kreditoriams piktnaudžiauti tokia jiems suteikiama teise, o tuo pačiu šioji norma tiesiogiai pažeidžia ir nemokumo administratorių teises, neužtikrinant administratoriaus nešališkumo ir nepriklausomumo. Dėl to, siekiant išvengti kreditorių piktnaudžiavimo teise atveju, o tuo pačiu nepažeisti ir nemokumo administratorių teisių ir teisėtų interesų, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 77 str.6 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Atlygis už bankroto administravimą nemokumo
administratoriui yra išmokamas bankroto proceso eigoje.”
7 Asociacijos pažymi, kad nenumatant aiškių terminų per kiek yra galutiniai atsiskaitoma su nemokumo administratoriumi, nutraukus bankroto bylą, nėra užtikrinama nemokumo administratorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 77 str. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nutraukus bankroto bylą, nemokumo administratoriui atlygis už
bankroto administravimą išmokamas ne vėliau per 7 dienas nuo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo momento proporcingai atliktų darbų apimčiai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
106
8 Asociacijos pažymi, kad nenumatant aiškių terminų per kiek yra galutiniai atsiskaitoma su nemokumo administratoriumi, nutraukus bankroto bylą, nėra užtikrinama nemokumo administratorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 77 str. 8 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Jei bankroto byla nutraukta dėl restruktūrizavimo bylos pagreitinta tvarka iškėlimo, nemokumo administratoriui ne vėliau per 7 dienas nuo nutarties nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo momento išmokama visa teismo nustatyta bazinio atlygio už bankroto administravimą suma.”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 107
14 Asociacijos šiuo pažymi, kad pagal JANĮ restruktūrizavimo byla negali būti keliama nemokiam juridiniam asmeniui. Šios teisės normos atveju, akivaizdu, kad esant iškeltai bankroto bylai, įmonė jau buvo pripažinta nemokia, tačiau JANĮ leidžia vis tik restruktūrizavimo bylą iškelti teismo įsiteisėjusia nutartimi nemokiu pripažintam juridiniam asmeniui. Taigi, JANĮ 78 str. 1 d. 4 p. sisteminio aiškinimo atveju paneigia imperatyvus kelti restruktūrizavimo bylą nemokiam subjektui. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 108
2 Pažymėtina, kad pagal teisės tradiciją ir nuoseklią teismų praktiką, juridinio asmens savininkai yra laikomi verslininkais, kuriems yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, suponuojantys, jog tokie subjektai privalo žinoti teisės aktų reikalavimus.
Taigi, dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad praktikoje nemokumo administratoriai neretai susiduria su juridinio asmens savininkų informavimo apie taikos sutarties sudarymo bankroto procese galimybę problema, kas sukelia ir teisminius ginčus dėl neinformavimo ir tokiu būdu bet kurioje bankroto proceso stadijoje gali būti priimtas sprendimas leisti sudaryti taikos sutartį ar restruktūrizuotis, nors iš esmės bankroto procedūros jau gali būti baigtos. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 79 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis
ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi teisę nemokumo administratoriui pateikti pasiūlymą dėl taikos sutarties bankroto byloje sudarymo arba restruktūrizavimo bylos iniciavimo.”
1 Šiuo Asociacijos pažymi, kad taikos sutartis turi tiesioginę įtaką kreditorių turtinėms teisėms ir teisėtiems interesams, dėl to taikos sutarties tvirtinimą paliekant tik teismui, neturint kreditorių pritarimo, nepagrįstai yra ribojamos kreditorių teisės. Dėl šios priežasties Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 80 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nutartį patvirtinti taikos sutartį, kurią patvirtino kreditorių
susirinkimas 2/3 balsų dauguma nuo teismo patvirtintų reikalavimų sumos, priima teismas”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
110
2 svarbu atkreipti dėmesį, kad praktikoje net vykdant nesudėtingus veiksmus, kuriuose prireikia notaro paslaugų (pavyzdžiui, hipotekos išregistravimas), tokia procedūra tampa itin apsunkinta, reikalaujama itin didelė apimtis dokumentų, kurie net nėra tiesiogiai susiję su atliktinu notariniu veiksmu, kas sudaro nepagrįstas kliūtas efektyviai išspręsti kilusius klausimus. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 80 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka dėl taikos sutarties
sprendimą priima kreditorių susirinkimas 2/3 balsų dauguma nuo visų patvirtintų reikalavimų sumos, o sutartį pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas ir nemokumo administratorius.”
3 Asociacijos pažymi, kad tokia nuostata iš esmės yra neįgyvendinama, nes dažniausiai visi kreditoriai dėl subjektyvių motyvų taikos sutarčiai nepritars, dėl to ir pasirašyti jos visiems kreditoriams nebus įmanoma; kitaip tariant tokia teisės norma yra neįgyvendinama. Akcentuotina ir tai, jog be juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų taikos sutartis apskritai nėra įmanoma, kadangi bankroto bylos nutraukimas (dėl taikos sutarties, dėl restruktūrizavimo) yra išimtinai tokių asmenų valioje, kadangi tai susiję ne tik su juridinio asmens išsaugojimu, kuo yra suinteresuoti arba ne juridinio asmens dalyviai, tačiau neretai ir su juridinio asmens dalyvių investicijomis. Dėl to, esant tokiai teisės normai, kuri realiai praktikoje nebus įgyvendinama, Asociacijos siūlo JANĮ 80 str. 3 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
112
6 Kaip jau buvo minėta aukščiau ir pateikta tokio manymo motyvaciją, Asociacijos akcentuoja, kad nemokumo administratorius yra privalomas visų nemokumo procesų metu, dėl to siūlytina patikslinti JANĮ 81 str. 6 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Nutraukus bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo byloje nemokumo administratoriaus pareigas eina tas pats asmuo kaip ir bankroto procese.”
8 Atsižvelgiant į teisės normos turinį, manytina, kad pagal savo esmę ir turinį normoje pateikti ne to skirsnio nuoroda, dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 81 str. 8 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Jei bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius atsisako būti paskirtas restruktūrizavimo byloje, nemokumo administratorius paskiriamas šio įstatymo II dalies I skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.”
2 Asociacijos pažymi, kad juridinis asmuo, kuriam nutraukiama bankroto byla, dažniausiai neturi jokių piniginių lėšų, o jų turėjimo aplinkybė per 14 dienų nuo teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos irgi yra miglota. Dėl šios priežasties, nenumatant kitokios administravimo išlaidų ir administratoriaus atlygio už bankroto procedūros vykdymą iki bankroto bylos iškėlimo dengimo tvarkos, yra pažeidžiamos tiek nemokumo administratorių teisės ir teisėti interesai, tiek trečiųjų asmenų, suteikusių prekes/paslaugas juridiniam asmeniui bankroto proceso metu.
Be to, iš esmės siūlomas reglamentavimas sudaro sąlygas nemokumo administratoriui ir/ar tretiesiems asmenims, suteikusiems prekes/paslaugas bankroto proceso metu, tapti juridinio asmens, kuriam nutraukiama bankroto byla, kreditoriais (II - os eilės juridiniam asmeniui vėl iškėlus bankroto bylą, kas paneigia administravimo išlaidų atlygintinumą prieš kitų kreditorinių reikalavimų dengimą) ir/ar bylinėtis dėl tokių išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai ir akcentuojant, jog tokia nuostata praktikoje neužtikrina, kad su nemokumo administratoriumi ir/ar trečiaisiais asmenimis, suteikusiems paslaugas/prekes bankroto proceso metu, bus atsiskaityta, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 82 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Visos bankroto proceso išlaidos, įskaitant ir administratoriaus
atlyginimą, apmokamos iki teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jeigu yra gautas nemokumo administratoriaus rašytinis sutikimas dėl vėlesnio išlaidų atlyginimo ir taikos sutartyje ar restruktūrizavimo plane nenumatyta kitaip.”
1 Asociacijos pažymi, kad praktikoje sprendžiant klausimus dėl taikos sutarties bankroto procese sudarymo, tai trunka pakankamai daug laiko, o šiuo JANĮ projektu įtvirtinus ir restruktūrizavimo bylos iškėlimą, nutraukiant bankroto bylą, akivaizdu, jog toks terminas nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki 3 mėnesių nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos yra nepagrįstai trumpas.
Dėl šios priežasties ir akcentuojant JANĮ keitimo priežastis, susijusias su juridinio asmens galimybe išsaugoti verslą, net ir esant iškeltai bankroto bylai, manytina, kad tiek taikos sutarčiai sudaryti, tiek atlikti visus reikiamus veiksmus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nutraukiant bankroto bylą, turėtų būti nustatoma ir reali galimybė pratęsti terminą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti piktnaudžiavimo procesinio termino pratęsimo atžvilgiu, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 83 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto
praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį. Teismas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu turi teisę šį terminą pratęsti vieną kartą.”
2 Šiuo Asociacijos akcentuoja, jog šios teisės normos formuluotė nėra aiški, kadangi juridinio asmens veiklos nutraukimas gali būti siejamas su bankroto proceso metu vykdyta ūkine-komercine veikla, o ne tiesiogiai su likvidavimu.
Maža to, svarbu atkreipti dėmesį, jog bankroto procesas yra dinamiškas (atsiranda ir/ar būna priteistas turtas, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, inicijuojamos bylos, neparduodavus turto, vykdomi utilizavimo darbai ir pan.), dėl to nutartyje likviduoti juridinį asmenį nėra galimybės numatyti visus sandorius, kurie gali būti vykdomi iki juridinio asmens pabaigos ir yra susiję su jo likvidavimo pabaiga. Atsižvelgiant į tai bei siekiant sumažinti ir teismų krūvį nuolat priimti nutartis dėl sandorių, susijusių su likvidavimu, sudarymo leidimo, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 84 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos
sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens likvidavimu arba kuriems pritarė kreditorių susirinkimas arba kreditorių komitetas”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 117
1 Asociacijos pažymi, kad bankroto procese turto realizavimo procedūra nėra ir negali būti tapati turto pardavimui, vykdomam įprastinėmis verslo sąlygomis, kadangi nepardavus turto tam tikru etapu, šioji yra sistemingai mažinama, kas tik pagrindžia bankroto proceso ir įprastomis rinkos sąlygomis vykdomų sandorių skirtumus. Dėl to, kiekvienu etapu mažinant bankroto proceso metu pardavinėjamo turto kainą, kiekvieno sumažinimo atveju šioji nebeatitiks rinkos kainos, nustatytos iki pirmojo turto pardavimo etapo. Tokiu būdu ginčų dėl turto pardavimo ir/ar nutarimų dėl turto pardavimo tvarkos bei kainų kiekis išaugs, remiantis pagrindu, kad turtas nėra parduodamas rinkos kaina, nustatyta iki turto realizavimo pradžios.
Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 85 įžanginį sakinį ir 1 p. ir išdėstyti sekančiai: Juridinio asmens turtas parduodamas priverstine tvarka vadovaujantis šiais principais:
1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad pradinė turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 118
1 Kaip jau ir buvo minėta, bankroto procese neretai iki pirmojo kreditorių susirinkimo tenka spręsti klausimus ne tik dėl itin operatyvaus greitai gendančio turto realizavimo, tačiau ir kito turto, kuris greitai gali prarasti savo vertę ir/ar turto, kurio išlaikymo kaštai iki pirmojo kreditorių susirinkimo yra didesni nei tokio turto vertė. Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog tiek turto, kuris gali greitai prarasti vertę, tiek turto, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei jo vertė, operatyvus realizavimas ne tik sumažintų administravimo kaštus, tačiau atneštų ir finansinę naudą. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti JANĮ 86 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridinio asmens turtas, išskyrus greitai gendantį, greitai savo
vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė, gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.”
2 Atsižvelgiant į Asociacijų išdėstytus motyvus dėl JANĮ 86 str. 1 d., siūloma tikslinti ir JANĮ 86 str.
2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta
tvarka, išskyrus greitai gendantį, greitai savo vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė, ir iš varžytynių parduodamą turtą.”
4 Atsižvelgiant į Asociacijų išdėstytus motyvus dėl JANĮ 86 str. 1 d., siūloma tikslinti ir JANĮ 86 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridinio asmens turto, išskyrus greitai
gendantį turtą, greitai savo vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė, pradinę pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.”
5 Pažymėtina, kad JANĮ aiškinamasis raštas nepateikia išaiškinimo, kodėl taikos sutartis, sudaryta bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, turi būti tvirtinama notaro, o viso JANĮ kontekste nėra aišku kodėl nemokumo administratorius vis tik gali parduoti iš esmės visą turtą, kurių įsigijimo sandoriams pagal bendrąsias CK nuostatas būtina notarinė forma, tačiau įmonės pardavimo atveju tokią kompetenciją JANĮ panaikina. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad praktikoje net vykdant nesudėtingus veiksmus, kuriuose prireikia notaro paslaugų (pavyzdžiui, hipotekos išregistravimas), tokia procedūra tampa itin apsunkinta, reikalaujama itin didelė apimtis dokumentų, kurie net nėra tiesiogiai susiję su atliktinu notariniu veiksmu, kas sudaro nepagrįstas kliūtas efektyviai išspręsti kilusius klausimus. Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog JANĮ nenumato finansinio turto pardavimo sandorių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 86 str.
sekančiai:
„Likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turto, įskaitant
finansinio, pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas ir perdavimo aktas prilyginami sudarytiems notarine forma, įskaitant įmonės pirkimo–pardavimo atvejus.”
1 Asociacijos akcentuoja, kad nustačius prievolę nemokumo administratoriui pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti pasiūlymą dėl įmonės pardavimo galimybės ir tokio pardavimo pagrįstumo naudos kreditoriams atžvilgiu, nėra adekvati, logiška ir sunkiai įgyvendinama praktikoje. Visų pirma, pažymėtina, kad itin dažnais atvejais nemokumo administratoriai neturi didelės dalies duomenų apie bendrovę, o turint omenyje, kad toks siūlymas kreditoriams turi būti pagrįstas, jog įmonės ar jos esminės dalies pardavimo atveju nauda kreditoriams būtų didesnė nei bendros ūkinės paskirties vienijamus daiktus parduodant atskirai, akivaizdu, kad turi būti atlikta ne tik rinkos analizė, juridinio asmens turto vertinimas, tačiau iš esmės iki pirmojo susirinkimo ir randamas subjektas, siekiantis turto ar esminės įmonės turto dalies įsigijimo. Taigi, tokie veiksmai, kuomet net nėra paskirta administravimo išlaidų sąmata, nėra adekvatūs, logiški ir įgyvendinami, net nenumatant jokių atsakomybės išimčių nemokumo administratoriui už tokios išvados teikimo pagrįstumą, kuomet objektyviai administratorius dėl duomenų apie rinką ir/ar bendrovę neturėjo. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str.
1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikia
nuomonę ar yra pagrindų parduoti juridinį asmenį kaip turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visumą arba turtinį kompleksą (ar jo esminę dalį) (toliau – įmonė), jei tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei bendros ūkinės paskirties vienijamus daiktus parduodant atskirai.”
2 Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą ir jam deleguoti iš esmės visų sprendimų priėmimo teisę, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui/komitetui
turi pateikti: <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 124
21 Asociacijos pažymi, kad vertinant bendrųjų CK normų turinį ir esmę dėl daiktų apibrėžimo, siūlytina koreguoti teisės normoje vartojamą žodį „daiktas” keisti į „turtą”, kas apimtų tiek nematerialųjį (pavyzdžiui, leidimus, licencijas ir pan.), tiek finansinį turtą. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 2 d. 1 p. ir jų išdėstyti sekančiai:
„2. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti:
1) įmonės bendros ūkinės paskirties vienijamo turto ir turinių teisių sąrašą; <...>“
22 Kaip jau buvo minėta aukščiau šiose pastabose dėl JANĮ 87 str. 1 d., nustačius prievolę nemokumo administratoriui pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti pasiūlymą dėl įmonės pardavimo galimybės ir tokio pardavimo pagrįstumo naudos kreditoriams atžvilgiu, nėra adekvati, logiška ir sunkiai įgyvendinama praktikoje.
Dėl to, vertinant praktikoje esančias situacijas dėl turimų duomenų trūkumo bei atsižvelgiant į komentarus dėl JANĮ 87 str. 2 d. 1 p., Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 2 d. 2 p. ir jų išdėstyti sekančiai:
„2. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti:
2) pagal galimybes pagrindimą, kad įmonės pardavimo atveju nauda kreditoriams būtų didesnė nei bendros ūkinės paskirties vienijamą turtą ir turtines teises parduodant atskirai; <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 126
3 Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą ir jam deleguoti iš esmės visų sprendimų priėmimo teisę, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Sprendimą dėl įmonės pardavimo ir jos pardavimo kainos priima
kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 127
4 Kaip ir buvo minėta komentare dėl JANĮ 87 str. 2 d. 1 p., teisės normos dalies konstrukcija „turto ir turinių teisių” yra tikslesnė bendrųjų CK normų prasme ir platesnė, todėl siūlytina atitinkamai koreguoti ir JANĮ 87 str. 4 d. Taip pat pažymėtina, kada JANĮ nereglamentuoja atvejų, jei bendros ūkinės paskirties vienijamo turto ir turtinių teisių sąraše yra įtraukiamas įkeistas turtas, tačiau įkaito turėtojas/hipotekos kreditorių nesutinka su tokiu pardavimu Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 87 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jei į įmonės bendros ūkinės paskirties vienijamo turto ir turtinių
teisių sąrašą įtraukiamas įkeistas turtas, įmonė gali būti parduodama tik gavus įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sutikimą.
Jeigu hipotekos kreditorius nesutinka, kad į sąrašą būtų įtrauktas įkeistas turtas, hipotekos kreditorius pateikia motyvuotą rašytinį nesutikimą.”
1 Siūloma JANĮ 89 str. papildyti ir įvesti greitai gendančio turto sąvoką, apimančią ir greitai savo vertę galintį prarasti turtą ir/ar turtą, kurio išlaikymo kaštai yra didesni nei tokio turto vertė:
„Greitai gendantis turtas - gyvūnai, produktai ar
kitas galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas bei turtas, kurio nerealizavimas iki pirmojo kreditorių susirinkimo sukeltų žalos bankrutuojančiai įmonei ir/ar kurio išlaikymo išlaidos būtų neproporcingos jo vertei. Turtas, kurio nerealizavimas iki pirmojo kreditorių susirinkimo sukeltų žalos bankrutuojančiai įmonei ir/ar kurio išlaikymo išlaidos būtų neproporcingos jo vertei realizuojamas teismo leidimu.”
12 Asociacijos, akcentuodamos, kad tokia teisės norma nėra adekvati kaštų ir bankroto proceso trukmės atžvilgiu, siūlo patikslinti JANĮ 90 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„1. Iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo
dėl bankroto juridinio asmens turtas: <...> 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina viršija 25 MMA.”
4 Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą ir jam deleguoti iš esmės visų sprendimų priėmimo teisę, dėl to tikslintina norma, papildant ją ir kitu kreditorių kolegialiu organu, galinčiu priimti sprendimus. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 90 str. 1 d.
sekančiai:
„Dvejose varžytynėse neparduotas turtas parduodamas kreditorių
susirinkimo ir (arba) kreditorių komiteto nustatyta tvarka.”
5 Dėl to, esant tokiai situacijai, kuomet iš JANĮ projekto vis tik yra panaikinama tokia išimtis, Asociacijos akcentuoja, jog pardavinėjant finansų įstaigų paskolų portfelius viešosiose varžytynėse bus privaloma bet kuriam varžytynėmis besidominančiam asmeniui pateikti informaciją apie parduodamą turtą – paskolų portfelį, o tuo pačiu atskleisti banko paslaptį[1] bei pažeisti duomenų apsaugos įstatymo imperatyvus. Dėl to, tokio turto pardavimas turi būti reglamentuojamas atskiromis nuostatomis arba numatant, kad turtas, kuris sudaro banko/kredito unijos paslaptį arba kuris siejamas su asmenų duomenų apsauga, būtų pardavinėjamas ne varžytynių būdu. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo JANĮ 90 str. papildyti 5-aja dalimi, kuri atitinka dabartinio reguliavimo normą:
„Bankrutuojančiam ar bankrutavusiam bankui ar kredito
unijai priklausančios reikalavimo teisės pagal skolininkų prievoles ir kitas finansinis turtas gali būti parduodamas kita, negu šio straipsnio 1 dalies nustatyta, tvarka. Sprendimus dėl tokių prievolių ir kito finansinio turto pardavimo priima kreditorių komitetas, o jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka nėra renkamas, – kreditorių susirinkimas.”
5 Asociacijos pažymi, jog tokia nuostata buvo aktuali iki varžytynių tvarkos pakeitimo, kuomet varžytynės buvo vykdomos ne elektroniniu būdu ir įkaito turėtojais/hipotekos kreditoriai apie varžytynes galėjo ir nežinoti. Dėl to, esant viešai skelbiamai informacijai apie varžytynes bei siekiant adekvatesnio termino informuoti įkaito turėtoją/hipotekos kreditorių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 91 str.
5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Apie įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, nurodydamas pradinę turto
pardavimo kainą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 dienas nuo varžytynių paskelbimo dienos praneša įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui.”
6 Kaip ir jau ir buvo minėta aukščiau, kreditorių susirinkimas gali išrinkti kreditorių komitetą ir jam deleguoti iš esmės visų sprendimų priėmimo teisę, dėl to tikslintina norma, papildant ją ir kitu kreditorių kolegialiu organu, galinčiu priimti sprendimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 91 str. 6 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Jei varžytynės neįvyko, tai kiekvienose paskesnėse varžytynėse nemokumo administratorius kreditorių susirinkimo ir
(arba) kreditorių komiteto sprendimu turto pradinę pardavimo kainą mažina iki 20 procentų, išskyrus, jei varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos turto pradavimo kainos. Tuomet paskesnėse varžytynėse turto pradinė pardavimo kaina nėra mažinama.”
7 Asociacijos pažymi, kad teisės normos numatant, kad varžytynių laimėtojas už įgytą turtą gali atsiskaityti, naudojantis finansavimo priemonėmis, administratoriaus papildomo sutikimo nereikia. Tokiu atveju, JANĮ nenumatant kokiems pagrindams esant administratorius gali nesutikti su varžytynių laimėtojo prašymu, negali nemokumo administratoriui pereiti ir atsakomybę už tokį sutikimų davimą/nedavimą. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 91 str. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Varžytynių laimėtojo prašymu <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
135
8 Asociacijos pažymi, kad nors įstatymas įtvirtina ir papildomas priemones dėl atsiskaitymo už parduotą turtą, tačiau neišsprendžia su tuo susijusių išlaidų kompensavimo/mokėjimo mechanizmo. Pabrėžtina, kad iš varžytynių parduoto turto įkeitimo/užtikrinimo hipoteka, lizingavimo dokumentų rengimas, teikimas, peržiūra ir pan. sukuria kaštus, dėl to tokios išlaidos, kurios būtų patirtinos dėl trečiojo asmens, nedalyvaujančio bankroto procese, (varžytynių laimėtojo) gerovės, neturi kilti bankrutavusiai įmonei ir/ar nemokumo administratoriui. Dėl šios priežasties Asociacijos siūlo 91 str. papildyti 8-aja dalimi, ją išdėstant sekančiai:
„Visas išlaidas, įskaitant ir nemokumo administratoriaus atlyginimo
dalį ir patiriamas išlaidas, kurios atsiranda dėl šio straipsnio 7 dalies taikymo, padengia varžytynių laimėtojas.”
2 Asociacijos pažymi, kad turto likvidavimo/utilizavimo kaštai yra dideli, dėl to turi būti ne tik patvirtinta tokia administravimo išlaidų sąmata, tačiau lėšų nepakakus ar nesant tam patvirtintos sąmatos, tokių darbų atlikimo kaštai negali tapti nemokumo administratoriaus kaštais ir/ar jo prievole įvykdyti tokią funkciją savo sąskaita. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 92 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nurašytą kilnojamąjį turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip
per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos nustatytos administravimo išlaidų sąmatos ribose likviduoja.”
3 Asociacijos pažymi, kad praktikoje neretai pasitaikanti problema, kuomet savivaldybės atsisako perimti turtą arba iki realaus perdavimo reikalauja nemokumo administratorių atlikti papildomus veiksmus (pavyzdžiui, atlikti kadastrinius matavimus, atidalinti turtą ir kt.), kurių atlikimo kaštai yra dideli.
Toks JANĮ projektu siūlomas reguliavimas, kuris iš esmės nekinta nuo dabartinio reglamentavimo, neišsprendžia praktinių problemų, kuomet net pačioms normoms nenumatant jokių išimčių, leidžiančių savivaldybėms atsisakyti perimti neparduotą likvidavimo procese turtą, vis tik toks institutas nėra veikiantis ir suponuojantis tik nemokumo proceso vilkinimą. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 92 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nurašytą nekilnojamąjį turtą, tokios būklės, kokios jis yra jo
nurašymo dieną, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti. Jeigu nustatytu terminu turto neperėmė, tai nemokumo administratorius pateikia vienašališkai pasirašytą aktą su tai įrodančiais dokumentais Valstybės įmonės Nekilnojamojo turto registrui, o pastarasis įregistruoja šį turtą savivaldybės, kurios teritorijoje jis yra vardu.”
3 Pažymėtina, kad teisinės leksikos atžvilgiu sąvoka grąžinti galima tik tuomet, kai esi skolingas, o šiuo atveju, juridinis asmuo neturi įsipareigojimo bendrovės dalyvių atžvilgiu. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 93 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridinio asmens turtą, kuris liko patenkinus kreditorių reikalavimus
ir apmokėjus bankroto proceso išlaidas, nemokumo administratorius perduoda juridinio asmens dalyviams.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
139
21 Asociacijos pažymi, kad juridinio asmens darbuotojai yra silpniausia bankroto procese dalyvaujančių asmenų grupė, kurios teisės ir teisėti interesai iš esmės yra pažeidžiami valstybės ir/ar kitų kreditorių, veikiančių savo rizika, naudai. Kaip matyti iš JANĮ 94 str. 2 d. 1 p. darbuotojų reikalavimų tenkinimas nėra išskiriamas į atskirą eilę, o bus tenkinami proporcingai kartu su asmenimis, suteikusiems naują finansavimą, ir asmenimis, turinčiais reikalavimo teisę dėl vykdytos ūkinės komercinės veiklos, kas suponuoja darbuotojų reikalavimų tenkinimo itin mažu procentu dėl jų turimos reikalavimo teisės dalies, lyginant su asmenimis, teikusiems naują finansavimą ir/ar prekes ir paslaugas ūkinės komercinės veiklos vykdymo metu. Dėl to Asociacijos siūlo darbuotojų reikalavimų tenkinimą nustatyti atskira eile. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 140
5 Tokia nuostata, Asociacijų manymu, neabejotinai pažeidžia pačios silpniausios bankroto procese dalyvaujančių asmenų grupės teises ir teisėti interesus, kadangi išmokėtu iš Garantinio fondo sumos dydžiu Garantinio fondo administratorius būtų perkeliamas į pirmąją kreditorių eilę, kurioje yra tie patys darbuotojai, mažinant jiems galimybes atgauti visą juridinio asmens skolą, tiksliau – išskiedžiant proporciją suma, kuri buvo sumokėta darbuotojams. Pabrėžtina, kad tokia nuostata, turint omenyje ir tai, kad juridiniai asmenys moka įmokas į Garantinį fondą, yra socialiai neteisinga, dėl to Asociacijos siūlo
5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Kai kreditorių reikalavimai buvo tenkinami iš Garantinio fondo lėšų
ar kai priimamas sprendimas mokėti žalos atlyginimą už juridinį asmenį iš valstybės biudžeto lėšų, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus buvo tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka, tai dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo administratoriaus, valstybei atstovaujančių institucijų atgręžtiniai reikalavimai tenkinami antrąja eile.”
6 Esant aiškiai suformuotai teismų praktikai dėl mokesčių administratoriaus ir kitų valstybės fondų ar rinkliavų administratorių reikalavimo teisės, susiformavusios iki bankroto bylos iškėlimo (nepriemoka) negali būti užskaitomos su permoka, susiformavusia po bankroto bylos iškėlimo. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 95 str. 6 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Šiame įstatyme numatytais juridinio asmens ir kreditoriaus
priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atvejais kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis, kai nepriemoka atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų.”
2 JANĮ nenumatant termino per kiek laiko įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius turi atsiskaityti su juridiniu asmeniu, kurio turtą perėmė, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 96 str.
2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jei įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu
įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų ir iš to turto apmokamas atlygis administratoriui ir bankroto administravimo išlaidų suma, šių lėšų likutį hipotekos kreditorius per 7 dienas perveda į kreditorių sąskaitą.”
3 Tais atvejais, kai įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už mažesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma ir tas reikalavimas yra užtikrintas trečio asmens įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, tai tokiais atvejais įkaito turėtojo reikalavimas turi būti eliminuojamas iš bankrutuojančio ūkio subjekto, net jei jis nėra pilnai patenkintas. Dėl tos priežasties Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 96 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jei įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už mažesnę kainą negu
įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, likę įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimai, išskyrus, kai reikalavimas yra užtikrintas trečio asmens įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui, tenkinami vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 144
1 Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įkaito turėtojui yra suteikiama teisė perimti įkeistą turtą iki bus priimta nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. iki termino, kuomet kreditoriai turi įstatyminę teisę sudaryti taikos sutartį bankroto procese, priimti sprendimą restruktūrizuotis ar parduoti įmonę, kaip tokią.
Tokia nuostata yra ne tik eliminuojama kreditorių ir įmonės savininkų teisė apskritai sudaryti taikos sutartį, nes įkeistas turtas, kuris paprastai būna esminis elementas bendrovių veiklos vykdymui (nekilnojamasis turtas, įrenginiai ir pan.), būtų perduotas įkaito turėtojui. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 97 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos
kreditoriui tik teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį, jei tenkinamos šios sąlygos: <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 145
12 Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su įkeisto/hipoteka užtikrinto turto vertinimu, yra tiesiogiai susijęs su įkaito turėtojų/hipotekos kreditoriaus teisės perimti turtą įgyvendinimu, Asociacijų manymu, šiąsias turi atlyginti įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, nemokumo administratoriui užtikrinant tokio vertinimo nepriklausomumą. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 97 str. 1 d. 2 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Teismui priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl
bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei tenkinamos šios sąlygos: <...> 2) įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos kainą. Šiuo atveju turto vertinimą organizuoja nemokumo administratorius, o patirtas išlaidas apmoka įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius;
<...>“
Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
146
5 Pažymėtina, kad įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius turi prisidėti ne tik prie įkeisto/hipoteka užtikrinto turto ir kitų administravimo išlaidų dengimo, tačiau ir prie administratoriaus atlygio dengimo. Dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 97 str. 5 d.. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus, perėmusio įkeistą turtą,
reikalavimai yra tenkinami ta suma, už kurią buvo perimtas turtas, atskaičius iš to turto apmokamą bankroto administratoriaus atlygį ir administravimo išlaidų sumą.”
1 Asociacijos šiuo pažymi, kad iš esmės 15 % parduoto/perduoto turto dydžio kitų išlaidų dengimas, už ką atsako įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, yra per mažas, turint omenyje, kad JANĮ nenustato jokių kitų šaltinių, iš kurių bus padengiamos kitos išlaidos, likusios įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui padengus tik tokį JANĮ įtvirtintą procentą. Tokiu būdu, visų išlaidų, kurių nepadengtų įkaito turėtojas, o kitų pajamų arba nepakaktų arba jų apskritai nebūtų, likusi dalis įmonės bankroto procese patirtų išlaidų turėtų būti dengiamos administratoriaus, taip pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus bei paneigiant atlygintinų pavedimo teisinių santykių prasmę. Pabrėžtina, kad bankai ir kitos kredito įstaigos vertina riziką prieš teikdami paskolas, todėl turėtų priimti didesnę naštą išlaidų dengime, kai jų nepakanka, o ne šią naštą perkelti nemokumo administratoriui. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str.
1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Pardavus ar perdavus įkeistą turtą iš jo kainos yra atskaitomos visos
dėl įkeisto turto turėtos bankroto administravimo išlaidos ir dalis likusių bankroto administravimo išlaidų, kuri turi būti proporcinga lėšoms, gautoms už įkeistą ir neįkeistą turtą, bet negali viršyti 25 procentų parduoto ar perimto turto kainos dydžio, likusio atskaičius dėl įkeisto turto turėtas bankroto administravimo išlaidas (toliau – likusių bankroto administravimo išlaidų dalis).”
2 Nėra aišku kokiu tikslu į JANĮ tokia norma yra įtraukta ir kokią reikšmę ji turi – ar tai reiškia, kad kreditorių kolegialus organas galės priimti nutarimą sumažinti administravimo išlaidų sąmatą, matydamas kokia dalis lieka nepadengta iš įkeisto/hipoteka užtikrinto turto (tačiau tai nepanaikins kai kurių išlaidų būtinumo ir/ar nepanaikins prievolės juridiniam asmeniui atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis už suteiktas paslaugas bankroto procese ir pan.); ar tai reiškia, kad kreditorių kolegialus organas tiesiog savo sprendimu patikrins aritmetinius veiksmus, atlikus siekiant nustatyti likusių administravimo išlaidų dydį ar suteiks kitas prasmes toks procedūrinis veiksmas, galintis nelogiškai ir nepagrįstai pažeisti tiek nemokumo administratoriaus, tiek trečiųjų asmenų, kurie bankroto procese suteikė/suteiks tam tikras paslaugas, teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai ir akcentuoja, kad tai yra perteklinė nuostata, galinti sukelti ginčus, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos likusių bankroto administravimo
išlaidų dalies dydį apskaičiuoja nemokumo administratorius.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
149
3 Visų pirma, akcentuotina, jog pagal siūlomą JANĮ, kreditorių susirinkimas turi būti šaukiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki įvykio, apie tai informuojant Priežiūros tarnybą, siekiant priimti sprendimą dėl likusių administravimo išlaidų dalies patvirtinimo, tad akivaizdu, kad dėl JANĮ normų nesuderinamumo, JANĮ 98 str. 3 d. neįmanoma įgyvendinti. Nepaisant aukščiau paminėto, Asociacijos pabrėžia, kad 7 dienų terminas nuo visos kainos už įkeistą turtą gavimo dienos sumokėti įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui jam priklausančią sumą yra nerealus, juolab, kad, tarkim, pagal dabar galiojantį varžytynių aprašą varžytynių aktą galima pasirašyti tik po 20 dienų nuo varžytynių laimėtojo paskelbimo, o iki varžytynių akto pasirašymo yra numatyta galimybė atšaukti varžytynes ir grąžinti laimėtojui pinigus. Maža to, per 7 dienų terminą nuo atsiskaitymo už parduotą įkeistą/hipoteką užtikrintą turtą nėra įmanoma sudaryti tikslios pajamų-sąnaudų suvestinės ir paskaičiuoti tikslių su įkeistu/hipoteka užtikrintu turtu susijusių išlaidų dydžių dėl sąskaitų už suteiktas paslaugas išrašymo momento. Dėl to, Asociacijos pabrėždamos akivaizdžius sunkumus tinkamai įgyvendinti šią teisės normą, siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Pardavus įkeistą turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 7
dienas nuo visos kainos už įkeistą turtą gavimo dienos informuoja įkaito turėtoją, hipotekos kreditorių apie gautas lėšas iš įkeisto ir/ar hipoteka užtikrinto turto realizavimo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
150
4 Asociacijos šiuo akcentuoja, kad praktikoje perduoti turtą įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui per 7 dienas iš esmės yra neįmanoma, atsižvelgiant tiek į įprastą įkaito turėtojų/hipotekos kreditorių vidinių sprendimų priėmimo laiką, tiek į dažniausiai į turto masę, specifiką ir kitus aspektus, sunkinančius įkeisto ar hipoteka užtikrinto turto perdavimą įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui, tiek į atitinkamos dokumentacijos sutvarkymo laiką. Be to, įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius turi prisidėti ne tik prie įkeisto/hipoteka užtikrinto turto išlaidų dengimo, bet ir prie nemokumo administratoriaus atlygio sumokėjimo. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius pradeda perdavimo įkeisto turto
įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui procedūrą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo dienos, kurią įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius perveda į juridinio asmens kreditorių sąskaitą dėl įkeisto turto turėtų bankroto administravimo išlaidų, nemokumo administratoriaus atlygio dalį ir likusių bankroto administravimo išlaidų dalies sumą.”
5 Atitinkamai dėl Asociacijų motyvų dėl JANĮ 98 str. 4 d., numatančio turto perdavimo įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui procedūros terminą, siūloma patikslinti ir JANĮ 98 str. 5 d.
kreditorius turi prisidėti ne tik prie įkeisto/hipoteka užtikrinto turto išlaidų dengimo, bet ir prie nemokumo administratoriaus atlygio sumokėjimo, dėl to įkaito turėtojui/hipotekos kreditorių perimant turtą, kurio kaina yra didesnė nei įkaito turėtojo/hipotekos kreditoriaus reikalavimas, turi būti tiksliai išspręstas ir jam tenkančios dengti administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo dalies sumokėjimo klausimas. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 5 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Jei įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimas yra mažesnis
už perimamo turto kainą, įkeistas turtas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui pradeda perdavimo procedūrą ne vėliau kaip per 7 dienas nuo dienos, kurią šis sumoka į juridinio asmens kreditorių sąskaitą perimamo turto kainos, iš kurios yra atimta dėl įkeisto turto turėtos bankroto administravimo išlaidos bei nemokumo administratoriaus atlygio dalis, ir reikalavimo skirtumo dydžio sumą.”
7 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.197 str. 7 d./4.224 str. 3 d. numato, kad pasibaigusi hipoteka/pasibaigęs įkeitimas išregistruojamas iš Hipotekos registro hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymu, pateikiamu notarui. Atsižvelgiant į bendrąsias civilinės teisės normas, siūlytina, kad subjektų, galinčių išregistruoti hipoteką, ratas nebūtų susiaurintas, dėl to Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 98 str. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius, hipotekos kreditorius arba įkaito
turėtojas perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
153
1 Asociacijos pažymi, kad galutinė ataskaita iš esmės yra pajamų-sąnaudų suvestinė, iš kurios matysis tiek gautų pajamų, patirtų išlaidų dalis, tiek lėšų likutis, esantis juridinio asmens atsiskaitomoje sąskaitoje, tiek pinigų dalis, tenkanti finansinių reikalavimų tenkinimui. Atsižvelgiant į tai bei akcentuojant, jog nemokumo administratorius geriausiai žino procesą, organizuoja buhalterinės veiklos vedimą, valdo, naudoja ir disponuoja įmonės lėšomis kreditorių ir teismų sprendimų ribose, administratorius rengia ataskaitą, o ne atsako kam nors jos parengimo. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 99 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo
administratorius.”
2 Šiuo Asociacijos akcentuoja, jog termino nustatymas, nuo kurio veiksmo administratorius privalo parengti galutinę ataskaitą yra netikslus ir neįvertina, kad juridinis asmuo tuo metu vis tik gali dalyvauti civiliniuose ginčuose, kurių rezultatas turės įtakos arba pajamų, arba išlaidų dydžiui (pajamų – priteisiamas turtas ir/ar piniginės lėšos, išlaidų – priteisiamos – bylinėjimosi išlaidas ir pan.). Dėl to, atsižvelgiant į tokią nuostatą bei kartu vertinant, jog pagal JANĮ 100 str. 2 d. nuo galutinės ataskaitos patvirtinimo turi būti kreipiamasi dėl juridinio asmens pabaigos, neretu atveju, susiklostytų situacija, jog sprendimas dėl pabaigos, kurio priėmimas pagal JANĮ tiesiogiai koreliuoja su galutine ataskaita, gali būti priimtas, neįvertinus ir civilinių bylų, kuriuose dalyvauja juridinis asmuo baigties, t. y. arba gautinų pajamų, arba patirtinų išlaidos.
Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 99 str. 2 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius galutinę bankroto
ataskaitą turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos ir (arba) visų teisminių bylų, kuriose likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo yra ieškovas ar atsakovas, pabaigos.”
34 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad itin dažnais atvejais, bankrutavusi bendrovė sukaupia lėšas tik bankroto proceso pabaigoje, realizavus paskutinius turto vienetus, dėl to galima situacija, kuomet galutinės ataskaitos patvirtinimo metu administratoriui nebus sumokėtas ir bazinis atlyginimas ar jo dalis. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 99 str. 3 d. 4 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„3. Galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodyta: 4) atlygiui
už bankroto administravimą skiriama suma.”
4 Atsižvelgiant į JANĮ 99 str. 4 d. turinį, aiškiai nustatantį, kas turi būti nurodyta galutinėje bankroto ataskaitoje, akivaizdu, kad tai yra tik aritmetiniai skaičiavimai, atliekami atsižvelgiant į administravimų išlaidų sąmatą, realiai patirtas išlaidas, gautas pajamas, o tai apskaičiavus, gaunamas pinigų dalies rezultatas, skirtinas kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.
Dėl to, atsižvelgiant į tokios ataskaitos turinį, kurį sudaro tik aritmetiniai skaičiavimai, Asociacijos siūlo sumažinti administracinę naštą ir galimų ginčų skaičių dėl ataskaitos tvirtinimo ir dėl to patikslinti JANĮ 99 str. 4 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 157
7 Asociacijos pažymi, kad teisinės leksikos prasme žodis „išsimokėti” nėra tinkama teisės normos išraiška, turint omenyje tai, kad visos lėšos yra kaupiamos bankrutavusios bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje, iš kurios apmokamos administravimo išlaidos ir atlygis administratoriui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad itin dažnais atvejais, bankrutavusi bendrovė sukaupia lėšas tik bankroto proceso pabaigoje, realizavus paskutinius turto vienetus, dėl to galima situacija, kuomet galutinės ataskaitos patvirtinimo metu administratoriui nebus sumokėtas ir bazinis atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 99 str. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra
pagrindas nemokumo administratoriui galutinai sumokėti atlygį už bankroto administravimo paslaugas ir atsiskaityti su kreditoriais.”
10031 Pažymėtina, kad pagal JANĮ 99 str. 5 d. galutinę ataskaitą tvirtina teismas, o šioji pagal JANĮ 99 str. 7 d. yra pagrindas galutinai atsiskaityti su administratoriumi ir kreditoriams.
Taigi, esant tokiam reguliavimui, kuomet kartu su prašymu dėl įmonės pabaigos nemokumo administratorius turi pateikti teismo jau ankščiau patvirtintą galutinę ataskaitą, akivaizdu, kad tai yra perteklinis dokumentas ir reglamentavimas. Dėl to, Asociacijos siūlo panaikinti JANĮ 100 str. 3 d. 1 p. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 159
1011 Asociacijos pažymi, kad praktikoje susiduriama su realia problema, kuomet įstatymo nustatytu terminu administratorius neturi galimybės išregistruoti bendrovės, kadangi nėra išduota archyvo pažyma, kurią yra būtina pateikti VĮ Registrų centrui. Pabrėžtina, kad savivaldybės archyvai turi savas tvarkas ir taisykles, numatančias, jog pažyma ir likviduotos įmonės dokumentai perduoti toliau saugoti savivaldybės archyvui tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl įmonės pabaigos. Dėl šių priežasčių, kurios realiai trukdo nemokumo administratoriams laiku ir tinkamai vykdyti jiems įstatymo nustatytą pareigą, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 100 str. 1 d. ir ją išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 darbo dienų
nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos priduoda archyvą ir, gavęs pažymą apie priimtą archyvą, kreipiasi į juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl likviduoto dėl bankroto juridinio asmens išregistravimo.”
10315 Įstatymo projekto 103 str. 1 d. 5 p. nustatyta prievolė nemokumo administratoriui – informuoti juridinio asmens dalyvius apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą, praktikoje tik padidins restruktūrizavimo proceso išlaidas, o tuo pačiu padidins ir restruktūrizuojamos įmonės kreditorių patiriamus nuostolius dėl proceso vilkinimo.
Atsižvelgiant į tai, siūlome minėtame punkte išbraukti žodžius „ juridinio asmens dalyvius“ ir šį punktą išdėstyti sekančiai:
„1. Paskirtas nemokumo administratorius restruktūrizavimo
metu: <...> 5) informuoja juridinio asmens valdymo organus, kreditorių susirinkimą apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą ir kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo“
10318 Tas pat pasakytina ir apie Įstatymo projekto 103 str. 1 d. 8 p. nustatytą prievolę šaukti juridinio asmens dalyvių susirinkimus, kai nevykdomas restruktūrizavimo planas. Asociacijos siūlo JANĮ 103 str. 1 d. 8 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 162
103110 Atsižvelgdami į turimą įmonių restruktūrizavimo praktiką, Asociacijų manymu, ataskaita apie restruktūrizavimo plano vykdymą turėtų būti rengiama ne dažniau kaip už kiekvieną juridinio asmens finansinių metų pusmetį. Siūlome JANĮ projekto 103 str. 1 d. 10 p. vietoj žodžio „ketvirtį“ įrašyti žodį „pusmetį“ ir išbraukti žodžius „Priežiūros institucijos nustatyta tvarka“, kaip perteklinius. Asociacijų manymu, jokia valstybinė institucija neturėtų nurodinėti kreditoriams, ką jie nori žinoti apie jų finansuojamos įmonės veiklą. Dėl šios priežasties, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 103 str. 1 d. 10 p. ir jį išdėstyti sekančiai: „1.
Paskirtas nemokumo administratorius restruktūrizavimo metu: <...> 10) rengia ataskaitą apie restruktūrizavimo plano vykdymą ne rečiau kaip už kiekvieną juridinio asmens finansinių metų pusmetį“
1033 Atsižvelgdami į tai, kad nederėtų vėl kartoti ankstesnių klaidų, kai įstatymu buvo suteikta galimybė nepaskirti nemokumo administratoriaus (šiuo metu restruktūrizavimo administratoriaus), kuri vėliau buvo ištaisyta, Asociacijos siūlo JANĮ 103 str. 3 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 164
104214 Atsižvelgdami į tai, kad (aukščiau jau buvo paminėta) nederėtų vėl kartoti ankstesnių klaidų, kai įstatymu buvo suteikta galimybė nepaskirti nemokumo administratoriaus (šiuo metu restruktūrizavimo administratoriaus), kuri vėliau buvo ištaisyta – atitinkamai Asociacijos siūlo išbraukti JANĮ projekto 104 str. 1 d. 14 p., žodžius „jeigu prašoma jį paskirti“ ir prieš šiuos žodžius parašytą kablelį. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 104 str. 2 d. 14 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Restruktūrizavimo plane nurodoma: <...> 14) restruktūrizavimo
administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta nemokumo administratoriaus atlygio suma“
1043 Asociacijų manymu, kad viešojo sektoriaus subjektų galimybės tikrai pervertintos, manant, kad jie sugebėtų parengti metodiką, kuri išgelbėtų finansinių sunkumų turinčią privačią įmonę. Dėl šios priežasties, Asociacijos, pažymėdamos, kad Priežiūros institucija, siekdama pagrįsti savo
„reikalingumą“ rengti tokias metodikas, gali rengti jas tačiau šiosios turi
turėti tik rekomendacinį pobūdį, o ne įstatyminę galią, siūlo JANĮ 104 str. 3 d. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
166
1072 Finansinius sunkumus patiriančios, bet gyvybingos įmonės gelbėjimas turi vykti operatyviai be jokių teisės aktais sudaromų trukdžių. Manytina, kad JANĮ projekto rengėjams reikėtų daugiau atsižvelgti į galingą konkurencinę kovą, kurią patiria Lietuvos įmonės, todėl tikėtis, kad visi kreditoriai sąžiningi ir tikrai „nori gero“ yra tiesiog naivu. Restruktūrizavimo ir bankroto administravimo praktika rodo, kad Lietuvos įmonės susiduria su įvairiomis konkurencinėmis gudrybėmis (pavyzdžiui, šalių, kuriose valstybės lėšomis subsidijuojamos įmones ir kt.). Asociacijos mano, kad nereikėtų trukdyti pradėti įmones restruktūrizavimo procesą, bei yra tikros, kad pakaktų, jog restruktūrizavimo plano projektui pritartų dviejų grupių kreditoriai. Atsižvelgiant į tai, siūlome JANĮ 105 str. 2 dalyje vietoj žodžių „kiekvienoje kreditorių grupėje“ įrašyti žodžius „ ne mažiau kaip dvejose kreditorių grupėse“ ir šią dalį išdėstyti sekančiai:
„Laikoma, kad kreditoriai pritarė restruktūrizavimo plano projektui,
jei ne mažiau, kaip dvejose kreditorių grupėse restruktūrizavimo plano projektui pritarė restruktūrizavimo plano paveikiami kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų šios grupės kreditorių reikalavimų sumos.“
1102 Siekiant operatyvumo sprendžiant įvairias iškylančias problemas įmonės restruktūrizavimo plano rengimo metu, siūlome išbraukti JANĮ 110 str. 2 d. žodžius „ir pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą“. Akivaizdu, kad reikės parengti daugybę dokumentų, siekiant pagrįsti kažkokią pažangą, nors kreditoriai ir sutinka su restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui termino pratęsimu. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 110 str.
ją išdėstyti sekančiai:
„Teismas nemokumo administratoriaus arba juridinio asmens vadovo
prašymu, jei tam pritaria kreditorių susirinkimas, turi teisę pratęsti restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminą“
1163 Galutinė restruktūrizavimo ataskaita yra surašoma restruktūrizavimo proceso pabaigoje, kai galimai jau visi kreditoriniai reikalavimai yra padengti, todėl nėra aišku kaip bus galima gauti kreditorių susitrinkimo pritarimą ir kaip tada kreditorių susirinkimo pirmininkas galės tokią ataskaitą pasirašyti, todėl JANĮ 116 str. 3 dalyje vietoj žodžių „kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą“ įrašyti žodžius „nemokumo administratorius“ ir šią dalį išdėstyti sekančiai: „3. Galutinę restruktūrizavimo ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir juridinio asmens vadovas“
1164 Komentuojant prieš tai einančią 116 str. 3 d. pažymėjome, kad restruktūrizavimo proceso pabaigoje jau galimai visi kreditoriniai reikalavimai bus padengti, todėl nėra aišku kaip bus galima gauti kreditorių susirinkimo pritarimą, todėl laikydamiesi tęstinumo siūlome išbraukti JANĮ 116 str. 4 d. Šiuo taip pat Asociacijos pažymi, kad asmeniui, siekiančiam įgyti nemokumo administratoriaus profesiją, keliami labai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai keliami, todėl ir nėra aišku, kodėl kreditorių, kurių žinios neretais atvejais neprilygsta administratoriaus turimoms, besąlyginė nuomonė yra patikimesnė nei nemokumo administratoriaus. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 170
11812 Naujuoju JANĮ siūlomas reglamentavimas praplečia asmenų, galinčių siekti įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, sąrašą.
Esant itin aukštiems nemokumo administratoriams keliamiems reikalavimams bei atsakomybei, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje didžiąja dalimi administratorių darbas yra susijęs su teisiniais bei ekonominiais klausimais, abejotina, kad asmenys, turintys verslo ar vadybos studijų krypčių išsilavinimą, sugebėtų tinkamai atstovauti įmones nemokumo procesuose (pvz.: rengiant procesinius teismo dokumentus, atstovaujant teismuose, atliekant ekonominių rodiklių vertinimus, sudarant bei vertinant restruktūrizavimo planus, ir kt.), ir tinkamai ginti kreditorių interesus viso proceso metu. Asociacijos pažymi, kad šiuo metu galiojantys reikalavimai dėl išsilavinimo yra tinkami, todėl siūloma palikti šiuo metu galiojantį reglamentavimą ir JANĮ 118 str. 1 d. 2 p. išdėstyti sekančiai:
„1. Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama fiziniam
asmeniui, jeigu jis: <...> 2) turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą)”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-161182 Asociacijų įsitikinimu, visiems nemokumo administratoriams yra ir turi būti keliami vienodi reikalavimai, todėl kitos valstybės narės fiziniam asmeniui, tiek įsisteigus Lietuvos Respublikoje, tiek siekiančiam administruoti nemokumo procesus laikinai, turi būti taikomas reikalavimas ir būti išlaikius profesinio tinkamumo testą. Siekiant aiškiai apibrėžti keliamus reikalavimus bei išvengti įvairių interpretacijų, siūlytina patikslinti JANĮ 118 str.
2 d., nustatant bendrą ir aiškų reikalavimą kitos valstybės narės fiziniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, ir ją išdėstant sekančiai: „Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama kitos valstybės narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje ar siekiančiam administruoti nemokumo procesus laikinai, jeigu jis: <...>“. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 171
11823 Asociacijų įsitikinimu, visiems nemokumo administratoriams yra ir turi būti keliami vienodi reikalavimai. Siūloma norma nėra informatyvi bei sukelia skirtingų interpretacijų – kokie dokumentai būtų laikomi patvirtinančiais kvalifikaciją dokumentais, ar asmuo privalėtų išmanyti Lietuvos Respublikos teisę iš visų sričių, nurodytų JANĮ 122 str. 3 d. ar ne, ir pan. Papildomai pažymėtina, kad nemokumo administratorius, vykdydamas veiklą, betarpiškai bendrauja su įvairiomis institucijomis, įmonių atstovais, debitoriais bei kreditoriais, todėl svarbu yra mokėti ir lietuvių kalbą, o profesinio tinkamumo testo laikymas leistų patikrinti ir lietuvių kalbos mokėjimo žinias. Siekiant aiškiai apibrėžti keliamus reikalavimus bei išvengti įvairių interpretacijų ar galimų piktnaudžiavimo atvejų, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija, nustatant bendrą ir aiškų reikalavimą visiems fiziniams asmenims, siekiantems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus (kvalifikacinis egzaminas arba profesinio tinkamumo testas), JANĮ 118 str. 2 d. 3 p. išdėstant sekančiai:
„Teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama kitos valstybės
narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje, jeigu jis: <...> 3) yra išlaikęs profesinio tinkamumo testą.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
172
120 1,2 Asociacijos, vertindamos profesinės savivaldos principų esmę ir atsižvelgdamos į savo siūlomus pakeitimus dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimą asmenims bei siekiant išlaikyti JANĮ teisės normų sistemingumą, siūlo keisti JANĮ 120 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 3 p., bei, atsižvelgiant į šią ir aukščiau prie šio straipsnio išsakytą argumentaciją, išdėstyti JANĮ 120 str. 1 d. 2, 3 ir 4 punktų, bei 2 d. 2 ir 3 punktų redakciją sekančiai: 1 d. 2 p.: „yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla netekimo nepraėjo 2 metai.” 1 d. 3 p.:
„pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus
reikalavimus ir nuo dienos, kai Nemokumo administratorių rūmams tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 2 metai.” 1 d. 4 p.:
„buvo nemokumo administratoriaus juridinio asmens, kuriam buvo
panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, vadovas tuo metu, kai susidarė aplinkybės, dėl kurių buvo panaikinta teisė juridiniam asmeniui administruoti nemokumo procesus, ir nuo teisės panaikinimo dienos nepraėjo 2 metai.” 2 d. 2 p.:
„per pastaruosius 2 metus dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis
teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką.” 2 d. 3 p.: “jis pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai Nemokumo administratorių rūmams tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 2 metai.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
173
12021 Teisė administruoti nemokumo procesus yra suteikiama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, todėl turi būti suvienodinami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, numatyti JANĮ 1 d. 1 p. (fiziniams asmenims) ir 2 d. 1 p. (juridiniams asmenims). Siūloma papildyti JANĮ 2 d. 1 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„Juridinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos
reputacijos:1) jeigu dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.”
1223 Asociacijų nuomone, tikslus sričių, kurios turi apimti nemokumo egzaminų programą, nurodymas nėra įstatyminio reglamentavimo dalykas. Šių sričių kitimas yra dinamiškas procesas, todėl siekiant išvengti galimo dažno JANĮ keitimo, teigtina, kad pilnai pakanka reglamentavimo, kad Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą iš nemokumo, teisės ir finansų sričių tvirtina kompetentinga Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisija. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 122 d. 3 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programa apima nemokumo, teisės ir finansų sritis”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 175
1227 Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų komisijos patvirtintą programą, siūlo kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarkos nustatymą palikti nemokumo administratorių savivaldos funkcija.
Tuo labiau, kad nėra aišku kokia bus kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarkos nustatymo redakcija. Tokiu būdu būtų palengvintos biurokratinės procedūros ir tuo pačiu sumažinti valstybės kaštai. Be to, Priežiūros institucijai atsisakius derinti Nemokumo administratorių rūmų parengtą tvarką, būtų nepateisinamai sustabdomas kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymas, t.y. ribojamos asmenų, siekiančių tapti nemokumo administratoriais, teisės. Dėl šių priežasčių, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 122 d. 7 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Nemokumo administratorių rūmai: <...>“
1228 JANĮ 123 str. 6 d. numatyta, kad Egzaminų komisiją ūkiškai ir techniškai aptarnauja Nemokumo administratorių rūmai, todėl logiška ir teisinga būtų nustatyti, kad ir mokestis už kvalifikacinius egzaminus turi būti mokamas į Nemokumo administratorių rūmų sąskaitą. Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 122 d. 8 d. ir ją išdėstyti sekančiai: „Mokesčio už kvalifikacinius egzaminus dydis negali viršyti kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vykdymo sąnaudų. Šis mokestis mokamas į Nemokumo administratorių rūmų sąskaitą.”
1231 Asociacijų įsitikinimu, Egzaminų komisiją turi sudaryti šeši nariai, išlaikant proporcingumą tarp valstybės institucijų skiriamų narių ir Nemokumo administratorių rūmų skiriamų narių. Tik taip bus rastas teisingas ir abipusiai priimtinas sprendimas.
Pažymėtina, kad LR Advokatūros įstatymas numato proporciją tarp narių, skiriamų profesinės savivaldos ir narių, skiriamų valstybės institucijų (LR advokatūros įstatymo 15 str. 1 d.), o LR notariato įstatymo 4 straipsniu notarų savivaldai suteikta teisė sudaryti Notarų atestacijos komisiją tik iš notarų, kas iš esmės ir atitinka savivaldos reikšmę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija:
„Egzaminų komisiją sudaro 6 nariai, kurių po vieną
deleguoja Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Priežiūros institucija ir tris - Nemokumo administratorių rūmai. Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Priežiūros institucija deleguoja narius iš teisės ir
(arba) finansų sričių mokslo įstaigų atstovų arba nemokumo administratorių sąrašo.”
1233 Atsižvelgiant į Asociacijų teikiamą pasiūlymą dėl JANĮ 122 str. 3 d., bei siekiant vieningos nemokumo procesą reglamentuojančių teisės normų sistemos, Asociacijos siūlo patikslinti JANĮ 123 str. 3 d., išdėstant ją sekančiai: „Egzaminų komisijos nariai turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį nemokumo, teisės ar finansų srityje. Nemokumo administratorių rūmų atstovai turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų nemokumo administratoriaus darbo patirtį.”
1235 3,4 Siekiant aiškaus teisinio reglamentavimo dėl Egzaminų komisijos atliekamų funkcijų, Asociacijos siūlo tikslinti JANĮ 123 str. 5 d.
punktus, išdėstant juos sekančiai:
„„Egzaminų komisija atlieka šias funkcijas: <..> 3) tikrina kvalifikacinių egzaminų ir
profesinio tinkamumo testo rezultatus ir juos tvirtina; 4) vykdo kvalifikacinių egzaminų laikymą žodžiu ir tvirtina kvalifikacinių egzaminų laikymo žodžiu rezultatus.”
1241 Asociacijos nesutinka su siūlomu reglamentavimu, nes būtų pažeidžiama profesinės savivaldos esmė ir principai. Bendrąja prasme savivalda suvokiama kaip teisė savarankiškai tvarkytis pagal įstatymus. Savivaldos nepagrįstas apribojimas ar nepagrįsta kontrolė nesuderinami su savivaldos samprata. JANĮ projekto uždavinys sukurti nemokumo administratorių savivaldą liktų tik deklaratyvaus pobūdžio, būtų sukurta tik pseudo savivalda. Akcentuotina, kad Lietuvoje veikiančiose advokatų, architektų profesinėse savivaldose teisės subjektui verstis atitinkama veikla suteikimas/panaikinimas yra viena iš šių savivaldos funkcijų (LR advokatūros įstatymo 17 str., 18 str., LR architektų rūmų įstatymo 11 str.). JANĮ projekte teisė organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo egzaminus suteikta Nemokumo administratorių rūmams. Dėl to ir sprendimo priėmimo teisė dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo/panaikinimo fiziniams ir juridiniams asmenims, aiškinant sistemiškai, turi būti priskirta prie Nemokumo administratorių rūmų pareigų, siekiant suteikti ir įgyvendinti tikrą, o ne tariamą savivaldą. Todėl Asociacijos siūlo sprendimų dėl teisės administruoti nemokumo procesus fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo ir panaikinimo funkcijas priskirti Nemokumo administratorių rūmams ir JANĮ 124 str. 1 d. išdėstyti sekančiai: „Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo fiziniam asmeniui priima Nemokumo administratorių rūmai Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo kitos valstybės narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje ir kitos valstybės narės fiziniam asmeniui Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais (toliau – laikinai) priima Nemokumo administratorių rūmai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.”
„Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo
procesus suteikimo fiziniam asmeniui, kitos valstybės narės fiziniam asmeniui įsisteigus Lietuvos Respublikoje ir kitos valstybės narės fiziniam asmeniui Lietuvos Respublikoje laikinai ir kartais (toliau – laikinai) priima Nemokumo administratorių rūmai Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka.”
1242 JANĮ 124 str. 2 d. nurodytas dokumentų pateikimo būdas “per atstumą” nėra suprantamas ir nėra teisinės terminijos sąvoka. Siekiant aiškaus teisinio reglamentavimo bei išsakytos Asociacijų pozicijos dėl savivaldos funkcijų, Asociacijos siūlo keisti JANĮ 124 str. 2 d., patikslinant JANĮ 124 str. 2 d. sekančiai:
„Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę administruoti nemokumo
procesus, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai, registruotu paštu arba elektroninėmis priemonėmis Nemokumo administratorių rūmams pateikia:
1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus;
2) dokumentus, kuriais patvirtinama jo atitiktis šio įstatymo 118 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams;
3) Nemokumo administratorių rūmų nustatytos formos deklaraciją, kurioje fizinis asmuo patvirtina, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.”
1243 Atsižvelgiant į galiojančio ĮBĮ 11 str. 1 d.
profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, siūloma palikti galiojantį teisinį reguliavimą. Taip pat siekiant aiškiai apibrėžti dokumentų pateikimo būdus, siūloma keisti „per atstumą arba kontaktinį centrą” į “tiesiogiai arba registruotu paštu” ir JANĮ 124 str. 3 d. išdėstyti sekančiai:
„Kitos valstybės narės fizinis asmuo, siekiantis administruoti
nemokumo procesus įsisteigus Lietuvos Respublikoje, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai arba registruotu paštu pateikia:
1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus įsisteigus Lietuvos Respublikoje;
2) kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą apie įgytą profesinę kvalifikaciją, įrodantį, kad jis turi teisę teikti nemokumo procesų administravimo paslaugas pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus, ir kurio profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3) dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad yra išlaikytas profesinio tinkamumo testas;
4) Nemokumo administratorių rūmų nustatytos formos deklaraciją, kurioje fizinis asmuo patvirtina, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą
1244 Atsižvelgiant į galiojančio ĮBĮ 11 str. 1 d. 2 p., bei 11⁸ str. 1 d. nuostatas, kurios nustato, kad profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, siūloma palikti galiojantį teisinį reguliavimą.
Taip pat siekiant aiškiai apibrėžti dokumentų pateikimo būdus, siūloma keisti „per atstumą arba kontaktinį centrą” į “tiesiogiai arba registruotu paštu” ir JANĮ 124 str. 4 d. išdėstyti sekančiai:
„Fizinis asmuo, siekiantis administruoti nemokumo procesus Lietuvos
Respublikoje laikinai, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai arba registruotu paštu pateikia:
1) prašymą suteikti teisę administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje laikinai;
2) įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę administruoti nemokumo procesus pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus ir kurio profesinė kvalifikacija pripažinta vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3) Nemokumo administratorių rūmų nustatytos formos deklaraciją, kurioje fizinis asmuo patvirtina, kad atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimą.”
1251 Asociacijos, nuosekliai laikydamosi išsakyta pozicija prie JANĮ 124 str. 1 d. argumentavimo, siūlo tikslinti JANĮ 125 str.
sekančiai:
„Sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo
juridiniam asmeniui, kitos valstybės narės juridiniam asmeniui, ar kitai organizacijai, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, taip pat jų padaliniui (toliau šiame straipsnyje
1252 Asociacijos, nuosekliai laikydamosi išsakyta pozicija prie JANĮ 124 str. 1 d. argumentavimo, siekiant aiškiai apibrėžti dokumentų pateikimo būdus, bei aiškiau reglamentuoti šią dalį, nurodant, kad ji taikoma valstybės narės juridiniam asmeniui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje, siūlo išdėstyti JANĮ 125 str. 2 d. sekančiai:
„Juridinis asmuo, taip pat kitos valstybės narės juridinis asmuo, įsisteigęs
Lietuvos Respublikoje, siekiantys administruoti nemokumo procesus, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai arba registruotu paštu pateikia: <...>.”
1253 Asociacijos, nuosekliai laikydamosis išsakyta pozicija prie JANĮ 124 str. 1 d. argumentavimo, siekiant aiškiai apibrėžti dokumentų pateikimo būdus, siūlo išdėstyti JANĮ 125 str. 2 d. sekančiai: „Kitos valstybės narės juridinis asmuo, siekianti administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje laikinai, Nemokumo administratorių rūmams tiesiogiai arba registruotu paštu pateikia: <...>.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
187
126 Atsižvelgiant į ilgas tikslines atostogas, bei kitas situacijas, kada asmuo negali dirbti dėl objektyvių priežasčių, bei siekiant išvengti asmenų diskriminavimo atvejų, siūloma tikslinti 126 str. 7 d. nustatant, kad laikoma, kad nemokumo procesų administravimas teikiamas laikinai, kai nemokumo administratorius administruoja ne daugiau nei vieną nemokumo procesą per 5 metus, neįskaitant laiko, kai fizinis nemokumo administratorius yra nėštumo ir gimdymo ir tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, bei pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Atsižvelgiant į Asociacijų pateiktus argumentus, siūloma tikslinti 126 str., jį išdėstant sekančiai: „1. Nemokumo administratorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo. 2. Jei Nemokumo administratorių rūmai priima sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus, sprendime nurodomos priežastys. 3. Nemokumo administratorių rūmai apie priimtą sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus kitą darbo dieną po tokio sprendimo priėmimo informuoja apie tai asmenį, prašyme nurodytu kontaktiniu adresu. 4. Nemokumo administratorių rūmai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo procesus įrašo asmenį į Nemokumo administratorių sąrašą. 5. Asmuo įgyja teisę administruoti nemokumo procesus ir yra laikomas nemokumo administratoriumi nuo asmens įrašymo į Nemokumo administratorių sąrašą dienos. 6.
nemokumo procesus patvirtinantį nemokumo administratoriaus pažymėjimą į Nemokumo administratorių sąrašą įrašytam asmeniui Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka. 7. Laikoma, kad nemokumo procesų administravimas teikiamas laikinai, kai nemokumo administratorius administruoja ne daugiau nei vieną nemokumo procesą per 5 metus, neįskaitant laiko, kai fizinis nemokumo administratorius yra nėštumo ir gimdymo ir tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose bei pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.”
1271 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ 124 str. 1 d. pateikiamų pastabų išdėstyta argumentacija, siūlo keisti JANĮ 127 str. 1 d. keičiant iš “Priežiūros institucija” į “Nemokumo administratorių rūmai” ir išdėstyti ją sekančiai: „1. Sprendimą panaikinti nemokumo administratoriaus teisę administruoti nemokumo procesus priima Nemokumo administratorių rūmai Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka.”
12723 Asociacijos, atsižvelgdamos į jų teikiamą pasiūlymą dėl JANĮ 136 str. 3 d., kurioje nustatomas poveikio priemonių sąrašas, siūlo tikslinti 127 str. 2 d. 3 p. ir jį išdėstyti sekančiai:
„2. Teisė administruoti nemokumo procesus
panaikinama šiais pagrindais: <...> nemokumo administratoriui paskyrus šio įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą poveikio priemonę.”190
12728 Asociacijos, atsižvelgdamos į jų teikiamą argumentaciją dėl JANĮ 126 str. 7 d., siūlo tikslinti ir 127 str. 2 d. 8 p., išdėstant jį sekančiai: „2.
Teisė administruoti nemokumo procesus panaikinama šiais pagrindais: <...> 8) kai nemokumo administratorius neadministruoja nemokumo procesų ilgiau kaip 3 metus, neįskaitant laiko, kai fizinis nemokumo administratorius yra nėštumo ir gimdymo ir tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose bei pašauktas atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.”
1281 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ 124 str. 1 d. pateikiamų pastabų išdėstyta argumentacija, siūlo keisti JANĮ 128 str. 1 d. keičiant iš “Priežiūros institucija” į “Nemokumo administratorių rūmai”, ir išdėstyti ją sekančiai:
„Nemokumo administratorių rūmai priima sprendimą
panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus per 3 darbo dienas nuo pagrindo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus paaiškėjimo dienos.”
1283 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ
p. numatyta Priežiūros institucijos funkcija, siūlo keisti JANĮ 128 str. 3 d., ir išdėstyti ją sekančiai:
„Priėmus sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ne
vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojama Priežiūros institucija, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas ir nemokumo administratorius.”
1284 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ
128 str.
4 d., ir išdėstyti ją sekančiai:
„Šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 2, 5 ir 7 punktuose nurodytais
atvejais, pagrindas panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus atsiranda po to, kai, asmuo per 20 darbo dienų nuo Nemokumo administratorių rūmų įspėjimo raštu dėl galimo teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo gavimo dienos nepateikia naujos informacijos ir
(ar) dokumentų, įrodančių, kad nebuvo arba išnyko aplinkybės, dėl kurių jam galėtų būti panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 194
1285 Galiojančio ĮBĮ 11⁶str. 1 d. nustatyta tvarka, kad fiziniai ir juridiniai asmenys netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nuo jų išbraukimo iš Sąrašo dienos, yra aiški ir praktikoje naudojama teisės norma, todėl siūlo palikti galiojantį reglamentavimą ir patikslinti JANĮ 128 str. 5 d. nurodant, kad asmuo netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo jų išbraukimo iš Sąrašo dienos ir išdėstyti JANĮ 128 str. 5 d. sekančiai:
„Asmenys netenka teisės administruoti nemokumo
procesus nuo jų išbraukimo iš Sąrašo dienos.”
129 Asociacijų nuomone, formuluotė „pasinaudodamas profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi”, niekaip nesiderina su toliau nurodomomis nemokumo administratoriaus teisėmis, tokiomis kaip dalyvauti atrankoje ar būti paskirtam nemokumo administratoriumi. Tinkamam nemokumo administratorių teisių įgyvendinimui pakanka reglamentavimo, kad teisės įgyvendinamos atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Todėl siūlytina tikslinti JANĮ 129 str. išdėstant jį sekančiai:
„Nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į teisės aktų reikalavimus,
turi teisę: <…>.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
196 Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16 Asociacijos, atsižvelgdamos į praktikoje kylančias situacijas, mano, kad nemokumo administratoriaus teisių turinys pagal siūlomą JANĮ projektą yra mažas, dėl to siūlo papildyti JANĮ 129 str. ir jį išdėstyti sekančiai:
reikalavimus, turi teisę:
vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis;
vykdomuose ne teismo tvarka;
bylose;
bankroto bylose;
Priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų;
reikalavimus, atidėjus mokėjimą, turi teisę gauti informaciją/duomenis apie juridinį asmenį iš: 2.1.
VĮ „Registrų centras”: 2.1.1. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, nuosavybės teisę turimą ir valdomą turtą nemokumo bylos iškėlimo dienai, įskaitant ir duomenis tokio turto kitimo istoriją už trejus paskutinius metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.1.2. informaciją apie juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, dalyvius, valdymo organus, jų kaitą ir priimtus sprendimus už trejus paskutinius metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.1.3. juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, finansines atskaitomybes už trejus paskutinius metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.1.4. iškėlus tyčinio bankroto bylą, informaciją apie juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, valdyto turto kitimo istoriją už paskutinius penkerius metus iki bankroto bylos iškėlimo; 2.1.5. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, darbuotojų, valdymo organų, dalyvių deklaruotą gyvenamosios vietos adresą nemokumo bylos iškėlimo dienai; 2.1.6. informaciją juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, turtui įregistruotą įkeitimą/hipoteką nemokumo bylos iškėlimo dienai ir už paskutinius trejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.1.7. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, turtui įregistruotus turto areštų aktų išrašą nemokumo bylos iškėlimo dienai ir už paskutinius trejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo. 2.1.8. pakeisti juridinio asmens statusą. 2.2. Bankų ir kitų kredito įstaigų: 2.2.1. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, sąskaitas, esančias banke, jų likučius; 2.2.2. pakeisti parašo teisę juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, atsiskaitomųjų sąskaitų kortelėse; 2.2.3. atidaryti juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, atsiskaitomąsias sąskaitas. 2.3.
2.3. VĮ „Regitra”: 2.3.1. informaciją apie juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, turimas transporto priemones nemokumo bylos iškėlimo dienai ir apie turėtų transporto priemonių kitimo istoriją už trejus paskutinius metus iki nemokumo bylos iškėlimo; 2.3.2. iškėlus tyčinio bankroto bylą, informaciją apie juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turėtų transporto priemonių kitimo istoriją už paskutinius penkerius metus iki bankroto bylos iškėlimo. 2.4. antstolių, dirbančių juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, registracijos/gyvenamosios vietos adresu, skolų išieškojimo ir kitas vykdymo paslaugas;
juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, darbuotojus (sąrašus, registracijos/gyvenamosios vietos adresus, jiems priskaičiuotą darbo užmokestį, sumokėtus mokesčiai) už paskutinius trejus metus iki nemokumo bylos iškėlimo;
reikalavimus, turi teisę gauti VĮ „Lietuvos paštas” paslaugas, atidedant mokėjimą už jas, siunčiant registruotą korespondenciją juridinio/fizinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, teismo (ne teismo tvarka pykdomuose procesuose – kreditorių susirinkimo) patvirtintų kreditorių, dalyvių, valdymo organų nariams valstybės institucijoms. 3. Paslaugos už suteiktą informaciją, nurodytą šio straipsnio 1 ir
iškelta nemokumo byla, turi lėšų. Nesant lėšų, iki nemokumo bylos pabaigos, paslaugas suteikusių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyje, reikalavimai tvirtinami ir tenkinami nemokumo byloje. 4. Jeigu nemokumo byla nutraukiama sudarius taikos sutartį ar kitaip atstačius juridinio /fizinio mokumą, paslaugas suteikusių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyje, reikalavimai tenkinami iki nemokumo bylos nutraukimo. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
197
13011 Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtintą draudimą bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save, reikalavimas pranešti, jei nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, per 3 darbo dienas nuo dienos, kai apie tai sužinojo, yra neteisėta, todėl išbrauktina. Siūlytina tikslinti JANĮ 130 str. 1 d. 1 p. išdėstant jį sekančiai:
„1. Nemokumo administratorius privalo: 1) būti nepriekaištingos
reputacijos; <...>”
13015 Atsižvelgiant į Asociacijų išreikštą poziciją dėl savivaldos turinio, siūloma keisti JANĮ 130 str. 1 d. 5 p., išdėstant jį sekančiai: „1. Nemokumo administratorius privalo: <...> 5) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka.“
1301 6,7 Asociacijos, vadovaujantis prie JANĮ 124 str. 1 d. pateikiamų pastabų išdėstyta argumentacija, bei JANĮ
skelbti asmenų, turinčių nemokumo administratoriaus kvalifikaciją, sąrašą, siūlo keisti JANĮ 130 str. 1 d. 6 ir 7 punktus, keičiant iš „Priežiūros institucija“ į „Nemokumo administratorių rūmai“, ir išdėstyti juos sekančiai:
„1. Nemokumo administratorius privalo: <...> 6) pranešti Nemokumo
administratorių rūmams apie duomenų, reikalingų Nemokumo administratorių sąrašo tvarkymui, pasikeitimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasikeitimo dienos;
7) pranešti Nemokumo administratorių rūmams, jei nemokumo administratoriui buvo suteikta teisė administruoti nemokumo procesus kitoje valstybėje narėje <...>.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
200
13019 Asociacijos pažymi, kad JANĮ projektu yra nepagrįstai išplėsti reikalavimai nemokumo administratoriams dėl informacijos teikimo, pertekliniai reikalavimai apsunkina nemokumo administratorių darbą ir tuo pačiu didina administracinę naštą Priežiūros institucijai, bei kelia abejones dėl duomenų apsaugos bei komercinių paslapčių užtikrinimo. Todėl Asociacijos, atsižvelgdamos į JANĮ iškeltą uždavinį sukurti nemokumo administratorių savivaldą, siūlo keisti JANĮ 130 str. 1 d. 9 p. ir išdėstyti jį sekančiai:
„1. Nemokumo administratorius privalo: <...> 9) teikti Nemokumo
administratorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją.”
1303 Asociacijų įsitikinimu, visiems nemokumo administratoriams yra ir turi būti keliami vienodi reikalavimai, nes JANĮ nenumatyta jokių išimčių dėl mažesnių reikalavimų ar mažesnės darbų apimties administruojant nemokumo procesus fiziniams asmenims, kuriems administruoti nemokumo procesus Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai. Skirtingi reikalavimai dėl atliekamų nemokumo administratoriaus funkcijų, reikalaujamos ir turimos kompetencijos šioms funkcijoms atlikti, būtų absoliučiai nepateisinami vertinant nemokumo procesais siekiamų tikslų atžvilgiu. Asociacijų pozicija išsakyta ir prie JANĮ 118 str. 2 d. 3 p. pasiūlymų. Todėl, laikantis vieningos pozicijos dėl reikalavimų nemokumo administratoriams, siūloma išbraukti JANĮ 130 str. 3 d.
202
1311 Asociacijos, įvertindamos nemokumo procesuose pasitaikančias situacijas, siūlo papildyti JANĮ 130 str. 3 d. nurodant, kad draudimo objektu yra ne tik juridiniai asmenys, kreditoriai, bet ir tretieji asmenys. „Nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais (veikimas, neveikimas), administruojant nemokumo procesus, juridiniam asmeniui ir (ar) kreditoriams padarytą žalą ir (ar) tretiesiems asmenims.”
1331 Naujuoju Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu siekiama reglamentuoti Nemokumo administratorių rūmų, kaip nemokumo administratorių savivaldos, įkūrimą bei nustatyti Nemokumo administratorių rūmų struktūrą, veiklos tikslus ir savivaldos įgyvendinimo principus. Remiantis naujojo JANĮ nuostatomis, nemokumo administratorių savivaldos įgyvendinimas perduodamas Nemokumo administratorių rūmams. Bendrąja prasme savivalda suvokiama kaip teisė savarankiškai tvarkytis pagal įstatymus. Savivaldos nepagrįstas apribojimas ar nepagrįsta kontrolė nesuderinami su savivaldos samprata. Priešingu atveju Priežiūros institucijai suteikiama teisė priimti sprendimus ir tais klausimais, kurie JANĮ yra perduodami nemokumo administratorių savivaldai, tokiu būdu JANĮ numatytas nemokumo administratorių savivaldos įkūrimas netenka prasmės. Dėl to, Asociacijos siūlo patikslinti šios nuostatos redakciją sekančiai:
„Nemokumo priežiūros komitetas yra Priežiūros
institucijos kolegialus patariamasis organas, nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais, išskyrus klausimus, kurie šiuo įstatymu perduodami Nemokumo administratorių rūmų kompetencijai”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
204
1332 Asociacijų įsitikinimu, Nemokumo priežiūros komitetą turi sudaryti šeši nariai, išlaikant proporcingumą tarp valstybės institucijų skiriamų narių ir Nemokumo administratorių rūmų skiriamų narių. Tik taip bus rastas teisingas ir abipusiai priimtinas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija:
„Nemokumo priežiūros komitetą sudaro 6 nariai, kurie privalo
turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį nemokumo, teisės, ir (arba) finansų srityse. Nemokumo priežiūros komiteto personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras.”
1333 Asociacijų nuomone turi būti šiuo įstatymu nustatomos Nemokumo priežiūros komiteto narių kadencijų laikotarpiai bei kadencijų skaičius Nemokumo priežiūros komiteto narių pareigoms eiti. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas pastabas, siūlytina patikslinta JANĮ 133 str. 3 d. redakcija:
„Į Nemokumo priežiūros komitetą po vieną narį deleguoja Finansų
ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o Nemokumo administratorių rūmai – 3 narius. Nariai skiriami 3 metų kadencijai, o Nemokumo priežiūros komiteto narys negali šių pareigų eiti daugiau kaip dvejas kadencijas iš eilės.“206
1341 Asociacijos, siekdamos aiškesnio reglamentavimo atskiriant bei nedubliuojant Priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų funkcijų, pažymi, kad JANĮ 143 str. 3 p., jau yra nurodyta Nemokumo administratorių rūmų pareiga: „sudaryti ir skelbti asmenų, turinčių nemokumo administratoriaus kvalifikaciją, sąrašą“. Dėl to JANĮ 134 str. 1 p. išbrauktinas iš Priežiūros institucijos funkcijų, paliekant asmenų, turinčių nemokumo administratoriaus kvalifikaciją, sąrašo sudarymą ir skelbimą Nemokumo administratorių rūmų pareiga.
1343 Asociacijos, vadovaudamosi profesinės savivaldos samprata, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikoje veikiančių viešųjų juridinių asmenų, vienijančių tam tikros profesijos atstovų grupes, savivaldos funkcijas ir pareigas (Lietuvos advokatūros įstatai, Lietuvos notarų rūmų statutas), mano, kad kontrolė, ar nemokumo administratoriai laikosi reikalavimo drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, turi būti priskirtina nemokumo administratorių savivaldai, todėl siūlo išbraukti 134 str. 3 p. iš numatytų Priežiūros institucijų funkcijų. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 208
1353 Profesinė savivalda suprantama, kaip tam tikros profesijos asmenų ar jų junginių savarankiška veikla sprendžiant savo reikalus, priimant sprendimus, tuo pačiu prisiimant ir atsakomybę. Tuo tarpu įstatymu nustatant, kad Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės suponuoja išvadą, kad Priežiūros institucija turi teisę bet kada ir bet kuriais klausimais atvykti ir dalyvauti Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose, kas absoliučiai nesiderina su savivaldos principų įgyvendinimu bei yra nekorektiškas demokratijos požiūriu. Todėl Asociacijos negali sutikti su tokiu teisiniu reglamentavimu, pažeidžiančių nemokumo administratorių savivaldos funkcijų įgyvendinimą ir siūlo išbraukti 135 str. 3 d. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
209
1355 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime dėl antstolių savivaldos, bylos Nr. 44/06, yra pasisakęs, kad: „<...> Visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. Jeigu tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebūtų, atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, perdavimas į privačias rankas ne tik būtų nepagrįstas tikslingumo atžvilgiu, bet ir galėtų būti konstituciškai nepateisinamas“. Tai suprantama taip, kad profesinės savivaldos įtvirtinimas ir veikimas yra pakankamas pagrindas kontrolei užtikrinti. Vertinant sistemiškai, Nemokumo administratorių rūmai yra tinkamas subjektas tokių funkcijų kaip tinkamo nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų organizavimo ir vykdymo, Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymosi ir profesinės kvalifikacijos kėlimo kontrolei užtikrinti. Todėl Asociacijos siūlo išbraukti 135 str. 5 p. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 210
1356 Kad nebūtų pažeisti savivaldos principai, siūlytina patikslintą šios nuostatos redakciją: „Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę: <...> teikti pasiūlymus Nemokumo administratorių rūmams dėl jiems pavestų funkcijų atlikimo tobulinimo.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
211
1361 Ši nuostata yra tikslintina, siekiant atskirti bei nedubliuoti Priežiūros institucijos funkcijų ir Nemokumo administratorių rūmų pareigų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinta šios nuostatos redakcija:
„Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo
administratorių veiklos priežiūrą, ir nustačiusi šio įstatymo pažeidimų, išskyrus pažeidimus, kurių kontrolė yra perduodama Nemokumo administratorių Rūmams, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo”. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 212
1363 Asociacijos pažymi, kad poveikio priemonė apribojant teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nemokumo procesus naujiems juridiniams asmenims nuo 6 mėnesių iki 2 metų yra neproporcinga už smulkius pažeidimus, nes būtų priverstinai stabdoma nemokumo administratorių veikla, dėl sumažėjusių darbų apimties nutraukiamos darbo sutartys su darbuotojais, kas socialiniu aspektu sąlygotų didesnę valstybės naštą. Teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nemokumo procesus naujiems juridiniams asmenims apribojimas iki 2 metų savo esme prilygtų teisės teikti šias paslaugas panaikinimui. Atsižvelgiant į tai, Asociacijos siūlo papildyti poveikio priemonių sąrašą bei papildyti poveikio priemonių skyrimo reglamentavimą nustatant, kad teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas būtų taikomas pagal Nemokumo priežiūros komiteto pasiūlytą modelį, išdėstant 136 str. 3 d. sekančiai: „3.
3 d. sekančiai:
„3. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo nustatytų
reikalavimų, arba nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, Priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio straipsnio 5–7 dalių nuostatas, gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1)įspėjimą; 2)viešą įspėjimą; 3)teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant nemokumo procesus naujiems juridiniams asmenims apribojimą nuo 1 mėnesio iki 1 metų;
4) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą, pagal Nemokumo priežiūros komiteto pasiūlytą modelį.”
13672 Asociacijos, siekdamos teisingo ir aiškaus reglamentavimo, siūlo 136 str. 7 d. 2 p. išdėstyti sekančiai:
„7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nemokumo
administratorius: <...> tikrinimo metu neturi galiojančių poveikio priemonių.“
1368
| 3 | Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 | str. 3 d. įtvirtintą draudimą bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus | prieš save, 136 str. 8 d. 3 p. | nuostata yra neteisėta, todėl | išbrauktina. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 215 | Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16 | 136 | 8 |
| 4 | Asociacijos pažymi, kad šis vertinimas yra abstraktus ir bet kuris | pažeidimas gali būti traktuojamas kaip turtinių interesų pažeidimas, todėl | siūlo 136 str. 8 d. 4 p. išbraukti. Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 216 | Lietuvos administratorių rūmai, 2018-11-16 | 136 | 8 | ||
| 5 | Asociacijų nuomone, nemokumo administratoriams | turi būti taikomi bendrieji teisės principai dėl poveikio priemonių galiojimo | pradžios ir pabaigos terminų, todėl siūlytina patikslinti JANĮ 136 str. 8 d. 5 p. ir jį išdėstyti | sekančiai: | „8. |
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nemokumo administratorius: <...> 5) pakartotinai per poveikio priemonės galiojimą padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė.”
1369 Vadovaujantis Asociacijų siūlomais tikslinimas dėl 136 str. 3 d., atitinkamai tikslintina JANĮ 136 str. 9 d. sekančiai:
„Šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta poveikio
priemonė galioja vienus metus nuo jos paskyrimo.”
13610 Asociacijų nuomone, nemokumo administratoriams siūlomas taikyti 7 metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos, per kurį gali būti skiriami šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės, neatitinka protingumo kriterijaus vertinant nuobaudų skyrimo tvarką, numatytą LR administracinių nusižengimų kodekse, taip pat akcentuotina, kad netgi civilinėje ir baudžiamojoje teisėje numatyti senaties terminai yra daugeliu atveju trumpesni nei 7 metai. Asociacijų siūlymu, JANĮ 136 str. 10 d. tikslintinas sekančiai:
„Šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės gali būti
skiriami ne vėliau kaip per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos.”
219
13611 Asociacijos, siekdamos aiškesnio reglamentavimo, siūlo JANĮ 136 str. 11 d. išdėstyti sekančiai:
„Jei Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių
veiklos priežiūrą, nustato šio įstatymo pažeidimų, kurių kontrolė yra perduota Nemokumo administratorių Rūmams, perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams.” Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
220
1371 Asociacijos pažymi, kad JANĮ 133 str. įtvirtintas Nemokumo priežiūros komiteto institutas yra Priežiūros institucijos kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais, bei nurodyta, kad Nemokumo priežiūros komitetas teikia nuomonę dėl Priežiūros institucijos priimamų teisės aktų, susijusių su nemokumo administratorių veiklos priežiūra, todėl 136 straipsnio 2 ir
turi būti suderintas su Nemokumo priežiūros komiteto nuomone. Asociacijos, atsižvelgdamos į JANĮ 133 str. nuostatas, siūlo JANĮ 137 str. 1 d. išdėstyti sekančiai:
„Priežiūros institucija šio įstatymo 136 straipsnio 2 ir 3 dalyse
nustatytus nurodymus ir poveikio priemones skiria Nemokumo priežiūros komiteto siūlymu patvirtinta tvarka.“
1401 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl įsisteigimo teisės ir galimo didelio juridinio asmenų kiekio Nemokumo administratorių rūmai galėtų susidurti su sprendimų priėmimo problema, kuomet juridinis asmuo ir jam atstovaujantis nemokumo administratorius, priimant sprendimus rūmuose, turėtų mažiausiai du balsus, o jų kiekis didėtų nuo juridinių asmenų, kuriam vadovauja tas pat fizinis nemokumo administratorius, skaičiaus. Dėl to, siekiant išvengti tokių galimų praktinių problemų, siūlytina apriboti juridinių asmenų teisę balsuoti Nemokumo administratorių rūmuose. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Asociacijos siūlo patikslinti šiuos straipsnius:
JANĮ 140 str.
išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorių rūmų nariais turi teisę tapti fiziniai ir
juridiniai asmenys, turintys nemokumo administratoriaus profesinę kvalifikaciją.“
140 4N JANĮ 140 str. papildyti 4-aja dalimi ir ją išdėstyti sekančiai:
„Juridiniai nemokumo administratorių rūmų nariai negali būti
renkamais ir išrinktais Nemokumo administratorių rūmų valdymo organų nariais ir neturi teisės balsuoti Nemokumo administratorių rūmų visuotiniame narių susirinkime.“222
142 Asociacijos, įvertindamos profesinės savivaldos principus ir pagrindus, siūlo papildyti 142 str. 3 punktą, bei papildyti 142 str. naujais punktais ir JANĮ 142 str. išdėstyti sekančiai:
„Nemokumo administratorių rūmai turi teisę:
1) valdyti, naudoti jiems priklausantį turtą bei lėšas ir jais disponuoti;
2) teikti paslaugas Nemokumo administratorių rūmų įstatų nustatyta tvarka;
3) rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie nemokumo administratorius, nemokumo administratorių padėjėjus;
4) gauti iš valstybės institucijų ir Priežiūros institucijos savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;
5) sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus; 6)atstovauti nemokumo administratorių interesams valstybės institucijose, kitų valstybių ir tarptautinėse organizacijose;
7) bendradarbiauti su kitų šalių organizacijomis, stoti į tarptautines organizacijas; 8)siūlyti teisės aktų projektus, teikti nuomonę dėl kitų institucijų teikiamų teisės aktų projektų, priimamų teisės aktų, susijusių su nemokumo procesais;
7) kitos įstatymuose įtvirtintos teisės.“
223
1433 Asociacijos, siekdamos tinkamo profesinės savivaldos tikslų įgyvendinimo, siūlo keisti JANĮ 143 str.
3 p. išdėstant jį sekančiai:
„Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, sudaryti Nemokumo
administratorių sąrašą ir skelbti jį savo interneto svetainėje”, bei keisti JANĮ 143 str. 5 p. išdėstant jį sekančiai: “nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus”. 223
14311 Asociacijų nuomone, JANĮ 143 str. 11 p. numatytas reikalavimas nedelsiant, bent ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos paaiškėjimo dienos, teikti Priežiūros institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti, yra neišsamiai reglamentuotas, nes nėra nurodyta kokiai būtent informacijai paaiškėjus kiltų pareiga ją pateikti Priežiūros institucijai.
kriterijumi bei įvertinus atsakymo pateikimo terminus, nustatytus LR Viešojo administravimo įstatymo 31 str. Siekiant aiškaus reglamentavimo, JANĮ 143 str. 11 p. siūlytina išdėstyti sekančiai:
„ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti
Priežiūros institucijai prašomą informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti” suteikiant šiam punktui 14 numerį, automatiškai koreguojant visų kitų persislenkančių punktų numerius.
223
143 Asociacijos siūlo papildyti JANĮ 143 str. naujais punktais ir išdėstyti 143 str. sekančiai: „Nemokumo administratorių rūmų pareigos yra šios:
1) organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo administratorių egzaminus;
2) rengti ir tvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodeksą;
3) Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, sudaryti Nemokumo administratorių sąrašą ir skelbti jį savo interneto svetainėje;
4) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;
5) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus;
6) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo ne Nemokumo administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose pripažinimo tvarką;
7) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys kelia profesinę kvalifikaciją;
8) nustatyti kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarką;
9) tvirtinti mokesčio už kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymą dydį;
10) priimti sprendimus dėl teisės administruoti nemokumo procesus fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo bei dėl šios teisės panaikinimo; 11)kontroliuoti, ar nemokumo administratorius laikosi šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka;
12) nustatyti Nemokumo administratorių padėjėjų darbo patirties skaičiavimo tvarką, suderintą su Priežiūros institucija;
13) rengti rekomendacijas dėl nemokumo administratorių fizinių asmenų, dirbančių juridiniame asmenyje, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo;
14) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti Priežiūros institucijai prašomą informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;
15) skelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
16) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai laikosi reikalavimo drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu
17) ginti Nemokumo administratorių rūmų narių teises ir teisėtus interesus bei atstovauti Nemokumo administratorių rūmų narius valstybinės valdžios ir valdymo institucijose;
18) kitos šiame įstatyme nustatytos pareigos.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
223
143 Asociacijos siūlo papildyti JANĮ 143 str. naujais punktais ir išdėstyti 143 str. sekančiai: „Nemokumo administratorių rūmų pareigos yra šios:
1) organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo administratorių egzaminus;
2) rengti ir tvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodeksą;
3) Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, sudaryti Nemokumo administratorių sąrašą ir skelbti jį savo interneto svetainėje;
4) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;
5) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo mokymų turinio reikalavimus ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus;
6) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo ne Nemokumo administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose pripažinimo tvarką;
7) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys kelia profesinę kvalifikaciją;
8) nustatyti kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo organizavimo, vykdymo ir rezultatų vertinimo tvarką;
9) tvirtinti mokesčio už kvalifikacinių egzaminų ir profesinio tinkamumo testo laikymą dydį;
10) priimti sprendimus dėl teisės administruoti nemokumo procesus fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo bei dėl šios teisės panaikinimo; 11)kontroliuoti, ar nemokumo administratorius laikosi šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka;
12) nustatyti Nemokumo administratorių padėjėjų darbo patirties skaičiavimo tvarką, suderintą su Priežiūros institucija;
13) rengti rekomendacijas dėl nemokumo administratorių fizinių asmenų, dirbančių juridiniame asmenyje, darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo;
14) ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti Priežiūros institucijai prašomą informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;
15) skelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį;
16) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai laikosi reikalavimo drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu
17) ginti Nemokumo administratorių rūmų narių teises ir teisėtus interesus bei atstovauti Nemokumo administratorių rūmų narius valstybinės valdžios ir valdymo institucijose;
18) kitos šiame įstatyme nustatytos pareigos.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 224 Pilietis E.Gedminas, 2018-10-31 Išrašas iš 2018-10-31 kreipimosi (Seimo reg..: 2018-10-31, Nr.g-2018-10220):
„Asmenims, siekiantiems tapti nemokumo administratoriais, juridinių
asmenų nemokumo įstatyme turi būti numatytas lygiai toks pat pagrindinis reikalavimas išsilavinimui, kaip ir dabar galiojančiame įmonių bankroto įstatyme: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą).“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams.
225
asociacija, 2018-11-23341 Nacionalinė bankroto administratorių asociacija siūlo pakoreguoti JANĮ, suteikiant teisę Atrankos programoje dalyvauti tik fiziniams asmenims:
34 str. 1 d. koreguoti sekančiai: ,,Bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius - fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 226
asociacija, 2018-11-23351
35 str. 1 d. koreguoti sekančiai: ,,Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius – fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams. 227
asociacija, 2018-11-23
sekančiai: 2.
sekančiai:
juridinis asmuo privalo:
1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;
2) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti priežiūros instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą ir nurodyti tokio keitimo priežastį;
3) nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims nemokumo procesus administruojantiems laikinai;
4) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį; ir pateikti teismui kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūrą. Teismui nepatvirtinus kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūros, skiriamas kitas nemokumo administratorius, teismo parenkamas per Atrankos programą. Pritarti iš dalies
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo narys Lauras Stacevičius,
2018-12-05 Argumentai: pasiūlymas parengtas siekiant išspręsti šias pagrindines įstatymo taikymo problemas:
atrankos procedūrose prisidengiant skirtingais juridiniais asmenimis;
ir taip paveikti bankroto procesą;
nepriklausomumo užtikrinimo;
vertinimo objektyvumo; Pasiūlymas:
2018 m. d. Nr. Vilnius
ir ją išdėstyti taip: ,,1. Bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. – fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“
ir ją išdėstyti taip: ,,1. Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius – fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“
taip: ,,2. Nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo:
1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;
2) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti priežiūros instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį;
3) nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi.
Ši nuostata netaikoma asmenims nemokumo procesus administruojantiems laikinai. 4) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, nurodyti tokio keitimo priežastį ir pateikti teismui kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūrą. Teismui nepatvirtinus kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūros, skiriamas kitas nemokumo administratorius, teismo parenkamas per Atrankos programą.“ Įvertinti įstatymo projekto įniciatoriams Įstatymo projektą siūlomą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išdėstytas ir iš suinteresuotų asmenų gautas pastabas ir pasiūlymus bei parengiant ir teikiant Seimui svarstyti reikalingus įstatymų pakeitimų projektus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Priedų nėra.
Priedų nėra. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 str. 1 d. numato, kad banko paslaptis - informacija apie: 1) tai, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai; 2) lėšų likučius kliento turimose sąskaitose, atliktas ar vykdomas mokėjimo operacijas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, finansinių paslaugų teikimo klientui aplinkybes, sutarčių, pagal kurias klientui teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas; 3) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Aušrinė Norkienė, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė, Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė, šio departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė, šio skyriaus vyriausiosios specialistės Dalia Šidagienė ir Rasa Stanislovaitienė, Lietuvos banko atstovas Priežiūros tarnybos vyriausiasis juriskonsultas Arūnas Raišutis, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Grinius, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos narys Mindaugas Krupavičius, Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas Gintaras Adamonis, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Įmokų administravimo skyriaus vedėjas Laimonas Rudys, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Būdvytis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
2
kreditorius pradelsia reikalavimus juridiniam asmeniui, o juridinis asmuo turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriui. Pritarti Siūloma projekto 4 str. 2 d. išdėstyti taip:
„2. Restruktūrizavimo procesą turi teisę inicijuoti šio straipsnio 1 dalies
reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija
dydį.“
kanceliarijos Teisės departamentas
12
2Svarstytina,
ar projekto 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nereikėtų nustatyti aiškų terminą, naudojant formuluotę „bet ne vėliau nei per“, iki kurio būtų laikoma, jog įstatymo įpareigojimai įvykdyti tinkamai. Nepritarti Juridinio asmens dalyviai gali būti informuojami tiek paštu, tiek dalyvių susirinkime, kurio sušaukimo terminai skiriasi kiekvienai juridinio asmens teisinei formai. Siūloma nenustatyti griežto termino dalyvių informavimui, paliekant galimybę vadovui pasirinkti efektyviausią informavimo būdą. Įstatyme nustačius konkretų terminą juridinio asmens vadovui inicijuoti nemokumo procesą ir per šį terminą nustatytos pareigos neįvykdžius, jam kiltų neigiamos pasekmės, t. y. galėtų būti apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Tokiu būdu asmenys galėtų būti atgrasomi nuo verslo rizikos prisiėmimo ir vadovų pareigų užėmimo, kiltų grėsmė verslo sąlygų pabloginimui. Siūloma palikti šio klausimo sprendimą teismų praktikai.
Kiekvienas atvejis gali būti individualus, ir tik teismas galėtų nustatyti, ar konkrečiomis aplinkybėmis juridinio asmens vadovas veikė sąžiningai ir protingai ir ar pradelsė, ar nepradelsė inicijuoti nemokumo procesą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
947112
pirmosiose dalyse bei 47 straipsnio 2 dalyje prasminga įtvirtinti galimybę siųsti registruotus laiškus per antstolius, nes ir vienu, ir kitu atveju, laikoma, jog laiškas yra įteiktas praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo ir antstolio dalyvavimas šiame procese neturi jokių pridėtinių teisinių pasekmių. Nepritarti Galimybė siųsti procesinius dokumentus per antstolį yra numatyta CPK – teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais (117 str.). Be to, Antstolių įstatymas nustato, kad antstoliai gali perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo (tai yra viena iš antstolių paslaugų). Siūloma projekte neriboti galimybės rinktis pranešimo siuntimo būdą, kuris galimas pagal galiojančius teisės aktus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
proceso ne teismo tvarka vykdymo sąlygos, tačiau projekte nėra nuostatų, kas ir kokia tvarka gali inicijuoti bankroto proceso vykdymą ne teismo tvarka. Svarstytina galimybė papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. Nepritarti Bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymui (o taip pat inicijavimui) mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų (projekto 12 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, siūlomas papildymas būtų perteklinis. 5.
kanceliarijos Teisės departamentas
4
prasminga įpareigoti teismą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui
„asmens vardą, pavardę, asmens kodą, teismo nutarties įsiteisėjimo datą,
laikotarpį, kuriuo asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu“, kai kartu pateikiama ir teismo nutarties kopija. Manytina, kad tai perteklinis reikalavimas ir nepagrįstai teismui nustatoma administracinė našta, nes visi duomenys būtų nurodomi nutartyje. Be to, atkreipiame dėmesį, jog Civilinio proceso kodekso straipsniuose, kuriuose reguliuojamas teismo nutarčių kopijų įteikimas, išsiuntimas, visuomet yra nurodoma, kad teikiama patvirtinta teismo nutarties kopija. Svarstytina, ar projekto nuostatų, reguliuojančių teismo nutarčių pateikimą, siuntimą, nereikėtų analogiškai koreguoti, kad būtų užtikrintas nutarčių kopijų tikrumas. Nepritarti Teismas teiktų informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie asmenis, kuriems apribota atitinkama teisė, naudojantis sąsaja tarp informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgiant į tai, teikiant konkrečius duomenis, o ne tik nutarties kopiją Juridinių asmenų registro tvarkytojui, būtų užtikrintas spartesnis ir tikslesnis duomenų perdavimas, operatyvesnė kontrolė. Atsižvelgiant į tai, siūloma projekto 13 str. 4 d. nekeisti. Manytina, kad siūlomas reguliavimas, numatant patvirtintų nutarčių kopijų siuntimą, yra netikslingas. Tokiais atvejais teismams būtų sudaroma papildoma administracinė našta patvirtinant nutarčių kopijas, nes pagal esamą reguliavimą, teismai gali teikti ne visą nutartį, o aktualią informaciją, kurios pakanka pranešimui. Taip pat, manytina, teismui būtų netikslinga ir perteklinis reikalavimas patvirtinta kopija informuoti kitus teismus apie nutartis iškelti nemokumo bylą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
273232 6.
Svarstytina projekto 19 straipsnio 3 dalies
našta pateikti nutarčių kopijas visiems „antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto“. Atkreiptinas dėmesys, jog antstoliai galėtų būti informuojami centralizuotai, pasitelkiant Antstolių informacinę sistemą ir nesukuriant perteklinės administracinės naštos teismui. Nepritarti Projekto
tam tikrą faktą. Šios normos realizavimo būdas, įskaitant ir galimybę pasitelkti Antstolių informacinę sistemą, yra poįstatyminio teisinio reguliavimo dalykas. Iš esmės pritariama siekiui mažinti administracinę naštą teismams, tačiau manoma, kad projekto tikslinti nereikia, nes jo nuostatos leidžia pasirinkti bet kokį teismo nutarties kopijos siuntimo būdą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nustatyti, jog teismas Vyriausybės patvirtintose Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse nustatyta tvarka nemokumo administratoriams praneša apie galimybę administruoti bankroto procesą prisiimant bankroto proceso administravimo išlaidų riziką. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad, viena vertus, teismo pareigas nustatys poįstatyminis teisės aktas, nors manytina, kad pagal susiklosčiusią teisinę - įstatyminę praktiką, teisminis procesas turėtų būti reguliuojamas įstatyminėmis normomis. Kita vertus, pastebėtina, jog pagal analizuojamos normos turinį, teismui galimai bus nustatyta perteklinė administracinė našta informuoti apie susiklosčiusią situaciją visus nemokumo administratorius.
Manytina, kad įstatymas turėtų būti tobulinamas, aiškiai nustatant, jog teismas turėtų pateikti informaciją Priežiūros institucijai, kuri centralizuotai informuotų nemokumo administratorius ir skelbtų tokią informaciją savo interneto svetainėje ar kitais būdais. Nepritarti Informavimo tvarka (o ne teismo pareiga) būtų nustatoma įstatymą realizuojančiu teisės aktu – Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis. Teismai ir nemokumo administratoriai turi tiesioginę sąsają per Nemokumo administratorių atrankos programą. Nemokumo administratorių atrankos programa veikia kaip integruota priežiūros institucijos tvarkomos Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinės sistemos dalis, kuri yra susieta su Lietuvos teismų informacine sistema. Šia informacine sistema naudojasi ir administratoriai. Todėl tikslinga pasinaudoti sukurta sistema kaip centralizuotu, tiesioginiu ir operatyviu administratorių informavimo būdu. Asmeniui, neįmokėjus nustatytos sumos į teismo depozitinę sąskaitą, šia informacija disponuotų teismas, todėl tikslinga minėtą pareigą priskirti teismui. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
nuoroda į to paties straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 25 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti du terminai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar pateiktą nuorodą nereikėtų patikslinti. Pritarti Siūloma projekto 25 str. 1 d. išdėstyti taip:
„1. Teismas ne vėliau kaip per 30 dienų arba per
administravimo išlaidoms apmokėti, nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.“ 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22345
nustatomos taisyklės, susijusios su atsisakymu iškelti nemokumo bylą. Atsižvelgiant į tai, 25 straipsnio pavadinimas taisytinas, nes jis nevisiškai atitinka straipsnio turinį. Kita vertus, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, svarstytina, ar analizuojamo straipsnio nuostatos dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą neturėtų būti perkeltos į projekto 22 straipsnį, kuriame nustatomi atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindai. Pritarti Siūloma patikslinti 25 str. pavadinimą: „25 straipsnis. Teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimas“10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio pavadinimas „Teismuose ir arbitraže nagrinėjamų ginčų perdavimas“ yra klaidinantis, nes pagal Komercinio arbitražo įstatymą, arbitraže nagrinėjamos bylos nėra perduodamos teismui. Siūlytina tobulinti straipsnio pavadinimą arba straipsnio 5 dalyje aiškiai nurodyti, kad arbitraže nagrinėjamos bylos teismui neperduodamos. Pritarti Siūloma projekto 29 str. pavadinimą išdėstyti taip: „29 straipsnis. Teismuose ir arbitraže nagrinėjamų ginčų perdavimas nagrinėjami ginčai“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
teismo sprendimą informuojamas nemokumo bylą nagrinėjantis teismas, t.y., ar jam yra išsiunčiama įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija, ar raštas, kuriuo informuojama apie byloje priimtą sprendimą. Pritarti Siūloma projekto 29 str. 4 d. patikslinti taip: „4.
4 d. patikslinti taip: „4. Kai civilinė byla nėra perduodama nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje įsiteisėjusį sprendimą teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoja nemokumo bylą iškėlusį teismą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
5
aptarti ne tik tuos atvejus, kai reikalavimai jau pareikšti arbitraže, tačiau ir tuos atvejus, kai egzistuoja arbitražinis susitarimas, bet reikalavimai arbitraže dar nėra pateikti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog susitarimai dėl arbitražo gali apimti ne tik Lietuvos Respublikoje veikiančius arbitražus, tačiau ir tarptautinius arbitražus, todėl analizuojamos dalies imperatyvios nuostatos, jog visi juridinio asmens, kuriam iškelta nemokumo byla, ginčai arbitražuose turi būti nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, taikymas tokiu atveju nėra aiškus. Nepritarti Atvejai, kai egzistuoja arbitražinis susitarimas, bet reikalavimai arbitraže dar nepateikti, sureguliuoti Komercinio arbitražo įstatymo 49 str. 7–9 d. Komercinio arbitražo įstatymo 1 str., be kita ko, nustato, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstantį arbitražinį nagrinėjimą ir užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką. Atsižvelgiant į tai, projekto 29 str. 5 d. tikslinti nereikėtų. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
,,per nurodytą terminą“ nėra aiški. Jeigu turimas omenyje šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas, tai projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Siūloma projekto 30 str. 5 d. išdėstyti taip:
„5. Jeigu antstolis per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą
terminą nepateikia teismui turto arešto ir vykdomųjų dokumentų, teismas gali jam paskirti iki 10 MMA dydžio baudą.“ 14.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
vartojama sąvoka „kiti nemokumo proceso dalyviai“. Svarstytina, ar siekiant aiškumo bei galimo nevienodo sąvokos ,,kiti nemokumo proceso dalyviai“ aiškinimo taikant įstatymą, projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 37 straipsnį, proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą proceso baigtimi, yra laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis. Tuo tarpu pagal Civilinio proceso kodekso 61 straipsnį, kitais proceso dalyviais laikomi procese dalyvaujantys asmenys, kurie teisiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi (liudytojai, vertėjai, ekspertai, procese išvadas teikiančios institucijos). Pastebėtina ir tai, kad kituose projekto straipsniuose, pvz., 45 straipsnio 2 dalyje, vartojama dalyvaujančių byloje asmenų sąvoka. Pritarti Siūloma projekto 31 str. 1 d. išdėstyti taip: „1. Teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių (juridinio asmens, kreditorių, nemokumo administratoriaus, kitų dalyvaujančių byloje ir procese asmenų) sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.“ Sąvoka „byloje dalyvaujantis asmuo“ taikytina tik nemokumo procesui teismo tvarka, tuo tarpu projektas numato galimybę vykdyti nemokumo procesą tiek teismo, tiek ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, projekte atitinkamai turėtų būti vartojamos abi sąvokos. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
nustatyti, kad restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius.
Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar nemokumo administratorius visada skiriamas, jeigu to prašo 35 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, ar teismas gali ir neskirti nemokumo administratoriaus, t.y. gali netenkinti prašymo skirti nemokumo administratorių. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Pritarti Siūloma projekto 35 str. papildyti nauja 5 d. (5 d. laikyti 6 d.) ir ją išdėstyti taip:
„5. Teismas, gavęs prašymą paskirti nemokumo administratorių, paskiria nemokumo
administratorių restruktūrizavimo byloje, jeigu nėra šio įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas
40411
straipsnio 4 dalis, nustatanti galimybę asmenims, trukdantiems nemokumo administratoriui, skirti baudą, nepriklauso straipsnio reguliavimo sričiai, nes ji niekaip nėra susijusi su nemokumo administratoriaus nešališkumo reikalavimais. Siūlytina nuostatą išdėstyti kitame straipsnyje, jai derančioje vietoje. Pritarti Siūloma projekto 38 str. 4 dalies nuostatą perkelti į projekto 40 str. 11 d. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
skaidyti į dvi savarankiškas straipsnio dalis, šios dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius dėstant atskira dalimi, kad būtų atribotos savarankiškos teisės normos, viena iš kurių reguliuoja teisę apskųsti pirmos instancijos teismo nutartį, o antroji - antrosios instancijos teismo teises ir veiksmus gavus atskirąjį skundą. Pritarti Siūloma projekto 40 str. 3 d. skaidyti į dvi dalis, šios dalies antrąjį ir trečiąjį sakinius dėstant atskira dalimi, ir 3 bei 4 d. išdėstyti taip: „3. Teismo nutartis naudojantis atrankos programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi gali būti skundžiama atskiruoju skundu. 4.
programa atrinkto asmens neskirti nemokumo administratoriumi, atstatydina paskirtą nemokumo administratorių ir juridinio asmens nemokumo administratoriumi paskiria asmenį, kuris buvo atrinktas naudojantis atrankos programa, bet nepaskirtas, arba grąžina juridinio asmens nemokumo administratoriaus paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje dalyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra galutinės ir kasacine tvarka neskundžiamos.“ Projekto 4–9 d. laikytinos 5–10 d. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nurodyti, kokia teisinė reikšmė suteikiama nemokumo administratoriaus atliekamam kreditorių reikalavimų teisių pagrindimo dokumentų patikrinimui. Jei jokios teisinės reikšmės tokiam patikrinimui nesuteikiama, reikalavimo patikrinti dokumentus derėtų atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti Siūloma projekto 41 str. 2 d. išdėstyti taip:
„2. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus
reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
4
nustatyti teismo teisę priimti kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą. Neaišku, ar tokiu atveju turėtų būti taikomos 41 straipsnio 1-3 dalių nuostatos dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentų patikrinimo. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Siūloma projekto 41 str. 4 d. išdėstyti taip: „4.
4 d. išdėstyti taip:
„4. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius
kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1224
nustatyti kreditorių susirinkimo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atšaukimo. Pastebėtina, kad pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, nemokumo administratorių skiria kreditorių susirinkimas. Taigi neaišku, ar kreditorių susirinkimas turi kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atšaukimo visais atvejais, ar tik tais atvejais, kai nemokumo administratorius yra paskirtas teismo. Projekto nuostata tobulintina. Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 44 str. 4 p.:
„4) su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo;“. 21. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
10
nustatyti, kad kreditorių susirinkimas turi teisę ,,kreiptis į teismą dėl žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo“. Ši projekto nuostata nėra aiški. Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalimis civiliniame procese – ieškovu ir atsakovu gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Be to, nėra aišku, dėl kuriems subjektams padarytos žalos bei kurių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo turėtų būti kreipiamasi į teismą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą reikėtų suderinti su Civilinio proceso kodekso 41 straipsnio nuostatomis, taip pat reikėtų pašalinti kitus aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti Siūloma projekto 44 str.
10 p. išdėstyti taip: „10) spręsti kreipimosi kreiptis į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą;“. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
556 Projekto 47 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose žodis „internete“ keistinas į įstatymuose vartojamą terminą „į interneto svetainę“. Pritarti Siūloma projekto 47 str. 5 d. 5 ir 6 p. išdėstyti taip: „5) papildoma medžiaga, jeigu tokia yra pateikta, arba nuoroda į interneto svetainę internete, kur galima su ja susipažinti;
6) balsavimo kreditorių susirinkime tvarkos aprašas arba nuoroda į interneto svetainę internete, kur galima su šiuo tvarkos aprašu susipažinti;“. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalį nereikėtų papildyti, nustatant bendrą taisyklę, kiek balsų kreditorių susirinkime turi kiekvienas kreditorius. Pritarti Siūloma projekto 49 str. 2 d. išdėstyti taip:
„2. Kreditorių registravimo sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius (teismo patvirtintų reikalavimų
dalis), kurį kiekvienam kreditoriui suteikia jo teismo patvirtinta reikalavimų suma.“
kanceliarijos Teisės departamentas
451034217
nustatyti teisinį reguliavimą, kreditorių susirinkimo protokolą parengia nemokumo administratorius. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 45 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nemokumo administratorius turi teisę, bet ne pareigą dalyvauti kreditorių susirinkime. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti kitą asmenį, kuris parengtų kreditorių susirinkimo protokolą tuo atveju, jeigu nemokumo administratorius jame nedalyvautų. Pritarti Siūloma projekto 45 str. 2 d.
administratorius dalyvautų kreditorių susirinkimuose visais atvejais. Siūloma projekto 45 str. 2 d. išdėstyti taip:
„2. Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės:
1) paskirtas nemokumo administratorius;
restruktūrizuojamo juridinio asmens valdymo organų nariai;
32) nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys.“ Atsižvelgiant į tai, projekto 52 str. 4 d. tikslinti nereikia. Atitinkamai tikslintinas projekto 103 str. 1 d. 7 p.:
„7) šaukia kreditorių susirinkimus ir juose
dalyvauja;“. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
25Vadovaujantis teisinio aiškumo principu,
projekto 55 straipsnio 1 dalyje nurodytina, ar kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto sprendimai gali būti skundžiami teismui, nagrinėjančiam nemokumo bylą, ar pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas. Pritarti Siūloma projekto 55 str. 1 d. išdėstyti taip:
„1. Kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti
skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
nustatyti juridinio asmens valdymo organų pareigą perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą turtą ir juridinio asmens dokumentus. Pastebėtina, kad ūkinėse bendrijose valdymo organai nesudaromi, o pagal Ūkinių bendrijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalį paskirtiems tikriesiems nariams, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, analizuojama nuostata nebūtų taikoma. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 57 straipsnio 2 dalį, ūkinės bendrijos tikrieji nariai turės pareigą pateikti savo turto, o ne ūkinės bendrijos valdomo turto, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, projekto 57 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos.
Pritarti Siūloma Įstatymo projekto patikslinti 57 str. 1 d. pirmą pastraipą:
„1. Iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai,
o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui:“. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nederėtų nustatyti, kokios teisinės pasekmės kyla asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda, tačiau ir po baudos paskyrimo dokumentai nėra perduoti nemokumo administratoriui. Tai yra, nurodyti, ar asmuo gali būti baudžiamas pakartotinai. Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 57 str. 3 d.: „3. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems paskirti iki 10 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio kodekso 6.2 straipsnio nuostatas, prievolės nėra sudaromos. Nuostatoje siūlytina atsisakyti žodžio „sudarytas“. Pritarti Siūloma projekto 59 str. 3 p. išdėstyti taip: „3) sprendžia dėl juridinio asmens sudarytų prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams;“. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
nuoroda į ,,šio įstatymo III skyrių“, tačiau nėra aišku, kurios įstatymo struktūrinės dalies III skyrius turimas omenyje. Atsižvelgus į tai, pateiktą nuorodą reikėtų patikslinti. Pritarti Siūloma projekto 63 str. 6 d. išdėstyti taip: „6.
6 d. išdėstyti taip: „6. Iš ūkinės komercinės veiklos kilę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių tenkinami šio įstatymo II dalies III skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, ar teismas gali priimti joje nurodytą nutartį, esant abiem šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, ar pakanka, kad būtų viena sąlyga. Pritarti Siūloma projekto 67 str. 1 d. pirmąją pastraipą išdėstyti taip:
„1. Teismas gali priimti nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka
tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos ir tik tuo atveju, jeigu tenkinamos abi šios sąlygos:“. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
31Projekto 71 straipsnio 4 dalyje,
vadovaujantis teisinio aiškumo principu, derėtų nurodyti kokiu tikslu nutartis pripažinti bankrotą tyčiniu pateikiama prokurorui, kaip tai nurodyta galiojančio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje. Pritarti Siūloma projekto 71 str. 4 d. išdėstyti taip:
„4. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą
tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
112
,,šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju“ nėra aiški, nes projekto 72 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti du atvejai, kai nemokumo administratorius turi pareigą kreiptis į teismą dėl minėtuose punktuose nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Todėl lieka neaišku, kuriuo iš atvejų būtų laikoma, kad senaties terminas kreiptis į teismą nėra praleistas. Nepritarti Projekto
tyčiniu. Tuo tarpu 1 ir 2 punktuose nurodyti sandoriai ir jų požymiai – nelaikytini atvejais.
Atsižvelgiant į tai, senaties terminas nebūtų praleistas tuo atveju, kai teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7744
nuorodą į šio įstatymo 77 straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nes pastarojoje dalyje išlaidos nėra nurodytos. Pritarti Siūloma projekto 73 str. 4 d. išdėstyti taip:
„4. Kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimo rezultatus sudaro šio
įstatymo 77 straipsnio 4 5 dalyje nurodytos išlaidos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
10
nurodyti kaip gali būti ginamos nemokumo administratoriaus teisės, jei kreditorių susirinkimas nenustato ar nustato per mažą sumą atlygiui už ūkinės komercinės veiklos vykdymą. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad atlygį už ūkinės komercinės veiklos vykdymą nustatytų kreditorių susirinkimas, kurio sprendimai pagal projekto 55 str. 1 d. gali būti skundžiami teismui, nemokumo administratorius turėtų galimybę ginti savo teises teisme, todėl tikslinti projekto nuostatų nereikia. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
siūloma nustatyti, kad pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį gali pateikti juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Svarstytina, ar tokia tvarka negalėtų būti nustatyta ir juridinių asmenų steigimo dokumentuose. Pritarti Siūloma projekto 79 str. 1 d. 3 p. išdėstyti taip: „3) juridinio asmens dalyviai atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatyta tvarka,
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatyti, kad bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras. Nepaisant to, kad analogiška nuostata yra įtvirtinta galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.983 – 6.986 straipsniuose, reguliuojančiuose taikos sutarties sudarymą, nėra užsimenama apie galimybę notarams tvirtinti taikos sutartis. Be to, pastebėtina, jog net darant prielaidą, kad notarai gali tvirtinti taikos sutartį, tokios taikos sutarties teisinė galia būtų lygi paprastos sutarties, kurią tvirtina notarai, teisinei galiai. Notariškai patvirtintos taikos sutarties nevykdymo atveju, taikos sutarties šalis turėtų kreiptis į teismą pagal bendrąją Civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką ir bylinėtis dėl taikos sutarties nevykdymo. Kitaip tariant, priešingai nei teismo patvirtinta taikos sutartis, tokia sutartis neturėtų šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios ir nebūtų priverstinai vykdytinas dokumentas. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar, atsižvelgiant į įstatymo projektui keliamus tikslus spartinti bankroto procedūras, notaro dalyvavimas taikos sutarties tvirtinimo procese yra pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. Svarstytina galimybė nustatyti, kad, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, taikos sutartį, kaip ir visais kitais taikos sutarties tvirtinimo atvejais, tvirtina teismas ir taip eliminuoti galimybę vilkinti bankroto proceso procedūras.
Nepritarti Siūloma nepritarti siūlymui – nustatyti galimybę teismui tvirtinti taikos sutartį, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, dėl žemiau nurodytų priežasčių:
teismo tvarka tikslas – vykdyti bankroto procedūras, nesikreipiant į teismą. Tokiu būdu užtikrinamas proceso operatyvumas, lankstesnės procedūros, mažinamos valstybės išlaidos teismams, jų darbo krūvis. Projekte numačius pareigą tvirtinti taikos sutartį teisme, šis tikslas būtų paneigtas. 2) Reikalavimas tvirtinti taikos sutartį notarui yra grindžiamas notaro paskirtimi – užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tai leistų sutarties šalims geriau užtikrinti taikos sutarties teisėtumą. Tuo pačiu tai būtų lankstesnė teisinio reguliavimo priemonė nei reikalavimas tvirtinti taikos sutartį teisme ir proporcinga siekiamiems tikslams. 3) Bankroto proceso dalyviams priimant sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, būtų žinoma, kad, nutraukiant bankroto procesą, taikos sutartį turi tvirtinti notaras. Taigi, bankroto proceso dalyviai iš anksto žinotų, kad notariškai patvirtinta taikos sutartis neturėtų šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios ir nebūtų priverstinai vykdytinas dokumentas, kaip ir kiti bankroto procese ne teismo tvarka priimti sprendimai, todėl jų teisėti lūkesčiai nebūtų pažeisti. Pagal CK
notarinės formos. Vadovaujantis Notariato įstatymo nuostatomis, notarams sudaryta galimybė tvirtinti sandorius, atlikti kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus (26 str.). Manoma, kad projekte numatytas teisinis reguliavimas dėl taikos sutarties tvirtinimo notariškai dera su galiojančia teisės sistema. 37.
kanceliarijos Teisės departamentas
7
nustatyti, jog nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje tampa bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius, tačiau pagal to paties straipsnio 8 dalį, bankroto administratorius gali atsisakyti būti paskirtas nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje. Taigi neaišku, ar bankroto administratorius be atskiro paskyrimo tampa nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje, ar vis tik turi būti priimtas sprendimas dėl jo paskyrimo. Projektas tobulintinas, suderinant nurodytų straipsnio dalių nuostatas. Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 81 str. 7 ir 8 d.“ „7. Nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje tampa paskiriamas bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius. 8. Jei bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius atsisako nesutinka būti paskirtas nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje, paskiriamas kitas nemokumo administratorius paskiriamas šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
71
38Projekto 91 straipsnio 7 dalies 1 punkte,
atsižvelgiant į tai, kad įkeitimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, vietoj formuluotės „įkeičiamas už prievolę, skirtą minėtam turtui įsigyti“ įrašytina formuluotė „įkeičiamas užtikrinant prievolės, skirtos turtui įsigyti, įvykdymą“. Pritarti Siūloma projekto 91 str. 7 d. 1 p. išdėstyti taip: „1) varžytynėse parduodamas turtas gali būti sutartine hipoteka ar įkeitimu įkeičiamas užtikrinant prievolės, skirtos turtui įsigyti, įvykdymą už prievolę, skirtą minėtam turtui įsigyti;“. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 39.
Projekto 92 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nurašytą nekilnojamąjį turtą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, tačiau, nepaisant to, pastebėtina, kad nuostatos turinys yra neaiškus. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kokia teise: panaudos, patikėjimo ar kita, nekilnojamasis turtas turėtų būti perduodamas savivaldybei. Be to, nėra aišku, kaip perdavus turtą turėtų būti sprendžiamas perduoto nekilnojamojo turto nuosavybės klausimas. Kartu pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama remtis Civilinio kodekso 4.48 straipsnio nuostatomis, projekte aiškiai nurodytina, jog analizuojamame straipsnyje kalbama apie nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu. Be to, tokiu atveju projekte, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 2 dalies imperatyvią nuostatą „Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo“, būtina nurodyti momentą, nuo kurio savivaldybė įgytų nuosavybės teisę. Pritarti Siūloma projekto 92 str. 3 d. išdėstyti taip:
„3. Nurašytą nekilnojamąjį turtą tokios būklės, kokios jis yra jo nurašymo dieną,
nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos neatlygintinai nuosavybės teise perduoda savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas, o savivaldybė privalo jį perimti. Savivaldybės nuosavybės teisė į perduodamą turtą atsiranda nuo turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
21 40.
Projekto 93 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad juridinio asmens turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, sudaro ,,juridiniam asmeniu priklausantis turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną“. Nuostata ,,juridiniam asmeniui priklausantis turtas“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą, ji gali būti aiškinama kaip apimanti ne tik juridiniam asmeniui nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį turtą, bet ir kitą jo valdomą turtą, pavyzdžiui, nuomos, panaudos teise ir panašiai. Siekiant teisinio aiškumo, minėtą projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Be to, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 2.50 straipsnį, analizuojamą straipsnį reikėtų papildyti nuostata, jog tuo atveju, kai juridiniu asmeniu yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami ne tik iš juridinio asmens turto, bet ir iš jo dalyvių turto, jeigu juridinio asmens turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti ir dėl to yra priimta teismo nutartis, kaip tai nustatyta projekto 88 straipsnio 1 dalyje. Taip pat svarstytina, ar projekte neturėtų būti detalizuojama išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų dalyvių turto tvarka, kaip tai yra reglamentuojama Civilinio proceso kodekso 672 straipsnyje. Pritarti iš dalies Siūloma projekto 93 str. 2 d. 1 p. išdėstyti taip:
„1) juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis
turtas nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną;“. Siūlymas papildyti projekto 93 str. nuostatomis apie atvejus, kai juridinis asmuo yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nebūtų tikslingas, nes šis straipsnis nustato tik juridinio asmens turtą.
Manoma, kad projekto 88 str. nuostatų, reglamentuojančių neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvių turto pardavimą (t. y. nuostatų, nustatančių kada gali būti parduodamas dalyvių turtas ir kokia tvarka) pakanka, ir netikslinga detalizuoti išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų dalyvių turto tvarką. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
nustatyti, jog nemokumo administratorius perduoda notarui ar teismui (kai nustatyta priverstinė hipoteka) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą. Atsižvelgdami į tai, jog duomenys apie hipoteką ir įkeitimą yra įrašomi į Hipotekos registrą, siūlytume projekte nustatyti, jog apie hipotekos ir įkeitimo, įregistruoto Hipotekos registre, pabaigą perduodami Hipotekos registrui, o ne notarui ar teismui. Nepritarti CK 4.197 str. 7 d. nustato, kad pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš Hipotekos registro; Hipotekos kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl hipotekos pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie hipotekos pabaigą perduoda Hipotekos registrui. CK 4.224 str. 3 d. nustatytos analogiškos nuostatos dėl įkeitimo teisės pabaigos. Vadovaujantis CPK 566 str. 1 d., turto, kuriam priverstinė hipoteka ar priverstinis įkeitimas nustatytas teismo sprendimu, savininkas turi teisę kreiptis su pareiškimu į teismą, prašydamas, be kita ko, baigti priverstinę hipoteką ar priverstinį įkeitimą, kai yra priverstinės hipotekos ar priverstinio įkeitimo pabaigos pagrindai. Pagal šio straipsnio 2 d. priverstinė hipoteka ar priverstinis įkeitimas, nustatyti teismo sprendimu, gali būti pakeisti teismo sprendimo pagrindu. Taigi, projekto 98 str.
Taigi, projekto 98 str. 5 d. nuostatos suderintos su CK ir CPK nustatytu teisiniu reguliavimu, todėl siūlytina projekto nuostatų nekeisti. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1021031
tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad ūkinės bendrijos neturi valdymo organo. Ši pastaba taikytina ir projekto 103 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 2 dalies 4, 5 ir 7 punktams. Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 102 str. 1 d.: „1. Juridinio asmens veiklai restruktūrizavimo proceso metu vadovauja, jo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja juridinio asmens vadovas arba kitas valdymo organas organo pareigas vykdantis asmuo, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti vadovo, vadovaudamasis atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiu įstatymu. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1062
reglamentuoti juridinio asmens dalyvių pritarimą restruktūrizavimo planui, kai sprendimo dėl pritarimo tokiam planui priėmimo tvarka nėra reglamentuota atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančiame įstatyme. Tokiu atveju pagal projekto nuostatas restruktūrizavimo planui turėtų pritarti ,,daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių balsų dauguma“ (pabraukta mūsų). Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekte nereikėtų nustatyti reikalavimus tokio susirinkimo kvorumui. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į argumentus dėl 35 p. ir siūlomus pakeitimus projekto 79 str. 1 d. 3 p., siūloma projekto 106 str. 2 d. išdėstyti taip: „2.
2 d. išdėstyti taip:
„2. Laikoma, kad juridinio asmens dalyviai pritarė restruktūrizavimo plano
projektui, jeigu restruktūrizavimo plano projektui pritarta atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių daugiau kaip 1/2 balsų dauguma.“ Manoma, kad dalyvių susirinkimo kvorumas turėtų būti sprendimų priėmimo tvarkos reguliavimo dalykas, kurią nustatytų kiti juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojantys įstatymai arba juridinių asmenų steigimo dokumentai. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsižvelgti ir į Ūkinių bendrijų valdymo ypatumus. Nepritarti Žr. 26 p. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1115
dalies nuostata nėra pernelyg suvaržoma teismo diskrecija. Nepritarti Manoma, kad teismo diskrecija projekto 111 str. 5 d. nuostatomis nėra varžoma. Nemokumo proceso tikslas – veiksmingos nemokumo procedūros, o vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų – efektyvumo principas, kuris reiškia, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Taigi, manoma, kad nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą apskundimas vieno nemokumo proceso dalyvio neturėtų stabdyti restruktūrizavimo proceso eigos. Priešingu atveju, tokia nuostata galėtų būti piktnaudžiaujama ir nukentėtų kiti kreditoriai bei pats juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto
d. rekomendaciją 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (OL 2014 L 74, p. 65). 46.
kanceliarijos Teisės departamentas
114116125
siūloma nustatyti, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytais terminais nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita. Projekto 116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galutinę restruktūrizavimo ataskaitą teismui turi pateikti nemokumo administratorius ne vėliau kaip per
galutinė restruktūrizavimo ataskaita gali būti parengta įgyvendinus restruktūrizavimo planą, t.y., kai juridinio asmens restruktūrizavimas praktiškai būtų baigtas, o galutinei restruktūrizavimo ataskaitai pritarė kreditorių susirinkimas. Teismui būtų pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą vien dėl to, kad nemokumo administratorius dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių nustatytu terminu galutinės restruktūrizavimo ataskaitos nepateikė tvirtinti teismui. Svarstytina, ar siūloma priemonė – restruktūrizavimo bylos nutraukimas nemokumo administratoriui nustatytu terminu nepateikus teismui tvirtinti galutinės restruktūrizavimo ataskaitos atitiktų proporcingumo principą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekte nereikėtų išplėsti subjektų, kurie teismui turi teisę pateikti galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, ratą. Pritarti iš dalies Siūloma projekto 114 str. 1 d. 5 p. išdėstyti taip: „5) nustatytais terminais nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita.“ Siūlymas išplėsti subjektų, kurie galėtų pateikti galutinę restruktūrizavimo ataskaitą, ratą, nebūtų netikslingas ir galėtų sukelti daugiau teisinio neaiškumo. Įstatymas numato galimybę taikyti nemokumo administratoriui atitinkamą atsakomybę už pareigų nevykdymą. Patikslinus projekto
vien dėl formalių įstatymo pažeidimų, todėl atitiktų proporcingumo principą. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1201 47.
Projekto 120 straipsnio 1 dalis tikslintina, atsisakant perteklinio baudžiamojo proceso terminų vartojimo, išbraukiant žodžius „dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis“ ir vietoje jų įrašant žodį „nuteistas“, kaip tai apibrėžiama Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalyje reguliuojant teisinius santykius, susijusius su asmenų teistumu. Pritarti Patikslinti Projekto 120 str. 1 d.: „1) dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis nuteistas už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;“
kanceliarijos Teisės departamentas
124125126
reguliuojama sprendimo dėl teisės administruoti nemokumo procesus priėmimo tvarka. Reguliavimo turinys diskutuotinas. Pirma, svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nederėtų aiškiai nustatyti, jog Priežiūros institucija priima sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus tik tais atvejais, kai asmuo neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. Manytina, kad toks papildymas būtinas atsižvelgiant į tai, jog pagal siūlomą reguliavimą galima daryti prielaidą, kad Priežiūros institucija gali priimti sprendimą nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus net tais atvejais, kai asmuo atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, nes toks draudimas įstatyme nenurodomas. Teigtina, kad toks sprendimas būtų nepateisinamas teisinės valstybės ir asmenų teisėtų lūkesčių principų kontekste. Todėl siūlytina aiškiai įvardinti, jog sprendimas nesuteikti teisės administruoti nemokumo procesus priimamas tik tais atvejais, kai asmuo neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamuose straipsniuose siūloma nustatyti, kad sprendimas suteikti teisę administruoti nemokumo procesus priimamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Be to, nurodoma, kad sprendimas priimamas per 14 dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, jog toks sprendimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis nemokumo administratoriaus veikla. Todėl teigtina, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje ne kartą buvo nurodyta, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi, gali būti dėstomas tik įstatymuose ir negali būti dėstomas poįstatyminiuose teisės aktuose, įstatymo projektas turėtų būti papildytas nuostata, nurodančia baigtinį terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl teisės administruoti nemokumo procesus. Tai reiškia, jog reguliavimą derėtų papildyti nuostata, nustatančia, per kiek dienų asmuo turi būti informuojamas, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, kad nebūtų galimybės vilkinti sprendimo priėmimo terminų ir taip pažeisti asmenų teisių. Pritarti iš dalies Projekto
administruoti nemokumo procesus suteikiama 118 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantiems fiziniams asmenims. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintu aiškumo principu teisinis reguliavimas turi būti logiškas, glaustas, tikslus. Projekte pasirinktas nuostatos dėstymas teigiamu apsektu, t.y. kad teisė administruoti nemokumo procesus yra suteikiama atitinkant nustatytus reikalavimus, o ne per draudimą – kada teisė administruoti nemokumo procesus gali būti nesuteikiama (kartu šios nuostatos dubliuotų viena kitą).
Kartu pastebėtina, kad Projekto 124–126 straipsniai parengti remiantis Licencijavimo pagrindų aprašu, kuriame nustatyta, kokios nuostatos turėtų būti numatytos įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Prie tokių nuostatų nurodomas terminas, per kurį licencijas išduodantis subjektas turi pranešti ūkio subjektui apie būtinybę patikslinti pateiktą informaciją (aprašo 20.7 p.). Pažymėtina, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą sprendimas dėl administracinės procedūros turi būti priimtas per 20 darbo dienų. Projekte tikslingai siūlomas trumpesnis – 14 dienų – terminas, siekiant efektyvaus ir pagrįstai trumpo proceso. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
skirsniai reguliuoja teisės administruoti nemokumo procesus suteikimo ir panaikinimo klausimus. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti papildytas skirsniu, reguliuojančiu teisės administruoti nemokumo procesus sustabdymo atvejus ir pagrindus, nes pateiktame projekte šios teisės stabdymas traktuojamas tik kaip viena iš poveikio priemonių. Pastebėtina, jog teisės administruoti nemokumo procesus stabdymas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis nemokumo administratoriaus veikla, todėl manytina, jog toks reguliavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyme. Nepritarti Pažymėtina, kad dėl nemokumo procesų administravimo specifikos Projekte siūloma nenustatyti galimybės sustabdyti teisės administruoti nemokumo procesus, nes tai turėtų neigiamų pasekmių (laiko, taip pat finansine prasme) nemokumo proceso dalyviams.
Sustabdymo atveju turėtų būti numatomas naujo nemokumo administratoriaus paskyrimas, darbų perdavimas, kas neigiamai įtakotų nemokumo proceso trukmę, o tai prieštarautų vienam iš projekto tikslų – sudaryti sąlygas efektyviam ir optimalios trukmės bankroto nemokumo procesui. Projekte siūloma poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėn. iki 2 m. Tai reiškia ne veiklos sustabdymą, o tik negalėjimą nemokumo administratoriui tam tikrą laikotarpį gauti naujų bylų. Tačiau iki poveikio priemonės pradėtus administruoti procesus nemokumo administratorius tęsia. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
126235
administruoti nemokumo procesus suteikimo tvarką. Straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse vartojamas terminas „asmuo“. Pažymėtina, jog vadovaujantis teisinio aiškumo principu straipsnyje derėtų nurodyti, apie kokius asmenis – juridinius ar fizinius, jame kalbama. Tuo atveju, jei kalbama apie abiejų tipų asmenis, straipsnyje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Nepritarti Projekto
skirsnio pavadinimu, kuris taikomas bendrai visiems asmenims. Atitinkamai Projekto 124 str. numatomos nuostatos dėl fizinių asmenų, 125 str. – dėl juridinių, o 126 str. – dėl visų asmenų. Pastebėtina, kad Civilinio kodekso antrojoje knygoje „Asmenys“ atskirai reglamentuojamos nuostatos dėl fizinių asmenų ir dėl juridinių asmenų. Atsižvelgiant į Civilinį kodeksą, teisės aktuose dažnai vartojama analogiška sąvoka „asmuo“, kai tokia sąvoka taikoma ir fiziniams ir juridiniams asmenims. 51.
kanceliarijos Teisės departamentas
12713633
teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo pagrindus. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog poveikio priemonės, nurodytos projekto 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte (teisės administruoti nemokumo procesą panaikinimas), skyrimas pats savaime negali būti teisės panaikinimo pagrindas. Teisė gali būti panaikinta, esant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Taigi 127 straipsnyje turi būti nurodyti konkretūs pažeidimai, už kuriuos gali būti taikoma poveikio priemonė, o projekto 136 straipsnyje turėtų būti nurodoma, jog poveikio priemonė - teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas, taikoma esant pagrindui, nurodytam projekto 127 straipsnyje, t. y. įtvirtinant nukreipiamąją teisės normą su nuoroda į konkretų 127 straipsnio 2 dalies punktą. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog nei analizuojamame straipsnyje, nei kitur įstatymo projekte nenumatoma galimybė panaikinti ar sustabdyti teisę administruoti nemokumo procesus, kai yra nustatyti nemokumo administratoriaus tyčiniai neteisėti veiksmai. Manytina, jog pagal savo esmę tyčiniai neteisėti veiksmai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, kaip pagrindas stabdyti ar panaikinti minėtą teisę. Trečia, svarstytina, ar tarp pagrindų, naikinti ar stabdyti teisę administruoti nemokumo procesus, neturėtų būti įrašytas ir toks atvejis, kai nemokumo administratorius veikia be profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Pritarti iš dalies Pirma, projekto 127 str. 2 d. 4 p. nurodytas teisės administruoti nemokumo procesus pagrindas – kraštutinė ir griežčiausia poveikio priemonė, kuri pagal Projekto
procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus atlikus nemokumo administratoriaus veiklos patikrinimą.
Sprendimai, kokią poveikio priemonę skirti bus priimami atsižvelgiant į Projekto 137 str. nustatytas aplinkybes bei į konkrečias kiekvieno nagrinėjamo įstatymo pažeidimo atvejo aplinkybes. Todėl poveikio priemonė panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus, kaip nemokumo administratorių veiklos priežiūroje taikoma griežčiausia priemonė, yra vienas iš teisės panaikinimo pagrindų. Antra, nustatyti nemokumo administratoriaus tyčiniai neteisėti veiksmai yra įstatymo reikalavimų pažeidimai, kuriuos vertina priežiūros institucija ir skiria poveikio priemones, kurių griežčiausia – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. Todėl manytina, kad papildomai nurodyti, kad teisė administruoti nemokumo procesus panaikinama, kai nustatomi tyčiniai neteisėti nemokumo administratoriaus veiksmai būtų perteklinė. Pastebėtina, kad siūlomo teisės panaikinimo pagrindo nėra įtvirtinta ir panašias profesijas reglamentuojančiuose teisės aktuose, pvz., Advokatūros, Antstolių, Finansinių ataskaitų audito įstatymuose. Trečia, manytina, kad iš karto be jokio vertinimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus nemokumo administratoriui, jei veikia be profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, yra per griežta ir tokios aplinkybės turėtų būti vertinamos. Pvz., jei nebuvo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kelias dienas dėl pateisinamų priežasčių (sunkios ligos, nelaimės šeimoje ar pan.), griežčiausios nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 127 straipsnio pavadinimą vietoj žodžio
„panaikinimo“ nurodant žodį „pasibaigimo“, atitinkamai patikslinant ir to
paties straipsnio 2, 3 ir 4 dalis. 52.
kanceliarijos Teisės departamentas
1301271493252
straipsnio 3 dalį, pareigą būti Nemokumo administratorių rūmų nariu turi tik fiziniai asmenys, todėl 127 straipsnio 2 dalies 5 punktas tikslintinas. Be to, atsižvelgiant į projekto 149 straipsnio 2 punktą, siūlytina šiame punkte akcentuoti ne nebuvimą Nemokumo administratorių rūmų nariu, bet pašalinimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių. Pritarti iš dalies Patikslinti 127 str. 2 d. 5 p.: „5) nemokumo administratoriui nesant netekus Nemokumo administratorių rūmų nariu narystės;“ Patikslinti 130 str. 3 d.: „3. Šio straipsnio 1 dalies 5–6 punkte nustatyti reikalavimai taikomi tik nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui.“
kanceliarijos Teisės departamentas
nuoroda į 127 straipsnio 2 dalies 6 punktą kelia abejonių. Manytume, kad vietoj jos turėtų būti pateikta nuoroda į 127 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pritarti Siūloma papildyti Projekto 128 str. 4 d. nuorodomis į 127 str. punktus tų atvejų, kada per numatytą 20 d. laikotarpį pateikta informacija galėtų turėti reikšmingą įtaką sprendimui: „4. Šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 2, 3, ir 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais pagrindas panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus atsiranda po to, kai asmuo per 20 dienų nuo priežiūros institucijos įspėjimo raštu dėl galimo teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo gavimo dienos nepateikia naujos informacijos ir (ar) dokumentų, kuriais įrodo, kad nebuvo aplinkybių, dėl kurių jam galėtų būti panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, arba jos išnyko. Įspėjimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
12922 54.
Projekto 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš nemokumo administratoriaus veiklos formų – darbas juridiniame asmenyje arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu. Pagal projekto nuostatas fizinis asmuo būtų laikomas besiverčiančiu nemokumo administratoriaus veikla, jeigu jis pagal darbo sutartį dirbtų juridiniame asmenyje, vykdančiame ūkinę komercinę veiklą, nesusijusią su nemokumo procesų administravimo paslaugų teikimu, arba būtų tokio juridinio asmens dalyviu, o jo darbinės funkcijos taip pat niekaip nebūtų susiję su asmenų nemokumo procesų administravimu. Kyla abejonių, ar tokiu atveju fizinis asmuo pagrįstai būtų laikomas užsiimančiu nemokumo administratoriaus profesine veikla. Atsižvelgus į tai, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai patikslinti. Pritarti Patikslinti Projekto 129 str. 2 d. 2 p.: „2) dirbti juridiniame asmenyje, kuris turi teisę administruoti nemokumo procesus, arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu.“
kanceliarijos Teisės departamentas
13023
siūloma nustatyti, kad nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo ,,nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi“. Iš šios projekto nuostatos nėra pakankamai aišku, kieno darbo organizavimo ir kontrolės tvarką turėtų nustatyti juridinis asmuo, t.y., ar darbuotojų, kurie yra skiriami atsakingais už konkretaus juridinio asmens nemokumo administravimą, ar paties juridinio asmens. Projekto nuostatą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Patikslinti Projekto 130 str. 2 d.
2 d. 3 p.: „3) nustatyti savo ir darbuotojų, kurių darbas susijęs su nemokumo procesų administravimu, darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims, administruojantiems nemokumo procesus laikinai.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1311265 Projekto 131 straipsnyje reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su nemokumo administratorių profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Pastebėtina, kad straipsnyje nenurodoma, per kiek laiko nemokumo administratorius turi apsidrausti šiuo draudimu. O santykyje su projekto 126 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad asmuo įgyja teisę administruoti nemokumo procesus nuo asmens įrašymo į Nemokumo administratorių sąrašą dienos, galima daryti prielaidą, jog nemokumo administratoriai tam tikrą laiką galės vykdyti veiklą ir be privalomo draudimo. Taigi turėtų būti svarstoma, ar nederėtų teisės administruoti nemokumo procesus pradžios susieti su privalomojo draudimo įsigijimo faktu. Be to, svarstytina, ar tarp projekto 130 straipsnyje dėstomų nemokumo administratoriaus pareigų nederėtų nustatyti pareigos pranešti priežiūros institucijai apie sudarytą privalomojo draudimo sutartį, kartu pateikiant tai įrodančius dokumentus. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 36 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad nemokumo administratorius pateikdamas sutikimą-deklaraciją patvirtina, kad yra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 130 str. 1 d. 3 p.: „3) drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu administruodamas nemokumo procesą;“ Taip pat papildyti Įstatymo projekto 131 str. nauja 6 dalimi:
„6. Nemokumo administratorius neturi teisės administruoti nemokumo proceso, jeigu
nėra apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.“
kanceliarijos Teisės departamentas
13112 57.
Projekto 131 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad nemokumo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra nemokumo administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus minimaliai draudimo sumai, nemokumo administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti profesinę civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma. Pastebėtina, kad draudimo sumos atkūrimas yra vienintelė su nemokumo administratoriaus neteisėtais veiksmais susijusi teisinė pasekmė numatyta projekte. Svarstytina, ar nemokumo administratoriaus neteisėti veiksmai neturėtų būti pagrindas stabdyti ar net naikinti teisę administruoti nemokumo procesus. Priešingu atveju, neteisėti veiksmai liktų neįvertinti ir administratorius galėtų tęsti veiklą tiesiog atstatęs draudimo sumą. Nepritarti Projekto III dalies IV skyrius reglamentuoja nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, kurios tikslas užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą. Projekte numatytos poveikio priemonės už įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (neteisėtus veiksmus), apimančios ir griežčiausią poveikio priemonę – teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Pažymėtina, kad profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra ne baudimo forma, o tik atsakomybės prieš trečiuosius asmenis užtikrinimas. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1363 58.
Projekto 136 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti bendro pobūdžio normą, jog tais atvejais, kai nemokumo administratorius nesilaiko įstatymų nuostatų ir nevykdo Priežiūros institucijos nurodymų, jam gali būti skirta viena iš trijų sankcijų: įspėjimas; teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų; teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas. Pažymėtina, jog iš šių sankcijų tik įspėjimas galėtų būti taikomas pagal minėtą 3 dalyje įtvirtintą pagrindą. Tuo tarpu teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruoti naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ribojimas ir teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas yra poveikio priemonės, tiesiogiai susijusios su nemokumo administratorių galimybe verstis šia veikla, tačiau konkrečių ir aiškių jų taikymo pagrindų projekte numatyti nesiūloma. Toks siūlomo teisinio reguliavimo turinys vertintinas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su konstitucinio teisinės valstybės principo turiniu.
Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime konstatavo, kad „Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui <...>“. Atsižvelgiant į nurodytas doktrinines nuostatas teigtina, kad įstatymo projekte derėtų nustatyti aiškius pagrindus, kuriems esant galima skirti vieną ar kitą poveikio priemonę. Nepritarti Pažymėtina, kad Projekte negalima įvardinti visų galimų pažeidimų bei negalima nustatyti už kokį pažeidimą kokia poveikio priemonė turi būti taikoma, nes tai priklauso ne tik nuo paties pažeidimo, bet ir nuo sunkinančių /lengvinančių aplinkybių. Praktikoje yra įvairių situacijų, kurios yra vertintinos ir priklauso nuo daugelio konkrečių aplinkybių (juridinio asmens dydžio, kreditorių reikalavimų apimties, ginčų kiekio ir daugelio kitų faktorių). Todėl baigtinis ir konkretus pažeidimų sąrašas galėtų iškreipti teisingą poveikio priemonių skyrimą ar net užkirsti kelią pritaikyti proporcingą poveikio priemonę.
Pastebėtina, kad kituose profesijas reglamentuojančiuose teisės aktuose yra naudojamos panašios formuluotės, pvz., Finansinių ataskaitų audito, Advokatūros, Antstolių įstatymuose. Siekiant proporcingų poveikio priemonių taikymo, Projekto 137 str. nustatytos aplinkybės, kurios turi būti įvertintos skiriant poveikio priemones. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13621
siūloma nustatyti, kad priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti keliama profesinė kvalifikacija). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis priežiūros institucija nemokumo administratoriui nustatytų konkretų valandų skaičių, reikalingą jo kvalifikacijai kelti ir terminą, per kurį turėtų būti įvykdytas toks reikalavimas. Be to, svarstytina, ar, siekiant išvengti galimo subjektyvaus kvalifikacijos kėlimo poreikio nustatymo, projekte nereikėtų įtvirtinti kriterijus, kuriems esant priežiūros institucija nustatytų, kad konkrečiam administratoriui yra reikalinga kelti jo kvalifikaciją. Taip pat svarstytina, ar įstatyme nereikėtų nustatyti maksimalų valandų skaičių papildomai kvalifikacijai kelti ir priežiūros institucijos reikalavimo papildomai kelti kvalifikaciją įvykdymo maksimalius terminus. Pritarti iš dalies Patikslinti Projekto 136 str. 2 d. 1 p.: „1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių, kuris negali viršyti 12 akademinių valandų per vienų metų laikotarpį ir terminą, per kurį turi būti papildomai keliama profesinė kvalifikacija).
Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai;“ Priežiūros institucija prižiūri nemokumo administratorių veiklą atlikdama veiklos patikrinimus. Vertindama kiekvieną konkrečią situaciją bei atsižvelgdama į lengvinančias /sunkinančias aplinkybes priežiūros institucija turi teisę nuspręsti, kokias atvejais pakanka skirti nurodymą papildomai kelti profesinę kvalifikaciją ir kiek valandų. Pastebėtina, kad analogiškas reikalavimas (nedetalizuojant minimalaus /maksimalaus valandų skaičiaus ir nustatymo kriterijų) yra įtvirtintas Finansinių ataskaitų audito įstatyme. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
137
poveikio priemonių nemokumo administratoriams skyrimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas reguliavimas yra susijęs išimtinai tik su atsižvelgimu į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Teigtina, jog tokio pobūdžio reguliavimas neužtikrina asmens, kuriam siekiama taikyti poveikio priemonę, teisių. Pažymėtina, jog projekte neužsimenama apie tokio asmens teisę būti išklausytu, pateikti paaiškinimus, terminus, per kuriuos turi būti priimtas sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo, ir kitas svarbias aplinkybes, kurios paprastai yra įtvirtinamos įstatyme siekiant užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti poveikio priemones, teises. Siūlytina projektą tobulinti ir nustatyti esminius poveikių priemonių taikymo tvarkos elementus, susijusius su asmens teisėmis. Pritarti iš dalies Projekto
vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta tvarka.
Pagal Viešojo administravimo įstatymą priežiūrą atliekantis subjektas turi patvirtinti planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles, kuriose turi būti nustatyti tikrinamų subjektų atrinkimo kriterijai, patikrinimų atlikimo tvarka ir trukmė. Poįstatyminiuose teisės aktuose (Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklėse) yra nustatyta patikrinimų atlikimo tvarka, nustatanti kaip ir kokias terminais administratorius supažindinamas su patikrinimų rezultatais, per kiek laiko gali pateikti savo paaiškinimus ar papildomus dokumentus, kada ir kaip informuojamas apie paskirtą poveikio priemonę. Pastebėtina, kad Projektu nėra keičiamas esamas nemokumo administratorių veiklos priežiūros reglamentavimas. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 132 str. 2 d.: „2. Nemokumo administratorių veiklą priežiūros institucija prižiūri ir skiria poveikio priemones vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kiek šis įstatymas nenumato kitaip, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
13723
nuostata ,,ištaiso padarytą žalą“ nėra pakankamai aiški. Taikant įstatymą ji gali būti nevienodai aiškinama. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar jos nereikėtų patikslinti. Pritarti Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška, tačiau bet kokia kitokia forma padarytos žalos ištaisymas taip pat gali būti apčiuopiamas ir įvertintas bei priklausyti nuo konkrečios situacijos. Patikslinti Projekto 137 str. 2 d. 3 p.: „3) nemokumo administratorius atlygina nuostolius ir (ar) ištaiso padarytą žalą pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-11-05 62.
Projekto III dalies V skyriuje siūloma įtvirtinti teisinį reguliavimą, susijusį su Nemokumo administratorių rūmais (toliau šioje pastaboje - Rūmai). Pastebėtina, jog siūlomas reguliavimas yra fragmentiškas ir neišsamus, jame stokojama: aiškiai nurodytos Rūmų teisinės formos; galimos buveinės vietos; Rūmų narių teisių ir pareigų aprašo (jos turėtų būti įtvirtintos įstatyme, o ne Rūmų įstatuose); narystės Rūmuose sąlygų ir tvarkos; Rūmų įstatų keitimo tvarkos; vidinio kontrolės organo (pavyzdžiui, revizijos komisija) įvardinimo; rūmų finansinės atskaitomybės ir audito tvarkos nuostatų; Rūmų veikos ataskaitos nuostatų; galimo Rūmų turto ir jo įsigijimo nuostatų; Rūmų reorganizavimo ir likvidavimo pagrindų. Siūlytina reguliavimą tobulinti, kad Rūmų veikla būtų sureguliuota taip, jog jie be trikdžių galėtų pradėti veiklą, kad būtų užtikrintos Rūmų narių teisės, kad reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis būtų įtvirtintas įstatyme. Šiuo atveju pavyzdžiu galėtų būti aiškus ir išsamus Architektų rūmų įstatyminis reguliavimas. Nepritarti Manome, kad netikslinga lyginti Nemokumo administratorių rūmų reglamentavimą su Architektų rūmų įstatyminiu reguliavimu, kadangi skiriasi šių dviejų profesijų – architektų ir nemokumo administratorių – priežiūros modelis. Architektų profesijos atvejų rūmams suteikti visi įgaliojimai, susiję su asmenų kvalifikacijos pripažinimu ir priežiūra, tuo tarpu nemokumo administratorių atveju numatomas mišrus priežiūros modelis, kai profesinei organizacijai yra deleguojamos tam tikros funkcijos (šiuo atveju susijusios su kvalifikacinių egzaminų organizavimu, kvalifikacijos kėlimo užtikrinimu ir etikos kodekso laikymusi). Atsižvelgiant į tai, siūloma nemokumo administratorių profesinės savivaldos klausimus reglamentuoti tiek, kiek tai yra susiję su jiems deleguojamoms funkcijoms.
Pagal Civilinio kodekso 2.82 str. juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Kadangi Nemokumo administratorių rūmų teisinė forma būtų asociacija (Projekto 139 str. 2 d.), todėl įstatyme nepaliestus klausimus (įstatų keitimo, veiklos ataskaitų pateikimo, reorganizavimo ir likvidavimo ir pan.) reguliuos Asociacijų įstatymas. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
139
pavadinimas galimai turėtų būti papildytas ir pakeistas, kad būtų aiški straipsnio reguliavimo sritis. Siūlytina pavadinimą keisti į „Nemokumo administratorių rūmų teisinis statusas“. Pritarti iš dalies Siekiant aiškumo, siūloma Projekto 139 str. pavadinime nevartoti žodžių „teisinis statusas“. Vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatais juridinio asmens teisinis statusas yra „likviduojamas“, „bankrutuojantis“,
„bankrutavęs“ ir pan., tačiau nurodytame straipsnyje jokie klausimai dėl šių
aspektų nėra nustatomi. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 139 str.:139 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmai rūmų veiklos organizavimas
juridinis asmuo, kurio teisinė forma asociacija, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą. 2. Nemokumo administratorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita kitaip, ir Nemokumo administratorių rūmų įstatais.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1392 64.
Projekto 139 straipsnio 2 dalį siūlytina papildyti žodžiais „ir kitais teisės aktais“, nes neabejotina, jog Nemokumo administratorių rūmai privalo laikytis ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, o ne tik tų, kurie nurodomi baigtiniame sąraše. Pritarti iš dalies Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis (patvirtinta 2013-12-23 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298), taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus dėl Vyriausybės teisėkūros tobulinimo, siūloma vengti klaidinančios ir pridėtinės vertės nesukuriančios nuostatos „ir kituose teisės aktuose“ ir pateikti baigtinį teisės aktų sąrašą, kurie taikomi konkrečiu atveju. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 139 str. 2 d.: „2. Nemokumo administratorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita kitaip, ir Nemokumo administratorių rūmų įstatais.“
kanceliarijos Teisės departamentas
valdingus įgalinimus nemokumo administratoriaus juridinio asmens atžvilgiu, o projekto 150 straipsnio 2 punkte - kad Nemokumo administratorių rūmų lėšos yra: Nemokumo administratorių rūmų įstatuose nustatyti nemokumo administratorių juridinių asmenų atskaitymai. Pastebėtina, kad toks siūlomo teisinio reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo proporcingumo ir atitikties teisinės valstybės principui. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 139 straipsnio 1 dalį, Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą.
Tuo tarpu pažymėtina, kad pagal projekto nuostatas, nemokumo administratoriai juridiniai asmenys nėra Nemokumo administratorių rūmų nariai (projekto 130 straipsnis 3 dalis). Todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis siūloma įtvirtinti minėtas nuostatas, prieštaraujančias Nemokumo administratorių rūmų teisinio statuso esmei. Be to, aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog analogiško pobūdžio funkcijos kituose įstatymuose nenustatomos jokiems reguliuojamų profesijų savivaldą įgyvendinantiems juridiniams asmenims. Todėl svarstytina, ar minėtas siūlomas reguliavimas neturėtų būti pakeistas. Tuo atveju, jeigu būtų manoma, kad minėti atskaitymai yra suderinami su teisiniu Rūmų statusu, teigtina, kad atsižvelgiant į tai, jog tai yra tiesiogiai su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs reguliavimas, juridinių asmenų nemokumo administratorių pareiga atlikti atitinkamus atskaitymus Rūmų naudai turėtų būti nustatyta įstatyme, o ne Nemokumo administratorių rūmų įstatuose. Įstatyme taip pat turėtų būti aiškiai nurodyta, už kokias konkrečiai Nemokumo administratorių rūmų vykdomas funkcijas tokie atskaitymai yra daromi, taip pat aiškios tokių atskaitymų dydžio nustatymo taisyklės. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti iš dalies Paprastai reglamentuojamų profesijų asociacijos vienija tik fizinius asmenis (Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos advokatūra, Lietuvos Respublikos architektų rūmai). Nemokumo administratoriai juridiniai asmenys nepriskiriami Nemokumo administratorių rūmų nariams, nes tai iškreiptų lygiavertį atstovavimą (nemokumo administratorius juridinis asmuo turėtų daugiau nei vieną balsą).
Tačiau siūloma numatyti, kad Nemokumo administratorių rūmai vykdydami jiems deleguotas funkcijas kartu prižiūrėtų ir nemokumo administratorius juridinius asmenis, kiek tai gali būti susiję su Nemokumo administratorių rūmams pavestų sričių priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, kad panašus modelis yra įtirtintas Finansinių ataskaitų audito įstatyme, kai Lietuvos auditorių rūmai vienija tik fizinius asmenis auditorius, tačiau prižiūri ir audito įmones. Kadangi Nemokumo administratorių rūmų kaip nemokumo administratorių profesinės savivaldos tikslas atstovauti profesijos interesus, nemokumo administratorių juridinių asmenų atskaitymų dydis turėtų būti profesijos bendro sutarimo dalykas. Siūloma patikslinti Projekto 144 str. 5 p.:
„5) Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo teikimu tvirtina nario mokesčio ir
asocijuoto nario mokesčio dydį dydžius;. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14714424
nustatyti, kad Nemokumo administratorių garbės teismo tris narius ,,deleguoja Nemokumo administratorių rūmų visuotinis susirinkimas“. Ši nuostata derintina su projekto 144 straipsnio 4 punktu, kuriame nustatyta, kad Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas ne deleguoja, bet renka tris Nemokumo administratorių garbės teismo narius. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 144 str. 4 p.:
„4) renka tris atstovus, kuriuos deleguoja
į Nemokumo administratorių garbės teismo narius;“. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
149148224 67.
Svarstytina, ar projekto 149 straipsnio 2 punktas nėra perteklinis, nes nemokumo administratorius pašalinimas iš Nemokumo administratorių rūmų narių, paskyrus jam nuobaudą Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sprendimu, kaip yra siūloma nustatyti projekto
dalies 4 punkto ir 149 straipsnio 2 punkto nuostatos galėtų būti aiškinamos taip, kad Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui priėmus sprendimą skirti Nemokumo administratorių rūmų nariui nuobaudą – pašalinti jį iš rūmų narių, po to prezidiumas turėtų priimti dar vieną sprendimą – pašalinti tokį narį iš rūmų narių projekto 149 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu. Pritarti Projekto
nustatytus pažeidimus, tuo tarpu Projekto 149 str. nurodomi visi narių pašalinimo atvejai. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 149 str.:
„149 straipsnis. Nemokumo administratorių
rūmų nario pašalinimas narystės netekimas Nemokumo administratorių rūmų narys ar asocijuotas narys netenka iš Nemokumo administratorių rūmų narystės narių turi būti pašalintas Nemokumo administratorių prezidiumo sprendimu Nemokumo administratorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka šiais atvejais:
procesus;
2) skyrus nuobaudą pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių ar asocijuotų narių;
kanceliarijos Teisės departamentas
149
Nemokumo administratorių rūmų nario pašalinimo pagrindus. Pastebėtina, jog 3 punkte nurodytas pagrindas (fizinio asmens mirtis) turėtų būti ne pašalinimo, o narystės pasibaigimo pagrindas, todėl jis logiškai ir sistemiškai nedera su straipsnio turiniu ir pavadinimu.
Be to, projektą derėtų papildyti ir kitais įprastais narystės rūmuose pasibaigimo pagrindais, pavyzdžiui, nutraukus nemokumo administratoriaus veiklą ir pan. Tokius pagrindus derėtų išdėstyti tame pačiame straipsnyje, pakeičiant straipsnio pavadinimą, arba atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu. Pastebėtina, jog šis reguliavimas turi būti įtvirtintas įstatyme, nes yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis. Pritarti iš dalies Patikslinti Projekto 149 str.: „Nemokumo administratorių rūmų narys iš Nemokumo administratorių rūmų narių turi būti pašalintas Nemokumo administratorių prezidiumo sprendimu Nemokumo administratorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) priežiūros institucijos sprendimu panaikinus teisę administruoti nemokumo procesus;
2) skyrus nuobaudą pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių;
3) nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui mirus.“ Siūloma atsisakyti Projekto 149 str. 3 p. kaip perteklinio, kadangi nemokumo administratoriaus pašalinimo (pasibaigimo) atvejai numatyti per teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Projekto 127 str. numatoma, kad teisė administruoti nemokumo procesus be kitų nurodytų atvejų panaikinama nemokumo administratoriaus prašymu (dėl tam tikrų priežasčių nusprendus nutraukti veiklą), taip pat nemokumo administratoriui fiziniams asmeniui mirus. Pagal Projekto 149 str. 1 d. tokie fiziniai asmenys pašalinami iš Nemokumo administratorių rūmų narių. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
151
69Projekto 151 straipsnyje siūloma nustatyti,
kad ,,Nemokumo administratorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui“.
Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atitinkamų sprendimų priėmimas yra priskirtas Nemokumo administratorių rūmų organų kompetencijai, pavyzdžiui, Nemokumo rūmų prezidiumui (projekto 145 straipsnis), Nemokumo administratorių garbės teismui (projekto 147 straipsnis). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti reglamentuojant Nemokumo administratorių rūmų organų sprendimų, o ne Nemokumo administratorių rūmų sprendimų apskundimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 151 straipsnio pavadinimą. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nurodyti ir terminą, per kurį tokie sprendimai galėtų būti skundžiami. Be to, Nemokumo administratorių rūmai ir jų organai, pagal siūloma teisinį reguliavimą, veiktų kaip viešojo administravimo subjektas, todėl svarstytina, ar jų sprendimai neturėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Patikslinti Projekto 151 str.: „151 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų organų sprendimų apskundimas Nemokumo administratorių rūmų organų sprendimai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1551
nurodomos įstatymo projekto nuostatos, pavyzdžiui, nuostatos reguliuojančios
„atlygį nemokumo administratoriui“, kurios įstatymą priėmus ir jam
įsigaliojus nebūtų taikomos iki 2019 m. balandžio 30 dienos pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams. Tokio pobūdžio nuostatų įvardinimas yra netoleruotinas teisinio aiškumo ir teisinės valstybės principų kontekste, nes jų apimtis gali būti suprantama ir traktuojama skirtingai.
Todėl minėtoje straipsnio dalyje būtina išvardinti konkrečius įstatymo straipsnius, straipsnių dalis ir punktus, kurie nebus taikomi. Nepritarti Projekto
nemokumo proceso klausimai, kurie yra taikomi ir iki 2019 m. balandžio 30 gruodžio 31 d. pradėtiems nemokumo procesams. Nurodyti, kad tam tikri Projekto straipsniai (susiję su atlygiu, kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir kt. nurodyti straipsnyje) yra netaikomi, galėtų klaidinti ir sudaryti neaiškias situacijas, ypatingai vertinant nuostatas su nuorodomis į pateiktus kaip netaikomus straipsnius. Vertinant Projektą sistemiškai, galėtų kilti rizika neįvertinti visų susijusių nuostatų, todėl siūloma straipsnio nuostatas dėstyti kaip nuorodą į tam tikrą reguliuojamo objekto modelį (atlygį, tenkinimo eilė ir kt.). 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
158159
nustatyti pereinamąsias nuostatas įsigaliojus įstatymui. Pagal šias nuostatas tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais.
Be to, siūloma nustatyti, kad asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tęsia juridinių asmenų nemokumo procesų, kurių administratoriais jie yra paskirti iki 2019 m. balandžio 30 dienos, administravimą iki teismo nutarties nutraukti juridinio asmens nemokumo bylą arba teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos ar juridinio asmens restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos. Toks siūlomo reguliavimo turinys vertintinas asmenų teisėtų lūkesčių ir proporcingo teisinio reguliavimo principų kontekste. Pažymėtina, kad asmenys, tam tikrą teisę įgiję įstatymo nustatyta tvarka ir pagal įstatyme nustatytus kriterijus, įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jei jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, galės atlikti savo pareigas ir realizuoti savo teisę, kol tokia teisė nebus apskritai panaikinta, o pakeitus teisės realizavimo reikalavimus (pagal nusistovėjusią įstatymų leidybos praktiką), gauti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų toliau vykdant tokią veiklą. Tokio teisinio reguliavimo pavyzdžių galima surasti ne vieną. Tuo tarpu pagal siūlomo reguliavimo nuostatas, asmenys vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklą galės tik tais atvejais, kai jie bus paskirti administratoriais iki 2019 m. gegužės 1 dienos ir nebegalės vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos naujose bylose ar procese ne teismo tvarka.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad daugumai bankroto ir restruktūrizavimo administratorių ši veikla yra pagrindinė ir kitos veiklos jie nevykdo, todėl bus apribotos jų teisės gauti naujų pajamų iš šios veikos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad bankroto ir restruktūrizavimo administratorių iki 2019 m. gegužės 1 dienos įgyta kvalifikacija niekur nedings ir po šios datos, todėl nėra suprantama, kodėl tokiems asmenims siekiama apriboti teisę vykdyti veiklą pagal turimą kvalifikaciją po 2019 m. gegužės 1 dienos dar dvejus metus, pagal projekto 157 straipsnio 4 dalį skirtus kvalifikacinių egzaminų išlaikymui. Pažymėtina, jog bankroto ir restruktūrizavimo procesus pavadinus nemokumo procesu, jų specifika neišnyksta, tai ir toliau bus skirtingo pobūdžio procesai, vykdomi pagal specialias teisės normas, taikant dalį bendrųjų teisės normų, taikytinų abejiems procesams. Todėl keltinas klausimas, kodėl asmenims, turintiems pakankamą kvalifikaciją, būtų ribojama teisė šią kvalifikaciją realizuoti ir toliau vykdant tik bankroto arba tik restruktūrizavimo administratoriaus veiklą, ir koks tokio ribojimo pagrindas. Pritarti Siūloma papildyti Įstatymo projekto 159 str. nauja 2 dalimi:
administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą, galės būti paskirti administruoti tik juridinio asmens bankroto procesą, o asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, galės būti paskirti administruoti tik juridinio asmens restruktūrizavimo procesą 2 metus nuo 2020 m. sausio 1 d.“ 72.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1631564
72Projekto 163 straipsnyje siūloma nustatyti,
kad Vyriausybė, jos įgaliota institucija, priežiūros institucija, Lietuvos bankas ir Nemokumo administratorių rūmai iki 2019 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Svarstytina, ar siūloma data yra proporcinga ir įgyvendinama, atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros trukmę ir į projekto 156 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog Priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šio straipsnio įsigaliojimo dienos pateikia steigėjams siūlymus dėl Nemokumo administratorių rūmų steigimo sutarties, Nemokumo administratorių rūmų įstatų projektų ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Taigi pastebėtina, kad Nemokumo administratorių rūmai gali atsirasti tik likus keletui dienų iki 2019 m. sausio 31 d., todėl svarstytina, ar jie objektyviai galės įvykdyti įstatymo įpareigojimą. Pritarti Patikslinti Projekto 163 str.: „163 straipsnis.
Pasiūlymas Vyriausybei, jos įgaliotai institucijai, priežiūros institucijai, Lietuvos bankui ir Nemokumo administratorių rūmams Vyriausybė, jos įgaliota institucija, priežiūros institucija, Lietuvos bankas ir Nemokumo administratorių rūmai iki 2019 m. balandžio 30 sausio
Kartu atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamas teisinis reguliavimas dėl nemokumo administratorių bankroto byloje skyrimo (juridinį asmenį ir nemokumo administratoriaus veiklą apibūdinantys kriterijai), ir reikėtų pasiruošti šių nuostatų taikymui, siūloma numatyti vėlesnį atitinkamų nuostatų įsigaliojimą. Siūloma projekto 152 str. išdėstyti taip: „152 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
d., išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalį, 32 straipsnio 2 dalį,
dalį, III dalies V skyrių (išskyrus 142 straipsnio 1, 3, 6, 9 ir 11 punktus, 145 straipsnio 5 dalies 5 punktą, 147 straipsnio 1 ir 4 dalis, 148 ir 149 straipsnius) ir 155–163 straipsnius. 2. Šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas įsigalioja 2022 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalis ir 36 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.“ Siekiant užtikrinti, kad nemokumo administratorius bankroto byloje būtų skiriamas pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, iki bus pasirengta naujai nemokumo administratorių bankroto byloje skyrimo tvarkai, atitinkamai siūloma papildyti projekto 155 str. 1 d. 5 p. ir jį išdėstyti taip:
„5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
118 Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad
„Projekte siūloma patikslinti fiziniams asmenims keliamą išsilavinimo
reikalavimą ir nebenustatyti konkrečiu (teisės ir ekonomikos) studijų krypčių, o palikti bendrą reikalavimą - turėti ne mažesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį. Toks tikslinimas siūlomas atsižvelgiant į kitas reglamentuojamas profesijas, pvz. asmenims, siekiantiems teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą nenurodant konkrečių studijų krypčių, nors auditoriaus atliekamas darbas aiškiai susijęs su tam tikromis sritimis (apskaita, auditas, ekonomika, vadyba). Asmenų, siekiančių administruoti nemokumo procesus, pakankamą reikiamos kompetencijos lygį užtikrintų kiti jiems keliami reikalavimai - kvalifikacinio egzamino išlaikymas bei darbo patirtis. Pastebėtina, kad nemokumo administratoriai veikia kaip įmonių vadovai, o jiems, kaip asmenims organizuojantiems ir atsakantiems už visos įmonės veiklą, apskritai nėra keliami jokie išsilavinimo reikalavimai.“ Toks siūlomas naujas teisinis reguliavimas, t.y. nustatyti naujus pagrindinius reikalavimus išsilavinimui - yra diskriminacinis asmenų, siekiančių įgyti įmonių bankroto įstatyme nustatytą išsilavinimą, atžvilgiu. Nuo 2011-12-22 d. Įmonių bankroto įstatymas numatė, kad fizinis asmuo, siekiantis šio įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo:
[...]
2) turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) [...]. 2014 metais įstojau į Mykolo Riomerio Universitetą teisės studijų programą. Esu V (penkto) kurso teisės bakalauro studijų studentas.
Teisės studijų programą pasirinkau todėl, kad siekiu būti bankroto/nemokumo administratoriumi, kaip ir mano mama Sandra Gedminienė (fizinis bankroto administratorius, sąrašo eilės numeris B-FA061, C grupė). Fiziniam asmeniui, siekiančiam įgyti teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, nuo 2011-12-22 d. Įmonių bankroto įstatyme buvo nustatyti konkretūs reikalavimai išsilavinimui ir kurie ribojo fizinių asmenų teisę pasirinkti kitokį nei teisinis ir/ar ekonominis išsilavinimas, o šiandien norima nustatyti, kad nemokumo administratoriais galės būti bet kas. Kas atsitiko, kad specialius (teisės, ekonomikos žinių) reikalavimus kvalifikacijai Projekto rengėjas siūlo sumažinti nuo universitetinio lygio žinių iki kursų, seminarų žinių lygio. Aš turėjau pagrįstą lūkestį, kad ir kitiems asmenims, kurie sieks tapti bankroto/nemokumo administratoriais, bus keliami tokie pat reikalavimai. Toks siūlomas naujas teisinis reguliavimas yra akivaizdus teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas:
1) pagarba įgytoms teisėms, t.y. teisėtai įgytas civilines teises privalu pripažinti, gerbti ir ginti. 2) pagrįstas tikėjimas, arba teisėti lūkesčiai, t.y. draudimas pernelyg dažnai keisti civilinius įstatymus, verslo sąlygas ir t.t. Konstitucines asmens teises į darbą, išsilavinimą ir profesiją aiškinant konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, viešumo, skaidrumo principų kontekste konstatuotina, jog valstybė turi pareigą užtikrinti, kad reikalavimai, apibrėžiantys tam tikram darbui dirbti ar tam tikroms pareigoms eiti būtiną išsilavinimą, būtų vieši ir aiškūs; pagrindiniai reikalavimai neturi būti savavališkai, voliuntaristiškai kaitaliojami, antraip žmonės negalėtų tinkamai planuoti profesijos ir išsilavinimo pasirinkimo (LR Konstitucinio Teismo 2008-02-20 d. nutarimas).
Pareiškiu, kad įstatymo projekto rengėjas siūlo Įstatymo leidėjui savavališkai, voliuntaristiškai pakeisti pagrindinius reikalavimus, kurie apibrėžia tam tikram darbui dirbti ar tam tikroms pareigoms eiti (būti nemokumo administratoriumi) būtiną išsilavinimą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei LR Peticijų įstatymo 4 str, 1 d. 4 p., pareiškiu, kad:
administratoriais, Juridinių asmenų nemokumo įstatyme turi būti numatytas lygiai toks pat pagrindinis reikalavimas išsilavinimui, kaip ir dabar galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme: turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Nepritarti Įstatymo projekte nustatyti reikalavimai yra iš esmės tapatūs iki šiol nustatytiems Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymuose. Siūlymas nebenustatyti konkrečių studijų krypčių (teisės ir ekonomikos) parengtas atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius iš esmės yra įmonės vadovas, kuriam reikalingas labai įvairių sričių išmanymas.
Projektu bankroto administratoriaus ir restruktūrizavimo administratoriaus profesijos apjungiamos į vieną nemokumo administratorius profesiją, o administruojant restruktūrizavimo procesus yra labai svarbūs įmonės valdymo gebėjimai, kurie gali būti įgyjami nebūtinai baigiant tik konkrečias studijų kryptis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir į tai, kad išsilavinimo reikalavimo patikslinimas nepablogina (neapsunkina) sąlygų įgyti nemokumo administratoriaus profesiją, toks reikalavimo patikslinimas nėra laikytinas savavališku ar voliuntaristišku pagrindinių reikalavimų kaitaliojimu ir neturi įtakos asmens sprendimui įgyti tam tikrą profesiją. 2. Nacionalinė bankroto administratorių asociacija
35130112 Nacionalinės bankrotų administratorių asociacijos (toliau – NBAA) vertinimu, priimant Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), būtina korekcija dėl nemokumo procese kylančių problemų – pašalinti nepagrįstą juridinių asmenų pranašumą prieš fizinius bankroto administratorius, vykdant atranką Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – Atrankos programa). To paties fizinio asmens dalyvavimas atrankose keliais skirtingais statusais (kaip fizinis nemokumo administratorius ir kaip fizinis nemokumo administratorius juridiniame asmenyje) ne tik nesąžiningai didina galimybes būti paskirtu nemokumo administratoriumi, bet iškreipia visą atrankos sistemos esmę, nes dalyvaujant kaip įmonės įgaliotam asmeniui, minėto fizinio nemokumo administratoriaus kategorija (grupė) priklauso nuo juridinio asmens, kuriame jis dirba, kategorijos (grupės).
Tokiu būdu nei vieno bankroto proceso nepabaigęs fizinis nemokumo administratorius gali dalyvauti kaip C grupės administratorius ir būti paskirtas administruoti C grupės administratoriams priskirtinas (stambias) įmones. Praktikoje dažnos situacijos, kai juridinis asmuo yra administravęs pakankamai daug įmonių ir turi C kategoriją, o fiziniai nemokumo administratoriai, dirbantys tame juridiniame asmenyje, teturi A kategoriją, bet gauna administruoti dideles įmones, kurioms reikalinga C kategorija. Tokia situaciją aiškiai prieštarauja JANĮ projekto (toliau – Projekto). 3 str. 5 p., įtvirtinančiam profesionalumo principą, reiškiantį, kad nemokumo procesus administruojantys asmenys turi vykdyti savo pareigas profesionaliai, užtikrindami aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei elgdamiesi taip, kad užtikrintų nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją. Juridiniame asmenyje dirbantys fiziniai nemokumo administratoriai dažniausiai net nežino, kokioms įmonėms darbdavys duoda sutikimus ir yra verčiami dirbti neturėdami reikiamos patirties, neprofesionaliai, ne pagal savo žinių ir sugebėjimų lygį.
Kadangi darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesui administravimą, skiriamas ne teismo, o darbdavio (juridinio asmens administracijos), tai jis yra visiškai priklausomas nuo darbdavio ir negali išlikti nepriklausomu bei nešališkai ir nesuinteresuotai vykdyti procedūras ar atsisakyti vykdyti procedūras, kurioms vykdyti neturi pakankamai patirties bei žinių (tarkim, priklauso A grupei, o darbdavys nurodo administruoti stambią įmonę, priklausančią C grupei). Pastebėtina, kad Projekto autoriai JANĮ projekto aiškinamajame rašte (Aiškinamajame rašte) teisingai pastebi, kad: „ iš esmės nemokumo procesus administruoti ir atlikti visus reikalingus veiksmus gali tik fizinis asmuo“ (Aiškinamasis raštas, p. 29), dėl ko akivaizdu, kad atitinkamą fizinį asmenį, atsižvelgiant į jį apibūdinančius požymius (grupę, patirtį, užimtumą ir pan.), turi skirti būtent teismas per Atrankos programą, o ne darbdavys. Svarbu pažymėti, kad ne teismo paskirtas darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, neturi kokių garantijų dėl galimybės tęsti procedūras, priimti nešališkus sprendimus ir dėl to gali būti veikiamas ne tik vadovo, bet ir įmonės savininkų (dalyvių), kuriems net nekeliamas reikalavimas turėti nemokumo administratorių licencijas ar deklaruoti savo suinteresuotumą. Šiuo metu nėra jokios kontrolės dėl juridinių asmenų savininkų (dalyvių), siekiančių įsteigti ar perpirkti juridinį asmenį, teikianti bankroto ar restruktūrizavimo paslaugas.
Praktikoje pastebimos situacijos, kad juridiniai asmenys tampa prekybos objektu, o tai sudaro galimybes asmenims, suinteresuotiems bankroto proceso eiga, nusipirkti juridinio asmens akcijas ir daryti įtaką bankroto procesui – asmuo įsigijęs juridinį bankroto administratorių gali keisti direktorių (vietoj patyrusio administratoriaus
(vadovo) priimti neturintį patirties, pvz. su A kategorija), atleisti visus darbuotojus (apimant labiau patyrusius fizinius nemokumo administratorius) ir priimti naujus (mažiau patyrusius, priklausančius žemesnei grupei), patikėti stambių įmonių administravimą A kategoriją turintiems fiziniams nemokumo administratoriams arba šališkiems fiziniams nemokumo administratoriams. Siekiant ištaisyti esamą situaciją, Projekto 130 str. 2 d. įtvirtinti reikalavimai nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui: 1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos: 2) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti priežiūros instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį: 3) nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims nemokumo procesus administruojantiems laikinai.
Sutinkant su teigiamais siekiais, Projekto autorių siūloma norma nėra pakankama spręsti praktikoje kylančias problemas dėl šių aspektų:
1) Nėra nustatyta, ką Priežiūros institucija turėtų daryti su informacija apie darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą (pagal šią normą procedūra užbaigiama informavimu);
2) Nėra nustatyta, ką Priežiūros institucija turėtų daryti su informacija apie keičiamą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą (analogiškai procedūra užbaigiama informavimu);
3) Paties juridinio asmens nustatyta „darbo organizavimo ir kontrolės tvarka“ neabejotinai nebus efektyvi, jei juridinis asmuo linkęs siekti neteisėto pranašumo atrankos sistemoje. Be to, šioje normoje iš karto įtvirtinta galimybė išvengti net ir tokios greičiausiai neefektyvios kontrolės – laikinas administravimas, kuris neapibrėžtas laiko ribomis ar jokiais kitais objektyviais kriterijais, t.y. iš esmės galima
„perskirstyti“ administruojamus procesus tarp darbuotojų, formaliai
traktuojant šį veiksmą kaip „laikiną administravimą“. Iš to, kad išdėstyta, neabejotina, kad vienintelis būdas pasiekti JANĮ ir Nemokumo administratorių atrankos taisyklėse įtvirtintų tikslų, t.y. sulyginti nemokumo administratorių krūvį ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją, yra Projekto pakeitimai, realiai sumažinantys galimybes „apgauti“ Atrankos programą. Pagal siūlomus pakeitimus atrankoje dalyvautų ne juridinis asmuo, bet būtent atskiri jo darbuotojai (kaip darbuotojai, atsakingi už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą).
Tokios atrankos metu būtų atsižvelgiama į konkretų darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, apibūdinančius požymius (LASĮS, FASĮS, DILASĮS), o administratoriaus grupė turėtų būti nustatoma pagal minėto darbuotojo grupę, kas pašalintų Projekto autorių minimą problemą, kad realiai procedūras vykdo tik fiziniai asmenys. Siūlomos Projekto korekcijos pašalintų riziką, kad bankrutuojančiai įmonei bus paskirtas per mažą kvalifikaciją turintis darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, taip pat eliminuotų juridinio asmens galimybes „perskirstyti“ administruojamas įmones tarp darbuotojų, paveikti atsakingų darbuotojų sprendimus ir pan. Pažymėtina, kad atrankų vykdymas pagal darbuotojus, atsakingus už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, nepažeistų juridinių asmenų teisių, kadangi darbo santykiai su tam tikru juridiniu asmeniu negali pakeisti fizinio nemokumo administratoriaus kvalifikacijos (pagal kurią administratorius priskiriamas tam tikrai grupei) ar jo užimtumo – įstatymu imperatyviai apibrėžtų požymių. Tuo tarpu „automatinis“ fizinio asmens grupės ar užimtumo keitimas pagal jo darbdavį pažeidžia individualiai veikiančių fizinių asmenų nemokumo administratorių teises bei apskritai diskredituoja JANĮ ir Atrankos taisykles, paverčia administratorių skirstymą į grupes ir jų užimtumo vertinantį niekiniu.
Atrankų vykdymas pagal fizinius asmenis – veikiančius individualiai ar kaip darbuotojus, atsakingus už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, logiškas ir dėl to, kad pagal Projektą tik fiziniams asmenims keliamas narystės Lietuvos nemokumo administratorių rūmuose reikalavimus, tik fiziniai asmenys gali būti Lietuvos nemokumo administratorių rūmų nariais, tik jiems taikomi specifiniai išsilavinimo, patirties ir kiti reikalavimai, galų gale, tik fiziniams asmenims taikomos tam tikros specifinės nuobaudos (pvz. pašalinimas iš Lietuvos nemokumo administratorių rūmų). Iš to spręstina, kad Projekte juridinis asmuo yra labiau kaip vienijanti organizacija, o ne savarankiškas subjektas su visais įgaliojimais, kuriuos turi fiziniai nemokumo administratoriai. Todėl logiška, kad atrankose savarankiškai dalyvautų visas teises bei įgaliojimus, kuriuos turi fiziniai nemokumo administratoriai. Todėl logiška, kad atrankose dalyvautų visas teises bei įgalinimus turintys fiziniai bankroto administratoriai, o ne juos vienijančios organizacijos, neturinčios pastovių požymių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Nacionalinė bankroto administratorių siūlo pakoreguoti JANĮ, suteikiant teisę Atrankos programoje dalyvauti tik fiziniams asmenims:
1JANĮ 34 str. 1 d. koreguoti sekančiai:
„,Bankroto procesui administruoti yra skiriamas
nemokumo administratorius - fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“
2JANĮ 35 str.
JANĮ 35 str. 1 d. koreguoti sekančiai: ,,Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius – fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“
3JANĮ 35 str. 1 d. koreguoti sekančiai:
2Nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo:
procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;
2) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti priežiūros instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą ir nurodyti tokio keitimo priežastį;
laikinai;
4) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį; ir pateikti teismui kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūrą. Teismui nepatvirtinus kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūros, skiriamas kitas nemokumo administratorius, teismo parenkamas per Atrankos programą. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 129 str.
viena iš šių veiklos formų:
1) verstis individualia veikla;
2) dirbti juridiniame asmenyje arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu. Taigi, Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos pasiūlymas atitinkamai koreguoti projekto 34 str. būtų netikslingas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto nuostatas nemokumo administratoriumi gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, numatyta teisė atrankoje dalyvauti tik fiziniams asmenims būtų nesuderinama su kitomis projekto nuostatomis. Dėl Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos iškeltų abejonių dėl nemokumo procesų administravimo kokybės, pastebėtina, kad projektas numato, jog nemokumo administratorių veiklos kriterijų reikšmės būtų nustatytos poįstatyminiame teisės akte (projekto
pastebėtina, kad turėtų būti labiau atsižvelgiama į nemokumo administratoriaus darbo efektyvumą ir kokybę, todėl siūloma numatyti, kad atrenkant nemokumo administratorių bankroto procese, būtų atsižvelgiama ne tik į galiojančias poveikio priemones, bet ir į veiklos rezultatus. Atitinkamai siūlytina papildyti projekto 34 str. 4 d. 2 p. d punktu ir jį išdėstyti taip: „d) veiklos rezultatus.“ Siūloma tikslinti Projekto 130 str. 2 d. 1 ir 2 punktus: 2.
1 ir 2 punktus:
administratorius juridinis asmuo privalo:
1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 kitą darbo dienas dieną nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;
instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą nurodyti priežiūros institucijai naują darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atsakingo darbuotojo keitimo dienos;
Siūloma papildyti Projekto 130 str. nauja 4 dalimi:
„4. Nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojas,
atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, šio straipsnio 2 dalies 1–2 punktuose nurodytais atvejais pradeda administruoti nemokumo procesus nuo informacijos paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje, kaip nustatyta šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte.“ Pastebėtina, kad juridinių asmenų paslaugų teikimas laikinai įtvirtintas Paslaugų įstatyme ir taikomas tik kitoje valstybėje narėje atitinkamos kvalifikacijos nemokumo administratoriams, ketinantiems užsiimti veikla Lietuvoje. Dėl paslaugų teikimo laikinai specifikos, tam tikrų nuostatų neįmanoma taikyti, pvz., jei kitos valstybės narės nemokumo administratorius administruoja vieną procesą Lietuvoje. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teismas paskiria nemokumo administratorių. Kai paskirtas nemokumo administratorius yra juridinis asmuo, jis savo sprendimu nurodo darbuotoją nemokumo administratorių, atsakingą už konkretaus nemokumo proceso administravimą. Kadangi paskirtasis nemokumo administratorius nesikeičia, jo nurodomų atsakingų darbuotojų priežiūrą siūloma numatyti priežiūros institucijai. Pagal Projekto 32 str. 1 d.
nurodytus atsakingus darbuotojus būtų viešai skelbiama ir žinoma teismui, todėl netikslinga numatyti papildomų funkcijų teismui. Be to, nurodytam darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą būtų taikomi Projekto 37 str. numatyti ribojimai. Šie ribojimai būtų vertinami skiriant nemokumo administratorių (37 str. 3 d.). 3. Nacionalinė verslo administratorių asociacija
Nacionalinė verslo administratorių asociacija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas) ir šį projektą lydinčiuosius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70, 2.106 ir 6.410 straipsnių pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 62 ir 63 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 2, 12, 13, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 pakeitimo įstatymo 2, 3, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 83, 86 straipsnių pakeitimo ir papildymo 851 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 66 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 73 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24, 73 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo XI-2000 2 2, 11, 12, 13, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą teikia savo pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekto: Mūsų nuomone, Įstatymo projektas neįgyvendins projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, nežiūrint į tai, kad Įstatymo projekto kai kurios nuostatos yra novatoriškos, lyg ir atitiktų laikmetį, bet dėl objektyvių priežasčių jos bus neveiksnios (taip ir liks popierinės), pav.:
Turėdami didelę nemokių įmonių administravimo patirtį, galime drąsiai teigti, kad kreditoriai taikos sutartį sudarys tik tuo atveju, jei bankrutuojantis subjektas bus gyvybingas. („Juridinio asmens gyvybingumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje“);
Faktiškai bus neįmanoma, vadovaujantis Įstatymo projekto 81 nuostatomis išgelbėti bankrutuojančią įmonę, t.y. bankroto proceso metu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą . Įstatymo projekto 21 str. 1 d. nurodyta, kad: § „1. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: §
1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; §
2) juridinis asmuo yra gyvybingas; §
3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto“; Dėl šios priežasties Įstatymo projekto 87 str. nuostatos irgi negalės būti įvykdytos — bus neįmanoma parduoti juridinį asmenį kaip vienetą. Mūsų nuomone – dažniausiai rinkos dalyvius domins ne bankrutuojančiam subjektui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų visuma, o ūkinę komercinę veiklą vykdantys bankrutuojantys subjektai. Tuo pačiu galime konstatuoti, kad esant tokiam reguliavimui bus neveiksnūs jau paminėti Įstatymo projekto šie straipsniai – 80 str., 81 str. ir 87 str. Minėtų straipsnių neveikimą, mūsų giliu įsitikinimu, išprovokuoja ir Įstatymo projekto 63 str. 2 d. nuostatos —„Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas“, bei 60 str. 3 d. 10 p. nuostatos, kad nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikia: „nemokumo administratoriaus nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitikimo šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pagrįstą ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimu“.
Dar viena didelė kliūtis išgelbėti įmonę yra tai, kad pagal Įstatymo projekto 62 str. (Darbo santykių reguliavimas) nuostatos mus nukreipia į LR darbo kodekso (toliau tekste DK) reguliavimą, o konkrečiai į DK 62 str., kuriame yra nurodyta, kad: „Per tris darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir ne anksčiau kaip po penkiolikos darbo dienų nuo tokio įspėjimo su jais nutraukiamos darbo sutartys“. Vadinasi nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 18 darbo dienų privalo atleisti visus bankrutuojančio subjekto darbuotojus. Reikėtų pastebėti, kad vadovaujantis Įstatymo projekto 59 str. 4 p. nuostatomis– nemokumo administratorius: „sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą“, Vadovaujantis šia nuostata nemokumo administratorius lyg ir turi teisę priimti darbuotojus į darbą, nes Įstatymo projekto 60 str. 3 d. 12 p. nurodyta, kad nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikia —„juridinio asmens darbuotojų bankroto bylos iškėlimo dieną ir bankroto proceso metu priimtų darbuotojų skaičių“,tačiau, atkreipkite dėmesį, kad šiame punkte yra kalbama tik apie darbuotojus, kurie reikalingi vykdant bankroto administravimo procedūras, o ūkinė komercinė veiklą (kuri mūsų nuomone yra svarbiausia, siekiant išgelbėti įmonę) visiškai pamiršta.
Mes neprieštaraujame, kad sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo turi priimti bankrutuojančio subjekto kad ir pirmasis kreditorių susirinkimas, bet jis pagal Įstatymo projekte nustatytus terminus įvyks pačiu geriausiu atveju po 4 – 4,5 mėnesių, o darbuotojai bus atleisti per 18 darbo dienų, kas yra beveik 1 mėnuo. Paskaičiuokime terminą kada gali geriausiu atveju įvykti pirmasis kreditorių susirinkimas:
nutarčiai iškelti bankroto bylą, paskirtasis nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nutarties kopiją išsiunčia visiems asmenims nurodytiems (Įstatymo projekto 27 str. 3 d. );
reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas (Įstatymo projekto 41 str. 1 d.);
administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui (Įstatymo projekto 41 str. 2 d.). Teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui (Įstatymo projekto 41 str. 3 d.);
per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (Įstatymo projekto 42 str.
2 d.);
susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta kreditorių reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė teismui pateiktų tvirtinti kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos (Įstatymo projekto 60 str. 1 d.) 3+30+30+20+7+45=135 dienos – kas yra 4,5 mėnesio. Apibendrinant aukščiau išdėstytą ir siekiant, kad aukščiau paminėtos Įstatymo projekto nuostatos būtų veiksnios – siūlome keisti balsavimo tvarką kreditorių susirinkimuose sekančiai: · Kreditorių susirinkimuose kreditoriai balsuoja tik pirmojo tenkinimo etapo kreditorinio reikalavimo dydžiu viso nemokumo proceso periodu (Įstatymo projekto 94 str. 2 d. „Pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų“). Tai visų pirma iš esmės pakeistų visą nemokumo procesą:
kreditorių kreditoriniai reikalavimai nuo pat nemokumo proceso pradžios (paprastai sakant – kokio dydžio buvo išrašyta sąskaita/sąskaitos faktūros – tokio dydžio balsavimo teisę ir turi kreditorius). Be jokios abejonės – kiekvienas kreditorius turi teisę pasitvirtinti ir daugybę delspinigių,baudų, kurie patektų į antrą kreditorinių tenkinimo etapą, tačiau šiais delspinigiais ar baudomis kreditorius neturėtų teisės balsuoti, nes visa tai netikri— popieriniai , o ne faktiniai nuostoliai. 2. Sumažintų teisminių procesų, kurių (šiuo metu praktikoje labai paplitę) pagalba būtų bandoma į antrą tenkinimo etapą patenkantį kreditorinį reikalavimą pasitvirtinti tokio dydžio, kad kreditorius taip sakant galėtų perimti bankroto proceso valdymą (t.y. tapti pagrindiniu kreditoriumi ir kas gali paneigti, kad tas kreditorius— konkurentas, siekiantis sužlugdyti įmonę ir nebūtinai šio konkurento įmonė gali veikti Lietuvoje). 3.
nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo – preliminariai patvirtina ir bankrutuojančio subjekto kreditorių sąrašą, kurį teismui pateikia juridinio asmuo, kuriam keliama bankroto byla (Įstatymo projekto 17 str. 2 d. 3 p.). Minėtas sąrašas gali būti koreguojamas po reikalavimų pateikimo nemokumo administratoriui. 4. Esant patvirtintiems preliminariems kreditorių finansiniams reikalavimams – gali būti šaukiamas bankrutuojančio ūkio subjekto kreditorių susirinkimas, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo/nevykdymo. Taip pat jame gali būti aptariamas klausimas dėl TAIKOS SUTARTIES, dėl RESTRUKTŪRIZAVIMO ar dėl JURIDINIO ASMENS PARDAVIMO, bei kiti tai dienai aktualūs klausimai. · Mūsų nuomone – kiekvienas bankroto procese dalyvaujantis kreditorius daugiau ar mažiau žino bankrutuojantį ūkio subjektą, todėl kreditorių ankstyvas įtraukimas į nemokumo procesą dar labiau jį padarytų efektyvesniu. Nepritarti Įstatymo projektas numato pakankamas prielaidas bankroto proceso metu parduoti juridinį asmenį kaip veikiantį verslą, sudaryti taikos sutartį ar pereiti į restruktūrizavimą, remiantis žemiau nurodytais argumentais. Prieštaravimo tarp Įstatymo projekto 2 str. 21 d. ir 63 str. 1 d. nuostatų neįžvelgtina. Įstatymo projekto 2 str. 21 d. numato ūkinės komercinės veiklos sąvoką, t. y. apibūdina, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, tuo tarpu 63 str. 1 d. numato nuostatas, kada ši veikla galėtų būti vykdoma. Remiantis efektyvumo principu, ūkinės komercinės veiklos vykdymas neturėtų būti savaiminis tikslas. Ūkinė komercinė veikla galėtų būti vykdoma tik tuomet, kai kreditoriams naudingiau ją vykdyti nei realizuoti turtą dalimis. Šia nuostata siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai administratorius tęsia nuostolingą ūkinę komercinę veiklą tam, kad galėtų padengti savo administravimo išlaidas, o kreditoriams dėl to sumažėja galimybė tenkinti savo reikalavimus.
Be to, tai nepagrįstai prailgina bankroto procesą (bankroto proceso trukmė yra vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį Pasaulio bankas vertina šalių nemokumo sistemos efektyvumą). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, administratorius turėtų spręsti dėl juridinio asmens sudarytų prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams (59 str. 3 p.), vertintų ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies reikalavimams, juridinio asmens pardavimo vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis įmonių pardavimą, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę (59 str. 5 p.), kreiptųsi dėl tarpinio finansavimo, jei jo reikia (59 str. 7 p.). Kreditorių susirinkimas toliau spręstų klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, juridinio asmens pardavimo, restruktūrizavimo ar taikos sutarties sudarymo (63 str. 2., 79 str. 1 d., 87 str. 3 d.). Prognozuojamas ūkinės komercinės veiklos rezultatas būtų pateikiamas pirmajame kreditorių susirinkime (60 str. 3 d. 8 p.) bankroto proceso plane, jame, be kita ko, nurodant duomenis apie planuojamas ūkinės komercinės veiklos pajamas ir sąnaudas, turto pradinę pardavimo kainą. Remiantis šia ir kita pirmajame kreditorių susirinkime pateikta informacija, kreditorių susirinkimui – esminius sprendimus priimančiam ir kreditorių interesams atstovaujančiam kreditorių savivaldos organui – būtų sudaryta galimybė vertinti planuojamą ūkinės komercinės veiklos rezultatą ir priimti sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo.
Taigi, Įstatymo projektas sudaro prielaidas užtikrinti ūkinės komercinės veiklos vykdymą nuo bankroto bylos iškėlimo iki juridinio asmens pardavimo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ar taikos sutarties sudarymo. Įmonei iškėlus bankroto bylą, darbuotojai įgyja teisę į papildomas socialines garantijas iš Garantinio fondo, todėl yra svarbu užtikrinti paprastą ir sparčią darbuotojų atleidimo procedūrą. Tuo tikslu kartu su Įstatymo projektu yra teikiamas Darbo kodekso 62, 63,149 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2780. Nemokumo administratoriui nusprendus, kad reikia darbuotojų, kurie dirbtų ir įmonės bankroto proceso metu, jis turi teisę priimti į darbą naujus (arba buvusius) darbuotojus. Iš kitos pusės, buvęs darbuotojas turi laisvę apsispręsti, ar jis norėtų vėl dirbti bankrutuojančioje įmonėje, ar vis dėlto norėtų ieškotis darbo kitoje įmonėje. Todėl su bankroto proceso metu dirbančiais darbuotojais (senais ir naujais) sudaromos naujos terminuotos darbo sutartys. Įstatymo projektas numato, kad darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojai priimami bankroto procesui administruoti, ar ūkinei komercinei veiklai vykdyti, priklauso administratoriaus kompetencijai (59 str. 4 p., 60 str. 3 d. 12 p., 66 str. 1 d. 7 p.), ir pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo terminas darbuotojų priėmimui įtakos neturėtų turėti. Pirmajame kreditorių susirinkime, be kita ko, būtų teikiama tik informacija apie bankroto proceso metu priimtų darbuotojų skaičių.
Iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimo administratorius vertintų ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies reikalavimams (59 str. 5 p.), taip pat spręstų klausimus dėl darbuotojų, įskaitant ir tuos, kurie reikalingi vykdant ūkinę komercinę veiklą, priėmimo (59 str. 4 p.). Manoma, kad pasiūlymas kreditorių susirinkimuose balsuoti tik pirmojo tenkinimo etapo kreditorinio reikalavimo dydžiu viso nemokumo proceso periodu (be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų) galėtų pažeisti prievolių teisę. Argumentas, kad kreditoriaus nuostoliai yra netikri, būtų nepagrįstas, nepaisant to, kad kreditoriaus patvirtinto reikalavimo didžiąją dalį sudaro netesybos, jeigu jos nustatytos pagal civilinės teisės taisykles, reglamentuojančias prievolių įvykdymo užtikrinimą. 4. Nacionalinė verslo administratorių asociacija
10315 · Esame įsitikinę, kad Įstatymo projekto 103 str. 1 d. 5 p. nustatyta prievolė informuoti juridinio asmens dalyvius apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą, praktikoje tik padidins restruktūrizavimo proceso išlaidas, o tuo pačiu padidins ir restruktūrizuojamos įmonės kreditorių patiriamus nuostolius dėl netinkamai vykdomo proceso. Atsižvelgiant į tai, siūlome minėtame punkte išbraukti žodžius “ juridinio asmens dalyvius“. Nepritarti Įstatymo projekto 103 str. 1 d. 5 p. numato administratoriaus pareigą informuoti apie restruktūrizavimo plano nevykdymą arba netinkamą vykdymą juridinio asmens valdymo organus (ne juridinio asmens dalyvius). Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu nemokumo administratoriui sudarytos prielaidos juridinio asmens valdymo organų nariams teikti informaciją apie restruktūrizavimo plano vykdymą, naudojantis informacine sistema, kas leistų mažinti restruktūrizavimo proceso išlaidas (45 str. 2 d. 2 p., 32 str. 2 d. 7 p.). 5.
verslo administratorių asociacija
1 · Nemokumo procesų praktika rodo, kad sužinoti kreditoriaus buveinės adresą yra sudėtinga, paprastai yra žinomas kreditoriaus registracijos adresas. Siekiant pagreitinti nemokumo proceso pradžią, siūlome Įstatymo projekto 8 str. 1 d. vietoj žodžio „buveinės“ įrašyti žodį „registracijos“, bei papildyti šią dalį sakiniais „Pranešimą galima išsiųsti ir elektroninėmis informavimo priemonėmis (jei tokiu būdu galima identifikuoti kreditorių), šiuo atveju kreditorius turėtų patvirtinti, kad pranešimą gavo. Laikoma, kad juridinis asmuo tinkamai informavo kreditorių apie savo ketinimą inicijuoti nemokumo procesą, kai pranešimas kreditoriui yra įteiktas asmeniškai ir kreditorius tai patvirtina parašu. “ Pritarti iš dalies CK (2.49 str.) nustato, kad:
laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. 2. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine. 3. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Atsižvelgiant į tai, kad CK reguliuoja juridinio asmens buveinės nustatymo klausimą, Įstatymo projekto nuostatų tikslinti netikslinga. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 8 str. 1 d.: „1.
1 d.: „1. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų buveinės ar gyvenamosios vietos adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.“
verslo administratorių asociacija
4 · Siekiant sudaryti geresnes sąlygas išsaugoti gyvybingą įmonę, tačiau turinčią laikinų finansinių sunkumų, siūlome Įstatymo projekto 8 str. papildyti 4 dalimi: „4. Nuo pranešimo išsiuntimo dienos iki susitarimo dėl pagalbos sudarymo priverstinis išieškojimas ir inicijuotų bylų nagrinėjimas yra sustabdomas, o naujai inicijuojamos bylos nepradedamos nagrinėti“. Nepritarti Siūlomu pakeitimu, kuomet būtų automatiškai stabdomas priverstinis skolų išieškojimas ar inicijuotų bylų nagrinėjimas nuo pranešimo apie siūlomą sudaryti susitarimą dėl pagalbos išsiuntimo iki susitarimo dėl pagalbos sudarymo dienos, būtų pažeidžiamas skolininko ir kreditorių pusiausvyros principas. Manoma, kad JANĮ projekto 10 str. 2 d. siūlomo reguliavimo dėl galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakaktų, siekiant apsaugoti juridinio asmens turtą ir palengvinti derybas dėl susitarimo dėl pagalbos. 7. Nacionalinė verslo administratorių asociacija
913 · Siūlome 9 str. 1 dalį papildyti sakiniais „Pranešimą galima išsiųsti ir elektroninėmis informavimo priemonėmis (jei tokiu būdu galima identifikuoti juridinį asmenį), šiuo atveju juridinis asmuo turėtų patvirtinti, kad pranešimą gavo.
Laikoma, kad kreditorius tinkamai informavo juridinį asmenį apie savo ketinimą inicijuoti nemokumo procesą, kai pranešimas juridiniam asmeniui yra įteiktas asmeniškai ir jis tai patvirtina parašu.“ · Manome, kad juridiniam asmeniui įvykdyti prievolę kreditoriui 30 dienų ne visada pakanka. Siekiant išvengti bereikalingų teisminių ginčų (kurie valstybei brangiai kainuoja), siūlome nustatyti 40 dienų terminą vietoj numatyto 30 dienų termino Pritarti iš dalies Siekiant nemokumo proceso efektyvumo, siūloma prievolės įvykdymo termino neilginti. Pastebėtina, kad toks terminas yra įtvirtintas galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme (6 str. 2 d.), kurio taikymo sunkumų nepastebėta. Kartu siūloma papildyti Įstatymo projekto 9 str. 1 d.: „1. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos.“
verslo administratorių asociacija 2018-11-2710 · Siūlome Įstatymo projekto 10 str. 1 d. 3 p. išbraukti, nes galima suprasti, kad juridinis asmuo turi 2 alternatyvas: kreiptis į kreditorius dėl neteisminio bankroto arba susitarimo dėl pagalbos sudarymo. Nepritarti Įstatymo projekto
straipsnio 2 dalia paaiškina 10 str. 1 dalį. 9.
verslo administratorių asociacija
1 · Siūlome Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „jeigu“ įrašyti šiuos žodžius „iki siūlymo nurodyto šio straipsnio 2 dalyje išsiuntimo dienos“. Nepritarti Manoma, kad Įstatymo projekto 11 str. 1 d. sąlygos turėtų būti vertinamos ne iki siūlymo vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, o sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną. Priešingu atveju nukentėtų nemokumo proceso efektyvumas, galėtų būti pažeisti kreditorių teisės ir teisėti interesai. Be to, 11 str. 2 d. nėra minimas joks siūlymo išsiuntimas. 10. Lietuvos administratorių rūmai
informacinėje sistemoje 2018 m. gruodžio 4 d. buvo registruotas Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauro Stacevičiaus pasiūlymas dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto (toliau – Pasiūlymas). 2. Pasiūlymo esmė yra ta, kad pagal seimo nario pateiktus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto pakeitimus būtų panaikinama teisė juridiniams asmenims teikti nemokumo administravimo paslaugas, tokią teisę išlaikant tik fiziniams nemokumo administratoriams. Pasiūlyme Seimo narys nurodo, kad tokiais pakeitimais būtų išsprendžiamos pagrindinės įstatymo taikymo problemos:
fizinio asmens dalyvavimo atrankos procedūrose prisidengiant skirtingais juridiniais asmenimis;
nusipirkti juridinį asmenį ir taip paveikti bankroto procesą;
administratoriaus nepriklausomumo užtikrinimo;
administratoriaus patirties vertinimo objektyvumo. 3. Vertinant Seimo nario pateiktas JANĮ pataisas bei iškeltas problemas, kurias pasak jo, išspręs siūlomi įstatymo pakeitimai, atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos teisės aktų pataisos nesprendžia Seimo nario iškeltų problemų, o veikiau, tik parodo tam tikrą Seimo nario siekį palaikyti galimai vienos iš nemokumo administratorius vienijančių asociacijų tikslą atsisakyti juridinių nemokumo administratorių tokių paslaugų rinkoje. 4.
pirma, pažymėtina, kad Seimo nario įvardintos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymo problemos iš esmės yra neegzistuojančios, kadangi praktikoje konkrečių pavyzdžių, rodančių, kad pasikeitus juridinio asmens savininkui/savininkams buvo daroma neigiama įtaka nemokumo procesams, kad atrankos sistemoje nėra užtikrinamas administratorių nepriklausomumas ir kad administratorių patirtis nėra vertinama objektyviai, nėra arba jų kiekis yra mažareikšmis, nesudarantis pakankamo pagrindo nei įvardinti tai kaip esminę problematiką ir/ar dėl to keisti reguliavimą, juolab, kad apie tokius atvejus, nėra skelbusi nemokumo administratorių priežiūros institucija, kurios kompetencijoje yra tokių situacijų analizė ir poveikio priemonių skyrimas, pažeidus teisės aktų nuostatas. Dėl šios priežasties, net nesant Seimo nario keliamos problematikos praktikoje, tampa aišku, jog Seimo narys L. Stacevičius galimai atstovauja vienai nemokumo administratorių grupei, siekiančiai eliminuoti jiems per didelę konkurenciją keliančius juridinius nemokumo administratorius, o neegzistuojanti problematika keliama tik norint
„pritempti“ ir pagrįsti teisei prieštaraujantį ūkio subjektų eliminavimą iš
nemokumo administravimo paslaugų sektoriaus. Esant faktinei aplinkybei, kuomet Seimo narys nedeklaravo ir neatskleidė kokiai/kokioms interesų grupei/grupėms jis atstovauja bei esant oficialiam Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos kreipimuisi į Finansų ministeriją, analogiškam Seimo nario siūlomoms pataisoms, galima daryti išvadą, jog Seimo narys atstovauja Nacionalinės bankroto administratorių asociacijai ir/ar jos nariams. 5. Svarbu atkreipti dėmesį, jog didžioji dalis nemokumo administratorių, kuriuos vienija Nacionalinė bankroto administratorių asociacija, vykdo veiklą nuo pat profesijos pradžios, yra garbaus amžiaus asmenys, o jų sukaupta patirtis, natūralu, kad yra didžiausia, lyginant su asmenimis, kurie santykinai neseniai įgijo teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas.
Pažymėtina, kad minėta asociacija aiškiai ir viešai išreiškė poziciją, jog nemokumo administratoriais turi būti tik fiziniai asmenys, o tokios idėjos aiškiai atsispindi ir Seimo nario Pasiūlyme. Tokia situacija akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog asmenims, kurie daug metų vykdė veiklą, rinkos sąlygos bei natūrali konkurencija tokių paslaugų sektoriuje yra nepriimtina, kadangi tai savaime reikalauja imtis papildomų asmenų veiksmų, siekiant ir toliau būti paskirtu nemokumo administratoriumi. Tiek minėtos asociacijos, tiek Seimo nario siūlymai rodo, jog rinkoje leidžiant veikti tik fiziniams bankroto administratoriams, nemokumo administratorių paslaugų rinkos lyderiais turėtų galimybę tapti būtent Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos nariai, kurių santykinis amžiaus cenzas yra didžiausias, o dėl teisės verstis minėta veikla suteikimo momento patirtis, vertinama pagal teisės aktų nustatytus objektyviuosius kriterijus, būtų viena aukščiausių. Tokiu būdu, minėtos asociacijos nariai ne tik užsitikrintų nemokumo procedūrų gavimą iki gyvenimo pabaigos, nesant natūralaus poreikio konkuruoti tokių paslaugų teikime, bet tai sąlygotų itin sumažėjusią konkurenciją jų atžvilgiu. 6. Svarbu atkreipti dėmesį į nemokumo administratorių veiklos vykdymo terminus ir gebėjimą konkuruoti nemokumo administravimo paslaugų rinkoje, esant nekontroliuojamam nemokumo administratorių skaičiui bei nesant fizinių nemokumo administratorių amžiaus cenzo teikti paslaugas.
Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenumato fiziniams nemokumo administratoriams nei pensinio amžiaus, nei nustato, kad tokiems asmenims ribojimo amžiumi ir kompetencija. Tokiu būdu, nemokumo administratoriaus profesija iš esmės yra iki gyvenimo pabaigos, tokiu būdu neišlaikant nuolatinės bei tęstinės paslaugų kokybės, o tokį tęstinį, nuolatinį paslaugų kokybės lygio palaikymą iš esmės ilgainiui gali pasiūlyti tik juridiniai nemokumo administratoriai. 7. Pažymėtina, kad bankroto administravimo paslaugų teikimas yra verslas, kuriuo verstis nėra ir negali būti ribojama asmenų laisvė. Priešingai nei nurodo Seimo narys Pasiūlyme, vien tai, kad fizinis nemokumo administratorius dirba keliuose juridiniuose nemokumo administratoriuose nėra žalingas valstybei veiksmas, o priešingai, toks subjektas, kuris dėl turimų verslumo savybių siekia suteikti didesnį paslaugų kiekį, o tuo pačiu ir daugiau uždirbti, kuria ne tik pridėtinę vertę, tačiau kelia paslaugų kokybę, efektyvina procesus bei natūraliomis rinkos sąlygomis konkuruoja su kitais subjektais. Dėl to, Seimo nario įvardinta problematika „to paties fizinio asmens dalyvavimo atrankos procedūrose prisidengiant skirtingais juridiniais asmenimis“ savaime nėra problema, o tik rodo, kad civilinė apyvarta nesugeneruoja vienam asmeniui tokio procedūrų skaičiaus, kad tokia veikla paslaugas teikiančiam subjektui pajamų prasme būtų naudinga ir sudarytų pakankamą pragyvenimo šaltinį. Dėl to, teisiniu reguliavimu ribojant asmens laisvę ne tik veikti tokių paslaugų rinkoje, bet ir riboti galimybes teikti tiek paslaugų, kiek asmuo yra galintis jų teikti, neatitiktų nei konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų, nei paslaugų direktyvos esmės. 8.
logiškai pagrįsta manyti, jog valstybė neorientuos savo nemokumo politikos tokia linkme, kad būtų sukuriama pakankamai darbo tokias paslaugas teikiantiems subjektams, todėl konkurencingų sąlygų egzistavimas ne tik gerina paslaugų kokybę, tačiau atlieka ir natūralią atranką tokių paslaugų rinkoje, o tai sąlygoja/sąlygotų, kad verslūs, kompetentingi subjektai, galintys pasiūlyti spektrą aukštos kokybės paslaugų, siekiantys įgyvendinti inovatyvius sprendimus teikiamose paslaugose bei galintys kaupti bei išlaikyti patirtį, turėtų išlikti nemokumo administravimo paslaugų rinkoje. Be to, jei vis dėlto tai priskirtume prie nemokumo procedūrų vykdymo problematikos, vis tik Seimo nario siūlomas reglamentavimas neišsprendžia iškeltos problemos, kadangi iškelta problema ir siūlomas jos sprendimo būdas, neturi tiesioginės sąsajos bei suponuoja dar daugiau problematikos ir žalingumo valstybei (pavyzdžiui, panaikinus licenciją juridiniams asmenims, neabejotinai išaugtų civilinių ieškinių inicijavimas valstybės atžvilgiu), o juridinių nemokumo administratorių eliminavimas nebūtų proporcingas siekiamam tikslui. 9. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fizinis asmuo, įgijęs teisę verstis tam tikra veikla, negali būti ribojamas kokiu mastu jis tokią veiklą vykdys, t. y. kiek ją vykdys individualiai, kiek dirbdamas pas kitus subjektus, nes licencija teikti nemokumo paslaugas neriboja vykdytinų procedūrų skaičiaus bei asmens galimybių. Kitaip tariant, apribojant fizinio nemokumo administratoriaus teisę veikti tik savarankiškai, ne per juridinį asmenį, būtų apribojama asmens teisė veikti rinkoje pagal galimybes. 10. Kaip vieną iš pagrindinių dar neįsigaliojusio įstatymo taikymo problemų Seimo narys išskiria tai, kad egzistuoja galimybė nusipirkti juridinį asmenį ir taip paveikti bankroto procesą.
Visų pirma, akcentuotina, kad tiek dabar galiojanti įstatymo redakcija, tiek JANĮ numato platų saugiklių sąrašą, užtikrinantį, kad nemokumo procesai būtų nešališki, t. y. numato platų sąrašą asmenų, įskaitant ir tam tikrus juridinio nemokumo administratoriaus darbuotojus ir/ar valdymo organų narius, kurie negali būti paskirti administruoti atitinkamo nemokumo proceso. Tokiu būdu, logiška ir pagrįsta manyti, kad nesvarbu ar rinkoje paslaugas teiks tik fizinis ar tik juridinis asmuo, abiem šiems galios tos pačios nešališkumo nuostatos (juridinio asmens atžvilgiu saugiklių kiekis yra gerokai didesnis, lyginant su fiziniu asmeniu). Kitaip tariant, jei bet kuris asmuo (fizinis ar juridinis) imsis teisei prieštaringo veiksmo, tai teisinės veiklos formos eliminavimas neturi jokio ryšio su neteisėtu poveikiu nemokumo procesams, pabrėžiant, jog teisinė veiklos forma pati savaime nei sukelia tokią problematiką, nei užkardo teisei prieštaringus veiksmus. Be to, paminėtina ir tai, kad šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas yra pakankamas tiek dėl nemokumo administratoriaus nepriklausomumo (ĮBĮ, vėliau – JANĮ, bankroto ir restruktūrizavimo administratorių etikos kodeksas), tiek dėl teisei priešingų veiksmų atlikimo atsakomybės (Baudžiamasis kodeksas, administracinių nusižvengimų kodeksas ir kt.) reglamentuoja pakankamai, todėl ar asmuo teisei priešingą veiksmą atliks, veikdamas savarankiškai, ar jį atliks per juridinį asmenį, atsakomybė ir baudžiamumas nekis. Dėl to, dar kartą pabrėžiant, jog nesant objektyvių motyvų, pagrindžiančių, jog juridinio nemokumo administratoriaus buvimas rinkoje sąlygoja neigiamą poveikį nemokumo procesams, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo eliminuoti juridinius asmenis iš nemokumo administravimo paslaugų rinkos. 11.
nei nurodo Seimo narys Pasiūlyme, patirtis nemokumo administratorių atrankos sistemoje yra vertinama objektyviai pagal tam tikrus vykdytų/vykdomų nemokumo procedūrų kriterijus, kurie fiksuojami bankroto administratorių atrankos sistemoje, ir yra vertinami vienodai, nepaisant veiklos vykdymo formos (fizinis/juridinis administratorius). Be to, patirtį, priešingai nei galima suprasti iš Seimo nario Pasiūlymo, gali kaupti, bet ir kaupia ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, tačiau iš esmės tik juridinis asmuo gali užtikrinti tokios patirties kaupimą ir perdavimą kitiems jame dirbantiems asmenims. Akcentuotina ir tai, jog juridinių asmenų patirties išlaikymas ir kaupimas sietinas ne tik su jame dirbančių fizinių bankroto administratorių patirtimi, tačiau ir kitų darbuotojų indėliu, pagalba ir atliktinomis funkcijoms bet kurios įmonės nemokumo procese, o tiksliau – biuro administratoriais, teisininkais, buhalteriais, archyvarais, ūkvedžiais ir kitais asmenimis, kurie prisideda prie kiekvienos įmonės nemokumo procedūros vykdymo. Akcentuotina, jog funkcijų vykdymas ne vienam asmeniui (šiuo atveju, dažniausiai tai siejama su fiziniu bankroto administratoriumi) kelia ir užtikrina kokybiškesnį bei efektyvesnį nemokumo procesą, o tai jau sąlygoja ir nemokumo reformos tikslų įgyvendinimą. 12. Pažymėtina ir tai, jog, juridinių nemokumo administratorių galimybės sutelkti įvairiapusę ekspertinę patirtį bei žinias leidžia ir leistų užtikrinti kokybiškesnes nemokumo administravimo paslaugas bei patirties kaupimą ir perdavimą kitiems juridiniame asmenyje besikeičiantiems darbuotojams. Priešingu atveju, eliminavus juridinius nemokumo administratorius iš tokių paslaugų rinkos, daugelį metų juridinių nemokumo administratorių kaupta patirtis, kompetencijos, kurta infrastruktūra ir telkiami ištekliai būtų nubraukiama, kas nėra nei sąžininga, nei proporcinga, nei teisinga. 13.
į tai, kad nuo pat profesijos kūrimosi pradžios bankroto ir restruktūrizavimo administratoriais galėjo būti skiriami tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Esant tokiai istorinei linijai, ko rezultate formavosi juridinių asmenų dariniai, kurių svarba ne kartą buvo akcentuota teismų praktikoje vertinant kandidatūros tinkamumą didelės įmonės bankroto procedūrai vykdyti, galintys užtikrinti visapusišką nemokumo procedūros administravimą bei dėl turimų išteklių (žmogiškųjų, infrastruktūrinių, intelektualinių finansinių ir kitų) ne tik galėjo, bet ir dabar gali nemokumo procedūras vykdyti ne tik greičiau, bet ir neretais atvejais ekonomiškesniu būdu, turint omenyje juridinio asmens ir civilinės atsakomybės ribas bei galimybes. Pažymėtina, kad tokiu būdu, jei bus eliminuojami juridiniai nemokumo administratoriai iš nemokumo paslaugų rinkos (nesudarant sąlygų jiems kaip atskiriems subjektams dalyvauti nemokumo administratorių atrankoje bei būti paskirtais vykdyti konkretaus juridinio asmens nemokumo procedūrą ir pan.) ir/ar kitu būdu ribojama jų teisė toliau savarankiškai teikti nemokumo procedūrų administravimo paslaugas, būtų pažeidžiamos ne tik juridinių nemokumo administratorių teisės ir teisėti interesai, tačiau ir Europos Sąjungos teisės aktai, o to pasekoje, valstybė susidurtų ne tik su didelės vertės bei dideliu kiekiu bylų, tačiau ir su Europos Sąjungos sankcijomis už įsisteigimo laisvės ribojimą bei netinkamą paslaugų direktyvos taikymą. 14. Akcentuotina ir tai, kad fizinių ir juridinių asmenų buvimas nemokumo administravimo paslaugų teikimo rinkoje sukelia natūralią konkurenciją, kuri kuria vis didesnę paslaugų kokybę.
Seimo nario Pasiūlymas, kuomet iš nemokumo procesų administravimo paslaugų rinkos būtų eliminuojami juridiniai nemokumo administratoriai, neabejotinai sąlygotų konkurencijos mažėjimą iki minimumo, tokiu būdu užtikrinant tik siauro subjektų rato interesų patenkinimą, kurie neišlaiko ir/arba nenori išlaikyti konkurencinės kovos tokių paslaugų rinkoje ir laikosi socialistinių idėjų bei principų („visiems po lygiai ir vienodai“). Be to, juridinių asmenų buvimas nemokumo administravimo paslaugų rinkoje reiškia ir naudą valstybei tiek mokesčių mokėjimo, tiek darbo vietų kūrime bei išlaikyme, tiek verslo vykdymo kontekste. Dėl to, aukščiau išdėstyti objektyvūs argumentai tik atskleidžia juridinio nemokumo administratoriaus privalumą fizinių nemokumo administratorių atžvilgiu bei rodo, jog nuo pat profesijos kūrimosi pradžios sukurti juridinių asmenų dariniai yra tai, kas gali užtikrinti vis didesnę nemokumo procesų kokybę. 15. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d. „Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.“ Konkurencijos tarybos sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėse nurodyta, kad reglamentuojant ūkinę veiklą, sprendimo rengėjai turi užtikrinti, kad jų priimtais sprendimais nebus nepagrįstai sudaromos papildomos kliūtys toje rinkoje veikiantiems subjektams.
Taigi, atsižvelgiant į konkurenciją reguliuojančių teisės aktų turinį, akivaizdu, kad juridinių asmenų eliminavimas iš nemokumo administravimo paslaugų rinkos yra teisei priešingas veiksmas, o valstybė negali privilegijuoti vienos iš ūkio subjektų grupės, šiuo atveju, fizinių nemokumo administratorių. 16. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, pakartotinai pabrėžtina, kad juridiniai nemokumo administratoriai iš esmės užtikrina kokybiškesnių nemokumo administravimo paslaugų teikimą, tęstinį aukšto lygio palaikymą, inovatyvių sprendimų taikymą praktikoje, t. y. juridiniai nemokumo administratoriai, veikdami teisės aktų ribose, sukuria tam tikrą konkurencingumo momentą, kadangi nuolat siekiant maksimaliu tempu vykdyti veiklą, yra ieškomi atitinkami sprendimai, variantai, tobulinantys nemokumo procedūrų vykdymo metodiką. Dėl šios priežasties bei konkurencijos ir paslaugų teikimo teisinio reguliavimo, Seimo nario Pasiūlyme išdėstytos pataisos yra nelogiškos, neteisėtos, siauro bei socialistinį požiūrį atskleidžiančio mąstymo pasekmė, kurią, tikėtina, jog nulėmė vienos iš nemokumo administratorius vienijančios asociacijos tikslai, o tokios interesų grupės pats Seimo narys net nedeklaravo.
Dėl to, nepaisant visų aukščiau išdėstytų motyvų, Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauro Stacevičiaus pasiūlymas dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto gali būti vertintinas kaip neatitinkantis skaidrios ir aiškios teisėkūros principų, o tai dar vienas iš pagrindų tokį pasiūlymą atmesti. 17. Dėl aukščiau išdėstyto, nemokumo administratorius vienijančių administratorių manymu, įstatyme turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti nemokumo paslaugų teikėjai bei imperatyviai nustatoma, jog draudžiama riboti nemokumo procedūrų administravimo paslaugas teikiančių juridinių nemokumo administratorių laisvę toliau savarankiškai būti paskirtiems nemokumo administratoriais bei savarankiškai dalyvauti nemokumo administratorių atrankose. Pažymėtina ir tai, kad jei Seimo nario keliamus klausimus galima laikyti nemokumo procedūrų vykdymo problematika ir/ar tokia problematika taptų aktuali ateityje, tai su tuo susijusius klausimus galima išspręsti ir poįstatyminių teisės aktų lygmenyje. 18. Akcentuotina, jog valstybės politika turi būti kreipiama į kokybišką nemokumo procedūrų vykdymą bei konkurencijos užtikrinimą, o ne į tam tikros interesų grupės pragyvenimo iki gyvenimo pabaigos šaltinio garantą. Pritarti · Seimo nario pasiūlymas susijęs su asmens veiklos formos pasirinkimo apribojimu, kuris Paslaugų įstatymo (įgyvendinančio Paslaugų direktyva 2006/123/EB) prasme yra priskiriamas prie reikalavimų, kurie iš esmės neturėtų būti nustatomi, nes riboja bei blogina verslo sąlygas.
Be to, pritarus Seimo nario pasiūlymui, būtų pažeisti iki šiol įsteigtų nemokumo administravimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų teisėti lūkesčiai, kurie jau turi sukūrę visus nemokumo procedūrų vykdymui reikalingus organizacinius išteklius (personalą, patalpas, vidaus kontrolę, partnerius ir pan.) ir gali užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.
Tačiau vertinant praktikoje kylančius piktnaudžiavimo atvejus, Įstatymo projekte siūloma nekeisti galiojančių bankroto administratorių veiklos formų (bankroto administratoriais būtų ir fiziniai ir juridiniai asmenys), tačiau siūloma nustatyti saugiklius, susijusius su nemokumo administratorių juridinių asmenų veikla, t. y.: · paskyrus nemokumo administratorių juridinį asmenį, priežiūros institucijai turės būti nurodytas turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą; · nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui keičiant darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, apie tai turės būti informuota priežiūros institucija ir nurodytos tokio keitimo priežastys; · nemokumo administratorius juridinis asmuo turės nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką bei užtikrinti jos laikymąsi (reikalavimo laikymosi priežiūrą pavedama užtikrinti Lietuvos nemokumo administratorių rūmams); · numatomas platesnis poveikio priemonių spektras, taikomas nemokumo administratoriams ir fiziniams, ir juridiniams asmenims; · poveikio priemones galėtų būti skiriamos ir nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už konkretaus proceso administravimą; · nemokumo administratoriams fiziniams asmenims nustatoma teisė verstis viena iš šių veiklų – verčiantis individualia veikla arba dirbant juridiniame asmenyje. 11. Lietuvos bankų asociacija
7 Tikslintina juridinio asmens nemokumo (2 str. 7 d.) sąvoka.
nustatant juridinio asmens nemokumą kalbama tik apie pradelstus įsipareigojimus, ar apie visus juridinio asmens įsipareigojimus, tame tarpe ir tuos, kurių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs. Antra, Projekte apibrėžiant juridinio asmens nemokumą siūlytina numatyti, kad jo nemokumas konstatuotinas, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija asmens turto rinkos vertę. Numačius tik turto vertės kaip nemokumo sąlygos kriterijų, bylos iškėlimo stadijoje gali kilti nepagrįstai daug ginčų tarp įmonės bei kreditorių dėl įmonės balanse nurodytos ir realios turto rinkos vertės, kaip neretai atsitinka šiuo metu juridiniams asmenims keliant bankroto bylas. LBA tikslas turėti kaip įmanoma aiškesnius kriterijus, kada įmonė yra nemoki, tačiau esama itin plati ir bendro pobūdžio formuluotė reiškia, kad bus sugaištama labai daug laiko teismuose, kol teismų praktika suformuos šios normos taikymo praktikoje taisykles. Iš vienos pusės ši nuostata gali būti taikoma itin išplėstai – beveik kiekvienas asmuo galės būti laikomas nemokiu
Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) Nemokumo teisės teisėkūros gairėse nurodoma, kad skolininko nemokumo sąvoka gali būti apibrėžiama pagal likvidumo testą – skolininko negalėjimą įvykdyti prievolių, taip pat pagal balanso testą, kai skolininko įsipareigojimai viršija jo turto vertę. O Pasaulio banko nemokumo sprendimo rodiklio metodologijoje palankiausiai vertinama, kai naudojami abu testai (bet nemokumo procedūrai pradėti užtenka vieno testo) arba likvidumo testas. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 2 str. 7 d.: „7.
7 d.: „7. Juridinio asmens nemokumas (toliau
Siūlome tikslinti Juridinio asmens gyvybingumo sąvoką ir nustatyti, kad tai tokia būsena, kai juridinio asmens vykdoma veikla yra pelninga, o ne tik perspektyvi, nes ateityje juridiniam asmeniui prievoles vykdyti leisianti veikla yra sunkiai suprantama ir įrodoma abstrakcija, kuri gali niekuomet nebūti pelninga, o restruktūrizavimo procese turėtų būti siekiama juridinio asmens efektyvios/pelningos veiklos atkūrimo, o ne suteikti juridiniam asmeniui galimybę tęsti veiklą, t.y. restruktūrizavimas turi būti orientuotas į konkretų rezultatą, o ne į procesą. Abstrakti sąsają su įmonės gebėjimu vykdyti prievoles ateityje suteikia galimybes piktnaudžiauti procesu r rengti abstrakčius bei nerealius verslo planus. Restruktūrizavimo esmė ne tik tame, kad įmonė galėtų vėl veikti, bet ji turi sugebėti grąžinti skolas kreditoriams per ribotą laiką – 4 metus. Siūloma gyvybingumo sąvoka leis iš esmės bet kam išsikelti restruktūrizavimo bylą, nes neįmanoma bus įrodyti, kad pagal pateikiamą verslo planą nebus įmanoma įmonei kažkada ateityje vykdyti prievoles kreditoriams. Atitinkamai, apibrėžiant, kas tai yra restruktūrizavimo procesas, neliko aiškios nuostatos, kad per jį turi būti grąžintos skolos kreditoriams. Ši sąvoka svarbi, nes konstatavus įmonės gyvybingumą, jai yra keltina restruktūrizavimo byla. Nepritarti Įstatymo projekto 2 str.
juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje. Ši sąvoka suponuoja, kad tik toks juridinis asmuo, kuris galės atsiskaityti su kreditoriais, būtų gyvybingas. Sąlyga – galimybė atsiskaityti su kreditoriais ateityje – reiškia, kad juridinio asmens veikla turi būti orientuota į rezultatą, nes jei veikla nebus pelninga, juridinis asmuo negalės atsiskaityti su kreditoriais. 13. Lietuvos bankų asociacija 2019-01-174 Restruktūrizavimo proceso iniciatyvos teisė. Projekte numatyta, kad kreditoriai taip pat turi teisę inicijuoti juridinio asmens restruktūrizavimą. Mūsų nuomone, restruktūrizavimo neturi būti naudojamas kaip piktnaudžiavimo ir vilkinimo priemonė, tai sudėtingas procesas, savo esme netgi sudėtingesnis nei naujo verslo pradėjimas, kadangi restruktūrizavimo atveju reikia spręsti ne tik sėkmingos veiklos, bet jau ir susikaupusių nuostolių dengimo klausimus. Tik asmenys, kurie gerai supranta verslo esmę, konkretaus sektoriaus, veiklos, paslaugos ar prekių rinkos subtilybes, gali parengti kvalifikuotą ir pagrįsta verslo planą, kuris būtų realiai įgyvendintas. Prieš iškeliant restruktūrizavimo bylą, pats juridinis asmuo jau turi turėti detalų ir pagrįstą verslo planą, ne abstrakčių prielaidų ir tikslų rinkinį, kaip yra šiuo metu, metmenų nepakanka įvertinti restruktūrizavimo proceso sėkmei arba jie turi būti iš esmės detalesni. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių labai abejotina, kad kreditoriais gali inicijuoti sėkmingą juridinio asmens restruktūrizavimo procesą. Kreditoriai nedisponuoja pilna informacija, dažniausiai jie veikia kitose srityse (o jei tiesiogiai konkuruoja su skolininku, abejotina jų interesu atstatyti konkurento mokumą), todėl neturi tokio atitinkamos verslo srities pažinimo lygio, kuris būtų būtinas sukurti sėkmingą verslo planą ir restruktūrizuoti įmonę.
Tai iš esmės yra juridinio asmens vadovų ir dalyvių prerogatyva, jie turės sėkmingai įgyvendinti restruktūrizavimą, tai yra neįmanoma neturint tam valios ir noro, todėl nemanome, kad racionalu numatyti teisę juridinio asmens restruktūrizavimo procesą inicijuoti ir kreditoriams. Kreditorių pritarimas turėtų būti gaunamas iš anksto siekiant sužinoti ar iš viso jie pritars juridinio asmens restruktūrizavimui, ši aplinkybė padėtų sutaupyti visų lėšas ir laiką tais atvejais, kai nuo pat pradžių aišku, kad juridinio asmens bandymai restruktūrizuotis pasmerkti žlugti. Nėra nei vieno sėkmingo restruktūrizavimo atvejo, kuomet jis buvo bandomas vykdyti prieš pagrindinių kreditorių valią. Atsižvelgiant į tai, kad būtina sėkmingo restruktūrizavimo proceso sąlyga paprastai būna glaudaus bendradarbiavimas su kreditoriais, Projekto nuostatos, reglamentuojančios tiek bylos iškėlimą, tiek restruktūrizavimo metmenų projekto rengimą, tiek restruktūrizavimo plano tvirtinimą turėtų būti tokios, kad restruktūrizavimo procesas negalėtų būti inicijuotas be kreditorių, kurių reikalavimų suma sudaro daugiau kaip ½ visų juridinio asmens kreditorių reikalavimo sumos, pritarimo, t.y. juridinio asmens susitarimas su kreditoriumi, turinčiu keletą procentų reikalavimų sumos neturėtų ir negalėtų būti teisinė prielaida kreiptis į teismą dėl bylos iškėlimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo ar pan. Projekto rengėjų argumentai – kreditoriai turėtų teisę inicijuoti restruktūrizavimą tiek pagal Pasaulio banko rekomendacijas, tiek pagal Europos Komisijos Pasiūlymą dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų.
Kreditoriai gali turėti pakankamai aukštą profesionalumo lygį ir puikiai išmanyti rinką bei verslo procesus. Reikalavimas gauti kreditorių pritarimą iš anksto apsunkintų restruktūrizavimo procesą. Tačiau tokia rengėjų pozicija suteikia galimybes su įmone susijusiems asmenims inicijuoti procesus, ir taip vilkinti išieškojimus ir nemokumo bylų iškėlimą. Nepritarti Įstatymo projekte numatyta, kad, kai dėl restruktūrizavimo kreiptųsi juridinis asmuo, jis turėtų parengti plano projektą, kuris būtų pakankamai detalus (104 str. 2 d.) (žymiai detalesnis, nei pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą (metmenys)), jame turės būti nurodytos aiškios priemonės ir jų pagrįstumas finansiniams sunkumams įveikti ir išvengti bankroto, o kreditoriai neturėtų nukentėti labiau nei bankroto atveju – tai taip pat turės būti argumentuota plane. Taigi, siekiama sudaryti prielaidas, kad išties tik gyvybingas verslas būtų restruktūrizuojamas. Todėl teiginys, kad planas būtų prielaidų ar šūkių rinkinys, būtų nepagrįstas. Kreditorių teisė inicijuoti restruktūrizavimo procesą Įstatymo projekte turėtų išlikti, atsižvelgiant į Pasaulio banko rekomendacijas ir Europos Komisijos Pasiūlymą dėl Direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų (toliau – Direktyvos projektas). Kreditoriai gali turėti pakankamai aukštą profesionalumo lygį ir puikiai išmanyti rinką bei verslo procesus. Be to, sėkmingas restruktūrizavimas gali duoti didesnę grąžą kreditoriams nei bankrotas. Todėl šią teisę tikslinga numatyti. Pažymėtina, kad nepaisant to, kas inicijuoja restruktūrizavimą, plano projektą rengtų juridinis asmuo, kuris ir disponuotų reikalinga informacija (104 str.
1 d.), o reikalavimas inicijuoti restruktūrizavimą, tik esant atitinkamam kreditorių pritarimui, būtų nesuderinamas su minėtu Direktyvos projektu, kuris parengtas remiantis gerąja tarptautine praktika restruktūrizavimo srityje. Pagal Įstatymo projekto 24 str. 3 d. jeigu teismas yra priėmęs sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą ir nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, juridiniam asmeniui restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą. Šios nuostatos reiškia, kad juridinis asmuo ar kiti su juridiniu asmeniu susiję asmenys piktnaudžiauti restruktūrizavimu negalės, nes, jei byla bus nutraukta (pvz. dėl netinkamo restruktūrizavimo plano parengimo ar jo nepateikimo (114 str. 1 d.)), 5 metų laikotarpyje be išankstinio susitarimo su kreditoriais restruktūrizavimas negalės būti pradėtas. Vertinant galimybę piktnaudžiauti inicijuojant kitus procesus (laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, siekiant sudaryti susitarimą dėl pagalbos) pažymėtina, kad Įstatymo projektas numato, kad siūlymas sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti neprivalomas, jeigu susitarimas dėl pagalbos nevykdomas (8 str. 4 d. 1 p., 9 str. 4 d. 1 p.). Tai reiškia, kad, jei juridinis asmuo nesilaikytų susitarimo dėl pagalbos sąlygų, kreditorius įgautų teisę inicijuoti tolimesnį nemokumo procesą ir jame toliau ginti savo teises ir teisėtus interesus. Be to, kreditorius galėtų inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą praėjus terminui, skirtam prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti (16 str. 1 d.
galimai piktnaudžiautų laikinosiomis apsaugos priemonėmis, siekdamas sudaryti pakartotinį susitarimą dėl pagalbos. Atsižvelgiant į tai, manytina, Įstatymo projektu sudarytos pakankamos prielaidos piktnaudžiavimui išvengti. 14 Lietuvos bankų asociacija 2019-01-1710 Susitarimas dėl pagalbos prievolėms vykdyti. Projekte numatytos galimybės juridiniam asmeniui, siekiančiam sudaryti susitarimą dėl pagalbos, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, vykdymo veiksmų atidėjimo ar vykdomųjų bylų sustabdymo, vertintinos kaip galimybė juridiniam asmeniui piktnaudžiauti savo teisėmis ir turėtų būti eliminuotos iš Projekto. Projekto 8-10 str. siūloma įtvirtinti naują institutą – susitarimą dėl pagalbos prievolėms vykdyti kaip privalomą išankstinę sąlygą siekiant juridinio asmens nemokumo bylos. Mūsų nuomone, toks susitarimas iš viso nereikalingas, tai tik papildoma galimybė vilkinti bankroto bylos iškėlimą, o jei ir būtų taikomas, tai nuostatos apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą turėtų būti išbrauktos. Siūlomas reglamentavimas leis skolininkui dar anksčiau, dar iki kreipimosi dėl nemokumo bylos inicijavimo, gauti teisinę apsaugą nuo kreditorių ir taip didinamos galimybės nesąžiningiems skolininkams piktnaudžiauti. Ypač įvertinus esamą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, kuomet teismų jos taikomos beveik automatiškai neanalizuojant giliau jų poreikio ir poveikio. Nepritarti Susitarimu dėl pagalbos siekiama sudaryti teisines prielaidas, skatinant spręsti finansinius sunkumus ne teismo tvarka. Neteisminis finansinių sunkumų sprendimo būdas turėtų būti skatinamas ir pagal Direktyvos projektą. Leidimas kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių tuo metu, kai siekiama sudaryti susitarimą, leistų užtikrinti veiksmingesnę procedūrą, nes tai gali sudaryti geresnes sąlygas derėtis dėl susitarimo sudarymo.
Pažymėtina, kad tokie sustabdymo tikslai nurodomi ir Direktyvos projekte – palengvinti skolininko derybas su kreditoriais. Manoma, kad galimybė teismams, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo, taip pat Įstatymo projekto 8 str. 4 d. 1 p., 9 str. 4 d. 1 p., 16 str. 1 d. 1 p. nuostatos turėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui. 15. Lietuvos bankų asociacija 2019-01-17 Dėl nemokumo administratoriaus statuso. Sistemiškai vertinant Projekto nuostatas, nėra aišku, kokios nemokumo administratoriaus funkcijos ir statusas nemokumo procese, t.y. ar jis kreditorių patikėtinis, ar valstybės deleguotas pareigūnas, vykdantis tam tikras jam priskirtas viešąsias funkcijas (panašiai kaip antstolis, notaras). Pagal siūlomą jo paskyrimo tvarką – lyg viešas subjektas. Tačiau ar tai atitinka kreditorių interesus bei paties bankroto proceso tikslą – kuo efektyviau patenkinti kreditorių reikalavimus? Jei nemokumo administratorius kreditorių atstovas – tada kreditoriams turėtų būti suteikta teisė pakeisti/paskirti naują administratorių. Esama praktika patvirtina, kad teismo paskirtas administratorius dažnai neužtikrina greito ir efektyvaus proceso (t.y., jis nėra orientuotas į rezultatą), šiuos tikslus gali įgyvendinti kreditorių pasirenkami nemokumo administratoriai. Nepritarti Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti mišrų nemokumo procesų administravimo modelį, apimantį tiek viešojo (valstybinio), tiek privataus modelio požymių. Keičiamas nemokumo administratorių priežiūros modelis, sukuriant nemokumo administratorių savivaldą – Lietuvos nemokumo administratorių rūmus.
Kartu siūloma perskirstyti funkcijas, susijusias su nemokumo administratorių kvalifikacija ir veiklos priežiūra tarp valstybinės priežiūros institucijos. Siūlomomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama išlaikyti pusiausvyrą atstovaujant visų nemokumo proceso dalyvių interesus. Manoma, kad Įstatymo projekto nuostatomis, kurios reguliuoja nemokumo administratoriaus kvalifikacijos įgijimą, nepriklausomumą, jo funkcijas, darbo pamokėjimą (kurios iš esmės atitinka UNCITRAL Nemokumo teisės teisėkūros gaires) būtų tinkamai apsaugoti kreditorių interesai. Siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet nemokumo administratorius bankroto byloje būtų skiriamas naudojantis programa, būtų pakankamai skaidrus, nešališkas ir leidžiantis užtikrinti, kad administratoriai būtų parenkami pagal atitinkamą kompetenciją. Nepaisant to, kad nemokumo administratorius bankroto byloje skiriamas naudojantis programa, o pagal Įstatymo projekto 40 str. 2 d. teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama, kreditoriai turėtų teisę kreiptis motyvuotu prašymu į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo bankroto byloje (39 str. 1 d. 5 p.). Restruktūrizavimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka atvejais kreditoriai turėtų teisę rinkti ir skirti nemokumo administratorių. Dėl bankroto proceso efektyvumo Įstatymo projektu keičiama nemokumo administratoriaus darbo apmokėjimo sistema: atlygis priklausytų nuo nemokumo administratoriaus pastangų administruojant bankroto procesą, o pati sistema turėtų skatinti nemokumo administratorius greičiau ir efektyviau administruoti bankroto procesus. 16. Lietuvos bankų asociacija
1 Įkeisto turto naudojimas nemokaus juridinio asmens komercinėje veikloje. Projekto 63 str.
Projekto 63 str. 1 d. leidžia juridiniam asmeniui vykdyti ūkinę veiklą bankroto proceso metu, jei jo rezultatas mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Ši nuostata tobulintina konkretizuojant ir nustatant apribojimus veikloje naudoti įkeistą turtą, jei tam prieštarauja įkaito turėtojas. Praktikoje neretai pasitaiko, kad priimamas sprendimas veikloje naudoti įkeistą turtą, kuris greitai dėvisi ir sparčiai praranda vertę, tuo tarpu gaunamomis pajamomis dengiami visų kreditorių reikalavimai ir administravimo išlaidos. Taip iš esmės pažeidžiami įkaito turėtojo interesai, kadangi dažnai naudojamas veikloje įkeistas turtas taip nusidėvi, kad tampa bevertis ar ženkliai praranda vertę. Nepritarti Manoma, kad draudimas naudoti įkeistą turtą veikloje, jei tam prieštarauja įkaito turėtojas, pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą, nes bankroto procesas – procesas dėl visų kreditorių teisių ir interesų. Pažymėtina, kad leidimas tęsti veiklą sudaro prielaidas maksimizuoti turto vertę, didinti įmonės verslo pardavimo arba perėjimo į restruktūrizavimą ar taikos sutarties sudarymo galimybes ir didinti visų kreditorių gaunamą grąžą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ūkinė komercinė veikla būtų vykdoma, tik tuomet, kai ji naudinga visiems kreditoriams (63 str. 1 d.). Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priimtų kreditorių, įskaitant ir įkaito turėtoją, susirinkimas (63 str. 2 d.). Įkaito turėtojų teisėms apsaugoti siūloma numatyti galimybę iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį perduoti įkeistą turtą įkaito turėtojui su tam tikromis sąlygomis (97 str. 1 d.). Be to, Įstatymo projektas numato, kad, jei ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas įkeistas turtas, šio turto išlaikymo išlaidos laikomos ūkinės komercinės veiklos išlaidomis (63 str. 5 d.). Tai reiškia, kad šias įkeisto turto išlaikymo išlaidas dalintųsi visi kreditoriai. Manoma, kad Įstatymo projektu numatoma tinkama įkaito turėtojų ir kitų kreditorių teisių pusiausvyra. 17.
bankų asociacija
3 Bankroto proceso išlaidos, administratoriui tenkanti kintamo atlygio dalis. Projekte numatoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama. Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurio sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. Bankroto proceso pajamas sudaro į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos ir vadovaujantis šio įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi įkaito turėtojui išmokėtos sumos skirtumas. Nepritariame Projekto 75 str. 3 d. nustatytam apeliacijos ribojimui vienu iš svarbiausių bankroto procese klausimu – dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Bankroto administravimo išlaidų dydis tiesiogiai lemia kreditorių reikalavimų atgavimo dydį – kuo didesnes administravimo išlaidos, tuo mažiau atgaus kreditoriai. Ir jei jų dydis negali būti pakartotinai tikrinamas apeliacinės instancijos teisme, gali susidaryti labai pavojinga, neskaidri situacija, kuomet skirtingose apygardose bus tvirtinami skirtingi dydžiai ir nebus vieningos praktikos. Manytume, kad šiuo atveju apeliacija yra būtina ir svarstytina taip pat kasacijos galimybė, kad būtų suvienodinta praktika. Projekto rengėjai teigia, kad ginčai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkimuose užtęsdavo bankroto procedūras. Tačiau, mūsų nuomone, šio klausimo svarba lemia, kad tai turėtų išlikti ir apeliacijos dalyku.
Didelis ginčų kiekis parodo, kad šis klausimas yra itin aktualus ir svarbus nemokumo procese, nes lemia tiek bankroto administratoriaus darbo įvertinimą, tiek jo motyvaciją veikti sąžiningai, taip pat ir vieną iš esminių nemokumo proceso principų – kuo didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimo procentą, todėl būtina išlaidas nustatyti skaidriai ir objektyviai, o instancijų sistema padeda išvengti subjektyvumo ir ištaisyti klaidas. Siūloma bankroto administratorių atlyginimą skaidyti į bazinį ir kintamą dalį. Nėra aiškių taisyklių kaip bus nustatoma kintama dalis, pateiktos formulės projektas yra nepilnas ir pernelyg abstraktus, priklauso nuo konkrečių dydžių, kurie šiai dienai nėra atskleisti (parengti), tai palikta poįstatyminiams aktams. Taip pat manome, kad turėtų būti labiau akcentuojamas administratoriaus atliktas darbas, atskiriant bankrutuojančio subjekto gautas kitas pajamas, pvz., nėra skirtumo, ar administratorius pats pardavė nemokaus subjekto turto, organizuodamas varžytines ir pan., ar jį perėmė kreditorius ir čia administratoriaus indėlis minimalus – bet nuo turto vertės jam visais atvejais numatomas kintamas atlygis, kas nėra teisinga. Nepritarti Ši nuostata buvo įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme dėl to, kad ginčai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo kreditorių susirinkimuose užtęsdavo bankroto procedūras. Šiuo tikslu buvo įtvirtinta teismo pareiga tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, įvertinus išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, kai kyla kreditorių ginčai, t. y. galutinai priimti sprendimą dėl sąmatos, siekiant aiškesnės tolimesnės proceso eigos. Leidimas skųsti teismo sprendimą dėl sąmatos apeliacine tvarka dar labiau užtęstų procedūras, todėl būtų netikslingas.
Pažymėtina, kad siekiant objektyvumo, skaidrumo ir teisinio aiškumo, Įstatymo projektu siekiama keisti bankroto administratoriaus atlygio sistemą, kurioje teismas tvirtintų bazinį atlygį, o kintamasis atlygis būtų nustatomas Įstatymo (77 str. 5 d.) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atlygio kintamos dalies apskaičiavimo taisyklės turėtų būti poįstatyminio teisinio reguliavimo dalykas. Atlygio sistema skatintų nemokumo administratorių dirbti efektyviai ir didesne dalimi tenkinti kreditorių reikalavimus, nes kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus būtų atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurio sumą apskaičiuotų nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui. Bankroto proceso pajamos būtų tiesioginis nemokumo administratoriaus veiklos darbo rezultatas, kurios būtų gaunamos tiek parduodant turtą, tik išieškant skolas iš juridinio asmens skolininkų ar vykdant ūkinę komercinę veiklą (išskyrus įkeisto turto pardavimą) (77 str. 6 d., 98 str. 3 d.). Perduodant įkeistą turtą įkaito turėtojui, atskaitomos tam tikros išlaidos (98 str. 1 d.) ir jei įkaito turėtojo reikalavimas yra mažesnis už perimamo turto vertę, juridiniam asmeniui pervedama perimamo turto vertės ir reikalavimo skirtumo suma (98 str. 4 d.). Pažymėtina, kad perimamo turto vertė gali priklausyti ir nuo administratoriaus pastangų, užtikrinant tinkamą juridinio asmens turto valdymą, disponavimą juo ir apsaugą (66 str. 1 d. 2 p., 14 p.). 18. Lietuvos bankų asociacija
81 Galimybė bankrutuojančiai įmonei inicijuoti ir iškelti restruktūrizavimo bylą.
Projekte numatyta galimybė bankrutuojančiam juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo byla yra nereikalinga ir tik proceso vilkinimui sukurta priemonė. Iki šiol egzistavo teisinis apibrėžtumas, kad bankrotas yra baigtinis procesas ir nėra galimybės skolininkui piktnaudžiauti procesu grįžtant į restruktūrizavimą. Vietoje to, kad nemokų juridinį asmenį pašalintume iš rinkos greitai ir efektyviai, siūloma sudaryti galimybes vilkinti procesus imituojant bandymus atkurti jo mokumą. Mūsų nuomone, bankroto tikslas – ne mokumo atkūrimas ir Projekte neturėtų būti numatyta galimybė iš bankroto grįžti į restruktūrizavimo procesą. Manome, kad siūlomas reguliavimas neatsako į klausimą, kokie yra nemokumo proceso tikslai, t.y. (i) ar tai yra institutas kaip įgyti teisinę apsaugą nuo kreditorių ir taip laimėti papildomo laiko priverstiniam skolų išieškojimui iš bendrovės turto; (ii) ar bus bandomas reanimuoti neefektyvias ir skolų slegiamas bendroves prieš jų kreditorių valią (iš pirmiau nurodytų nuostatų seka, kad būtent to siekiama); (iii) ar tai bus efektyvi procedūra likviduoti nemokų subjektą. Nepritarti Numatytas perėjimas iš bankroto į restruktūrizavimą atitinka Pasaulio banko rekomendacijas. Įstatymo projektu didelis dėmesys skiriamas juridinio asmens gyvybingumui įvertinti, įskaitant atvejus, kai numatytas perėjimas iš bankroto į restruktūrizavimą – reikalavimai restruktūrizavimo planui (104 str. 2 d.) pakankamai detalūs (išsamesni nei pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą). Tik toks juridinis asmuo, kuris yra gyvybingas ir tai pagrindžiama restruktūrizavimo plane, ir tik tuo atveju, kai kreditoriai, nepritarę restruktūrizavimui, nenukentėtų labiau nei bankroto atveju (111 str. 3 d. 2 p.), galėtų būti restruktūrizuojamas. 19.
bankų asociacija 2019-01-1794 Siūlome 94 str. papildyti nauja dalimi dėl su skolininku susijusių asmenų teisių ribojimo. Projekte siūlytina numatyti, kad juridinio asmens dalyviai (akcininkai) ir su jais susiję asmenys savo reikalavimų patenkinimą gali gauti tik po to (trečiąja eile), kai yra patenkinami visų kitų pirmesnių eilių (įkaito turėtojų, pirmosios ir antrosios eilės) kreditorių reikalavimai. Juridinio asmens nemokumas paprastai yra sąlygotas netinkamo valdymo, todėl dėl juridinio asmens nemokumo labiausiai atsakingi asmenys turėtų gauti savo reikalavimų patenkinimą paskiausiai. Atitinkamas reglamentavimas yra numatytas dabar galiojančiame Įmonių restruktūrizavimo įstatyme. Nepritarti Manoma, kad asmenų, kurie yra kreditoriai, teisės, turėtų būti ginamos vienodai ir užtikrinimas kreditorių lygiateisiškumo principas nemokumo procese. Priešingu atveju, teisėti dalininkų veiksmai, kuriais buvo bandoma pagelbėti juridiniam asmeniui, sukeltų neigiamas pasekmes dalyviams ir taip būtų mažinamos paskatos gelbėti verslą savo lėšomis bei bloginamos verslo sąlygos. 20. Lietuvos bankų asociacija 2019-01-1797 Įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos. Turtą įkaito turėtojui galima perduoti jei tenkinamos šios sąlygos:
rinkos vertę;
3) kreditorių susirinkimas pritaria, įkaito turėtojui kreditorių susirinkime nebalsuojant, nepriklausomo turto vertintojo nustatytai įkeisto turto rinkos vertei. Manome, kad nėra loginio pagrindo įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui klausimą padaryti priklausomą tik nuo subjektyvios kitų kreditorių valios, todėl manome, kad Projekto 97 str. 1 d. 1 ir 3 punktai yra išbrauktini. Vieninteliai turto perdavimo kriterijai turėtų būti
Atkreiptinas dėmesys, kad turto priežiūra ir išlaikymas generuoja papildomas išlaidas, todėl leidus kitiems kreditoriams balsuoti „prieš“ tokio turto perdavimą įkaito turėtojui, turto išlaikymo išlaidos tenka įkaito turėtojui ir jų suma mažinama įkaito turėtojo atgautina suma. Nepritarti Įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui ir tokio turto vertės nustatymas įtakoja ne tik įkaito turėtojo, bet ir kitų kreditorių interesus. Kuo didesnė nepriklausomo turto vertintojo nustatyta rinkos vertė, tuo didesnė turto masė tenka atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kai šis turtas perduodamas įkaito turėtojui. Manoma, kad Įstatymo projektu numatytas tinkamas balansas tarp įkaito turėtojų ir kitų kreditorių teisių, ir išbraukti 97 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. netikslinga. 21. Lietuvos bankų asociacija 2019-01-17 Projekte siūlytina numatyti, kad dėl įkeisto turto pardavimo sprendimus gali priimti: (i) pats įkaito turėtojas, nedalyvaujant kitiems kreditoriams, jeigu jo reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimų; ir (ii) kitų kreditorių (ne įkaito turėtojų) dauguma, tik jeigu ketinamo realizuoti įkeisto turto rinkos vertė didesnė nei kreditoriaus – įkaito turėtojo reikalavimas, patvirtintas bankroto byloje. Mūsų nuomone, kreditorių lygiateisiškumas reiškia atsižvelgimą į jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą, pirmoje eilėje ir į nagrinėtino klausimo svarbą bei apimtį.
Dėl šių priežasčių įkeisto turto realizavimo klausimas turėtų būti derinamas su įkaito turėtoju, tačiau daug abejonių, išlaidų ir laiko praradimus šiuo metu kelia visų kreditorių įtraukimas į įkeisto turto realizavimo procesą, kuris yra paverstas piktnaudžiavimo teise arena, kuomet kreditorius, kuris nepretenduoja į daikto realizavimo pajamas, nustatinėja to daikto kainą ir pardavimo tvarką, todėl tais atvejais, kai yra įkeisto turto vertė nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, turėtų būti nedelsiant skelbiamos varžytinės, papildomai negaištant laiko formaliems tvirtinimams ir ginčams dėl įkeisto turto kainų kreditorių susirinkimuose. Dėl įkeisto turto pardavimo turėtų tartis administratoriaus su įkaito turėtoju, nes realaus kitų kreditorių intereso, kaip taisyklė, nėra. Nepritarti Bankroto procesas – procesas dėl visų kreditorių teisių ir interesų. Balsavimas visiems kreditoriams dėl įkeisto turto kainos įtakoja ne tik įkaito turėtojo, bet ir jų pačių interesus. Kuo didesne kaina parduodamas bet koks turtas, tuo daugiau pinigų patenka į bendrą juridinio asmens turto masę ir didesne dalimi gali būti tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Be to, sprendimas įkeisto turto įtakoja įmonės kaip verslo pardavimo galimybes. Įkaito turėtojas paprastai siekia kuo greičiau parduoti įkeistą turtą, o be įkeisto turto gali tapti nebeįmanoma įmonę parduoti kaip verslą ir taip būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai. Todėl argumentas, kad kreditorius, kuris nepretenduoja į daikto realizavimo pajamas, tačiau nustatinėja to daikto kainą ir pardavimo tvarką, nebūtų pagrįstas. Pastebėtina, kad ir Pasaulio banko „Doing Business“ verslo aplinkos nemokumo srityje vertinimo metodikoje nurodoma, jog visų kreditorių nuomonė, priimant sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, yra svarbi. 22.
taryba
7 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstomas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2777 (toliau – Nemokumo įstatymo projektas), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70, 2.106 ir 6.410 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2778, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80,
įstatymų pakeitimo projektai, susiję su juridinių asmenų nemokumo institutu. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. balandžio 16 d. darbotvarkėje yra numatomi šių projektų klausymai. Teisėjų tarybos, teismų bendruomenės pozicijos dėl komitete svarstomų projektų nebuvo prašoma. Informuojame, kad Teisėjų taryba 2018 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 36P-47-(7.1.10) „Dėl pastabų pateikimo teisės aktų projektams“ pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai nuomonę ir siūlymus dėl Nemokumo įstatymo projektu siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių, kai teisės aktų projektai buvo derinami jų rengimo stadijoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Teisėjų tarybos teiktas pastabas, kurios yra esminės teisinio reguliavimo tobulinimo kontekste, neatsižvelgta, todėl siunčiame Teisėjų tarybos teiktus siūlymus, kuriuos prašome apsvarstyti komitete. Teisėjų taryba, įvertinusi išvadoms 2018 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Nemokumo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70, 2.106 ir 6.410 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 83 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 62, 63 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 2, 11, 12, 13, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 3, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 83, 85, 86 straipsnių pakeitimo ir papildymo 851 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 66, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 73, 75 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 24, 34 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491
Nr. IX-1737 143, 147, 148, 154 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus teikia nuomonę ir siūlymus dėl Nemokumo įstatymo projektu siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu. Teisėjų taryba 2017 m. kovo 29 d. rašte Nr. 36P-57(7.1.10) Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pažymėjo, kad siekiant užtikrinti efektyvų ir subalansuotą teisinį reglamentavimą, ilgalaikėje teismų praktikoje pripažinti bankroto proceso tikslai bei kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principas turėtų būti išlaikomi ir naujajame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekte. Todėl, Teisėjų taryba iš esmės pritardama Nemokumo įstatymo projekto tikslui bei numatomai paskirčiai, kartu teikia pastebėjimus dėl siūlomų nuostatų. 1. Dėl nemokumo sampratos Nemokumo įstatymo projekte siūloma iš esmės keisti galiojančiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintą įmonės nemokumo apibrėžimą, numatant, kad “Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir (arba) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.” Teisėjų taryba iš esmės pritaria Projekto rengėjų siūlymui naujojoje nemokumo sampratoje kaip alternatyvius požymius nustatyti vadinamąjį likvidumo testą ir balanso testą, nes tai sudarytų sąlygas anksčiau iš rinkos šalinti nemokius dalyvius ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus.
Tačiau siekiant šio tikslo, turi būti atsižvelgiama į verslo realijas ir tarptautinę praktiką, pagal kurią nemokumo bylos paprastai nekeliamos, jei likvidumo spragos (pradelsti įsipareigojimai) nėra didelės lyginant su įmonės turimomis likvidžiomis mokėjimo priemonėmis (paprastai 10–20 procentų), o pradelsimas vykdyti įsipareigojimus nėra ilgalaikis (paprastai nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių). Siekiant teisinio tikrumo, tokie kriterijai turi būti sureguliuoti įstatyme, o ne palikti formuotis teismų praktikai. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje naujo likvidumo testo taikymas praktikoje sukels nemažai sunkumų ir ginčų sprendžiant, ar juridinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo prievoles. Todėl siūlome Projekto aiškinamąjį raštą papildyti konkrečiais pavyzdžiais, kaip turėtų būti apskaičiuojamas (ne)galėjimas vykdyti prievoles, koks turtas turėtų būti vertinamas (tik likvidus ar ir nelikvidus) ir kokie įsipareigojimai (tik pradelsti ar ir tie, kurių vykdymo terminai sueis artimiausiu metu).
Taip pat siūlome Nemokumo įstatymo projektą papildyti nuostatomis, susijusiomis su įrodinėjimo naštos paskirstymu ir nemokumo nustatymo kriterijais, kaip pavyzdžiui:
“Preziumuojama, kad juridinis asmuo yra nemokus, jei
jis ilgiau nei (...) dienų negali įvykdyti aiškios ir neginčijamos prievolės, kai sueina jos vykdymo terminas. Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo pateikia įrodymus, kad jo pradelsti įsipareigojimai neviršija (...) procentų jos turimo likvidaus turto ir jis turi realią galimybę per artimiausius (...) mėnesius atsiskaityti su kreditoriais, o teismas padaro išvadą, kad atsisakymas šiuo pagrindu iškelti bankroto bylą nepažeis kreditorių interesų.“ Pritarti iš dalies Klausymų metu apsispręsta patobulinti projekto 2 str. 7 dalį: „7. Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.“ Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 23. Teisėjų taryba 2019-04-1622 2.
Dėl atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pasekmių Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Nemokumo įstatymo projekte siūloma numatyti, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena Nemokumo įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių (22 straipsnio 2 dalis). Taigi, siūlomu reglamentavimu sudaromos sąlygos, kad teismas, inicijavus juridiniam asmeniui restruktūrizavimo bylos iškėlimą, gali iškelti ne tik restruktūrizavimo, bet ir bankroto bylą. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas smarkiai sumažina paskatas juridinių asmenų vadovams kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi atsiranda tikimybė, jog vietoje restruktūrizavimo bylos bus iškelta bankroto byla, dėl kurios gali kilti griežtesnės teisės aktuose numatytos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, gali susidaryti situacijos, kai juridinių asmenų vadovai dar labiau vengs kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o tai sukels priešingus rezultatus, nei siekiama projektu ir rekomenduojama Europos Komisijos – pagerinti sėkmingo restruktūrizavimo tikimybę ir atitinkamai padidinti gelbėjamų perspektyvių juridinių asmenų skaičių.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlytina svarstyti dėl kitų teisinių priemonių, sudarančių sąlygas operatyviau inicijuoti bankroto procedūras, jei tam nustatomos sąlygos ir pagrindai, taikymo, kurios nepriklausytų nuo finansinių sunkumų turinčios įmonės vadovybės sprendimų. Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 24. Teisėjų taryba
4
terminų
ginčų nagrinėjimo taisyklės, kurios nustatytos tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), tiek specialiuosiuose įstatymuose. CPK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. Pagal CPK 72 straipsnio 2 dalį atskiroms civilinių bylų kategorijoms įstatymų gali būti nustatytas bylos išnagrinėjimo terminas. CPK expressis verbis nenustatyti terminai restruktūrizavimo ir bankroto bylose teiktiniems atskiriesiems, apeliaciniams ir kasaciniams skundams išnagrinėti. Tik kai kuriais atvejais ĮRĮ ir ĮBĮ numatyti atskirųjų skundų Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėjimo terminai, kurių reguliavimas nėra nuoseklus.
Pavyzdžiui, ĮRĮ 7 straipsnio 13 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad atskirasis skundas dėl nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo jo gavimo dienos. ĮRĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atskirasis skundas dėl nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą, neskirti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi nustatyta tvarka parinkto asmens administratoriumi, laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo bylos medžiagos gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalį atskirasis skundas dėl nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti turi būti išnagrinėtas teisme per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Nemokumo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad atskirieji skundai dėl įstatyme nurodytų nutarčių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 21 dieną nuo jų gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos (31 straipsnio 4 dalis). Iš aukščiau nurodytų nuostatų matyti, kad esamo ir naujojo reglamentavimo kontekste tam tikrais atvejais skiriasi termino, per kurį skundai turi būti išnagrinėti, pradžios momentas ir sutrumpėja termino trukmė.
Teisėjų taryba pastebi, kad dažnai nemokumo procese nagrinėjami klausimai yra sudėtingi ir kompleksiški, todėl šių klausimų, pavyzdžiui, kreditorių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinimas reikalauja išsamios ir laikui imlios analizės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atskirųjų skundų išnagrinėjimo terminą, kaip numatoma, skaičiuoti nuo atskirojo skundo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos, tačiau nagrinėjimo trukmę nustatyti 30 dienų, siekiant užtikrinti pakankamą laikotarpį byloje surinktos medžiagos įvertinimui, sprendimo priėmimui ir sudaryti sąlygas teisingumo vykdymo kokybei keliamų reikalavimų įgyvendinimui. Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 25. Teisėjų taryba
12
numatyti, kad teismas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo pareiškimo iškelti nemokumo bylą priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo bei turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti minėtą terminą, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesiui (25 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad terminų skaičiavimas Nemokumo įstatymo projekte ir mėnesiais, ir dienomis, kai terminas yra artimas ar lygus vienam mėnesiui, gali lemti teisinį neapibrėžtumą bei atsitiktinės klaidos galimybę, todėl dėl teisinio nuoseklumo ir apibrėžtumo siūlytina svarstyti dėl vienodos teisinės priemonės taikymo įstatyme numatytiems terminams skaičiuoti.
Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 26. Teisėjų taryba
3
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje valstybė įtvirtinta kaip bendras visos visuomenės gėris. Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat akcentuota, jog teisinių santykių stabilumas ir apibrėžtumas taip pat yra viešojo intereso dalis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010), ir tai, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-270/2010;
d. nutartis, bylos Nr.
3K-3-16/2014). Viešojo intereso egzistavimą bankroto ir restruktūrizavimo bylose lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes padarinius. Įmonės nemokumo faktas, nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi vienoje civilinėje byloje, sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir asmenims, nedalyvavusiems nagrinėjant šią bylą (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, o taip pat ir visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Nr. 3K-3-160/2011). Teisėjų taryba pažymi, kad siekiant užtikrinti tinkamą viešojo intereso įgyvendinimą nemokumo procesuose, svarbu tinkamai subalansuoti procesų operatyvumą ir bylos procesų dalyvių teisę į tinkamą ir teisingą teismą, įgyvendinamą per apskundimo institutą bei siekį užtikrinti nuoseklią ir neprieštaringą teismų praktiką. 3.1. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kaip kasacinio, paskirtis – per kasacinėse nutartyse suformuotus precedentus užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje (viešoji kasacijos funkcija). Būdamas kasaciniu teismu ir atlikdamas viešąją kasacijos funkciją, tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ir vienas iš bendrosios kompetencijos teismų, vykdantis teisingumą konkrečioje byloje (privačioji kasacijos funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-439/2011).
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Šie kasaciniam teismui suteikti įgalinimai leidžia siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje (norminę reikšmę turintis kasacijos pobūdis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-3/2005). Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Nemokumo įstatymo projektu siūloma tam tikrais atvejais riboti galimybę skųsti įsiteisėjusius teismų sprendimus bei nutartis kasacine tvarka. Pavyzdžiui, 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nagrinėjant ginčus dėl kitų nemokumo proceso dalyvių sprendimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis turi būti priimti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos ir šiais atvejais apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai ir nutartys yra galutiniai ir kasacine tvarka neskundžiami. Manytina, kad kasacinio apskundimo ribojimas galėtų būti laikomas kliūtimi formuotis vienodai teismų praktikai ir taip iš dalies paneigiamas viešojo intereso egzistavimas nemokumo ginčuose, kurie turi įtakos kreditorių, visuomenės ir valstybės interesams, taip pat Konstitucinio teismo jurisprudencijoje numatyta nuoseklios teismų praktikos svarba. Be to, svarstytinas tokio reglamentavimo proporcingumas konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus įgyvendinimo kontekste. 3.2. Kita vertus, tam tikrais atvejais ribojimas patikrinti teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą kasacine tvarka nepagrįstai sumenkina asmenų teisių gynimo galimybes nemokumo procese.
Pavyzdžiui, Nemokumo įstatymo projekto 31 straipsnio 3 dalyje numatytais nemokumo proceso dalyvių sprendimais gali būti piktnaudžiaujama siekiant įteisinti paslėptus susitarimus, darančius įtaką tiek pačios įmonės, tiek kitų kreditorių, kurie turi mažesnę sprendimų priėmimo galią, teisėms ir interesams. Tokio užmaskuoto elgesio modelio teisiniam įvertinimui galimybė vieną kartą apskųsti teismo procesinį sprendimą, manytina, yra nepakankama ir, nesant nuoseklios kasacinio teismo praktikos, sudaro prielaidas nevienodai interpretuoti analogiškas situacijas, kas neatitinka viešojo intereso esmės bei jo santykio su teisinių santykių stabilumu, išreiškiamu per vienodą teismų praktiką. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, Teisėjų taryba siūlo atsisakyti apskundimo kasacine tvarka ribojimų ir taip pat numatyti galimybę kasacine tvarka skųsti nutartį dėl bankroto arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 27. Teisėjų taryba
procesinių sprendimų
nemokumo būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą) pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas.
Vis tik svarstant siūlymą bankroto proceso šalims (kreditoriams, skolininkams, bankroto administratoriams) apriboti galimybę skųsti įvairiose bankroto proceso stadijose priimtus teismo procesinius sprendimus, kiekvienu atveju turi būti itin atidžiai įvertintas ir bankroto proceso šalių teisės į teisminę gynybą ribojimo pagrįstumas. Šią prievolę suponuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarimo konstatuojamoje dalyje išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Nemokumo įstatymo projekto 99 straipsnyje numatytos prielaidos pereiti prie bankroto procesą užbaigiančių veiksmų, t. y. nemokumo administratorius turi pateikti galutinę bankroto ataskaitą, kurią tvirtina teismas. Patvirtinta galutinė bankroto ataskaita yra pagrindas nemokumo administratoriui atsiskaityti su kreditoriais ir išsimokėti kintamąjį atlygį už bankroto administravimą ir inicijuoti sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimą pagal Nemokumo įstatymo projekto 100 straipsnį. Įsiteisėjus sprendimui dėl įmonės pabaigos, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 3 dalis).
Projekto rengėjai siūlo nustatyti, kad teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama (Nemokumo įstatymo projekto
teismo procesinio sprendimo bankroto byloje priėmimui, kuris, iš esmės, nustačius siūlomą reguliavimą, taptų formalizuotas, tačiau sukeltų negrįžtamus rezultatus jam įsiteisėjus, manytina, kad naujajame juridinio asmens bankroto procesą reglamentuojančiame įstatyme tikslinga palikti galimybę teismo nutartį dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo peržiūrėti apeliacinės instancijos teisme. Tai atitiktų ir bendruosius civiliniame procese taikomus apskundimo principus – kad atskirieji ir apeliaciniai skundai galimi tais atvejais, kai teismo procesinis sprendimas pabaigia bylos procesą arba užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. 5.2. Kita vertus, pagal siūlomą reguliavimą išliekant galimybei koreguoti galutinėje ataskaitoje nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais ir bankroto administratoriumi tvarką, atsižvelgiant į atsiradusias naujas aplinkybes, svarstytina, ar siūlomu reglamentavimu nėra sukuriamas diskutuotino reikalingumo papildomas įpareigojimas teismams – galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimas (Nemokumo įstatymo projekto 99 straipsnio 5 dalis).
Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo procesinis sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius ne nuo jo priėmimo momento, o tik kai įsiteisėja ir kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti tvirtinami (tikslinami) iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014). Tokiu atveju, manytina, siūloma teisinė priemonė (galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimas teismo nutartimi) neužtikrintų realios pridėtinės vertės, tačiau būtų teismui papildoma našta, reikalaujanti papildomų laiko ir žmogiškųjų resursų. Be to, toks siūlomas reglamentavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto efektyvumo principo, reiškiančio, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 28.
taryba
1
ĮBĮ 35 straipsnyje ir atitinkamai ĮRĮ 13 straipsnyje reglamentuojama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka šiuose nemokumo procesuose. Pavyzdžiui, ĮBĮ 35 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, jog pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų. Trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Nemokumo įstatymo projekte kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka keičiamos iš esmės, galimai sudarant sąlygas nenuosekliam kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei kreditorių teisių įgyvendinimo reglamentavimui. Nemokumo įstatymo projekto 94 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto.
Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, kitų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami dviem eilėmis: pirmąja eile būtų tenkinami kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus šių paskolų sutartyse nustatytais terminais, darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (išskyrus su darbo užmokesčiu susijusią gyventojų pajamų mokesčio sumą), reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš juridinio asmens bankroto metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos, o antrąja eile – visi likę kreditorių reikalavimai. Nemokumo įstatymo projekto nuostatos dėl numatytos pirmosios eilės kreditorių sudarymo grindžiamas poreikiu sudaryti geresnes sąlygas restruktūrizuojamiems juridiniams asmenims tęsti veiklą, bankrutuojantiems asmenims – sudaryti prielaidas tęsti veiklą, kai tai būtina juridinio asmens turto vertės išsaugojimui. Nemokumo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad laikytina, kad kitų kreditorių reikalavimų tenkinimas viena bendra antrąja eile labiau atitiktų kreditorių lygiateisiškumo principą ir atsisakymas kreditorių – valstybės institucijų reikalavimų tenkinimo prioriteto tvarka būtų pateisinamas nauda visiems kitiems kreditoriams – ūkio subjektams, kurių finansinė padėtis turėtų įtakos ir viešiesiems finansams.
Tuo tarpu Nemokumo įstatymo projekto 108 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui balsuoja kreditoriai, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms dėl įmonei suteikiamos pagalbos finansiniams sunkumams įveikti restruktūrizavimo planas turės įtakos, grupėse. Kreditorių grupės yra išskiriamos pagal objektyvius požymius, grindžiančius jų interesų skirtumus. Nemokumo įstatymo projekto 108 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vieną grupę sudarytų kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir
(ar) hipoteka, antrą grupę – kreditoriai – valstybės institucijos ar įstaigos, trečią grupę – kiti kreditoriai . Valstybės institucijos, atstovaujančios valstybei kaip kreditoriui (toliau – valstybės institucijos), išskirtos į atskirą kreditorių grupę, atsižvelgus į problemas, su kuriomis jos susiduria restruktūrizavimo metu dėl savo išskirtinės padėties kitų kreditorių atžvilgiu. Teisėjų taryba, įvertinusi aukščiau išdėstytas projekto nuostatas, pastebi, kad jose įtvirtintas nevienodas ir nenuoseklus valstybinių kreditorių vertinimas atsižvelgiant į jų, kaip kreditorių, teises. Be to, valstybės institucijas kaip kreditorius išskyrus į atskirą grupę restruktūrizavimo plano tvirtinimo kontekste, sudaromos sąlygos šiai kreditorių grupei vetuoti restruktūrizavimo planą, nors pagal kreditorinių reikalavimų eilės tenkinimo nuostatas, valstybės institucijos neturi išskirtinio prioriteto. Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio.
Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 29. Teisėjų taryba
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d nutartis, bylos Nr. 3K-3-354-969/2015). Taigi, juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, juridinio asmens ir kreditorių santykius, nustato juridinių asmenų bankrotą reglamentuojantys teisės aktai, kartu, pradeda veikti draudžiamosios teisės aktų nuostatos. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nemokumo įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalimi siūloma numatyti, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos būtų draudžiama vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą, išieškoti skolas iš juridinio asmens, įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, skaičiuoti mokesčius, netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įkeisti, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą, parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Įvertinus aukščiau nurodytas nuostatas, matyti, kad draudimas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus su išimtimi mokesčių institucijų atžvilgiu, išlieka.
Teisėjų taryba siūlo atsisakyti šio draudimo ir siekti, kad įskaitymo būdu būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai, taip sudarant sąlygas veiksmingam ir operatyviam juridinių asmenų nemokumo procesui. Tuo atveju, jei tokį draudimą būtų nuspręsta išlaikyti, siekiant nepažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, kreditorių ir jų interesų lygiateisiškumo principų, siūlytina nesuteikti išimtinės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teisės mokesčių institucijoms. Pritarti iš dalies Klausymų metu nuspręsta patikslinti Projekto 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius
vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas;“. Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 30. Teisėjų taryba
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015, pažymėta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą.
Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Taigi sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymo leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vitrada“ v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013; teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. UAB „SEB investicijų valdymas“, bylos Nr. 3K-3-232/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).
3K-3-917/2003). Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;
3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Balmeto Medis“ v. „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2012; kt.).
3K-3-25/2012; kt.). ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinama bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius dėl tam tikrų sandorių ginčijimo ir nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, o tik nurodomi ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir (arba) galima įtaka įmonės mokumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje šios teisės normos aiškinimo praktikoje pripažįstama bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ginčyti anksčiau sudarytus šios įmonės sandorius visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo
d. nutartis, bylos Nr. 3-636/2004). Požymiai, kuriems esant administratorius turėtų reikšti ieškinį dėl bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių ginčijimo (priešingumas įmonės tikslams ir sandorio įtaka negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais) dažnai egzistuoja kartu: negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra tokio sandorio padariniai, t. y. sumažėja skolininko turto vertė, išauga jo įsipareigojimai, apsunkinamas jų vykdymas; tokie nuostolingi sandoriai paprastai būna priešingi ir pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno. Tarp sandorio ir negalėjimo atsiskaityti turi būti priežastinis ryšys, t. y. kad nesudarius sandorio skolininkas turėtų daugiau galimybių atsiskaityti su kreditoriais, nei sudarius sandorį. Vertinant tokio sandorio sudarymo įtaką negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais reikėtų atsižvelgti į sandorio poveikį kreditorių visumai, o ne konkrečiam kreditoriui ar kreditorių grupei.
Nemokumo įstatymo projekto 64 straipsnyje numatytos kreipimosi dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais sąlygos ir tvarka, nustatant, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kreipiasi į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais arba kreipiasi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jei padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių. Teisėjų taryba pažymi, kad siūlomose, kaip ir galiojančiose, nuostatose, susijusiose su sandorių pripažinimu negaliojančiais, išskiriami tik ginčytinų sandorių požymiai, tačiau nėra išsamiai reglamentuoti sandorių ginčijimo pagrindai. Toks reguliavimas sudaro sąlygas teisiniam neaiškumui. Atsižvelgiant į tai, siūlytina detaliau reglamentuoti sandorių ginčijimo pagrindus, pvz. numatyti, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu juridinio asmens sudarytus sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad vien abstrakčių sandorių negaliojimo požymių įtvirtinimas įstatyme nesukuria teisinio aiškumo teisinių santykių dalyviams, koks jų elgesys prieš iškeliant nemokumo bylą yra tinkamas ir ar toks elgesys vėliau nesukels teisinių padarinių, jei vienai iš šalių vėliau iškėlus nemokumo bylą, bus mėginama sudarytus sandorius nuginčyti.
Pavyzdžiui, nėra aišku, ar skolininkui jau esant nemokiam, bet iki nemokumo bylos iškėlimo, turėtų būti galimas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas, ar iki nemokumo bylos iškėlimo turėtų būti galimas atsiskaitymas su kreditoriais įprastinių einamųjų mokėjimų forma ir neįprastų mokėjimų forma. Atkreiptinas dėmesys, kad daugumos užsienio valstybių teisėje yra aiškiai reglamentuoti specialūs sandorių negaliojimo pagrindai, skirti ginčyti sandoriams, sudarytiems trumpuoju laikotarpiu iki nemokumo procedūrų pradžios. Todėl Teisėjų taryba mano, kad galiojančiuose įstatymuose esamas ir Nemokumo įstatymo projekte numatytas sandorių negaliojimo pagrindų reglamentavimas yra nepakankamas. Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 31. Teisėjų taryba
1
Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių
(sąlygų) buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiais gali būti tiek sandoris (CK 1.66 straipsnis), tiek prievolė (CK 6.30 straipsnis). Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį sąlyginiais vadinami sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.
Beveik analogiškai apibrėžiama ir sąlyginė prievolė. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 straipsnio 1 dalis). Sąlyginės prievolės, kaip ir sąlyginiai sandoriai, gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 6.30 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-486/2011). Bankroto procese taip pat galimos situacijos, kai reikalinga patvirtinti sąlyginius reikalavimus (reikalavimus, kurių vykdymas susietas su atidedamąja sąlyga). Pavyzdžiui, kai bankrutuojantis juridinis asmuo yra laiduotojas ar svetimo daikto hipotekos davėjas ir pagrindinis skolininkas dar nėra baigęs vykdyti prievolę, gali kilti teisinis neaiškumas dėl bankrutuojančio juridinio asmens atsakomybės už pagrindinį skolininką ir jo prievolės (ne)vykdymą ateityje. Nemokumo įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalyje tėra numatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio apibrėžtumo, siūlytina įstatymo projekte aiškiai ir detaliai reglamentuoti sąlyginių reikalavimų pareiškimo ir jų tvirtinimo nemokumo procese tvarką. Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 32. Teisėjų taryba
Didelę dalį nemokumo procedūrose kylančių ginčų sudaro ginčai dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo.
Todėl kreditorių reikalavimų tikrinimo ir tvirtinimo procedūros turi būti reglamentuotos tiksliai, kad sukurtų teisinį aiškumą, o taip pat turi būti aiškiai reglamentuota teismo nutarties, kuria patvirtinami kreditorių reikalavimai, teisinė galia. Teisėjų tarybos nuomone, Nemokumo įstatymo projekte kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra reglamentuota nepakankamai. Pirmiausia, turėtų būti aiškiai įtvirtinta administratoriaus pareiga su visais gautais reikalavimais ir juos pagrindžiančiais dokumentais supažindinti (sudaryti sąlygas susipažinti) visus kreditorius. Antra, turi būti nustatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę iškelti ginčą dėl pareikštų reikalavimų, taip pat procedūra, kaip tas ginčas turi būti iškeliamas (pvz., paduodant pareiškimą administratoriui; pareiga administratoriui pateikti motyvuotą poziciją dėl ginčo). Trečia, turi būti numatytos kategorijos reikalavimų, kurie negali būti ginčijami (pvz., patvirtinti įsiteisėjusiu teismų sprendimu ar įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto aktu). Ketvirta, turi būti nustatyta, kas yra ginčijamo reikalavimo proceso šalys, kaip paskirstomos bylinėjimosi išlaidos tarp to proceso šalių. Penkta, turi būti įtvirtinti reikalavimo neginčijimo padariniai (pavyzdžiui, ar reikalavimo neginčijus ir teismui jį patvirtinus, galima tokį ginčą iškelti vėliau). Šešta, turi būti nustatyta teismo nutarties, kuria patvirtinami reikalavimai, teisinė galia – ar ji yra tokia pati, kaip teismo sprendimo, ar kitokia (ar tokia nutartis įgyja res judicata galią; ar ji turi galią tik tam procesui, ar ir būsimiems procesams, pavyzdžiui, jei nemokumo byla būtų nutraukta, o po kurio laiko vėl iškelta). Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 33. Teisėjų taryba
prievolių modifikavimo įtakos tretiesiems asmenims Teisėjų taryba pažymi, kad Nemokumo įstatymo projekte nėra reglamentuotas svarbus klausimas, ar teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriuo modifikuotos prievolės kreditoriams, turi įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms. Tokiais asmenimis gali būti asmenys, kurie yra užtikrinę restruktūrizuojamos įmonės prievolių įvykdymą kreditoriams (laiduotojai, įkaito davėjai ir pan.). Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 34. Teisėjų taryba
Teisėjų tarybos nuomone, Nemokumo įstatymo projekte turėtų būti reglamentuotas kreditorių reikalavimų nepareiškimo klausimas. Jei kreditoriai restruktūrizavimo byloje reikalavimų nepareiškia, ar tokie reikalavimai išnyksta, ar jie toliau gali būti įgyvendinami, kokios tokių reikalavimų įgyvendinimo sąlygos ir pan. Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d.
Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 35. Teisėjų taryba
Atsižvelgiant į tai, kad Nemokumo įstatymo projekte (94 straipsnio 2 dalis), kaip ir galiojančiame reguliavime, numatytas kreditorių tenkinimas dviem etapais (pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų; antruoju etapu tenkinami likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos)), svarstytina, ar tikslinga antruoju etapu tenkinamiems reikalavimams suteikti balsavimo teisę kreditorių susirinkime. Praktika rodo, kad antrosios eilės kreditorių reikalavimai niekada nėra tenkinami, tačiau jie yra tvirtinami ir dėl palūkanų ir netesybų dydžio kyla daug ginčų. Nors tokie reikalavimai neturi ekonominės vertės, jiems suteikiama tokia pati balso teisė, kaip ir pirmojo etapo kreditorių reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina apsvarstyti dėl tikslingumo Nemokumo įstatymo projekte įtvirtinti nuostatą, pagal kurią antruoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai būtų reiškiami tik tokiu atveju, jei teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus išvadą, priimtų nutartį, kad tokie reikalavimai gali būti reiškiami, t. y. jei yra reali tikimybė, kad bus tenkinami antrojo etapo reikalavimai. Taip pat Nemokumo įstatymo projekte būtina sureguliuoti, ar sutartinis paskolų subordinavimas yra galimas nemokumo situacijoje, t. y. ar sutartimis subordinuoti kreditoriai toliau išlieka subordinuoti pradėjus nemokumo procedūras, ar subordinavimo susitarimai netenka galios, nes pažeidžia įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr.
XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 36. Teisėjų taryba
funkcionalumams pritaikyti Teismui pateikti procesiniai dokumentai ir teismo priimti (sukurti) procesiniai dokumentai registruojami ir tvarkomi taip pat ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) pagalba. Vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 6P-117-(1.1) patvirtintų LITEKO nuostatų 8 punktu, LITEKO pagrindinės funkcijos: tvarkyti teismų gautus procesinius dokumentus ir kitus teismams teikiamus duomenis bei informaciją; sudaryti ir tvarkyti teismų procesinius dokumentus, fiksuoti bylų nagrinėjimo eigą; tvarkyti ir teikti (skelbti) nuasmenintus teismų sprendimus, nutartis ir nutarimus, teismų posėdžių tvarkaraščius; generuoti teisėjų ir teismų veiklos statistines ataskaitas; atlikti teismo procesui reikalingų dokumentų ir duomenų paiešką LITEKO bei kitose teismo procesui reikalingus duomenis tvarkančiose informacinėse sistemose ir (ar) registruose ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas teisinis reglamentavimas, kuriuo numatomi esminiai pokyčiai nemokumo teisiniame reguliavime, yra neatsiejamas nuo galimai reikalingų pakeitimų LITEKO, ir pažymėtina, kad LITEKO tobulinimams atlikti, naujiems funkcionalumams bei informacinių sistemų sąsajoms įdiegti reikalingi papildomi finansiniai ištekliai. Taip pat šiame kontekste svarbu įvertinti LITEKO pritaikymui prie siūlomo reglamentavimo reikalingus laiko bei žmogiškųjų išteklių resursus. Nepritarti Teisėjų tarybos pateikti pasiūlymai yra konceptualaus pobūdžio. Siūlomos nuostatos galėtų būti keičiamas atskiru teisėkūros projektu. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr.
XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 37. Sandra
119125 Seime registruotas juridinių asmenų nemokumo Įstatymo projektas Nr. ХІІІР-2777. Įstatymo projekto 119 str. siūlomas nustatyti sekantis teisinis reguliavimas „teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama juridiniam asmeniui [...] LR CK 2.81 str. 4 d. numatyta, kad juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys [...]. Civilinio kodekso komentare, antroji knyga - Asmenys rašoma, kad juridiniai asmenys negali būti juridinio asmens valdymo organų nariais (CK
juridinio asmens organais (CK 2.81 str. 1 dalies komentaras). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma - kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės - žodžiai „draudžiama",
„neturi teisės", „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo
imperatyvųjį teisės normos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Nėra ginčo, kad, priklausomai nuo įmonės teisinio statuso, valdymo organui priskirtas funkcijas pagal savo kompetenciją atlieka: įmonės vadovas arba valdyba, likvidatorius, bankroto administratorius. Net ir LR Finansų ministerija, kuri yra juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto rengėja su tuo sutinka, nes:
1įstatymo projekto 56 str.
2 d. siūloma nustatyti, kad “juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius.”
nustatyti, kad ‘'paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas:
1) Įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas. Iš ne teisės — teisė neatsiranda. Įstatymų leidėjas teisę teikti juridinių asmenų nemokumo procesus siūlo suteikti juridiniams asmenims, kurie negali būti juridinio asmens valdymo organais (CK 2.81 str. 4 d.). Juridinių asmenų nemokumo administratoriumi gali būti tik fizinis asmuo. To pasekoje fizinių nemokumo administratorių teisės bus neteisėtai suvaržytos, nes teisė teikti juridinių asmenų nemokumo procesus bus suteikta (suteikta privilegija) juridiniam asmeniui, nors civilinis kodeksas tą aiškiai draudžia (C K 2.81 str. 4 d.). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pareiškiu:
asmenų nemokumo įstatymo 119 ir 125 straipsniuose siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas - prieštarauja imperatyviai teisės normai, kuri yra įtvirtinta CK 2.81 str. 4 d., kurioje numatyta, kad Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys [...]. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad paskyrus nemokumo administratorių juridinį asmenį, jis turi nurodyti darbuotoją nemokumo administratorių, kuris bus atsakingas už konkretų administravimo procesą. Įstatymo projekto 56 str. 2 dalyje nustatyta, kad Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. T. y., nemokumo administratorius netampa juridinio asmens valdymo organu, bet vykdo juridinio asmens valdymo organo funkcijas.
Pažymėtina, kad draudimas bankroto ir restruktūrizavimo administratoriams veikti įsisteigus juridinius asmenis vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu būtų traktuojamas kaip asmens veiklos formos pasirinkimo ribojimas bei verslo sąlygų pabloginimas. 38. Lietuvos administratorių rūmai
17 Argumentai: Argumentacija dėl įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalies pakeitimo ir papildymo yra išsamiai išdėstyta prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 157, 158 ir 159 straipsnių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus juridinio asmens bankroto procesus ir (arba) juridinio asmens restruktūrizavimo procesus. Nemokumo administratorius, kai šio įstatymo nuostatos taikomos juridinio asmens bankroto procesui, suprantamas kaip fizinis arba juridinis asmuo turintis teisę teikti juridinio asmens bankroto administravimo paslaugas. Nemokumo administratorius, kai šio įstatymo nuostatos taikomos juridinio asmens restruktūrizavimo procesui, suprantamas kaip fizinis arba juridinis asmuo turintis teisę teikti juridinio asmens restruktūrizavimo paslaugas. Nepritarti Įstatymo projekte siūloma apjungti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesijas į vieną – nemokumo administratoriaus – profesiją dėl šių priežasčių:
1) pagal dabartinį reguliavimą reikalavimai keliami siekiant tapti bankroto ir restruktūrizavimo administratoriumi yra beveik identiški (minimaliai skiriasi tik patirties ir išsilavinimo reikalavimas);
str.) arba iš restruktūrizavimo į bankroto procesą. Atitinkamai nėra pagrindo išskirti identiškus reikalavimus tenkinančią profesiją į dvi atskiras. 39.
administratorių rūmai
19 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta žemiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paskirta valstybės institucija, atsakinga už nemokumo administratorių veiklos priežiūros administravimą ir kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų vykdymą tiek, kiek jos nepriskirtos Nemokumo administratorių rūmams.“ Nepritarti Projektu siūloma keisti nemokumo administratorių priežiūros modelį, sukuriant nemokumo administratorių savivaldą – Nemokumo administratorių rūmus – ir deleguojant jiems tam tikras funkcijas (susijusias su nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų organizavimu ir vykdymu, profesinės kvalifikacijos kėlimo organizavimu ir kontroliavimu, profesinės etikos taisyklių nustatymu ir jų laikymosi užtikrinimu) Kadangi Projektu siūlomas mišrus administratorių priežiūros modelis ir nemokumo administratorių veiklos priežiūrą (veiklos patikrinimus) atlieka priežiūros institucija, kuri už nustatytus pažeidimus gali skirti poveikio priemones (iš kurių griežčiausia – teisės teikti paslaugas panaikinimas), siūloma pagrindine institucija, atsakinga už teisės teikti paslaugas suteikimą/panaikinimą, palikti priežiūros instituciją. Siekiant užtikrinti, kad patikrinimus atliktų ir poveikio priemones skirtų nepriklausoma nuo profesijos institucija, šių funkcijų nesiūloma deleguoti Nemokumo administratorių rūmams. Toks pat mišrus priežiūros modelis yra taikomas ir auditorių ir audito įmonių priežiūrai. 40. Lietuvos administratorių rūmai
6 Argumentai: Siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauju 6 punktu, kuris įtvirtintų atlygintinumo principą.
Šiuo yra siekiama įtvirtinti principinę nuostatą, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymas bei šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai dabar ir ateityje užtikrintų, jog teikdamas nemokumo administravimo paslaugas administratorius gautų sąžiningą bei teisingą atlygį, kartu būtų aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinama, kad yra draudžiamas savanoriškas rizikos negauti administravimo išlaidų atlyginimo prisiėmimas ar nemokumo administratoriaus įpareigojimas teikti nemokumo administravimo paslaugą neatlygintinai. Tokiu būdu kartu būtų sukurtos prielaidos ženkliai sumažinti praktikoje vis dar pasitaikančius atvejus (arba tokių regimybių kūrimą viešojoje erdvėje), kai nemokumo administratorius, negaudamas administravimo išlaidų atlyginimo, savo finansinių praradimų atstatymui ar finansinės padėties pagerinimui imasi nesąžiningų veiksmų arba piktnaudžiauja teise. Tokiu būdu taip pat būtų skatinamas pasitikėjimas nemokumo administratoriais ir jų vykdoma veikla. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauju 6 punktu, jį išdėstant taip:
„6) atlygintinumo principas, reiškiantis, jog už teikiamas
nemokumo administravimo paslaugas, administratorius turi gauti sąžiningą ir teisingą atlygį; kreditoriai iš bankrutuojančios įmonės turto turi pareigą apmokėti ir nemokumo administravimo išlaidas (atlygintinumo principas), o savanoriškas rizikos negauti administravimo išlaidų atlyginimo prisiėmimas ar nemokumo administratoriaus įpareigojimas teikti nemokumo administravimo paslaugą neatlygintinai, nemokumo administratoriaus veikloje yra draudžiamas.“ Nepritarti Projekto siūlomų nustatyti nemokumo proceso principų reikšmė – padėti geriau pasiekti įstatymo tikslą, ypatingai tais atvejais, kai kyla neaiškumų dėl įstatyme numatytų teisinio reguliavimo priemonių.
Manoma, kad atlygio už nemokumo proceso administravimą nustatymo klausimai pakankamai aiškiai sureguliuoti. Restruktūrizavimo atveju, jeigu būtų prašoma paskirti nemokumo administratorių, prie pareiškimo turėtų būti pridedama sutikimas – deklaracija (Įstatymo projekto 17 str. 3 d. 5 p. ir 4 d. 2 p.), taip pat nurodoma atlygio suma, už kurią nemokumo administratorius sutinka administruoti juridinio asmens restruktūrizavimą (Įstatymo projekto 36 str. 3 d.). Bankroto atveju, esant nepakankamai lėšų, bankroto byla galėtų būti keliama tik asmeniui, kuris kreipiasi dėl bankroto bylos iškėlimo, įmokėjus lėšų į teismo depozitinę sąskaitą arba nemokumo administratoriui sutikus tokį procesą administruoti (projekto 23 str.). Kitais atvejais bankroto bylos neturėtų būti keliamos. Todėl siūlomas atlygintinumo principas būtų perteklinis ir nereikalingas. 41.
administratorių rūmai
1 Argumentai: Mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas, atliekamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, negali būti prilyginamas teisme nagrinėjamai bylai ar išankstiniam ginčų nagrinėjimui ne teismo tvarka, kur yra pareikšti turtiniai reikalavimai arba išieškojimo vykdymui. Mokestinis patikrinimas yra mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas (siekiant kontroliuoti, kaip vykdomi mokesčių įstatymų reikalavimai), o mokestinis tyrimas - mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Taigi, pats patikrinimo arba stebėsenos atlikimas, kaip tęstinis veiksmas, objektyviai neturėtų riboti galimybės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Manytina, kad turi būti suteiktas prioritetas bankroto procedūrą vykdyti greitesniu ir mažiau konfliktiniu būdu – ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į nurodyta siūlytina atsisakyti perteklinio ribojimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kai yra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas. Taip pat siūlytina sukonkretinti įstatymo projekto 11 str. 1 dalyje pateiktą formuluotę, aiškiai įtvirtinant, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu kreditorių susirinkimo sušaukimo dieną yra tenkinamos toliau šioje straipsnio dalyje nurodytos sąlygos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną kreditorių susirinkimo sušaukimo dieną yra tenkinamos šios sąlygos:
1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;
2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus;
3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM duomenimis, bankroto procesų praktikoje pakankamai dažnai būna situacijų, kai įmonė inicijuoja neteisminę bankroto procedūrą tuo metu, kai mokesčių administratorius atlieka mokestinį tyrimą/mokestinį patikrinimą ar jau vyksta mokestiniai ginčai. Mokesčių administratorius šiuo atveju neturi reikalavimo teisės, todėl nebūna informuotas apie kreditorių susirinkimą, kuriame sprendžiamas klausimas dėl įmonės bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. VMI prie FM, neturėdama reikalavimo teisės, nebūna įtraukta į kreditorių sąrašą ir negali išsakyti savo pozicijos dėl bankroto proceso eigos. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai, pasibaigus mokestiniam tyrimui/ mokestiniam patikrinimui ar mokestiniams ginčams, įmonė jau būna išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir negalima patenkinti nors dalies papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos, bendradarbiauti dalinantis žinoma informacija apie ūkio subjektų sudarytus galimai neteisėtus sandorius. 2018 m. birželio mėn.
atliktoje ne teismo tvarka bankrutuojančių/bankrutavusių įmonių veiklos rodiklių analizėje nustatyta, kad neteisminio bankroto proceso pasirinkimas gali būti iš anksto suplanuotas būdas, kuriuo siekiama išvengti mokesčių bei įsiskolinimų kreditoriams mokėjimo, taip padarant didelę žalą valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir siekiant tinkamai apsaugoti viešąjį interesą, Įstatymo projekto 11 str. 1 d. 3 p. turėtų likti. Siūloma patikslinti 11 str. 2 d.:
„2. Jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos, bankroto procesas
gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka.“
administratorių rūmai
42 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti įtvirtinant nuostatą, kad nemokumo administratoriaus dalyvavimas yra privalomas viso restruktūrizavimo proceso metu (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlymo 35 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu prašoma paskirti nemokumo administratorių restruktūrizavimo byloje
, siūlomo nemokumo administratoriaus vardas ir pavardė, jei jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei jis juridinis asmuo, jo eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti) ir nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija;“ Nepritarti Projektas parengtas, siekiant užtikrinti Europos Komisijos 2014 m. kovo 12 d. rekomendacijos 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą įgyvendinimą. Šioje rekomendacijoje, be kita ko, nurodoma, kad nemokumo specialistas neturėtų būti privalomas visais atvejais, o kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų spręsti, ar tai būtina.
Tai atkartojama ir Europos Parlamento ir Tarybos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų, antrosios galimybės ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui gerinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/30/ES direktyvos projekte, kurios priėmimas numatytas šių metų I pusmetį. 43. Lietuvos administratorių rūmai
21 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti įtvirtinant nuostatą, kad nemokumo administratoriaus dalyvavimas yra privalomas viso restruktūrizavimo proceso metu (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 35 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) atlygio už restruktūrizavimo proceso administravimą nemokumo administratoriui, jei jis yra paskirtas, suma;“ Nepritarti Žr. argumentus prie 42 p. 44. Lietuvos administratorių rūmai
33 Argumentai: Įstatymo projekte yra numatytos nuostatos neproporcingai didinančios administracinę naštą ne tik nemokumo administratoriams, kurie nuolat privalės teikti informaciją apie bet kokius pokyčius nemokumo procese, tačiau ir priežiūros institucijai, kuriai tektų pareiga tokius duomenis apdoroti. Toks reguliavimas, priešingai nei buvo skelbiama, nesumažins administracinės naštos, o biurokratijos lygis nemokumo bylose nepagrįstai išaugs. Objektyviai įvertinus įstatymo projekto 32 ir 33 straipsnių turinį, pagrįstai teigtina, kad tokios informacijos teikimas niekaip nėra susijęs su Europos Sąjungos Reglamentu Nr. 2015/848, o galimai nukreiptas į siekį neefektyviai naudoti biudžeto lėšas bei steigti darbo vietas programinės įrangos kūrimui/tobulinimui, taip pat steigti darbo vietas aptariamos didelio kiekio informacijos apdorojimui.
Pavyzdžiui, pagal įstatymo projekto 32 ir 33 straipsnius, yra imperatyviai nustatoma, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną priežiūros institucijai privalo pateikti informaciją ir/ar apie faktinių aplinkybių pasikeitimą nemokumo byloje bei kartą per mėnesį teikti ataskaitą priežiūros institucijai apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su įmonės turtu, gautinomis sumomis iš turto realizavimo bei debitorių, patirtomis išlaidomis. Įtvirtinus tokį reglamentavimą, ne tik kad nepagrįstai padidėtų administracinė našta nemokumo administratoriams, tačiau kiekvieno pakitimo įmonės sąskaitose fiksavimas ir teikimas priežiūros institucijai būtų akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems nemokumo reformos tikslams. Kartu pažymėtina tai, kad pagal aptariamus įstatymo projekto straipsnius ir teismui yra nustatoma analogiška perteklinė administracinė našta dėl informacijos teikimo priežiūros institucijai, kai tuo tarpu nemokumo bylas nagrinėjantys apygardos teismai ir taip yra užkrauti itin dideliu kiekiu bylų. Akcentuotina ir tai, kad pagal šį įstatymo projektą priežiūros institucijos pagrindinės funkcijos yra susijusios su planinių ir neplaninių patikrinimų vykdymu bei su nemokumo administratoriaus priežiūra, siekiant nustatyti ar nemokumo administratorius veiklą vykdo pagal teisės aktų reikalavimus. Kita priežiūros dalis (susijusi su turtu, jo valdymu, disponavimu ir naudojimu, taip pat administravimo išlaidomis) yra išimtinai kreditorių kolegialaus organo kompetencijoje.
Taigi, tokiu reguliavimu nepagrįstai ir neproporcingai išplečiant priežiūros institucijos kompetenciją, būtų ne tik ribojama kreditorių kolegialaus organo kompetencija, griaunama per daugelį metų suformavusi praktika, tačiau būtų didinamas ir valstybės biurokratijos aparatas pačioje priežiūros institucijoje bei perkeliama neproporcinga ir neadekvati administracinė našta nemokumo administratoriui bei nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, pastaruosius atitraukiant nuo jų tiesioginių funkcijų vykdymo. Priežiūros institucijos informavimas apie šaukiamus kreditorių susirinkimus/komiteto posėdžius, kreditorių kolegialaus organo priimtus sprendimus, informacijos apie bendrovės turtą, turto pardavimo kainas ir tvarką, administravimo išlaidas ir kitų plataus masto duomenų teikimas, dar priežiūros institucijai tai skelbiant viešai jos internetiniame tinklalapyje: (i) yra nesuderinamas su greitesniu procedūrų vykdymu, o tuo pačiu su įstatymo keitimo tikslais; (ii) neužtikrins proceso koncentruotumo principo įgyvendinimo; (iii) didins administracinę naštą nemokumo administratoriams; (iv) kreditorių susirinkimas/komitetas bus ribojamas nustatyti kreditorių susirinkimo/posėdžio laiką; (v) bus sukurtos akivaizdžios kliūtys didelės skubos klausimus spręsti operatyviai; (vi) viešai skelbiant apie vyksiančius kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžius, suinteresuotiems asmenims bus sudaromos sąlygos sužinoti apie galimą turto kainos mažinimą, tuo iš esmės eliminuojant galimybes bankrutavusios įmonės turtą parduoti didžiausia galima kaina; (vii) ir t.t. Įstatymo projekto 32 str. 2 dalyje nurodyta informacija bet kuriuo atveju turi būti teikiama kreditoriams ir teismui nemokumo administratoriaus ataskaitose - šios informacijos teikimas jau yra reglamentuotas įstatymo projekte. Įstatymo projekto 32 str.
Įstatymo projekto 32 str. 3 dalyje įvirtinta nuostata, numatanti, kad informacija nuo patalpinimo priežiūros institucijos duomenų bazėje yra laikoma kaip žinoma visiems subjektais, socialiniu požiūriu laikytina neproporcinga ir neteisinga. Nors įstatymo projekte yra įvirtinta kreditoriaus teisė gauti informaciją apie nemokumo bylos eigą, priimtus sprendimus, finansinę būklę ir pan., tačiau įstatymo projektas nesieja tokios teisės įgyvendinimo su asmens elektroninio raštingumo lygiu. Tai suponuoja, kad nepaisant informacijos, kurios gavimo teisę įstatymas numato kreditoriams ir kurią renka priežiūros institucija, aktualumo ar kreditoriaus valios tokią informaciją gauti, nemokumo administratorius ne tik tokią informaciją turės nuolatos pateikinėti kreditoriams, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis (internetu, el. paštu ir kt.), kitu būdu (nei pateikiant priežiūros institucijai), bet ir sudarinėti tokių asmenų sąrašus, nustatyti tokios informacijos tvarkas, kas siejama su poreikiu papildomai naudoti didelius žmogiškuosius išteklius ir finansinius resursus. Esant įtvirtintoms tokio turinio nuostatoms būtų sukelta teisinė sumaištis, kadangi nemokumo proceso dalyviai gali tiesiog nesuprasti iš ko jie privalo gauti informaciją ir į ką turi kreiptis. Pavyzdžiui, įstatymo projekto 33 str.
neproporcingos ir neadekvačios administracinės naštos atsiradimą nemokumo administratoriaus bei nemokumo bylą nagrinėjančio teismo atžvilgiu, kadangi šiems subjektams (i) bus būtina analizuoti didelį kiekį dokumentų, siekiant nustatyti ar tam tikri juose esantys duomenys skelbtini ar nuasmenintini;
(ii) jeigu bus nustatyta, kad tam tikri duomenys nuasmenintini, tokiu atveju bus būtina arba užbraukinėti/užtušuoti šiuos duomenis mechaniškai (dokumentui esant skenuotam), arba perrašinėti/redaguoti ištisus tekstus (dokumentui esant redaguojamu elektroniniu formatu); (iii) atliekant nuasmeninimą visada egzistuos žmogiškosios klaidos tikimybė arba rizikos dėl neteisingo teisinio reguliavimo interpretavimo, kas sąlygos papildomų ginčų kilimą dėl asmens duomenų apsaugos ir (ar) komercinės paslapties apsaugos reikalavimų pažeidimo. Taip pat manytina, kad įstatymo projekto 32 str. 2 d. 6 punktas, įtvirtinantis teisę bet kokiems kreditorių susirinkimuose dalyvaujantiems asmenims gauti informaciją apie bankroto procese dalyvaujančių kreditorių vardus, pavardes, pavadinimus, jų kodus, jų turimus reikalavimo dydžius, šių reikalavimų pobūdžius (priskyrimą konkrečiai eilei/etapui), jau pats savaime pažeidžia asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Taigi, tokio turinio neproporcingas teisinis reguliavimas sukeltų tik dar didesnę problematiką ir sąlygotų jokios pridėtinės vertės nekuriantį administracinės naštos didinimą. Tuo tarpu, šiuo metu galiojančiu reguliavimu dėl informacijos teikimo kreditoriams (kuomet kreditorių kolegialus organas patvirtina jiems tinkamą ir priimtiną tokios informacijos teikimo tvarką) yra užtikrinama, kad kreditoriai gauna informaciją jiems patogiu būdu, gauna tik tokią informaciją, kurią kreditorius nori gauti ir kuri yra jam aktuali, tokiu būdu išvengiant ženklaus žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo poreikio kreditorių teisės gauti informaciją įgyvendinimo procese.
Jeigu aukščiau išdėstytos pastabos ir žemiau pateikti pasiūlymai visgi būtų atmesti, tai kartu pažymėtina, kad vietoje dar vienos brangios e.sistemos kūrimo, valstybės aparato plėtimo bei administracinės naštos nemokumo administratoriams ir teismams didinimo, gali būti visiškai apsiribojama metodinių rekomendacijų informacijos teikimo tvarkai sukūrimu, kurią galiausiai savo kompetencijos ribose patvirtintų kreditorių kolegialus organas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 33 straipsnį išbraukti, o įstatymo projekto 32 straipsnį pakeisti, jį išdėstant taip:
„32 straipsnis. Kreditorių ir kitų asmenų
informavimas apie juridinio asmens nemokumo procesą
darbo dieną nuo informacijos gavimo dienos priežiūros institucijos nustatyta tvarka skelbiama ši informacija:
1) informacija, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 2015/848 24 straipsnio 2 dalyje;
2) nemokumo administratoriaus juridinio asmens nurodyto darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, vardas ir pavardė, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti);
3) nemokumo byloje įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys. 2.
teisę teismui ir kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims savo nustatyta tvarka, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų, savo tvarkomoje informacinėje sistemoje (toliau – informacinė sistema) susipažinti su šia informacija:
1) pranešimais apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir (ar) kreditorių komiteto posėdžius;
2) kreditorių susirinkimų ir (ar) kreditorių komiteto sprendimais;
3) bankroto proceso planu;
4) informacija apie juridinio asmens turtą (turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas, gautos pinigų sumos už parduotą turtą, išieškotos ir gautinos pinigų sumos pagal juridinio asmens skolininkus, kitos gautos sumos);
5) informacija apie bankroto proceso išlaidas pagal šio įstatymo 73 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą struktūrą;
6) informacija apie kreditorius (vardas ir pavardė, jei kreditorius fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jei kreditorius juridinis asmuo), jų reikalavimų dydį ir tenkinimą pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus;
7) restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita;
8) galutine bankroto proceso ataskaita;
9) galutine restruktūrizavimo ataskaita;
10) likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniais;
11) nemokumo byloje priimtais teismų sprendimais ir nutartimis. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija laikoma žinoma toje dalyje nurodytiems teisę susipažinti su šia informacija turintiems asmenims nuo šios informacijos pateikimo informacinėje sistemoje.“ „33 straipsnis. Informacijos apie juridinio asmens nemokumo procesą teikimas priežiūros institucijai 1.
Teismas priežiūros institucijai naudodamasis valstybės informacinių sistemų sąveika teikia priimtas nutartis ir sprendimus, taip pat įsiteisėjusias nutartis ir sprendimus, kartu nurodydamas šią informaciją:
1) teismo pavadinimą;
2) civilinės bylos numerį;
3) teismo nutarties arba sprendimo kategoriją;
4) sprendimo ar nutarties priėmimo ir (ar) įsiteisėjimo datą;
5) sprendimo ar nutarties statusą (neįsiteisėjęs ar įsiteisėjęs). 2. Nemokumo administratorius priežiūros institucijai teikia šią informaciją:
1) šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją, jei bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka;
2) šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją (ši informacija pradedama teikti tik po pirmojo kreditorių susirinkimo);
3) kitą priežiūros institucijos nustatytą jos funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją. 3. Teismas ir nemokumo administratorius šio straipsnio 1 ir
dalies 4 ir 5 punktuose, teikia priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos gavimo ar faktinių aplinkybių atsiradimo ar pasikeitimo dienos, o šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytą informaciją už kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. 4. Teismas ir nemokumo administratorius šiame straipsnyje nurodytą informaciją teikia nepažeisdamas asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų.“ Nepritarti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos atliktų patikrinimų duomenimis dalis pažeidimų yra susiję su netinkamu informacijos teikimu apie bylos eigą.
Siekiant juridinio asmens nemokumo proceso skaidrumo ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugos, savalaikio informavimo, taip pat teisinio aiškumo ir nuoseklumo, įstatymo projekte numatoma pareiga teikti atitinkamą informaciją priežiūros institucijai. Be to, ir pagal galiojantį reglamentavimą priežiūros institucija skelbia duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje. Siūlomos įstatymo projekto 32 ir 33 straipsnių nuostatos turėtų teigiamos įtakos, užtikrinant spartesnį ir tikslesnį duomenų perdavimą, operatyvesnį juridinio asmens teisinio statuso keitimą, mažintų administracinę naštą nemokumo administratoriams. 45. Lietuvos administratorių rūmai
1 Argumentai: Pabrėžtina, kad restruktūrizavimo procesas be nemokumo administratoriaus nesukurs efektyvesnio ir pigesnio restruktūrizavimo proceso. Primintina, kad ir 2001 m. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme buvo numatytas analogiškas reguliavimas, kaip yra siūloma šiuo įstatymo projektu, t. y. kad restruktūrizavimo administratorius nėra būtinas restruktūrizavimo proceso metu. Tuo tarpu susidūrus su realiomis problemomis restruktūrizavimo procesus vykdant be administratoriaus, 2010 m. Įmonių restruktūrizavimo įstatymas buvo keičiamas, įtvirtinant privalomą administratoriaus skyrimą restruktūrizavimo procese.
Šiame kontekste taip pat akcentuotina, jog restruktūrizavimo (nemokumo) administratorius užtikrina sklandų darbą su teismu, taip pat jo dalyvavimas užtikrinama ir aiškią kontrolės formą bendrovės valdymo organams, kuomet yra prižiūrimas visas restruktūrizavimo procesas, kas tokiu būdu tik sustiprina bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Dėl to, siekiant išvengti tiek valdymo organų piktnaudžiavimo nemokumo procese, tiek išvengti daugelio teisminių ginčų, o tuo pačiu ir užtikrinti realią restruktūrizavimo įgyvendinimo galimybę, nemokumo administratorius yra laikytinas būtinu subjektu restruktūrizavimo procese. Be to, dabartinėje įstatymo projekto redakcijoje vienuose straipsniuose įtvirtinus, kad restruktūrizavimo (nemokumo) administratorius nėra būtinas restruktūrizavimo proceso metu, kitos to paties įstatymo projekto normos (žr., pvz., 81 str. 6 ir 7 d., 109 str. 2 d., 116 str. 1 ir 2 d.) liko nesuderintos su tokio turinio išlyga arba jai net prieštarauja, nes, pavyzdžiui, yra įtvirtinami privalomi nemokumo administratoriaus veiksmai restruktūrizavimo proceso metu. Tokia minties vientisumo stoka įstatymo projekte sukuria dar ir teisinį neapibrėžtumą. Atitinkamai šis ir kiti įstatymo projekto straipsniai (17 str. 4 d. 2 p., 26 str. 2 d. 1 p., 103 str. 3 d., 104 str. 2 d. 14 p.) keistini įtvirtinant nuostatą, kad nemokumo administratoriaus dalyvavimas yra privalomas viso restruktūrizavimo proceso metu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti
skiriamas nemokumo administratorius.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 42 p. Kartu pastebėtina, kad pagal įstatymo projekto 103 str.
3 d., kai nemokumo administratorius neskiriamas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis įgyvendina juridinio asmens vadovas, todėl suderinamumo su kitais straipsniais (109, 116) problemos nėra. Įstatymo projekto 81 str. 6 ir 7 dalys neprieštarauja 35 str., nes jose kalbama apie atvejus, kai pereinama iš bankroto į restruktūrizavimo procesą. 46. Lietuvos administratorių rūmai
3 Argumentai Įstatymo projekto 44 str. 3 punkte yra įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti balsavimo kreditorių susirinkime tvarką. Tačiau sistemiškai analizuojant įstatymo projektą, tampa sunku suprasti ko iš tiesų buvo siekiama į įstatymo projektą įtraukiant šią konkrečią normą (44 str. 3 punktą) ir kokią gi tvarką šiuo aspektu galima būtų kreditorių susirinkimui nusistatinėti. Tikėtina, kad 44 str. 3 punkte buvo turimas omenyje pats balsavimo veiksmas (balsavimas už arba prieš). Juolab, kad kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka yra detaliai reglamentuota įstatymo projekto 51 straipsnyje, kartu įstatymo projekto 51 straipsnyje visapusiškai aptariant ir tą pačią balsavimo tvarką. Atsižvelgiant į nurodytą manytina, kad 44 str. 3 punktas yra tiesiog savitikslė ir realiai nieko nereglamentuojanti teisės norma. Tačiau, iš kitos pusės, esant tokiai teisės normai, iš kreditorių pusės gali kilti įvairios bereikalingos interpretacijos dėl šios teisės normos turinio bei jos reikšmės. Atitinkamai, siekiant ateityje išvengti nepagrįstų interpretacijų ir galimų ginčų kilimo, siūlytina įstatymo projekto 44 str. 3 punktą išbraukti. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 44 straipsnio 3 punktą ir 44 straipsnį išdėstyti taip: „44 straipsnis.
Kreditorių susirinkimo teisės Kreditorių susirinkimas turi šias teises:
1) sudaryti kreditorių komitetą;
2) atšaukti iš pareigų kreditorių susirinkimo pirmininką;
3) nustatyti balsavimo kreditorių susirinkime tvarką; 4)3) su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo; 5)4) spręsti dėl juridinio asmens dalyvavimo įmonių grupės koordinavimo procese, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 2015/848 64 straipsnio 3 dalyje, kai juridinis asmuo priklauso įmonių grupei; 6)5) nustatyti informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę, taip pat nemokumo proceso administravimo išlaidų pagrindimo dokumentų teikimo kreditoriams tvarką; 7)6) kreiptis į teismą dėl asmens teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo; 8)7) leisti turtą parduoti kitu nei iš varžytynių būdu; 9)8) kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo; 10)9) kreiptis į teismą dėl žalos, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo; 11)10) naudotis kitomis šiame ir kituose įstatymuose suteiktomis teisėmis.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projekto 51 str. 5 dalį kreditoriams gali būti sudaryta galimybė balsuoti elektroninio ryšio priemonėmis, esant nurodytoms sąlygoms, Įstatymo projekto 44 str. 3 punkte minimoje tvarkoje nustatytini elektroninio balsavimo naudojimo ar nenaudojimo atvejai. Be to, pažymėtina, kad tai yra kreditorių susirinkimo teisė, o ne pareiga, nustatyti tokią tvarką. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 44 str. 3 p.:
„3) nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių
susirinkime tvarką;“. Taip pat patikslinti Įstatymo projekto 47 str. 5 d.
5 d. 6 p.: „6) balsavimo kreditorių susirinkime tvarkos aprašas arba nuoroda internete į interneto svetainę, kur galima su šiuo tvarkos aprašu susipažinti, jeigu kreditorių susirinkimas tokią tvarką nustatė;“. 47. Lietuvos administratorių rūmai
56 Argumentai: Argumentacija yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymo išbraukti Įstatymo projekto 44 str. 3 punktą. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 47 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir 44 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta
ši informacija:
iniciatorius, jeigu klausimo svarstymą inicijavo ne nemokumo administratorius;
4) siūlomi sprendimų projektai;
galima su ja susipažinti;
6) balsavimo kreditorių susirinkime tvarkos aprašas arba nuoroda internete, kur galima su šiuo tvarkos aprašu susipažinti; 7)6) balsavimo iš anksto dokumento forma.“ Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie 46 p. 48. Lietuvos administratorių rūmai
3 Argumentai: Pažymėtina, kad už nemokumo proceso eigą yra atsakingas būtent nemokumo administratorius, kuriam ir yra žinoma administruojamos bendrovės įsipareigojimų ir jų kaitos struktūra. Dėl to nemokumo administratoriui sudarius tokį kreditorių registravimo sąrašą, šis turėtų būti atsakingas ir už tokių duomenų teisingumą, tvirtinamą parašu. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši teisės norma neišsprendžia praktikoje kilsiančių problemų, kuomet kreditorių susirinkimo pirmininkas susirinkimo posėdyje faktiškai nedalyvauja, o balsuoja raštu arba iš viso nebalsuoja. Dėl šių priežasčių registracijos sąrašas gali būti ir nepasirašytas, nors susirinkime bus dalyvaujančių kreditorių.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, siūlytina atsisakyti reikalavimo, kad kreditorių registravimo sąrašą pasirašytų ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kreditorių registravimo sąrašą pasirašo kreditorių
susirinkimo pirmininkas ir nemokumo administratorius.“ Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 49 str. 3 d.: „3. Kreditorių registravimo sąrašą pasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas ir nemokumo administratorius.“
administratorių rūmai 2019-04-1554 Argumentai: Kaip jau buvo minėta aukščiau (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 49 straipsnio keitimui), už nemokumo proceso eigą yra atsakingas nemokumo administratorius, kuris iš esmės visais atvejais bus kreditorių susirinkimo/komiteto posėdžio iniciatorius, rengęs ir siūlomus nutarimų projektus, tiksliai žinantis tiek protokolo rengimo taisykles, tiek išmanantis kiekviename susirinkime/komiteto posėdyje svarstomus klausimus. Tuo tarpu, praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kuomet kreditorių susirinkimo/komiteto pirmininkas yra neaktyvus arba realizavus įkeistą ar hipoteką užtikrintą turtą, kreditorių susirinkimo/komiteto pirmininko, kuriuo dažniausiai būna įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, aktyvumas nemokumo procese itin sumažėja. Paminėtina ir tai, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet pirmininkas atsisako pasirašyti protokolą, kas sudaro kliūtis pateikti teismui ir kreditoriams dokumentą, įtvirtinantį nutarimų priėmimą. Dėl šių priežasčių, siekiant išvengti atvejų, kuomet pirmininkas nedalyvauja arba yra neaktyvus, taip pat siekiant išlaikyti protokolo turinio teisingumą, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 54 straipsnio 1, 3, 6, 8 dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 54 straipsnio 1, 3, 6, 8 dalis ir jas išdėstyti taip: „54 straipsnis.
komiteto pirmininkas nemokumo administratorius. 2. Pranešimas apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį skelbiamas informacinėje sistemoje likus ne mažiau kaip 14 dienų iki kreditorių komiteto posėdžio dienos. 3. Kreditorių komiteto posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 1/2 kreditorių komiteto narių, iš kurių vienas yra kreditorių komiteto pirmininkas. 4. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. 5. Kreditorių komiteto priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė kreditorių komiteto narių. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra kreditorių komiteto pirmininko balsas. 6. Kreditorių komiteto sprendimai įrašomi kreditorių komiteto posėdžio protokole, kurį pasirašo kreditorių komiteto pirmininkas kreditorių komitetui pirmininkaujantis asmuo ir nemokumo administratorius. Kreditorių komitetui pirmininkavusiam asmeniui atsisakius pasirašyti posėdžio protokolą, jį pasirašo nemokumo administratorius. 7. Kreditorių komiteto posėdžiuose be balsavimo teisės gali dalyvauti šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys. 8. Kreditorių komiteto pirmininkas kreditorių komiteto posėdžio protokolą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių komiteto posėdžio dienos turi pateikti nemokumo administratoriui.“ Pritarti iš dalies Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 54 str. 1 d., 3 d. ir 6 d.: „1. Kreditorių komiteto posėdžius šaukia kreditorių komiteto pirmininkas arba nemokumo administratorius. „3. Kreditorių komiteto posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip 1/2 kreditorių komiteto narių, iš kurių vienas yra kreditorių komiteto pirmininkas.“ „6.
Kreditorių komiteto sprendimai įrašomi kreditorių komiteto posėdžio protokole, kurį pasirašo kreditorių komiteto pirmininkas posėdžiui pirmininkaujantis asmuo.“
administratorių rūmai
5 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti naikinant pakartotinio restruktūrizavimo galimybę jau esant iškeltai bankroto bylai (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 78 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) vertina ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies reikalavimams, juridinio asmens pardavimo vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis įmonių pardavimą (toliau – juridinio asmens pardavimas), juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę;“ Nepritarti Vertinant Pasaulio banko Doing business metodiką, turėtų būti numatytos galimybės iš bankroto pereiti į restruktūrizavimą, jeigu atsiranda perspektyva pelningai veiklai. Net ir iškėlus bankroto bylą, turėtų būti suteikiama dar viena galimybė įvertinti veiklos gyvybingumą ir gyvybingą subjektą išsaugoti. Be to, pastebėtina, kad Šiaurės – Baltijos šalių rekomendacijos nemokumo teisei taip pat nurodo, kad juridinio asmens nemokumas neturėtų būti kliūtis kelti restruktūrizavimo bylą. 51. Lietuvos administratorių rūmai
311 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti naikinant pakartotinio restruktūrizavimo galimybę jau esant iškeltai bankroto bylai (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 78 straipsnio keitimui).
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 60 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) nemokumo administratoriaus nuomonę dėl juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybės;“ Nepritarti Žr. argumentus prie 50 p. 52. Lietuvos
suderinti įstatymo projekto nuostatas dėl ūkinės komercinės veiklos bei siekiant aiškesnio reguliavimo, galinčio sumažinti praktines problemas, kuomet sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos tęstinumo reikia priimti iki kreditorių susirinkimo, siūlytina įstatymo projekto 63 str. 1 ir 2 dalis pakeisti. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 2 str. 21 dalis, apibrėžianti įstatymo projekte naudojamos sąvokos „Ūkinė komercinė veikla“ turinį, prieštarauja įstatymo projekto 63 str. 1 dalyje įtvirtinam reguliavimui. Kaip matome, pagal ūkinės komercinės veiklos sąvoką ūkinę komercinę veiklą galima vykdyti, kai yra siekiama gauti pajamų bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais, o įstatymo projekto 63 str. 1 dalyje yra nurodyta, kad juridinis asmuo turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, tik jeigu jos rezultatas mažina kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, visų pirma pabrėžtina, kad ūkinės komercinės veiklos rezultatas bus aiškus tik baigus vykdyti veiklą, o antra – nevykdant ūkinės komercinės veiklos:
(įstatymo projekto 80 str.).
Objektyvu teigti, kad kreditoriai taikos sutartį sudarinės tik tuo atveju, jei bankrutuojantis subjektas bus gyvybingas, kaip tą apibrėžia įstatymo projekto 2 str. 6 dalis;
bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą (įstatymo projekto 81 str.). Juolab ir įstatymo projekto 21 str. 1 dalyje yra įtvirtinta, kad „1. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas;
3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto.“;
asmens pardavimo (įstatymo projekto 87 str.). Objektyvu teigti, kad dažniausiai rinkos dalyvius domins ne bankrutuojančiam subjektui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų visuma (kuriuos ir taip bus galima įsigyti bankroto proceso eigoje), o būtent realią ūkinę komercinę veiklą vykdantys bankrutuojantys subjektai. Taigi, galima konstatuoti, kad esant tokiam reguliavimui bus neveiksnūs jau paminėti įstatymo projekto straipsniai (80 str., 81 str. ir 87 str.). Prie minėtų įstatymo projekto straipsnių neveikimo tiesiogiai prisideda ir (i) įstatymo projekto 63 str. 2 dalis, numatanti, kad sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas, (ii) taip pat įstatymo projekto 60 str. 3 d. 10 punktas, kuriame numatyta, jog nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikia nemokumo administratoriaus nuomonę dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitikimo šio įstatymo projekto 63 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pagrįstą ūkinės komercinės veiklos pajamų ir sąnaudų vertinimu, (iii) bei įstatymo projekto 62 straipsnis (kartu su Darbo kodekso 62 str.
kad per tris darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir ne anksčiau kaip po penkiolikos darbo dienų nuo tokio įspėjimo su jais nutraukiamos darbo sutartys. Taigi, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 18 darbo dienų turės atleisti visus bankrutuojančio subjekto darbuotojus. Apibendrinus aukščiau išdėstytą galima konstatuoti, jog sprendimo priėmimo dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo delegavimas išimtinai tik kreditorių susirinkimui (kad ir pirmajam), yra nesuderinamas su aukščiau aptartomis kitomis įstatymo projekto nuostatomis, taip pat neatitinka ir protingumo kriterijų. Šioje vietoje pažymėtina, kad pagal įstatymo projekte nustatytus terminus pirmasis kreditorių susirikimas anksčiausiai gali įvykti tik po kiek daugiau nei 4 mėnesių (žr. privalomas procedūras ir jų terminus, įtvirtintus įstatymo projekto 27 straipsnyje, 41 str. 1 ir 3 dalyse, 42 str. 2 dalyje, 60 str. 1 dalyje). Tuo tarpu jau vien darbuotojai bus atleisti per
apribotas, o aptariamos (keistinos) įstatymo projekto normos akivaizdžiai nesudaro sąlygų to įgyvendinimui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlytina įstatymo projekto 63 str. 1 dalyje įtraukti (sugrąžinti) šiuo metu galiojančią ir praktikoje veiksmingą Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d.
veiklos vykdymo, o įstatymo projekto 63 str. 2 dalį papildyti nuostatomis, kurios suteiktų teisę sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo iki pirmojo kreditorių susirinkimo priimti nemokumo administratoriui. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 63 straipsnį išdėstyti taip: „63 straipsnis. Juridinio asmens ūkinė komercinė veikla
veiklą, tik jeigu jos rezultatas mažina kreditorių reikalavimų sumą labiau nei ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. 2. Sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo iki pirmojo kreditorių susirinkimo priima nemokumo administratorius, o kreditorių susirinkimas pritaria ūkinės komercinės veiklos tęsimui arba priima sprendimą ją nutraukti. 3. Vykdydamas ūkinę komercinę veiklą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus. 4. Einamieji mokėjimai mokami ir gali būti išieškomi tik iš ūkinės komercinės veiklos pajamų. 5. Jei ūkinėje komercinėje veikloje yra naudojamas įkeistas turtas, šio turto išlaikymo išlaidos laikomos ūkinės komercinės veiklos išlaidomis. 6. Iš ūkinės komercinės veiklos kilę reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių tenkinami šio įstatymo III skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Siūloma papildyti Įstatymo projekto 61 str. 1 dalį taip: „1.
1 dalį taip: „1. Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus atvejus, kai:
1) nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per 30 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys;
2) prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, kurią nemokumo administratorius, atsižvelgęs į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendžia vykdyti. “ Prieštaravimo tarp Įstatymo projekto 2 str. 21 d. ir 63 str. 1 d. nuostatų neįžvelgtina. Įstatymo projekto 2 str. 21 d. numato ūkinės komercinės veiklos sąvoką, t. y. apibūdina, kokia veikla būtų laikoma ūkine komercine veikla, tuo tarpu Įstatymo projekto 63 str. 1 d. numato nuostatas, kada ši veikla galėtų būti vykdoma. Remiantis efektyvumo principu, ūkinės komercinės veiklos vykdymas neturėtų būti savaiminis tikslas. Ūkinė komercinė veikla galėtų būti vykdoma tik tuomet, kai kreditoriams naudingiau ją vykdyti nei realizuoti turtą dalimis. Šia nuostata siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai administratorius tęsia nuostolingą ūkinę komercinę veiklą tam, kad galėtų padengti savo administravimo išlaidas, o kreditoriams dėl to sumažėja galimybė tenkinti savo reikalavimus. Be to, tai nepagrįstai prailgina bankroto procesą (bankroto proceso trukmė yra vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį Pasaulio bankas vertina šalių nemokumo sistemos efektyvumą). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, administratorius turėtų spręsti dėl juridinio asmens sudarytų prievolių tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams (59 str.
3 p.), vertintų ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies reikalavimams, juridinio asmens pardavimo vadovaujantis Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus devintojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis įmonių pardavimą, juridinio asmens restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę (59 str. 5 p.), kreiptųsi dėl tarpinio finansavimo, jei jo reikia (59 str. 7 p.). Kreditorių susirinkimas toliau spręstų klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, juridinio asmens pardavimo, restruktūrizavimo ar taikos sutarties sudarymo (63 str. 2., 79 str. 1 d., 87 str. 3 d.). Prognozuojamas ūkinės komercinės veiklos rezultatas būtų pateikiamas pirmajame kreditorių susirinkime (60 str. 3 d. 8 p.) bankroto proceso plane, jame, be kita ko, nurodant duomenis apie planuojamas ūkinės komercinės veiklos pajamas ir sąnaudas, turto pradinę pardavimo kainą. Remiantis šia ir kita pirmajame kreditorių susirinkime pateikta informacija, kreditorių susirinkimui – esminius sprendimus priimančiam ir kreditorių interesams atstovaujančiam kreditorių savivaldos organui – būtų sudaryta galimybė vertinti planuojamą ūkinės komercinės veiklos rezultatą ir priimti sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Įstatymo projektas numato pakankamas prielaidas bankroto proceso metu parduoti juridinį asmenį kaip veikiantį verslą, sudaryti taikos sutartį ar pereiti į restruktūrizavimą, remiantis žemiau nurodytais argumentais. Taigi, Įstatymo projektas sudaro prielaidas užtikrinti ūkinės komercinės veiklos vykdymą nuo bankroto bylos iškėlimo iki juridinio asmens pardavimo ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ar taikos sutarties sudarymo.
Įmonei iškėlus bankroto bylą, darbuotojai įgyja teisę į papildomas socialines garantijas iš Garantinio fondo, todėl yra svarbu užtikrinti paprastą ir sparčią darbuotojų atleidimo procedūrą. Tuo tikslu kartu su Įstatymo projektu yra teikiamas Darbo kodekso 62, 63,149 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2780. Nemokumo administratoriui nusprendus, kad reikia darbuotojų, kurie dirbtų ir įmonės bankroto proceso metu, jis turi teisę priimti į darbą naujus (arba buvusius) darbuotojus. Iš kitos pusės, buvęs darbuotojas turi laisvę apsispręsti, ar jis norėtų vėl dirbti bankrutuojančioje įmonėje, ar vis dėlto norėtų ieškotis darbo kitoje įmonėje. Todėl su bankroto proceso metu dirbančiais darbuotojais (senais ir naujais) sudaromos naujos terminuotos darbo sutartys. Įstatymo projektas numato, kad darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojai priimami bankroto procesui administruoti, ar ūkinei komercinei veiklai vykdyti, priklauso administratoriaus kompetencijai (Įstatymo projekto 59 str. 4 p., 60 str. 3 d. 12 p., 66 str. 1 d. 7 p.), ir pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo terminas darbuotojų priėmimui įtakos neturėtų turėti. Pirmajame kreditorių susirinkime, be kita ko, būtų teikiama tik informacija apie bankroto proceso metu priimtų darbuotojų skaičių. Iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimo administratorius vertintų ūkinės komercinės veiklos vykdymo atitiktį šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies reikalavimams (Įstatymo projekto 59 str. 5 p.), taip pat spręstų klausimus dėl darbuotojų, įskaitant ir tuos, kurie reikalingi vykdant ūkinę komercinę veiklą, priėmimo (Įstatymo projekto 59 str. 4 p.). 53. Lietuvos administratorių rūmai 2019-04-1565 Argumentai:
Vietoje įstatymo projekto 65 str.
atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (kai objektyviai gali egzistuoti ir kitos priežastys, pvz., dėl administratoriaus atstatydinimo), siūlytina aiškiai apibrėžti kokią reikalavimų sumą turintis kreditorius gali to prašyti, taip pat apibrėžti reikalavimus kreditorių atstovams dėl išsilavinimo. Manytina tik tokiu būdu būtų sukurtas teisinis apibrėžtumas ir sudarytos prielaidos išvengti piktnaudžiavimo atvejų (pvz., kad dešimtys skirtingų smulkiųjų kreditorių negalėtų inicijuoti atskirų patikrinimų ir taip paralyžiuoti administratoriaus darbo). Taip pat pabrėžtina, kad tokį Juridinio asmens dokumentų patikrinimą turi vykdyti pats patikrinimu suinteresuotas kreditorius, tačiau už kreditorių to neturėtų atlikinėti nemokumo administratorius. Tuo tarpu, įstatymo projekto 65 str. 3 d. 2 punkte įtvirtinant nemokumo administratoriaus pareigą „atsakyti į kreditoriaus klausimus, susijusius su tikrinamais juridinio asmens dokumentais“, kreditoriui būtų sudarytos visos galimybės, pasinaudojant atitinkama forma parengtais klausimais, „priversti“ nemokumo administratorių, per atsakymų pateikimą, atlikti patikrinimą už suinteresuotą kreditorių. Taigi tokio turinio norma laikytina iš esmės ydinga, pernelyg neapibrėžta bei potencialiai kurianti konfliktines situacijas tarp kreditoriaus ir nemokumo administratoriaus. Atsižvelgiant į nurodytą, įstatymo projekto 65 str. 3 d. 2 punktą siūlytina ištrinti arba iš esmės jį pakeisti, aiškiai numatant, kad klausimai gali būti keliami tik dėl jau patikrintų dokumentų, o patys klausimai turi būti tik techninio pobūdžio. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 65 straipsnio 1 dalį ir išbraukti 65 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 65 straipsnį išdėstant taip „65 straipsnis. Juridinio asmens dokumentų patikrinimas 1.
Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 20 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, savomis lėšomis atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą. 2. Juridinio asmens dokumentų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos. 3. Nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorius privalo:
1) sudaryti sąlygas kreditoriui susipažinti su juridinio asmens dokumentais;
2) atsakyti į kreditoriaus klausimus, susijusius su tikrinamais juridinio asmens dokumentais; 3)2) pateikti kreditoriui prašomų dokumentų kopijas. 4. Nemokumo administratorius už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą gali pareikalauti iš juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. 5.
sudaro asmens duomenys, kreditorius turi teisę gauti tik pasirašęs pasižadėjimą ją išsaugoti.“ Pritarti iš dalies Manoma, kad Įstatymo projekto 65 str. siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkamai subalansuotas ir sudarantis tinkamas sąlygas visiems kreditoriams įgyvendinti savo teises, kai siekiama ginčyti kreditorių sprendimus, sudarytus sandorius ar kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto. Įstatymo projekte numatyta teisė nemokumo administratoriui už papildomą darbą reikalauti pagrįsto dydžio atlyginimo (Įstatymo projekto 65 str. 4 d.), todėl reikalavimas, kad kreditorius atliktų tikrinimą savo lėšomis yra perteklinis. Be to, įvertinus Įstatymo projekto nuostatas dėl informacijos kreditoriams teikimo (Įstatymo projekto 33 str.), manoma, kad poreikis susipažinti su tam tikrais dokumentais dėl šiame straipsnyje numatytų kreditorių teisų įgyvendinimo sumažėtų. Kartu siūloma patikslinti:
„1. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą.“;
„3. Nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorius privalo:
1) sudaryti sąlygas kreditoriui susipažinti su juridinio asmens dokumentais;
2) atsakyti į kreditoriaus klausimus, susijusius su tikrinamais juridinio asmens dokumentais;
3) 2) pateikti kreditoriui prašomų dokumentų kopijas“. 54. Lietuvos administratorių rūmai
22 Argumentai: Pažymėtina, kad įstatymo projekto 67 str.
bankroto galimybę yra nepagrįstai siejama su kreditorių kolegialaus organo pritarimu, ypač įvertinus tai, kad supaprastintas procesas ir yra pradedamas vykdyti tada, kai tampa akivaizdu, jog įmonės esamo turto ir lėšų nepakaks padengti administravimo išlaidoms vykdant procedūrą įprasta tvarka, dėl ko toks procesas ir yra pradedamas esant aiškioms bei objektyvioms aplinkybėms, kurios yra vertinamos teismo. Taigi, teismas, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms ir įvertinęs objektyvias aplinkybes, priima sprendimą dėl supaprastinto proceso taikymo, todėl sąlygų ir aplinkybių vertinimas dar ir iš kreditorių kolegialaus organo pusės, tam tikra prasme sukelia teismo ir kreditorių kolegialaus organo konkurenciją ir (ar) kelia subordinacijos klausimą. Pažymėtina, kad teismui manant, jog egzistuoja akivaizdūs pagrindai taikyti supaprastintą procesą, o tokiai procedūrai kreditoriams nepritarus, ne tik kliudoma procedūra, tačiau ir ribojamos aiškios CPK nuostatos dėl teismo sprendimo objektyvumo ir teisingumo, nepagrįstai šiuo atveju iškeliat kreditorių kolegialaus organo svarbą. Taip pat netoleruotina situacija, kai esant aiškiai aplinkybei, kad įmonės turto ir lėšų nepakaks administravimo išlaidoms apmokėti, kreditoriai visgi galėtų blokuoti galimybę procesą vykdyti supaprastinta tvarka ir skirstyti administratoriui nurodymus už kurių vykdymą administratoriui nebus atlyginta. Toks reikalavimas gauti kreditorių susirinkimo pritarimą procesą vykdyti supaprastinta tvarka neatitinka supaprastinto proceso, kuriame visus sprendimus priima teismas, esmės ir neužtikrina efektyvaus klausimo sprendimo, turint omenyje, kad visi kreditorių kolegialaus organo priimti sprendimai gali būti skundžiami tiek pirmajai, tiek apeliacinei instancijoms.
Taigi įstatymo projekte įtvirtinus tokio turinio normą, būtų kuriamos nereikalingos sąlygos dėl kreditorių susirinkimo pritarimo supaprastinto proceso taikymui, būtų nepagrįstai ilginama proceso trukmė bei didinamos administravimo išlaidos, kurių nebus galimybės padengti. Atsižvelgiant į išdėstytą, 67 str. 2 d. 2 punktas yra keistinas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 67 straipsnio 2 punktą išdėstyti taip: „2. Teismas nutartį vykdyti bankroto procesą supaprastinta tvarka gali priimti:
1) savo iniciatyva bankroto bylos iškėlimo metu arba
2) nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, kai bankroto byla jau yra iškelta.“ Nepritarti Bankroto procesas supaprastinta tvarka pasižymi tuo, kad kreditorių susirinkimo funkcijas perima teismas, t.y. iš kreditorių atimama teisė dalyvauti bankroto procese. Kreditorių teisė priimti sprendimus bankroto procese yra pamatinė, todėl sprendžiant klausimą dėl šios teisės iš jų atėmimo turi būti išklausyta ir jų nuomonė. Pažymėtina, kad sprendimas dėl supaprastinto bankroto proceso gali būti priimtas bankroto bylos iškėlimo metu (tuomet kreditorių susirinkimo sutikimo nereikia, nes jo dar nėra), tačiau, kai bankroto byla jau yra iškelta ir yra veikiantis kreditorių susirinkimas, kreditorių nuomonė turi būti įvertinama. Atkreiptinas dėmesys, kad čia nėra reikalaujama visų kreditorių pritarimo, pakanka tik paprastos jų daugumos. 55.
administratorių rūmai
2 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti naikinant pakartotinio restruktūrizavimo galimybę jau esant iškeltai bankroto bylai (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 78 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 73 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 73 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro:
1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui (toliau
2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje;
audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos;
4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos;
5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos;
asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos;
8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9)8) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10)9) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 50 p. 56.
administratorių rūmai
3 Argumentai: Įstatymo projekto analizė rodo, kad yra ribojama apeliacijos galimybė išimtinai nemokumo administratoriams, kuomet nemokumo proceso metu yra sprendžiami klausimai esmingai įtakojantys nemokumo administratoriaus teises bei teisėtus interesus, t. y. klausimai dėl administravimo išlaidų sąmatos, atlygio nemokumo administratoriui ir pan. Pažymėtina, kad bankroto administravimo išlaidų sąmata yra tiesiogiai susijusi ne tik su juridinio asmens bankroto proceso vykdymu, tačiau tokios sąmatos skyrimas yra susijęs su nemokumo administratoriumi, kurio įstatyminių funkcijų atlikimui lėšos yra būtinos. Tuo atveju, jei išlaidų sąmata nebus tvirtinama kreditorių kolegialaus organo ir (ar) teismo, administratorius atsakys arba savo atlygiu, arba nevykdys tam tikrų įstatymu numatytų funkcijų, kad nebūtų rizikos jo atlygiui. Apribojus nemokumo administratoriaus teisę į apeliaciją administravimo išlaidų sąmatos atžvilgiu, yra pažeidžiamos nemokumo administratoriaus teisės ir teisėti interesai. Tuo pačiu tokia nuostata akivaizdžiai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad asmens apeliacijos teisė negali būti ribojama. Šiame kontekste akcentuotina tai, kad apeliacijos galimybė užtikrina ir pirmosios instancijos teismų gilesnę probleminio klausimo analizę, sprendžiant nemokumo procesuose itin reikšmingus klausimus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jei kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama nemokumo administratoriaus gali būti skundžiama apeliacine tvarka.“ Nepritarti Leidimas skųsti teismo sprendimą dėl sąmatos apeliacine tvarka dar labiau užtęstų procedūras, todėl būtų netikslingas. Pažymėtina, kad ši nuostata buvo įtvirtinta Įmonių bankroto įstatyme, siekiant užtikrinti bankroto proceso veiksmingumą, nes praktikoje ginčai dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos užtęsdavo bankroto procesus. Siūloma Įstatymo projekte galiojančio teisinio reguliavimo neatsisakyti, siekiant vieno iš pagrindinių tikslų – nemokumo proceso trukmės optimizavimo. Įvertinus tai, kad iš esmės bankroto administravimo išlaidų nustatymas priskirtas kreditorių susirinkimo kompetencijai, o, esant ginčams, šio klausimo sprendimą galima peržiūrėti teisme, manoma, kad tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinamas tinkamas balansas tarp teisingo ir operatyvaus proceso. 57. Lietuvos administratorių rūmai 2019-04-1577 Argumentai:
Visų pirma pažymėtina, kad atlygio už bankroto administravimo paslaugas dydžiai turėtų būti nustatomi įstatymu, t. y. aukštesnės galios teisės aktu, o ne poįstatyminiu aktu, kurių priėmimo/derinimo procedūros skiriasi esmingai. Kaip matyti, įstatymo projektu yra siekiama pakeisti iki šiol galiojančias taisykles atlygio dydžių kontekste, tačiau vis tik nėra aišku, kuo minėtas reguliavimas yra netinkamas, kokias problemas praktikoje jis sukelia ir kokias problemas naujuoju reglamentavimu siekiama išspręsti. Šiuo pažymėtina, kad keičiant reguliavimą dėl bankroto administratorių atlygio dydžio ir jo nustatymo taisyklių, nėra aišku nei atlygio dydžio nustatymo metodika, nei konkretūs dydžiai, kas esmingai gali turėti neigiamos įtakos bankroto administratorių teisėms, teisėtiems interesams bei pačiam tokių paslaugų sektoriui.
Šiuo taip pat akcentuotina, kad tiek iš paties įstatymo projekto, tiek iš 77 straipsnio nėra aiški bazinio atlyginimo reikšmė - ar tai vis tik bus pagrindinis administratoriaus atlyginimas, ar minimalus atlyginimas. Taigi, siūlytina iš esmės koreguoti 77 straipsnį (ne tik žemiau apibrėžtoje dalyje) - bazinį nemokumo administratoriaus atlyginimą nustatyti įstatymu ir jį susieti su kintamuoju dydžiu, pavyzdžiui, vidutiniu darbo užmokesčiu. Maža to, kad nėra aiški bazinio administratoriaus atlygio dydžio nustatymo metodika, įstatymo projekte buvo esmingai pakeista kintamojo atlygio reikšmė bei apskaičiavimo metodika, sukurianti daug klausimų. Įstatymo projekto 77 str. 5 dalis nustato, kad „Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurio sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui.”. Jei tokia norma būtų aiškinama matematinės logikos aspektu, reikštų, kad atvirkštinis proporcingumas šiuo atveju veiktų taip - vieno dydžio reikšmei keletą kartų padidėjus (pavyzdžiui, pajamoms), kito dydžio reikšmė tiek pat kartų sumažėja (kintamojo atlygio dydis). Taigi susiklostytų situacija, kad kuo geriau nemokumo administratorius dirba ir kuo daugiau surenka pajamų, tuo mažesnis atlygis jam yra mokamas.
Taigi, tokia teisės norma yra ydinga, skatinanti bankroto proceso metu patirti kuo didesnes išlaidas (pavyzdžiui, administratoriui mažiau dirbant savarankiškai, o visas galimas paslaugas perkant iš trečiųjų asmenų), kadangi nuo mažesnių išlaidų didesnis atlygis nemokumo administratoriui pagal tokią kintamojo atlygio apskaičiavimo formulę vis tiek nebus mokamas. Maža to, tokia teisės norma nemotyvuotų ir neskatintų nemokumo administratorių tinkamai vykdyti nemokumo procedūras, o tai jau prieštarauja ilgametei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje konstatuota, jog
„<...> kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso
administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras. <...> bankroto administratoriaus atlyginimo dydis iš esmės priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, kuris turi būti nustatomas toks, kad skatintų bankroto administratorių tinkamai ir sklandžiai atlikti bankroto procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Taigi, atvirkščias proporcingumas kintamojo atlygio nustatymo kontekste yra akivaizdžiai ydingas, neskatinantis nemokumo administratorių tinkamai vykdyti procedūras ir nemotyvuojantis dėti maksimalias pastangas surinkti didesnį kiekį pajamų nemokumo procedūros metu, kadangi, keliskart išaugus pajamų dydžiui, keliskart sumažės ir kintamojo atlygio dydis, o tai ne tik socialiai neteisinga nemokumo administratorių atžvilgiu, bet ir akivaizdžiai prieštarauja ilgametei teismų praktikai.
Be to, itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nėra teisinga sieti kintamąjį atlygį su administravimo išlaidomis – administravimo išlaidų dydis tiesiogiai priklauso nuo bankroto bylos sudėtingumo (esant sudėtingai bylai, patiriamos didelės išlaidos), kreditorių nutarimais skiriamų privalomų administratoriui darbų. Taigi, pagal siūlomą reglamentavimą esant sudėtingam bankroto procesui, administratoriui vykdant kreditorių nurodymus būtų patiriamos didelės administravimo išlaidos ir administratoriui mokamas mažesnis atlyginimas nei esant nesudėtingam procesui, kuris nereikalauja didelių administravimo išlaidų – tai nėra teisinga. Be to, įstatymo projektas nereglamentuoja atvejo, jei iš į kreditorių sąskaitą įmokėtos sumos atėmus bankroto administravimo išlaidas būtų gaunamas neigiamas skaičius. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kintamoji administratoriaus atlyginimo dalis dažnu atveju iš esmės ir bus tik įstatyminė galimybė, o ne realiai įgyvendinama nuostata, dėl to turi būti nustatomas pagrįstas, objektyvus, rinkos ir ekonomikos sąlygas atitinkantis bazinis atlyginimas.7 Pasiūlymai:
nustatant bazinį nemokumo administratoriaus atlyginimo dydį ir jį susieti su kintamuoju dydžiu - vidutiniu darbo užmokesčiu.
projekto 77 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurio sumą apskaičiuoja nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padaugindamas iš Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, atvirkščiai proporcingo šio skirtumo dydžiui.“ Nepritarti Nemokumo administratoriaus atlygis turėtų priklausyti nuo jo pastangų, pvz., nuo gautų lėšų pardavus turtą, išieškojus skolas iš juridinio asmens skolininkų, mažesnių bankroto administravimo išlaidų, ypatingai tais atvejais, kai nesinaudojama papildoma teisine pagalba. Siekiant bankroto proceso veiksmingumo, teisingumo bei teisinio aiškumo, Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad atlygis už bankroto proceso administravimą būtų skaidomas į tris dalis:
Taigi, argumentas, kad bazinis atlygis už bankroto administravimą turi būti nustatomas įstatymo lygiu nėra pagrįstas. Kintamojo atlygio formuluotėje atvirkščiai proporcingas dydis reiškia, kad jei bankroto proceso pajamų ir išlaidų skirtumas yra mažas, tuomet procentinis dydis turėtų būti didelis (pavyzdžiui, skirtumas 1000 Eur, procentinis dydis 15 proc.), jei skirtumas didelis – tuomet procentinis dydis mažas (pavyzdžiui, skirtumas
rasti tokius procentinius dydžius, kad augant bankroto proceso pajamų ir išlaidų skirtumui, kintamojo atlygio suma didėtų. 58. Lietuvos administratorių rūmai
9 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti naikinant pakartotinio restruktūrizavimo galimybę jau esant iškeltai bankroto bylai (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 78 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 77 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. Jei bankroto byla nutraukta dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar taikos sutarties sudarymo, nemokumo administratoriui išmokama visa teismo nustatyta bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą suma.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 50 p. 59. Lietuvos administratorių rūmai 2019-04-1578 Argumentai:
Pažymėtina, kad įstatymo projekte įtvirtinta galimybė, net ir esant iškeltai bankroto bylai, kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo procedūros taikymo, yra vertintina kritiškai, kaip prieštaraujanti restruktūrizavimo instituto prigimčiai ir bendrajai teisinei logikai. Visų pirma, įstatymo projekte yra plačiai reglamentuotas juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros iniciavimas, jo eiga ir tikslai, t. y. teisės aktai jau suteikė galimybę juridiniam asmeniui atkurti mokumą ir išvengti bankroto.
Tuo tarpu nei iš įstatymo projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl iškėlus bankroto bylą, vis dar galima pakarotinai inicijuoti restruktūrizavimo bylą, kuri objektyviai prailgins nemokumo procedūrų trukmę, faktiškai tuo pačiu sutrumpindama bankroto procedūros vykdymo laiką, nors funkcijų ir atliktinų veiksmų šiame įstatymo projekte yra numatyta itin daug. Maža to, kaip rodo praktika, didžioji dalis restruktūrizavimo procedūrų pereina į bankrotą ne dėl valstybinio reguliavimo stokos, o dėl valdymo organų neteisėtų veiksmų, turto sumažinimo ir (ar) kitų klausimų išsprendimo iki bankroto, restruktūrizavimo procesą naudojant kaip priemonę ruošiantis bankrotui. Įvertinus išdėstytą tampa akivaizdu, kad toks reguliavimas sukurs itin didelį skaičių piktnaudžiavimo pakartotine restruktūrizavimo galimybe atvejų, o tai savaime ne tik padidins civilinių bylų skaičių (šiuo aspektu nėra ribojama teisė skųsti nutartis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar atsisakymo ją iškelti ir pan.; nėra ribojama teisė naudotis CPK institutais, reguliuojančiais terminų pratęsimą, atnaujinimą ir pan.), išilgins nemokumo procedūrų trukmę, bet ir itin sumažins kreditorių reikalavimų patenkinimo procentą, kas visgi yra priešinga reformos tikslams. Antra, pagal įstatymo projektą restruktūrizavimo byla negali būti keliama nemokiam juridiniam asmeniui. Šios konkrečios teisės normos atveju, akivaizdu, kad esant iškeltai bankroto bylai, įmonė jau buvo pripažinta nemokia, tačiau įstatymo projekte vis tik leidžiama restruktūrizavimo bylą iškelti teismo įsiteisėjusia nutartimi nemokiu pripažintam juridiniam asmeniui. Taigi, įstatymo projekto 78 str. 1 d.
punktas, sisteminio aiškinimo atveju, paneigia imperatyvų draudimą kelti restruktūrizavimo bylą nemokiam subjektui. Trečia, Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES)2015/848 aiškiai sako, kad juridiniam asmeniui, turinčiam finansinių sunkumų, restruktūrizavimo byla turi būti keliama ankščiau, tačiau nėra įtvirtinama galimybė po bankroto bylos iškėlimo, kuomet jau juridinis asmuo yra pripažintas nemokiu, restruktūrizuotis. Atitinkamai šis ir kiti įstatymo projekto straipsniai (59 str. 5 p., 60 str. 3 d. 11 p.,
d.) keistini naikinant pakartotinio restruktūrizavimo galimybę jau esant iškeltai bankroto bylai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 78 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „78 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimo pagrindai
priima nutartį nutraukti bankroto bylą šiais pagrindais:
1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų;
4) iškeliama restruktūrizavimo byla. 2. Bankroto byla gali būti nutraukta iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą atvejį. 3. Sprendimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą gali būti priimtas tik iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. 4.3. Pranešimams apie bankroto bylos nutraukimą mutatis mutandis taikomos šio įstatymo
Nepritarti Žr. argumentus prie 50 p. 60. Lietuvos administratorių rūmai 2019-04-1579 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti naikinant pakartotinio restruktūrizavimo galimybę jau esant iškeltai bankroto bylai (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 78 straipsnio keitimui). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 79 straipsnio straipsnį ir jį išdėstyti taip: „79 straipsnis.
asmenį arba sudaryti taikos sutartį
1Pasiūlymą restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį kreditorių susirinkimui
gali pateikti šie asmenys:
reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka, o jeigu toks įstatymas šios tvarkos nenustato, – dalyvių susirinkime dalyvaujančių juridinio asmens dalyvių 2/3 balsų dauguma. 2. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos privalo informuoti neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvius apie jų teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį arba inicijuoti restruktūrizavimą. 3. Pasiūlyme restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį turi būti pateiktas pagrindimas, kad siūlomos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. 4. Prie pasiūlymo restruktūrizuoti juridinį asmenį arba sudaryti taikos sutartį turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano arba taikos sutarties projektas.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 50 p. 61. Lietuvos administratorių rūmai 2019-04-1581 Argumentai:
Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti naikinant pakartotinio restruktūrizavimo galimybę jau esant iškeltai bankroto bylai (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 78 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 81 straipsnį: „81 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas iškėlus restruktūrizavimo bylą
teismas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju restruktūrizavimo byla gali būti iškelta tik kartu patvirtinant restruktūrizavimo planą. 3.
kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą ir nutraukti bankroto bylą. Prie prašymo turi būti pridėtas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka pritarė juridinio asmens dalyvių susirinkimas ir kreditoriai. 4. Restruktūrizavimo planui ir sprendimo dėl jo priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo II dalies IV skyriaus nuostatos. 5. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, patvirtinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje laikomi reikalavimais restruktūrizavimo byloje. 6. Nutraukus bankroto bylą ir iškėlus restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratoriaus dalyvavimas yra privalomas viso restruktūrizavimo proceso metu. 7. Nemokumo administratoriumi restruktūrizavimo byloje tampa bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius. 8. Jei bankroto byloje paskirtas nemokumo administratorius atsisako būti paskirtas restruktūrizavimo byloje, nemokumo administratorius paskiriamas šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 50 p. 62. Lietuvos administratorių rūmai
2 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti naikinant pakartotinio restruktūrizavimo galimybę jau esant iškeltai bankroto bylai (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 78 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 82 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visos bankroto proceso išlaidos apmokamos ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo nutraukti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, jeigu taikos sutartyje ar restruktūrizavimo plane nenumatyta kitaip.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 50 p. 63.
administratorių rūmai
1 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti naikinant pakartotinio restruktūrizavimo galimybę jau esant iškeltai bankroto bylai (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 78 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 83 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Teismas priima nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto praėjus 3 mėnesiams nuo teismo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, jeigu per tą laikotarpį nemokumo administratorius nesikreipė į teismą su prašymu nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimo bylą arba patvirtinti taikos sutartį.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 50 p. 64. Lietuvos administratorių rūmai
1 Argumentai: Įstatymo projekte nėra įtvirtintos aiškios greitai prarandančio vertę turto sąvokos. Atitinkamai siūlytina apibrėžti iš esmės praktikos padiktuotą greitai prarandančio vertę turto sąvoką, tokiu būdu kartu tobulinant ilgus metus galiojusį reguliavimą, atskleidusį praktikoje kylančias problemas, tokias problemas naujuoju reguliavimu išspręsti bei nuosekliai kurti reglamentavimą, užtikrinantį tiek efektyvesnį bankroto procedūros vykdymą, tiek ekonomišką bankrutuojančio subjekto lėšų naudojimą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Greitai prarandantis vertę turtas - gyvūnai, produktai
ar kitas galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas bei turtas, kurio nerealizavimas iki pirmojo kreditorių susirinkimo sukeltų žalos bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ir (ar) kurio išlaikymo išlaidos būtų neproporcingos jo vertei. Greitai prarandančio vertę turto pardavimo kainą nustato nemokumo administratorius.“ Nepritarti Įstatymo projekto 60 str. 3 d.
susirinkimui turi pateikti informaciją apie parduotą greitai gendantį ar prarandantį vertę turtą (toliau – greitai prarandantis vertę turtas) ir pardavimo kainą. Manoma, kad greitai gendančio arba prarandančio vertę turto įvardijimas kaip greitai prarandantis vertę turtas yra pakankamas. 65. Lietuvos administratorių rūmai 2019-04-1597 Argumentai:
Pagal įstatymo projekto 97 straipsnį, įkaito turėtojui yra suteikiama iš esmės privilegijuota teisė perimti įkeistą turtą iki bus priimta nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. iki termino, kuomet kreditoriai turi įstatyminę teisę sudaryti taikos sutartį bankroto procese, priimti sprendimą restruktūrizuotis (jeigu būtų nutarta palikti tokią galimybę) ar parduoti įmonę, kaip tokią. Tokia nuostata yra ne tik eliminuojama kreditorių ir įmonės savininkų teisė apskritai sudaryti taikos sutartį, nes įkeistas turtas, kuris paprastai būna esminis elementas bendrovių veiklos vykdymui (nekilnojamasis turtas, įrenginiai ir pan.), būtų perduotas įkaito turėtojui, bet ir nėra išsprendžiama kokiu būdu bus dengiamos tolimesnės bankroto proceso išlaidos, kurios įprastai praktikoje buvo dengiamos būtent iš įkeisto turto realizavimo pajamų. Manytina, kad tokia įkaito turėtojo privilegijuota teisė nėra suderinama su visu įstatymo projekto turiniu bei esme, o deklaruojamos pažangios naujovės (pvz., įmonės, kaip tokios, pardavimo galimybė, pakartotinė restruktūrizavimo galimybė ir kt.) dėl tokios teisės įtvirtinimo iš esmės tampa savitikslėmis ir neįgyvendinamomis. Įstatymo projekte nėra veikiančio saugiklio įtvirtinančio, kad įkaito turėtojas neturi teisės balsuoti, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui.
Įstatymo projekte yra numatoma tik tai, kad įkaito turėtojas nebalsuoja kreditorių susirinkime, kuris sprendžia klausimą dėl įkeisto turto vertės, kurią nustato nepriklausomas turto vertintojas, patvirtinimo. Kitaip tariant, eliminuojama įkaito turėtojo teisė balsuoti susirinkime, kuris tiesiog tvirtins nustatytą faktinę aplinkybę – turto rinkos vertę, o ne dėl pritarimo/nepritarimo įkeistą turtą perduoti įkaito turėtojui. Manytina, kad toks reguliavimas yra neadekvatus, kartu sukuriantis privilegijuotą poziciją įkaito turėtojui, kuria praktikoje neabejotinai itin dažnais atvejais ir bus naudojamasi, kadangi tokiu būdu įkaito turėtojui nereikės prisidėti prie bankroto proceso išlaidų dengimo, o nemokumo administratoriaus vertinimai dėl įmonės restruktūrizavimo, įmonės, kaip tokios pardavimo ir kt., tampa beprasmiai. Taigi, siūlytina įstatymo projekto 97 str. 1 d. 3 punkte įvesti saugiklį, kuris apribotų įkaito turėtojo galimybę balsuoti, kuomet yra sprendžiamas klausimas dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui. Kartu siūlytina iš esmės peržiūrėti 97 straipsniu siekiamo įtvirtinti teisinio reguliavimo (ne)pagrįstumą ir sisteminį (ne)suderinamumą su kitomis įstatymo projekto normomis (pvz., įmonės, kaip tokios, pardavimo galimybė, pakartotinė restruktūrizavimo galimybė ir kt.).
Pasiūlymai:
siekiamo įtvirtinti teisinio reguliavimo pagrįstumą ir sisteminį suderinamumą su kitomis įstatymo projekto normomis (pavyzdžiui, normomis įtvirtintomis įstatymo projekto 78 - 81, 87 straipsniuose).
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kreditorių susirinkimas pritaria įkeisto turto perdavimui, įkaito turėtojui kreditorių susirinkime nebalsuojant, nepriklausomo turto vertintojo nustatytai įkeist turto rinkos vertei.“ Nepritarti Įstatymo projekto
įkaito turėtojui iki nutarties likviduoti juridinį asmenį nepablogintų kitų kreditorių padėties. Siūloma, kad kreditorių susirinkimas, įkaito turėtojui nebalsuojant, pritartų turto vertei nežiūrint į tai, kad jo rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomo turto vertintojo dėl šios priežasties:
nustatoma tam tikru metu. Esant ekonomikos ciklui, kai turto kainos auga, kreditoriai gali būti suinteresuoti laukti didesnės kainos. 66. Lietuvos administratorių rūmai
2 Argumentai: Įstatymo projekto 98 straipsnis nustato, kad pardavus ar perdavus įkeistą turtą, iš jo vertės yra atskaitomos dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidos bei bankroto proceso administravimo išlaidų, likusių atskaičius tikslines išlaidas, dalis, o tokių išlaidų suma turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei, ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius dėl įkeisto turto turėtos bankroto proceso administravimo išlaidas.
Vertinant siūlomą reguliavimą, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus: „Hipotekos kreditorius privalo mokėti proporcingą jo tenkinamo reikalavimo dydžiui administravimo išlaidų dalį; hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto pardavimu gautų lėšų neatleidžia ir nepašalina jo pareigos proporcingai su kitais kreditoriais mokėti administravimo išlaidas.“ ir „Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita
Teismo suformuotą praktiką šiais klausimais.
Taip pat buvo paneigtas vienos iš valdžių – teisminės, darbo rezultatas, šiuo įstatymo projektu pakartotinai sukuriant privilegijuotą poziciją bankroto procese įkaito turėtojams, neužtikrinant kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimo bei nemokumo administratorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Kartu pažymėtina ir tai, kad iš esmės 15% parduoto/perduoto turto dydžio kitų išlaidų dengimas, už ką atsako įkaito turėtojas/hipotekos kreditorius, yra objektyviai nepakankamas, ypač turint omenyje, jog įstatymo projektas nenustato jokių kitų šaltinių, iš kurių bus padengiamos kitos išlaidos, likusios įkaito turėtojui/hipotekos kreditoriui padengus tik tokį įstatymo projekto 98 straipsnyje įtvirtintą procentą, taip pat nenurodomas šaltinis, iš kurio bus dengiamas nustatytas kintamasis atlygis nemokumo administratoriui. Tokiu būdu, likusi dalis įmonės bankroto procese patirtų išlaidų (kurių nepadengtų įkaito turėtojas, o kitų pajamų arba nepakaktų, arba jų apskritai nebūtų) turėtų būti dengiamos paties administratoriaus, taip pažeidžiant jo teises ir teisėtus interesus bei paneigiant atlygintinų pavedimo teisinių santykių prasmę. Pabrėžtina, kad bankai ir kitos kredito įstaigos vertina riziką prieš teikdami paskolas, todėl turėtų priimti didesnę naštą išlaidų dengime, kai jų nepakanka, o ne šią naštą perkelti nemokumo administratoriui. Pabrėžtina, kad tokio turinio reguliavimas yra ydingas, sukuriantis privilegijuotą poziciją bankams ir (ar) kitoms kredito įstaigoms bankroto procese, tokiu būdu pažeidžiant tiek kreditorių lygiateisiškumo principą, tiek nemokumo administratoriaus teises ir teisėtus interesus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 98 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą nustato kreditorių susirinkimas.
Ji turi būti proporcinga atitinkamai įkeisto ir neįkeisto turto vertei, ir negali viršyti 15 procentų parduoto ar perimto turto vertės dydžio, likusio atskaičius šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas.“ Nepritarti Hipotekos kreditorius apmokėtų visas su įkeistu turtu susijusias išlaidas ir iki tam tikros pagrįstos, nuo įkeisto turto vertės priklausančios, sumos dalintųsi išlaidomis su kitais kreditoriais dėl kito turto administravimo bei kintamojo atlygio dalimi. Toks reguliavimas būtų teisingas. Priešingu atveju, nustačius reikalavimą įkaito turėtojui padengti didesnę dalį visų kitų administravimo išlaidų, didėtų skolinimo rizika ir būtų bloginamos verslo sąlygos. 67. Lietuvos administratorių rūmai
1033 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti įtvirtinant nuostatą, kad nemokumo administratoriaus dalyvavimas yra privalomas viso restruktūrizavimo proceso metu (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 35 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 103 straipsnio 3 dalį:
„3. Jeigu nemokumo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis
mutandis įgyvendina juridinio asmens vadovas.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 42 p. 68. Lietuvos administratorių rūmai
104214 Argumentai: Siūloma šį ir kitus įstatymo projekto straipsnius keisti įtvirtinant nuostatą, kad nemokumo administratoriaus dalyvavimas yra privalomas viso restruktūrizavimo proceso metu (išsami argumentacija yra išdėstyta prie pasiūlomo 35 straipsnio keitimui). Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 104 straipsnio 2 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) restruktūrizavimo proceso administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta nemokumo administratoriaus, jeigu prašoma jį paskirti, atlygio suma;“ Nepritarti Žr. argumentus prie 42 p. 69.
administratorių rūmai 2019-04-15 Argumentai: Pagal teisės technikos taisykles įstatymo projekto IV skyrius
„Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas“ turėtų būti išdėstytas prieš
normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto procesą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto IV skyrių „Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas“ išdėstyti prieš normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto procesą. Nepritarti Projekto struktūra neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymui nei teisės aktų projektų rengimo rekomendacijoms. 70. Lietuvos administratorių rūmai 2019-04-15 Argumentai:
Vadovaujantis teisėkūros principais ir teisės technikos taisyklėmis, įstatymo projekto III dalis „Nemokumo administratorius“ yra išskirtina į savarankišką įstatymą, ypač įvertinant šios įstatymo projekto dalies apimtį ir joje įtvirtintų normų savarankiškumą bei atskiriamumą nuo kitų įstatymo projekto dalių. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto III dalį „Nemokumo administratorius“ išskirti į savarankišką įstatymą. Nepritarti Galiojantys Įmonių bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymai reglamentuoja tiek bankroto (restruktūrizavimo) administratoriaus profesijos klausimus, tiek bankroto (restruktūrizavimo) procesų aspektus. Įstatymo projekte siūloma apjungti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesijas į vieną – nemokumo administratoriaus – profesiją, nes pagal galiojantį reguliavimą reikalavimai keliami abiems profesijoms yra beveik identiški (minimaliai skiriasi tik patirties ir išsilavinimo reikalavimas). Be to, Įstatymo projekte siūloma galimybė pereiti iš bankroto proceso į restruktūrizavimo arba iš restruktūrizavimo į bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai manoma, kad efektyviau visas profesijos ir procesų nuostatas reglamentuoti viename teisės akte. 71.
administratorių rūmai
120 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta žemiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Tuo tarpu siūlomas taikyti 6 metų terminas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, per kurį asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos šiam faktui tapus žinomam, neatitinka protingumo kriterijaus ir laikytinas neproporcingu. Atitinkamai platesnė argumentacija dėl termino sutrumpinimo iki 1 metų yra išdėstyta prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 136 straipsnio. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„120 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
1.
nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
3) jis yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla netekimo nepraėjo 3 metai;
4) jis pažeidė šio įstatymo
priežiūros institucijai arba Nemokumo administratorių rūmams tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 6 1 metai;
5) jis buvo nemokumo administratoriaus juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, vadovas tuo metu, kai susidarė aplinkybės, dėl kurių buvo panaikinta teisė juridiniam asmeniui administruoti nemokumo procesus, ir nuo teisės panaikinimo dienos nepraėjo 3 metai;
6) jis piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu. 2.
reputacijos, jeigu:
1) dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) jis pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies
Nemokumo administratorių rūmams tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 6 1 metai.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad nepriekaištinga reputacija yra labai svarbi nemokumo administratoriui ir neturi kilti nei menkiausios abejonės jo patikimumu. Taip pat pastebėtina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimo užtikrinimas Projekte numatomas kaip priežiūros institucijos funkcija, o ne nemokumo administratorių rūmų. Be to, sumažinus terminą nuo 6 metų iki 1 metų būtų sudaryta situacija, kad asmuo sąžiningai pranešęs Priežiūros institucijai apie savo neatitikimą nepriekaištingai reputacijai nukentėtų labiau nei to nepranešęs. Būdamas sąžiningu negalėtų būti nemokumo administratoriumi 3 metus, o būdamas nesąžiningu – 1 metus. Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 120 str. 1 d. 4 p.: „4) jis pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai priežiūros institucijai tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 6 4 metai;“; ir Įstatymo projekto 2 d. 3 p. „3) jis pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai priežiūros institucijai tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 6 4 metai.“
administratorių rūmai
1264 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta žemiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 126 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo
procesus priėmimo dieną informuoja apie tai Nemokumo administratorių rūmus, kurie ne vėliau kaip kitą darbo dieną įrašo asmenį į Nemokumo administratorių sąrašą.“ Papildyti įstatymo projekto 126 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priežiūros institucija sprendimo suteikti teisę administruoti nemokumo
procesus priėmimo dieną informuoja apie tai Nemokumo administratorių rūmus, kurie ne vėliau kaip kitą darbo dieną įrašo asmenį į Nemokumo administratorių sąrašą.“ Nepritarti Įstatymo projektu siūloma keisti nemokumo administratorių priežiūros modelį, sukuriant nemokumo administratorių savivaldą – Nemokumo administratorių rūmus – ir deleguojant jiems tam tikras funkcijas. Nemokumo administratorių rūmams siūloma numatyti funkcijas, susijusias su:
1) nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų organizavimu ir vykdymu;
2) profesinės kvalifikacijos kėlimo organizavimu ir kontroliavimu;
3) profesinės etikos taisyklių nustatymu ir jų laikymosi užtikrinimu. Pastebėtina, kad panašios funkcijos savivaldai yra nustatytos Notarų rūmams, Antstolių rūmams. Tuo tarpu priežiūros institucija (kaip ir iki šiol) koncentruotųsi į nemokumo administratorių veiklos priežiūrą atliekant veiklos patikrinimus, skiriant poveikio priemones.
Kadangi Įstatymo projektu siūlomas mišrus administratorių priežiūros modelis ir nemokumo administratorių veiklos priežiūrą (veiklos patikrinimus) atlieka priežiūros institucija, kuri už nustatytus pažeidimus gali skirti poveikio priemones (iš kurių griežčiausia – teisės teikti paslaugas panaikinimas), siūloma pagrindine institucija, atsakinga už teisės teikti paslaugas suteikimą/panaikinimą, kartu ir nemokumo administratorių sąrašų tvarkymą palikti priežiūros instituciją. 73. Lietuvos administratorių rūmai
1271 Argumentai: Siūlomoje pakeisti įstatymo projekto 127 str. 1 dalyje, taip pat ir kituose nurodytuose keistinuose įstatymo projekto straipsniuose yra siūloma išplėsti Nemokumo administratorių rūmų funkcijas. Nemokumo administratorių rūmų funkcijas siūloma išplėsti nemokumo administratorių veiklos priežiūros srityje, tokiu būdu nemokumo administratorių savivaldai suteikiant realias teises ir pareigas, kurios būtų panašios arba lygiavertės advokatų, notarų, architektų ar kitų Lietuvoje veikiančių profesinių savivaldos organizacijų turimoms teisėms ir pareigoms. Įvertinus pateiktą įstatymo projekto redakciją, jos atskirus straipsnius, yra akivaizdžiai matomas siekis toliau išlaikyti visišką nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkciją valstybės institucijos žinioje, t.y. kad visą priežiūrą toliau vykdytų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR finansų ministerijos (toliau – ir AVNT). Toks siekis yra vertintinas kritiškai, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projektą yra numatytas Nemokumo administratorių rūmų steigimas. Tačiau, nors įstatymo projekte yra kalbama apie nemokumo administratorių savivaldą, Nemokumo administratorių rūmams jokios realios savivaldos funkcijos nėra deleguojamos.
Pagal įstatymo projektą Nemokumo administratorių rūmams pavedamas iš esmės tik kvalifikacinių egzaminų organizavimas /vykdymas, etikos kodekso rengimas /kontrolė, kvalifikacijos kėlimo organizavimas /kontrolė, informacijos rinkimas /kaupimas / perdavimas. Taigi, pagal pateiktą įstatymo projekto redakciją Nemokumo administratorių rūmų steigimas yra laikytinas savitiksliu, o patys Nemokumo administratorių rūmai yra paversti valstybinę priežiūros instituciją (AVNT) aptarnaujančia organizacija. Ne gana to, kaip jau buvo aptarta aukščiau (prie pasiūlymų įstatymo projekto 32 ir 33 straipsniams), įstatymo projektu yra siekiama sukurti dirbtinį poreikį didinti administracinį valstybės aparatą, pristeigiant naujų darbo vietų ir sukuriant naujų funkcijų priežiūros institucijai (AVNT). Maža to, kaip jau buvo aptarta aukščiau, tokio kiekio duomenų, kuriuos priežiūros institucijai pagal šį įstatymo projektą privalėtų teikti nemokumo administratoriai ir teismai, apdorojimui, surinkimui, saugojimui, viešinimui – objektyviai turėtų būti kuriama nauja e.sistema. Atitinkamai tokios naujos e.sistemos sukūrimas pareikalaus papildomų ir itin didelių valstybės biudžeto lėšų, kurių panaudojimas, kaip rodo dabartinė praktika e.sveikata sistemos atveju, yra neefektyvus ir nesukuriantis siekiamos naudos, ir net priešingai – suponuojantis dar didesnių problemų židinius. Siekiant kurti realią ir veiksnią nemokumo administratorių savivaldą, Nemokumo administratorių rūmams yra perduotina nemokumo administratorių veiklos priežiūra pilna apimtimi (žr. pasiūlymus dėl įstatymo projekto 132 ir 134 straipsnių), kartu perduotinos ir išvestinės teisės priimti sprendimą panaikinti nemokumo administratoriaus teisę administruoti nemokumo procesus.
Tuo tarpu valstybinei priežiūros institucijai (AVNT) siūlytina palikti administravimo funkcijas - teisės administruoti nemokumo procesus suteikimą; informacijos sklaidos ir viešinimo funkciją; dalyvavimą teisės aktų, tvarkų, nuostatų ir metodinių rekomendacijų rengime; dalyvavimą egzaminų komisijos ir nemokumo priežiūros komiteto veikloje; dalyvavimą reguliuojant profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarką; šio įstatymo ir kitų nemokumo procesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų monitoringo vykdymą; informacijos dalinimąsi/perdavimą Nemokumo administratorių rūmams. Manytina, kad su visomis funkcijomis, kuriuos deleguojamos šiais pasiūlymais, Nemokumo administratorių rūmai yra visiškai pajėgūs susitvarkyti patys, tam neskiriant jokio finansavimo iš mokesčių mokėtojų surinktų lėšų. Vietoje nemokumo administratorių valstybinės priežiūros (AVNT) finansavimo, kai ta priežiūra turėtų rūpintis pati nemokumo administratorių savivalda, šiais sutaupytais mokesčių mokėtojų pinigais turėtų būti finansuojamos kitos sritys, kurioms ženkliai labiau reikia valstybės dėmesio (mokytojai, medikai ir t.t.). Juolab analogiškas funkcijas (ir net platesnes) praktikoje savarankiškai ir sėkmingai įgyvendina, pavyzdžiui, advokatų, notarų, architektų ir kitos Lietuvoje veikiančios profesinės savivaldos organizacijos.
Kartu pažymėtina, kad net ir perdavus Nemokumo administratorių rūmams nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkciją, vis viena yra išlaikoma plačios apimties valstybinė kontrolė per priežiūros institucijos atliekamas administravimo funkcijas (aprašyta aukščiau), per valstybės institucijų tiesioginį dalyvavimą nemokumo priežiūros komiteto veikloje, per teismų vykdomą nemokumo bylų kontrolę ir kt. Tokios apimties valstybinė kontrolė yra laikytina visiškai pakankama. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 127 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimą panaikinti nemokumo administratoriaus teisę administruoti nemokumo
procesus priima priežiūros institucija Nemokumo administratorių rūmai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 74. Lietuvos
dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog 128 straipsnio 4 dalyje pateikta nuoroda į 127 straipsnio 2 dalies 6 punktą yra klaidinga. Manytina, kad vietoj jos turėtų būti pateikta nuoroda į 127 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 128 straipsnio 1, 3, ir 4 dalis, jas išdėstant taip: „128 straipsnis. Teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo tvarka
administratorių rūmai priima sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus per 3 darbo dienas nuo pagrindo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus paaiškėjimo dienos. 2.
kitą darbo dieną po sprendimo panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus priėmimo. 3. Priėmus sprendimą panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai informuojami Nemokumo administratorių rūmai informuojama priežiūros institucija, nemokumo bylą nagrinėjantis teismas ir nemokumo administratorius. 4. Šio įstatymo 127 straipsnio 2 dalies 2 ir 6
nemokumo procesus atsiranda po to, kai asmuo per 20 dienų nuo priežiūros institucijos Nemokumo administratorių rūmų įspėjimo raštu dėl galimo teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo gavimo dienos nepateikia naujos informacijos ir
(ar) dokumentų, kuriais įrodo, kad nebuvo aplinkybių, dėl kurių jam galėtų būti panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, arba jos išnyko. Įspėjimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo. 5. Asmenys netenka teisės administruoti nemokumo procesus nuo asmens išbraukimo iš Nemokumo administratorių sąrašo dienos.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 75. Lietuvos administratorių rūmai
130 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Tuo tarpu argumentacija dėl aiškios nuostatos įtvirtinimo, kad Nemokumo administratorių rūmų nariais yra tiek nemokumo administratoriai fiziniai asmenys, tiek ir nemokumo administratoriai juridiniai asmenys, yra išdėstyta žemiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 132 straipsnio. Pažymėtina, kad įstatymo projekte nurodytas privalomas akademinių valandų per kalendorinius metus skaičius kelti profesinę kvalifikaciją yra laikytinas neproporcingu.
Seminaras arba mokymai kvalifikacijai kelti įprastai trunka 2 akademines valandas, o įvertinus kelionių (ypač kai yra vykstama į kitą miestą), pertraukų ir kitą laiką, vienam seminarui išklausyti tipiškai yra skiriama visa darbo diena. Objektyviai vertinant įstatymo projekte nurodytą 40 akademinių valandų per kalendorinius metus reikalavimą kvalifikacijai kelti matome, kad jis realiai yra lygus 20 darbo dienų skirtų seminarams/mokymams, kas skaičiuojant darbo savaitėmis yra lygu 4 darbo savaitėms per kalendorinius metus. Kartu įvertinus tai, jog pagal LR darbo kodeksą kasmetinių atostogų trukmė yra ne mažiau kaip 20 darbo dienų, liktų tik 10 kalendorinių mėnesių per metus tiesioginėms nemokumo administratoriaus pareigoms vykdyti. Taigi, įstatymo projekte nurodytas itin didelis akademinių valandų skaičius kvalifikacijai kelti yra laikytinas neproporcingu nemokumo administratoriaus atitraukimu nuo jo tiesioginių funkcijų vykdymo, atitinkamai akademinių valandų skaičius turi būti reikšmingai trumpinamas. Nemokumo administratorių kvalifikacinis egzaminais turi būti tas institutas, kurio pagalba yra objektyviai įvertinama asmens kvalifikacija administruoti nemokumo procesus, atitinkamai negali būti įtvirtinto tokio teisinio reguliavimo, kuris sukurtų pareigą pernelyg ilgą laiko tarpą atsitraukti nuo tiesioginių funkcijų vykdymo. Įstatyme turi būti tik minimalūs reikalavimai akademinių valandų skaičiui, tuo tarpu nemokumo administratorius pats turi spręsti ar yra poreikis jam tobulinti profesines žinias papildomai. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog 130 straipsnio 3 dalyje pateikta nuoroda į to paties straipsnio 1 dalies 5 punktą yra klaidinga. Manytina, kad vietoj jos turėtų būti pateikta nuoroda į 130 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„130 straipsnis. Nemokumo administratoriaus pareigos
1.
Nemokumo administratorius privalo:
1) būti nepriekaištingos reputacijos ir pranešti priežiūros institucijai Nemokumo administratorių rūmams, jei nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, per 3 darbo dienas nuo dienos, kai apie tai sužino;
2) užtikrinti, kad nemokumo administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, vadovas arba dalyvis, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, yra asmuo, įgijęs teisę administruoti nemokumo procesus;
3) drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu administruodamas nemokumo procesą;
5) būti Nemokumo administratorių rūmų nariu;
6) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, suderinta su priežiūros institucija:
a) turintis teisę administruoti nemokumo procesus trumpiau nei
valandų per kalendorinius metus;
b) turintis teisę administruoti nemokumo procesus nuo 5 iki 10 metų –
per kalendorinius metus;
c) turintis teisę administruoti nemokumo procesus nuo 10 iki 15 metų
d) turintis teisę administruoti nemokumo procesus ilgiau nei 15 metų
institucijai Nemokumo administratorių rūmams apie duomenų, reikalingų Nemokumo administratorių sąrašui tvarkyti, pasikeitimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasikeitimo dienos;
institucijai Nemokumo administratorių rūmams, jei jam buvo suteikta teisė administruoti nemokumo procesus kitoje valstybėje narėje, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios teisės suteikimo dienos;
9) sudaryti sąlygas priežiūros institucijai Nemokumo administratorių rūmams atlikti jo veiklos priežiūrą;
10) teikti priežiūros institucijai ir Nemokumo administratorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją;
nustatytas šiame įstatyme.
Nemokumo administratorius privalo:
1) būti nepriekaištingos reputacijos ir pranešti priežiūros institucijai Nemokumo administratorių rūmams, jei nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, per 3 darbo dienas nuo dienos, kai apie tai sužino;
2) užtikrinti, kad nemokumo administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, vadovas arba dalyvis, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, yra asmuo, įgijęs teisę administruoti nemokumo procesus;
3) drausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu administruodamas nemokumo procesą;
5) būti Nemokumo administratorių rūmų nariu;
6) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją Nemokumo administratorių rūmų nustatyta tvarka, suderinta su priežiūros institucija:
a) turintis teisę administruoti nemokumo procesus trumpiau nei
valandų per kalendorinius metus;
b) turintis teisę administruoti nemokumo procesus nuo 5 iki 10 metų –
per kalendorinius metus;
c) turintis teisę administruoti nemokumo procesus nuo 10 iki 15 metų
d) turintis teisę administruoti nemokumo procesus ilgiau nei 15 metų
institucijai Nemokumo administratorių rūmams apie duomenų, reikalingų Nemokumo administratorių sąrašui tvarkyti, pasikeitimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasikeitimo dienos;
institucijai Nemokumo administratorių rūmams, jei jam buvo suteikta teisė administruoti nemokumo procesus kitoje valstybėje narėje, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šios teisės suteikimo dienos;
9) sudaryti sąlygas priežiūros institucijai Nemokumo administratorių rūmams atlikti jo veiklos priežiūrą;
10) teikti priežiūros institucijai ir Nemokumo administratorių rūmams šiame įstatyme nustatytą informaciją;
nustatytas šiame įstatyme. 2.
2Nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo:
1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;
2) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti priežiūros instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį;
3) nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi. Ši nuostata netaikoma asmenims nemokumo procesus administruojantiems laikinai. 3. Šio straipsnio 1 dalies 5 6 punkto reikalavimai taikomi tik nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. Pažymėtina, kad valandų skaičius, skirtas profesinei kvalifikacijai kelti nustatytas atsižvelgiant į bankroto ir restruktūrizavimo administratorius vienijančių profesinių organizacijų siūlymus Įstatymo projekto rengimo stadijoje. Pastebėtina, kad siūlomas valandų kiekis yra labai mažas lyginat su kitoms profesijoms nustatytu valandų skaičiumi (pvz., turto vertintojais, auditoriais). Kartu siūloma patikslinti Įstatymo projekto 130 str. 3 d.: „3. Šio straipsnio 1 dalies 5–6 punkto reikalavimai taikomi tik nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui.“ Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad paskirtas nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo teikti informacija apie paskirtą atsakingą darbuotoją nemokumo administratorių, nes iš esmės nemokumo procesus administruoti ir atlikti visus reikalingus veiksmus gali tik fizinis asmuo. Siekiant išvengti nemokumo administratoriaus juridinio asmens galimų piktnaudžiavimo atvejų, minėtos nuostatos Įstatymo projekte turėtų likti. 76.
administratorių rūmai 2019-04-15 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto IV skyriuje priežiūros institucijai priskirtas funkcijas yra siūloma pavesti vykdyti Nemokumo administratorių rūmams (argumentacija išdėstyta prie 127 straipsnio), taip pat į tai, kad įstatymo projekto IV skyriuje yra apibrėžtina Nemokumo administratorių rūmų teisinė forma, funkcijos, teisės ir pareigos, organai bei kitos nuostatos, siūlytina aktualizuoti įstatymo projekto IV skyriaus bei pirmojo skirsnio pavadinimus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto IV skyriaus ir pirmojo skirsnio pavadinimus, juos išdėstant taip: „IV
Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 77. Lietuvos administratorių rūmai
132 Argumentai: Siūloma į
straipsnius (juos, kaip savarankiškus straipsnius, pašalinant),
administratorių rūmų funkcijas nemokumo administratorių veiklos priežiūros srityje. Kartu siūloma įtvirtinti aiškią nuostatą, kad Nemokumo administratorių rūmų nariais yra tiek nemokumo administratoriai fiziniai asmenys, tiek ir nemokumo administratoriai juridiniai asmenys. 132 straipsnio naujoje redakcijoje taip pat įvedamas papildomas saugiklis numatantis, kad Nemokumo administratorių rūmų narys – juridinis asmuo – turi tik 1 balsą Nemokumo administratorių rūmų susirinkimuose. Kartu pabrėžiamas ir teismų vaidmuo, šiai institucijai atliekant tiesioginę nemokumo administratorių veiklos priežiūrą nemokumo procesų administravime. Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų įstatymo projekto 127 straipsniui.
Tuo tarpu dėmesys atkreiptinas į tai, kad pagal įstatymo projekto 118-119 straipsnius tiek fizinis, tiek juridinis asmuo turi teisę teikti nemokumo administravimo paslaugas, tačiau įstatymo projekto 140 str. 1 dalis numato, jog Nemokumo administratorių rūmų nariais turi teisę tapti tik fiziniai asmenys, turintys nemokumo administratoriaus profesinę kvalifikaciją, o pagal įstatymo projekto 127 str. 2 d. 5 punktą - teisė administruoti nemokumo procesus panaikinama nemokumo administratoriui nesant Nemokumo administratorių rūmų nariu. Taip pat ir įstatymo projekto 130 str. 3 dalyje yra įtvirtinta, kad reikalavimas būti Nemokumo administratorių rūmų nariu taikomas tik nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui. Taigi įstatymo projekte yra palikta akivaizdi teisės normų kolizija, kuri taisytina. Priešingu atveju Nemokumo administratorių rūmai, vykdydami savo funkciją prižiūrėti nemokumo administratorius, tokią priežiūrą vykdys ir neasocijuotiems subjektams (juridiniams nemokumo administratoriams) bei rinks iš jų mokesčius, kokius privalės mokėti fizinis nemokumo administratorius, kas nėra suderinama su asociacijų, kaip juridinės formos, esme, galiojančiomis nuostatomis ir teisine logika. Kartu pažymėtina, kad nei iš įstatymo projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu juridiniams nemokumo administratoriams turėtų būti ribojama teisė tapti Nemokumo administratorių rūmų nariais, kuomet įstatymo projektas numato teisę abiem subjektams teikti nemokumo paslaugas.
Iš kitos pusės, įstatymo projekte palikta akivaizdi teisės normų kolizija leidžia daryti įvairias prielaidas, tame tarpe ir tai, kad juridiniams nemokumo administratoriams lydimaisiais teisės aktais gali būti siekiama papildomai nustatyti kitus ribojimus vykdyti nemokumo administravimo veiklą arba imamasi kitų priemonių Lietuvoje susiformavusius stiprius nemokumo administratorių darinius pašalinti iš rinkos. Tuo tarpu tai nepagrįstai pažeistų ne tik juridinių nemokumo administratorių teises ir teisėtus interesus, konkurenciją reglamentuojančius teisės aktus bei Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau to pasekmėje valstybė susidurtų ne tik su dideliu kiekiu bylų, bet ir su Europos Sąjungos sankcijomis už įsisteigimo laisvės ribojimą bei netinkamą paslaugų direktyvos taikymą. Šiame kontekste kartu pažymėtina ir tai, kad juridiniai nemokumo administratoriai geba geriau užtikrinti didelės įmonės bankroto procedūros vykdymą dėl turimų išteklių (žmogiškųjų, infrastruktūrinių, intelektualinių, finansinių ir kt.), juridiniai nemokumo administratoriai nemokumo procedūras vykdo ne tik greičiau, bet ir neretais atvejais ekonomiškesniu būdu. Be to, juridinių nemokumo administratorių svarba ne kartą buvo akcentuota teismų praktikoje vertinant kandidatūros tinkamumą didelės įmonės bankroto procedūrai vykdyti. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 132 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„132 straipsnis. Nemokumo administratorių
veiklos priežiūra
administruojant nemokumo procesus, taikydama visumą priemonių, kuriomis siekia užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri priežiūros institucija. 2.
priežiūros institucija prižiūri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ „132 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmai
juridinis asmuo, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą ir nemokumo administratorių veiklos priežiūrą. 2. Nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, taikydami visumą priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nemokumo proceso kokybę ir patikimumą, prižiūri teismai. 3. Nemokumo administratorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, Nemokumo administratorių rūmų įstatais ir kitais teisės aktais. 4. Nemokumo administratorių rūmų nariai yra nemokumo administratoriai fiziniai ir juridiniai asmenys. Juridinį asmenį Nemokumo administratorių rūmų susirinkimuose atstovauja jo vadovas ar atsvotas pagal įstatymą arba tinkamai įgaliotas asmuo. Nemokumo administratorių rūmų narys – juridinis asmuo – turi 1 balsą Nemokumo administratorių rūmų susirinkimuose. 5. Nemokumo administratorių rūmų narių teises ir pareigas nustato šis įstatymas ir Nemokumo administratorių rūmų įstatai. “ Pritarti iš dalies Papildytas
Nemokumo administratorių rūmų asocijuotieji nariai be balsavimo teisės ir negalintys būti rūmų organų nariais. Papildomai žr. argumentus prie 72 p. kad nemokumo administratorių savivaldą turėtų sudarytu nemokumo administratoriai fiziniai asmenys, nes iš esmės nemokumo procesus administruoti ir atlikti visus reikalingus veiksmus gali tik fizinis asmuo. Pastebėtina, kad paprastai reglamentuojamų profesijų asociacijos vienija tik fizinius asmenis (Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos advokatūra, Lietuvos Respublikos architektų rūmai).
Nemokumo administratorių juridinių asmenų priskyrimas Nemokumo administratorių nariams galėtų iškreipti lygiavertį atstovavimą, kadangi nemokumo administratoriaus juridinis asmuo turėtų du balsus (kaip juridinis asmuo ir kaip juridinio asmens vadovas, kadangi pagal Projekto nuostatas tai turėtų būti nemokumo administratorius) ar net daugiau, priklausomai nuo to, kelių juridinių asmenų vadovu yra. 78. Lietuvos administratorių rūmai
133 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Įvertinus ministerijų kuruojamas sritis, Teisingumo ministerijos įtraukimas į Nemokumo priežiūros komitetą būtų perteklinis, kadangi šiame komitete jau yra įtrauktos Finansų ministerija (priežiūros institucija) ir Ūkio ministerija, taip pat yra įtrauktas ir Lietuvos bankas. Tokia valstybinė kontrolė manytina yra visiškai pakankama, o vietoje Teisingumo ministerijos siūlytina suteikti teisę papildomą atstovą deleguoti Nemokumo administratorių rūmams, tokiu būdu stiprinant pačios savivaldos dalyvavimą ir įsitraukimą į Nemokumo priežiūros komiteto veiklą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 133 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
administratorių rūmų kolegialus patariamasis organas nemokumo administratorių veiklos priežiūros klausimais. 2. Nemokumo priežiūros komitetą sudaro 5 nariai, kurie privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį nemokumo, teisės ir (arba) finansų srityse. Nemokumo priežiūros komiteto personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. 3.
Nemokumo priežiūros komitetą po vieną atstovą deleguoja Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos bankas ir du - Nemokumo administratorių rūmai. 4. Nemokumo priežiūros komitetas priežiūros institucijai ir Nemokumo administratorių rūmams teikia nuomonę dėl:
1) Priežiūros institucijos priimamų teisės aktų, susijusių su nemokumo administratorių veiklos priežiūra;
2) Nemokumo administratorių rūmų taikomų poveikio priemonių apriboti teisę būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus ir panaikinti teisę administruoti nemokumo procesus. 5. Nemokumo priežiūros komitetas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintais Nemokumo priežiūros komiteto nuostatais. 6. Nemokumo priežiūros komitetą ūkiškai ir techniškai aptarnauja priežiūros institucija Nemokumo administratorių rūmai. Nepriarti Atsižvelgiant į tai, kad Nemokumo priežiūros komitetas yra kolegialus patariamasis priežiūros institucijos organas ir priežiūros institucijos priimamiems sprendimams neturėtų daryti įtakos profesija, šiame komitete profesijos atstovai siūlomi įtraukti labiau dėl profesijos praktinių „plonybių“, galinčių įtakoti sprendimus, aiškinimo. Siekiant tinkamai atstovauto įvairaus spektro klausimus, siūloma kad Nemokumo priežiūros komiteto narius po vieną narį deleguotų Finansų, Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Lietuvos bankas ir Nemokumo administratorių rūmai. Atkreiptinas dėmesys, kad kadencijų skaičius ir trukmė bus detalizuojami Nemokumo priežiūros komiteto nuostatuose. 79. Lietuvos administratorių rūmai
134 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio.
Pažymėtina, kad įstatymo projekte įtvirtinta funkcija „prižiūrėti nemokumo administratorių veiklą“ yra pernelyg abstrakti, nekonkreti ir galinti sąlygoti Nemokumo administratorių rūmų funkcijų dubliavimąsi su teismo ir kreditorių priežiūros sritimis nemokumo procese bei sąlygoti tam tikras piktnaudžiavimo teise apraiškas iš priežiūrą pagal šį įstatymo projektą vykdančio subjekto pusės arba nepagrįstą/neprotingą intervenciją į bankroto/restruktūrizavimo bylą. Šiame kontekste akcentuotina, kad juridinio asmens bankroto/restruktūrizavimo byla yra teismo nagrinėjama civilinė byla. Tuo tarpu LR civilinio proceso kodeksas įtvirtina išimtinę teismų teisę vykdyti teisingumą (CPK 6 str.), teismo procesinio sprendimo privalomumą (CPK 18 str.), teisėjų ir teismų nepriklausomumą ir nešališkumą (CPK 21 str.) bei kitus pamatinius proceso teisės principus. Paminėtinas ir šiame įstatymo projekte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas, kuris reiškia, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (įstatymo projekto 3 str. 4 punktas). Tuo tarpu Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka (i) teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, taip pat (ii) mutatis mutandis taikomos įstatymo projekto nuostatos, reguliuojančios bankroto procesą teismo tvarka (įstatymo projekto 12 straipsnis).
Taigi tiek šis įstatymo projektas, tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir teismų praktika aiškiai įtvirtina teismų ir kreditorių atliekamą tiesioginę nemokumo administratorių veiklos priežiūrą nemokumo procesų administravime, kuri, manytina, yra visiškai pakankama. Įvertinus aukščiau išdėstytą ir siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą, teismo/kreditorių autonomiją, užkardyti atliekamų funkcijų dubliavimąsi tarp Nemokumo administratorių rūmų ir teismo/kreditorių bei siekiant užkirsti galimybes piktnaudžiauti teise, siūlytina aiškiai apibrėžti, kad Nemokumo administratorių rūmai prižiūri nemokumo administratorių veiklą tik tokia apimtimi, kiek tai nepatenka į teismo ir kreditorių priežiūros sritis nemokumo procese. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 134 straipsnį bei jo pavadinimą ir išdėstyti taip: „134 straipsnis.
Priežiūros institucijos Nemokumo administratorių rūmų funkcijos nemokumo administratorių priežiūros srityje Priežiūros institucija Nemokumo administratorių rūmai, įgyvendindami nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, atlieka šias funkcijas:
1) savo nustatyta tvarka, suderinta su Finansų ministerija, suinteresuotų šalių interesų apsaugai užtikrinti tvarko Nemokumo administratorių sąrašą, skelbiamą savo interneto svetainėje;
2) prižiūri nemokumo administratorių veiklą tokia apimtimi, kiek tai nepatenka į teismo ir kreditorių priežiūros sritis nemokumo procese;
2) tikrina, ar nemokumo administratoriai laikosi šio įstatymo 130 straipsnio
nustatytų reikalavimų;
3) renka, tvarko ir skelbia informaciją apie nemokumo administravimo procesus; 4)3) prireikus bendradarbiauja, keičiasi nemokumo administratorių priežiūrai reikalinga informacija su Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis, kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, ir Lietuvos banku ir Nemokumo administratorių rūmais; 5)4) atlieka kitas šiame įstatyme priežiūros institucijai nustatytas priežiūros funkcijas.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 80. Lietuvos administratorių rūmai
135 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 135 straipsnį bei jo pavadinimą ir išdėstyti taip: „135 straipsnis.
Priežiūros institucijos Nemokumo administratorių rūmų teisės įgyvendinant nemokumo administratorių veiklos priežiūrą Priežiūros institucija, atlikdama Nemokumo administratorių rūmai, įgyvendindami nemokumo administratorių veiklos priežiūrą ir atlikdami savo funkcijas, turi teisę:
1) gauti informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;
2) pasitelkti ekspertus (specialistus), turinčius atitinkamų žinių, nemokumo administratorių veiklos patikrinimų metu iškilusiems klausimams spręsti;
3) dalyvauti Nemokumo administratorių rūmų narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;
4) kreiptis į Nemokumo administratorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar nemokumo administratorius laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;
5) tikrinti, kaip Nemokumo administratorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su nemokumo administratorių kvalifikaciniais egzaminais, Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymosi ir profesinės kvalifikacijos kėlimo užtikrinimu;
6) teikti nurodymus Nemokumo administratorių rūmams dėl jiems pavestų funkcijų atlikimo tobulinimo; 7)3) kitas šiame įstatyme nustatytas teises.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 81. Lietuvos administratorių rūmai
136 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio.
Įstatymo projekte įtvirtinta poveikio priemonė – „teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas nuo 6 mėnesių iki 2 metų“, laikytina neproporcinga, kadangi tokios poveikio priemonės taikymo pasekmėje de facto būtų priverstinai sustabdoma nemokumo administratorių veikla, dėl sumažėjusių darbų apimties nutraukiamos darbo sutartys su darbuotojais, kas socialiniu aspektu sąlygotų ir didesnę valstybės naštą. Objektyvu teigti, kad tokio apribojimo taikymas iki 2 metų savo esme prilygtų teisės teikti šias paslaugas panaikinimui, tuo tarpu tokio pobūdžio poveikio priemonė (teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimas) jau yra numatyta kitame aptariamo straipsnio punkte (žr. 136 str. 3 d. 3 p.). Siekiant užtikrinti tokios poveikio priemonės (veiklos apribojimo) veiksmingumą ir proporcingumą, apribojimo terminą siūlytina nustatyti nuo 2 mėnesių iki 6 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 136 straipsnio 2 dalies 1 punkte nėra nustatytas maksimalus valandų skaičius kvalifikacijos papildomam kėlimui ir reikalavimo papildomai kelti kvalifikaciją įvykdymo maksimalius terminus, dėl ko įstatymo projekto 136 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūlytina papildyti atitinkamomis nuostatomis. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina į įstatymo projekto 136 straipsnio 3 dalį įtraukti ir papildomą poveikio priemonę - viešai paskelbiamą papeikimą. Tokiu būdu būtų aiškiai įtvirtinta tiek Nemokumo administratorių rūmų teisė viešinti padarytus pažeidimus, tiek teisė nuasmeninus aprašyti padaryto pažeidimo esmines aplinkybes, siekiant tokio pobūdžio pažeidimų prevencijos.
Pažymėtina, kad siūlomas taikyti 5 metų terminas nuo pažeidimo padarymo dienos, per kurį gali būti skiriami šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės, neatitinka protingumo kriterijaus ir laikytinas neproporcingu. Pavyzdžiui, administracinės nuobaudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per
taikoma ne vėliau kaip 3 metus nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo momento arba per 8 metus nuo neatsargaus arba nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo momento. Paliekant teisę nemokumo administratoriams taikyti poveikio priemones ne vėliau kaip per 5 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, tai iš esmės atitiktų baudžiamojo proceso kodekso nustatytus terminus, kas vertinant pažeidimo padarymo sunkumą, nėra proporcinga ar adekvatu. Įtvirtinus 5 metų senaties terminą taikyti poveikio priemonę, nemokumo administratoriams būtų itin sudėtinga argumentuotai gintis nuo jos paskyrimo, kadangi būtų praėjęs pernelyg ilgas laiko tarpas atkurti ar net prisiminti tyrimui reikšmingas faktines aplinkybes bei surinkti dokumentus, juolab, kad teisės aktai dargi įpareigoja nemokumo administratorius visus dokumentus perduoti archyvui saugoti. Tuo tarpu poveikio priemonių taikymas nemokumo administratoriams savo esme atitinka drausminės nuobaudos turinį, todėl taikant poveikio priemonę nemokumo administratoriui už prieš 5 metus padarytą pažeidimą, nėra pasiekiami drausminės nuobaudos tikslai ir tai netaps prevencine priemone išvengti tokių pažeidimų ateityje. Taigi turi būti reikšmingai trumpinami ir nustatomi proporcingi poveikio priemonių skyrimo terminai, atitinkamai siūlytina juos trumpinti iki 1 metų termino nuo pažeidimo padarymo dienos.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 136 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„136 straipsnis. Nurodymai ir poveikio priemonės
institucija, atlikdama Nemokumo administratorių rūmai, atlikdami nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi nustatę šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir
(arba) poveikio priemonės skyrimo. 2. Priežiūros institucija Nemokumo administratorių rūmai gali skirti šiuos nurodymus:
1) pavesti nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir terminą, per kurį turi būti papildomai keliama profesinė kvalifikacija nustatant iki 12 papildomų akademinių valandų per kalendorinius metus profesinei kvalifikacijai kelti) bei kontroliuoti šio nurodymo vykdymą. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai;
2) pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą. 3.
šio įstatymo ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija Nemokumo administratorių rūmai, atsižvelgdama atsižvelgdami į šio įstatymo 137 straipsnio 1–3 dalies nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių:
1) įspėjimą arba viešai paskelbiamą papeikimą;
3) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 2 mėnesių iki 6 mėnesių iki 2 metų;
3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. 4. Priežiūros institucija, atlikdama Nemokumo administratorių rūmai, atlikdami nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi nustatę šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą. 5. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta poveikio priemonė ir 2 punktuose nurodytos poveikio priemonės galioja vienus metus nuo jos jų paskyrimo. 6. Šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės gali būti skiriami ne vėliau kaip per 5 metus 1 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. 7. Jei priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustato pažeidimų, susijusių su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, perduoda šią informaciją nagrinėti Nemokumo administratorių rūmams.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, nemokumo administratoriams šiuo metu galiojančios nuobaudos yra nepakankamai diferencijuotos, o remiantis ES teisės aktų rekomendacijomis, poveikio priemonės turi būti veiksmingos ir atgrasančios.
Todėl siekiant pakankamai plataus spektro poveikio priemonių, taip pat numatant galimybę pagal pažeidimo pobūdį ir reikšmingumą skirti atitinkamą nuobaudą, Projekte siūloma įtvirtinti, kad už įstatymo pažeidimus gali būti duodami nurodymai (kelti profesine kvalifikaciją arba ištaisyti nustatytus trūkumus) arba skiriama poveikio priemonė (įspėjimas, teisės tekti nemokumo paslaugas apribojimas, arba jos atėmimas). Pastebėtina, kad galiojantys įstatymai šiuo metu nustato galimybę skirti tik dvi poveikio priemones – viešą arba ne viešą įspėjimą. Atsižvelgiant į susiformavusią praktiką, neviešas įspėjimas laikytinas neefektyvia poveikio priemone, todėl siūloma jos atsisakyti. Kartu Projekte numatomos lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, kurios turi būti įvertintos skiriant poveikio priemones. Pažymėtina, kad vertinant nemokumo procesų ir priežiūros institucijos atliekamų patikrinimų trukmę, turi būti sudaryta galimybė skirti poveikio priemones, kol nemokumo procesai vyksta. Todėl siūloma terminą, per kurį galėtų būti skiriami nurodymai ir (arba) poveikio priemonės, palikti 5 metus. 82. Lietuvos administratorių rūmai
137 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Tuo tarpu argumentacija dėl įstatymo projekto 137 str. 3 d. 5 punkte numatyto 3 metų termino sutrupinimo iki 1 metų yra išdėstyta prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 136 straipsnio. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 137 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„137 straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka
1.
Priežiūros institucija, priimdama Nemokumo administratorių rūmai, priimdami sprendimą dėl poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgia į šias aplinkybes:
2) atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes. 2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikomos šios aplinkybės:
pasekmėms atsirasti;
2) nemokumo administratoriaus veikloje per pastaruosius 3 metus pažeidimų nustatyta nebuvo;
nebendradarbiauja su priežiūros institucija jai Nemokumo administratorių rūmais, jiems atliekant veiklos patikrinimą;
5) pakartotinai per 3 1 metus nuo poveikio priemonės skyrimo nemokumo administratorius padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. 4. Priežiūros institucija Nemokumo administratorių rūmai apie sprendimą dėl nurodymo ar poveikio priemonės skyrimo praneša nemokumo administratoriui per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 5. Priežiūros institucija Nemokumo administratorių rūmai apie sprendimą dėl teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimo praneša Nemokumo administratorių rūmams priežiūros institucijai ir teismams ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos. 6. Trečiųjų šalių interesų apsaugai užtikrinti priežiūros institucijos Nemokumo administratorių rūmų paskirtos galiojančios poveikio priemonės yra viešai skelbiamos priežiūros institucijos Nemokumo administratorių rūmų interneto svetainėje Nemokumo administratorių sąraše.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p.
Atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo administratorių veiklos patikrinimai nebūtų atliekami kiekvienais metais, todėl siūlymas trumpinti vertintiną terminą nuo 3 iki 1 metų, per kurį buvo nustatyta pažeidimų, iš esmės prarastų prasmę, nes nesusidarytų situacijos, kada galima pritaikyti šią aplinkybę. 83. Lietuvos administratorių rūmai
138 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nemokumo administratorių rūmai ir jų organai, pagal siūloma teisinį reguliavimą, veiktų kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jų sprendimai turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 138 straipsnį bei jo pavadinimą ir išdėstyti taip: „138 straipsnis. Priežiūros institucijos Nemokumo administratorių rūmų, įgyvendinant nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, priimtų sprendimų apskundimas Priežiūros institucijos Nemokumo administratorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 84. Lietuvos administratorių rūmai
139 Argumentai: Į siūlomą
įstatymo projekto 139 straipsnis yra išbrauktinas.
Kartu visa argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 139 straipsnį, jam jau esant inkorporuotam į įstatymo projekto 132 straipsnį: „139 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmai
viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą. 2. Nemokumo administratorių rūmai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, ir Nemokumo administratorių rūmų įstatais.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 85. Lietuvos administratorių rūmai
140 Argumentai: Į siūlomo
įstatymo projekto 140 straipsnis yra išbrauktinas. Kartu visa argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 140 straipsnį, jam jau esant inkorporuotam į įstatymo projekto 132 straipsnį:
„140 straipsnis. Nemokumo administratorių
rūmų nariai
administratorių rūmų nariai yra nemokumo administratoriai fiziniai asmenys. 2. Nemokumo administratorių rūmų narių teises ir pareigas nustato šis įstatymas ir Nemokumo administratorių rūmų įstatai.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 86.
administratorių rūmai 2019-04-15 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad yra siūloma nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijas perskirstyti tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų (išsami argumentacija išdėstyta prie 127 straipsnio), „V SKYRIUS NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ RŪMAI“ išbrauktinas, pratęsiant seką skirsniais, tokiu būdu įstatymo projekto IV skyrių papildant trečiuoju skirsniu: „TREČIASIS SKIRSNIS NEMOKUMO ADMINISTRATORIŲ RŪMŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ORGANAI“. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto V skyrių ir pratęsti įstatymo projekto IV skyrių papildant jį trečiuoju skirsniu:
Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 87. Lietuvos administratorių rūmai
142 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad yra siūloma nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijas perskirstyti tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų (išsami argumentacija išdėstyta prie 127 straipsnio), įstatymo projekto 142 straipsnyje yra pagrindas pašalinti Nemokumo administratorių rūmų atskaitomybės pareigas priežiūros institucijos atžvilgiu. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 142 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „142 straipsnis.
Nemokumo administratorių rūmų pareigos Nemokumo administratorių rūmų pareigos yra šios:
1) organizuoti ir vykdyti kvalifikacinius nemokumo administratorių egzaminus ir profesinio tinkamumo testo laikymą;
2) rengti ir tvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodeksą;
3) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai laikosi Nemokumo administratorių etikos kodekso;
mokymų turinio reikalavimus, suderintus su priežiūros institucija, ir pagal juos organizuoti nemokumo administratorių kvalifikacijos kėlimo mokymus;
5) nustatyti nemokumo administratorių fizinių asmenų kvalifikacijos kėlimo ne Nemokumo administratorių rūmų organizuojamuose mokymuose pripažinimo tvarką;
6) kontroliuoti, kaip nemokumo administratoriai fiziniai asmenys kelia profesinę kvalifikaciją;
tvarką, suderintą su priežiūros institucija;
8) rengti ir tvirtinti nemokumo administratorių darbo organizavimo ir kontrolės tvarkos nustatymo metodiką;
ir kontrolės tvarką ir ar jos laikosi;
10) nedelsiant, bent ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos paaiškėjimo dienos, teikti priežiūros institucijai informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;
kreditorių priežiūros sritis nemokumo procese;
11) gavus informacijos apie šio įstatymo ir kitų nemokumo procesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, informuoti apie tai priežiūros instituciją;
12) kitos šiame įstatyme nustatytos pareigos.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 88.
administratorių rūmai
1452 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vien bankroto administratorių yra beveik tūkstantis, manytina yra visiškai nepakankamas 7 narių skaičius Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui sudaryti. Manytina, kad toks mažas narių skaičius būtų nepajėgus laiku ir kokybiškai vykti jiems priskirtas funkcijas. Taip pat šioje vietoje siūlytina vadovautis ir praktikos padiktuotais kitų panašių savivaldos organizacijų struktūros formavimo pavyzdžiais. Kaip pavyzdys pateiktina Advokatų taryba (Lietuvos advokatūros valdymo organas), kurią sudaro 11 narių. Kartu siūlytina šiame įstatymo projekto straipsnyje numatyti, jog į Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo sudėti galėtų būti įtraukiami bent 1-2 asmenys neįgiję teisės administruoti nemokumo procesus, tačiau turintys didelę kompetenciją nemokumo administravimo srityje ir įgiję pagarbą nemokumo administratorių tarpe. Manytina, kad tokių asmenų įtraukimas didintų Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo nešališkumą, pasitikėjimą šiuo valdymo organu ir šio organo priimamų sprendimų kokybę. Taip pat būtų sudaryta galimybė į Nemokumo administratorių rūmų prezidiumą iš privataus sektoriaus pasitelkti vadovus profesionalus, dirbusius su nemokumo administravimu tiesiogiai susijusiose srityse arba iš viešojo sektoriaus pasitelkti kitus aukštos kvalifikacijos profesionalus (pvz., buvusius teisėjus ar valstybinės priežiūros institucijos vadovus). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siūloma 145 straipsnio 2 dalies formuluotė neriboja teisės į Nemokumo administratorių rūmų prezidiumą skirti išimtinai tik Nemokumo administratorių rūmų narius, sprendimo teisę dėl kolegialaus organo sudėties paliekant Nemokumo administratorių rūmų visuotiniam narių susirinkimui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 145 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nemokumo administratorių rūmų prezidiumą sudaro 7 Nemokumo administratorių rūmų nariai 11 narių, įskaitant Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininką, iš kurių ne mažiau kaip devyni turi būti Nemokumo administratorių rūmų nariai ir du nariai gali būti deleguoti Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo iš asmenų, nesančių Nemokumo administratorių rūmų nariais ir turinčių ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį nemokumo, teisės ir (arba) finansų srityse.“ Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 145 str. 2 d.:
„2. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumą
sudaro 7 Nemokumo administratorių rūmų nariai 11 narių, įskaitant Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo pirmininką, iš kurių ne mažiau kaip 9 nariai turi būti Nemokumo administratorių rūmų nariai ir 2 nariai gali būti deleguoti Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo iš asmenų, nesančių Nemokumo administratorių rūmų nariais ir turinčių ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį nemokumo, teisės ir (arba) finansų srityse.“
administratorių rūmai
1463 Argumentai: Sprendimo dėl Nemokumo administratorių rūmų vadovo paskyrimo ar atšaukimo priėmimas yra perduotinas Nemokumo administratorių visuotiniam susirinkimui. Tik tokiu būdu būtų galima užtikrinti demokratišką savivaldos veikimą ir suteikti organizacijos vadovui didesnį pasitikėjimą iš Nemokumo administratorių rūmų narių tarpo. Be to, ir įstatymo projekto 144 straipsnio 3 punktas įtvirtina, kad „Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas atlieka šias funkcijas: <...> 3) renka Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narius ir pirmininką;“. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 146 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Sprendimą dėl Nemokumo administratorių rūmų vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas visuotinis susirinkimas .“ Nepritarti Pastebėtina, kad prezidiumas yra kolegialus Nemokumo administratorių rūmų valdymo organas, ir jo narius rinktų visuotinis narių susirinkimas. Nemokumo administratorių rūmų vadovo kompetencijos yra administracinės, kitaip nei prezidiumo, kurio kompetencijai priskirta sprendimų priėmimas. Kadangi Nemokumo administratorių rūmų vadovas yra fizinis asmuo ir dėl įvairių aplinkybių jį gali reikėti keisti nelaukiant visuotinio susirinkimo, siūlytina su juo susijusius klausimus palikti visuotinio narių susirinkimo išrinktam prezidiumui. 90. Lietuvos administratorių rūmai
1484 Argumentai: Reikalavimas informaciją apie nuobaudą viešai skelbti Nemokumo administratorių rūmų interneto svetainėje vienerius metus jokio realaus drausminančio poveikio nesuteiks ir yra laikytinas netikslingu, pertekliniu ir bereikalingai eikvojantis žmogiškuosius bei techninius/administracinius resursus, kadangi toks skelbimas objektyviai pasimes tarp didelio kitos informacijos srauto jau po pirmo mėnesio nuo jo paskelbimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 148 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Trečiųjų šalių interesų apsaugai užtikrinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo paskirta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta galiojanti nuobauda yra viešai skelbiama vienus metus vieną mėnesį Nemokumo administratorių rūmų interneto svetainėje.“ Nepritarti Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas, nemokumo administratoriams šiuo metu galiojančios nuobaudos yra nepakankamai diferencijuotos, o remiantis ES teisės aktų rekomendacijomis, poveikio priemonės turi būti veiksmingos ir atgrasančios.
Taip pat remiantis kitų profesijų reglamentavimu (pvz., auditorių) siūloma palikti 1 metų įspėjimo skelbimo terminą. 91. Lietuvos administratorių rūmai
149 Argumentai: Argumentacija dėl nemokumo administratorių veiklos priežiūros funkcijų perskirstymo tarp priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmų yra išdėstyta aukščiau, prie pasiūlymų dėl įstatymo projekto 127 straipsnio. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 149 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„149 straipsnis. Nemokumo administratorių rūmų
nario pašalinimas Nemokumo administratorių rūmų narys iš Nemokumo administratorių rūmų narių turi būti pašalintas Nemokumo administratorių prezidiumo sprendimu Nemokumo administratorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) priežiūros institucijos Nemokumo administratorių rūmų sprendimu panaikinus teisę administruoti nemokumo procesus;
2) skyrus nuobaudą pašalinti iš Nemokumo administratorių rūmų narių;
3) nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui mirus.“ Nepritarti Žr. argumentus prie 72 p. 92. Lietuvos administratorių rūmai
151 Argumentai: Pažymėtina, kad Nemokumo administratorių rūmų, įgyvendinant nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, priimtų sprendimų apskundimas jau yra reglamentuotas siūlomoje įstatymo projekto 138 straipsnio redakcijoje. Atitinkamai įstatymo projekto 151 straipsnis yra išbrauktinas. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 151 straipsnį: „151 straipsnis.
Nemokumo administratorių rūmų sprendimų apskundimas Nemokumo administratorių rūmų sprendimai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.“ Nepriarti Žr. argumentus prie 72 p. 93. Lietuvos administratorių rūmai
157158159 Argumentai: Pažymėtina, kad įstatymo projekto 157, 158 ir 159 straipsniuose įtvirtintos pereinamosios nuostatos iš esmės neatitinka asmenų teisėtų lūkesčių principo ir yra nesuderinamos su proporcingo teisinio reguliavimo principu. Pagal šias įstatymo projekto nuostatas dvi skirtingas nemokumo administratorių veiklos sritis (bankroto administravimo paslaugas bei restruktūrizavimo paslaugas) siekiama dirbtinai sujungti į vieną ir nustatyti, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas, nuo 2019-05-01 neturės teisės būti paskirtais nemokumo administratoriais. Viena vertus, asmenys, tam tikrą teisę įgiję įstatymo nustatyta tvarka ir pagal įstatyme nustatytus kriterijus, įgyja teisėtus lūkesčius, jog tuo atveju, jei jie nepažeis teisės aktų reikalavimų ir sąžiningai vykdys savo pareigas, galės atlikti savo pareigas ir realizuoti savo teisę tol, kol tokia teisė nebus apskritai panaikinta, o pakeitus teisės realizavimo reikalavimus, gauti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų toliau vykdant tokią veiklą. Tuo tarpu pagal siūlomo reguliavimo nuostatas, asmenys vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklą galės tik tais atvejais, kai jie bus paskirti administratoriais iki 2019-05-01 ir nebegalės vykdyti bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos naujose bylose ar procese ne teismo tvarka. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad daugumai bankroto ir restruktūrizavimo administratorių ši veikla yra pagrindinė ir kitos veiklos jie nevykdo, todėl bus apribotos jų teisės gauti naujų pajamų iš šios veikos.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad bankroto ir restruktūrizavimo administratorių iki 2019-05-01 įgyta kvalifikacija niekur nedings ir po šios datos, todėl nėra suprantama, kodėl tokiems asmenims siekiama apriboti teisę vykdyti veiklą pagal turimą kvalifikaciją po 2019-05-01 dar dvejus metus, pagal įstatymo projekto 157 str. 4 dalį numatytų kvalifikacinių egzaminų išlaikymui. Atitinkamai šiuo aspektu yra įžvelgtinas ne tik teisėtų lūkesčių bei proporcingumo principų pažeidimas, tačiau ir galimas dirbtinis konkurencijos ribojimas. Kita vertus, pažymėtina, jog bankroto ir restruktūrizavimo procesus pavadinus nemokumo procesu, jų specifika neišnyksta. Tiek bankroto procesas, tiek restruktūrizavimo procesas ir toliau išliks skirtingo pobūdžio procesais, vykdomais pagal specialias teisės normas, taikant tik dalį bendrųjų teisės normų, taikytinų abejiems procesams. Nei iš įstatymo projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl asmenims, turintiems pakankamą kvalifikaciją, turėtų būti ribojama teisė šią kvalifikaciją realizuoti ir toliau vykdant tik bankroto arba tik restruktūrizavimo administratoriaus veiklą, ir koks yra tokio ribojimo pagrindas. Šiame kontekste yra vertintinas ir restruktūrizavimo proceso specifiškumas, itin mažas restruktūrizuojamų juridinių asmenų skaičius bei tai, kad sėkmingų restruktūrizavimų praktikoje apskirtai egzistuoja tik vienetai. Manytina, kad įstatymo projekte nustatytas reikalavimas fiziniam ar juridiniam asmeniui (kuris teikia ir ateityje planuoja teikti tik bankroto administravimo paslaugas) papildomai įgyti ir nišinę kvalifikaciją teikti restruktūrizavimo paslaugas, laikytinas visiškai neproporcingu ir neprotingu.
Atitinkamai siūlytina įstatymo projekto 158 ir 159 straipsnius išbraukti, o 157 straipsnį, kartu su 2 straipsnio 17 dalimi modifikuoti iš esmės – įtvirtinant nuostatą, kad nemokumo administratorius yra fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti juridinio asmens bankroto procesus ir (arba) juridinio asmens restruktūrizavimo procesus, tokiu būdu atsisakant ketinimų dirbtinai sujungti dvi skirtingas nemokumo administratorių veiklos sritis. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo projekto 158 ir 159 straipsnius, o įstatymo projekto 157 straipsnį pakeisti, jį išdėstant taip: „157 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl teisės administruoti nemokumo procesus įgijimo fiziniams asmenims
teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir (ar) įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, ir esantys Nemokumo administratorių rūmų nariais, nuo
asmenimis, turinčiais teisę administruoti nemokumo procesus. 2. Nemokumo administratorių rūmų nariai, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir siekdami įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, įsigaliojus šiam įstatymui turi išlaikyti kvalifikacinius egzaminus pagal išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą. 3.
administratorių kvalifikacinių egzaminų programą organizavimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 122 ir 123 straipsnių nuostatos dėl kvalifikacinių egzaminų organizavimo. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti fiziniai asmenys, per dvejus metus nuo 2019 m. gegužės 1 d. neišlaikę kvalifikacinių egzaminų pagal išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą, pašalinami iš Nemokumo administratorių rūmų narių.“
„158 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl
teisės administruoti nemokumo procesus įgijimo juridiniams asmenims
bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą ir įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos laikomi asmenimis, turinčiais teisę administruoti nemokumo procesus. 2. Juridiniai asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą ir siekdami įgyti teisę administruoti nemokumo procesus, per dvejus metus nuo
juridiniams asmenims, siekiantiems įgyti teisę administruoti nemokumo procesus.“
„159 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl nemokumo
administratoriaus
administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 m. gegužės 1 dienos neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais. 2.
administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tęsia juridinių asmenų nemokumo procesų, kurių administratoriais jie yra paskirti iki 2019 m. balandžio 30 dienos, administravimą iki teismo nutarties nutraukti juridinio asmens nemokumo bylą arba teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos ar juridinio asmens restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos. 3. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas fiziniam asmeniui, nustatytas šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalies 5 punkte, taikomas, kai teisė juridiniam asmeniui administruoti nemokumo procesus panaikinama po 2019 m. gegužės 1 dienos. 4. Reikalavimas nemokumo administratoriui fiziniam asmeniui verstis viena iš šiame įstatyme nustatytų veiklos formų taikomas administruojant nemokumo procesus, kurių administratoriumi jis yra paskirtas nuo 2019 m. gegužės 1 dienos.“ Pritarti iš dalies Įstatymo projektu siūloma sujungti bankroto administratoriaus ir restruktūrizavimo administratoriaus profesijas į vieną – nemokumo administratoriaus profesiją. Pasirinktas pereinamųjų nuostatų momentas, kai tik vieną teisę administruoti (arba bankroto arba restruktūrizavimo) procesus turintis asmuo nebegalės gauti naujų bylų sietinas su tuo, kad nuo įstatymo įsigaliojimo toks asmuo negalės įgyvendinti naujojo įstatymo nuostatų, pvz., įvertinti restruktūrizavimo galimybę, iš bankroto pereiti į restruktūrizavimą, nes tokiam veiksmui jis neturės reikiamos kvalifikacijos. Todėl manytina, kad neturint vienos iš šiuo metu galiojančių teisių (arba bankroto proceso administravimo arba restruktūrizavimo proceso administravimo) nebūtų galima laikyti automatiškai turinčio apjungtos profesijos – nemokumo administratoriaus – statusą.
Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 159 str. suteikiant teisę bankroto ir restruktūrizavimo administratoriams dvejus metus po įstatymo įsigaliojimo administruoti atitinkamai bankroto ir/ar restruktūrizavimo procesus ir tuo metu išlaikyti išlyginamuosius egzaminus, kad tapti nemokumo administratoriumi:
„159 straipsnis. Pereinamosios nuostatos dėl nemokumo administratoriaus
paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, nuo 2019 2022 m. gegužės sausio 1 d. neturi teisės būti paskirti nemokumo administratoriais. 2. Asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą, galės būti paskirti administruoti tik juridinio asmens bankroto procesą, o asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, galės būti paskirti administruoti tik juridinio asmens restruktūrizavimo procesą 2 metus nuo 2020 m. sausio 1 d. 32. Asmenys, turintys teisę teikti tik įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal Įmonių bankroto įstatymą arba tik įmonių restruktūrizavimo paslaugas pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, tęsia juridinių asmenų nemokumo procesų, kurių administratoriais jie yra paskirti iki 2019 m. balandžio 30 gruodžio 31 d., administravimą iki teismo nutarties nutraukti juridinio asmens nemokumo bylą arba teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos ar juridinio asmens restruktūrizavimo pabaigos įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. 94. Lietuvos administratorių rūmai 2019-04-16 (Nr.
G-2019-3338) Pateiktos pastabos ir pasiūlymai (94 puslapiai) Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo projektui, kai dar Lietuvos Respublikos Seime šis įstatymo projektas nebuvo registruotas (2018 m. balandžio 16 d.). Nepritarti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas ir jo lydimieji įstatymų projektai (Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789) Lietuvos Respublikos Seime įregistruoti 2018 m. spalio 23 d. Todėl anksčiau (iki šios datos) pateiktos pastabos kitiems subjektams, nėra Seime svarstomos. 95. Tomas Kazlauskas
157158159 Priėmus pateiktą įstatymą akivaizdu, kad bankroto ir restruktūrizavimo procesus pavadinus nemokumo procesu, jų specifika neišnyksta tai ir toliau bus skirtingo pobūdžio procesai, vykdomi pagal specialias teisės normas, taikant dalį bendrųjų teisės normų, taikytinų abejiems procesams. Naujajame, 2019 m. balandžio 23 d Seimui teikiamame svarstyti Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau JANĮ) yra daug gerų pasiūlymų, tačiau daugiausia bankroto administratorių bendruomenę domina vienas klausimas:
Ar reikalinga, didinti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančiu asmenų skaičių. nuo šiuo metu esančių 147, iš kuriu tik 17 administratorių realiai vykdo visus 86 restruktūrizavimo procesus iki 568, šiuo metu turinčių teięe teikti bankroto administravimo paslaugas? Toks administratorių skaičius atsirastų įvykdžius JANĮ 157 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą. Pažymėtina, kad nuo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo pradžios (2001-07-01) iki 2019-04-23 iš viso restruktūrizavimo procesai užbaigti 46 įmonėms. JANI 157 str. 1 d., be jokio argumentavimo ir pagrindo, išaukština 139 fizinius asmenis, šiuo metu turinčius teisę teikti ir įmonių bankroto administravimo paslaugas, ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, tvirtinant juos naujaisiais nemokumo administratoriais, nuo šio įstatymo įsigaliojimo, įgyjančiais neribotas teises vykdyti veiklą.
Išsprendus šį klausimą, naujajame JANI turėtų nebelikti 157, 158, 159 straipsnių. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma sujungti bankroto administratoriaus ir restruktūrizavimo administratoriaus profesijas į vieną – nemokumo administratoriaus profesiją. Siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių, tiek asmenys, turintys teisę teikti tik bankroto administravimo paslaugas, tiek asmenys, turintys teisęs teikti tik restruktūrizavimo administravimo paslaugas, turi turėti galimybę tapti nemokumo administratoriais. Šiam tikslui įgyvendinti numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų galima išlaikyti kvalifikacinius egzaminus pagal išlyginamąją Nemokumo administratorių kvalifikacinių egzaminų programą. Pastebėtina, kad Direktyvos dėl prevencinio restruktūrizavimo mechanizmų projekte numatomos priemonės skatinančios įmonių restruktūrizavimą. Tai reiškia, kad nuo įstatymo įsigaliojimo nemokumo administratorius turi turėti pakankamai kompetencijų, kad galėtų įgyvendinti naujojo įstatymo nuostatas, pvz., įvertinti restruktūrizavimo galimybę, iš bankroto pereiti į restruktūrizavimą. 96. Sandra Gedminienė
119125 Seime registruotas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas Nr. ХІІІР-2777. Įstatymo projekto 119 str. siūlomas nustatyti sekantis teisinis reguliavimas „teisė administruoti nemokumo procesus suteikiama juridiniam asmeniui [...] LR CK 2.81 str. 4 d. numatyta, kad
„juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys
[...]. Civilinio kodekso komentare, antroji knyga - Asmenys rašoma, kad juridiniai asmenys negali būti juridinio asmens valdymo organų nariais (C K 2.81 str. 4 d. komentaras).
asmens organais (C K 2.81 str. 1 dalies komentaras). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma - kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės - žodžiai
„draudžiama, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai
parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015). Nėra ginčo, kad, priklausomai nuo įmonės teisinio statuso, valdymo organui priskirtas funkcijas pagal savo kompetenciją atlieka: įmonės vadovas arba valdyba, likvidatorius, bankroto administratorius. Net ir LR Finansų ministerija, kuri yra juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto rengėja su tuo sutinka, nes:
nustatyti, kad “juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius.”
2Įstatymo projekto 66 str: 1 d. 1 p.
siūloma nustatyti, kad “paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu atlieka šias funkcijas:
1) Įgyvendina juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas. Iš ne teisės - teisė neatsiranda. Įstatymų leidėjas teisę teikti juridinių asmenų nemokumo procesus siūlo suteikti juridiniams asmenims, kurie negali būti juridinio asmens valdymo organais (CK 2.81 str. 4 d.). Juridinių asmenų nemokumo administratoriumi gali būti tik fizinis asmuo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei LR Peticijų įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 9 str. 12 p. prašau:
1Šį kreipimąsi prašau pripažinti peticija. 2.
siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas - prieštarauja imperatyviai teisės normai, kuri yra įtvirtinta CK 2.81 str. 4 d., kurioje numatyta, kad, juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys [...]. Nepritarti paskyrus nemokumo administratorių juridinį asmenį, jis turi paskirti (nurodyti) darbuotoją nemokumo administratorių, kuris bus atsakingas už konkretų administravimo procesą. Įstatymo projekto 56 str. 2 dalyje nustatyta, kad Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. T. y., nemokumo administratorius netampa juridinio asmens valdymo organu, bet vykdo juridinio asmens valdymo organo funkcijas. Pažymėtina, kad draudimas bankroto ir restruktūrizavimo administratoriams veikti įsisteigus juridinius asmenis vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymu būtų traktuojamas kaip asmens veiklos formos pasirinkimo ribojimas bei verslo sąlygų pabloginimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad esamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms, o siūlymas atsisakyti bankroto administratoriams juridiniams asmenims suteikti teisę administruoti bankroto procesus būtų nesuderinamas su asmenų įsisteigimo laisve vadovaujantis Paslaugų įstatymu.. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019-04-0342 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seime registruotais Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2777, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr.
XI-2000 2, 6, 11, 12, 13, 14, 21 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2782 bei Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2783 (toliau – projektai) papildomai teikia šiuos pasiūlymus dėl projektų tobulinimo. Argumentai:
Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte yra numatyta, jog Garantinio fondo lėšos naudojamos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų darbdavių darbuotojų negautoms priskaičiuotoms su darbo santykiais susijusioms sumoms, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, neviršijančioms šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų dydžių, mokėti. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, bankroto administratorius, teikdamas paraišką Garantinio fondo administratoriui, turi darbuotojui atlygintinas pagal patvirtintą kreditorinį reikalavimą sumas išskirstyti rūšimis (darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, komandiruotpinigiai ir pan.), o Garantinio fondo administratorius, savo ruožtu, pagal rūšis atskiria sumas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir nuo kurių minėtos įmokos neskaičiuojamos. Projekte numatoma atsisakyti bankroto administratoriaus veiksmų (paraiškų Garantinio fondo administratoriui teikimo, lėšų pervedimo bankrutuojančiam juridiniam asmeniui ir pan.). Todėl Garantinio fondo administratorius, gavęs patvirtintus kreditorinius reikalavimus bendroje sumoje (vienintelį dokumentą, kuriuo vadovausis spręsdamas dėl išmokų dydžio iš Garantinio fondo skyrimo), neturės galimybės atskirti, kuri dalis tų sumų galimai yra neapmokestinamos valstybinio socialinio draudimo įmokomis ir įgyvendinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte įtvirtintos nuostatos. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto Nr.
(toliau – JANĮ projektas) 42 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra numatyta, jog teismas ir nemokumo administratorius Garantinio fondo administratoriui pateikia patvirtintus darbuotojų kreditorinius reikalavimus. Pasiūlymas: JANĮ projekto 42 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo
sprendime dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo prie darbuotojų su darbo santykiais susijusių reikalavimų turi būti išskirtos šių reikalavimų sumos, nuo kurių yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“ Pritarti Įstatymo projekto 42 straipsnį papildyti nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismo nutartyje ar kreditorių susirinkimo sprendime dėl kreditorių
reikalavimų tvirtinimo prie darbuotojų su darbo santykiais susijusių reikalavimų turi būti išskirtos šių reikalavimų sumos, nuo kurių yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
1201222 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2777 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant Projekto antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama konsoliduoti juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto teisinį reguliavimą, didinti nemokumo procesų efektyvumą, trumpinti juridinių asmenų nemokumo procesų trukmę ir t. t.[¹] Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatėme esminių ir tiesioginių korupcijos rizikos veiksnių, tačiau siekdami aiškaus ir skaidraus nemokumo proceso teisinio reguliavimo, pašalinti galimą nenuoseklų Projekto nuostatų aiškinimą ir taikymą praktikoje, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus, kurie gali būti aktualūs tobulinant Projekto nuostatas: 1.
Pagal Projekto 120 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas fizinis asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Projekte nustatyti nepriekaištingos reputacijos kriterijai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytų nusikaltimų padarymo atvejais siejami iš esmės tik su asmens turimu teistumo statusu. Tačiau tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (pvz., pagal laidavimą ar susitaikius su nukentėjusiuoju), jis būtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Mūsų nuomone, asmenys, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, negali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos[²], todėl siūlytume praplėsti Projekto 120 straipsnį ir į nepriekaištingos reputacijos turinį įtraukti tam tikrą laikotarpį nuo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, kuriuo asmuo negalėtų pretenduoti tapti nemokumo administratoriumi, pvz., pasinaudoti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio teisiniu reguliavimu. Pritarti
reputacijos, jeigu:
1) nuteistas už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, nustatyto šios dalies 1 punkte padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai; <...>“
reputacijos, jeigu:
1) dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
2) yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo, nustatyto šios dalies 1 punkte padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo dveji metai;
2) 3) jis pažeidė šio įstatymo 130 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai priežiūros institucijai tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo 4 metai. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba
127
administruoti nemokumo procesus panaikinimo pagrindai, tačiau Projekte nereguliuojamas klausimas dėl teisės administruoti nemokumo procesus, kai nemokumo administratoriui yra pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime ar byla perduota teismui. Siekdami skaidraus nemokumo proceso ir ypač tais atvejais, kai nemokumo administratoriui vykdant procedūras buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, siūlome nustatyti laikiną teisės administruoti nemokumo procesus sustabdymą, kai nemokumo administratorius įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Projekto 120 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Nepritarti Projekto 127 str. yra įvardinti galimi atvejai, kai panaikinama teisė administruoti nemokumo procesus ir jie siejami su: 1) administratoriaus asmeniniu nenoru/negalėjimu tą daryti (127 str. 2 d. 1 ir 7 p.), 2) kai administratorius nebeatitinka arba buvo pateikęs melagingus įrodymus, kad atitinka administratoriui keliamus reikalavimus (127 str. 2 d. 2 ir 3 p.), 3) skirta poveikio priemone (127 str. 2 d. 4 p.), 4) Lietuvos administratorių rūmų narystės netekimu (127 str. 2 d. 5 p.) 5) administratoriui iškelta bankroto byla (127 str. 2 d. 6 p.). Taip pat projekto 136 str. numatyta viena iš poveikio priemonių – teisės būti paskirtam administruoti naujus nemokumo procesus apribojimas. Siūlymas sietinas su nepriekaištingos reputacijos supratimo praplėtimu – pastebėtina, kad nei Advokatūros įstatyme, nei Finansinių ataskaitų audito įstatyme, nei kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose teisę užsiimti tam tikra veikla, nėra numatyta, kad asmeniui pareiškus įtarimus ikiteisminiame tyrime ar bylą perdavus teismui jam būtų sustabdoma teisė užsiimti tam tikra veikla (netektų nepriekaištingos reputacijos). Be to, būtų neaiškios tokio sustabdymo pasekmės (kas vyksta su administruojama nemokumo byla, kiek trunka sustabdymas, kokios administratoriaus teisės/pareigos sustabdymo metu ir pan.). 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba
136137 3.
Projekto 136 ir 137 straipsniai reguliuoja nurodymų ir poveikio priemonių skyrimą nemokumo administratoriams, tačiau šiuose straipsniuose pasigendama kai kurių atsakomybės taikymo nuostatų, kurios gali sudaryti pagrindą kreiptis ar nesikreipti į teismą, leisti dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės normas. Siekdami aiškaus ir objektyvaus poveikio priemonių taikymo proceso, siūlome svarstyti galimybę nustatyti, kuriais atvejais (ne)galima skirti griežčiausią poveikio priemonę
Pastebėtina, kad projekto 136 ir 137 str. nuostatos dėl poveikio priemonių yra analogiškos auditorių, advokatų poveikio priemonių skyrimui. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo, Finansinių ataskaitų audito įstatymo nuostatomis, poveikio priemonių galiojimo panaikinimas anksčiau laiko nėra numatytas, nėra numatyta apribojimo pakartotinai skirti įspėjimą (jis būtų skiriamas kitu pagrindu). Jei nemokumo administratoriaus atlikti veiksmai (dėl nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo požymių ar pan.) prieštarauja nemokumo administratorių etikos kodekso nuostatoms, Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas gali skirti projekto 148 str. 2 d. numatytą nuobaudą. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba
1464 4. Pažymime, kad pirminis Projekto variantas Specialiųjų tyrimų tarnybos buvo įvertintas antikorupciniu požiūriu[3].
Kadangi kai kurios pateiktos pastabos, pvz., dėl finansinių sunkumų apibrėžime vartojamos formuluotės „reali tikimybė“[4], „svarbių priežasčių“[5] apibrėžimo ar bent pavyzdinio jų sąrašo, Nemokumo administratorių rūmų vadovo, jei jis nebus nemokumo administratorius, nepriekaištingos reputacijos, yra aktualios, siūlome apsvarstyti galimybę tobulinti Projekto nuostatas ir nustatyti aiškesnius kriterijus, kurie nesukeltų dviprasmiškų interpretacijų juos taikant. Ypač siūlytina atkreipti dėmesį į finansinių sunkumų apibrėžimą, nuo kurio priklausys juridinio asmens vadovo teisė inicijuoti nemokumo procesą ir teismui iškelti nemokumo bylą, pagalbos suteikimas įveikiant finansinius sunkumus, teismo sprendimas, ar tinkamas restruktūrizavimo plano projektas ir pan. Pritarti iš dalies Papildyti Projekto 146 straipsnį, nustatant, kad Nemokumo administratorių rūmų vadovas turi atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.:
vadovas
administratorių rūmų vadovas yra vienasmenis Nemokumo administratorių rūmų valdymo organas. 2. Nemokumo administratorių rūmų vadovas organizuoja kasdieninę Nemokumo administratorių rūmų veiklą. 3. Sprendimą dėl Nemokumo administratorių rūmų vadovo paskyrimo ir atšaukimo, sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas. 4. Nemokumo administratorių rūmų vadovas turi atitikti šio įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. <...>. Sąvoka „reali tikimybė“ yra vartojama ir dabar galiojančiame Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str. 1 p., kuris nustato, kad viena iš sąlygų pradėti restruktūrizavimą yra reali tikimybė, jog įmonė turės finansinių sunkumų per artimiausius tris mėnesius. Tokia sąvoka sudaro galimybes pritaikyti ją situacijai, analizuojant konkrečių aplinkybių visumą.
Be to, sąvoką “reali tikimybė” reikėtų vertinti sistemiškai viso Projekto kontekste. Projekte, skirtingai nei galiojančiame Įmonių bankroto įstatyme, “finansinių sunkumų” sąvoka apima juridinio asmens padėtį ir iki nemokumo, ir nemokumo metu. Atsižvelgdami į nemokumo paradigmos kaitą ES, iš esmės keičiamas nacionalinis reguliavimas, leidžiant ir nemokioms įmonėms restruktūrizuotis, todėl finansinių sunkumų sąvoka netenka ankstesnės ypatingos svarbos, kaip atskiriančios teisę į bankroto ir restruktūrizavimo procesus. Vertinant sąvoką “svarbios priežastys”, pažymėtina, kad CPK taip pat numato galimybę tam tikrais atvejais teismui spręsti dėl procesinių terminų pratęsimo, atsižvelgiant pvz. į bylos sudėtingumą, dėl kitų svarbių priežasčių ar atsižvelgiant į tam tikrus interesus (pvz., CPK 77 str.). Taigi, analogišką teisę siūloma įtvirtinti ir Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, kokia yra įtvirtinta ir galiojančiuose nemokumo srities įstatymuose (Įmonių bankroto įstatyme (9 str. 6 d.), Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (7 str. 3 d.) ir Fizinių asmenų bankroto įstatyme (5 str. 7 d., 9 str. 4 d.). Be to, nustatant baigtinį priežasčių sąrašą, kiltų pavojus asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugai, nes visų priežasčių, kurios gali atsirasti praktikoje, nustatyti įstatyme gali būti neįmanoma. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pasiūlymas parengtas siekiant išspręsti šias pagrindines įstatymo taikymo problemas:
dalyvavimo atrankos procedūrose prisidengiant skirtingais juridiniais asmenimis;
juridinį asmenį ir taip paveikti bankroto procesą;
administratoriaus nepriklausomumo užtikrinimo;
administratoriaus patirties vertinimo objektyvumo; Pasiūlymas:
2018
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Bankroto procesui administruoti yra skiriamas nemokumo administratorius. – fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Restruktūrizavimo procesui administruoti gali būti skiriamas nemokumo administratorius – fizinis asmuo – veikiantis individualiai arba turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Nemokumo administratorius juridinis asmuo privalo:
1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;
2) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti priežiūros instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį;
3) nustatyti darbo organizavimo ir kontrolės tvarką ir užtikrinti jos laikymąsi.
Ši nuostata netaikoma asmenims nemokumo procesus administruojantiems laikinai. 4) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti bankroto bylą nagrinėjantį teismą, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, nurodyti tokio keitimo priežastį ir pateikti teismui kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūrą. Teismui nepatvirtinus kito darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, kandidatūros, skiriamas kitas nemokumo administratorius, teismo parenkamas per Atrankos programą.“ Pritarti iš dalies Klausymų metu Seimo narys pritarė komiteto siūlomai nuostatai. Pastebėtina, kad pasiūlymas susijęs su asmens veiklos formos pasirinkimo apribojimu, kuris Paslaugų įstatymo (įgyvendinančio Paslaugų direktyvą 2006/123/EB) prasme yra priskiriamas prie reikalavimų, kurie neturėtų būti nustatomi, nes riboja bei blogina verslo sąlygas. Pritarus pasiūlymui, galimai būtų pažeisti iki šiol įsteigtų nemokumo administravimo paslaugas teikiančių juridinių asmenų teisėti lūkesčiai, kurie jau turi sukūrę visus nemokumo procedūrų vykdymui reikalingus organizacinius išteklius (personalą, patalpas, vidaus kontrolę, partnerius ir pan.) ir gali užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę.
Tačiau vertinant praktikoje kylančius piktnaudžiavimo atvejus siūloma nustatyti saugiklius, susijusius su nemokumo administratorių juridinių asmenų veikla, pvz.: · paskyrus nemokumo administratorių juridinį asmenį, priežiūros institucijai turės būti nurodytas turintis teisę administruoti nemokumo procesus darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą; nemokumo administratoriui juridiniam asmeniui keičiant nurodytą darbuotoją apie tai turės būti informuota priežiūros institucija ir nurodytos keitimo priežastys; · numatomas platesnis poveikio priemonių spektras, taikomas nemokumo administratoriams ir fiziniams, ir juridiniams asmenims bei nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už konkretaus proceso administravimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 129 str. 2 d. numato, jog nemokumo administratorius fizinis asmuo gali verstis viena iš šių veiklos formų:
1) verstis individualia veikla; ·
2) dirbti juridiniame asmenyje arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu. · Kartu siūloma tikslinti Projekto 130 str. 2 d. 1 ir 2 punktus: 2.
1 ir 2 punktus:
administratorius juridinis asmuo privalo:
1) nurodyti priežiūros institucijai turintį teisę administruoti nemokumo procesus darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ne vėliau kaip per 3 kitą darbo dienas dieną nuo nemokumo administratoriaus paskyrimo dienos;
instituciją, jei nemokumo administratorius juridinis asmuo keičia nurodytą darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą nurodyti priežiūros institucijai naują darbuotoją, atsakingą už juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, ir nurodyti tokio keitimo priežastį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atsakingo darbuotojo keitimo dienos;
Taip pat siūloma papildyti Projekto 130 str. nauja 4 dalimi: ·
„4. Nemokumo administratoriaus juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už
juridinio asmens nemokumo procesų administravimą, šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais pradeda administruoti nemokumo procesus nuo informacijos paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje, kaip nustatyta šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punkte.“
/komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2777 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Irena Haase, Lauras Stacevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja I.
Leonavičiūtė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/ef0e2972d68411e8a3fadd00a256c61a?jfwid=p4akn7qui [2] Specialiųjų tyrimų tarnyba į šį nepriekaištingos reputacijos aspektą buvo atkreipusi dėmesį ankstesniuose antikorupciniuose vertinimuose, prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b45eb512b5af11e8aa33fe8f0fea665f?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=54086a05-5458-4636-b078-3dc3c307ef73; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/afba5bf0d77d11e8820ea019e5d9ad04?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=54086a05-5458-4636-b078-3dc3c307ef73; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/01c25f81b3ce11e7a77dfe6f10eee80f?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=9923a8f7-fb09-45d0-9047-4123da9602c4; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/de658fc023ff11e79f4996496b137f39?positionInSearchResults=2&searchModelUUID=9923a8f7-fb09-45d0-9047-4123da9602c4; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9c6788e0aa2d11e68987e8320e9a5185?positionInSearchResults=4&searchModelUUID=9923a8f7-fb09-45d0-9047-4123da9602c4; https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/6a978340e7b811e3a27afdb34a98ad7e?positionInSearchResults=14&searchModelUUID=9923a8f7-fb09-45d0-9047-4123da9602c4. [3] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/223114a03bc811e884a38848fe3ec9e2?positionInSearchResults=81&searchModelUUID=78b015f3-c77a-4cd5-ad04-9b07445395c9. [4] Projekto 2 straipsnio 5 dalis. [5] Projekto 25 straipsnio 2 dalis.