Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMo Nr. I-549 2 priedo PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti įstatymo 2 priedo 2.9 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„2.9 ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos)
dalyvių – karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip, taip pat savanorių faktinis laikas, išbūtas Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje;“. 2. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Audronius Ažubalis
LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nr. I-549 2 PRIEDo PAKEITImo
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis įvertinti primųjų Savanoriškosios krašto apsaugos tanybos (toliau – SKAT) savanorių (įskaitant ir tuos, kurie nebuvo sudarę darbo sutarties su tuometiniu Krašto apsaugos departamentu) indėjį į šalies nepriklausomybės įtvirtinimą ir krašto apsaugos sistemos stiprinimą. Pažymėtina, kad savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo nenuolatinė tarnyba, savanoriai buvo rengiami pagal programas per kasmetinius dvidešimties parų trukmės mokymus, atsitraukus nuo darbo. Be to, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą savanoriai buvo skirstomi į rikiuotės, nerikiuotės ir garbės savanorius, todėl ši tarnyba skyrėsi ir pagal savo pobūdį bei intensyvumą (pavyzdžiui, rikiuotės savanoriais galėjo būti Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 18 metų, kurių sveikatos būklė atitiko reikalavimus, sudarę sutartis su Krašto apsaugos departamentu bei dalyvavę šios tarnybos teritorinių padalinių veikloje; nerikiuotės savanoriais galėjo būti asmenys, dėl sveikatos būklės netikę rikiuotės tarnybai, tačiau norėję dalyvauti savanoriškojoje krašto apsaugos veikloje; į garbės savanorius Krašto apsaugos departamento nustatyta tvarka buvo įrašomi ypač pasižymėję tarnyboje ir kovoje asmenys). Nenuolatinės tarnybos metu karys savanoris kario statusą (bendrąjį) įgyja tik tam laikotarpiui, kurio metu jis pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į tarnybos vietą tiesiogiai vykdyti jam pavestos tarnybos užduoties, dalyvauti pratybose ir mokymuose.
Pažymėtina, kad nuo oficialaus SKAT įkūrimo 1991 m. sausio 17 d. iki sovietinės armijos išvedimo iš Lietuvos 1993 m. rugsėjo 1 d., kariai savanoriai tiesiogiai vykdė tarnybos užduotis, susijusias su svarbių objektų apsauga, sovietinės armijos kontrole. Įsakymai vykdyti tarnybos užduotis buvo dažni, tačiau pats užduočių vykdymas buvo ribotai dokumentuojamas, savanoriai tam naudojo daug nuosavų resursų, ypač mobilumui užtikrinti, – automobilius, kurą, taip pat maistą ar net šaudmenis. Kai kurie savanoriai įsakymus gaudavo dar nedavę savanorio priesaikos, nes priesaika būdavo duodama ne iš karto po prašymo priimti į SKAT įteikimo, o tik tam tikrų progų metu. Kitu laikotarpiu, t. y. visą tarnybos SKAT laiką, karys savanoris turėjo kario savanorio statusą. Pas kitus darbdavius dirbantiems kariams savanoriams jų atsitraukimo nuo pagrindinio darbo metu Krašto apsaugos ministerija mokėjo kompensaciją, kuri buvo tokio pat dydžio, kaip ir vidutinis šių asmenų gautas darbo užmokestis. Socialinio draudimo įmokos tuo laikotarpiu nebuvo mokamos, tad ir tie laikotarpiai nėra įskaičiuojami į pensijų socialinio draudimo stažą. Tačiau sunkiausiu Lietuvai metu tarnybą SKAT žmonės pasirinko vedini patriotizmo. Dauguma jų aukojo viską, net šeimas, savo kuklias santaupas ar sveikatą, – jie buvo pasiryžę ginti Tėvynę bet kokia kaina ir neprašydami jokio atlygio. Kiekvienas jų, stodamas prieš nepalyginamai geriau ginkluotą agresorių, labai aiškiai suvokė grėsmę. Todėl šie žmonės nusipelno deramo valstybės dėmesio ir jų indėlis į šalies nepriklausomybės įtvirtinimą turi būti vertinamas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pensijų socialinio draudimo įstatymo 2 priedo 2.9 papunktį asmens stažui prilyginamas iki
(rezistencijos) dalyvių – karių savanorių faktinis laikas, išbūtas laisvės kovotojų struktūrose, jei šis laikas neįskaitytas kitaip. Tačiau, kaip minėta, tokia nuostata negarantuoja, kad savanorių faktinės tarnybos SKAT laikas būtų įskaitytas į pensijų socialinio draudimo stažą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad asmens stažui būtų prilyginamas iki 1994 m. gruodžio 31 d. ir savanorių faktinis laikas, išbūtas SKAT. Taip būtų įvertintas pirmųjų krašto apsaugos savanorių indėlį į Lietuvos krašto apsaugos sistemos stiprinimą. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai poveikio neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios?
Kreipimosi dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo, pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra nustatyta Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą, šiuos nuostatus reikės tikslinti. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimas sukurtų sąlyginai neženklias „Sodros“ biudžeto išlaidas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Pensijų socialinio draudimo stažas“, „asmens stažas“, „savanoriai“, „Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas Audronius Ažubalis
DĖL
2018-10-11
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo
Nr. I-549 2 priedą ir nustatyti, kad asmens socialinio draudimo stažui prilyginamas savanorių faktinis laikas, išbūtas Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje iki 1994 m. gruodžio 31 d. Įstatymo projektas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, formuluotė „savanorių faktinis laikas, išbūtas <...> tarnyboje“ (past.: čia ir toliau – išskirta mūsų) teisės požiūriu neaiški, ji gali būti įvairiai interpretuojama. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad „<...> savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba buvo nenuolatinė tarnyba, savanoriai buvo rengiami pagal programas per kasmetinius dvidešimties parų trukmės mokymus, atsitraukus nuo darbo. Be to, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymą savanoriai buvo skirstomi į rikiuotės, ne rikiuotės ir garbės savanorius, todėl ši tarnyba skyrėsi ir pagal savo pobūdį bei intensyvumą (pavyzdžiui, rikiuotės savanoriais galėjo būti Lietuvos Respublikos piliečiai, ne jaunesni kaip 18 metų, kurių sveikatos būklė atitiko reikalavimus, sudarę sutartis su Krašto apsaugos departamentu bei dalyvavę šios tarnybos teritorinių padalinių veikloje; ne rikiuotės savanoriais galėjo būti asmenys, dėl sveikatos būklės netikę rikiuotės tarnybai, tačiau norėję dalyvauti savanoriškojoje krašto apsaugos veikloje; į garbės savanorius Krašto apsaugos departamento nustatyta tvarka buvo įrašomi ypač pasižymėję tarnyboje ir kovoje asmenys)“.
Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo (t. y . iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymo Nr.XII-2512 įsigaliojimo 2018 m. sausio 1 d., kuriuo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, taip pat pakeistas šio įstatymo pavadinimas į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą) įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto nuostatos tarpusavyje derintinos su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi.
Trečia, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad “Stažu, įgytu dirbant Lietuvos įmonėse, laikomi <…> šio įstatymo 2 priedo 1.1, 1.3, 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 2.6, 2.9, 2.13, 2.14 papunkčiuose nurodyti draudimo, darbo, tarnybos ir (ar) bendradarbiavimo <…> laikotarpiai, todėl įstatymo projekte nurodytas faktinis išbūtas laikas turėtų būti tikslinamas ir tarpusavyje derinamas su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Ketvirta, įstatymo projekte 2 priedo 2.9 papunkčio turinys suformuluotas taip, kad asmens socialinio draudimo stažui prilyginamas savanorių faktinis laikas, išbūtas Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje, būtų įskaitomas į socialinio draudimo stažą netaikant sąlygos „jei šis laikas neįskaitytas kitaip“. Ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta taisykle, pagal kurią per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai. 2. Svarstant įstatymo projekte teikiamą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymą Nr.XII-2512, įsigaliojusį 2018 m. sausio
naujai nustatytą teisinį reguliavimą. Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomas nuostatas, pensijos vėl turėtų būti perskaičiuojamos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų ir vadovaujantis Seimo Statuto 145 straipsniu, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių, įskaitant administravimo kaštus, šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. 3.
3Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus:
1) tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas;
2) įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda į straipsnio dalį, nes šį straipsnį sudaro 2 dalys. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-15 Nr. S-2018-7549 Lietuvos Respublikos Seimui
DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2674 DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2674 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]