Projektas Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio
saugumo interesams atliekama ir sprendimas dėl jo priimamas vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje straipsnio 1 dalyje nustatytais kriterijais ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.“
11 dalimi:
„11. Šio straipsnio 1–8 dalių nuostatos mutatis
mutandis taikomos generaliniams rangovams ar rangovams, ketinantiems vykdyti ar vykdantiems šio įstatymo 4 priedo 1 punkto a papunktyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros objektų statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai 1.
Investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:
1) jis kreipimosi į Komisiją metu yra dominuojantis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) kurios nors rūšies iškastinių energijos išteklių importuotojas į Lietuvos Respubliką, tokio importuotojo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo ir jeigu Komisija priima išvadą bei Vyriausybė priima sprendimą, kad šiame punkte nurodyti dominavimas, kontrolė ir ryšiai laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui;
2) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;
3) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;
5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;
6) jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose;
7) Komisija jam praneša apie numatomą pradėti jo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir jis per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos, ir jam nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus;
8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas;
9) yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams.
Investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:
1) jis kreipimosi į Komisiją metu yra dominuojantis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme) kurios nors rūšies iškastinių energijos išteklių importuotojas į Lietuvos Respubliką, tokio importuotojo kontroliuojamas arba su juo kooperacijos ar partnerystės ryšiais susijęs asmuo ir jeigu Komisija priima išvadą bei Vyriausybė priima sprendimą, kad šiame punkte nurodyti dominavimas, kontrolė ir ryšiai laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui;
2) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis;
3) jis kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui sąsajų su organizuotomis grupėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar palaikančiomis ryšius su asmenimis, įtariamais priklausymu joms;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nurodytus labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo požymius, ar dėl tokio nusikaltimo padarymo vykdomas šio asmens baudžiamasis persekiojimas ir už padarytą nusikaltimą nėra išnykęs ar panaikintas investuotojo teistumas;
5) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (nusikaltimų) Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai ir (arba) per pastaruosius 24 mėnesius jis yra pažeidęs šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų veiklą, nuostatas;
6) jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose;
7) Komisija jam praneša apie numatomą pradėti jo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir jis per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos, ir jam nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus;
8) vadovaujantis kitais įstatymais, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas;
9) yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo neatitikties nacionalinio saugumo interesams. 2.
straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos generaliniams rangovams ar rangovams, ketinantiems vykdyti ar vykdantiems šio įstatymo 4 priedo 1 punkto a papunktyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros objektų statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus.“
1Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo
interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, arba investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.“
2Pakeisti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio
nacionalinio saugumo interesams pateikia ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo pateikti Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams gavimo. Jeigu per nurodytą terminą institucijos nepateikia išvadų, laikoma, kad institucijos neturi informacijos apie tai, kad investuotojas atitinka šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–6 ir 9 punktuose nustatytus kriterijus.“ 3.
Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnyje straipsnio
institucijų pateiktas išvadas, išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurios turinio reikalavimai nustatyti Komisijos darbo tvarkos apraše, priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytos patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pradėjimo dienos ir apie tai tą pačią dieną praneša pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui. Jeigu per šioje dalyje ir šio straipsnio 11 dalyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams arba priėmus tokią išvadą pripažįstama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, ši išvada, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje nurodytą atvejį, laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi.“
4Pakeisti 12 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šio įstatymo
saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis.“
5Papildyti 12 straipsnį 22 dalimi:
„22.
Šio straipsnio 5–15 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos generaliniams rangovams ar rangovams, ketinantiems vykdyti ar vykdantiems šio įstatymo 4 priedo 1 punkto a papunktyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros objektų statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus.“
Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės
saugumo departamentas ir Komisija turi teisę inicijuoti pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, gavę duomenų, kad sandoris sudarytas su asmeniu, atitinkančiu bent vieną iš šio įstatymo 11 straipsnyje straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, ir kad toks sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 10, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis labiau užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliko parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadą, kuriai Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d. Šioje išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad Rusijos korporacija „Rosatom“, naudodamasi valdoma bendrove „NUKEM Technologies“ (toliau – „NUKEM“), 2012–2013 m. siekė daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, kai kuriems politikams ir
(ar) poliniams procesams, siekdama užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimą Rusijos Federacijai palankiems strateginiams projektams: naujų atominių elektrinių prie Lietuvos sienos statybai, elektros perdavimo jungčių su Kaliningrado sritimi, per kurias būtų prekiaujama statomose atominėse elektrinėse pagaminta elektra, tiesimui, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės panaudojimui šiuose projektuose.
„Rosatom“ valdoma bendrovė „NUKEM“, kaip generalinis rangovas įgyvendinanti svarbius Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) eksploatavimo nutraukimo projektus, tuo pat metu užsiėmė kita veikla: siekė organizuoti aukščiausiųjų Lietuvos Respublikos valdžios pareigūnų susitikimus su „Rosatom“ atstovais, protegavo „Rosatom“ interesus Lietuvoje ir regione, kurie yra priešingi Lietuvos strateginiams interesams, nustatytiems Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Minėti „Rosatom“ planai perimti Lietuvos elektros energetikos sistemos kontrolę vertintini kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Tačiau nepavykus užsitikrinti Lietuvos valdžios palaikymo, minėti „Rosatom“ planai nebuvo realizuoti. Akivaizdu, kad toks „Rosatom“ veikimas per bendrovę „NUKEM“ Lietuvai strategiškai svarbiame sektoriuje yra nesuderinamas su šalies nacionalinio saugumo interesais. Atsiž[1]velgiant į visa tai, išvadoje siūloma, jog bendrovės „NUKEM“ galimybės dalyvauti Lietuvos energetiniuose projektuose turėtų būti griežtai įvertintos nacionalinio saugumo požiūriu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo (dabar – Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas) nuostatomis.
Todėl yra tikslinga keisti galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad generaliniai rangovai ar rangovai, ketinantys vykdyti ar vykdantys branduolinės energetikos objekto (objektų), kurie, beje, priklauso pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus, būtų vertinami atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu – panašiai kaip ir investuotojai, investuojantys į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones ar į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius. Tai leistų labiau užtikrinti nacionalinio saugumo interesus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėjai-sekretoriai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojantį Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams yra taikoma Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, investuojantiems į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones ar į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius. Taip pat numatyta, kad asmens patikimumo patikra taikoma asmenims, pretenduojantiems eiti ar einantiems svarbias pareigas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse.
Tokia pat patikra taikoma ir generalinių rangovų ar rangovų vadovams ir darbams vadovaujantiems asmenims, kuriems suteikiama teisė be palydos patekti prie minėto įstatymo 4 priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose bei 4 priedo 2 punkto c–l papunkčiuose nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą sudarančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto. Tuo tarpu patys generaliniai rangovai ar rangovai, atliekantys darbus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiuose objektuose, atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu nėra tikrinami. Tačiau kaip rodo aukščiau aptarta situacija, kada, pavyzdžiui, tokie generaliniai rangovai yra susiję užsienio valstybių subjektais, kurių interesai yra priešingi Lietuvos strateginiams interesams, įtvirtintiems Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, tai ima kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 10 straipsnį patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams mutatis mutandis būtų taikoma ir generaliniams rangovams ar rangovams, ketinantiems vykdyti ar vykdantiems įstatymo 4 priedo 1 punkto a papunktyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros objektų, t. y. branduolinės energetikos objekto (objektų), statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus. Patikra būtų atliekama vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais ir šio įstatymo 12 straipsnio 5–15 dalyse nustatyta tvarka.
Tikimasi, kad siūlomas teisinis reguliavimas labiau užtikrins Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Siūloma, kad teikiamas įstatymas įsigaliotų 2019 m. gegužės
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, atliekant generalinių rangovų ar rangovų, ketinančių vykdyti ar vykdančių branduolinės energetikos objekto (objektų) statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus, būtų labiau užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesai, nes tokius darbus galėtų vykdyti tik patikimi ir skaidrūs generaliniai rangovai ar rangovai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, į kurią kreipiamasi dėl patikros atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu, veiklą reglamentuoja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos darbo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 266 redakcija).
266 redakcija). Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. balandžio 30 d. turės pakeisti šį aprašą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Generalinis rangovas“, „rangovas“, „nacionalinis saugumas“, „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas [1] Plačiau žr. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimą Nr.
XIII-1228 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“ <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3c03fbf26b0611e8b7d2b2d2ca774092?jfwid=-2y4hglgmn> [Žiūrėta 2018-09-19].
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 10, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-10-01 Nr. XIIIP-2576 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-01
Lietuvos Respublikos Seimui
OBJEKTŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1132 10, 11, 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIIP‑2576 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 (toliau – Įstatymas) 10, 11, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑2576 (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pagal Įstatymo 10 straipsnį patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams mutatis mutandis būtų taikoma ir generaliniams rangovams ar rangovams, ketinantiems vykdyti ar vykdantiems įstatymo 4 priedo 1 punkto a papunktyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros objektų statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus. Patikra būtų atliekama vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais ir šio įstatymo 12 straipsnio 5–15 dalyse nustatyta tvarka. Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo. 1.
aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvada, kuriai Seimas pritarė 2018 m. birželio 5 d[1] (toliau – Parlamentinio tyrimo išvada). Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad Išvadoje siūloma „<..> jog bendrovės „NUKEM“ galimybės dalyvauti Lietuvos energetiniuose projektuose turėtų būti griežtai įvertintos nacionalinio saugumo požiūriu[2], vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo (dabar – Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas) nuostatomis. Todėl yra tikslinga keisti galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad generaliniai rangovai ar rangovai, ketinantys vykdyti ar vykdantys branduolinės energetikos objekto (objektų), kurie, beje, priklauso pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus, būtų vertinami atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu <...>“. Šiuo atžvilgiu reikia atkreipti dėmesį, kad Parlamentinio tyrimo išvadoje, konkrečiai jos 8.4. punkte, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlymo keisti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą Nr. IX-1132 nepateikė. Parlamentinio tyrimo išvados 8.4.1.4. punkte teikiamas siūlymas „vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 11, 12, 13 straipsniais, inicijuoti kompanijos „Nukem Technologies GmbH“ sandorių, kuriais remiantis ši įmonė dalyvauja Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektuose, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams“.
Taigi Parlamentinio tyrimo išvadoje Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu (Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 galiojančia redakcija) inicijuoti su Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektais susijusių sandorių patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Pažymėtina, kad galiojančio Įstatymo 13 straipsnio nuostatos reglamentuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamų sudaryti ar jau sudarytų sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūras. Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kokiais atvejais nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar jau sudarytus sandorius. Be to, Įstatymo 13 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys numato atvejus, kai Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Valstybės saugumo departamentas ar Komisija turi teisę inicijuoti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrą ir be nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės kreipimosi. Vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 7 dalimi, sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrai mutatis mutandis būtų taikoma Įstatymo 12 straipsnio 6 – 13 dalyse nustatyta tvarka. Taigi, galiojančio Įstatymo 13 straipsnio 6 ir 7 dalys numato, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinami sudaryti ar jau sudaryti sandoriai vertinami vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintais kriterijais ir 12 straipsnyje nustatyta tvarka.
Papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, patikimumo patikra taikoma ir generalinių rangovų ar rangovų vadovams ir darbams vadovaujantiems asmenims, kuriems suteikiama teisė be palydos patekti prie Įstatymo 4 priedo 1 punkto a ir b papunkčiuose bei 4 priedo 2 punkto c–l papunkčiuose nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą sudarančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, svarstytina, ar siekiant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų iš tiesų būtina ir tikslinga keisti galiojantį teisinį reguliavimą. Svarstant Įstatymo projektą turėtų būti įvertinta, ar galiojantis teisinis reguliavimas, kuris jau numato galimybę atlikti ne tik generalinių rangovų ar rangovų vadovų, darbams vadovaujančių asmenų patikrą, bet taip pat ir sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, nėra pakankamas siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesų apsaugą. 2. Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomos nuostatos (Įstatymo 10, 11, 12 straipsnių siūlomi pakeitimai), kurios numato patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams taikymą generaliniams rangovams ar rangovams, ketinantiems vykdyti ar vykdantiems Įstatymo 4 priedo 1 punkto a papunktyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros objektų statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus, vertintinos kaip įsisteigimo laisvės ir paslaugų teikimo laisvės ribojimas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 49 ir 56 straipsnių prasme.
Tokie ribojimai galėtų būti pateisinami tik SESV 52 straipsnyje įtvirtintomis nuo įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, tarp kurių, be kita ko, yra įtvirtintas visuomenės saugumas. Tačiau pažymėtina, kad nors įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas ribojimai gali būti pateisinami, jeigu jais siekiama teisėto bendrojo intereso tikslo, apribojimai taip pat privalo atitikti proporcingumo principą, t. y. jie turi būti tinkami šio tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršyti to, kas būtina jam pasiekti[³]. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvos (inter alia, 2014 m. vasario
pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES),
darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pažymėtina, kad grėsmė nacionaliniam saugumui galėtų būti laikoma bendruoju interesu, kuriuo remiantis galėtų būti ribojamas generalinio rangovo ar rangovo dalyvavimas vykdant branduolinės energetiko objektų statybos ir eksploatavimo nutraukimo darbus. Tačiau, kaip jau minėta, tokios ribojančios priemonės privalo atitikti proporcingumo principą, kuris reiškia, kad apribojimai rangovui turi būti tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti ir neturi viršyti to, kas būtina jam pasiekti. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūlomo teisinio reguliavimo vertinimas proporcingumo principo požiūriu nėra pateikiamas, nėra aišku, ar Įstatymo projekto rengėjai vertino alternatyvias priemones, kurios galėtų būti tinkamos siekiamiems tikslams įgyvendinti. Galiausiai, kaip jau buvo nurodyta šios išvados pirmoje pastaboje, Įstatymo projektu siekiami tikslai galėtų būti įgyvendinti ir taikant galiojantį teisinį reguliavimą, todėl siūlomas teisinis reguliavimas proporcingumo principo požiūriu atrodo nepagrįstas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja, atliekanti generalinio direktoriaus funkcijas Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimas Nr.
XIII-1228 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvados“. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3c03fbf26b0611e8b7d2b2d2ca774092?jfwid=-2y4hglgmn [2] Čia ir toliau pažymėta mūsų. [3] Inter alia žr. 2005 m. spalio 27 d. Sprendimo Contse ir kt., C‑234/03, EU:C:2005:644, 25 punktą; 2015 m. spalio 22 d. Sprendimo Impresa Edilux ir SICEF, C‑425/14, EU:C:2015:721, 29 punktą; 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimo C‑298/15, Borta, EU:C:2017:266, 38–43, 51 punktus. [4] Inter alia Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 2 dalies e punktas; Direktyva 2014/24/ES 15 straipsnio 2 ir 3 dalys. [5] Šiuo aspektu žr., be kitų, 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo C-213/07, Michaniki, EU:C:2008:731, 47-48, 61 punktus; 2009 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Serrantoniir Consorzio stabile edili, C‑376/08, EU:C:2009:808, 33 punktą.