projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos patikimumo deklaracijų juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos konkursuose, išdavimo pagrindų įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, pagal kurią visi esminiai ūkinės veiklos ribojimai, draudimai ir subjektų pareigos turi būti nustatomi įstatymo lygmeniu (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas ir kt. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, patikimumo deklaracijų išdavimo pagrindai turi būti nustatyti įstatyme. Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į minėtus Konstitucinio Teismo nutarimus, nuostatas, darančias esminį poveikį juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose (toliau – NATO konkursai), būtina reglamentuoti įstatyme. Įstatymo projektu numatomi patikimumo deklaracijų išdavimo ir patikimumo deklaracijos galiojimo panaikinimo pagrindai, prašymo išduoti patikimumo deklaraciją nagrinėjimo ir patikimumo deklaracijos išdavimo, prašymo išduoti patikimumo deklaraciją svarstymo Patikimumo deklaracijų išdavimo juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos skelbiamuose konkursuose, klausimams spręsti komisijoje (toliau – Komisija) tvarka. Atsižvelgiant į 1996 m. sausio 12 d. NATO Infrastruktūros komiteto patvirtintose tarptautinių konkursų procedūrose (Dokumentas AC/4-D/2261) (angl.
Infrastructure Committee The NATO Security Investment Programme „Procedures for International Competetive Bidding“ (Document AC/4-D/2261) nustatytą įpareigojimą NATO narėms pateikti NATO konkurse norinčių dalyvauti juridinių asmenų patikimumo deklaraciją, kuria patvirtinamas juridinio asmens finansinis, techninis, profesinis ir saugumo patikimumas, Įstatymo projektu siekiama nustatyti esmines patikimumo deklaracijos išdavimo nuostatas, atsisakymo išduoti patikimumo deklaraciją ir patikimumo deklaracijos galiojimo panaikinimo tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento (direktorius – Vaidas Gricius, tel. 8 706 64 666, el. p.: [email protected]) Pramonės politikos skyriaus (vyriausias specialistas – Karolis Ruzgys, tel. 8 706 64 874, el. p.: [email protected]) vyriausioji specialistė Jurgita Borisevičiūtė (tel. 8 706 64 644, el. p.: [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo deklaracijų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 18 d. nutarimu Nr.
prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo deklaracijų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), reglamentuojama informacijos apie NATO konkursus pateikimo juridiniams asmenims, juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo įvertinimą, NATO konkursų dalyvių sąrašo sudarymą ir tvarkymą, juridinių asmenų įrašymo ir atsisakymo įrašyti į šį sąrašą tvarka ir pagrindai, patikimumo deklaracijų išdavimo ir pateikimo NATO konkursus rengiančioms institucijoms, atsisakymo išduoti patikimumo deklaraciją tvarka ir pagrindai. Tokia teisinio reguliavimo praktika, kai reikalavimai juridiniams asmenims, norintiems būti įrašytiems į NATO konkursų dalyvių sąrašą, išbraukimo iš šio sąrašo pagrindai, patikimumo deklaracijų išdavimo ir sustabdymo pagrindai nustatomi įgyvendinamajame teisės akte, yra ydinga ir turi būti taisoma. Konstitucinis Teismas nutarimuose (inter alia, Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai) yra nurodęs, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu. Todėl tik įstatymu galima nustatyti esminį poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, kai nevykdomi ar netinkamai vykdomi nustatyti įpareigojimai. Esamas reglamentavimas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos.
Įstatymo, reglamentuojančio minėtą veiklą, šiuo metu nėra. Dabar galiojančiose Taisyklėse nustatyta, kad juridiniai asmenys įrašomi į NATO konkursų dalyvių sąrašą 3 metų laikotarpiui. Įrašytas į NATO konkursų dalyvių sąrašą juridinis asmuo yra laikomas patikimu ir teikdamas prašymą išduoti patikimumo deklaraciją turi pateikti mažiau dokumentų, nei juridinis asmuo, neįrašytas į NATO konkursų dalyvių sąrašą. Į NATO konkursų dalyvių sąrašą įrašyti juridiniai asmenys gauna informaciją apie NATO konkursus, pažymėtą žyma „NATO UNCLASSIFIED“, kuri nėra platinama viešai ir yra skirta tik naudotis tarnyboje. Taisyklėse nustatyta, kad juridinių asmenų pateikti prašymai ir dokumentai dėl įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą ir dėl patikimumo deklaracijos išdavimo teikiami valstybės institucijoms, kurių atstovai paskirti Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo įvertinimo ir patikimumo deklaracijos išdavimo klausimams spręsti komisijos nariais, išvadoms gauti. Juridinio asmens, įrašyto į NATO konkursų dalyvių sąrašą, prašymas išduoti patikimumo deklaraciją taip pat teikiamas valstybės institucijoms išvadoms gauti, t. y. atliekamas pakartotinis patikrinimas. Gavus nors vieną neigiamą valstybės institucijos išvadą, juridinio asmens įrašymas į NATO konkursų dalyvių sąrašą arba patikimumo deklaracijos išdavimas svarstomas Komisijos posėdyje. Sprendimas dėl juridinio asmens įrašymo ir patikimumo deklaracijos išdavimo priimamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu. Patikimumo deklaracija išduodama dalyvauti konkrečiame NATO konkurse.
Taisyklėse nenustatomi kiti atvejai, kai patikimumo deklaracijos išdavimas nėra susietas su konkrečiu NATO konkursu, pavyzdžiui, kai NATO konkursus rengianti institucija prašo pateikti patikimumo deklaraciją, norėdama sudaryti su NATO konkursus rengiančia institucija susitarimą dėl užsakymų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto teisinio reguliavimo nuostatos Įstatymo projektu siūloma apibrėžti pagrindines Įstatymo projekte vartojamas sąvokas, įtvirtinti patikimumo deklaracijos išdavimo ir patikimumo deklaracijos galiojimo panaikinimo pagrindus, nustatyti patikimumo deklaracijos išdavimo nagrinėjimo ir patikimumo deklaracijos išdavimo, prašymo išduoti patikimumo deklaraciją svarstymo Patikimumo deklaracijų išdavimo juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos skelbiamuose konkursuose, klausimams spręsti komisijoje (toliau – Komisija) tvarką, t. y. įtvirtinti teisinį santykių reguliavimą, kuris šiuo metu yra nustatytas Taisyklėse. Įstatymo projektu nenumatoma reglamentuoti juridinių asmenų įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą, kadangi nėra poreikio tokį sąrašą sudaryti. Prašymą išduoti patikimumo deklaraciją pateikia pats juridinis asmuo. Patikimumo deklaracija gali būti išduodama šiais atvejais:
1) kai NATO konkursą rengianti institucija prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos (toliau – Įgaliota institucija) pateikti juridinio asmens, norinčio dalyvauti konkrečiame NATO konkurse, patikimumo deklaraciją;
2) kai NATO ryšių ir informacijos agentūra (angl. NATO Communications and Information Agency) prašo Įgaliotos institucijos išduoti patikimumo deklaraciją juridiniam asmeniui, norinčiam su NATO ryšių ir informacijos agentūra sudaryti susitarimą dėl užsakymų (angl. Basic Ordering Agreement).
Basic Ordering Agreement). Juridinis asmuo, sudaręs šį susitarimą, gali dalyvauti NATO ryšių ir informacijos agentūros skelbiamuose konkursuose ir jo neprašoma pateikti dėl konkretaus konkurso patikimumo deklaracijos. 3) kai NATO paramos ir pirkimų agentūra (angl. NATO Support and Procurement Agency) prašo Įgaliotos institucijos patvirtinti juridinio asmens patikimumą, kad įtrauktų juridinį asmenį į NATO paramos ir pirkimų agentūros sudaromus tiekėjų sąrašus (angl. Source File), į kuriuos įtraukti juridiniai asmenys gali dalyvauti NATO paramos ir pirkimų agentūros skelbiamuose konkursuose. Pažymėtina, kad NATO pirkimų teisės aktais nenustatoma, kad patikimumo deklaracija būtų išduodama fiziniam asmeniui. Taip pat NATO pirkimų teisės aktais nenustatoma patikimumo deklaracijos išdavimo subtiekėjams. NATO teisės aktuose nustatyta, kad pagrindiniai tiekėjai yra patys atsakingi už pasirinktus subtiekėjus. Pažymėtina, kad į NATO konkursų dalyvių sąrašą įtraukti juridiniai asmenys gauna informaciją apie NATO konkursus, pažymėtą žyma „NATO UNCLASSIFIED“, kuri negali būti skelbiama viešai. Planuojama informaciją apie NATO konkursus pateikti kitais būdais. NATO konkursus rengiančios institucijos dažnai skelbia informaciją apie NATO konkursus, pažymėtus žyma „NATO UNCLASSIFIED“, interneto puslapiuose. Tokiu atveju galima būtų pateikti nuorodą į NATO konkursą rengiančios institucijos interneto puslapyje skelbiamą NATO konkurso dokumentą. Jeigu informacija apie NATO konkursą nepaskelbta NATO konkursą rengiančios institucijos interneto puslapyje, pagrindinę informaciją (konkurso objektas, vertė, planuojama pirkimo data, terminas iki kada galima pateikti patikimumo deklaraciją) galima paskelbti Įgaliotos institucijos, atsakingos už patikimumo deklaracijos išdavimą, interneto puslapyje, neskelbiant viešai NATO konkurso dokumento.
Pažymėtina, kad NATO konkursų dokumentuose nepateikiama išsami informacija apie NATO konkursą, dokumentuose nurodoma NATO konkursą rengianti institucija, konkurso objektas, vertė, patikimumo deklaracijos pateikimo terminas, kontaktinė informacija. Išsamesnę informaciją apie NATO konkursą NATO konkursą rengianti institucija pateikia juridiniams asmenims, kuriems valstybių įgaliotos institucijos išdavė patikimumo deklaraciją. NATO konkursų informacijos skelbimo ir platinimo tvarka turės būti nustatyta įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Įstatymo projektu yra numatoma, kad patikimumo deklaraciją gali gauti tik Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, užsienio įmonių filialai, registruoti Lietuvos Respublikoje. Toks reikalavimas, kad juridinio asmens patikimumą gali patvirtinti tik potencialaus NATO konkurso dalyvio šalies (ang. the country of origin) atsakingos institucijos, yra nustatytas 1996 m. sausio 12 d. NATO Infrastruktūros komiteto patvirtintose tarptautinių konkursų procedūrose (Dokumentas AC/4-D/2261) (angl. Infrastructure Committee The NATO Security Investment Programme „Procedures for International Competetive Bidding“ (Document AC/4-D/2261). Įstatymo projektu numatomi patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindai, kurie susiję su juridinio asmens finansiniu, techniniu, profesiniu ir saugumo patikimumu.
Juridinio asmens finansinį patikimumą atspindi patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindai, nurodyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat 8 punkte nurodyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas) 33 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6 ir 7 punktuose; techninį ir profesinį patikimumą atspindi patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindai, nurodyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose; saugumo patikimumą – Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Kiti patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindai (Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktai) nepriskirtini konkrečiam patikimumo aspektui, tačiau yra svarbūs bendram juridinio asmens patikimumui įvertinti. Siekiant suvienodinti teisinį reguliavimą su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu (toliau – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas), šio Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindai atitinka Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nurodytas tiekėjo patikimumo pažymėjimo neišdavimo sąlygas, kai kurie pagrindai papildyti, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis papildytas, kad išnykus teistumui ar panaikinus teistumą už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, juridinis asmuo gali gauti patikimumo deklaraciją; Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas papildytas, kad juridinis asmuo nebuvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo kompetentingų institucijų įsiteisėjusiu sprendimu.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikomas juridiniam asmeniui ir jo dalyviams, t. y. akcininkams, turintiems ne mažiau kaip 1/3 akcijų, juridinio asmens vadovui, valdybos nariams ir vyriausiesiems buhalteriams arba apskaitą tvarkančiam asmeniui. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte pateikiama nuoroda į Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ir
išdavimo pagrindų nurodymo Įstatymo projekte. Pažymėtina, kad juridinio asmens atitikčiai Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktams patvirtinti, kaip pakankamas įrodymas turėtų būti pateikiamas VĮ Registrų centras išduodamas dokumentas, patvirtinantis jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis, ir Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduodama pažyma.
Įstatymo projektu nepateikiama nuoroda į šiuos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnio 2 dalies punktus:
1) 4 punktą, kuris yra netikslingas šiame Įstatymo projekte; 2) 5 punktą, kadangi šiam punktui pagrįsti turėtų būti pateikiamas tiekėjo patikimumo pažymėjimas arba įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma, todėl NATO konkurse negalėtų dalyvauti juridiniai asmenys, neturintys tiekėjo patikimumo pažymėjimo arba pažymos; 3) 8 punktą, kuris yra nurodomas Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Įstatymo projektu numatoma, kad juridinis asmuo, turintis kompetentingo nacionalinio subjekto išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą, būtų vertinamas kaip atitinkantis būtinuosius saugumo ir patikimumo kriterijus, keliamus NATO konkursų dalyviams, ir tokiam juridiniam asmeniui dauguma patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindų netaikomi, išskyrus Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 punktuose nurodytus pagrindus. Be to, juridinio asmens, turinčio tiekėjo patikimumo pažymėjimą, prašymas išduoti patikimumo deklaraciją neteikiamas valstybės institucijoms išvadoms gauti ir patikimumo deklaracija išduodama per trumpesnį laiką. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindas nustato, kad juridiniam asmeniui, neatitinkančiam sąlygos, nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose, gali būti išduota patikimumo deklaracija.
Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatoma, kad juridinis asmuo negali dalyvauti pirkimo procedūrose, jeigu jis nėra įvykdęs pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad juridinis asmuo pirkimo sutartyje nustatytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Juridiniai asmenys, netinkamai įvykdę pirkimo sutartį ar jos neįvykdę, kai toks neįvykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, jeigu jis įvyko po 2016 m. sausio 1d., įtraukiami į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kuris skelbiamas Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapyje. Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatomi juridinio asmens pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūros, jeigu juridinis asmuo ankstesnių pirkimų procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją, atvejai. Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašas taip pat skelbiamas Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapyje. Paminėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 ir 6 punktuose numatytais atvejais Įgaliota institucija vertins jau įvykusį sutarties pažeidimo ar melagingos informacijos pateikimo faktą, t. y. juridinio asmens įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašus ir melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Kiti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyti tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros atvejai yra susiję su atliekamu pirkimu arba pirkimo metu paaiškėjusiomis aplinkybėmis, todėl netikslinga jų nurodyti šiame Įstatymo projekte kaip patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindų, kadangi šias aplinkybes gali įvertinti tik perkančioji organizacija. Įstatymo projektu numatoma, kad patikimumo deklaracija galioja vienus metus nuo jos išdavimo arba tol, kol vykdomas NATO konkursas, kuriam deklaracija buvo išduota. Patikimumo deklaracija gali galioti ilgiau nei vienus metus, pavyzdžiui, jeigu NATO konkursas vykdomas ilgiau nei vienus metus. Įstatymo projektu numatoma prašymo išduoti patikimumo deklaraciją nagrinėjimo tvarka, pateiktų dokumentų išduoti patikimumo deklaraciją trūkumų atvejai, t. y. pateikti netinkamai įforminti ar ne visi teikiami dokumentai. Netinkamai įformintais dokumentais laikomi tokie dokumentai, kurie pateikti nesilaikant nurodytos formos, kuri bus patvirtinta įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu, arba jei juose nepateikta visa pagal formą prašoma informacija. Dokumentų, kuriuos pateiks juridinis asmuo kartu su prašymu išduoti patikimumo deklaraciją, sąrašą tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Juridinis asmuo neturėtų teikti tų dokumentų, kuriuos Įgaliota institucija gali gauti pati iš kitų valstybės institucijų.
Patikimumo deklaracijos išdavimo terminai nustatomi skirtingi, atsižvelgiant į tai, ar prašymas išduoti patikimumo deklaraciją svarstomas Komisijos posėdyje (per 12 darbo dienų), ar teikiamas valstybės institucijoms išvadoms gauti, tuo atveju, kai juridinis asmuo neturi tiekėjo patikimumo pažymėjimo (per 15 darbo dienų), prašymas nesvarstomas Komisijoje ir neteikiamas valstybės institucijoms išvadoms gauti (per 7 darbo dienas). Įstatymo projektu numatoma, kad prašymas išduoti patikimumo deklaraciją svarstomas Komisijos posėdyje, kai Įgaliotai institucijai kyla abejonių, ar juridinis asmuo atitinka visus patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindus, nurodytus Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje. Juridinio asmens, kuris neturi tiekėjo patikimumo pažymėjimo, prašymas išduoti patikimumo deklaraciją teikiamas valstybės institucijoms išvadoms gauti. Valstybės institucijos, kurios teiks išvadas, ir terminas, per kurį valstybės institucijos turės pateikti išvadas, bus nustatyti įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Įstatymo projekte numatoma prašymo išduoti patikimumo deklaraciją svarstymo Komisijoje tvarka, Komisijos išvados dėl patikimumo deklaracijos išdavimo pateikimo Įgaliotai institucijai terminas ir terminas, per kurį Įgaliota institucija, atsižvelgdama į Komisijos išvadas, išduoda patikimumo deklaraciją arba atsisako išduoti patikimumo deklaraciją. Pažymėtina, kad Komisijos teisės ir pareigos bus nustatytos įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. Juridinis asmuo, kuriam atsisakyta išduoti patikimumo deklaraciją, pašalinęs atsisakyti patikimumo deklaraciją nulėmusius pagrindus arba pagrindams išnykus, vėl galės teikti naują prašymą išduoti patikimumo deklaraciją.
Įstatymo projektu numatomas patikimumo deklaracijos galiojimo panaikinimo pagrindas, t. y. jeigu atsiranda naujos aplinkybės, kad juridinis asmuo neatitinka bent vieno patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindo, nurodyto Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymų projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas nepadidins administracinės naštos. Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas leistų užtikrinti šiuo Įstatymo projektu siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje suformuluotų teisėkūros principų įgyvendinimą, nustatytų aiškius reikalavimus juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti NATO konkursuose. Siūlomos priemonės yra būtinos siekiant, kad Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys galėtų dalyvauti NATO konkursuose. Nenustačius siūlomo teisinio reguliavimo, juridiniai asmenys negalės dalyvauti NATO konkursuose ir tai turės neigiamos įtakos verslo plėtrai ir patekimui į naujas rinkas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomą reguliavimą įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisę. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio
skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo deklaracijų išdavimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Šių lėšų taip pat nebus sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl Įstatymo projekto specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „patikimumo deklaracija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsisakyti įstatymo turinio dėstymo ir vietoj jo nurodyti, kokių tikslų siekiama, kokių santykių reguliavimui skirtas įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalis taisytina, nes joje dėstomos įstatymo taikymo juridiniams asmenims normos kontekste neaiški formuluotė „ir NATO konkursą rengiančios institucijos prašymu patvirtinti juridinio asmens finansinį, techninį, profesinį ir saugumo patikimumą“. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog patikimumo deklaracija išduodama juridiniam asmeniui, jeigu „juridinis asmuo įsisteigęs (registruotas) Lietuvos Respublikoje“. Formuluotė „įsisteigęs (registruotas)“ tobulintina, nes neaišku, ar pakanka, kad juridinio asmens steigimo procedūros būtų atliktos Lietuvoje, ar reikia, jog juridinis asmuo būtų įregistruotas juridinių asmenų registre Lietuvoje. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.63 straipsnį, juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus atvejus, kai įstatymų numatytais atvejais teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, nustato, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo. Tačiau ir tokiu atveju teisės aktas dėl juridinio asmens įsteigimo privalo būti viešai paskelbtas bei perduotas juridinių asmenų registrui.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog „įstatymas nustato patikimumo deklaracijos juridiniams asmenims, užsienio įmonių filialams, registruotiems Lietuvos Respublikoje (toliau – juridinis asmuo), <...>“ išdavimo tvarką. 4. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte tarp jungtuko „ar“ ir žodžio
„juridinio“ įrašytinas žodelis „kitas“. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto b, c ir d papunkčiuose
išbrauktinos, kaip perteklinės, formuluotės „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti“. 6. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktis taisytinas, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas nustato nekarinių tarptautinių sankcijų, nustatomų Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, taip pat Europos Sąjungos, įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įgyvendinimo tvarką. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog tiekėjo patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys atliko veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą. 7. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog juridinis asmuo laikomas patikimu, jeigu jis vykdo ekonominę veiklą ilgiau nei 6 mėnesius. Neaišku, kas šio įstatymo prasme laikoma „ekonomine veikla“. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 37 straipsnio
Projektas tobulintinas, suderinant vertinamą nuostatą su nurodyto galiojančio įstatymo nuostatomis arba apibrėžiant ekonominės veiklos sąvoką. 8. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, jog patikimumo deklaracija išduodama juridiniam asmeniui, jeigu „su juridiniu asmeniu susiję asmenys yra registruoti Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse ar valstybėse, pasirašiusiose Europos ekonominės erdvės sutartį, arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.“ Neaišku, kokia registracija turima omenyje. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, asmenis be pilietybės ir kitų valstybių piliečius, kurie gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose, kurie nuolat gyvena tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgdami į teikiamo įstatymo projekto tikslus manytume, kad šiuo atveju reikėtų nustatyti ne registracijos atitinkamoje valstybėje, bet nuolatinio gyvenimo atitinkamoje valstybėje reikalavimą. Pagal Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiškia jo santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi ir yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. 9.
sprendimas, o kitų institucijų priimti teisės aktai įsigalioja. 10. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte pateikiamos nuorodos į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, jog Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2404), kuriuo siūloma įstatymą išdėstyti nauja redakcija ir kuris turėtų įsigalioti 2019 m. sausio 1 d., t.y. anksčiau, nei vertinamas įstatymo projektas. Nurodytame projekte sąlygos, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime, dėstomos ne 33, bet 34 straipsnyje. 11. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Patikimumo deklaracijos galiojimas panaikinamas, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, kad juridinis asmuo, kuriam išduota patikimumo deklaracija, neatitinka bent vieno šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindo”. Neaišku, kaip reikėtų suprasti čia vartojamą terminą “naujos aplinkybės”. Jei turima mintyje tai, kad bent vienas patikimumo deklaracijos neišdavimo pagrindų atsirado jau išdavus patikimumo deklaraciją, aptariama projekto nuostata negalėtų būti taikoma ir patikimumo deklaracijos galiojimas panaikinamas tuomet, jei juridinis asmuo dar teikdamas prašymą išduoti patikimumo deklaraciją būtų tiesiog nuslėpęs kurį nors deklaracijos neišdavimo pagrindą. Kažin, ar toks yra aptariamos projekto nuostatos tikslas, todėl siūlytina projekto tekstą tikslinti, pavyzdžiui atsisakant žodžių “naujos aplinkybės” kaip perteklinių. 12. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kokia tvarka Įgaliota institucija patikrina, ar juridinis asmuo, neturintis tiekėjo patikimumo pažymėjimo, atitinka projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus.
Pastebėtina, kad pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo, kuris turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą, turi atitikti ir projekto 3 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindus. Neaišku, kokia tvarka Įgaliota institucija turės patikrinti, ar juridinis asmuo, kuris turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą, atitinka projekto 3 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindus. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 13. Pagal projekto 5 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas neaišku, kokiais terminais ir tvarka Įgaliota institucija nustato juridiniam asmeniui terminą jo pateiktų dokumentų trūkumams šalinti. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įgaliota institucija negali pradėti nagrinėti juridinio asmens prašymo išduoti patikimumo deklaraciją, kol negauna visų dokumentų. Todėl nuostata „deklaracijos išdavimas nutraukiamas“ šiuo atveju yra netinkama ir tobulintina. Be to, svarstytina, ar šiuo atveju juridiniam asmeniui kartu su informacija apie atsisakymą nagrinėti jo prašymą neturėtų būti grąžinami pateikti dokumentai. 14. Svarstytinas projekto 5 straipsnio 3 ir 7 dalių nuostatų tarpusavio santykis. Pagal pateiktą projekto redakciją, jeigu juridinio asmens prašymas būtų gautas likus kelioms darbo dienoms (pvz., 2 ar 3) iki patikimumo deklaracijos pateikimo NATO konkursą rengiančiai institucijai termino pabaigos, jis turėtų būti nagrinėjamas įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais, nepaisant to, kad jis būtų baigtas nagrinėti ir deklaracija būtų išduota jau pasibaigus deklaracijos pateikimo terminui.
Kita vertus, pagal projekto 5 straipsnio 8 dalį, patikimumo deklaracija galioja 1 metus nuo jos išdavimo arba tol, kol vykdomas NATO konkursas, kuriam patikimumo deklaracija buvo išduota, todėl abejotinas 5 straipsnio 7 dalyje siūlomo įtvirtinti imperatyvo pagrįstumas. 15. Projekto 5 straipsnio 9 dalies formuluotė „Prašymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaro Komisiją“ taisytina, nes neaiški. Jeigu būtų siūloma nustatyti, kad Prašymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Įgaliota institucija, atkreiptinas dėmesys, kad pagal 5 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu pateikiamų dokumentų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Nurodytų dalių nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Jeigu būtų siūloma nustatyti, kad Prašymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė, siūlytina į 5 straipsnio 9 dalį perkelti ir nuostatą iš 5 straipsnio 2 dalies dėl dokumentų sąrašo tvirtinimo. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka deleguoja narius į Patikimumo deklaracijų išdavimo juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos skelbiamuose konkursuose, klausimams spręsti komisiją, kurios personalinę sudėtį tvirtina Įgaliota institucija. 16. Projekto 5 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje ir 6 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti analogišką nuostatą. Projektas tobulintinas, atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės technikos taisykles toks reguliavimas laikomas ydingu. 17.
dalyje nurodytas terminas derintinas su projekto 5 straipsnio 3 dalyje nurodytais terminais. 18. Projekto 6 straipsnio 4 dalis tobulintina, nustatant, kad juridiniam asmeniui turi būti nurodyti atsisakymo išduoti patikimumo deklaraciją motyvai. 19. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> projektas <…> parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, pagal kurią visi esminiai ūkinės veiklos ribojimai, draudimai ir subjektų pareigos turi būti nustatomi įstatymo lygmeniu (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas ir kt. nutarimai) <…>”. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas jo įsigaliojimo terminas yra 2019 m. lapkričio 1 d. Pastebėtina, kad projekte aptariami teisiniai santykiai šiuo metu yra reguliuojami, tik žemesnės teisinės galios aktu (Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo deklaracijų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1294), todėl projekte dėstomas teisinis reguliavimas neturėtų būti laikomas iš esmės nauju. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnyje neturėtų būti nustatytas ankstesnis jo įsigaliojimo terminas, įgalinantis anksčiau įgyvendinti konstitucinę doktriną. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] J. Meškienė, tel. (8 5) 2396089, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PATIKIMUMO DEKLARACIJŲ JURIDINIAMS ASMENIMS, NORINTIEMS DALYVAUTI ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTIES ORGANIZACIJOS KONKURSUOSE, IŠDAVIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-03-12 Nr. XIIIP-2568(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
SUTARTIES ORGANIZACIJOS KONKURSUOSE, IŠDAVIMO PAGRINDŲ įstatymo projektAS
dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Vaidas Gricius, Pramonės ir prekybos departamento direktorius, Ūkio ministerija, Jurgita Borisevičiūtė, Pramonės ir prekybos departamentas Pramonės politikos skyriaus vyriausioji specialistė, Ūkio ministerija, Edvinas Kerza, Energetikos viceministras, Judita Nagienė, Teisės departamento direktorė, Energetikos ministerija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1Projekto 1 straipsnio 1 dalyje, nustatant įstatymo paskirtį,
reikėtų atsisakyti įstatymo turinio dėstymo ir vietoj jo nurodyti, kokių tikslų siekiama, kokių santykių reguliavimui skirtas įstatymas. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. Nepritarti Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro
turinys turi atitikti jo paskirtį. 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 1 straipsnio 2 dalis taisytina, nes joje dėstomos įstatymo taikymo juridiniams asmenims normos kontekste neaiški formuluotė „ir NATO konkursą rengiančios institucijos prašymu patvirtinti juridinio asmens finansinį, techninį, profesinį ir saugumo patikimumą“. Nepritarti NATO konkursų informacijoje nurodoma, kad nacionalinės atsakingos institucijos yra prašomos pateikti NATO konkursą rengiančiai institucijai įmonių norinčių dalyvauti NATO konkurse patikimumo deklaraciją. Taip pat NATO konkurso informacijoje gali būti nurodama, kad NATO konkursą rengianti institucija prašo pateikti ne patikimumo deklaraciją, o patvirtinti juridinio asmens finansinį, techninį, profesinį ir saugumo patikimumą. Todėl siūlome palikti nurodytą formuluotę, nes ji taikoma abiem atvejais, kai NATO konkursą rengianti institucija prašo pateikti patikimumo deklaraciją ir kai prašo patvirtinti įmonės finansinį, techninį, profesinį ir saugumo patikimumą. 3. Teisės departamentas,
11
patikimumo deklaracija išduodama juridiniam asmeniui, jeigu „juridinis asmuo įsisteigęs (registruotas) Lietuvos Respublikoje“. Formuluotė „įsisteigęs (registruotas)“ tobulintina, nes neaišku, ar pakanka, kad juridinio asmens steigimo procedūros būtų atliktos Lietuvoje, ar reikia, jog juridinis asmuo būtų įregistruotas juridinių asmenų registre Lietuvoje. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.63 straipsnį, juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus atvejus, kai įstatymų numatytais atvejais teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, nustato, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo. Tačiau ir tokiu atveju teisės aktas dėl juridinio asmens įsteigimo privalo būti viešai paskelbtas bei perduotas juridinių asmenų registrui.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog „įstatymas nustato patikimumo deklaracijos juridiniams asmenims, užsienio įmonių filialams, registruotiems Lietuvos Respublikoje (toliau – juridinis asmuo), <...>“ išdavimo tvarką. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūlome išdėstyti taip:
„juridinis asmuo įsisteigęs (registruotas)
įregistruotas juridinių asmenų registre Lietuvos Respublikoje“. 4. Teisės departamentas, 2018-09-25312
„juridinio“ įrašytinas žodelis „kitas“. Pritarti
Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) juridinis asmuo ir juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, juridinio asmens vadovas, juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovas ar kitas juridinio asmens apskaitą tvarkantis asmuo (toliau – su juridiniu asmeniu susiję asmenys) atitinka šiuos kriterijus:“
departamentas, 2018-09-25312
5Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto b, c ir d papunkčiuose išbrauktinos,
kaip perteklinės, formuluotės „šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti“.
Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto b, c ir d papunkčius išdėstyti taip:
b) nėra duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo ir (ar) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti su juridiniu asmeniu susiję asmenys yra susiję su teroristų finansavimu;
c) nėra duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo ir (ar) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti su juridiniu asmeniu susiję asmenys dėl Lietuvos Respublikai priešiškų interesų yra bendradarbiavę ar bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba;
d) nėra duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo ir (ar) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti su juridiniu asmeniu susiję asmenys atliko veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;“
12
6Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktis taisytinas,
atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymas nustato nekarinių tarptautinių sankcijų, nustatomų Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, taip pat Europos Sąjungos, įgyvendinimo tvarką Lietuvos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įgyvendinimo tvarką.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog tiekėjo patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys atliko veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto d papunktį išdėstyti taip:
d) nėra duomenų, patvirtinančių, kad juridinis asmuo ir (ar) šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti su juridiniu asmeniu susiję asmenys atliko veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;“
departamentas, 2018-09-25313
juridinis asmuo laikomas patikimu, jeigu jis vykdo ekonominę veiklą ilgiau nei 6 mėnesius. Neaišku, kas šio įstatymo prasme laikoma „ekonomine veikla“. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo
neišdavimo sąlyga – „tiekėjas veikia mažiau negu 6 mėnesius“. Projektas tobulintinas, suderinant vertinamą nuostatą su nurodyto galiojančio įstatymo nuostatomis arba apibrėžiant ekonominės veiklos sąvoką.
Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą veikia ilgiau nei 6 mėnesius;“
14
patikimumo deklaracija išduodama juridiniam asmeniui, jeigu „su juridiniu asmeniu susiję asmenys yra registruoti Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse ar valstybėse, pasirašiusiose Europos ekonominės erdvės sutartį, arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.“ Neaišku, kokia registracija turima omenyje. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečius, asmenis be pilietybės ir kitų valstybių piliečius, kurie gauna Lietuvos Respublikoje išduodamus asmens dokumentus, deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kurių civilinės būklės aktai registruojami Lietuvos Respublikos institucijose, kurie nuolat gyvena tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 5 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgdami į teikiamo įstatymo projekto tikslus manytume, kad šiuo atveju reikėtų nustatyti ne registracijos atitinkamoje valstybėje, bet nuolatinio gyvenimo atitinkamoje valstybėje reikalavimą. Pagal Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiškia jo santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi ir yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.
Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) su juridiniu asmeniu susiję asmenys yra registruoti nuolat gyvena Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse ar valstybėse, pasirašiusiose Europos ekonominės erdvės sutartį, arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos;“
departamentas, 2018-09-25315
į tai, kad įsiteisėja teismo sprendimas, o kitų institucijų priimti teisės aktai įsigalioja. Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) juridinis asmuo per paskutinius 3 metus nebuvo pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo kompetentingų institucijų įsiteisėjusiu sprendimu įsigaliojusiu teisės aktu;“
17
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo
Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2404), kuriuo siūloma įstatymą išdėstyti nauja redakcija ir kuris turėtų įsigalioti 2019 m. sausio 1 d., t.y. anksčiau, nei vertinamas įstatymo projektas. Nurodytame projekte sąlygos, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime, dėstomos ne 33, bet 34 straipsnyje.
Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: „7) nėra sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 33 34 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose;“
1
deklaracijos galiojimas panaikinamas, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, kad juridinis asmuo, kuriam išduota patikimumo deklaracija, neatitinka bent vieno šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindo”. Neaišku, kaip reikėtų suprasti čia vartojamą terminą “naujos aplinkybės”. Jei turima mintyje tai, kad bent vienas patikimumo deklaracijos neišdavimo pagrindų atsirado jau išdavus patikimumo deklaraciją, aptariama projekto nuostata negalėtų būti taikoma ir patikimumo deklaracijos galiojimas panaikinamas tuomet, jei juridinis asmuo dar teikdamas prašymą išduoti patikimumo deklaraciją būtų tiesiog nuslėpęs kurį nors deklaracijos neišdavimo pagrindą. Kažin, ar toks yra aptariamos projekto nuostatos tikslas, todėl siūlytina projekto tekstą tikslinti, pavyzdžiui atsisakant žodžių “naujos aplinkybės” kaip perteklinių. Nepritarti Ši formuluotė „naujo aplinkybės“ reiškia, kad bent vienas patikimumo deklaracijos neišdavimo pagrindų atsirado jau išdavus patikimumo deklaraciją. T. y., kad išduodant patikimumo deklaraciją juridinis asmuo atitiko visus patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindus, tačiau praėjus tam tikram laikui ir pasikeitus aplinkybėms juridinis asmuo gali neatitikti bent vieno patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindo. Tokiu atveju, juridinis asmuo teikdamas prašymą išduoti patikimumo deklaraciją nenuslėpė kurio nors patikimumo deklaracijos neišdavimo pagrindo, o patikimumo deklaracijos neišdavimo pagrindas atsirado vėliau.
Be to, išbraukus žodžius „naujos aplinkybės“, Įgaliota institucija turėtų vykdyti nuolatinę patikrą iki patikimumo deklaracijos galiojimo pabaigos, ar juridinis asmuo, kuriam išduota patikimumo deklaracija, atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindus. Nuolatinė patikra netikslinga, nes reikalautų papildomų administracinių išlaidų. 12. Teisės departamentas, 2018-09-2554
institucija patikrina, ar juridinis asmuo, neturintis tiekėjo patikimumo pažymėjimo, atitinka projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus. Pastebėtina, kad pagal projekto 3 straipsnio 2 dalį, juridinis asmuo, kuris turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą, turi atitikti ir projekto 3 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindus. Neaišku, kokia tvarka Įgaliota institucija turės patikrinti, ar juridinis asmuo, kuris turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą, atitinka projekto 3 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindus. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. Nepritarti Nėra poreikio nustatyti tvarkos Įstatymo projekte, pagal kurią Įgaliota institucija galėtų patikrinti, ar juridinis asmuo, kuris turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą, atitinka Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus pagrindus, nes dėl atitikimo Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytų pagrindų, informacija yra viešai prieinama ir Įgaliota institucija galės šią informaciją patikrinti. Siūlome tokią tvarką nustatyti poįstatyminiame teisės akte. Kad atitiktų Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą, juridinis asmuo turės pateikti leidimų kopijas.
Ar juridinio asmens veikla yra licencijuoma parodys Registrų centro išduota pažyma, patvirtinanti kompetentingų institucijų išduotus duomenis. Kad atitiktų Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, juridinis asmuo turės pateikti Registrų centro išduotą pažymą, patvirtinančią kompetentingų institucijų išduotus duomenis. Šio punkto atitiktis nuodyta Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje 33 straipsnio 3 dalyje. Apie juridinio asmens atitiktį Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktui, Įgaliota institucija nuspręs pagal viešai skelbiamą informaciją. Juridiniai asmenys, netinkamai įvykdę pirkimo sutartį ar jos neįvykdę, kai toks neįvykdymas yra esminis sutarties pažeidimas, jeigu jis įvyko po 2016 m. sausio 1d., įtraukiami į Viešųjų pirkimų tarnybos sudaromą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, kuris skelbiamas Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapyje. Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatomi juridinio asmens pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūros, jeigu juridinis asmuo ankstesnių pirkimų procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją, atvejai. Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašas taip pat skelbiamas Viešųjų pirkimų tarnybos interneto puslapyje. 13. Teisės departamentas, 2018-09-255
13Pagal projekto 5 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas neaišku,
kokiais terminais ir tvarka Įgaliota institucija nustato juridiniam asmeniui terminą jo pateiktų dokumentų trūkumams šalinti. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įgaliota institucija negali pradėti nagrinėti juridinio asmens prašymo išduoti patikimumo deklaraciją, kol negauna visų dokumentų. Todėl nuostata „deklaracijos išdavimas nutraukiamas“ šiuo atveju yra netinkama ir tobulintina.
Be to, svarstytina, ar šiuo atveju juridiniam asmeniui kartu su informacija apie atsisakymą nagrinėti jo prašymą neturėtų būti grąžinami pateikti dokumentai. Pritarti iš dalies Nuostatos numatančios, kokiais terminais ir tvarka Įgaliota institucija nustato juridiniams asmeniui terminą jo pateiktų dokumentų trūkumams šalinti, turėtų būti poįstatyminiame teisės akte, kadangi tai neesminės nuostatos, Įstatymo projekte pakanka nurodyti terminą juridinio asmens pateiktų dokumentų trūkumams pašalinti. Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį pakeisti taip: „6. Jeigu juridinis asmuo per nustatytą ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą dokumentų trūkumų (pateikia netinkamai įformintus Prašymą ar ne visus kartu teikiamus dokumentus) nepašalina, Prašymo nagrinėjimas patikimumo deklaracijos jam išdavimas nutraukiamas, informuojant apie tai Prašymą pateikusį juridinį asmenį ir grąžinant juridinio asmens pateiktus dokumentus.“
37
tarpusavio santykis. Pagal pateiktą projekto redakciją, jeigu juridinio asmens prašymas būtų gautas likus kelioms darbo dienoms (pvz., 2 ar 3) iki patikimumo deklaracijos pateikimo NATO konkursą rengiančiai institucijai termino pabaigos, jis turėtų būti nagrinėjamas įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytais terminais, nepaisant to, kad jis būtų baigtas nagrinėti ir deklaracija būtų išduota jau pasibaigus deklaracijos pateikimo terminui. Kita vertus, pagal projekto 5 straipsnio 8 dalį, patikimumo deklaracija galioja 1 metus nuo jos išdavimo arba tol, kol vykdomas NATO konkursas, kuriam patikimumo deklaracija buvo išduota, todėl abejotinas 5 straipsnio 7 dalyje siūlomo įtvirtinti imperatyvo pagrįstumas.
Nepritarti Įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad prašymas pateiktas pasibaigus patikimumo deklaracijos pateikimo NATO konkursą rengiančiai institucijai terminui, nenagrinėjamas, siekiant išvengti atvejų, kai juridinis asmuo teiktų prašymą išduoti patikimumo deklaraciją pasibaigus patikimumo deklaracijos pateikimo NATO konkursą rengiančiai institucijai terminui. Manome, kad kai kuriais atvejais (kai juridinis asmuo turi tiekėjo patikimumo pažymėjimą) bus įmanoma patikimumo deklaraciją išduoti ir per 2-3 darbo dienas. Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti maksimalūs patikimumo deklaracijos išdavimo terminai. Todėl nustačius, kad pvz. prašymas išduoti patikimumo deklaraciją pateiktas likus mažiau nei 6 d. d. iki patikimumo deklaracijos pateikimo NATO konkursą vykdančiai institucijai bus užkirstas kelias juridiniams asmenims dalyvauti NATO konkurse. Be to, NATO konkursą rengiančios institucijos pateiktoje informacijoje apie konkretų NATO konkursą nurodo konkrečią datą iki kurios turi būti pateikta patikimumo deklaracija. NATO pirkimų taisyklės leidžia priimti ir pavėluotai pateiktas patikimumo deklaracijas, jeigu dar nėra prasidėję sekantis pirkimo etapas. Tačiau ar leis priimti pavėluotai pateiktas patikimumo deklaraciją ar ne, NATO konkursą rengianti institucija sprendžia pati. Manome, kad svarbu laikytis informacijoje apie konkretų NATO konkursą nurodytą patikimumo deklaracijos pateikimo NATO konkursą vykdančiai institucijai terminą, tačiau neužkirsti galimybių pavėluotai
9 15.
Projekto 5 straipsnio 9 dalies formuluotė „Prašymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaro Komisiją“ taisytina, nes neaiški. Jeigu būtų siūloma nustatyti, kad Prašymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Įgaliota institucija, atkreiptinas dėmesys, kad pagal 5 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu pateikiamų dokumentų sąrašą tvirtina Vyriausybė. Nurodytų dalių nuostatas reikėtų tarpusavyje suderinti. Jeigu būtų siūloma nustatyti, kad Prašymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė, siūlytina į 5 straipsnio 9 dalį perkelti ir nuostatą iš 5 straipsnio 2 dalies dėl dokumentų sąrašo tvirtinimo. Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas ir kokia tvarka deleguoja narius į Patikimumo deklaracijų išdavimo juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos skelbiamuose konkursuose, klausimams spręsti komisiją, kurios personalinę sudėtį tvirtina Įgaliota institucija. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 ir 9 dalis keičiamos taip: „2. Juridinis asmuo dokumentus, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apie atitiktį šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams pateikia Įgaliotai institucijai kartu su prašymu išduoti patikimumo deklaraciją (toliau – Prašymas). Įgaliota institucija juridinio asmens atitikimo patikimumo deklaracijos išdavimo pagrindams įvertinimo tikslais turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įmonių, valstybės ir žinybinių registrų, valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų, informaciją, duomenis ir juos tvarkyti. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Iinformacijos apie NATO konkursus pateikimo, dokumentų, teikiamų kartu su Prašymu, sąrašą, Prašymo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudaro Komisiją.
Komisijos personalinę sudėtį tvirtina Įgaliota institucija.“ Mūsų nuomone, kas deleguoja narius į Komisiją bus nustatoma poįstatyminiame teisės akte. Kokia tvarka deleguojamas narys į komisiją, yra institucijos deleguojančios komisijos narį vidaus reikalas. 16. Teisės departamentas, 2018-09-255641
į tai, kad pagal teisės technikos taisykles toks reguliavimas laikomas ydingu. Pritarti Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Įgaliota institucija, gavusi juridinio asmens, neturinčio tiekėjo patikimumo
pažymėjimo, Prašymą ir kartu teikiamus dokumentus, teikia juos valstybės institucijoms, kurių atstovai yra paskirti Komisijos nariais, išvadai dėl juridinio asmens atitikties šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams gauti. Įgaliota institucija, kilus abejonių, ar juridinis asmuo atitinka visus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus, teikia juridinio asmens Prašymą svarstyti Komisijai šio įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka.“
3
projekto 5 straipsnio 3 dalyje nurodytais terminais. Nepritarti Įstatymo projekto
t. y. per 12 darbo dienų nuo prašymo išduoti patikimumo deklaraciją įgaliotoje institucijoje gavimo dienos, jeigu prašymas buvo svarstomas Komisijos posėdyje) nustatytas įvertinus Įstatymo projekto 6 straipsnyje 3 dalyje nurodytą terminą ir įvertinus, kad nesvarstant Komisijoje patikimumo deklaracija išduodama per 7 d. 18.
4
juridiniam asmeniui turi būti nurodyti atsisakymo išduoti patikimumo deklaraciją motyvai. Pritarti Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Įgaliota institucija apie sprendimą atsisakyti
išduoti juridiniam asmeniui patikimumo deklaraciją informuoja Prašymą pateikusį juridinį asmenį, nurodant atsisakymo išduoti patikimumo deklaraciją motyvus.“
<…> parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, pagal kurią visi esminiai ūkinės veiklos ribojimai, draudimai ir subjektų pareigos turi būti nustatomi įstatymo lygmeniu (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, 2009 m. spalio 8 d. nutarimas ir kt. nutarimai) <…>”. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl projekto 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas jo įsigaliojimo terminas yra 2019 m. lapkričio 1 d. Pastebėtina, kad projekte aptariami teisiniai santykiai šiuo metu yra reguliuojami, tik žemesnės teisinės galios aktu (Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo deklaracijų išdavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1294), todėl projekte dėstomas teisinis reguliavimas neturėtų būti laikomas iš esmės nauju. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnyje neturėtų būti nustatytas ankstesnis jo įsigaliojimo terminas, įgalinantis anksčiau įgyvendinti konstitucinę doktriną. Nepritarti Anksčiausias Įstatymo projekto įsigaliojimo terminas galėtų būti 2019 m. gegužės 1 d.
Tokiu atveju įgyvendinamieji teisės aktai turėtų būti parengti iki 2019 m. vasario 1 d., po Įstatymo projekto patvirtinimo Seime (pvz., 2018 m. gruodžio mėn.) liks šiek tiek daugiau nei mėnesis poįstatyminiams aktams parengti ir patvirtinti. Šio laiko neužteks poįstatyminiams aktams parengti, suderinti ir patvirtinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
pasiūlymai: Pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2568, tobulinant jį pagal LR Seimo Teisės departamento pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas
nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Agnija Tumkevič