Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 25 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Įstatymų nustatyta tvarka, vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, gali būti
apgyvendinamas ir prižiūrimas pas socialinį globėją, kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Mykolas Majauskas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pateiktos pataisos skirtos įtvirtinti šiuo metu niekur nereglamentuotą Socialinės (profesionalios) globos formą, kaip vieną iš alternatyvių vaiko globos aplinkų, kuri sėkmingai padėtų įgyvendinti šiuo metu organizuojamą deinstitucionalizavimą ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą bei kitus teisės aktus, kuriuose numatyta, kad vaikai netekę tėvų globos, pirmiausiai turėtų būti apgyvendinami šeimose. Pažymėtina, kad deinstitucionalizavimas pradėtas jau prieš daugiau kaip dešimt metų, tačiau vis dar nesukurta tinkama teisinė bazė, trūksta aiškaus ir bendro reformos veiksmų įgyvendinimo plano, nėra aiškus finansavimas, o institucijose globojamų vaikų skaičius nemažėja, nedaugėja vaikus globojančių šeimų, pastaraisiais metais nepavyko sumažinti mažamečių vaikų patekimo į institucinę globą, taip pat nemažėja socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, vis dar trūksta socialinių paslaugų šeimoms. Kadangi vaikų globos formos nesikeitė jau ilgiau nei 15 metų, dėl to labai svarbu ieškoti naujų alternatyvų, kurios padėtų vaikams augti šeimoje, ne institucijoje, kuri kenkia jo teisėms ir interesams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.261 straipsnis numato, kad nuo 2017 metų, vaikai iki 3 metų negali būti apgyvendinami globos institucijose. Šį įstatymą bus keblu įgyvendinti, kadangi Lietuvoje šiuo metu nėra kitų alternatyvų, kaip tik globa šeimoje ar šeimynose.
Šeimynose vietų nėra, tuo tarpu šeimų, norinčių globoti vaikus, kuriems reikalinga laikinoji globa, sudėtinga rasti, dėl trumpalaikio vaiko apgyvendinimo jų šeimoje, dėl nuolatinio bendravimo su biologiniais giminėmis ir kitų problemų. Šiuo atveju, globos institucijos ir vaikų skaičius institucijoje gali mažėti tik tuo atveju, jeigu vaikams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių turi būti paimti iš šeimos, gali būti suteiktas ugdymas ir auklėjimas alternatyvioje šeimos aplinkoje. Socialinės (profesionalios) globos modelio įtvirtinimas yra viena iš tokių alternatyvų, kuri padėtų apsaugoti vaikus nuo žalingos institucinės globos praktikos. Socialiniai (profesionalūs) globėjai galės suteikti šeimai artimą aplinką vaikams, kurie dėl faktorių, keliančių riziką jų sveikatai ir (ar) gyvybei turi būti paimti iš šeimos, nes negali gyventi savo biologinėje šeimoje ir
(ar) kuriems yra rizika patekti į uždaro tipo institucijas. Pagrindinės socialinės (profesionalios) globos tikslas yra sudaryti sąlygas vaikui, netekusiam tėvų globos, vykdant nuolatinį darbą su vaiko biologine šeima, gražinti jį biologiniams tėvams ir (ar) giminaičiams, o tokiai galimybei nesant
Nors šiuo metu jau yra dirbančių Lietuvoje socialinių (profesionalių) globėjų pagal bendradarbiavimo sutartis su socialinėmis paslaugų įstaigomis, tačiau būtina įtvirtinti jų veiklą įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose, siekiant įgyvendinti kokybišką, saugią vaikų, netekusių tėvų globos, priežiūrą, globą. Teisiniu socialinių (profesionalių) globėjų įtvirtinimui ir įstatymui pakeitimui pritaria Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija “Už vaiko teises”, kurią sudaro 13 nevyriausybinių organizacijų vienijanti koalicija, kurios misija yra skatinti tinkamą visų vaikų teisių įgyvendinimą ir apsaugą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – LR Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas Lietuvos respublikos socialinių paslaugų įstatymas
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
25 straipsnio papildymas 3 dalimi Pakeitimai: „3. Įstatymų nustatyta tvarka, vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, gali būti apgyvendinamas ir prižiūrimas pas socialinį globėją, kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais.“ Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnyje įvesti socialinio (profesionalaus) globėjo sąvoką:
Pakeitimai: „13.
Socialinis (profesionalus) globėjas – fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais„ Socialinių paslaugų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeitimai:
„1. Atskirais savivaldybės institucijos nustatytais
atvejais, kai vaikus prižiūri ar juos globoja (jais rūpinasi) vaikus globojančios šeimos, socialiniai globėjai, bendradarbiaudami su socialinių paslaugų įstaiga arba kai bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) yra veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai, socialiniams globėjams, per socialinę paslaugų įstaigą arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.“ Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 7 punkto pakeitimas Pakeitimai: „7) parenka vaikus galinčias globoti šeimas ir jas prižiūri, bendradarbiauja su socialinių paslaugų įstaiga ir teisės aktų nustatyta tvarka perka paslaugas.“ Socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeitimai: „3.
Vaikus globojanti šeima, socialinis globėjas turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turėti savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą apie vaikus globojančios šeimos, socialinio globėjo tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).“
Pakeitimai: „4. Socialinė paslaugų įstaiga, dirbanti su socialiniais globėjais turi vykdyti socialinių globėjų paiešką, parengimą, kontrolę. Juos konsultuoti, organizuoti specialistų pagalbą socialiniams globėjams ir globojamiems vaikams, jų tėvams, tarpininkauti dėl švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų jų prižiūrimiems vaikams, organizuoti socialinių globėjų kompetencijos tobulinimą bei užtikrinti socialinių globėjų kokybės kontrolę. Socialinė paslaugų įstaiga, dirbanti su socialiniais globėjais turi vykdyti socialinių globėjų paiešką, parengimą, kontrolę.
Juos konsultuoti, organizuoti specialistų pagalbą socialiniams globėjams ir globojamiems vaikams, jų tėvams, tarpininkauti dėl švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų jų prižiūrimiems vaikams, organizuoti socialinių globėjų kompetencijos tobulinimą bei užtikrinti socialinių globėjų kokybės kontrolę.“ Socialinių paslaugų įstatymo 34 straipsnio 6 dalies pakeitimas Pakeitimai: „6. Vaikų priežiūra ar globa (rūpyba) vaikus globojančioje šeimoje, socialinių globėjų šeimoje, taip pat socialinė paslaugų įstaigos vykdoma vaikų laikinoji globa (rūpyba) ir kitos teikiamos socialinės paslaugos finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų išmokoms vaikams, o kai vaikui nustatyta nuolatinė ar laikinoji globa (rūpyba), – ir vaikų globos (rūpybos) išmokoms pagal Išmokų vaikams įstatymą mokėti.“ Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamo priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priimtas įstatymas neigiamų pasekmių neturės. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymai įtakos neturės. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygomis ir jo plėtrai Verslo sąlygoms įtakos neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Jokių kitų teisės aktų nereikės priimti, pakeiti ar panaikinti. 8.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
išvados: Negauta. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: „globa“, „profesionalus globėjas“, „socialinis globėjas“
Nėra. Teikia: Seimo narys Mykolas Majauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-14 Nr. S-2016-8000 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-210 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑210 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nr. i-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje dėstomos nuostatos dėl vaikų, kuriems nustatyta laikinoji globa, apgyvendinimo pas socialinius globėjus. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad vaiko globa ir rūpyba, jos rūšys ir formos yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuriame šiuo metu socialinio globėjo statusas ir vaikų apgyvendinimas socialinio globėjo šeimoje nėra įtvirtintas, todėl siūlomo reguliavimo ir Civilinio kodekso nuostatų santykis nėra aiškus. Kituose teisės aktuose, kaip ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-211), taip pat nėra įtvirtinta, kokiais atvejais vaikai būtų apgyvendinami pas socialinius globėjus, kokiam laikotarpiui, kokia tvarka ir pan., todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies formuluotė „įstatymų nustatyta tvarka“ vertintina kaip deklaratyvi, neturinti teisinio krūvio. Pastebėtina, kad nesant sureguliuotų nurodytų aspektų, nesant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlomų nuostatų būtų neįmanoma įgyvendinti praktikoje. Antra, atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma apibrėžti socialinio (profesionalaus) globėjo sąvoką, šiame įstatymo projekte žodžius „kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“ reikėtų braukti kaip perteklinius. 2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini žodžiai „IR PAPILDYMO“, o žodis „ĮSTATYMAS“ turėtų būti dėstomas atskiroje eilutėje centre;
2) įstatymo projekto
kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“;
3) įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis;
4) Projekto lyginamajame variante žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes. 3. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-211) reikėtų numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų pasiruošta tinkamam įstatymo įgyvendinimui, vėlesnę įsigaliojimo datą reikėtų numatyti ir šiame įstatymo projekte. 4.
tai, kad vaiko teisių apsaugos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar (ir) Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Leonard Talmont, Stasys Tumėnas, Rokas Žilinskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė; Kviestieji asmenys: Seimo narys Mykolas Majauskas, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
projektu siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje dėstomos nuostatos dėl vaikų, kuriems nustatyta laikinoji globa, apgyvendinimo pas socialinius globėjus. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad vaiko globa ir rūpyba, jos rūšys ir formos yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuriame šiuo metu socialinio globėjo statusas ir vaikų apgyvendinimas socialinio globėjo šeimoje nėra įtvirtintas, todėl siūlomo reguliavimo ir Civilinio kodekso nuostatų santykis nėra aiškus. Kituose teisės aktuose, kaip ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (Nr.
XIIIP-211), taip pat nėra įtvirtinta, kokiais atvejais vaikai būtų apgyvendinami pas socialinius globėjus, kokiam laikotarpiui, kokia tvarka ir pan., todėl keičiamo įstatymo
deklaratyvi, neturinti teisinio krūvio. Pastebėtina, kad nesant sureguliuotų nurodytų aspektų, nesant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlomų nuostatų būtų neįmanoma įgyvendinti praktikoje. Antra, atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma apibrėžti socialinio (profesionalaus) globėjo sąvoką, šiame įstatymo projekte žodžius „kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“ reikėtų braukti kaip perteklinius. Pritarti Siūloma įstatymo projekto tikslus įgyvendinti keičiant Civilinį kodeksą, Socialinių paslaugų ir kitus susijusius įstatymus (projektai XIIIP-288 –XIIIP-294). 2. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
1) įstatymo projekto pavadinime brauktini žodžiai „IR PAPILDYMO“, o žodis „ĮSTATYMAS“ turėtų būti dėstomas atskiroje eilutėje centre;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj skaičiaus „2“ įrašytinas skaičius „25“ ir kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“;
3) įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis;
4) Projekto lyginamajame variante žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes. Pritarti
į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-211) reikėtų numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų pasiruošta tinkamam įstatymo įgyvendinimui, vėlesnę įsigaliojimo datą reikėtų numatyti ir šiame įstatymo projekte. Pritarti
į tai, kad vaiko teisių apsaugos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar (ir) Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
įstaiga 2017-02-06 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su įstatymų projektais Nr. XIIIP-210-211, palaiko iniciatyvą tobulinti teisinį reglamentavimą ir siekius užtikrinti vaiko teisės augti šeimos aplinkoje įgyvendinimą. Manydama, kad socialinio (profesionalaus) globėjo instituto atsiradimas ir plėtra turėtų teigiamą įtaką be tėvų globos likusių vaikų teisės augti šeimos aplinkoje užtikrinimui, vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo:
apsaugos pagrindų įstatymą (Įstatymo projektas Nr. XIIIP-210), kadangi minėtame įstatyme nėra reglamentuojamos nei globos formos, nei globos rūšys. Pritarti Siūlyti įstatymo tikslus įgyvendinti pritariant Civilinio kodekso pataisoms (projektas XIIIP-288)
(Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto) 5 straipsnyje išbraukti žodį „kontrolę“, kadangi socialinių, kaip ir kitų globėjų kontrolę per globos priežiūros institutą vykdo savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai. Atsižvelgti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2017-02-06) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), įvertinusi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-210, teikia savo nuomonę (pasiūlymus): 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo 25 straipsnį 3 dalimi, joje numatant, kad „Įstatymų nustatyta tvarka, vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, gali būti apgyvendinamas ir prižiūrimas pas socialinį globėją, kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte socialinis globėjas apibūdinamas, kaip fizinis asmuo, sudaręs bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams. Paminėtina, kad globos institucijos pagal kompetenciją neteikia paslaugų ir (ar) pagalbos globėjams (rūpintojams) ar įtėviams. Taigi siūlomos nuostatos formuluotė suponuoja išvadą, jog globos institucijos, t. y. institucijos teikiančios socialinės globos (rūpybos) paslaugas, negalės sudaryti sutarčių su socialiniais globėjais. Atsižvelgiant į tai, siekiant praplėsti subjektų, galinčių sudaryti sutartis su socialiniais globėjais, ratą, Tarnybos nuomone, tikslinga tikslinti siūlomos nuostatos formuluotę, išdėstant ją taip: „Įstatymų nustatyta tvarka, vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, gali būti apgyvendinamas ir prižiūrimas pas socialinį globėją, kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialinės globos (rūpybos) paslaugas ar kitas socialines paslaugas ir (ar) kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
pasiūlymai: Sprendimas: atmesti įstatymo projektą. Argumentai: Iš esmės pritartina įstatymo projekto tikslams ir siūlomam reglamentavimui. Tačiau siūlytina šio įstatymo projekto nuostatas sujungti su svarstomu Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-288 ir lydinčiaisiais projektais, atsižvelgiant į tai, kad būtent Civiliniame kodekse yra reglamentuojamos globos formos ir globos rūšys, ir šiomis Civilinio kodekso pataisomis yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir svarstomu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio pakeitimu. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Justas Džiugelis. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik (Komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė)
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nr. i-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIIP-210) 2017-09-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė, biuro patarėjos:
D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: D. Šakalienė – Seimo narė, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, R. Černiauskas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projektu siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje dėstomos nuostatos dėl vaikų, kuriems nustatyta laikinoji globa, apgyvendinimo pas socialinius globėjus. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad vaiko globa ir rūpyba, jos rūšys ir formos yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuriame šiuo metu socialinio globėjo statusas ir vaikų apgyvendinimas socialinio globėjo šeimoje nėra įtvirtintas, todėl siūlomo reguliavimo ir Civilinio kodekso nuostatų santykis nėra aiškus. Kituose teisės aktuose, kaip ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-211), taip pat nėra įtvirtinta, kokiais atvejais vaikai būtų apgyvendinami pas socialinius globėjus, kokiam laikotarpiui, kokia tvarka ir pan., todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies formuluotė „įstatymų nustatyta tvarka“ vertintina kaip deklaratyvi, neturinti teisinio krūvio. Pastebėtina, kad nesant sureguliuotų nurodytų aspektų, nesant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlomų nuostatų būtų neįmanoma įgyvendinti praktikoje. Antra, atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma apibrėžti socialinio (profesionalaus) globėjo sąvoką, šiame įstatymo projekte žodžius „kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“ reikėtų braukti kaip perteklinius. Pritarti. 1.2
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
„ĮSTATYMAS“ turėtų būti dėstomas atskiroje eilutėje centre;
įrašytinas skaičius „25“ ir kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“;
3) įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis;
4) Projekto lyginamajame variante žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes. Pritarti. 1.3
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-211) reikėtų numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų pasiruošta tinkamam įstatymo įgyvendinimui, vėlesnę įsigaliojimo datą reikėtų numatyti ir šiame įstatymo projekte. Pritarti. 1.4 Teisės departamentas 4.
apsaugos ir darbo ministerija bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar (ir) Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Pritarti. Kreiptasi Finansų ministerijos nuomonės. 2. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-01-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑210 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-02-06, g-2017-16141 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), įvertinusi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.
teikia savo nuomonę (pasiūlymus): Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo 25 straipsnį 3 dalimi, joje numatant, kad „Įstatymų nustatyta tvarka, vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, gali būti apgyvendinamas ir prižiūrimas pas socialinį globėją, kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte socialinis globėjas apibūdinamas, kaip fizinis asmuo, sudaręs bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams. Paminėtina, kad globos institucijos pagal kompetenciją neteikia paslaugų ir (ar) pagalbos globėjams (rūpintojams) ar įtėviams. Taigi siūlomos nuostatos formuluotė suponuoja išvadą, jog globos institucijos, t. y. institucijos teikiančios socialinės globos (rūpybos) paslaugas, negalės sudaryti sutarčių su socialiniais globėjais. Atsižvelgiant į tai, siekiant praplėsti subjektų, galinčių sudaryti sutartis su socialiniais globėjais, ratą, Tarnybos nuomone, tikslinga tikslinti siūlomos nuostatos formuluotę, išdėstant ją taip: „Įstatymų nustatyta tvarka, vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, gali būti apgyvendinamas ir prižiūrimas pas socialinį globėją, kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialinės globos (rūpybos) paslaugas ar kitas socialines paslaugas ir (ar) kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“. Atsižvelgti. 2.
kontrolieriaus įstaiga 2017-02-07 g-2017-1625 Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su įstatymų projektais Nr. XIIIP-210-211, palaiko iniciatyvą tobulinti teisinį reglamentavimą ir siekius užtikrinti vaiko teisės augti šeimos aplinkoje įgyvendinimą. Manydama, kad socialinio (profesionalaus) globėjo instituto atsiradimas ir plėtra turėtų teigiamą įtaką be tėvų globos likusių vaikų teisės augti šeimos aplinkoje užtikrinimui, vaiko teisių apsaugos kontrolierė siūlo:
įstatymą (Įstatymo projektas Nr. XIIIP-210), kadangi minėtame įstatyme nėra reglamentuojamos nei globos formos, nei globos rūšys. Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, 2017-02-07 g-2017-1655 Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą, pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294 ir Nr. XIIIP-210-211 įgyvendinimo. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. prireiktų apie 178 tūkst. Eurų iš valstybės biudžeto ir apie 281 tūkst. Eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Atsižvelgdami į tai, kad 2017 metų valstybės biudžete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išmokoms vaikams numatyta 86,8 mln. eurų, o Teisingumo ministerijai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti – 5,6 mln. eurų, ir įvertinę, kad lėšos šiems tikslams 2016 metais buvo panaudotos ne visos, manome, kad Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymai 2017 metais galėtų būti įgyvendinami iš asignavimų valdytojams (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Teisingumo ministerijai) patvirtintų asignavimų.
Galimybes skirti reikalingas lėšas tėvystės išmokoms ir vaiko priežiūros išmokoms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal kompetenciją turėtų įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2017-02-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Nepritarti. Siūloma projektą atmesti. 2. Žmogaus teisių komitetas, 2017-02-08 Sprendimas: Atmesti įstatymo projektą. Argumentai: Iš esmės pritartina įstatymo projekto tikslams ir siūlomam reglamentavimui. Tačiau siūlytina šio įstatymo projekto nuostatas sujungti su svarstomu Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-288 ir lydinčiaisiais projektais, atsižvelgiant į tai, kad būtent Civiliniame kodekse yra reglamentuojamos globos formos ir globos rūšys, ir šiomis Civilinio kodekso pataisomis yra siekiama tų pačių tikslų, kaip ir svarstomu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio pakeitimu.
Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą bei Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pateiktą nuomonę, kad abejotinas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-210 tikslingumas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme Nr. I-1234 nėra reglamentuojamos vaiko globos formos ir globos rūšys. Manytina, kad siūlomos nuostatos perteklinės, nes budinčio globotojo statusas ir globos centrų veikla jau reglamentuota Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (įstatymų reg. Nr. XIII-241 ir Nr. XIII-246). Be to, komitete svarstant naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIIP-354 pritaria pasiūlymui, kad iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas apgyvendinamas Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. vasario 8 d. Nr. 102-P-02
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pavaduotojas Stasys Šedbaras,
nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Modesta Banytė. Prezidento kanceliarijos patarėjos Indrė Pukanasytė, Rūta Guobaitė Kirslienė, Teisingumo ministerijos viceministras Paulius Griciūnas, ministerijos teisės sistemos vystymo skyriaus vedėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisės aktų projektų ekspertizės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Štrafėlė, Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai Daina Urbanaitienė, Dainora Bernackienė, Kristina Paulikė, Lietuvos Globėjų ir įvaikintojų asociacijos atstovė Judita Nagienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, vyr. patarėja Eivilė Žemaitytė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovė Alina Jakavonienė, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo atstovė Kristina Stepanova, Seimo narys Mykolas Majauskas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos atstovė Eglė Neciunskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėjos Jadvyga Andriuškevičiūtė, Jurgita Raškauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2016-12-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnį papildyti 3 dalimi, kurioje dėstomos nuostatos dėl vaikų, kuriems nustatyta laikinoji globa, apgyvendinimo pas socialinius globėjus. Šios nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad vaiko globa ir rūpyba, jos rūšys ir formos yra reguliuojamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kuriame šiuo metu socialinio globėjo statusas ir vaikų apgyvendinimas socialinio globėjo šeimoje nėra įtvirtintas, todėl siūlomo reguliavimo ir Civilinio kodekso nuostatų santykis nėra aiškus. Kituose teisės aktuose, kaip ir kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-211), taip pat nėra įtvirtinta, kokiais atvejais vaikai būtų apgyvendinami pas socialinius globėjus, kokiam laikotarpiui, kokia tvarka ir pan., todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies formuluotė „įstatymų nustatyta tvarka“ vertintina kaip deklaratyvi, neturinti teisinio krūvio. Pastebėtina, kad nesant sureguliuotų nurodytų aspektų, nesant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlomų nuostatų būtų neįmanoma įgyvendinti praktikoje. Antra, atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr.
X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte siūloma apibrėžti socialinio (profesionalaus) globėjo sąvoką, šiame įstatymo projekte žodžius „kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“ reikėtų braukti kaip perteklinius. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ įstatymo projektas ir jo lyginamasis projektas koreguotini atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
„ĮSTATYMAS“ turėtų būti dėstomas atskiroje eilutėje centre;
įrašytinas skaičius „25“ ir kaip pertekliniai brauktini žodžiai „ir jį išdėstyti taip“;
3) įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis;
4) Projekto lyginamajame variante žodžiai „Projekto lyginamasis variantas“ turi būti rašomi kampiniu vėliaviniu būdu per dvi eilutes. Pritarti
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 9, 13, 19, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (Nr. XIIIP-211) reikėtų numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad būtų pasiruošta tinkamam įstatymo įgyvendinimui, vėlesnę įsigaliojimo datą reikėtų numatyti ir šiame įstatymo projekte.
apsaugos ir darbo ministerija bei į tai, kad įstatymo įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar (ir)
ministerijos 2017-01-02 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑210 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2017-02-06)
apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba), įvertinusi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.
teikia savo nuomonę (pasiūlymus): Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Įstatymo 25 straipsnį 3 dalimi, joje numatant, kad „Įstatymų nustatyta tvarka, vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, gali būti apgyvendinamas ir prižiūrimas pas socialinį globėją, kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte socialinis globėjas apibūdinamas, kaip fizinis asmuo, sudaręs bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams. Paminėtina, kad globos institucijos pagal kompetenciją neteikia paslaugų ir (ar) pagalbos globėjams (rūpintojams) ar įtėviams. Taigi siūlomos nuostatos formuluotė suponuoja išvadą, jog globos institucijos, t. y. institucijos teikiančios socialinės globos (rūpybos) paslaugas, negalės sudaryti sutarčių su socialiniais globėjais. Atsižvelgiant į tai, siekiant praplėsti subjektų, galinčių sudaryti sutartis su socialiniais globėjais, ratą, Tarnybos nuomone, tikslinga tikslinti siūlomos nuostatos formuluotę, išdėstant ją taip: „Įstatymų nustatyta tvarka, vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, gali būti apgyvendinamas ir prižiūrimas pas socialinį globėją, kuris yra fizinis asmuo, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį su socialinių paslaugų įstaiga, teikiančia socialinės globos (rūpybos) paslaugas ar kitas socialines paslaugas ir (ar) kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams, prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus savo šeimoje, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais“. Pritarti 2.
Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymą, pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-288-294 ir Nr. XIIIP-210-211 įgyvendinimo. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomoms įstatymų nuostatoms įgyvendinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. prireiktų apie 178 tūkst. Eurų iš valstybės biudžeto ir apie 281 tūkst. Eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Atsižvelgdami į tai, kad 2017 metų valstybės biudžete Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai išmokoms vaikams numatyta 86,8 mln eurų, o Teisingumo ministerijai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti – 5,6 mln eurų, ir įvertinę, kad lėšos šiems tikslams 2016 metais buvo panaudotos ne visos, manome, kad Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo įstatymai 2017 metais galėtų būti įgyvendinami iš asignavimų valdytojam (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Teisingumo ministerijai) patvirtintų asignavimų. Galimybes skirti reikalingas lėšas tėvystės išmokoms ir vaiko priežiūros išmokoms iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal kompetenciją turėtų įvertinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 25 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už –7 , prieš –nėra, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Sabatauskas, St. Šedbaras. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė