Projekto lyginamasis variantas
201 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, jeigu neturi galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso arba jeigu teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo. Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai, kuriems sukako 16 metų, dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo turi pateikti teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 16 metų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimas ir keitimas
pasus išduoda ir keičia teritorinės policijos įstaigos Migracijos departamentas, o Lietuvos Respublikos konsuliniame statute nustatytomis sąlygomis – Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos (toliau – Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos) pagal vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatytą tvarką. 2. Teritorinė policijos įstaiga Migracijos departamentas asmens tapatybės kortelę ar pasą išduoda ar pakeičia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo gavimo dienos, o Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo gavimo dienos. 3.
Respublikoje gyvenantis pilietis dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo turi asmeniškai pateikti pasirinktai teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui, o užsienio valstybėje gyvenantis pilietis – Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai arba pasirinktai teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį. Dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo ar keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos konsulinėms įstaigoms ir šių dokumentų perdavimo teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras. 4. Dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo neveiksniam piliečiui kreipiasi jo globėjas ar kitas teisėtas atstovas. Jeigu pilietis, kuris dėl neveiksnumo ar negalios arba dėl atliekamo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, arba dėl teismo nutartimi taikomos priverčiamosios medicinos priemonės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, negali pats atvykti į teritorinę policijos įstaigą Migracijos departamentą ar į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo, teritorinė policijos įstaiga Migracijos departamentas ar Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga šio piliečio tapatybe įsitikina ir dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo iš jo priima vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. 5. Vaikui iki 16 metų asmens tapatybės kortelė ar pasas išduodami ar keičiami vieno iš tėvų
(įtėvių) ar vaiko globėjo (rūpintojo) prašymu. Vaikui, kurio tėvai išsituokę, asmens tapatybės kortelė ar pasas išduodami ar keičiami vieno iš tėvų (įtėvių), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, prašymu arba pastarojo rašytiniu sutikimu – kito iš tėvų (įtėvių) prašymu.
Atsižvelgiant į vaiko interesus, asmens tapatybės kortelė ar pasas gali būti išduoti ar pakeisti be šio prašymo, tarpininkaujant valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Pateikiant dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo vaikui iki vienų metų, jo atvykimas į teritorinę policijos įstaigą Migracijos departamentą ar Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą nebūtinas. 6. Asmens tapatybės kortelė keičiama, kai:
1) pilietis pakeičia šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus duomenis arba įstatymų ir kitų teisės aktų numatytais atvejais piliečiui suteikiamas naujas asmens kodas;
2) ji tapo netinkama naudoti;
3) joje yra netikslių įrašų;
4) pasibaigė jos galiojimo laikas;
5) to pageidauja pilietis. 7. Pasas keičiamas, kai:
1) pilietis pakeičia šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, 2 ir 6 dalyse nurodytus duomenis arba įstatymų ir kitų teisės aktų numatytais atvejais piliečiui suteikiamas naujas asmens kodas;
2) jis tapo netinkamas naudoti;
3) jame yra netikslių įrašų;
4) pasibaigė jo galiojimo laikas;
5) išnaudoti vizoms skirti lapai;
6) to pageidauja pilietis. 8. Pilietis, pateikdamas dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso keitimo, teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai privalo pateikti keičiamą asmens tapatybės kortelę ar pasą, kurie, sutikrinus duomenis, jam grąžinami. 9.
tapatybės kortelę ar naują pasą atsiima pilietis arba jo įgaliotas asmuo, kitas teisėtas atstovas arba piliečio rašytiniame prašyme, kurį jis pateikė teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai kartu su dokumentais dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo, nurodytas asmuo. Kai asmens tapatybės kortelę ar pasą atsiima piliečio įgaliotas asmuo, jis turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įgaliojimą, kai asmens tapatybės kortelę ar pasą atsiima neveiksnaus piliečio globėjas ar kitas teisėtas atstovas, jis turi pateikti šias aplinkybes ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o kai asmens tapatybės kortelę ar pasą atsiima kitas piliečio rašytiniame prašyme nurodytas asmuo, – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Užsienio valstybėje gyvenančiam piliečiui jo pageidavimu ir lėšomis Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą gali išsiųsti registruotąja pašto siunta ar kitu saugiu būdu. Šiuo atveju pilietis apie naujos asmens tapatybės kortelės ar naujo paso gavimą privalo pranešti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Asmens tapatybės kortelės ar paso įteikimo piliečiui, išsiuntimo registruotąja pašto siunta ar kitu saugiu būdu ir pranešimo apie asmens tapatybės kortelės ar paso gavimą tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras. 10. Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą, turi būti pateikta keičiama asmens tapatybės kortelė ar keičiamas pasas. Atsiimant asmens tapatybės kortelę ar pasą, kuriuose pakeisti asmens duomenys, turi būti pateikta turima asmens tapatybės kortelė ir (ar) turimas pasas, kuriuose asmens duomenys nepakeisti. Šie dokumentai pažymimi kaip negaliojantys ir grąžinami piliečiui arba jo įgaliotam asmeniui, piliečio rašytiniame prašyme nurodytam asmeniui, o kai pilietis neveiksnus, – jo globėjui ar kitam teisėtam atstovui.
Jeigu atsisakoma paimti grąžinamą negaliojančią asmens tapatybės kortelę arba negaliojantį pasą, šie dokumentai sunaikinami vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais, kai nauja asmens tapatybės kortelė ar naujas pasas išsiunčiami registruotąja pašto siunta ar kitu saugiu būdu, keičiama asmens tapatybės kortelė ar keičiamas pasas, piliečiui gavus naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą, Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai ar teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui nepateikiami. Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą, gali būti nepateikta keičiama asmens tapatybės kortelė ar keičiamas pasas, kai šie dokumentai negalioja, nes pasibaigęs jų galiojimo laikas. 11. Praradęs asmens tapatybės kortelę ar pasą, pilietis apie tai turi pranešti teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Prarasta asmens tapatybės kortelė ar prarastas pasas skelbiami negaliojančiais. Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę ar pasą, gali būti išduodamas laikinasis pažymėjimas. Šio pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. 12. Kai asmens tapatybės kortelė ar pasas prarandami, tampa netinkami naudoti ar pasibaigia jų galiojimo laikas, užsienio valstybėje esančiam piliečiui Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga gali išduoti dokumentą, leidžiantį grįžti į Lietuvos Respubliką. Šio dokumento formą ir išdavimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras. 13.
ar pasas prarandami, tampa netinkami naudoti, pasibaigia jų galiojimo laikas ar užsienio valstybėje esantis pilietis neturi galiojančio kelionės dokumento, piliečio, pageidaujančio tęsti kelionę, prašymu Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga gali išduoti laikiną kelionės dokumentą – laikiną pasą, kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus. Pilietis, atsiimdamas naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą, arba išnykus priežastims, dėl kurių jam buvo išduotas laikinas pasas, privalo grąžinti šį dokumentą Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai ar teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui. Laikino paso formą nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras, o išdavimo tvarką – užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. 14. Asmuo rastą kito piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą turi atiduoti teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs asmuo, taip pat asmuo, kuriam išdavus asmens tapatybės kortelę ar pasą paaiškėjo aplinkybių, dėl kurių šie dokumentai negalėjo būti išduoti, turi grąžinti asmens tapatybės kortelę ar pasą teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui ar Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga grąžintus asmens tapatybės kortelę ar pasą perduoda teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui.“
ir ją išdėstyti taip: „4. Mirusio piliečio asmens tapatybės kortelė ar pasas grąžinami teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui tiesiogiai, per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ar per sveikatos priežiūros įstaigą, nustačiusią asmens mirties faktą.“
ir ją išdėstyti taip: „5.
Asmens tapatybės kortelę ir pasą negaliojančiais paskelbia teritorinė policijos įstaiga Migracijos departamentas arba Lietuvos Respublikos konsuliniame statute numatytu atveju – Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga. Asmens tapatybės kortelės ir paso paskelbimo negaliojančiais, šių negaliojančių dokumentų perdavimo teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui ir jų sunaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras ir užsienio reikalų ministras.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teisėsaugos institucija, o kai pilietis yra užsienyje, – Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, nustačiusi, kad pilietis naudojasi šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais paskelbta negaliojančia asmens tapatybės kortele ar paskelbtu negaliojančiu pasu arba kito piliečio asmens tapatybės kortele ar pasu, privalo šiuos dokumentus paimti ir perduoti teritorinei policijos įstaigai Migracijos departamentui.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105²,
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublika, būdama NATO, Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės, o netrukus – ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, tampa vis patrauklesne šalimi užsieniečiams. Lietuvoje apsigyvena trečiųjų šalių piliečiai, norintys dirbti ir kurti saugioje ir patikimoje valstybėje. Tačiau kartu Lietuvos patrauklumu siekia pasinaudoti užsieniečiai, keliantys grėsmę Šengeno erdvės valstybių saugumui ir viešajai tvarkai, o kartais – net Lietuvos valstybingumui. Lietuvai būtina turėti efektyvią migracijos kontrolės sistemą ir optimalią institucinę sąrangą, kuri užtikrintų, kad, net ir augant imigracijos srautams, į Lietuvą nepatektų ir joje negyventų asmenys, keliantys grėsmę valstybės suverenitetui, saugumui ir reputacijai, visuomenės sanklodai, piliečių saugumui ir gerovei. Kartu kontrolės mechanizmai turi būti lankstūs ir greiti, kad nesudarytų nereikalingų kliūčių patikimų ir Lietuvai naudą teikiančių užsieniečių imigracijai. Pagrindine Lietuvos institucija, atsakinga už migracijos politikos įgyvendinimą, yra Migracijos departamentas prie VRM, tačiau jam trūksta turimos kompetencijos ir reikalaujamos institucinės atsakomybės lygį atitinkančių įgaliojimų ir resursų, kad departamentui keliami uždaviniai būtų įgyvendinami visa apimtimi.
Dalis migracijos kontrolės funkcijų šiuo metu yra išskaidytos tarp trijų įstaigų (Migracijos departamento prie VRM, Policijos departamento prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM) ir dviem iš jų ši veikla nėra, nebus ir net neturi būti prioritetinė, todėl jos vykdomos nekoordinuotai, nekryptingai, nepakankamai kokybiškai, ir dėl to migracijos kontrolės sistema nėra pakankamai efektyvi. Įstatymų projektais siekiama visas migracijos kontrolės funkcijas sukoncentruoti vienoje atsakingoje specializuotoje įstaigoje – Migracijos departamente prie VRM. Todėl Migracijos departamentui prie VRM siekiama perduoti visas migracijos kontrolės funkcijas, kurias šiuo metu atlieka policija, ir dalį migracijos kontrolės funkcijų, nesusijusių su pasienio apsauga, kurias šiuo metu atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Kartu siekiama įtvirtinti papildomų nuostatų, leisiančių efektyviau kovoti su piktnaudžiavimu migracijos procedūromis.
projektu siekiama šių tikslų:
Lietuvoje;
kontrolės srityje;
migracijos kontrolės funkcijas, kurios susijusios su valstybės sienos apsauga;
viešojo saugumo, visuomenės rimties užtikrinimu, bendrąja nusikalstamumo kontrole ir prevencija;
valstybės saugumo ar užsienio politikos interesais (nustatyti, kad bendros taisyklės gali būti netaikomos, gavus Valstybės saugumo departamento ar Užsienio reikalų ministerijos siūlymą). 2) Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad policija atliktų tik policijai būdingas funkcijas, susijusias su viešojo saugumo, visuomenės rimties užtikrinimu, bendrąja nusikalstamumo kontrole ir prevencija. Tokiu būdu migracijos kontrolės funkcijos išgryninamos paliekant jas Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui. 3) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 įstatymo projektu siekiama šių tikslų:
nusižengimus, susijusius su užsieniečių teisinės padėties taisyklių pažeidimu, ir skirti administracines nuobaudas;
piktnaudžiauti teisėtos migracijos galimybėmis. 4) Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr.
I-886 įstatymo projekte siekiama įtvirtinti nuostatą, kad asmenų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir dokumentai perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kaip šiuo metu įrašyta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme. 5) Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 įstatymo projektu siekiama, kad policijai nebūdingos funkcijos būtų perduotos institucijai, atsakingai už migracijos procesų kontrolę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu migracijos kontrolės funkcijas atlieka trys vykdomosios grandies institucijos:
Migracijos departamentas prie VRM ir policija;
prie VRM, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (pastaroji pasienyje išduoda Šengeno vizas);
Migracijos departamentas prie VRM;
Migracijos departamentas prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM ir policija;
prie VRM (pagrindinė procedūra) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei policija (prašymų registravimas ir pirminės prieglobsčio apklausos);
reikalavimų pažeidimus – policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Migracijos departamentas prie VRM, nors atsakingas už migracijos kontrolę, neturi teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolų už migracijos teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir neturi teisės atlikti užsieniečių patikrinimų vietoje (įeiti į patalpas, atlikti daiktų apžiūras).
Šiuo metu teisės aktuose nustatyta atsakomybė už užsieniečių migracijos taisyklių pažeidimus yra nepakankama ir nesuteikia galimybių bausti tarpininkus, kurie padeda užsieniečiams „apeiti“ įstatymų reikalavimus ir gauti leidimus gyventi Lietuvoje ar nacionalines vizas, įsteigus fiktyvias įmones, fiktyviai įsidarbinus ar kitokiais fiktyviais būdais. Dėl tokio nebaudžiamumo randasi vis daugiau tokia tarpininkavimo veikla užsiimančių asmenų, o tai apsunkina valstybės įstaigų darbą, kovojant su nelegalia migracija ir migracija fiktyviais pagrindais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Siūloma nustatyti, kad migracijos kontrolės funkcijas visoje valstybės teritorijoje atliktų viena centrinė specializuota įstaiga, Migracijos departamentas prie VRM, o valstybės pasienyje – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM:
Migracijos departamentas prie VRM;
prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (pasienyje išduodamos Šengeno vizos);
departamentas prie VRM;
Migracijos departamentas prie VRM (teisėto gyvenimo kontrolė, teisės būti ir gyventi Lietuvoje panaikinimas ir grąžinimas į užsienio valstybę) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM (užsieniečių neįleidimas, sulaikymas ir išsiuntimas);
prie VRM (visi procedūros etapai, pradedant nuo prašymo suteikti prieglobstį registravimo ir baigiant galutinio sprendimo priėmimu);
reikalavimų pažeidimus – Migracijos departamentas prie VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM. Kartu siūloma Migracijos departamentui prie VRM suteikti įgaliojimus atlikti užsieniečių patikrinimus vietoje bei nustatyti administracinę atsakomybę už tarpininkavimą piktnaudžiauti teisėtos migracijos galimybėmis. Įgyvendinus šiuos pakeitimus, Lietuvos Respublikoje veiks viena stipri specializuota įstaiga, turinti visas galimybes efektyviai kovoti su neteisėta migracija ir migracija fiktyviais pagrindais, o šiai funkcijai skiriami valstybės resursai bus naudojami kryptingai ir optimaliai. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus įstatymo projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, bus sustiprinta nelegalios migracijos kontrolė. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atlaisvinus policiją nuo migracijos kontrolės funkcijų, policija galės labiau koncentruotis į viešosios tvarkos užtikrinimą, todėl priimti įstatymai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Įtakos korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai prisidės prie verslo sąlygų gerinimo. Pavedus imigracijos funkcijas atlikti vienai įstaigai, Migracijos departamentui prie VRM, pagerės klientų aptarnavimo kokybė, nes bus užtikrinta vienoda administracinė praktika visoje valstybės teritorijoje. Tokiu būdu bus vienodas teisės aktų aiškinimas ir taikymas, užsienietis nebus siunčiamas į skirtingas institucijas, kuriose būtų pateikiami skirtingi problemos sprendimo būdai. Esant adekvatiems finansiniams ir žmogiškiesiems resursams, kurie sutelkti vienoje centrinėje institucijoje, migracijos sistema žymiai greičiau galės prisitaikyti prie verslo poreikių ir skirtingų pokyčių rinkoje. Kartu tai padės verslui paprasčiau pritraukti trūkstamus darbuotojus iš užsienio. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymo projektus, reikės pakeisti šiuos įstatymus įgyvendinančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir ministrų įsakymus. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymams įgyvendinti Vyriausybė ir Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymų nuostatos, kuriomis nustatoma administracinė atsakomybė už tarpininkavimą ir Migracijos departamentui prie VRM suteikiami įgaliojimai vykdyti patikrinimus vietoje, turi būti įgyvendinamos neatidėliotinai, todėl įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojimo. Teisės aktai, kuriais įgyvendinamos įstatymų nuostatos, susijusios su įstaigų įgaliojimų perskirstymu, turės būti priimti iki 2019 m. pabaigos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Siekiant įgyvendinti įstatymus, reikės išplėsti Migracijos departamento prie VRM administracinę struktūrą ir atitinkamai padidinti biudžeto asignavimus, kad Migracijos departamentas prie VRM galėtų turėti ne tik centrinį, bet ir teritorinius padalinius ir vykdyti migracijos kontrolę bei teikti paslaugas visoje valstybės teritorijoje. Šis finansavimas galės būti skiriamas iš lėšų, sutaupytų policijai nebevykdant migracijos funkcijų. Preliminariais paskaičiavimais, migracijos įstaigų struktūrinei pertvarkai įgyvendinti prireiks apie 400 tūkst. eurų (išeitinės kompensacijos ir įstaigų, darbo vietų pertvarkymo darbai). Atlikus pertvarką, biudžeto išlaidų, šiuo metu skiriamų Migracijos departamentui prie VRM ir policijos migracijos funkcijoms vykdyti, galėtų būti sutaupoma daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Migracijos departamentas prie VRM“, „neteisėta migracija“, „užsieniečių teisinė padėtis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Laurynas Kasčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34,
36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99¹, 100, 104, 105¹, 105², 105⁴, 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 50¹ straipsniu įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-1747), atkreiptinas dėmesys į Teisės departamento išvados dėl šio įstatymo projekto 3 pastabą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-03-13 Nr. S-2018-1785 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 3, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1751 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]