Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 16 dalį. 16. Valstybinės žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 10 straipsnio 11 dalį. 11. Valstybinės žemės sklypų perleidimo užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu: „31¹. Žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, užsienio valstybių Lietuvoje įsigytų nuosavybėn žemės sklypų perleidimas
sklypai užsienio valstybėms – jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti – perleidžiami (parduodami, dovanojami, mainomi) ar nuomojami laikantis Civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų. Privačios žemės sklypo savininkas dėl žemės sklypo perleidimo ar nuomos sandorio su užsienio valstybe sudarymo privalo gauti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą. 2. Valstybinės žemės sklypai užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimu gali būti be aukciono parduodami ar nuomojami, taip pat mainomi į užsienio valstybių nuosavybės teise valdomus žemės sklypus šio straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Parduodant ir nuomojant valstybinės žemės sklypus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti šio įstatymo 9 ir 10 straipsniai taikomi tiek, kiek nereglamentuoja šis straipsnis. 3. Užsienio valstybė, įgijusi nuosavybės teise žemės sklypą Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali jį perleisti (parduoti, mainyti, dovanoti) Vyriausybės sutikimu Lietuvos valstybei, kitai užsienio valstybei, jos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, arba kitiems subjektams, kuriems nedraudžiama įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje šiomis sąlygomis:
1) tuo atveju, jeigu žemės sklype yra statinių, jis perleidžiamas kartu su statiniais. Jeigu statinių įgijėjas neturi teisės įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, žemės sklypą gali išpirkti Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybei atsisakius pirkti užsienio valstybės perleidžiamą žemės sklypą, jis gali būti perleidžiamas kitiems subjektams;
2) tuo atveju, jeigu žemės sklype nėra statinių, jį gali įsigyti Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybei atsisakius įsigyti užsienio valstybės perleidžiamo žemės sklypo, jis gali būti perleidžiamas kitai užsienio valstybei, jos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, ar kitiems subjektams. 4. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija neišduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, jeigu žemės sklypo perleidimas ar išnuomojimas konkrečiam subjektui prieštarauja Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams.
Vyriausybė neišduoda šio straipsnio
prieštarauja Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams ar šio ar kitų įstatymų nustatytiems reikalavimams. 5. Valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina ir vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Mainomo valstybinės žemės sklypo vertė apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir turi būti lygi arba mažesnė nei mainomo užsienio valstybės turimo žemės sklypo vertė. Jeigu mainomo valstybinės žemės sklypo vertė mažesnė už mainomo užsienio valstybės turimo žemės sklypo vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas šalių susitarimu. Lietuvos Respublikos perkamų žemės sklypų kaina negali būti didesnė nei žemės sklypų vertė, apskaičiuota atliekant individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. 6. Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybėms bei užsienio valstybių Lietuvoje įsigytų nuosavybėn žemės sklypų perleidimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė visus šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus parengia ir patvirtina ne vėliau kaip iki 2018 m. vasario 1 d. 3.
įsigaliojimo užsienio valstybė yra perleidusi statinius, esančius jos įsigytame nuosavybės teise žemės sklype diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai įkurti, žemės sklypas gali būti perleidžiamas šių statinių savininkui šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu statinių savininkas nepageidauja pirkti žemės sklypo ar neturi teisės įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, žemės sklypą išperka Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybei atsisakius pirkti užsienio valstybės perleidžiamą žemės sklypą, jis gali būti perleidžiamas kitiems subjektams, turintiems teisę įsigyti žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1625(2) lyginamasis variantas
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 16 dalį. 16. Valstybinės žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas. 2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 10 straipsnio 11 dalį. 11. Valstybinės žemės sklypų perleidimo užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 31¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 31¹ straipsniu: „31¹. Žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, užsienio valstybių Lietuvos
nuosavybėn žemės sklypų perleidimas
sklypai užsienio valstybėms – jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti – perleidžiami (parduodami, dovanojami, mainomi) ar nuomojami laikantis Civilinio kodekso ir šio įstatymo reikalavimų. Privačios žemės sklypo savininkas dėl žemės sklypo perleidimo ar nuomos sandorio su užsienio valstybe sudarymo privalo gauti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą. 2. Valstybinės žemės sklypai užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimu gali būti be aukciono parduodami ar nuomojami, taip pat mainomi į užsienio valstybių nuosavybės teise valdomus žemės sklypus šio straipsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Parduodant ir nuomojant valstybinės žemės sklypus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti šio įstatymo 9 ir 10 straipsniai taikomi tiek, kiek nereglamentuoja šis straipsnis. 3. Užsienio valstybė, įgijusi nuosavybės teise žemės sklypą Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali jį perleisti (parduoti, mainyti, dovanoti) Vyriausybės sutikimu Lietuvos valstybei, kitai užsienio valstybei, – jos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, arba kitiems subjektams, kuriems nedraudžiama įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje šiomis sąlygomis:
1) tuo atveju, jeigu žemės sklype yra statinių, jis perleidžiamas kartu su statiniais. Jeigu statinių įgijėjas neturi teisės įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, žemės sklypą gali išpirkti Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybei atsisakius pirkti užsienio valstybės perleidžiamą žemės sklypą, jis gali būti perleidžiamas kitiems subjektams;
2) tuo atveju, jeigu žemės sklype nėra statinių, jį gali įsigyti Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybei atsisakius įsigyti užsienio valstybės perleidžiamo žemės sklypo, jis gali būti perleidžiamas kitai užsienio valstybei, – jos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, ar kitiems subjektams. 4. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija neišduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, jeigu žemės sklypo perleidimas ar išnuomojimas konkrečiam subjektui prieštarauja Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams.
Vyriausybė neišduoda šio straipsnio
prieštarauja Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir valstybės saugumo interesams ar šio ar kitų įstatymų nustatytiems reikalavimams. 5. Valstybinės žemės sklypo pardavimo kaina ir vertė, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Mainomo valstybinės žemės sklypo vertė apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą ir turi būti lygi arba mažesnė nei mainomo užsienio valstybės turimo žemės sklypo vertė. Jeigu mainomo valstybinės žemės sklypo vertė mažesnė už mainomo užsienio valstybės turimo žemės sklypo vertę, žemės sklypų vertės skirtumas atlyginamas šalių susitarimu. Lietuvos Respublikos perkamų žemės sklypų kaina negali būti didesnė nei žemės sklypų vertė, apskaičiuota atliekant individualų turto vertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. 6. Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybėms bei užsienio valstybių Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigytų nuosavybėn žemės sklypų perleidimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įsigaliojimo užsienio valstybė yra perleidusi statinius, esančius jos įsigytame nuosavybės teise žemės sklype diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai įkurti, žemės sklypas gali būti perleidžiamas šių statinių savininkui šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka tuo atveju, jeigu jam pagal įstatymus nedraudžiama įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvos Respublikoje. Jeigu statinių savininkas nepageidauja pirkti žemės sklypo ar neturi teisės įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, žemės sklypą išperka Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybei atsisakius pirkti užsienio valstybės perleidžiamą žemės sklypą, jis gali būti perleidžiamas kitiems subjektams, turintiems teisę įsigyti žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato galimybę užsienio valstybei įsigyti privačios ar valstybinės žemės sklypą Lietuvoje šios užsienio valstybės diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Taip pat Įstatyme nustatyta, kad užsienio valstybė, įgijusi nuosavybės teise žemės sklypą Lietuvoje, gali jį perleisti (parduoti, mainyti) Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) sutikimu kitai valstybei – jos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti
Taigi Vyriausybė įgaliota tvirtinti tik tas nuostatas, kurios susijusios su parduodamo valstybinės žemės sklypo kaina ar nuomos mokesčiu, tačiau likusieji procedūros klausimai, nepriskirtini įstatymų reguliavimo lygmeniui, liktų neišspręsti, todėl siekiant reglamentuoti Įstatymo įgyvendinimo procedūrinius klausimus, siūloma nustatyti įgaliojimą tai padaryti Vyriausybei. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi siaurą Įstatymo reguliavimo sritį ir apimtį, siūlo aktualias nuostatas, nedubliuojančias kitų įstatymų, perkelti į atskirą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsnį. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31¹ straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – įstatymų projektai) iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė, tel. 8 5 239 1353) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 8 5 239 1346) vyriausioji specialistė Daiva Radzevičiūtė, tel. 8 5 239 1351, el. p. [email protected]. 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį ir 10 straipsnio 11 dalį valstybinės žemės sklypų nuomos ir perleidimo užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Įstatymas. Šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad parduodamų valstybinių žemės sklypų kainą bei nuomos mokestį ir jo mokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė, o privačios žemės sklypų kaina nustatoma šalių susitarimu. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė užsienio valstybėms perleisti nuosavybėn neatlygintinai šių valstybių iki 1940 metų nuosavybės teise turėtus žemės sklypus. Tais atvejais, kai turėti žemės sklypai yra perleisti privačion nuosavybėn ar užimti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų, užsienio valstybėms jų prašymu gali būti perleidžiami neatlygintinai kiti lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai. Įstatyme nenumatyta galimybė tais atvejais, kai valstybė nebūtų suinteresuota atpirkti iš užsienio valstybės žemės sklypo, leisti pirkti šį sklypą privatiems asmenims. Dalis Įstatymo nuostatų dubliuoja kitų teisės aktų reguliavimo sritis (pvz., 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas 99 metų nuomos terminas, 4 straipsnyje įtvirtinta pareiga žemės sklypus formuoti pagal žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus ir kt.). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms žemė parduodama Įstatymo nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Žemės įstatymo projektas) siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai užsienio valstybė, įgijusi nuosavybės teise žemės sklypą Lietuvoje, pageidauja jį perleisti ir jo įsigyti nepageidauja Lietuvos Respublika, šį žemės sklypą galėtų įsigyti kita užsienio valstybė savo diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti ar kiti subjektai, kuriems nedraudžiama įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvoje. Užsienio subjektai, kuriems Lietuvoje gali būti leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemės, vidaus vandenų ir miškų, taip pat sąlygos, tvarka ir apribojimai, kurių laikydamiesi šie subjektai gali įsigyti nuosavybės teise žemės, vidaus vandenų ir miškų, nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Siūloma nustatyti, kad užsienio valstybės įgytas nuosavybės teise žemės sklypas, kuriame yra statinių, turėtų būti perleidžiamas statinių įgijėjui kartu su statiniais. Atsižvelgiant į tai, kad statiniais užstatyto žemės sklypo valdymas, naudojimas ir disponavimas yra apsunkintas, ypač tuo atveju, jeigu statinių ir žemės sklypo savininkas nesutampa, siūloma nustatyti reguliavimą, analogišką valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo atveju, kai statiniai privalo būti perleidžiami kartu su žemės sklypu kaip kompleksas. Tik tuo atveju, jeigu statinių įgijėjas neturėtų teisės įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvoje, žemės sklypą galėtų išpirkti Lietuvos Respublika ar kiti subjektai.
Jeigu susidarytų tokia situacija, kai iki įstatymo įsigaliojimo būtų perleisti statiniai be žemės sklypo, siūlomos pereinamosios nuostatos: užsienio valstybės įgytas nuosavybės teise žemės sklypas, kuriame nėra statinių ir jo nepageidautų įsigyti Lietuvos Respublika, galėtų būti perleidžiamas kitai užsienio valstybei ar kitiems subjektams. Taip būtų galima išvengti atvejų, kai valstybė privalėtų pirkti privatų, t. y. užsienio valstybės anksčiau įgytą, žemės sklypą, kuris vėliau galimai vis tiek būtų parduodamas (jeigu jame bus statinių – ne aukciono būdu šių statinių savininkui). Priėmus siūlomą reguliavimą, nereikėtų vykdyti nebūtinų administracinių procedūrų ir naudoti biudžeto lėšų (pažymėtina, kad diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos paprastai yra prestižinėse miesto vietose), o užsienio valstybė turėtų didesnes galimybes disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Tuo atveju, jeigu užsienio valstybė pageidautų jai priklausantį žemės sklypą išnuomoti kitai užsienio valstybei šios diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, būtų taikoma nuostata dėl privačios žemės nuomos užsienio valstybėms. Žemės sklypų kainą siūloma nustatyti atliekant individualų turto vertinimą, kurį taikant atsižvelgiama į individualias objekto savybes ir pardavimo momentu esančią rinkos kainą. Masinio vertinimo metu nevertinamos kiekvieno žemės sklypo individualios savybės, žemės verčių žemėlapiai atnaujinami kartą per metus, o individualus turto vertinimas kaip vertės nustatymo būdas šiuo metu yra taikomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.5 papunktį parduodant be aukciono valstybinės žemės sklypus, kurių vertei nustatyti netaikomos tam tikros išimtys ar lengvatos.
Taip pat suformuluota pareiga privačios žemės sklypo savininkui gauti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą ne tik dėl žemės perleidimo, bet ir dėl nuomos sandorio su užsienio valstybe sudarymo. Toks sutikimas būtinas dėl to, kad neatsižvelgiant į tai, ar žemė yra įgyta nuosavybėn, ar nuomojama, galioja specialusis teritorijos režimas (privilegijos ir imunitetai) pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių. Be to, keičiamas nuostatas perkėlus į Žemės įstatymą, būtų konsoliduojamos žemės srities teisinės normos ir supaprastinamas reguliavimas. Siūloma atsisakyti Įstatymo
nuosavybėn neatlygintinai šių valstybių iki 1940 metų nuosavybės teise turėtus ar jiems lygiaverčius žemės sklypus. Pažymėtina, kad ši nuostata galioja nuo 1995 m. birželio 28 d., tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informavo, kad nėra informacijos, jog kuri nors užsienio valstybė būtų kreipusis dėl valstybinės žemės sklypo perleidimo nuosavybėn neatlygintinai minėtos nuostatos pagrindu. Tai reiškia, kad net 22 metus šia nuostata praktikoje niekada nebuvo pasinaudota, todėl laikytina, kad ši nuostata prarado aktualumą. Kaip perteklinę nuostatą siūloma panaikinti Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį. Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarime yra pažymėta, kad siekis visas pagrindines taisykles įtvirtinti įstatymuose paprastai yra sunkiai įgyvendinamas.
Todėl siūloma nustatyti, kad Vyriausybės tvirtinamu aprašu būtų sureguliuotos žemės sklypo perleidimo ir nuomos procedūros ir kiti techninio pobūdžio klausimai, pvz., kas rengia sandorių projektus perleidžiant ar nuomojant valstybinę žemę, kokia tvarka kreipiamasi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl sutikimo išdavimo perleidžiant ar nuomojant privačius žemės sklypus ir pan. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 182 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 841 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė visus įstatymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus turėtų parengti ir patvirtinti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šių įstatymų įsigaliojimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „žemės sklypas“,
„sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.