Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 61 STRAIPSNIO
1Pakeisti 63 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, tik jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Paulius Saudargas Rimantas Jonas Dagys Monika Navickienė Laurynas Kasčiūnas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Statistikos departamento duomenimis 2012-2016 m. Lietuvoje gimė apie 30 tūkst. kūdikių kasmet. Žemas gimstamumo lygis, aukštas mirtingumo lygis, emigracija – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių Lietuvos demografinė situacija išlieka labai sudėtinga. Deja, bet 2017 m. liepos mėn. įsigaliojęs Darbo kodeksas nepagerino besilaukiančių ir kūdikius auginančių dirbančių moterų situacijos, o netgi ją pablogino. Besilaukianti darbuotoja tampa socialiai pažeidžiama, nes nėštumo metu netekusi darbo moteris neturi galimybių susirasti kito darbo iki gimdymo ir vėliau, kol prižiūrės kūdikį. Darbo užmokesčio netekimas moters nėštumo metu ženkliai sumažintų motinystės ir vaiko priežiūros išmokų dydį, kurie apskaičiuojami pagal vidutines darbo užmokesčio pajamas per paskutinius 12 mėn. Be abejonės, tai reikšmingai paveiktų būsimos motinos galimybes tinkamai pasirūpinti kūdikiu ir savo šeima. Dalis atleistų besilaukiančiųjų dėl to išvis gali netekti teisės gauti motinystės ir vaiko priežiūros išmokų, jeigu per paskutinius 24 mėn. būtų dirbusios mažiau nei 12 mėn. Taigi, besilaukiančios darbuotojos atleidimas rimtai apsunkintų būsimos motinos galimybę pasirūpinti savo kūdikiu iki tol, kol ji vėl turės galimybę grįžti į darbo rinką. Todėl Darbo kodekse numatytos galimybės darbdaviui atleisti besilaukiančią darbuotoją
„šalių sutarimu“, „nesant darbo sutarties šalių valios“ ir „kai baigiasi
terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui“ yra perteklinės ir socialiai neteisingos. Įstatymo projekto tikslas – apsaugoti socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę – besilaukiančias darbuotojas – nuo atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva ir sudaryti saugias sąlygas besilaukiančioms darbuotojoms dirbti iki motinystės atostogų. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Paulius Saudargas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Darbo kodeksą darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo metu ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. gali būti nutraukta tiek jos iniciatyva, tiek darbdavio iniciatyva (šalių susitarimu). Besilaukianti darbuotoja taip pat gali būti atleista pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui arba nesant darbo sutarties šalių valios, t. y. tuomet, kai į darbą grįžta darbuotojas, į kurio vietą ji buvo priimta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimas užtikrintų besilaukiančių moterų teisę nebūti atleistoms iš darbo jų nėštumo metu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas esminių pokyčių verslo sąlygoms nesudarys. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Darbo kodeksas“, „nėščia darbuotoja“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Paulius Saudargas Rimantas Jonas Dagys Monika Navickienė Laurynas Kasčiūnas
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma nustatyti, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik jos iniciatyva. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Nustačius siūlomą teisinį reguliavimą būtų neaiškus šios dalies santykis su Darbo kodekso 60 straipsnio nuostatomis, neaišku, kaip tokiu atveju būtų įgyvendintos šio straipsnio nuostatos, pagal kurias darbo sutartis turi būti nutraukta nesant darbo sutarties šalių valios, pvz., Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju (kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra) ar Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu atveju (į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas). Taip pat svarstytinas siūlomos nuostatos santykis su Darbo kodekso 69 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neaišku, kaip būtų sprendžiamas atleidimo klausimas, darbo sutarčiai tapus neterminuota ir darbuotojos kūdikiui sukakus keturis mėnesius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 57 straipsnyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagrindas.
Priežastimi nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, be kita ko, yra darbuotojo nesutikimas su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju ir teismo ar darbdavio organo priimtas sprendimas dėl kurio pasibaigia darbdavys, todėl sistemiškai vertinant galiojantį darbo sutarčių pasibaigimo teisinį reguliavimą ir įstatymo projekto nuostatas, svarstytina, ar Darbo kodekso 61 straipsnio 3 dalyje nereikėtų numatyti išimties dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai yra Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytos priežastys. 2. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime kaip pertekliniai brauktini žodžiai „PATVIRTINIMO,
2) įstatymo projekto 1 ir 2 straipsnių vienintelės dalys nenumeruotinos;
3) įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes šio straipsnio turinyje nėra nuostatų, reguliuojančių įstatymo taikymą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-03 Nr. S-2018-9 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1541 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1541, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]