Projekto lyginamasis variantas
Pripažinti netekusiu galios 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„67 straipsnis. Nacionalinė sveikatos taryba
straipsnyje – Taryba) – Seimui atskaitinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 16 narių: 2 savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovai (vienas – penkių didžiųjų miestų savivaldybių atstovas, vienas – kitų savivaldybių atstovas); 7 švietimo, socialinių reikalų, aplinkosaugos, ekonomikos, kultūros, kaimo reikalų, medicinos etikos ar teisės specialistai; 3 asociacijų, ginančių visuomenės sveikatos, pacientų ar neįgaliųjų interesus, atstovai; 3 mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai; vienas sveiką gyvenseną propaguojančių asociacijų atstovas. Tvirtindamas Tarybos sudėtį, Seimas laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, paveda Tarybos pirmininko pareigas eiti vyriausiam pagal amžių naujos sudėties Tarybos nariui. 2. Seimui patvirtinus Tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami Tarybos pirmininko rinkimai. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, iš Tarybos narių renka kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas. Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, kandidatą į Tarybos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai.
Kandidatu į Tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų daugumą. Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti Tarybos siūlomą kandidatą į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos kadencijai. Jeigu Seimas nepaskiria į Tarybos pirmininko pareigas Tarybos išrinkto kandidato, Taryba renka kitą kandidatą šioje dalyje nustatyta tvarka. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 21. Jeigu Taryba šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka neišrenka kandidato į Tarybos pirmininko pareigas per 5 mėnesius nuo Tarybos patvirtinimo, taip pat jeigu Seimas nepaskiria Tarybos išrinkto kandidato į Tarybos pirmininko pareigas du kartus iš eilės, sudaroma naujos sudėties Taryba. 3. Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios. 4. Tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu.
Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas šiais atvejais:
1) prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai;
2) Tarybos pirmininkui savo noru atsisakius pareigų;
3) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;
4) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 5. Kai Tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti savo pareigų ar yra atleistas iš pareigų nesibaigus kadencijai, Seimo valdybos sprendimu jo funkcijas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis. 6. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir ne trumpesnę kaip 3 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) asociacijose patirtį asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Mokslo laipsnio reikalavimas netaikomas asociacijų, propaguojančių sveiką gyvenseną, ginančių visuomenės sveikatos, pacientų ar neįgaliųjų interesus, atstovams ir savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovams. Tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 7. Tarybos nario įgaliojimai baigiasi prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai.
Tarybos narys gali būti atšauktas iš pareigų nesibaigus kadencijai (vietoj atšaukiamo Tarybos nario likusiam kadencijos laikotarpiui šio įstatymo ir Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose nustatyta tvarka skiriamas kitas atšaukiamą Tarybos narį delegavusios institucijos deleguotas atstovas):
1) Tarybos nariui savo noru atsisakius pareigų;
2) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;
3) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8. Taryba:
1) analizuoja, vertina ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms aktualiais sveikatos visose politikos srityse principo įgyvendinimo klausimais;
2) skatina sveikatos ugdymo politiką;
3) analizuoja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, savivaldybėms priklausomybių ir savižudybių prevencijos klausimais;
4) vertina ir teikia išvadas bei pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, savivaldybėms dėl gyventojų sveikatos būklės gerinimo;
5) dalyvauja vertinant ir formuojant ligų profilaktikos ir kontrolės politiką;
6) teikia išvadas dėl valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių, sveikatinimo veiklos tikslų, Lietuvos sveikatos strategijos ir kitų valstybinių sveikatos programų, pagal kompetenciją analizuoja ir vertina Lietuvos sveikatos strategijos įgyvendinimą;
7) rengia ir kiekvienais metais teikia Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatos ir sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo būklę;
8) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose bei Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose jai priskirtas funkcijas. 9.
9Taryba turi teisę:
1) gauti iš Vyriausybės, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisės aktų, savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos planų, programų projektus, kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme ir Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatuose nustatytoms funkcijoms įgyvendinti;
2) pagal kompetenciją atlikti įstatymų, kitų teisės aktų, programų projektų ekspertizę ir teikti šių programų rengėjams savo išvadas;
3) pagal kompetenciją teikti konsultacijas Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms;
4) sudaryti ekspertų komisijas Tarybos funkcijoms įgyvendinti.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Antanas Matulas Irena Degutienė Remigijus Žemaitaitis Jonas Liesys Darius Kaninskas Raimundas Martinėlis Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Irina Rozova Antanas Vinkus
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – NST) įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. VIII-798. Taryba buvo įkurta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. I-1939 ,,Dėl Lietuvos Nacionalinės sveikatos koncepcijos ir jos įgyvendinimo. NST po įsteigimo atliko savo vaidmenį formuojant sveikatos politiką, teikė pastabas ir pasiūlymus dėl visuomenės sveikatos prioritetų, atkreipė dėmesį į problemines kryptis, skaitė metinius pranešimus apie Lietuvos sveikatos rodiklius, padėjo įgyvendinti Lietuvos sveikatos 1998 – 2010 m. programą. Šiuo metu esminiai teisės aktai yra priimti, patvirtintos strategijos ir koncepcijos, priimta nauja Lietuvos sveikatos 2014 – 2025 m. programa. Per paskutinius 2-3 metus NST veikla sumenko dėl daugelio priežasčių. Tarybos nariai dirbo visuomeniniais pagrindais ir kai kurie, matomai, išsisėmė. Mažas NST biudžetas (2018 m. valstybė numato tarybai skirti
ekspertinės institucijos lėmė ir tai, kad ruošiant metinius pranešimus ir konferencijas dažnai buvo remtasi taryboje esančių mokslininkų – entuziastų turima informacija ir patirtimi. Nacionalinė sveikatos taryba (NST) suformuota dar š.m. birželio mėnesį, tačiau iki šiol dar nesugebėjo išsirinkti pastovaus pirmininko. Tarybos pirmininko nepavykdavo išrinkti, nes dažniausiai nesurinkdavo kvorumas.
O siūlomai kandidatūrai Seimas 2017 m. lapkričio 21 d. slaptu balsavimu nepritarė. Manome, kad NST, kai tokiu būdu sudarinėjama jos struktūra ir sudėtis, neatliks tinkamai savo funkcijų. Taip pat, manome, kad būtina naikinti ją, o Vyriausybei, sveikatos apsaugos ministerijai, Parlamentui ir politinėms partijom tartis, ar reikalinga tokia NST kaip patariamoji institucija, kokiame statuse ir kokias funkcijas atlikti. Įstatymų projektų tikslas – naikinti Nacionalinę sveikatos tarybą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – LR Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nacionalinės sveikatos tarybos apibrėžimas, veikla ir jos teisės numatyti sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. VIII-612 "Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo". Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. XIII-433 "Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo". 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pripažinti netekusiu galios sveikatos sistemos įstatymo 67 straipsnį. Siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. XIII-433
"Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo". Siūloma pripažinti netekusiu galios
Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. VIII-612
"Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatų patvirtinimo" su visais
pakeitimais ir papildymais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektu siūlomas teisinis reguliavimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymų projektas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamą Įstatymų projektą kitų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Bus sutaupytas valstybės biudžetas. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projekto žodžiai: „Nacionalinė sveikatos taryba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Antanas Matulas Irena Degutienė Remigijus Žemaitaitis Jonas Liesys Darius Kaninskas Raimundas Martinėlis Laimutė Matkevičienė Asta Kubilienė Irina Rozova Antanas Vinkus
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios įstatymo 67 straipsnį. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tokiu būdu siekiama naikinti Nacionalinę sveikatos tarybą. Pažymime, jog Nacionalinė sveikatos taryba yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga. Atkreipiame dėmesį, jog juridiniai asmenys neišnyksta ir nepasinaikina savaime, vien tik pripažinus netekusiomis galiomis jų teisinį statusą reguliuojančias teisės normas. Juridiniai asmenys yra likviduojami teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant likviduoti Nacionalinę sveikatos tarybą, turi būti vadovaujamasi Biudžetinių įstaigų ir Civilinio kodekso nuostatomis, reguliuojančiomis juridinių asmenų likvidavimą. Todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į juridinių asmenų likvidavimą reglamentuojančias įstatymų nuostatas, turėtų būti nustatytas teisinis reguliavimas, susijęs su Seimo, kaip Nacionalinės sveikatos tarybos savininkės teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, sprendimu likviduoti šią įstaigą, taip užtikrinant asmenų, dirbančių Nacionalinėje sveikatos taryboje, teises, išsprendžiant likviduojamos įstaigos turto perdavimo bei kitus įstaigos nutraukiamos veiklos klausimus. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad turėtų būti tikslinama įstatymo įsigaliojimo data, nes juridinių asmenų likvidavimo procesas trunka iki kelių mėnesių. 2. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė neturi būti rašoma kabutėse. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D.
Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-11-30
Lietuvos Respublikos Seimui
PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMo Projekto Nr. XIIIP-1404 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1404 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 804, el. p. [email protected]