Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. I-1491 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 13 punktu:
„13) mokslinių straipsnių publikavimo referuojamuose ir citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose pirkimams“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Eugenijus Jovaiša Agnė Širinskienė
ir uždaviniai Mokslinių straipsnių skelbimas leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose cituojamumo rodiklį atitinkamose duomenų bazėse (pvz. Clarivate Analytics Web of Science (CA WoS) (ankstenis pavadinimas Thomsin Reuters Web of Science) ar pan.) (toliau – tarptautiniai mokslo leidiniai) laikomas mokslo kokybės įvertinimu ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visame pasaulyje. Bibliometrinė (cituojamumo) analizė yra svarbiausias mokslo politikos analizės įrankis lyginant skirtingų šalių ir institucijų mokslo kokybę. Tarptautiniai mokslo leidiniai savo tarptautinį pripažinimą yra įgiję dėka kryptingos redakcinės politikos ir griežto recenzavimo, o tai reiškia, kad ne visi moksliniai straipsniai yra publikuojami, o tik tie, kurie praeina griežtą recenzavimą. Kitaip tariant, ne nuo institucijos valios ir noro priklauso ar jos mokslinis straipsnis bus publikuotas tarptautiniame mokslo leidinyje. Tarptautinis mokslo leidinys savarankiškai sprendžia ar mokslinis straipsnis yra vertas būti publikuotas jų leidinyje. Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas institucijoms, turinčioms doktorantūros teisę, Doktorantūros proceso kokybės užtikrinimo tvarkos apraše arba nustatant šią tvarką kituose institucijos tvirtinamuose dokumentuose, nurodyti reikalavimus mokslo daktaro disertacijai ir jos gynimui. Vienas iš pagrindinių reikalavimų yra mokslinių straipsnių skelbimas tarptautiniuose mokslo leidiniuose (Mokslo doktorantūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-149).
V-149). Analogiškas reikalavimas yra įtvirtintas ir Minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos mokslo tarybos 2011 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. VII-71 (aktuali redakcija). Ne mažiau svarbi mokslinių straipsnių reikšmė yra vertinant mokslo ir studijų instituciją. Remiantis vertinimo metodikomis, geriausių vertinimo rezultatų gali tikėtis sulaukti tik tos institucijos, kurios turės daugiausia mokslo straipsnių publikuotų tarptautiniuose mokslo leidiniuose. Mokslo ir studijų institucijos pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – LR VPĮ) yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis bei privalo vykdyti viešuosius pirkimus. Perkančiosios organizacijos, siekdamos publikuoti mokslo straipsnius tarptautiniuose mokslo leidiniuose, pirmiausia turi įvykdyti viešųjų pirkimų procedūras, tačiau tarptautiniai mokslo leidiniai viešojo pirkimo procedūrose nedalyvauja ir pasiūlymų neteikia. Perkančiosios organizacijos neturėdamos kitos išeities yra priverstos rinktis arba mokslinius straipsnius skelbti leidiniuose, kurie nėra vertinami (pripažįstami) mokslo pasaulyje ir neturi cituojamumo rodiklio arba atsisakyti galimybės publikuoti mokslinį straipsnį, neatsižvelgiant į jo galimą vertę ir naudą ne tik konkrečiai institucijai, bet ir visai Lietuvos Respublikai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Pirminis projekto iniciatorius – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Projektą parengė projektą pasirašiusių Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė
yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Kaip jau minėta, mokslo ir studijų institucijos pagal LR VPĮ yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis bei privalo vykdyti viešuosius pirkimus.
netaikomi, tačiau šios išimtys neapima mokslinių straipsnių publikavimo referuojamuose ir citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose pirkimų. Dėl to nurodytu atveju juos yra privalu vykdyti vadovaujantis LR VPĮ nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomu reguliavimu pildomas LR VPĮ 6 straipsnyje numatytų specialių atvejų sąrašas, įtraukiant mokslinių straipsnių publikavimo referuojamuose ir citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose pirkimus. Šiems pirkimams LR VPĮ būtų netaikomas. Mokslinių straipsnių publikavimo referuojamuose ir citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose pirkimų įtraukimas į LR VPĮ 6 straipsnyje numatytų specialių atvejų sąrašą, kuomet įstatymo reikalavimai netaikomi, skatintų mokslo lygio bei kokybės augimą ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir pasauliniu mastu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo plėtrai ir sąlygoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Teisės aktų projektų parengti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Teisės aktų projektų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą Viešieji pirkimai, mokslinis straipsnis, referuojamas žurnalas, citavimo indeksas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Eugenijus Jovaiša Agnė Širinskienė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnį siūloma papildyti nauju 13 punktu ir nustatyti, kad keičiamo įstatymo reikalavimai netaikomi taip pat ir mokslinių straipsnių publikavimo referuojamuose ir citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsniu yra įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva), 10 straipsnio nuostatos. Direktyvos 10 straipsnyje nurodytos specialios išimtys paslaugų pirkimo sutartims, kuomet Direktyva netaikoma. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje nėra numatyta, kad Direktyva galėtų būti netaikoma viešojo paslaugų pirkimo sutartims dėl mokslinių straipsnių publikavimo referuojamuose ir citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose. Atsižvelgiant į tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kiek būtų taikomas tarptautinio pirkimo vertės ribas viršijantiems pirkimams, prieštarautų Direktyvos nuostatoms. 2. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „mokslinių straipsnių skelbimas leidiniuose, referuojamuose ir turinčiuose cituojamumo rodiklį atitinkamose duomenų bazėse <...> laikomas mokslo kokybės įvertinimu <...>“, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 punkte siūloma nustatyti išimtį tik dėl mokslinių straipsnių publikavimo žurnaluose (o ne visuose leidiniuose) pirkimų.. 3.
į siūlomą išimtį, požymiai „referuojami“ ir „citavimo indeksą turintys“ galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžti, todėl projekto normos turėtų būti tikslinamos nurodant šių požymių turinį arba nurodant instituciją, kuri sudarytų tokių leidinių sąrašą, bei kriterijus, kuriais vadovaujantis toks sąrašas būtų sudaromas. 4. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, projekto pavadinime formuluotė „PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. I-1491“ brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-08 Nr. S-2017-9915 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1296 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1296 (toliau – Projektas), kuriame siekiama nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo išimtį mokslinių straipsnių publikavimo referuojamuose ir citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose pirkimams, teikiame šias pastabas. 1. Atkreipiame dėmesį, kad Direktyvos 2014/24/ES[1] 3 skirsnio 7–12 straipsniuose (perkelta į Viešųjų pirkimų įstatymo 6–10 straipsnius) nustatytas baigtinis sąrašas išimčių[2], kurioms esant, minėta direktyva nėra taikoma. Pažymėtina, kad šiose išimtyse nėra įtvirtinta, jog Direktyva 2014/24/ES nėra taikoma mokslinių straipsnių publikavimo referuojamuose ir citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose pirkimams. Todėl minėtoje direktyvoje apibrėžtos taisyklės turėtų būti taikomos nurodytiems pirkimams, jei tokie pirkimai siekia Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnyje nustatytas pirkimų vertes (paslaugų atveju 135 000 EUR[3] be pridėtinės vertės mokesčio)[4], nuo kurių taikomos šios direktyvos nuostatos[5]. Taigi siūloma nustatyti išimtis negali būti taikoma pirkimams, viršijantiems Direktyvoje 2014/24/ES nustatytas vertes. 2. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnio 2 dalį, kai, pavyzdžiui, atvirame konkurse nebuvo pateikta pasiūlymų arba pasiūlymai buvo netinkami, perkančiosios organizacijos turi teisę pasinaudoti derybų be išankstinio skelbimo apie pirkimą procedūra.
Perkančiosios organizacijos, naudodamos šią procedūrą, gali tiesiogiai kreiptis į pasirinktus tiekėjus ir derėtis dėl pirkimo sutarties sąlygų. Taigi Direktyvoje 2014/24/ES yra įtvirtinta palengvinta pirkimo procedūra, naudojama tais atvejais, kai nėra pateikiami pasiūlymai arba pateikti pasiūlymais neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų. Ši pirkimo procedūra taip pat taikoma ir pirkimams, kurie nesiekia Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų verčių (Viešųjų pirkimų įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalys, 25 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taip pat pažymėtina, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą, jeigu mokslinio straipsnio publikavimo tarptautiniame mokslo leidinyje kaina yra mažesnė kaip 10 000 EUR (be pridėtinės vertės mokesčio), perkančioji organizacija gali neskelbti apie tokį pirkimą ir, pavyzdžiui, tiesiogiai kreiptis į tiekėjus. Toks pirkimas atliekamas vadovaujantis Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 (toliau – Aprašas). Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos gali žodžiu arba raštu apklausti pasirinktą tiekėjų skaičių (Aprašo 21.1.1 ir 21.1.2 punktai), taip pat perkančiosios organizacijos gali nerengti pirkimo dokumentų (Aprašo 21.1.3 punktas). Taigi Viešųjų pirkimų įstatyme yra įtvirtintos nuostatos, kuriomis yra nustatomos lankstesnės viešojo pirkimo procedūros, leidžiančios perkančiosioms organizacijoms atsižvelgti į atvejus, kai nėra pateikiami pasiūlymai arba pateikti pasiūlymai yra netinkami, taip pat kai yra vykdomi mažos vertės pirkimai.
Todėl aiškinamajame rašte nurodyto Projekto rengimo tikslo (nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo išimtį dėl to, kad tarptautiniai mokslo leidiniai nėra suinteresuoti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) pagrįstumas yra svarstytinas. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] [1] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB. [2] Sprendimas Teckal, C-107/98, EU:C:1999:562, 43 punktas. [3] 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2170, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES nuostatos dėl ribų, taikomų sudarant pirkimo sutartis. [4] Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų vertė, be kita ko, nustatoma atsižvelgiant bendrą atskirų pirkimo dalių vertę, kai pirkimas gali būti skaidomas į dalis (Direktyvos 2014/24/ES 5 straipsnio 8 dalis), taip pat per 12 mėnesių laikotarpį suteiktų sutarčių, kurios yra reguliaraus pobūdžio, vertę (Direktyvos 2014/24/ES 5 straipsnio 11 dalis). [5] Vadovaujantis Direktyvos 2014/24/ES 1 konstatuojamąja dalimi, viešiesiems pirkimams, neviršijantiems nurodytos sumos, taikomi bendrieji Europos Sąjungos teisės principai, tokie kaip skaidrumas, lygiateisiškumas ir kt.