LIETUVOS RESPUBLIKOS Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 123 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 123 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 123 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus ir išdėstyti juos taip:
„6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos, įmotės ir globėjos dieną;
7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo, įtėvio ir globėjo dieną;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Jonas Jarutis
projekto tikslai ir uždaviniai. Nagrinėjant Statistikos departamento duomenis apie vaikus nuo 0 m. iki 17 m. amžiaus, pastebima gimstančių ir augančių vaikų skaičiaus mažėjimo tendencija: 2005 m. vaikų iki 17 m. buvo 726,3 tūkstančiai (t. y. 21,6 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus), 2016 m. tokių vaikų jau buvo tik 518,2 tūkstančiai (t. y. 17,9 proc. nuo bendro gyventojų skaičiaus). Visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno 362,7 tūkst. šeimų su vaikais iki 18 metų (tik 42,1 proc. visų šeimų). Nors oficialios statistikos, kiek Lietuvoje per visą nepriklausomybės laikotarpį buvo įvaikinta vaikų, nepavyko rasti, tačiau pasak Įvaikinimo tarnybos skelbiamos statistikos, vien per 2009–2015 m. Lietuvoje buvo įvaikinti 986 vaikai, globojama – 44 846 vaikai. Tai rodo, kad įtėvių ir globėjų vaidmuo visuomenėje – labai svarbus, todėl ir turėtų būti atitinkamai įvertintas, pagerbiant juos. Nors liepos mėnesį eilę metų vyksta įvairių pasaulio šalių įtėvių, įvaikinusių Lietuvos vaikučius, susirinkimai, tačiau siekiant pagerbti sunkų darbą dirbančius įmotes ir įtėvius, tikslinga neskirti įmotėms, įtėviams ir globėjams atskiros atmintinos dienos, o geriau siūloma Motinos dieną pervadinti Motinos, įmotės ir globėjos diena, o Tėvo dieną – Tėvo, įtėvio ir globėjo diena. Taip bus parodytas deramas dėmesys didžiulę atsakomybę prisiimantiems žmonėms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Seimo narys Jonas Jarutis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvoje Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nėra numatyta įvardintos įmočių ir įtėvių bei šventės.
Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme taip pat nėra numatytos tokios dienos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įmotės, įtėviai ir globėjai nėra visiškai prilyginami motinoms ir tėvams, tačiau savo pasišventimu auginamiems vaikams jie nusipelno ne mažesnės pagarbos negu biologiniai tėvai (o kai kuriais atvejais, kai biologiniai tėvai atsisako savo vaikų ar jais nesirūpina – ir gerokai didesnės pagarbos nei tikrieji). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturėtų daryti įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardinantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui nereikės priimti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai: švenčių diena. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Jonas Jarutis
KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 123 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinimas ir 1 straipsnio pakeitimo esmė koreguotina, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Projekto pavadinimas turėtų būti rašomas taip: „LIETUVOS
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS“. Pagal Rekomendacijų 35.5. papunktį, jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama. 2. Projekto iniciatorius aiškinamajame rašte akcentuoja vaikais iki 18 metų besirūpinančių globėjų pagerbimą ir įvertinimą, kaip įstatymo projekto rengimą paskatinusią priežastį. Pastebėtina, kad pagal Civilinio kodekso 3.251 straipsnį „Globos ir rūpybos nustatymas“ globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, o vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų, nustatoma rūpyba. Tokiu atveju vaikui skiriamas rūpintojas. Nagrinėtina, ar projektu siekiama įtvirtinti tik globėjų pagerbimą, ar siekiama pagerbti ir rūpintojus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Vėgelis, tel. (8 5)
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-11- Nr. Į 2017-11-08 Nr. S-2017-9915 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR
atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2017 m. lapkričio
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1291, pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]