Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus:
a) valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Asmeniui, turinčiam teisę gauti šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją ir kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją pagal šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 5 punktą), jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų;
b) garbės donorų valstybinę pensiją, kuri turi būti mokama asmeniui turinčiam teisę ją gauti, kartu su viena iš jam paskirtų valstybinių pensijų;
c) motinas, pagimdžiusias (įvaikinusias) 5 ir daugiau vaikų, išauginusias juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios."
nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „Asmeniui, turinčiam teisę gauti dvi ir daugiau valstybinių pensijų, jo pasirinkimu gali būti mokamos ne daugiau kaip dvi valstybinės pensijos."
dalis laikyti atitinkamai 3, 4, ir 5 dalimis. 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Skiriant ir mokant našlaičių valstybinę pensiją, taip pat taikomos šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 3 ir 3 4 dalių nuostatos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Jonas Varkalys Monika Navickienė Algimantas Dumbrava
DĖL
2017 m. d. Nr. Vilnius
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto paregimą paskatino dvi esminės priežastys. Pirmiausia, Lietuvoje vis išlieka didelė problema ir stygius nuolat laiku aprūpinti gydymo įstaigas saugiu, reikiamos rūšies ir aukštos kokybės krauju, jo komponentais ir preparatais. Šiuo metu, asmenys aukojantys savo kraują (kraujo donorai), tiesiogiai prisideda prie kitų žmonių gyvybės ar sveikatos išsaugojimo. Kad toks asmenų poelgis žmonijai yra itin svarbus ir reikšmingas, patvirtina už tai suteikiamas Valstybinės garbės donoro vardas, bei už tai skiriama antrojo laipsnio valstybinė pensija.
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas: labiausiai pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai; aukščiausieji valstybės pareigūnai; ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai; olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai); asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija; motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios; olimpinių žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), parolimpinių žaidynių čempionai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionai; asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas garbės donoro vardas, taip pat asmenys kuriems paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; mokslininkų valstybinės pensijos; teisėjų valstybinės pensijos;
Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) sutuoktinio valstybinė pensija) jo pasirinkimu pastarajam mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų.
Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas: labiausiai pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai; aukščiausieji valstybės pareigūnai; ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai; olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai); asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija; motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios; olimpinių žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), parolimpinių žaidynių čempionai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionai; asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas garbės donoro vardas, taip pat asmenys kuriems paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; mokslininkų valstybinės pensijos; teisėjų valstybinės pensijos;
Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) sutuoktinio valstybinė pensija) jo pasirinkimu pastarajam mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Vadovaujantis tokiu reglamentavimo, susidaro situacija, kuomet vieniems asmenims nuolatos ir sistemingai dovanojant savo kraują yra suteikiamas garbės donoro vardas ir mokama antrojo laipsnio valstybinė pensija, o kitiems kraujo donorams, priklausomai nuo jų įgyto statuso, vykdytos veiklos ar užimtų pareigų, antrojo laipsnio valstybinė pensija gali būti nemokama, nors jie formaliai ir įgyja teisę į garbės donoro vardą.
Todėl, vieni donorai analogiškoje situacijoje yra diskriminuojami kitų, tokių pačių kraujo donorų atžvilgiu, dėl pastarųjų eitų pareigų, vykdytos veiklos ar įgyto statuso. Kaip pavyzdys, olimpinių ar parolimpinių žaidynių čempionai bei prizininkai, daugiavaikė mama, aukščiausieji valstybės pareigūnai, pareigūnai ir kariai, ar Prezidento sutuoktinis vien už tai, kad dirbo darbą pagal savo pašaukimą, ėjo tam tikras pareigas, įgijo tam tikrą statusą, garsino ar gynė Lietuvą ir tuo pačiu metu dovanodami kraują gelbėjo kitus asmenis, nebetenka teisės į antrą valstybinę pensiją. Šiuo metu didelė dalis kraujo donorų yra Lietuvos pareigūnai ir kariškiai. Nors tarptautinė praktika, Lietuvos patirtis ir Pasaulinė sveikatos organizacija (toliau - PSO) reflektuoja, kad saugiausias kraujo donacijos tipas yra pakartotinis, rutininės donacijos, tačiau esant minėtam reglamentavimui, Lietuvos pareigūnai ir kariškiai nėra motyvuojami sistemingam ir pakartotiniam kraujo davimui, kadangi jiems bus mokama tik pareigūnų pensija, o garbės donorų pensijos gauti negalės. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama ne tik pašalinti diskriminaciją neatlygintinų kraujo donorų atžvilgiu, bet ir skatinama neatlygintina kraujo donorystė, siekiant užtikrinti pakankamą donorų skaičių, tam kad būtų galima aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas krauju, jo komponentais ir preparatais. Tokiu būdu bus pagerinta Lietuvos gyventojų sveikata, bei sumažintas gyventojų sergamumas ir mirtingumas.
Kadangi, donorų kraujas kiekvieną kartą yra tikrinamas molekulinės biologijos laboratorijoje
„NAT“, todėl šiuo projektu būtų pasiektas ir kitas tikslas - būtų dar daugiau laiku
nustatyta asmenų lėtinių ir kitų ligų. Laboratorijoje tiriama ŽIV1 RNR/ HBV DNR/ HCV RNR- (tyrimo metu nustatomos ŽIV1, hepatito B, hepatito C virusų DNR (dezoksiribonukleininės) ir RNR (ribonukleininės rūgštys). Nustačius minėtus ir kitus susirgimus, būtų pradėtas savalaikis gydymas ir išgelbėtos ne tik sergančiųjų gyvybės, bet ir užsikirtas kelias tokių platinimui ir plitimui. Be to, įstatymo projektu siekiama greičiau įgyvendinti PSO deklaruojamą tikslą - šimtaprocentinę neatlygintiną donorystę iki 2020 metų. Antroji priežastis paskatinusi šio įstatymo projektą - reikalingumas teisingai ir sąžiningai įvertinti mamas, pagimdžiusias (įvaikinusias) 5 ir daugiau vaikų, kurios juos išaugino iki 8 metų ir gerai juos išauklėjo. Tuo pačiu, įstatymo projektu siekiama skatinti gimstamumą, bei įvaikinimą iš globos namų. Pagal šiuo metu galiojantį ir aukščiau aptartą Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai juos išauklėjusioms (toliau - daugiavaikės mamos), turinčioms teisę gauti kelias valstybines pensijas, jų pasirinkimu, joms gali būti mokama tik viena iš šių pensijų. Mūsų įsitikinimu, toks reglamentavimas diskriminuoja daugiavaikes mamas, turinčias teisę į kitą valstybinę pensiją, prieš kitas daugiavaikes mamas, bei atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes pačiai Valstybei. Neigiama Lietuvos demografinė situacija iki šiol išlieka labai sudėtinga ir yra viena iš opiausių Valstybės problemų. Gimstamumas Lietuvoje yra itin mažas, o mirtingumas ir migracijos apimtys išlieka labai didelės.
Toks nepalankių gimstamumo, mirtingumo, migracijos rodiklių ir pokyčių komplektas lemia labai sparčius Lietuvos populiacijos nykimo tempus. Esant dabartiniam gimstamumo lygiui, tėvų kartą vaikų karta keičia tik 0,78 santykiu: vietoj 1000 tėvų kartos populiacijos ateina tik 780 vaikų karta. Demografijos mažėjimas tiesiogiai sukelia neigiamas socialinės ekonomikos pasekmes, nes kuomet mažėja gyventojų, tuomet mažėja ir vartotojų, todėl tokioje Valstybėj nebėra prasmės investuoti, kurti verslą ar skatinti pramonę. Atsižvelgiant į tai, Valstybė turi imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų skatinamas gimstamumas ir didėtų Lietuvos gyventojų skaičius. Yra žinoma ir suprantama, kad daugiavaikei mamai yra itin sudėtinga derinti šeimą, tinkamą vaikų priežiūrą, auklėjimą ir profesinę veiklą. Todėl, šiuo įstatymo projektu siekiama, kad mamoms pagimdžiusioms (įvaikinusios) ir tinkamai išauginusioms 5 ir daugiau vaikų, bei tuo pačiu metu ėjusioms tam tikras pareigas ar vykdžiusioms visuotinai svarbią ir reikšmingą veiklą, bei už tai įgijusioms teisę į valstybinę pensiją, būtų mokamos dvi valstybinės pensijos. Be aptartos neigiamos demografinės padėties, Lietuvoje yra ir kita itin aktuali problema, susijusi su vaikų ir Lietuvos ateitimi - tai tėvų globos netekę vaikai, kurie gyvena ir auga globos namuose. Tokie vaikai ypač jautri visuomenės dalis, todėl privaloma imtis visų įmanomų priemonių, kad vaikai pakeistų gyvenimo aplinką iš globos namų, į gyvenimą šeimose. Būtina, kad vaikai matytų šeimos pavyzdį ir įgytų socialinius įgūdžius gyventi šeimoje, o ne institucinėje globoje.
Šiuo įstatymo projektu būtų dalinai prisidėta prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekto ,,Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“, kuriuo siekiama sukurti darnią aplinką ir sąlygas kiekvienam vaikui (ir vaikui, turinčiam proto ir (ar) psichikos negalią) augti biologinėje šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje. Taip pat, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija pabrėžia būtinybę investuoti į paramos šeimai ir bendruomenines paslaugas. Skaičiuojant finansiniais kaštais, akivaizdu, kad Valstybei tiek finansiškai naudingiau, tiek socialiniu požiūriu perspektyviau įvairiais būdais remti daugiavaikes mamas (auginančias tiek savo, tiek įvaikintus vaikus), negu vaikus išlaikyti globos namuose. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybes garbės donorams ir daugiavaikėms mamoms, turintiems teisę gauti kitą valstybinę pensiją, kartu su garbės donoro ar daugiavaikės mamos pensija atitinkamai gauti kitą valstybinę pensiją. Tokiu būdu būtų išvengiama diskriminacijos, bei skatinamos itin svarbios žmonių gyvybei ir sveikatai kraujo donorystės iniciatyvos, bei būtų sprendžiamos neigiamos demografijos ir vaikų socializacijos problemos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai:
narys Simonas Gentvilas
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:.
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Kaip matyti, tiek garbės donorai, tiek daugiavaikės mamos gali gauti tik vieną valstybinę pensiją. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma keisti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį ir papildomai jame numatyti, kad garbės donorai ir daugiavaikės mamos turėtų teisę gauti ne daugiau kaip dvi valstybines pensijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos rizikai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti reikės papildomai lėšų iš Valstybės biudžeto. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: "Valstybinė pensija", "Garbės donoro valstybinė pensija"; "Motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Simonas Gentvilas Jonas Varkalys Monika Navickienė Algimantas Dumbrava
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtį, pagal kurią asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, garbės donorų valstybinė pensija turėtų būti mokama kartu su viena iš jam paskirtų valstybinių pensijų. Taip pat siūloma nustatyti išimtinę teisę gauti dvi valstybines pensijas motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėjo dviejų rūšių valstybinių pensijų – antrojo laipsnio valstybinės pensijos, skiriamos 5 ir daugiau vaikų pagimdžiusioms (įvaikinusioms), iki 8 metų juos išauginusioms ir gerai išauklėjusioms motinoms, ir politiniams kaliniams ir tremtiniams skiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo tam pačiam asmeniui sąlygų, pagal kurias asmuo turi pasirinkti vieną iš šių pensijų, atitiktį Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr.
151-6778) nuostata „asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų“ tiek, kiek pagal ją politinės kalinės ar tremtinės, turinčios teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kurios yra pagimdžiusios (įvaikinusios)
to įgijusios teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją, turi pasirinkti vieną iš šių pensijų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kaip nekartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią savo diskreciją nustatyti valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, gali nustatyti, kad asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas kelioms valstybinėms pensijoms gauti, turi būti mokama viena iš jų, taip pat, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales, kitas svarbias aplinkybes, paisydamas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, kitų Konstitucijos normų ir principų, įstatymų leidėjas gali nustatyti atskirus konstituciškai pagrįstus atvejus, kai asmeniui gali būti mokama ne viena valstybinė pensija (Konstitucinio Teismo
pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią, asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų.
Išimtinė teisė nustatyta tik tais atvejais, kai teisę į valstybinę pensiją turintis asmuo miršta, tokiu atveju jo sutuoktiniui ar našlaičiams skiriama valstybinė našlių ar našlaičių pensija, kuri taip pat gali būti mokama tik su viena iš valstybinių pensijų. Ši norma taikoma visiems valstybinių pensijų gavėjams (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų, mokslininkų valstybinių pensijų gavėjams), neišskiriant nė vienos valstybinių pensijų rūšies, juolab atskirų jų gavėjų grupių. Be to, vertinant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apribojimą sistemiškai, t. y. kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų kontekste, pažymėtina, kad analogiška skyrimo ir (ar) mokėjimo sąlyga (asmeniui, turinčiam teisę gauti dvi ar daugiau pensinio pobūdžio išmokas, skiriama ir (ar) mokama tik viena iš jų), nustatyta ir kituose iš valstybės biudžeto mokamų išmokų skyrimą ir (ar) mokėjimą reglamentuojančiuose aktuose, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos laivės Kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 14 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatyme, kt. Analogiška taisyklė taikoma skiriant ir mokant valstybinio socialinio draudimo pensijas.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nustatant, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, jos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija; jeigu įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tokio pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos šios pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat pensijų dydžius, nepaisytų Konstitucijos (pavyzdžiui, valstybines pensijas skirtų asmenims, kuriems tokios pensijos negali būti skiriamos, nustatytų nepagrįstai didelius tokių pensijų dydžius arba nepagrįstas tokių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas), toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti ginamas (inter alia 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai). Nustačius įstatymo projekte teikiamą reguliavimą, pagal kurį valstybinių pensijų gavėjams
Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso 197 straipsnį, iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti buvo suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas). Antra, 1995 m. sausio
pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks
ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų.
Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra absoliuti, ji nėra pagrįsta valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar kitais įnašais. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2014 m. sausio 1 d., esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų. Ketvirta, pagal Civilinio kodekso 3.205 straipsnį, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Ši norma taikytina ir gerai išauklėtiems vaikams, nepaisant to, kad jų motinai paskirta valstybinė pensija.
Penkta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 12 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo
reformos įstatymo 7 straipsnio (2002 m. lapkričio 5 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai, pažymėjo, kad „valstybinis apdovanojimas yra valstybės pagarbos asmeniui ženklas, todėl jis nėra sietinas su kokių nors materialinių, finansinių ar kitokių gėrybių (žinoma, išskyrus patį atitinkamą ordiną, medalį ir pan.), juo labiau privilegijų, teikimu apdovanojamajam. Konstitucija nesuponuoja, kad asmuo, kuris buvo apdovanotas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu, galėtų vien dėl to, kad yra apdovanotas, tikėtis, juo labiau reikalauti, dar kokių nors materialinių, finansinių ar kitokių gėrybių, privilegijų ar pan. <...> Taigi pagal Konstituciją toks teisinis reguliavimas, kai asmeniui, kuris buvo apdovanotas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu, būtent dėl to, kad jis buvo juo apdovanotas, yra suteikiama dar ir tam tikra materialinė, finansinė gėrybė ar privilegija, yra negalimas.“ Manytina, kad šios konstitucinės doktrinos turėtų būti laikomasi ir vertinant garbės donorų nuopelnus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 3 straipsnį, kraujas duodamas vadovaujantis savanoriškumo, anonimiškumo ir neatlygintinumo principais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 387 patvirtintoje Garbės donoro vardo suteikimo tvarkoje paaiškinta, kad „nemokamas kraujo ar plazmos davimas suprantamas kaip kraujo ar plazmos davimas be atlygio, išreikšto pinigais ar kita forma, kurią būtų galima laikyti pinigų pakaitalu. Pinigų pakaitalo sąvoka apima darbo laiką, ilgesnį negu nustatyta donorystei ir donoro kelionei (Europos Taryba, 1996 metai)”.
Atsižvelgiant į nemokamos donorystės sampratos turinį svarstytina, ar garbės donorui nustatya teisė į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją dera su neatlygintinumo principu. 2. Įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtį dėl garbės donorų valstybinės pensijos mokėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nėra numatyta pensijų rūšis – garbės donorų valstybinė pensija. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, garbės donorams skiriama antrojo laipsnio valstybinė pensija, todėl nuostatos tikslintinos ir tarpusavyje derintinos. 3. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio naujos 2 dalies norma „Asmeniui, turinčiam teisę gauti dvi ir daugiau valstybinių pensijų, jo pasirinkimu gali būti mokamos ne daugiau kaip dvi valstybinės pensijos“ nedera su šio straipsnio 1 dalies norma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinės našlių ir našlaičių pensijos šio įstatymo prasme yra savarankiškos pensinės išmokos. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto
įstatymo 3 straipsnio dalių pernumeravimu, neaišku, kodėl siūloma įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyti išimtį dėl 2 straipsnio ankstesnio įsigaliojimo. Nustačius tokį normų įsigaliojimą, teisinis reguliavimas būtų prieštaringas ir nesuprantamas. Be to, įstatymo projekto lyginamajame variante tokia išimtis neatspindėta. 5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui tinkamai įgyvendinti reikės pakeisti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 patvirtintus Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, todėl įstatymo projektą reikėtų papildyti nuostatomis, nustatančiomis ir jo įgyvendinimą. 6.
įgyvendinti reikės papildomų lėšų iš Valstybės biudžeto, todėl siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl lėšų šaltinių šioms normoms įgyvendinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-10- Nr. Į 2017-09-22 Nr. S-2017-8415 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymo Nr.I-730 3 ir
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr.I-730 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1127, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-281 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Šioje Teisės departamento išvadoje pateiktos prielaidos dėl galimo kai kurių įstatymo projekte teikiamų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai. 1. Įstatymo projekte siūloma nustatyti išimtį, pagal kurią asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, garbės donorų valstybinė pensija turėtų būti mokama kartu su viena iš jam paskirtų valstybinių pensijų. Taip pat siūloma nustatyti išimtinę teisę gauti dvi valstybines pensijas motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 5 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusioms. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėjo dviejų rūšių valstybinių pensijų – antrojo laipsnio valstybinės pensijos, skiriamos 5 ir daugiau vaikų pagimdžiusioms (įvaikinusioms), iki 8 metų juos išauginusioms ir gerai išauklėjusioms motinoms, ir politiniams kaliniams ir tremtiniams skiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo tam pačiam asmeniui sąlygų, pagal kurias asmuo turi pasirinkti vieną iš šių pensijų, atitiktį Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostatos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų“ tiek, kiek pagal ją politinės kalinės ar tremtinės, turinčios teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kurios yra pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios ir dėl to įgijusios teisę gauti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją, turi pasirinkti vieną iš šių pensijų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Kaip nekartą yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią savo diskreciją nustatyti valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, gali nustatyti, kad asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas kelioms valstybinėms pensijoms gauti, turi būti mokama viena iš jų, taip pat, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales, kitas svarbias aplinkybes, paisydamas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, kitų Konstitucijos normų ir principų, įstatymų leidėjas gali nustatyti atskirus konstituciškai pagrįstus atvejus, kai asmeniui gali būti mokama ne viena valstybinė pensija (Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią, asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų. Išimtinė teisė nustatyta tik tais atvejais, kai teisę į valstybinę pensiją turintis asmuo miršta, tokiu atveju jo sutuoktiniui ar našlaičiams skiriama valstybinė našlių ar našlaičių pensija, kuri taip pat gali būti mokama tik su viena iš valstybinių pensijų.
Ši norma taikoma visiems valstybinių pensijų gavėjams (Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų, mokslininkų valstybinių pensijų gavėjams), neišskiriant nė vienos valstybinių pensijų rūšies, juolab atskirų jų gavėjų grupių. Be to, vertinant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apribojimą sistemiškai, t. y. kitų iš valstybės biudžeto mokamų pensinio pobūdžio išmokų kontekste, pažymėtina, kad analogiška skyrimo ir (ar) mokėjimo sąlyga (asmeniui, turinčiam teisę gauti dvi ar daugiau pensinio pobūdžio išmokas, skiriama ir (ar) mokama tik viena iš jų), nustatyta ir kituose iš valstybės biudžeto mokamų išmokų skyrimą ir (ar) mokėjimą reglamentuojančiuose aktuose, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos laivės Kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 14 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatyme, kt. Analogiška taisyklė taikoma skiriant ir mokant valstybinio socialinio draudimo pensijas.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nustatant, kokiems asmenims skiriama ir mokama valstybinė pensija, jos skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei sąlygas, taip pat šios pensijos dydžius privalu paisyti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų; valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas neturi tapti privilegija; jeigu įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas tokio pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenis, kuriems skiriamos ir mokamos šios pensijos, pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, taip pat pensijų dydžius, nepaisytų Konstitucijos (pavyzdžiui, valstybines pensijas skirtų asmenims, kuriems tokios pensijos negali būti skiriamos, nustatytų nepagrįstai didelius tokių pensijų dydžius arba nepagrįstas tokių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas), toks pensinis aprūpinimas pagal Konstituciją negalėtų būti ginamas (inter alia 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. spalio 22 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai). Nustačius įstatymo projekte teikiamą reguliavimą, pagal kurį valstybinių pensijų gavėjams – daugiavaikėms motinoms ir garbės donorams būtų nustatyta teisė į dvi valstybines pensijas (be jau nustatytos teisės į našlių ir našlaičių pensiją), teisę į kitų rūšių valstybines pensijas įgijusių asmenų teisinė padėtis, palyginti su jais, būtų nevienoda, nes taip būtų nustatyta išimtinė ir, palyginti su kitomis asmenų grupėmis, neproporcingai didesnė socialinė apsauga, tokiu būdu būtų pažeistas konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, protingumo ir proporcingumo principai bei asmenų lygiateisiškumo principas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos įstatymo projekto regimą paskatinusios priežastys vertintinos atsižvelgiant į šiuos aspektus.
Pirma, galiojančiame keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pagal iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (pagal TSRS 1956 metų liepos 14 dienos Valstybinių pensijų įstatymo 10 straipsnį), moterys, pagimdžiusios 5 arba daugiau vaikų ir išauginusios juos iki aštuonerių metų amžiaus, turėjo teisę gauti senatvės pensiją sukakusios 50 metų ir turėdamos ne mažesnį kaip 15 metų darbo stažą. Be to, pagal LTSR Darbo įstatymų kodekso 197 straipsnį, iš dalies apmokamos atostogos vaikui prižiūrėti buvo suteikiamos tik moterims iki vaikui sukaks vieneri metai (vėliau šis amžius buvo palaipsniui ilginamas). Antra, 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme penkeriais metais ankstesnis senatvės pensijos amžius motinoms, pagimdžiusioms 5 ar daugiau vaikų ir išauginusioms juos iki aštuonerių metų amžiaus, nebuvo nustatytas, todėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme buvo nustatyta teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją buvo nustatyta ir dėl to, kad iki 2008 m. sausio 1 d., asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas nebuvo įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą, todėl, įprastai, motinų, pagimdžiusių 5 ir daugiau vaikų, įgytas socialinio draudimo (darbo) stažas buvo mažesnis, o paskirta pensija santykinai maža, palyginus su kitų asmenų.
valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2006, Nr.72-2673) nuostatos, kuriomis vadovaujantis asmenys, esantys vaiko priežiūros iki jiems sukaks 3 metai atostogose, draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir šis laikas įskaitomas į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta motinų, pagimdžiusių (įvaikinusių) 5 ir daugiau vaikų, išauginusių juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusių, teisė į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nėra absoliuti, ji nėra pagrįsta valstybinio socialinio draudimo įmokomis ar kitais įnašais. Pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, galiojusią iki 2014 m. sausio 1 d., esant kitoms įstatymo nustatytoms sąlygoms, teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 7 ir daugiau vaikų. Ketvirta, pagal Civilinio kodekso 3.205 straipsnį, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Ši norma taikytina ir gerai išauklėtiems vaikams, nepaisant to, kad jų motinai paskirta valstybinė pensija.
Penkta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės
žemės reformos įstatymo 7 straipsnio (2002 m. lapkričio 5 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai, pažymėjo, kad „valstybinis apdovanojimas yra valstybės pagarbos asmeniui ženklas, todėl jis nėra sietinas su kokių nors materialinių, finansinių ar kitokių gėrybių (žinoma, išskyrus patį atitinkamą ordiną, medalį ir pan.), juo labiau privilegijų, teikimu apdovanojamajam. Konstitucija nesuponuoja, kad asmuo, kuris buvo apdovanotas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu, galėtų vien dėl to, kad yra apdovanotas, tikėtis, juo labiau reikalauti, dar kokių nors materialinių, finansinių ar kitokių gėrybių, privilegijų ar pan. <...> Taigi pagal Konstituciją toks teisinis reguliavimas, kai asmeniui, kuris buvo apdovanotas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu, būtent dėl to, kad jis buvo juo apdovanotas, yra suteikiama dar ir tam tikra materialinė, finansinė gėrybė ar privilegija, yra negalimas.“ Manytina, kad šios konstitucinės doktrinos turėtų būti laikomasi ir vertinant garbės donorų nuopelnus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 3 straipsnį, kraujas duodamas vadovaujantis savanoriškumo, anonimiškumo ir neatlygintinumo principais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 387 patvirtintoje Garbės donoro vardo suteikimo tvarkoje paaiškinta, kad „nemokamas kraujo ar plazmos davimas suprantamas kaip kraujo ar plazmos davimas be atlygio, išreikšto pinigais ar kita forma, kurią būtų galima laikyti pinigų pakaitalu. Pinigų pakaitalo sąvoka apima darbo laiką, ilgesnį negu nustatyta donorystei ir donoro kelionei (Europos Taryba, 1996 metai)”.
Atsižvelgiant į nemokamos donorystės sampratos turinį svarstytina, ar garbės donorui nustatyta teisė į pirmojo laipsnio valstybinę pensiją dera su neatlygintinumo principu. Pritarti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų:
1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas (labiausiai pasižymėję neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovų dalyviai; aukščiausieji valstybės pareigūnai; ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai; olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio laimėtojai); asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija; motinos, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios; olimpinių žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), parolimpinių žaidynių čempionai, olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai, olimpinių kurčiųjų žaidynių čempionai; asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas garbės donoro vardas)
2) asmenys kuriems paskirtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;
4) mokslininkų valstybinės pensijos;
5) teisėjų valstybinės pensijos;
6) Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija. Išimtinė teisė nustatyta tik valstybinei našlių ir našlaičių pensijai, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Ši norma taikoma visiems valstybinių pensijų gavėjams, neišskiriant nei vienos pensijų rūšies. Todėl įstatymu negalima iš valstybinių pensijų grupės išskirti garbės donorus ir daugiavaikes motinas ir jiems nustatyti kitokias valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas.
Nustačius tokią išimtį, teisę į kitų rūšių valstybines pensijas įgijusių asmenų teisinė padėtis, palyginant su jais, būtų nevienoda. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio nuostatos, kuriomis siūlomas toks teisinis reglamentavimas, kuriuo valstybinių pensijų gavėjams – garbės donorams ir daugiavaikėms motinoms būtų nustatyta teisė į dvi valstybines pensijas (be jau nustatytos teisės į našlių ir našlaičių pensiją), teisę į kitų rūšių valstybines pensijas įgijusių asmenų teisinė padėtis, palyginti su jais, būtų nevienoda, nes taip būtų nustatyta išimtinė ir, palyginti su kitomis asmenų grupėmis, neproporcingai didesnė socialinė apsauga, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam asmenų lygiateisiškumo principui, būtų pažeistas konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, protingumo ir proporcingumo principai. 4. Balsavimo rezultatai: už – 4, susilaikė – 4, prieš – nėra (sprendimą lėmė komiteto pirmininko balsas). 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė