Lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Burinis laivas – vėjo varomaso jūrų ir (arba) vidaus
vandenų laivaso, turintisčio burių įrangą, klasė, patvirtinta susisiekimo ministro įgaliotos įstaigos, atsakingos už Lietuvos Respublikos burinių jūros ir (arba) vidaus vandenų laivų techninės priežiūros ir apžiūrų atlikimą ir dokumentus, apžiūros aktu arba už Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir vidaus vandenų laivų registre įregistruotų tradicinių jūros ir vidaus vandenų laivų pripažinimą, apžiūros aktu.“
2Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė – laivų
klasifikavimo bendrovė, su kuria Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka yra sudariusi sutartį dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninės priežiūros ir apžiūrų atlikimo ir dokumentų, kuriais tai patvirtinama, išdavimo, taip pat įstaiga, atsakinga už Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų laivų techninės priežiūros ir apžiūrų atlikimą ir dokumentus, ir įstaiga, susisiekimo ir kultūros ministrų nustatyta tvarka atsakinga už Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir vidaus vandenų laivų registre įregistruotų tradicinių jūros ir vidaus vandenų laivų pripažinimą.“
3Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30.
Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintaso bet koksio istoriniso jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivaso ar tokio laivo tikslios kopijaos, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės ir (arba) upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu, klasė, patvirtinama įstaigos, susisiekimo ir kultūros ministrų nustatyta tvarka atsakingos už Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir vidaus vandenų laivų registre įregistruotų tradicinių jūros ir vidaus vandenų laivų pripažinimą, apžiūros aktu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
DĖL
ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pataisos yra teikiamos siekiant suderinti Vidaus vandenų transporto kodekso ir Saugios laivybos įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymu, taip pat siekiant aiškiau reglamentuoti tradicinių (istorinių) laivų kaip kultūros paveldo objektų apsaugą ir jos procedūras, nes šiuo metu galiojantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas visiškai nėra pritaikytas jūrinio paveldo apsaugai. LR civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 d. nustato, kad nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Pridedamame oficialiame LR civilinio kodekso komentare, kuris yra Lietuvos teisės doktrinos dalis, išaiškinta, kad LR civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 dalis turi būti suprantama taip, kad iš prigimties kilnojamieji daiktai – laivai ir orlaiviai, kuriems yra privaloma teisinė registracija, yra prilyginami nekilnojamiems daiktams. Šią nuostatą patvirtina pridedamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, kad laivai, kuriems yra privaloma teisinė registracija, yra prilyginami nekilnojamajam turtui (LAT 2010-02-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-20/2010).
3K-3-20/2010). Nors LR prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad jūrų laivas – laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje bei turintis tai patvirtinančius dokumentus, tačiau analogiškos nuostatas nėra nei LR vidaus vandenų transporto kodekse, nei LR saugios laivybos įstatymuose, todėl kyla ginčų, įskaitant teisminius, ar visi laivai, kuriems yra privaloma teisinė registracija, yra laikomi nekilnojamaisiais daiktais, kaip nustato LR civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 d. Todėl siūloma LR vidaus vandenų transporto kodekse nustatyti, kad visi vidaus vandenų laivai, kuriems yra privaloma teisinė registracija, yra prilyginami nekilnojamiesiems daiktams. Išvadą dėl tradicinių ir pramoginių laivų prilyginimo nekilnojamajam daiktui patvirtina ir Seimo kontrolieriaus 2009-02-04 sprendimai Nr. 4D-2008/1-1401, 4D-2009/1-14 (http://www.lrski.lt/lt/seimo-kontrolieriu-pazymos/download/2-seimo-kontrolieriu-pazymos/6365-pazyma-del-k-f-ir-a-a-skundu-pries-lietuvos-respublikos-susisiekimo-ministerija-bei-valstybine-vidaus-vandenu-laivybos-inspekcija.html), kuriuose nurodyta, kad tuometis susisiekimo viceministras Č. Šikšnelis Seimo kontrolierių informavo, kad Lietuvos Respublikoje laivams, tarp jų burinėms ir motorinėms jachtoms, nustatyta privaloma teisinė registracija ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.98 straipsnio 3 dalį laivai prilyginami nekilnojamiems daiktams (turtui), todėl pagal Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo
registre. Valstybės registrų steigimą nustato įstatymai arba registrus steigia Vyriausybė ministerijų, departamentų, valstybės institucijų teikimu.
Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 8 straipsnis nustato, kad jūrų laivai registruojami valstybės Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, o Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio l dalis nustato, kad vidaus vandenų transporto priemonės, į kurias įeina ir pramoginiai laivai, registruojamos valstybės Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad šiuo metu 1911 m. pastatytas jūrų laivas škuna „Lady Sophie“ yra įregistruotas kultūros vertybių registre kaip nekilnojamoji kultūros vertybė, o kitas jūrų laivas barkentina „Meridianas“ taip pat buvo įregistruotas kultūros vertybių registre kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Pataisomis siūloma aiškiau reglamentuoti jūrų laivo klasę, suteikiamą tradiciniams ir pramoginiams laivams, kurie gali būti registruojami tiek jūrų laivų registre, tiek vidaus vandenų registre. Taip pat svarstytinas klausimas dėl atskiro tradicinių ir pramoginių laivų registro įkūrimo, nes šiuo metu visi tradiciniai ir pramoginiai jūrų laivai yra registruojami vidaus vandenų registre, nors jie nėra suprojektuoti ir skirti laivybai vidaus vandenyse. Šiuo metu iškyla daug sunkumų siekiant išsaugoti jūrinį paveldą, nes galiojantis LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas pakankamai nereglamentuoja istorinių laivų kaip kultūros paveldo apsaugos, tvarkybos darbų ir kitų klausimų. Dėl to kyla pavojus, kad šis paveldas nebus išsaugotas, nes, pavyzdžiui, valstybinis jūrų uostas kreipiasi į teismą, kai Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba istoriniam laivui suteikia teisinę apsaugą. Pastaruoju atveju konfliktai kyla dėl tokiam laivui priskiriamos teritorijos, kuri laivų atveju apskritai neturėtų būti priskiriama arba priskiriama tik laikinai, kol laivas stovi prie krantinės arba iškeltas ant krantinės.
Skirtingai nei pastatams, laivams nėra nuolat priskirta jokia sausumos teritorija, nes laivai nėra žemės priklausinys (skirtingai nei statinys), o pagal tarptautinę teisę pats laivas yra teritorija valstybės, kurioje registruota laivo vėliava, tarptautiniuose vandenyse laive galioja laivo vėliavos valstybės įstatymai. Todėl būtina aiškiau reglamentuoti tradicinių ir pramoginių burinių laivų klases, nes šiuo klausimu kyla daug ginčų tarp laivų savininkų ir viešojo administravimo subjektų, kadangi visi tradiciniai ir pramoginiai jūrų laivai yra registruojami vidaus vandenų laivų registre, nors ne visi jie gali plaukioti vidaus vandenyje. LR vidaus vandenų transporto kodekso 14 straipsnis nustato, kad vidaus vandenų transporto priemonės – laivai, vežantys keleivius, krovinius, bagažą, paštą, buksyruojantys nesavaeigius laivus, bei kiti plaukiojantys objektai, eksploatuojantys, aptarnaujantys vidaus vandens kelius. Šio kodekso 6 straipsnis nustato, kad vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklų arba kurių locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris. Tačiau tradiciniai ir pramoginiai jūrų laivai plaukioja atvirose jūrose, kurios nėra priskiriamos vidaus vandenų keliams. Vidaus vandenų laivų registracijos taisyklių 55 punkte nustatyta, kad jūrinio plaukiojimo rajonas prasideda už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų, o suteikiantys teisę plaukioti jūrinio plaukiojimo rajone įrašai Inspekcijos sprendimu daromi tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų atitinkamų klasių pramoginių laivų dokumentuose.
Tačiau tai netaikytina tradiciniams laivams, kurie nėra pramoginiai ir kurių registracija vidaus vandenų registre iš principo užkerta galimybę šiam laivui išplauti į atvirą jūrą ir būti naudojamam pagal paskirtį puoselėti tradicinę jūreivystę. Pavyzdžiui, šiuo metu tradicinis jūrų laivas „Lady Sophie“ yra klaidingai registruotas Vidaus vandenų registre kaip kylinė jachta ir pagal Burinių jachtų registracijos taisykles, kurių 2.1. punkte nustatyta, kad burinė jachta yra pramoginis burinis laivas, tačiau laivo savininkės asociacijos sprendimu škuna „Lady Sophie“ nėra naudojama nei sportui, nei pramogoms, nes yra skirta tenkinti viešuosius interesus, todėl negali būti toliau registruota kaip pramoginis laivas. Tokie tradiciniai laivai turėtų būti registruojami jūrų laivų registre arba atskirame tradicinių ir pramoginių laivų registre. Šiems tikslams pasiekti būtina aiškiai reglamentuoti dokumentus, patvirtinančius jūrų laivo klasę, ir nustatyti, kas šiuos dokumentus išduoda. Šiuo metu tradiciniai jūrų laivai negali būti įregistruoti jūrų registre, nes nėra galimybės gauti klasifikacinių bendrovių klasės dokumentus, kurie nėra išduodami, nes šios bendrovės arba nedalyvavo statant tradicinius laivus, arba neegzistavo šių laivų statybos metu. Pažymėtina ir tai, kad pagal laivų klasifikacinių bendrovių (pvz. Lloyds ir kt.) išduodamus konvencinius dokumentus laivo klasė yra keleivinis laivas, krovininis laivas arba bendros paskirties laivas.
Todėl būtina apibrėžti, kad pramoginis laivas arba jūrų laivas yra laivo klasė, kurią patvirtina ne tik klasifikacinės bendrovės aktas, bet ir kitų įgaliotų įstaigų pažymos, nes jūrų laivų registras turi yra atviras visiems laivams, kurie suprojektuoti ir pastatyti plaukiojimui jūroje, o ne tik tiems, kurių statybą prižiūrėjo klasifikacinės bendrovės, daugelis kurių apskritai neegzistavo šio jūrų laivo statybos metu. Pažymėtina ir tai, kad paprastai istoriniai laivai yra per maži, kad juos klasifikuotų bendrovės, tačiau šie tradiciniai laivai yra suprojektuoti ir pastatyti laivybai atviroje jūroje, o ne vidaus vandenyje. LR prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis nustato, kad jūrų laivas – laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje bei turintis tai patvirtinančius dokumentus. Nors tokius dokumentus paprastai išduota klasifikacinės bendrovės, tačiau būtina numatyti ir kitus atvejus, kai dokumentus, patvirtinančius, kad laivas yra suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje, gali išduoti ir kiti subjektai, ypač tais atvejais, kai klasifikacinių bendrovių dalyvavimas laivo statybos metu nebuvo privalomas. Tokios įstaigos galėtų būti Lietuvos jūrų muziejus, kuris įgaliotas pripažinti tradicinius laivus, taip pat Lietuvos buriuotojų sąjunga, įgaliota teisės aktų nustatyta tvarka išduoti burinių jūros laivų matavimų ir apžiūros aktus. Papildomo reglamentavimo būtinybę patvirtina ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2009/15/EB, skirta saugumo jūroje ir taršos prevencijos klausimams.
Direktyvos 1 straipsnis nustato, kad ši direktyva nustato priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės bendradarbiaudamos su organizacijomis, kurioms patikėtas laivų tikrinimas, apžiūra ir liudijimų, patvirtinančių, kad yra laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugumo jūroje ir jūrų taršos prevencijos, išdavimas, tuo pat metu skatinant įgyvendinti paslaugų teikimo laisvės tikslą. Minėtoje direktyvoje nurodyta, kad pagal SOLAS 74 II-I skyriaus A-1 dalies 3-1 taisyklę valstybės narės yra atsakingos už tai, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai būtų projektuojami, statomi ir prižiūrimi taip, kaip tai numatyta administracijų pripažintų organizacijų nustatytose laivų konstrukcijos, jų mechaninės bei elektros įrangos reikalavimuose, taip pat nurodyta, kad šiuo metu nėra vienodų laivo korpuso, mašinų ir elektros bei valdymo įrenginių tarptautinių standartų, kurių turi būti laikomasi visuose statomuose laivuose arba vėliau visą laivo eksploatavimo laiką. Tokie standartai gali būti nustatyti pagal pripažintų organizacijų nuostatas arba pagal lygiaverčius standartus, dėl kurių nacionalinės administracijos sprendžia 1998 m. birželio
informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (6), nustatyta tvarka. Lietuva, įgyvendindama minėtą direktyvą, turėtų aiškiai apibrėžti, kad pagal direktyvą 2009/15/EB Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus arba kitos įstaigos, įgaliotos užtikrinti burinių ir tradicinių laivų techninę priežiūrą, yra laikytinos pripažintomis organizacijomis, nes yra įgaliotos atlikti burinių ir tradicinių laivų matavimus ir techninę priežiūrą.
Direktyvos 2009/15/EB 3 straipsnio 1 d. nustato, kad pagal tarptautines konvencijas prisiimdamos atsakomybę ir įsipareigojimus valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos administracijos gali užtikrinti deramą jų nuostatų vykdymą, ypač tikrinant ir apžiūrint laivus bei išduodant teisės aktais nustatytus liudijimus ir išimtinius liudijimus, kaip numatyta tarptautinėse konvencijose. Valstybės narės veikia pagal TJO rezoliucijos A.847(20) dėl TJO dokumentų įgyvendinimo rekomendacijų vėliavos valstybėms priedo ir priedėlio atitinkamas nuostatas. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad jeigu vykdydama 1 dalies nuostatas valstybė narė nusprendžia dėl laivų, plaukiojančių su jos vėliava:
i) įgalioti organizacijas visiškai ar iš dalies atlikti patikrinimus ir apžiūras, susijusius su teisės aktais nustatytais liudijimais, įskaitant patikrinimus bei apžiūras, skirtus įvertinti, ar laikomasi 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, ir, jeigu reikia, išduoti ar pratęsti susijusius liudijimus; arba ii) patikėti organizacijoms visiškai ar iš dalies atlikti i punkte nurodytus patikrinimus ir apžiūras; šias pareigas valstybė narė patiki tik pripažintoms organizacijoms. Direktyvos 2009/15/EB preambulės g. punktas nustato, kad pripažinta organizacija – pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 nuostatas pripažinta organizacija. Reglamento (EB) Nr.
Reglamento (EB) Nr. 391/2009, reglamentuojančio tokios organizacijos pripažinimą, 3 straipsnio 1 d. nustato, kad norėdamos suteikti įgaliojimą iki tol dar nepripažintai organizacijai, valstybės narės pateikia Komisijai prašymą suteikti pripažinimą bei išsamią informaciją ir įrodymus, kad organizacija atitinka I priede nustatytus būtiniausius kriterijus, taikant reikalavimą bei numatant jos įsipareigojimą, kad organizacija laikysis 8 straipsnio 4 dalyje 9, 10 ir 11 straipsnių nuostatų. Nėra žinoma, ar Lietuvos Respublika yra pateikusi Europos Komisijai prašymą suteikti pripažinimą Lietuvos buriuotojų sąjungai, kuri yra įgaliota atlikti burinių laivų matavimus ir techninę apžiūrą, tačiau tokią prievolę Lietuvos Respubliką turi, nes Direktyvos 2009/15/EB preambulės įtvirtinta, kad laivo vėliavos ir uosto valstybės privalo kontroliuoti, kad laivas atitinka vienodus tarptautinius saugumo jūroje ir jūros taršos prevencijos standartus. Taip pat reikės teikti pranešimą apie įgaliotą įstaigą, kai bus patvirtina, kad Lietuvos jūrų muziejus vykdo tradicinių laivų pripažinimą ir techninę priežiūrą. Šis reikalavimas yra taikytinas ir tarptautiniuose vandenyse plaukiojantiems pramoginiams ir tradiciniams buriniams jūrų laivams ir jachtoms, kurių matavimus ir techninę priežiūrą Lietuvos Respublika yra pavedusi Lietuvos buriuotojų sąjungai, taip pat kitoms įstaigoms (pvz., Lietuvos jūrų muziejui). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Rengdamas įstatymo projektą, Seimo narys Naglis Puteikis konsultavosi su Nacionaline teisingumo ir gynybos sąjunga. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas
šio įstatymo sąvokos
1Bendrojo naudojimo vandens keliai – laivybai tinkami vandens plotai,
esantys Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir nurodyti jūrlapiuose. 2.
įrangą. Papildyta straipsnio dalimi:
informacijos sistema (toliau
Sąjungos valstybėms narėms keistis laivybos informacija elektroniniu būdu. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
yra ne mažesnis už nurodytą 1974 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
kuria Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka yra sudariusi sutartį dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninės priežiūros ir apžiūrų atlikimo ir dokumentų, kuriais tai patvirtinama, išdavimo. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
eksploatuojant jūrų laivą, dėl kurių miršta, yra sužeidžiami ar dingsta tame laive buvę žmonės, užteršiama aplinka ar sugadinama jūrų laivo konstrukcija ar jo sistemos. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XII-2072, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19359 Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
jūrų laivui arba jame esantiems žmonėms kyla pavojus arba kai nesiėmus tinkamų veiksmų jūrų laivo veikla gali kelti pavojų aplinkai, kitiems laivams ir žmonėms. Papildyta straipsnio dalimi: Nr. XII-2072, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19359 Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr.
laivas – keleivinis laivas, kuriame yra įrengtos patalpos ratinėms transporto priemonėms vežti arba specialiosios paskirties patalpos, nurodytos 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-2 skyriaus 3 taisyklėje. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
numeracijos pakeitimas:
statinys, kuris yra arba gali būti naudojamas laivybai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
jūrinio laipsnio diplomą ir vedantis laivą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
savininkas arba iš jo perėmę atsakomybę už laivo eksploatavimą laivo valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
valstybės tarnautojas, atitinkantis įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir įgaliotas vykdyti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, ir užsienio valstybių laivų kontrolę.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
14Laivo agentas – asmuo,
sudaręs sutartį su laivo savininku, valdytoju ar laivo be įgulos frachtuotoju atstovauti jų interesams ir vykdyti sutartyje nustatytus pavedimus. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
eksploatavimo, priežiūros ar žmonių aptarnavimo laive užduotis ir įrašyti į laivo įgulos sąrašą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
16Laivo įrenginiai – įrenginiai,
kurie pagal tarptautinius saugios laivybos reikalavimus turi būti naudojami laive saugiai laivybai ir jūros aplinkos apsaugai nuo taršos užtikrinti arba kurie laivybos bendrovės nurodymu yra papildomai naudojami laive ir kurių atitiktis tarptautiniamssaugios laivybos reikalavimams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, turi būti patvirtinta Lietuvos saugios laivybos administracijos arba įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
turintis ir laivui vadovaujantis jūrininkas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-2072, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k.
organizuojamų ir įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės vykdomų arba Lietuvos saugios laivybos administracijos pagal susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus vykdomų priemonių, kuriomis užtikrinama laivo atitiktis konstrukcijos, mechaninės ir elektros įrangos, priešgaisrinės saugos, stovumo ir krovinių patalpų reikalavimams visą laivo eksploatavimo laiką. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
ar jų padalinys, atitinkantys tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus laivų techninę priežiūrą ir apžiūrą atliekančioms, laivų klasę suteikiančioms ir privalomus laivų dokumentus išduodančioms bendrovėms. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
paslaugas teikiančioje įmonėje ir turintis susisiekimo ministro nustatytos formos locmano liudijimą, kuriuo suteikiama teisė padėti laivo kapitonui vesti laivą ir jį švartuoti. Locmanas nėra vedamo laivo įgulos narys. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
esantys plūdrieji ir kranto įrenginiai, kuriais gaunama informacija, būtina saugiai laivybai užtikrinti. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-2072, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19359 Nr. XII-2248, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k.
veikimo sektorius – teritorija, kurioje privalomai užtikrinamas saugiai laivybai būtinos informacijos teikimas navigacijos įrenginiais. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
kurios pagal 1979 m. Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją Lietuva susitarė su suinteresuotomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, taip pat Kuršių marios ir jūrų uostų akvatorijos. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
priklausantis nekomerciniais tikslais naudojamas laivas, turintis specialius aiškiai matomus ženklus, užrašą ir atliekantis valstybės sienos apsaugos funkcijas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
saugus laivų plaukiojimas, taršos iš laivų prevencija ir laivų apsauga. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodekso reikalavimus atitinkanti struktūrizuota ir dokumentuota sistema, leidžianti efektyviai įgyvendinti laivybos bendrovės saugios laivybos užtikrinimo ir aplinkos apsaugos politiką. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-2072, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19359 Nr.
atlikti skirtas variklį turintis laivas, vežantis daugiau kaip 12 specialistų, kurie nėra nei įgulos nariai, nei keleiviai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
organizacijos auditas – tarptautinių valstybės įsipareigojimų auditas, atliekamas vadovaujantis procedūra, patvirtinta 2005 m. gruodžio 1 d. Tarptautinės jūrų organizacijos asamblėjos rezoliucija A.974 (24), kartu su taikymo metu galiojančiais jos pakeitimais. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
reikalavimai – Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Tarptautinės jūrų organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių ir regioninių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, nustatyti saugios laivybos reikalavimai. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
ministro nustatyta tvarka pripažintas bet koks istorinis laivas ar tokio laivo tiksli kopija, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės principais ir būdais. Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2248, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21033 Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas: Nr. XII-2072, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19359 31.
aktų nustatyta tvarka uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą valdanti, naudojanti ir jomis disponuojanti įmonė. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aprūpinti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti. Teisės aktų uostams nustatyti reikalavimai taip pat taikomi naftos, chemijos produktų, suskystintų dujų ir kitos paskirties terminalams, neįeinantiems į uostų teritoriją ir turintiems teisės aktų nustatyta tvarka jiems priskirtą sausumos teritoriją ir akvatoriją Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
priežiūrą ir užtikrinantis tvarką Lietuvos Respublikos jūrų uosto akvatorijoje ir krantinėse. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
akvatorijoje. Papildyta straipsnio dalimi:
vėliava plaukiojantis laivas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
akvatorijoje, vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje. Papildyta straipsnio dalimi: Nr.
nustatyti nelaimės ištiktų asmenų buvimo vietą, išgelbėti juos, suteikti pirmąją medicinos ir kitą pagalbą ir nugabenti į saugią vietą. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
38Žvejybos laivas – verslinei žvejybai skirtas,
pritaikytas arba naudojamas laivas. Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse. Papildyta straipsnio dalimi:
rezultatų laukiama: Siūloma pakeiti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnį, papildant jį nuostatomis, kurios apibrėžtų laivo klasę ir aiškiai reglamentuotų ją patvirtinančius dokumentus bei nustatytų juos išduodančias institucijas. Tai išspręstų problemas, kurios šiuo metu kyla bandant įregistruoti jūrų registre tradicinius jūrų laivus, ir padėtų užtikrinti tokių laivų, kaip paveldo vertybių, išsaugojimą. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį siūloma pakeisti ir išdėstyti taip: „2.
Burinis laivas – vėjo varomaso jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivaso, turintisčio burių įrangą, klasė, patvirtinta susisiekimo ministro įgaliotos įstaigos, atsakingos už Lietuvos Respublikos burinių jūros ir (arba) vidaus vandenų laivų techninės priežiūros ir apžiūrų atlikimą ir dokumentus, apžiūros aktu arba už Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir vidaus vandenų laivų registre įregistruotų tradicinių jūros ir vidaus vandenų laivų pripažinimą, apžiūros aktu.“ Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį siūloma pakeisti ir išdėstyti taip: „5. Įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė – laivų klasifikavimo bendrovė, su kuria Lietuvos saugios laivybos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka yra sudariusi sutartį dėl Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotų laivų techninės priežiūros ir apžiūrų atlikimo ir dokumentų, kuriais tai patvirtinama, išdavimo, taip pat įstaiga, atsakinga už Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų laivų techninės priežiūros ir apžiūrų atlikimą ir dokumentus, ir įstaiga, susisiekimo ir kultūros ministrų nustatyta tvarka atsakinga už Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir vidaus vandenų laivų registre įregistruotų tradicinių jūros ir vidaus vandenų laivų pripažinimą.“ Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalį siūloma pakeisti ir išdėstyti taip: „30.
Tradicinis laivas – kultūros ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka pripažintaso bet koksio istoriniso jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivaso ar tokio laivo tikslios kopijaos, įskaitant ir tuos laivus, kurie sukurti tradiciniams jūreivystės ir (arba) upeivystės įgūdžiams skatinti ir supažindinti su kultūros paveldu, klasė, patvirtinama įstaigos, susisiekimo ir kultūros ministrų nustatyta tvarka atsakingos už Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir vidaus vandenų laivų registre įregistruotų tradicinių jūros ir vidaus vandenų laivų pripažinimą, apžiūros aktu. Toks laivas eksploatuojamas tradiciniais (įprastiniais) jūreivystės ir (arba) upeivystės principais ir būdais. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad jų būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įtakos neturės. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kartu su šiuo projektu teikiamos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisos. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
apsauga, laivyba
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Naglis Puteikis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-08-22 Nr. S-2017-7529 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1045 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
aiškinamajame rašte nurodoma, jog 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (toliau – Direktyva 2009/15/EB) įtvirtintos nuostatos patvirtina papildomo reglamentavimo būtinybę, šiuo metu Direktyva 2009/15/EB yra visiškai ir tinkamai perkelta į Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą ir susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus. Todėl Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
punkto įgyvendinimą. Be to, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiais pakeitimais būtų siekiama, kad Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus būtų paskelbtos pripažintomis organizacijomis, abejojame, ar Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus galėtų atitikti visus 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų I priede nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, A dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas pripažintai organizacijai sugebėti dokumentais pagrįsti didelę patirtį, įgytą vertinant prekybos laivų projektus ir konstrukcijas; B dalies 1 punkte pripažintai organizacijai nustatytas reikalavimas veikti visame pasaulyje). 2. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 30 dalyse pateikiamos burinio laivo ir tradicinio laivo sąvokų apibrėžtys. Projektu šias apibrėžtis siekiama pakeisti nurodant, kad burinis ir tradicinis laivas yra tam tikra laivų klasė. Visų pirma manome, kad Projektu siūlomi pakeitimai neužtikrina vieningos klasifikacijos sistemos, nes siūlomos tik burinio ir tradicinio laivų klasės sąvokos, tačiau nenurodoma išsami klasifikacija. Antra, abejojame, ar įstatyme yra tikslinga apibrėžti konkrečias laivų klases, nes Projekto rengėjų nurodomi tikslai yra susiję su tradicinių laivų paveldo apsaugos klausimais, bet ne jų saugumu eksploatuojant. Direktyvoje 2009/15/EB, į kurią referuojama Projekto aiškinamajame rašte, laivo klasė ir ją patvirtinantis liudijimas yra išimtinai siejami su laivo saugumu, o Projektu siūlomi pakeitimai nėra susiję su laivų saugos reikalavimų stiprinimu. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADOS
dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, Z.Jedinskij, R.Kupčinskas, B.Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos departamento direktoriaus pavaduotojas V.Tamulis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-051
įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi siekiama praplėsti burinio laivo sąvoką, įtvirtinant, kad tai vėjo varomas jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivas, analogiškai siekiama praplėsti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje išdėstytą tradicinio laivo sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, jog Saugios laivybos įstatymo 1 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo paskirtį ir taikymą, 3 dalies 3 punkte numatyta, jog įstatymo ir juo vadovaujantis priimtų teisės aktų normos netaikomos laivams, plaukiojantiems tik vidaus vandenyse.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų Saugios laivybos įstatyme numatytą tikslą: įgyvendinant Lietuvos Respublikoje tarptautinės jūrų teisės ir Europos Sąjungos teisės normas saugios laivybos srityje užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų tarptautinius, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus saugios laivybos, taršos iš laivų prevencijos, laivų apsaugos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimus, bei mažinti laivų, neatitinkančių tarptautinių saugios laivybos reikalavimų, skaičių. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto visose nuostatose reikėtų vartoti pilną valstybės registro pavadinimą „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registras“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3Pažymėtina,
jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas teisėkūros sistemiškumo principas numato, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamame Įstatymo pakeitimo projekte atskira nuostata nereikėtų pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas perteklinis žodis
„taikymas“, o šis straipsnis papildytinas 2 dalimi, numatančia įpareigojimą
atsakingoms institucijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Jeigu įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės, šio straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „taikymas ir įgyvendinimas“, o vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi saugios laivybos valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija, manytume, jog dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-11-07 Išrašas iš 2017-11-07 Antikorupcinio vertinimo išvados: Atliekant Projekto Nr. XIIIP-1045 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projektu Nr. XIIIP-1045 siekiama praplėsti burinio ir tradicinio laivų sąvokas nustatant šiems laivams jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivo klases ir papildyti įgaliotojų laivų klasifikavimo bendrovių sąrašą kitomis įstaigomis, kurios minėtas klases patvirtina. Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-1045 aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo pataisomis siekiama aiškiau reglamentuoti tradicinių ir pramoginių burinių laivų klases ir suteikti įgaliojimus Lietuvos buriuotojų sąjungai išduoti teisės aktų nustatyta tvarka burinių jūros laivų matavimų ir apžiūros aktus, o Lietuvos jūrų muziejui suteikti įgaliojimus pripažinti tradicinius laivus, siekiant užregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Atlikę Projekto Nr. XIIIP-1045 antikorupcinį vertinimą, manome, kad siūlomi pakeitimai svarstytini keliais aspektais:
jūrų ir vidaus vandenų laivai registruojami atitinkamuose valstybės registruose, į kuriuos įregistruojant būtina pateikti nustatytus teisės aktuose dokumentus, kuriuos išduoda atitinkamos institucijos. Tarp reikalaujamų pateikti dokumentų yra ir laivo klasę patvirtinantis dokumentas, kuris išduodamas, kai laivas atitinka nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu, siekiant nustatyti jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivo klases tik tradiciniams ir pramoginiams buriniams laivams ir taip įtvirtinti išimtis tokiems laivams juos išskiriant iš kitų laivų tipų, būtų sudaromos išskirtinės sąlygos minėtų tipų laivų savininkams juos registruojant, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 1.2. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą laivo klasės liudijimus išduoda laivo klasifikacinės bendrovės, kurios turi atitikti nustatytas sąlygas ir reikalavimus. Įgaliotų klasifikacinių bendrovių vykdomų laivų apžiūrų tikslas – nustatyti, ar laivai bei atskiri jų įrenginiai atitinka tarptautinių konvencijų privalomus reikalavimus ir ar yra išlaikyta laivo klasė. Po apžiūrų laivui išduodami konvenciniai sertifikatai, tenkinantys atitinkamų tarptautinių konvencijų, taisyklių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neuždraudžia laivo savininkui, neturinčiam laivo klasę patvirtinančio dokumento ir siekiančiam savo laivą įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, kreiptis į įgaliotą klasifikacinę bendrovę arba Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingą instituciją ar jos įgaliotą įstaigą, norint gauti reikalaujamą registravimui dokumentą, todėl tam tikslui nebūtina įgalioti papildomai kitas įstaigas išduoti tokius dokumentus. Už klasifikacinės bendrovės paslaugas moka laivo savininkas, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra su laivo klase susiję darbai ar teisės aktų nustatytos pareigos: taip laivo savininkas tampa vieninteliu klasifikacinės bendrovės klientu. Manome, kad Projekto Nr. XIIIP-1045 siūlymas įtvirtinti įgaliojimus kitoms įstaigoms tvirtinti laivų klasę patvirtinančius dokumentus, suteiks galimybę laivo klasės dokumentų neturintiems laivų savininkams lengvesnėmis nei įprasta sąlygomis gauti laivo klasę suteikiantį dokumentą. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad šiuo metu tradiciniai jūrų laivai negali būti įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, nes nėra galimybės gauti klasifikacinių bendrovių klasės dokumentų, kurie nėra išduodami, nes šios bendrovės arba nedalyvavo statant tradicinius laivus, arba neegzistavo šių laivų statybos metu. Manytina, kad Projekte Nr. XIIIP-1045 siūlomos kitos įstaigos, kaip Lietuvos jūrų muziejus ir Lietuvos buriuotojų sąjunga, taip pat nedalyvavo statant tradicinius laivus arba egzistavo tokių laivų statybos metu, todėl joms neturėtų būti suteikiamos išimtinės teisės – tvirtinti laivo klasę patvirtinančius dokumentus.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad nebūtina atskirai įstatymu įgalioti atskirus subjektus tvirtinti laivo klasę patvirtinančius dokumentus, kadangi esamas teisinis reguliavimas suteikia galimybę bet kokiam verslo subjektui, atitinkančiam visas sąlygas ir reikalavimus, būti pripažinta klasifikacine bendrove. Projekte Nr. XIIIP-1045 numačius suteikti minėtus įgaliojimus tokiems subjektams kaip Lietuvos jūrų muziejus ar Lietuvos buriuotojų sąjunga, bus sudarytos išskirtinės sąlygos kitų subjektų (kurie norėdami gauti tokius įgaliojimus turi atitikti Saugios laivybos įstatyme nustatytas sąlygas ir reikalavimus) atžvilgiu, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pažymėtina ir tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų transporto priemonių ir burinių jachtų registravimo, pirminės ir techninės apžiūrų atlikimo bei kontrolės tvarką, antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 9 dalyje ir Kodekso projekto 1 straipsniu keičiamo 16 straipsnio 8 dalyje atitinkamai nustatytas ir numatomas teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas pramoginės laivybos srityje veikiantiems subjektams ir užkerta kelią kitoms asociacijoms ar asmenims, kurie nėra Lietuvos buriuotojų sąjungos nariai, atlikti burinių jachtų techninę apžiūrą. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome apsvarstyti galimybę atsisakyti numatomų įtvirtinti nuostatų. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-09-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1045 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
rašte nurodoma, jog 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (toliau – Direktyva 2009/15/EB) įtvirtintos nuostatos patvirtina papildomo reglamentavimo būtinybę, šiuo metu Direktyva 2009/15/EB yra visiškai ir tinkamai perkelta į Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą ir susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus. Todėl Projektu keičiamo įstatymo
2009/15/EB 2 straipsnio e punkto įgyvendinimą. Be to, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiais pakeitimais būtų siekiama, kad Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus būtų paskelbtos pripažintomis organizacijomis, abejojame, ar Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus galėtų atitikti visus 2009 m. balandžio
patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų I priede nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, A dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas pripažintai organizacijai sugebėti dokumentais pagrįsti didelę patirtį, įgytą vertinant prekybos laivų projektus ir konstrukcijas; B dalies
pasaulyje). 2. Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 30 dalyse pateikiamos burinio laivo ir tradicinio laivo sąvokų apibrėžtys. Projektu šias apibrėžtis siekiama pakeisti nurodant, kad burinis ir tradicinis laivas yra tam tikra laivų klasė. Visų pirma manome, kad Projektu siūlomi pakeitimai neužtikrina vieningos klasifikacijos sistemos, nes siūlomos tik burinio ir tradicinio laivų klasės sąvokos, tačiau nenurodoma išsami klasifikacija.
Antra, abejojame, ar įstatyme yra tikslinga apibrėžti konkrečias laivų klases, nes Projekto rengėjų nurodomi tikslai yra susiję su tradicinių laivų paveldo apsaugos klausimais, bet ne jų saugumu eksploatuojant. Direktyvoje 2009/15/EB, į kurią referuojama Projekto aiškinamajame rašte, laivo klasė ir ją patvirtinantis liudijimas yra išimtinai siejami su laivo saugumu, o Projektu siūlomi pakeitimai nėra susiję su laivų saugos reikalavimų stiprinimu. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2017-11-09 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-411 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.15 ir 1.16 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1045 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1045) ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir
projektas Nr. XIIIP-1046) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
siūlomus Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (toliau – Įstatymas) sąvokų pakeitimus, pažymėtina, jog Įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1045 teikiami pakeitimai neatitinka Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos Įstatymo taikymo apimties, nes šio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre neįregistruotiems laivams, t. y., vidaus vandenyse plaukiojančioms transporto priemonėms, taip pat neatitinka ir Įstatymo 1 straipsnyje nustatytos Įstatymo paskirties ir tikslo. Analogiška pastaba dėl sąvokų tikslinimo ir taikymo srities neatitikimų taikytina ir Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1046. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti Įstatymų projektais siūlomą teisinį reguliavimą, visi Lietuvos Respublikoje tarptautinės jūrų teisės ir Europos Sąjungos teisės reikalavimai saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos srityje, taikomi jūrų laivams, turėtų būti taikomi ir vidaus vandenyse plaukiojančioms transporto priemonėms. Priėmus minimus pakeitimus, vidaus vandenų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, taip pat turėtų būti užtikrinamos tarptautinės ir regioninės teisinės normos dėl laivų apsaugos, jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų. Kadangi jūrinio transporto sektoriui ir vidaus vandenų transporto sektoriui yra taikomas skirtingas tarptautinis ir nacionalinis reguliavimas, nurodyti Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai negalėtų būti įgyvendinami. 2. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlikti laivų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės vėliava, techninę priežiūrą, apžiūras, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę Lietuvos saugios laivybos administracijos sprendimu įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės.
To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta įgaliojimų suteikimo laivų klasifikavimo bendrovėms sąlyga – tokia bendrovė turi būti pripažinta Europos Komisijos ir įrašyta į Pripažintųjų organizacijų sąrašą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė turi atitikti 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p. 11) I priede nustatytus kriterijus. Minėtame reglamente nustatomos priemonės, kurias turi vykdyti organizacijos, atsakingos už laivų tikrinimą, apžiūrą ir sertifikavimą, tačiau šiuo reglamentu jos neįpareigojamos pripažinti laivus tradiciniais. Todėl atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1045 1 straipsnio
Europos Sąjungos teisėje ir, manome, būtų netikslingi ir nesukurtų pridėtinės vertės. 3. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p. 47) reguliavimo tikslai (kuriais Įstatymų projektų rengėjai vadovavosi rengdami Įstatymų projektus ir grindė Įstatymų projektų nuostatas aiškinamuosiuose raštuose) ir Įstatymų projektais teikiami pasiūlymai nėra susiję ir negali būti grindžiami saugios laivybos aspektu.
Minėta direktyva nustato priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės bendradarbiaudamos su organizacijomis, kurioms patikėtas laivų tikrinimas, apžiūra ir liudijimų, kuriais patvirtinama, kad yra laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugumo jūroje ir jūrų taršos prevencijos, išdavimas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1045 (1 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1046 (1 straipsnis) siūlomi pakeitimai neužtikrintų vienodos laivų klasifikavimo sistemos, kuri yra numatyta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu. 4. Tradiciniai laivai neturi būti skirstomi pagal klases, nes tradiciniais pripažįstami laivai atsižvelgus į jų kultūrinę istorinę vertę ir eksploatavimo būdą (ar laivai eksploatuojami tradiciniais (įprastais) jūreivystės būdais) nepriklausomai nuo jų klasės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje. Pagal minėtą dalį istorinių laivų ar jų tikslių kopijų pripažinimo tradiciniais laivais tvarką nustato Lietuvos Respublikos kultūros ministras ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė – tai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, atitinkantys tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus laivų techninę priežiūrą ir apžiūrą atliekančioms, laivų klasę suteikiančioms ir privalomus laivų dokumentus išduodančioms bendrovėms. Tokie įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės išduoti laivo klasės dokumentai nurodo laivo paskirtį.
Įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės, išduodamos laivo klasės dokumentus, liudija, kad toks laivas yra pastatytas atsižvelgus į visus saugios laivybos reikalavimus ir gali būti eksploatuojamas pagal minimame dokumente nurodytą paskirtį. Laivo pripažinimas tradiciniu suteikia tik papildomą ypatingą statusą laivui, numato jo savybes ir kultūrinę vertę, tačiau nenustato jo paskirties. Pavyzdžiui, tradiciniu laivu gali būti pripažįstami laivai, kurie ilgai plaukiojo komerciniais tikslais ir turi laivo klasės dokumentus, tačiau dėl savo amžiaus ir istorinės vertės papildomai identifikuojami kaip tradiciniai laivai. 5. Pažymėtina, kad nekilnojamieji daiktai yra iš esmės siejami su žeme ir didele finansine verte. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre registruojamos vidaus vandenų transporto priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso
jachtos, taip pat maži motoriniai laivai, asmeniniai laivai (vandens motociklai), paprastai neturi didelės vertės, dėl kurios galėtų būti pripažįstami nekilnojamuoju turtu. Vidaus vandenų transporto priemonei, ją pripažinus nekilnojamuoju daiktu, būtų taikomas nekilnojamojo daikto teisinis režimas, o sandoriams, susijusiems su nuosavybės ir kitomis daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, nustatoma privaloma notarinė forma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad vidaus vandenų transporto priemonės prilyginimas nekilnojamajam daiktui yra ekonomiškai neproporcingas vidaus vandenų transporto priemonių savininkų atžvilgiu, t. y. siūlomos minimos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų per didelę administracinę naštą turto savininkams bei valdytojams ir suvaržytų subjektų teisinius santykius daugiau, nei to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1046 siūlomas teisinis reguliavimas teisę įsigyti tokį turtą, juo disponuoti leistų varžyti labiau negu būtina. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departameto ir Vyriausybės išvadose pateiktus argumentus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Baura. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris
Kultūros komitetas
2019-06-12
pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Vytautas Kernagis, komiteto narę Ramintą Popovienę pavaduojanti Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuras: patarėja, atliekanti biuro vedėjo funkcijas, Agnė Jonaitienė, patarėjos Milda Gureckienė ir Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė; kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyresnioji specialistė Sandra Kaziukevičiūtė;
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Olga Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-051 Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi siekiama praplėsti burinio laivo sąvoką, įtvirtinant, kad tai vėjo varomas jūrų ir (arba) vidaus vandenų laivas, analogiškai siekiama praplėsti ir keičiamo įstatymo
dėmesys, jog Saugios laivybos įstatymo 1 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo paskirtį ir taikymą, 3 dalies 3 punkte numatyta, jog įstatymo ir juo vadovaujantis priimtų teisės aktų normos netaikomos laivams, plaukiojantiems tik vidaus vandenyse.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų Saugios laivybos įstatyme numatytą tikslą: įgyvendinant Lietuvos Respublikoje tarptautinės jūrų teisės ir Europos Sąjungos teisės normas saugios laivybos srityje užtikrinti, kad laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, atitiktų tarptautinius, Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus saugios laivybos, taršos iš laivų prevencijos, laivų apsaugos ir jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimus, bei mažinti laivų, neatitinkančių tarptautinių saugios laivybos reikalavimų, skaičių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-05 Įstatymo projekto visose nuostatose reikėtų vartoti pilną valstybės registro pavadinimą „Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-05 Pažymėtina, jog Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas teisėkūros sistemiškumo principas numato, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamame Įstatymo pakeitimo projekte atskira nuostata nereikėtų pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Projekto 2 straipsnio pavadinime brauktinas perteklinis žodis „taikymas“, o šis straipsnis papildytinas 2 dalimi, numatančia įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti įgyvendinamuosius teisės aktus.
Jeigu įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės, šio straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „taikymas ir įgyvendinimas“, o vienintelė dalis nenumeruotina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-05 Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Saugios laivybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi saugios laivybos valstybinį valdymą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos saugios laivybos administracija, manytume, jog dėl projekte siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Dėl šio teisės akto projekto yra gauta neigiama LR Vyriausybės išvada. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-08-22 Pažymime, kad, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (toliau – Direktyva 2009/15/EB) įtvirtintos nuostatos patvirtina papildomo reglamentavimo būtinybę, šiuo metu Direktyva 2009/15/EB yra visiškai ir tinkamai perkelta į Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymą ir susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus. Todėl Projektu keičiamo įstatymo
2009/15/EB 2 straipsnio e punkto įgyvendinimą.
Be to, nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiais pakeitimais būtų siekiama, kad Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus būtų paskelbtos pripažintomis organizacijomis, abejojame, ar Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Lietuvos jūrų muziejus galėtų atitikti visus 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų I priede nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, A dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas pripažintai organizacijai sugebėti dokumentais pagrįsti didelę patirtį, įgytą vertinant prekybos laivų projektus ir konstrukcijas; B dalies
pasaulyje). Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-08-22 Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 30 dalyse pateikiamos burinio laivo ir tradicinio laivo sąvokų apibrėžtys. Projektu šias apibrėžtis siekiama pakeisti nurodant, kad burinis ir tradicinis laivas yra tam tikra laivų klasė. Visų pirma manome, kad Projektu siūlomi pakeitimai neužtikrina vieningos klasifikacijos sistemos, nes siūlomos tik burinio ir tradicinio laivų klasės sąvokos, tačiau nenurodoma išsami klasifikacija. Antra, abejojame, ar įstatyme yra tikslinga apibrėžti konkrečias laivų klases, nes Projekto rengėjų nurodomi tikslai yra susiję su tradicinių laivų paveldo apsaugos klausimais, bet ne jų saugumu eksploatuojant. Direktyvoje 2009/15/EB, į kurią referuojama Projekto aiškinamajame rašte, laivo klasė ir ją patvirtinantis liudijimas yra išimtinai siejami su laivo saugumu, o Projektu siūlomi pakeitimai nėra susiję su laivų saugos reikalavimų stiprinimu. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba 2017-11-07 Atliekant Projekto Nr. XIIIP-1045 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projektu Nr. XIIIP-1045 siekiama praplėsti burinio ir tradicinio laivų sąvokas nustatant šiems laivams jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivo klases ir papildyti įgaliotojų laivų klasifikavimo bendrovių sąrašą kitomis įstaigomis, kurios minėtas klases patvirtina. Projekto Nr. XIIIP-1045 aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo pataisomis siekiama aiškiau reglamentuoti tradicinių ir pramoginių burinių laivų klases ir suteikti įgaliojimus Lietuvos buriuotojų sąjungai išduoti teisės aktų nustatyta tvarka burinių jūros laivų matavimų ir apžiūros aktus, o Lietuvos jūrų muziejui suteikti įgaliojimus pripažinti tradicinius laivus, siekiant užregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Atlikę Projekto Nr. XIIIP-1045 antikorupcinį vertinimą, manome, kad siūlomi pakeitimai svarstytini keliais aspektais:
galiojantį teisinį reguliavimą jūrų ir vidaus vandenų laivai registruojami atitinkamuose valstybės registruose, į kuriuos įregistruojant būtina pateikti nustatytus teisės aktuose dokumentus, kuriuos išduoda atitinkamos institucijos. Tarp reikalaujamų pateikti dokumentų yra ir laivo klasę patvirtinantis dokumentas, kuris išduodamas, kai laivas atitinka nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu, siekiant nustatyti jūrų ir (ar) vidaus vandenų laivo klases tik tradiciniams ir pramoginiams buriniams laivams ir taip įtvirtinti išimtis tokiems laivams juos išskiriant iš kitų laivų tipų, būtų sudaromos išskirtinės sąlygos minėtų tipų laivų savininkams juos registruojant, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 2.2.
reguliavimą laivo klasės liudijimus išduoda laivo klasifikacinės bendrovės, kurios turi atitikti nustatytas sąlygas ir reikalavimus. Įgaliotų klasifikacinių bendrovių vykdomų laivų apžiūrų tikslas – nustatyti, ar laivai bei atskiri jų įrenginiai atitinka tarptautinių konvencijų privalomus reikalavimus ir ar yra išlaikyta laivo klasė. Po apžiūrų laivui išduodami konvenciniai sertifikatai, tenkinantys atitinkamų tarptautinių konvencijų, taisyklių ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neuždraudžia laivo savininkui, neturinčiam laivo klasę patvirtinančio dokumento ir siekiančiam savo laivą įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, kreiptis į įgaliotą klasifikacinę bendrovę arba Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingą instituciją ar jos įgaliotą įstaigą, norint gauti reikalaujamą registravimui dokumentą, todėl tam tikslui nebūtina įgalioti papildomai kitas įstaigas išduoti tokius dokumentus. Už klasifikacinės bendrovės paslaugas moka laivo savininkas, neatsižvelgiant į tai, ar tai yra su laivo klase susiję darbai ar teisės aktų nustatytos pareigos: taip laivo savininkas tampa vieninteliu klasifikacinės bendrovės klientu. Manome, kad Projekto Nr. XIIIP-1045 siūlymas įtvirtinti įgaliojimus kitoms įstaigoms tvirtinti laivų klasę patvirtinančius dokumentus, suteiks galimybę laivo klasės dokumentų neturintiems laivų savininkams lengvesnėmis nei įprasta sąlygomis gauti laivo klasę suteikiantį dokumentą. Aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad šiuo metu tradiciniai jūrų laivai negali būti įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, nes nėra galimybės gauti klasifikacinių bendrovių klasės dokumentų, kurie nėra išduodami, nes šios bendrovės arba nedalyvavo statant tradicinius laivus, arba neegzistavo šių laivų statybos metu. Manytina, kad Projekte Nr.
Manytina, kad Projekte Nr. XIIIP-1045 siūlomos kitos įstaigos, kaip Lietuvos jūrų muziejus ir Lietuvos buriuotojų sąjunga, taip pat nedalyvavo statant tradicinius laivus arba egzistavo tokių laivų statybos metu, todėl joms neturėtų būti suteikiamos išimtinės teisės – tvirtinti laivo klasę patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad nebūtina atskirai įstatymu įgalioti atskirus subjektus tvirtinti laivo klasę patvirtinančius dokumentus, kadangi esamas teisinis reguliavimas suteikia galimybę bet kokiam verslo subjektui, atitinkančiam visas sąlygas ir reikalavimus, būti pripažinta klasifikacine bendrove. Projekte Nr. XIIIP-1045 numačius suteikti minėtus įgaliojimus tokiems subjektams kaip Lietuvos jūrų muziejus ar Lietuvos buriuotojų sąjunga, bus sudarytos išskirtinės sąlygos kitų subjektų (kurie norėdami gauti tokius įgaliojimus turi atitikti Saugios laivybos įstatyme nustatytas sąlygas ir reikalavimus) atžvilgiu, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Pažymėtina ir tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų transporto priemonių ir burinių jachtų registravimo, pirminės ir techninės apžiūrų atlikimo bei kontrolės tvarką, antikorupcinį vertinimą, nustatė, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnio 9 dalyje ir Kodekso projekto1 straipsniu keičiamo 16 straipsnio 8 dalyje atitinkamai nustatytas ir numatomas teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas pramoginės laivybos srityje veikiantiems subjektams ir užkerta kelią kitoms asociacijoms ar asmenims, kurie nėra Lietuvos buriuotojų sąjungos nariai, atlikti burinių jachtų techninę apžiūrą. Atsižvelgdami į pateiktus argumentus, siūlome apsvarstyti galimybę atsisakyti numatomų įtvirtinti nuostatų. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2017-11-29 Nepritarti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1045 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1045) ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1046 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1046) (toliau kartu –Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (toliau – Įstatymas) sąvokų pakeitimus, pažymėtina, jog Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1045 teikiami pakeitimai neatitinka Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos Įstatymo taikymo apimties, nes šio Įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre neįregistruotiems laivams, t. y., vidaus vandenyse plaukiojančioms transporto priemonėms, taip pat neatitinka ir Įstatymo 1 straipsnyje nustatytos Įstatymo paskirties ir tikslo. Analogiška pastaba dėl sąvokų tikslinimo ir taikymo srities neatitikimų taikytina ir Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1046. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti Įstatymų projektais siūlomą teisinį reguliavimą, visi Lietuvos Respublikoje tarptautinės jūrų teisės ir Europos Sąjungos teisės reikalavimai saugios laivybos ir taršos iš laivų prevencijos srityje, taikomi jūrų laivams, turėtų būti taikomi ir vidaus vandenyse plaukiojančioms transporto priemonėms. Priėmus minimus pakeitimus, vidaus vandenų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, taip pat turėtų būti užtikrinamos tarptautinės ir regioninės teisinės normos dėl laivų apsaugos, jūrininkų darbo ir gyvenimo laive sąlygų reikalavimų.
Kadangi jūrinio transporto sektoriui ir vidaus vandenų transporto sektoriui yra taikomas skirtingas tarptautinis ir nacionalinis reguliavimas, nurodyti Įstatymų projektais siūlomi pakeitimai negalėtų būti įgyvendinami. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo
valstybės vėliava, techninę priežiūrą, apžiūras, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, ir išduoti atitinkamus tai patvirtinančius dokumentus turi teisę Lietuvos saugios laivybos administracijos sprendimu įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta įgaliojimų suteikimo laivų klasifikavimo bendrovėms sąlyga – tokia bendrovė turi būti pripažinta Europos Komisijos ir įrašyta į Pripažintųjų organizacijų sąrašą. To paties straipsnio
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (OL 2009 L 131, p. 11) I priede nustatytus kriterijus. Minėtame reglamente nustatomos priemonės, kurias turi vykdyti organizacijos, atsakingos už laivų tikrinimą, apžiūrą ir sertifikavimą, tačiau šiuo reglamentu jos neįpareigojamos pripažinti laivus tradiciniais. Todėl atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1045 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti siūlymai dėl teisinio reglamentavimo nėra įtvirtinti Europos Sąjungos teisėje ir, manome, būtų netikslingi ir nesukurtų pridėtinės vertės. 2009 m. balandžio 23 d.
direktyvos 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL
vadovavosi rengdami Įstatymų projektus ir grindė Įstatymų projektų nuostatas aiškinamuosiuose raštuose) ir Įstatymų projektais teikiami pasiūlymai nėra susiję ir negali būti grindžiami saugios laivybos aspektu. Minėta direktyva nustato priemones, kuriomis turi vadovautis valstybės narės bendradarbiaudamos su organizacijomis, kurioms patikėtas laivų tikrinimas, apžiūra ir liudijimų, kuriais patvirtinama, kad yra laikomasi tarptautinių konvencijų dėl saugumo jūroje ir jūrų taršos prevencijos, išdavimas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1045 (1 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1046 (1 straipsnis) siūlomi pakeitimai neužtikrintų vienodos laivų klasifikavimo sistemos, kuri yra numatyta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu. Tradiciniai laivai neturi būti skirstomi pagal klases, nes tradiciniais pripažįstami laivai atsižvelgus į jų kultūrinę istorinę vertę ir eksploatavimo būdą (ar laivai eksploatuojami tradiciniais (įprastais) jūreivystės būdais) nepriklausomai nuo jų klasės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio
tradiciniais laivais tvarką nustato Lietuvos Respublikos kultūros ministras ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad įgaliotoji laivų klasifikavimo bendrovė – tai juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, atitinkantys tarptautinių teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus laivų techninę priežiūrą ir apžiūrą atliekančioms, laivų klasę suteikiančioms ir privalomus laivų dokumentus išduodančioms bendrovėms.
Tokie įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės išduoti laivo klasės dokumentai nurodo laivo paskirtį. Įgaliotosios laivų klasifikavimo bendrovės, išduodamos laivo klasės dokumentus, liudija, kad toks laivas yra pastatytas atsižvelgus į visus saugios laivybos reikalavimus ir gali būti eksploatuojamas pagal minimame dokumente nurodytą paskirtį. Laivo pripažinimas tradiciniu suteikia tik papildomą ypatingą statusą laivui, numato jo savybes ir kultūrinę vertę, tačiau nenustato jo paskirties. Pavyzdžiui, tradiciniu laivu gali būti pripažįstami laivai, kurie ilgai plaukiojo komerciniais tikslais ir turi laivo klasės dokumentus, tačiau dėl savo amžiaus ir istorinės vertės papildomai identifikuojami kaip tradiciniai laivai. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-03-14 Siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departamento ir
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: siūlyti atmesti Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1045, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Europos teisės departamento ir Vyriausybės išvadose pateiktus argumentus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8.
paskirti pranešėjai: Robertas Šarknickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Priedų nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė