Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 310 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais
elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų šių veiksmų buvo sutrikdyta gyvūno sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba bauda. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl šių veiksmų gyvūnas nugaišo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. 3. Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną. 4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
įgyvendinimas
m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Linas Balsys
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių už tokius veiksmus sugriežtinant atsakomybę. Įstatymo pataisa numatomas laisvės atėmimas nuo vienerių iki trejų metų už žiaurų elgesį ir gyvūno kankinimą, kai dėl šių veiksmų gyvūnas nugaišo, atėmimas iki vienerių metų arba 80 MGL (3040 eur) siekianti bauda už žiaurų elgesį su gyvūnu ir jo kankinimą, kai dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta gyvūno sveikata. Taip pat įstatymo pataisomis asmeniui, pripažintam kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, siūloma nuo 3 iki 5 metų drausti laikyti bet kokį gyvūną. Lietuvoje pastebima tendencija, jog viešojoje erdvėje daugėja pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Daugelyje Europos valstybių atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnai yra griežtinama arba tokie siūlymai yra svarstomi. Prancūzijoje žiaurus elgesys su gyvūnu baudžiamas 2 metais laisvės atėmimo ir 30 000 EUR bauda. Teismas taip pat gali nuspręsti konfiskuoti gyvūną ir nurodyti, kad jis būtų perduotas gyvūnų apsaugos įstaigai. Švedijoje asmuo, sąmoningai ar dėl aplaidumo sukėlęs gyvūnui skausmą ir privertęs jį kentėti, baudžiamas už žiaurų elgesį su gyvūnais laisvės atėmimo iki dvejų metų bausme ir/ar pinigine bauda. Ispanijoje žiaurus elgesys su gyvūnais baudžiamas nuo 6 001 euro iki 100 000 eurų. Italijoje asmeniui už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo trijų mėnesių iki trejų metų ir bauda nuo 3 000 iki
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – LR Seimo narys Linas Balsys. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu už žiaurų elgesį su gyvūnu gresia piniginės baudos nuo 50 iki 2300 eurų, viešieji darbai arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektas padės sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jų plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Naujų teisės aktų priimti, pakeisti galiojančius ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Gyvūnai“, „Gyvūnų gerovė“, „Gyvūnų apsauga“, „Žiaurus
elgesys su gyvūnais“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Linas Balsys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
užregistruotiems Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams Reg. Nr. XIIP-329(2) ir XIIIP-988. Dėl to atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio 3 dalies nuostatas ir minimi projektai nagrinėtini kartu. 2. Teikiamu projektu keičiamo BK 310 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatomas kilusių padarinių požymis – „<...> jeigu dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta gyvūno sveikata“. Manytina, kad aktualioje straipsnio redakcijoje įtvirtintas gyvūno suluošinimo požymis vartojamame kontekste yra tikslesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvūno sveikatos sutrikdymo[¹] terminas nėra vartojamas ne tik BK, bet ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Pastarajame įstatyme yra vartojamos žalingų pasekmių gyvūno sveikatai ir gerovei (pavyzdžiui, įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 punktas), gyvūno sužeidimo (pavyzdžiui, įstatymo 4 straipsnio
straipsnio 5 dalis) formuluotės. Pastebėtina ir tai, kad BK 310 straipsnis sisteminiais ryšiais taip pat yra glaudžiai susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16
ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas.
Atsižvelgiant į tai, ir pakeitus gyvūno suluošinimo požymį gyvūno sveikatos sutrikdymo požymiu gali ne tik kilti neaiškumų dėl naujojo požymio turinio, bet ir būti „išbalansuoti“ BK 310 ir ANK 346 straipsnių sisteminiai ryšiai. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu keičiamose BK 310 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama formuluotė – „jeigu dėl šių veiksmų“ yra netiksli, nes apima tik aktyvią elgesio formą (t. y. – veiksmus), bet neapima pasyvios (t. y. – neveikimo). Pastebėtina, kad žiaurus elgesys su gyvūnu ar jo kankinimas gali pasireikšti ir tokiomis veikomis kaip nedavimas gyvūnui ėsti, neišleidimas iš patalpos ir pan. Dėl tos priežasties siūlytina palikti galiojančioje BK 310 straipsnio redakcijoje esančią platesnio turinio ir tikslesnę dispozicijos formuluotę – „jeigu dėl to“. 4. Teikiamu projektu keičiamo BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje, atsižvelgiant į BK sistemą, bausmės turėtų būti vardinamos pradedant nuo švelnesnės (t. y. – baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki vienerių metų). 5. Be to, trūksta pagrįstumo, kodėl BK 310 straipsnio
(maksimalus šios bausmės dydis – iki 90 parų), nors laisvės atėmimo bausmės ribos paliekamos nepakitusios (past. – nuo trijų mėnesių iki vienerių metų). 6. Atsižvelgiant į šios išvados 2 pastabos argumentus, BK 310 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės – „gyvūnas nugaišo“ siūlytina išlaikyti galiojančioje redakcijoje esančią formuluotę – „gyvūnas žuvo“. 7. BK 310 straipsnio 2 dalyje nustatoma tokia sankcija – „<...> baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų“. Tačiau akcentuotina, kad nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių.
Be to, projekte pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame BK būtų unikalus – kodekse nėra ir neturėtų būti nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriose nustatoma laisvės atėmimo bausmės apatinė riba (past. – kaip šiuo atveju – „nuo vienerių metų“). Pabrėžtina, kad bausmių ribos negali būti per siauros, ribojant teismo diskreciją individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę. 8. Teikiamu projektu BK 310 straipsnį papildančioje 3 dalyje nustatoma – „Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną“. Dėl šios dalies teiktinos atitinkamos pastabos:
tiesiogiai projekte neminima) galima prilyginti naujajai baudžiamojo poveikio priemonei. Pabrėžtina, jog baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų terminai ir skyrimo taisyklės, atsižvelgiant į BK struktūrą, turi būti įtvirtintos ne atskiruose BK specialiosios dalies straipsniuose, o BK bendrosios dalies IX skyriuje;
poveikio priemonė turėtų būti taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą, nepaisant kilusių padarinių, vadinasi – tiek už BK, tiek ir už ANK numatytą pažeidimą. Pabrėžtina, jog baudžiamosios atsakomybės nustatymas už administracinio nusižengimo padarymą yra negalimas, nes neatitiktų teisėtumo principo;
įgyvendinimas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Pastebėtina, kad priešingai nei gyvūno sveikatos sutrikdymas, žmogaus sveikatos sutrikdymas yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.
V-298/158/A1-86 (Žin., 2003, Nr. 52-2357), 5 punkte: „Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas.“
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-08-22 Nr. S-2017-7529 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto nr. XIIIP-1027 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S-2017-7529 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1027 (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Manome, kad trūksta Projekte numatytų priemonių pagrįstumo, todėl svarstytina, ar Projekto tikslas sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių negalėtų būti pasiektas alternatyviomis mažiau ribojančiomis priemonėmis. Abejonių kelia Projekto 1 straipsnio 3 dalyje nurodyto draudimo įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną (toliau
Projekto nuostatų ir jo lydimuosiuose dokumentuose pateiktos informacijos nėra aišku, kuo grindžiamas Draudimas. Pažymime, kad tikslas sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių galėtų būti pasiektas alternatyviomis mažiau ribojančiomis priemonėmis, todėl siūlytume pagrįsti Draudimo kaip tinkamiausios priemonės pasiekti Projekto tikslą numatymą. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Draudimo laikymosi užtikrinimas gali būti sudėtingai įgyvendinamas procesas dėl galimo didelio subjektų, kuriems gali būti numatytas Draudimas, skaičiaus ir institucinio Draudimo laikymosi kontrolės mechanizmo nebuvimo.
Atsižvelgdami į tai, kad nenumačius Draudimo laikymosi kontrolės mechanizmo Draudimo nustatymas gali būti netikslingas dėl praktinio įgyvendinimo negalimumo, siūlome įvertinti Projekto nuostatų taikymo užtikrinimo galimybes ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyti, kokiomis konkrečiomis priemonėmis siūloma sudaryti galimybę kontroliuoti, kaip asmenys laikosi Draudimo. Taip pat informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. rugpjūčio 28 d. išvadoje Nr. XIIIP-1027 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]