Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis,
piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nustatyta tvarka.“
2Papildyti 5 straipsnį nauja 5¹dalimi:
„5¹. Asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso
kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje piliečio rašytiniu prašymu papildomai gali būti įrašomi kitų kalbų jo vardas ir pavardė lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikos Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Mindaugas Puidokas
RAŠYMO DOKUMENTUOSE IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS TAPATYBĖS KORTELĖS IR PASO ĮSTATYMO NR. XII-1519 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto kartu su lydimuoju Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu rengimą paskatino siekis suteikti įstatymo leidėjui įrankį prisiimti atsakomybę ir sutelkti politinę valią išspręsti ne vienerius metus užsitęsusį Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose klausimą. Todėl teikiamo įstatymo projekto paskirtis
ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Šis įstatymo projektas parengtas kaip kompromisinis variantas, sujungiantis 2017 m. Seimui pateiktų alternatyvių įstatymų projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose pagrindines idėjas, tačiau neperžengiantis 2017 m. gegužės 23 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir ankstesnių[1] jos Seimui pateiktų išvadų rėmų, ir parengtas atsižvelgiant į 2017 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 481 patvirtintą nuomonę dėl minėtų įstatymų projektų, taip pat atsižvelgiant į įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas ir Seimo narių pasiūlymus.
Šiuo įstatymo projektu siekiama:
bendrą principą, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus įstatyme numatytas išimtis;
numatyti išimtis iš bendros taisyklės, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė jo prašymu rašomi asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų (toliau
Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) sudaręs santuoką su užsieniečiu ir paėmęs jo pavardę; 3) vaikas, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis ir gavęs jo pavardę.
Šios įstatymo projekte nustatytos išimtys atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimus (kurių paskutinysis buvo pateiktas Seimui 2017 m. gegužės 23 d.), į kuriuos, kaip 2014 m. vasario 27 d. nutarimu konstatavo Konstitucinis Teismas, nustatydamas vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose teisinį reguliavimą įstatymo leidėjas, remiantis konstituciniais atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principais, privalo atsižvelgti[2];
dokumentuose piliečio vardas ir pavardė rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o užsieniečio – pagal VLKK nustatytas taisykles;
galimybę Lietuvos Respublikos piliečiui jo prašymu kitų kalbų jo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), jei asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą pagrindžia dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Toks kitų kalbų asmens vardo ir pavardės įrašas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje nelietuviškais rašmenimis nebūtų prilyginamas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Be to, tokia asmeniui suteikiama galimybė neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valstybinės kalbos – lietuvių kalbos – principui, kadangi dar 2009 m. lapkričio 6 d. Konstitucinis Teismas savo sprendime yra pasisakęs apie galimybę Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.
Toks įrašas neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba, kadangi tik „asmens vardo ir pavardės įrašas valstybine kalba yra oficialus to asmens tapatybės patvirtinimas, sukeliantis atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime“.[3] Šiuo atveju kalbama apie asmenvardžių kaip papildomos informacijos įrašymą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį tuo atveju, jei tokį prašymą įrašyti kitos kalbos vardą ir pavardę pateikia, pavyzdžiui, užsienietis, tapęs Lietuvos Respublikos piliečiu, kurio pagal įstatyme numatytas išimtis vardas ir pavardė būtų rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (su Q, W, X raidėmis), o savo pavardę su diakritiniais ženklais jis papildomai norėtų/galėtų įsirašyti Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje. Kartu Vyriausybė nustatytų tvarką, kokiais kitais rašytiniais šaltiniais remiantis (tėvų, senelių asmens dokumentų įrašais ar pan.), kiti Lietuvos Respublikos piliečiai savo kitų kalbų vardą ir pavardę taip pat galėtų įrašyti minėtose asmens tapatybės kortelės ir paso vietose lotyniško pagrindo rašmenimis.
Todėl pagrindiniai parengtų įstatymų projektų tikslai – atsižvelgiant į įstatymų leidėjui tenkantį konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą, bet kartu reaguojant į pasikeitusius visuomenės poreikius, aiškiau reglamentuoti vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus, taip pat numatyti galimybę Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiui įrašyti kitų kalbų jo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Puidokas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu asmenvardžių rašymą valstybine kalba reglamentuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132), kuris nustato, kad:
„1. Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės
rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis.
Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi:
a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba
b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes). 3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą. 4. Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.“ Tačiau nuo 1991 metų minėtu nutarimu reguliuojami visuomeniniai santykiai yra pasikeitę, kaip ir pasikeitęs jų teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos piliečio pasai neišduodami, nuo 2003 m. sausio 1 d. piliečiams išduodamas Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė), nutarimas nereglamentuoja daugelio reikšmingų klausimų – minėto nutarimo 3 punktas, darydamas išimtį iš taisyklės, kad nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatė galimybę asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti pagal tos valstybės piliečio pasą. Šiuo punktu nustatyta išimtis gali būti taikoma tik vienai asmenų grupei, tačiau nereglamentuojami atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis ima sutuoktinio – kitos valstybės piliečio – pavardę. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme vardų ir pavardžių rašymas nereglamentuojamas, jo 15 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje vartojamos įstatymų nustatytos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių formos, asmenvardžiai keičiami bei koreguojami įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatyme ir Lietuvos Respublikos paso įstatyme taip pat daroma nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius vardų ir pavardžių rašymą – šiuose įstatymuose nustatyta, kad duomenys pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo įstatymo projektu siekiama įstatyme reglamentuoti bendrą principą, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus įstatyme numatytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvardintas išimtis, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė jo prašymu rašomi asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal vardo ir pavardės šiais rašmenimis įrašą dokumento šaltinyje, jeigu toks asmuo yra: 1) užsienietis, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) sudaręs santuoką su užsieniečiu ir paėmęs jo pavardę; 3) vaikas, kurio vienas iš tėvų yra užsienietis ir gavęs jo pavardę. Įstatyme nustatoma bendra taisyklė, kad kituose dokumentuose piliečio vardas ir pavardė rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o užsieniečio – pagal VLKK nustatytas taisykles.
Kartu numatoma papildoma galimybė Lietuvos Respublikos piliečiui jo prašymu kitų kalbų jo vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), jei asmuo kitų kalbų savo vardo ir pavardės rašybą pagrindžia dokumento šaltinio ar kito rašytinio šaltinio įrašais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatyme taip pat nustatomos Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės nurašymo ir perrašymo į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, gimimo įrašą liudijančius dokumentus, santuokos sudarymo įrašą liudijančius dokumentus taisyklės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įsigaliojus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymui, netektų galios Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą kartu su lydimuoju Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, reikės parengti įgyvendinamąjį teisės aktą – Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisykles, kurias tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šios taisyklės reglamentuos vardų ir pavardžių nurašymą ir perrašymą (taip pat būtų aptarti jų darybos dalykai), vardų ir pavardžių keitimą, nustatys, kokios kompetentingos institucijos sudarys ir išduos asmens ar kitus dokumentus. Taip pat Vyriausybei reikės parengti ir įgyvendinti registrų bei valstybės informacinių sistemų pertvarkos veiksmų planą. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų valstybės biudžeto lėšų prireiks pakeisti patvirtinti naują Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso blanko formą, užsakyti, pagaminti, pristatyti ir išbandyti naujus paso ir asmens tapatybės kortelės blankus ir išplatinti naujus jų pavyzdžius, pakeisti Asmens dokumentų išrašymo sistemą ir Asmens dokumentų gamybos informacinę sistemą. Tam gali prireikti apie 45–60 tūkst. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Įstatymo projektas ir jo lydimasis įstatymo projektas parengtas, atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 23 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pateiktas išvadas, į 2017 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 481 patvirtintą nuomonę dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535, taip pat atsižvelgiant į įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas ir Seimo narių pasiūlymus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „vardas“, „pavardė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo nariai: Mindaugas Puidokas [1] VLKK išvadas dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui pateikė 2014 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675“ ir 2015 m. birželio 17 d. rašte Nr.
S1-282 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2). [2] Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuluojamoje doktrinoje dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų išaiškino, jog „įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“ (Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimas). [3] Šame sprendime taip pat konstatuota, kad „įstatymų leidėjas, nustatydamas asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, turėtų paisyti ir to, kad, kaip minėta, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, kaip ir absoliučios daugumos Europos šalių valstybinių (oficialiųjų) kalbų, rašmenų pagrindas yra lotyniški rašmenys“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimas).
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-08- Nr. Į 2017-08-14 Nr. S-2017-7442 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1021, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]