PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
rengimą paskatinusios priežastys. Lietuva susiduria su didelėmis migracijos keliamomis problemomis. Todėl visi veiksmai, kurie skatintų migracijos padarinių mažėjimą, turėtų būti sveikintini mūsų visuomenėje. Tad kuriama Lietuvio paso institucija gali būti viena iš tokių priemonių, kuri taptų efektyviu būdu migracijai stabdyti ir paskatinti ženklų išvykusiųjų į užsienį grįžimą namo. Projektas numato instituciją – Lietuvio pasą, kai Lietuvos pilietybės atsisakęs arba jos neatkūręs ar neįgijęs lietuvių kilmės asmuo turėtų aiškią, instituciškai užtikrintą galimybę supaprastinta tvarka susigrąžinti (o vaikai įgyti) Lietuvos Respublikos pilietybę, jei vėliau nuspręstų sugrįžti į savo šalį ar atsisakyti įsipareigojimų svetimai šaliai. Net jei Lietuvio pasą gavęs asmuo nuspręstų Lietuvos Respublikos pilietybės nebesusigrąžinti, tokią teisę išsaugotų jo vaikai ir vaikaičiai, kai kuriais atvejais ir kiti šeimos nariai. O svarbiausia, kad Lietuvio pasą turintis asmuo turėtų beveik visas teises. Lietuvio pasą turinčių asmenų reintegraciją į Tėvynę skatintų ir papildomos lengvatos švietimo, studijų, transporto srityje, teisė be suvaržymų nuolat gyventi, dirbti ir mokytis savo Tėvynėje. Manytina, kad Lietuvio paso institutas iš tiesų užtikrintų išeivių, jau suleidusių šaknis užsienyje, ryšį su savo Tėvyne, išvengiant komplikacijų, kurios kiltų pasirinkus masinės dvigubos pilietybės įteisinimo kelią.
Šis institutas skatintų vystyti verslą Lietuvoje, siųsti savo vaikus mokytis Lietuvos švietimo ir studijų sistemoje, tikėtis Lietuvos Respublikos apsaugos ir paramos. Plėtojantis globaliems procesams, toks institutas padėtų stabdyti lietuvių tautos nykimą, skatintų saugoti lietuviškas tradicijas bei lietuvio tapatybę išeivijoje, atsispirti kitiems globaliems iššūkiams ir ES bendros erdvės spaudimui. Lietuvio pasą turinčių užsieniečių registras sukurtų Lietuvos valstybės institucijoms pagrindą naujoms komunikavimo ir bendradarbiavimo su lietuvių kilmės asmenimis galimybėms. Paso sąvoka pasirinkta, nes istoriškai ši sąvoka buvo vartojama (ir iki šiandien kai kur tebevartojama) ne tik atitinkamos šalies piliečiams, bet ir tokiems asmenims, kurių būstinė ši šalis yra (t.y. į kurią jie gali bet kada laisvai atvykti, čia gyventi, mokytis bei dirbti). 2. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai. Teikiamo projekto ir lydinčiųjų įstatymų (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 2, 6, 12, 33 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 77, 80 ir 82 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio pakeitimo įstatymo) tikslas
Šiuo metu tokio instituto Lietuvos Respublikoje nėra (analogų esama Lenkijos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje). Tačiau dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme yra tokio instituto užuomazgos. Šiame įstatyme nustatyta
„Lietuvių kilmės“ sąvoka bei lietuvių kilmės asmens statusas (2 str.) ir
šiandien leidžia supaprastinta tvarka (be natūralizacijos reikalavimų) įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (10 ir 39 str.), išduodant tokią teisę patvirtinantį dokumentą; taip pat šiame įstatyme nustatyta ir galimybė išduoti kitus dokumentus, leidžiančius atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (12 str., 38 str. 3 d.), arba ją greitai susigrąžinti asmenims, kurie pilietybės neteko, įgiję kitos šalies pilietybę (21str.). Tokie dokumentai iki šiol buvo išduodami poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Jie neturėjo institucinio statuso, kurį suteiktų projekte numatytas Lietuvio pasas, drauge nustatantis ir kitas teises, kurias turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitas lengvatas, skatinančias būti Lietuvoje, tvirtinti su ja ryšius. Be to, lietuvių kilmės asmenims, išeiviams (kitaip dar vadinamiems „užsienio lietuviais“) Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo sąvokose, 25 straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo sąvokose, 77, 80, 82 straipsniuose yra nustatytos palengvintos galimybės mokytis ir studijuoti, galima valstybės parama pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą tvarką. Tačiau šios teisės įgyvendinamos vangiai (gal išskyrus galimybę išeiviams užbaigti vidurinį mokslą Lietuvoje, įgyvendinamą „Lietuvių namuose“, ir anksčiau plačiau taikytus papildomus balus stojant į aukštąsias mokyklas). Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (2004, Nr.
IX-2206) yra numatyta leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams sistema, o šio įstatymo 40, 41, 42 straipsniuose ir 53, 58 straipsniuose lietuvių kilmės asmenims bei asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, numatyta lengvatinė leidimų laikinai ir nuolat gyventi, dirbti ir mokytis Lietuvoje tvarka (taip pat ir jų šeimos nariams 104 str.). Tačiau dokumentai, suteikiantys lengvatas laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje, išduodami taip pat tik poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka, jų išdavimas, forma bei turinys nėra stabiliai reglamentuotas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projekte numatomas vienas dokumentas – Lietuvio pasas, kuris įstatymo nustatyta tvarka atliks ir lietuvių kilmę patvirtinančio dokumento (12 str.), suteikiančio teisę įgyti pilietybę supaprastinta tvarka, ir teisės atkurti pilietybę dokumento (11 str.), ir teisės susigrąžinti pilietybę supaprastinta tvarka (13 str., ir projekto 4, 10 str.) funkcijas, o taip pat – leidimo nuolat gyventi (dirbti ir mokytis) Lietuvos Respublikoje funkciją (projekto 14 str.). Lietuvio pasas be atskirų kitų papildomų dokumentų pateikimo prievolės užtikrins užsienio lietuvių teises į vidurinio mokslo baigimą Lietuvoje ir į valstybės apmokamas studijų vietas bei į valstybės paramą studijų metu (15 str.). Lietuvio pasas atliks ir asmens tapatybės bei kelionės dokumento (asmens be pilietybės atveju) funkcijas, garantuos kitas teises, kurias turi Lietuvos Respublikos piliečiai, įskaitant teises užsiimti verslu, teises į valstybės globą, teisinę pagalbą, teisę dalyvauti savivaldos rinkimuose, kai kuriais atvejais dirbti valstybės tarnyboje ir kt. (17 str.), taip pat transporto lengvatas (16 str.). Lietuvio pasas suteiktų teisę sugrąžinti Lietuvos pilietybę tik tiems asmenims, kurie ją įgijo gimę.
Lietuvio pasas nebūtų suteikiamas sovietinės okupacijos metu Lietuvoje apsigyvenusiems kolonistams. Taip pat Lietuvio pasas nebūtų suteikiamas kitiems ne lietuvių kilmės užsieniečiams, kurie Lietuvos pilietybės neteko, išvykę nuolat gyventi į šalis, kurios nepriklauso ES ir NATO. Duomenys apie Lietuvio pasą turinčius asmenis būtų kaupiami Užsieniečių registre (19 str.), šiuos duomenis įstatymų nustatyta tvarka galės gauti ir naudoti valstybės institucijos. Teisinė atsakomybė Lietuvio paso turėtojams būtų taikoma tokia pat, kaip ir kitiems užsieniečiams. Projekte numatyta ir Lietuvio paso panaikinimo arba atsisakymo jį suteikti bei apeliacijos tvarka, pagrindiniai paties dokumento bruožai, suteikimo tvarka, jame pateikiami duomenys. Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai užtikrins Lietuvio paso turėtojui pirmenybę, lyginant su kitais užsieniečiais priėmimo ir studijų metu, palengvins reintegraciją į Lietuvos darbo rinką. Švietimo įstatymo 25 str. pakeitimas numato specialią programą Lietuvio paso turėtojams. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeistieji straipsniai užtikrintų užsieniečiui, gavusiam Lietuvio pasą, tokias pat teises ir statusą, kokios nustatomos gavus leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, Lietuvio pasas – tai tarsi vieno langelio principas, kai lietuvių kilmės asmeniui nebereikėtų kiekvieną kartą vis teikti prašymus ir įrodinėti savo statusą – ar jis norėtų apsigyventi Lietuvoje, ar pradėti joje studijas, ar susigrąžinti pilietybę, ir t.t. Šis dokumentas Lietuvoje veiktų ir kaip asmens tapatybės dokumentas, o kai kuriais atvejais jis veiktų kaip kelionės dokumentas ir kitose šalyse (asmenims be pilietybės, pagal dvišalius susitarimus su atitinkamomis šalimis).
Tais atvejais, kai Lietuvio pasą gautų užsieniečiai, kurie patys (arba jų protėviai) iki šiol neturėjo, nebuvo atkūrę ar įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, projektas numato, kad Lietuvos Respublika Lietuvio pasus užsieniečiams suteiktų pasikonsultavusi su atitinkamos šalies, kurios piliečiai jie yra, diplomatinėmis tarnybomis (nedalintų šio paso vienašališku sprendimu taip, kaip tai darė ir, deja, tebedaro Lenkijos Respublika, dalindama Lietuvoje ir kitose šalyse Lenko kortą). 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Teikiami projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tačiau teigiamą įtaką gali turėti, jei dalis Lietuvio pasą turinčių užsieniečių ne tik sugrįš nuolat gyventi į Lietuvą, bet ir susigrąžins Lietuvos Respublikos pilietybę. Dalis Lietuvio pasą turinčių asmenų įsteigs ir vystys verslą Lietuvoje, nes jų teisės šiuo atžvilgiu būtų prilygintos Lietuvos Respublikos piliečių teisėms. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiant šių aktų sąrašą) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Reikės priimti lydinčius teisės aktus, kurie pakeis ir papildys aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo nuostatas. 9.
įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. Jis suderintas su Europos Parlamento bei Tarybos reglamentais ir direktyvomis, kurios nustato reikalavimus užsieniečių teisinės padėties reglamentavimui, o taip pat – valstybėms narėms leidžiamas išimtis. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų aktų, kas juos turėtų parengti. Iki įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų įsigaliojimo (kuris numatytas 2018 m. sausio 1 d.) Vyriausybė priims visus reikalingus poįstatyminius teisės aktus arba inicijuos jų priėmimą Vyriausybės įgaliotose institucijose (Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Siekiant užtikrinti vienodą asmens tapatybės nustatymą, įvertinus registrų bei sistemų pertvarkymo būtinybę, tam reikalingų lėšų poreikį bei terminus, bus parengtas ir Vyriausybės patvirtintas Užsieniečių registro patobulinimo planas. Užsienio šalių piliečių, turinčių Lietuvio pasą asmenvardžių, užrašytų užsienio šalių kalbomis, duomenys būtų kaupiami Užsieniečių registre, o lietuviškais rašmenimis užrašyta forma būtų naudojama visose valstybės informacinėse sistemose (panašios praktikos laikomasi Estijoje bei Latvijoje). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu nėra gauti specialistų vertinimai ir išvados. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „pilietis“, „pilietybė“, „lietuvių kilmė“, „lietuvio pasas“ 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Eugenijus Jovaiša
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-08-14 Nr. S-2017-7442 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS lietuvio paso įstatymo projekto nr. XIIIP‑1015 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvio paso įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1015 (toliau – Projektas) toliau teikiame pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. 1. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekto 14 straipsniu siekiama Lietuvio paso turėtojui ir jo šeimos nariams suteikti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Projekto
sutuoktinis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę
Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 2 straipsnio 26 punkte pateikta sąvokos „šeimos nariai“ apibrėžtis yra platesnė, t. y. apima, be kita ko, ir asmenis, su kuriais sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičius (su tam tikromis sąlygomis). Šia Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostata visų pirma įgyvendinamos 2004 m. balandžio
ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr.
1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – Direktyva 2004/38/EB),
apsigyventi kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikoma tiek ES piliečiams, tiek jų šeimos nariams, kaip jie suprantami pagal minėtą sąvokos „šeimos nariai“ apibrėžtį. Atsižvelgdami į tai manome, kad taip pat ir Lietuvio pasą turinčių asmenų – Europos Sąjungos piliečių – šeimos nariai, neįtraukti į Projektu siūlomą sąvokos „šeimos nariai“ apibrėžtį (asmenys, su kuriais sudaryta registruotos partnerystės sutartis, taip pat tam tikrais atvejais tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai), turėtų įgyti teisę kartu su Lietuvio paso turėtoju nuolat apsigyventi Lietuvos Respublikoje. Minėta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 26 punkto nuostata taip pat įgyvendina
susijungimą (toliau – Direktyva 2003/86/EB) nuostatas, įtvirtinančias valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas (Direktyvos 2003/86/EB 1 straipsnis). Šios direktyvos 4 straipsnyje nustatyta, kokiems šeimos nariams turėtų būti leidžiama atvykti ir apsigyventi kartu su trečiosios šalies piliečiu, kad būtų įgyvendinta jų teisė į šeimos susijungimą.
Nors pagal minėtą Direktyvos 2003/86/EB straipsnį valstybės narės neprivalo anksčiau minėtų asmenų (visų pirma asmenų, su kuriais sudaryta registruotos partnerystės sutartis, taip pat tiesiosios aukštutinės linijos giminaičių) laikyti šeimos nariais, kuriems turi būti leidžiama atvykti ir apsigyventi kartu su trečiosios šalies piliečiu, tačiau Lietuvos Respublika pasirinko palankesnį reglamentavimą Užsieniečių teisinės padėties įstatyme įtvirtindama taip pat ir minėtiems asmenims šią teisę. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume sąvokos „Lietuvio paso turėtojo šeimos nariai“ apibrėžtį suvienodinti su sąvokos „šeimos nariai“ apibrėžtimi, įtvirtinta Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, bent jau Lietuvio pasą turinčių ES piliečių šeimos narių atžvilgiu. 2. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Projekto nuostatos yra suderintos su ES teisės aktų, nurodytų Projekto priede, nuostatomis. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra priedo, kuriame būtų nurodyti kokie nors ES teisės aktai. 3. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvio pasas atitinka „neterminuotos nacionalinės vizos ją turinčiam asmeniui suteikimą (t. y. jam taikoma vizos režimo išimtis)“. Visų pirma pažymėtina, kad užsieniečio, kuris nėra ES valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 539/2001), nuostatos. Jame reglamentuota, kokiems asmenis gali būti taikomos vizų režimo išimtys.
Tačiau pagal minėto reglamento nuostatas užsieniečio, kuriam taikomas bevizis režimas, buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Vis dėlto atsižvelgiant į Projekto formuluotę „neterminuota nacionalinė viza“, kurią siekiama suteikti Lietuvio paso turėtojams ir jų šeimos nariams, manytina, kad Projekto rengėjai siekė suteikti teisę Lietuvio paso turėtojui ar jo šeimos nariui atvykti į Lietuvą ilgesniam kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį tiksliau tariant – neterminuotai. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurių buvimo trukmė viršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, turi turėti nacionalinę ilgalaikę vizą (D kategorijos vizą) arba leidimą gyventi. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[u]žsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką. Šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių“. Taigi, kaip matyti iš minėtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos, nacionalinė viza negali būti neterminuota – ji gali būti suteikta iki 12 mėnesių laikotarpiui. Atsižvelgdami į tai manome, kad anksčiau nurodyta 14 straipsnio 1 dalies formuluotė nėra suderinama su anksčiau nurodytomis ES ir nacionalinės teisės nuostatomis. Šiuo atžvilgiu pažymime, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikia asmenims neterminuotą teisę atvykti į Lietuvą. Taigi Projektu nustačius, kad Lietuvio pasas suteikia teisę asmenims nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, manome, kad Projekto 14 straipsnio 1 dalies nuostatos tampa nereikalingos, todėl siūlytume jas išbraukti. 4.
Projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūlomą nuostatą, pagal kurią Lietuvio pasas, suteikiamas trečiųjų šalių piliečiams, būtų prilyginamas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Sąjungoje (žr. sąvokas, įtvirtintas Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, t. y., visų pirma, 2 straipsnio 15 punktą), patvirtinančiam teisę nuolat gyventi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES valstybėse narėse. Pažymime, kad vadovaujantis
trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso, iš dalies pakeistos 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/51/ES (toliau – Direktyva 2003/109/EB), nuostatomis asmuo, turintis ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, įgyja teisę gyventi kitos nei ilgalaikio gyventojo statusą jam suteikusios valstybės narės teritorijoje be vizos ilgiau kaip tris mėnesius, jei yra tenkinamos minėtos direktyvos nustatytos sąlygos. Direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[v]alstybės narės suteikia ilgalaikio gyventojo statusą trečiųjų šalių piliečiams, kurie prieš pat paduodami atitinkamą pareiškimą yra penkerius metus teisėtai ir nuolat pragyvenę jos teritorijoje“. Šios direktyvos nuostatos perkeltos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis. Leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje su įrašu „ilgalaikis gyventojas – ES“ gali būti išduotas iš esmės tik Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnio
Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius penkerius metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi).
Tačiau Projekto 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvio pasas atitiktų leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei 7 dalį, bet ne pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, t. y., Projektu nereikalaujama, kad Lietuvio pasą turintis asmuo būtų gyvenęs Lietuvos Respublikoje be pertraukos penkerius metus. Pažymėtina, jog Direktyvos 2003/109/EB 13 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės gali išduoti nuolatinio arba neribotojo galiojimo leidimus gyventi palankesnėmis sąlygomis, nei nurodyta šioje direktyvoje, tačiau tokie leidimai gyventi nesuteikia teisės apsigyventi kitose valstybėse narėse. Kaip pažymėta Direktyvos 2003/109/EB preambulės 17 konstatuojamojoje dalyje, „[i]lgalaikio gyventojo statuso įgijimo sąlygų suderinimas skatina valstybių narių savitarpio pasitikėjimą. Kai kurios valstybės narės išduoda nuolatinio arba neriboto galiojimo leidimus palankesnėmis sąlygomis, nei numatyta šioje direktyvoje. Sutartis neatmeta galimybės taikyti palankesnes nacionalines nuostatas. Tačiau, siekiant šios direktyvos tikslų, turėtų būti nustatyta, kad palankesnėmis sąlygomis išduoti leidimai nesuteikia teisės gyventi kitoje valstybėje narėje“. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad valstybė narė, suteikdama trečiosios šalies piliečiui ilgalaikio gyventojo statusą, turi laikytis Direktyvoje 2003/109/EB įtvirtintų sąlygų, kadangi minėtas statusas reiškia ir teisę laisvai judėti bei apsigyventi kitose ES valstybėse narėse.
Taigi tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta trečiosios šalies piliečiui išduoti nuolatinio gyvenimo leidimą palankesnėmis nei šioje direktyvoje įtvirtintomis sąlygomis, šį leidimą turintis asmuo nebūtų laikomas turinčiu ilgalaikio gyventojo statusą, kaip jis suprantamas pagal Direktyvą 2003/109/EB, t. y., toks asmuo neturėtų teisės apsigyventi kitose valstybėse narėse. Atsižvelgdami į tai manome, jog Projekto nuostatomis nustačius palankesnes sąlygas Lietuvio pasui įgyti, negu Direktyvoje 2003/109/EB įtvirtintos sąlygos įgyti ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi ES, vadovaujantis minėtos direktyvos nuostatomis trečiosios šalies piliečiui, kuriam suteiktas Lietuvio pasas, negalėtų būti išduotas ilgalaikis leidimas gyventi ES. Toks asmuo tik galėtų įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir keliauti į kitą ES valstybę narę 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Todėl siūlytume išbraukti aptariamas Projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, galimai prieštaraujančias minėtoms Direktyvos 2003/109/EB nuostatoms. 5. Taip pat atkreipiame dėmesį į Projekto 2 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtintos sąvokos „nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje“ apibrėžime, be kita ko, siūloma nustatyti, jog yra laikoma, kad kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės gyvena Lietuvos Respublikoje be pertraukos vienus metus, jeigu jis per tuos metus yra gyvenęs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip šešis mėnesius. Pažymime, jog neaišku, kokiu tikslu Projekte siūloma nustatyti nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje apskaičiavimo reglamentavimą, kai Lietuvio paso įgijimas nesiejamas su gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu (žr. į tai, kas buvo nurodyta anksčiau).
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūlomas nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje apskaičiavimas skiriasi nuo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 53 straipsnio 10 dalies nuostatų, įgyvendinančių Direktyvos 2003/109/EB 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias buvimo už valstybės narės teritorijos laikas nepertraukia nurodyto penkerių metų laikotarpio ir įskaičiuojamas į jį, jei tokia išvyka netrunka ilgiau nei šešis mėnesius iš eilės ir iš viso per šį penkerių metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Kadangi aptariamoje Projekto
turėtojų, bet ir kitų asmenų teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tarp kurių galėtų patekti ir asmenys, teisėtai pragyvenę Lietuvos Respublikoje penkerius metus ir dėl to įgiję teisę į ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, manome, kad skirtingas pragyvento laikotarpio apskaičiavimas, kuris siūlomas Projektu, prieštarautų anksčiau nurodytoms Direktyvos 2003/109/EB nuostatoms. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlytume atsisakyti Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatos, paliekant galioti atitinkamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas. 6. Papildomai atkreipiame dėmesį, jog Projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvio pasas suteikia „teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę“.
Pažymime, kad pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 2 straipsnio 25¹ punktą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė – tai „dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje“. Taigi, kaip matyti iš šios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos, Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė nesuteikiama asmenims, kurie yra ES valstybių narių piliečiai arba ilgalaikiai gyventojai, o ji būtų suteikiama tik šių asmenų šeimos nariams. Tai reiškia, kad nei asmenims, turintiems ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi ES, nei tuo labiau Lietuvos paso turėtojams (žr. į tai, kas nurodyta anksčiau), Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė neišduodama/negalėtų būti išduota. Siūlytume tikslinti minėtas Projekto nuostatas atsižvelgiant į Užsieniečių teisinės padėties įstatyme vartojamas sąvokas. 7. Dėl Projekto 14 straipsnio 3 dalies pažymėtina, kad nuostatos, kuriomis reglamentuotas užsieniečių atleidimas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti, yra įtvirtintos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 58 straipsnyje. Atsižvelgdami į tai manome, kad turėtų būti atitinkamai papildytos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos, o Projekto 14 straipsnio 3 dalis išbraukiama. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]