… 19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti 1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus 1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus 2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tos sporto šakos tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą) 3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, – narė tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare atstovaujančios sporto šakos tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos varžybomis į jį dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija (arba, kai yra tarptautinės (pasaulio) sporto šakos federacijos leidimas, – su tarptautine (pasaulio) sporto šakos federacija, kuruojančia tik konkrečią sporto šakos discipliną);
5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;
6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;
8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti šiuos einamųjų kalendorinių metų duomenis (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (dalį nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;
10) sporto šakos federacijos steigimo dokumente yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus;
11) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą;
12) yra suformavusi nacionalinę rinktinę, vadovaudamasi savo patvirtintais ir viešai paskelbtais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais nacionalinės rinktinės sudarymo kriterijais, ir sudariusi sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
2. Sporto šakos federacijai siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai, taip pat jis turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi būti sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;
2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;
3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;
4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;
5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti.
3. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 1, 6 – 13 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pasirašiusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.
4. Nacionalinei antidopingo organizacijai, siekiančiai gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7 – 10 punktuose nustatyti kriterijai.
… 2 ir 3 punktuose ir 21 straipsnio 9 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis;
3) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti …
… 2 ir 3 punktuose ir 21 straipsnio 9 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokestinių ir (ar) nemokestinių prievolių mokėjimu, išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės ir (ar) nemokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta juridinio asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis;
3) juridiniam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti …
42 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu:
1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą;
2) Civilinio kodekso 3. 2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 3. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius raštu teikia savivaldybės merui nurodymą nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą) ir paskirti laikinąjį globėją (rūpintoją).
4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius organizuoja vaiko grąžinimą vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir, bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamos įgyvendinamos pagalbos plane nustatytos priemonės ir vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą teikiamos paslaugos.
5. Nustačius, kad patikslintos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
2) jeigu kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir Civilinio kodekso 3. 2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
3) teismui priėmus nutartį leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais, atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus.
42 straipsnis. Kreipimasis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą 1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu:
1) paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą;
2) Civilinio kodekso 3. 2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
2. Prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų, kitų jo atstovų pagal įstatymą užregistravimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ar jos įgaliotame teritoriniame skyriuje dienos raštu teikia nurodymą globos centrui parinkti vaikui laikinąjį globėją (rūpintoją).
4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti išduoti leidimą paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius organizuoja vaiko grąžinimą vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir, bendradarbiaudamas su atvejo vadybininku, organizuoja pagalbos plano peržiūrą, kurios metu patikslinamos įgyvendinamos pagalbos plane nustatytos priemonės ir vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą teikiamos paslaugos.
5. Nustačius, kad patikslintos pagalbos plano priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjo vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pasiekti teigiamų pokyčių, jie toliau piktnaudžiauja tėvų valdžia, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
2) jeigu kyla realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir Civilinio kodekso 3. 2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo;
3) teismui priėmus nutartį leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą šios dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais, atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus.
…, sporto organizacijos ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys neturi teisės sportininkų atstovui daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius Sportininkų atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga Sportininkų atstovo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu.
5. Sportininkų atstovas atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja sportininkų prašymus ir per ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo …
… sporto ministro sprendimu antrajai kadencijai gali būti skiriamas be konkurso.
4. Sportininkų atstovo veikla grindžiama nešališkumo principu. Sportininkų atstovas, įgyvendindamas šiame įstatyme jam pavestas funkcijas ir priimdamas sprendimus ar siūlymus (rekomendacijas), yra nepriklausomas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos sporto organizacijos ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys neturi teisės sportininkų atstovui daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius
… lėšų, nacionalinių fizinio aktyvumo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas.
5. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti projektai, sudarius Sporto rėmimo fondą, finansuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka Nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus rengia fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto organizacijos Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti įgyvendinamas ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse iš ne mažiau kaip dviejų Lietuvos apskričių, regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams finansuoti, skiriama asmenų su negalia fizinio aktyvumo plėtros skatinimo projektams įgyvendinti.
6. Nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami konkurso būdu taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus:
1) projekto aktualumo ir svarbos;
2) projekto veiksmingumo, poveikio ir tęstinumo;
3) projekto finansinio ir ekonominio pagrindimo;
4) projekto valdymo efektyvumo.
7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, administruodama šio straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nurodytas programas ir projektus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka:
1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), priima sprendimus dėl projektų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems administracinės atitikties kriterijams, rengia išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir teikia jas komisijai;
2) organizuoja ir atlieka programų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą) ir priima sprendimus dėl programų atitikties švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytiems reikalavimams;
3) priima sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo projektams ir programoms įgyvendinti;
4) sudaro švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų projektų ir programų įgyvendinimo sutartis;
5) vykdo projektų ir programų įgyvendinimo priežiūrą, šių projektų ir programų išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą ir dėl jų priima sprendimus;
6) prižiūri projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymą įgyvendinus projektus;
7) nustato pažeidimus, priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl projektų ir programų įgyvendinimo ir projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymo;
8) atlieka kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas.
8. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumui finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir negali viršyti 4 procentų atitinkamai šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams skiriamų lėšų metinės dalies.
9. Komisija įvertina jai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus projektus ir teikia rekomendacinius pasiūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo.
10. Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisiją sudaro 7 nariai. Į komisiją po vieną skiriami trijų valstybės institucijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijoms, įskaitant vieną asmenų su negalia sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, skiria Nacionalinė sporto taryba.
11. Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip …
… taisyklių ir paskelbtų nuostatų (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) laikymąsi tos sporto šakos aukšto meistriškumo sporto varžybose.
34. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, Pasauliniame antidopingo kodekse, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme
13 straipsnis. Sportininkų, aukšto meistriškumo sporto trenerių ir teisėjų veikla 1. Sportininkui, aukšto meistriškumo sporto treneriui ar teisėjui darbo užmokestis ar atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo, sporto veiklos arba paslaugų sutartis. 2. Paralimpiniam, regos klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, įgyvendinančios sporto programas, privalo sudaryti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie yra suaugusiųjų ar jaunimo amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su sportininkų rengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė.
III SKYRIUS FIZINIO AKTYVUMO IR AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO TRENERIAI, FIZINIO AKTYVUMO IR AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO INSTRUKTORIAI
13 straipsnis. Sportininkų, aukšto meistriškumo sporto trenerių ir teisėjų veikla 1. Sportininkui, aukšto meistriškumo sporto treneriui ar teisėjui darbo užmokestis ar atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo, sporto veiklos arba paslaugų sutartis. 2. Regos klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, įgyvendinančios sporto programas, privalo sudaryti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie yra suaugusiųjų ar jaunimo amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) gauna valstybės stipendiją.
3. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atsakomybės, susijusios su sportininkų rengimu ir dalyvavimu sporto varžybose atstovaujant Lietuvos Respublikai, nacionalinių antidopingo taisyklių laikymusi, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas, sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos, kuriose turi būti numatyta, kad sutartis nutraukiama, kai atsiranda šio įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje nustatyti valstybės stipendijos nemokėjimo pagrindai, ginčų nagrinėjimo tvarka. Sporto veiklos sutartis gali būti neatlygintinė.
III SKYRIUS FIZINIO AKTYVUMO IR AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO TRENERIAI, FIZINIO AKTYVUMO IR AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO INSTRUKTORIAI
… turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse.
10. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo, atsakingas už asmenų saugumą vandenyje. VI SKYRIUS SPORTO FINANSAVIMAS
… turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse.
10. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo, atsakingas už asmenų saugumą vandenyje. V1 SKYRIUS PASAULIO LIETUVIŲ SPORTO ŽAIDYNĖS